Veiksmažodžio formų vartojamumas, išryškėjęs kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą

BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Dai a Š eikauskienė Lie u ių kalbos ins i u as VEIKSMAŽODŽIO FORMŲ VARTOJAMUMAS, IŠRYŠKĖJĘS KURIANT LIETUVI KALBOS GRAMATIKOS INFORMACIN SISTEM ESMINIAI WORŽIAI: g amma ik, mo ologie, pa adigmas, Wo zes kai ybinės Fo men, seman ika. ANOTATIUM Kai omas Sp ach eile haben Pa adimas. Ku ie end Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą (LIGIS) wu de beme k , dass nich alle Pa adimmen au ge üh en kai ybines Fo men können e wende . A ikelsnyje besp ochen we den Fälle, wenn bes imm e Wö e manche Kai ybinės Fo men nich e wende we den können. Angebo en we den d ei solche Fo ms Typen sowie G uppen Wö e , denen cha ak e is isch kai yba mi Ausnahmen. Angegeben we den G ünde, wa um en s eh nich ohenden Fo ms. ABSTRACT E e y in lec ional pa o speech has i s pa adigms. While c ea ing he Li huanian G amma In o ma ion Sys em (LIGIS), we no iced ha no e e y in lec ional o m possible in heo y can be used p ac ically. Some cases in e b pa adigms o Li huanian language a e discussed in he a icle, namely, when ce ain pa o in lec ional o ms may no be used. We p esen h ee cases o unusable o ms and p o ide easoning behind wo d g oups, co e ing such in lec ion wi h excep ion, o each case. ĮVADAS Iki XXI a. p adžios isi klausimai, susiję su g ama ika, bu o analizuojami iš žmogaus kaip kalbos a o ojo pozicijų, . y. ap ašomi ik ie aspek ai, ku ie ak ualūs žmogui, i ne nich gezwungen wi d übe Themen, die Menschen sind in-eigenem Ve s and. In le z e Zei , angekommen Sp achenphänomenen compu e isie en zu machen, he au geh P obleme, de en gewöhnliche Sp achenbenu ze no male weise soga nich beme ken. Alle dings mi ihnen DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian li auischen sp ach g ama ikos in o mcinę sis emą | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 s oßen compu e ische Linguis ikenspezialis en, wäh end sie compu e ische Sp ache e a bei ungsau gaben e üllen. Müss e noch sagen und das, dass bei de in o macijos nepakanka, nes en pa eikiami ik bend iausieji lie u ių kalbos dėsningumai. Panašių eiginių galima as i i ki ų mokslininkų da buose, p z.: „Tačiau žmonėms ski i Ve a bei ung Sp ache mi Compu e n, Wö e in ged uck en Wö e büche n und G amma iken s ehende Wö e schwe angepass we den bei de En wicklung kompiu e iu, pas ebė a i eks yno ano a imo me u Vy au o Didžiojo uni e si e o Sp ache e a bei ungsp og amme (Rimku ė, Ko ale skai ė 2008: 3). Kad Wö e büche n zu Ve ügung ges ell e In o ma ionen sind nich aus eichend um eine Sp ache zu e a bei en im Kompuu e ischen Linguis ikos Zen um. Mo ologisch ano ie end Daba ischen li auischen Sp achen eks yn ( oliau DLKT) neben ande en Da en (giminė, zahl, humo nis, Zei , Pe son, G ad und k .) angegeben und Wo es An angs o m (lema). Wodynen dazüglichs en we den nu g undlegende Wö e (Rimku ė 2006: 38), d. h. we den nich alle ediniai o geleg , dahe eine nemaja li auische Sp ache Wö ze Teil bleib in sie nich eingeschlossen und, be ei us nu wo yne Da en e wendende P og ammie ung, iele ex yno Wö ze bleibe une kenn a. In G ama iken besch eibend mo ologische Ka ego ien, we den einige gewisse mo ologische Ka ego ie beinhal enden Wo es Beispiele angegeben, und alle li auischen Sp achen Wö e , denen diese mo ologische Ka ego ie eigenig, ne a dijami. Zum Beispiel, Gegena nisse li auische Sp ache g ammike e ( oliau DLKG) de inie end daik a o dischen giminä Beispielen wi d nach ke u is människosios und mo e iškosios giminės Wo e o ges ell (DLKG 2006: 62). Visų ki ų g ama ikoje nepaminė ų li auesische Sp ache Wö e n giminę Gim akalbiem zu bes immen is nich schwie ig. Kompuu e is selbs nich s kann sugen o ie en ode beschließen, ihm muss sein seh genau geben alle jedes Wo es g amminiai Da en, aigi und giminė. Kompuu e izing li auische Sp ache wu de beme k mo ologische Reiškinys, dessen besch iebenes Publika ionen konn e nich inden. Das is in Pa adimmen genann en kai ybinių Fo men und Möglichkei en sie zu e wenden Nich einklang. Dieses P oblem ausd ücke e nu compu e ische Sp ache e a bei ung wäh end und zu o kalbininkų wa nich beme k . Te minu pa adigma mo phologie bezeichne in am a o Wo zs Kai ybos-Typ galūnių Sys em ode einzelne Wo es galūnischen Fo men Gesam hei , gil des en sp echenden Kai ybos-Typs Beispielum (Gai enis, Keinys 1990: 143). Beispielsweise, akzmažodžių esamojo Zei Fo men bilden sich aus esamojo Zei kamieno und Pe sonen galūnių. Dese z es Zei e bwö de we den pe sonisie nach d ei Pa adigmen, die en sp echen d ei pe sönuo es (DLKG 2006: 337), und einen daik a o dischen linksniuo ę (i)a bilden d ei Pa adigmen, die sich eine on einigen ande en linksniji Fo men (LKE 1999: 462) un e scheiden. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian li auischen sp ach g amma ikos in o ma ionssinę sis emą | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Dahe , kai omas Sp ach eile ha sein Pa adimas. In diesem A ikel we den nu behandel Das Ziel p obleminiai eiksmažodžių pa adigmų a ejai. dieses A ikels zu disku ie en ausd iskėjusius einzelne Wo e bes imm e Fo men de Nich wo ung Fälle, die wu den beme k bei de En wicklung Li uäischen Sp achs G amma ikos in o macinę sys em (LIGIS). Sie end Ziels we den zunächs übe blick wich igs e Publika ionen, in denen g ilden we den G amma ik o men Ve b auchs agen und na ü liöses Mo phologies Theo ie, welche e such wi d g įs i olesnį Un e suchung, anschließend p äsen ie LIGIS sukū imo Idėja, du chge üh A bei en, ausgegangene P oblemen, und dann heo e isch behandel möglichen Fo men nich ojimo Fälle. Paaiske e, dass einige Wö e nich alle heo e isch Pa admamen o ges ell en Fo men sind möglich. Wu den e wende Auswahlme hode, . i. Un e suchung auswählen die p obleminiai Fälle, die aus yškėjo compu e isie end die Sp ache. 1.PUBLIKACIJOSE APRACHYTI WORDŽI FORM UTSTAHJIM KLAUSIMAI In diesem Kapi el wi d disku ie in li auischen Sp acheng amma iken sowie Sp ache Kul u üh älen gegebene In o ma ion Fo ms möglichkei s agen und übe blickg einige A ikel, in denen un e schiedlichen Aspek en behandel we den Wo o ms p oblema. Leide konn e nich inden Publika ionen, in denen wü den besch ieben we den Pa adimamen o geleg en Fo men Ve b auchss udien, du chge üh mi dem Ziel he auszua bei en, ob alle heo e isch o handenen Fo men können e wende we den Sp ach. 1.1. In G ama iken besp ochenen nich b auchba en Fo men Sowohl eina omėje (DLKG 2006), als auch i omėje (LKG II 1971) li auischen Sp achg amma iken besp ochenen gewissen eiksmažodžio Fo men nich ojims Fälle. Als Indikal hie kann be ach e we den und seman ische Zeichenis es sind die so genann en unpe sönliche Ak ionsmažodžiai. Unpe sönliche Geschmawodnisse absako on wi kėjo willos nep iklausančius na u es Phänomen ode ande e s ichinius P ozesse und ha nu d i ios Pe sonos Fo men. Beasmenie Ak ionsmažodžių Pa adigma bilde di ek e , angebemäßige und indi ek e ische Nachak de d i en Pe son Fo men, Bend a is, Teil iai, einige Ak ionsmažodžių und nich wi ksamkei s Teilnehme be a dė giminė (DLKG 2006: 315-316). Ähnlich sch eib und akademische g amma ikake: Unspe smenische eiksmažodžiai <...> nekai omi noch Pe sonenim, noch Zi e n und seine Fo m DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian li auischen sp ach g ama ikos in o mcinę sis emą | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 übe eins imm mi pe sönlichen eiksmažodžių ečiuoju asmeniu (LKG II 1971: 213). Doch meh hei liche au ge üh e Wö e , die als beasmenie Ak ionsmažodžių Beispiele o ges ell beasmeniškumas y a labai sąlygiškas, . y. beasmeniai jie būna ik am ik ame kon eks e, kai we den, sakinyje gib kein Wi knis. Einige g amma ikakei e wähn e unpe sönliche eiksmawodžiai können e wende we den mi au ologischem Wi knis: lie us lyja, sninga sniegas und . . sakoma: A diena dienos, a nak elė ems. Tada i eiginiai, kad šių eiksmažodžių Auße dem, und Liedes Wö e n in liepiamosios Sedakas Fo men könnenimos, gib nich öllig genauüs, plg., Lyk, lie u i, lyk. Soga und in den Fällen, wo Geschmazwo d nich haben kann ein Handeln, zum Beispiel, b auchen, auch e wende we den einige de liepiamosios Sachak o men, zum Beispiel, Einaskai os zwei e Pe son. E o komm in e schiedenen Sä zen, zum Beispiel, DLKT: Reikėk schi aip passie ik i. In e ne au nahmen: Dingo. Alles is weg. Und bedeck du mi . spä e do e scheinen. Ähnliche Beispiele kann man inden und g ožinėje Li e a u , zum Beispiel: Reikėk du mi Polionijas sese iai sykį išsižio i übe die okie uką (Apu is 1977: 32). Wei e um disku ie end beismenie s eiksmažodžių a oseną pasaky a: Alle dings ausgesich es ( ollnas) Pa adimas ha nich alle unpe sönliche eiksmažodžiai. beispielsweise we kmaodžių pabaiso, pagailo, paga do no male weise e wende wi d nu zukün is ka inis, ečiau häu ninis Zei , und ande e Fo men a s oja Kons uk ionen mi en sp echende Bedeu ungs eigwa džių be a de gimine (baisu, ga du) ode p ie eiksmiu gaila und we kmaodžiu da y is, beispielsweise, (da osi) baisu, pabaiso, pabaisda o, pasida ys baisu; (da osi) gaila, pagailo, pagailda o (pasida yda o gaila), pasida ys gaila (DLKG 2006: 316). Na ü lich, möglich Kons uk ion und da ėsi pasida ė paila. Veiksmajodis pagailo und kons uk ion da ėsi pasida ė gaila sind synonymisch e wende en Fo men, die beinhal en seh ähnliche ode soga die gleiche Bedeu ung. / pa adigmoje ehl , i. i. im Kalboje nich ojamas, Wenn eines bes imm en Wo es Fo men e se zen können ande e Wo es Ve bindiniai, hieße es, jene ehlenden Fo men ha Sinn ( eikšmę). In diesem A ikel s eb sich zu besch eiben Fälle, wenn gewisse Wö e n einzelne Fo men sind nich imos, . y. Wo e, pa a o i a Fo m, haben Sinn. DLKG bezüglich de Teilnehme be a dę giminę disku ie haup sächlich ih Geb auch (DLKG 2006: 324, 365, 377) ode ih e Ve wendung bei de Bildung Ve wo bs zusammengese z e Fo men (DLKG 2006: 302). In o ma ionen wi d o ges ell sehend aus des Geschmazwo ds Posi ion: Objek o linksnio DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian li auischen sp ach g ama ikos in o mcinę sis emą | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ne aldenden Geschmawodžiai ha komplexe nich ewi kamąsie Fo men nu mi be a des gimines Teili ien (DLKG 2006: 320), beispielsweise, is wu den gehandelama gehäu e . 1.2. Mo ologinių požymių nuspėjamumas Umsehen wi einige A ikel, in denen analysie wi d, wie iel man o he sehen kann gewisse li auensisch sp ach Wö e mo phologische Zeichen nach schon o handimu In o ma ionen ypa ybes. Tos ypa ybės gali bū i labai ski ingos p igim ies, kaip an ai seman inės, übe jene Wö e s mo phologischen und pan. Manchmal soga ausgesp ochen gegen eilige Behaup ungen, zum Beispiel, dass Seman ik ha ode keinen Ein luss gewissen E eignissen. Kaip mo ologinės ypa ybės pa yzdį galima paminė i kai ybos klases, pagal ku ias en schieden wi d übe edischen sanda os zeichen. Vilniaus uni e si e e du chge üh en Un e suchungs wäh end wu de e klä ami, was einen Zusammenhang ha eiksmažodžių p eßagen mi daik a a džių kai ybos klassen. Išnag inė i alle elek onischem Daba ischen li auischen sp ach Wodyno a ian (DŽ6e) zu inden P iesagų ė- i, y- i, o- i, uo- i daik a a diniai ediniai (Pake ys 2011: 273). Daik a a dzungen kai ybos Klassen zu e wenden e wende adi ionelles Me kmal meh iskai os nu nike s galūnäs S imme, z. (i)a ü Männe , B üde ; (i)o Zweakem, Galiem und . . S a is ische weise ausanaliza us ausgesuch e Wö e , es ges ell , dass aus daik a a džio gemach es eiksmažodis ha P eesagą, die is nuspėjama mi ganz didele ikimybe und häng on ha daik a a džio kai ybos klasės. Beispielsweise, (i)a Klasses daik a a digs Geschmažodinis edinys wi d p eesagą (i)uo- i mi ikimybe 70,95 P ozen , (i)o Klasses daik a a digis Geschmažodinis edinys wi d p eesagą (i)o- i mi ikimybe 71,53 P ozen haben. Zu den Schlussübe gaben wi d die Behaup ung o geleg , dass kla e seman ische In o ma ionen Ein luss i ų p eesagų Fall nich konn e au sehen (Pake ys 2011: 286). Im ande en A ikel besch iebenen eine du chge üh S udie, kaip li auensische Leksemü mo phologischen Zeichen zu einem gewissen Ausmaß kann man aus ih e Seman ik o he sehen (A kadje 2008: 2). Wa en behandel we den u sp üngliche li auensischen sp ach eiksmažodžiai, de en Scho nis endenasien p iebalsiu. Alle sie g uppie en in kai ybos mak oklases, on denen s ambiaus e sind ns eiksmažodžiai, . y. in a pą und p iesagą -s esamen zei kamiene u in ys Wö e , und j eiksmažodžiai, de en esamojo und zukün iges ka inio zei kamienuen pala alisie ung e olg . Die du chge üh e Analyse zeig e, dass die meis en n/s eiksmažodžių (237 aus 248) sind in anzi i en und in o mell sie können als seman ische Passi us besch ieben we den, d. h. eiksmažodžius, ma kiinčius si ua ionen, nich abhängusančias on dem Willen des Subjek es (z. B., weil das Subjek ein nich was Objek is ). Pi miniai j eiksmažodžiai DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 (247 on 306) ma kie meis bewuss e Wi ks o wi kung des lebenden Agen en au den Pa ien en, e liančiam (neg įž amą) Zus ands e ände ung (A kadje 2008: 10). Abgebilde e Da en we den o geleg 1 ig. 1 PAV. Veiksmažodžių seman ikos und mo ologischen klasien Beziehungis (be ei e a nach A kadje 2008: 14). Ap ischem A ikel wi d die Schlusss ellung o geleg , dass j eiksmažodžiem und ns eiksmažodžiem/ cha ak e ingos yškios seman inės dominan ės. No male F agen übe das Wo o menkonsum 1.3. Nemažai Publika ionen, in denen umgesp ochen wi d Wo scha s o men Ve b auchung, e kündig sich li auischen Sp ach No minimo F agen. S aa liche li auische Sp ache Kommission sub en ionie em Sp ach ehle lis e angebo en egelige bes imm en Fo men 1 Ve b auchs älle, jedoch das be e en nu mi pawenigen Wo o men. Beispielsweise, angegeben, dass ne a o inas män iškosios giminės daik a a džių Fo men F auen nach Be u en, P lich en und so. zu besch eiben: a chi ek as (= a chi ek ė) Žilienė; ne a o inas kelin ischen zahlenwa dzen und einwa dzius kelin as män iškosios giminės kilmininko o m Mona io dienai nusaky i: Kelin o (= Kelin a) heu e?, A os ogausiu on juli ün olik o (= ün olik os) und k . Alle dings solchen Fo men da man a o i ik am ik ame kon eks e, ki ais a ejais (a chi ek as Žilinskas, ik iš kelin o ka o pa yko nus a y i) jos y a isiškai inkamos. de li auischen Sp ache Kul u üh ėly in den Kollegien umgesp ochen we den Fälle, wenn des gleichen Wo es papli ę zwei ode meh galūnių Va ian en. Solch Galūnen we den g e u ischen genann : Galūnių Fo men o sind g e u ische, . i. zwei ähnliche (einos aisyklingos, o ki os į bend inę kalbą a eina iš a mių, šnekamosios kalbos), 1 h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/didziosios-klaidos/ o mu- a ojimo papli us und DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian li auischen sp ach g ama ikos in o mcinę sis emą | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 i no s abi leis inos, kalba, siekdama pas o umo, enkasi ieną, labiau ein eisin ą Va ian e (G iške ičienė und k . 2003: 144). Auswendijs alle möglichen, d. h. e w ojamus, Va ian en emp iehle zu e wenden einen, no minį: no malen gel en die „Į ai ūs a ian ai, o no minis dažniausiai ienas“ (G iške ičienė i k . 2003: 144). Pa yzdžiui, olgenden Daik a o dhs linksnių galūnių Va ian en: sesuo mi sese imi (abe nich mi sese ia), obelis bei obels (abe nich bei obelies), schuo be šuns (abe nich be šunies, be šunio); des Eigennamen namens galūnės: smailus, und nich smailas kampas, smaili, und nich smaila ada a; o namens Ke minink: selbs gleichen, abe nich pacios (G iške ičienė und k . 2003: 144). Alle dings alle in diesem Lei ėly e wähn en Fälle sind möglich, und Wö e mi jedem galūnių Va ian en sind beg ei ba . Kū ybinių indus ijų speciali ä o gesehene Sp ache kul u üh ėl besch eib jeden humo nie ne a o ini Fälle (Vlada skienė 2013: 75-82). Beispielsweise, a dinie ne a o inas unge inėž em Dingenbe ägi ode Daik uen eil zu eikš i: Kai Meinunges seh un e scheide , en s ehen Kon likai (=ginčů); Au g und Regeln e s ößen e eigne sich unglückliche Un älle (=nelaimingų zu ikungen). Kilmininkas nich ik inis e wenden, wenn abs ak us Sache neskaidomas: O ganisa ionen į aizdis ha lemiamas Ein luss (=lemiamą Ein lussą) oms Un e nehmen, welche s eib ilgesnės ekonomischen E olges. Įnagininkas gil als unzulänglich d ejybinių linksnių aiškai: Spo hil dem Menschen gesund und ž aliu (=s eikam und ž aliam) zu we den. Ne eik inien O niken manchmal o geschlagen weis i soga einem solchen Wö ze sammlung, in dem nebelieb ech omo Wo es: In liacijos i sezoniškumo į akoje (=Dėl in liacijos i sezoniškumo) ausk eipiami me iniai indikiklye. Naudininkas ne a o inas Wi kungsobjek em eikš i mi Wo en en sp echen, nich en sp ichen: T anspo o p iemonės ma kė, ipas und s o is en sp ich genann enem (=nu ody us) p ašyme. Auch Dokumen en ūšies Namenungen muss nich nu zeninink zu mi gen a imi, und galinink zu mi gen a imi: E laubnis ü Baubeschä e (=a lik i bauensa bei en zu üh en). Alle dings neben diesen Anme kungen we den o geleg und egulä e Benu ze ausb auchungs älle: Gau ų Da en insu ici ü En scheidung zu akzep ie en. Dahe , kann man behaup en, dass und in diesem Lei ėly angegeben als impossibles ode nich ik inens Wo o men solche we den nu in gewissem Kon ex . In ande en Fällen gel en a ojimas daik a a džio linksnių pozicijoje. Va dininko: Be neįmanomas (=neįmanoma) sie öllig egelgangigen. Monog a ijoje Lie u ių kalbos kul ū a umgesp ochen wi d eilnehme s DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 8 be a dės giminės o mų uns benö igende (= eikalingiau) als b aun; galininko: Li e a ū as k ea i i ä be eilig sich und doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 kalbinė in uicija: aushö s i negi dimą (= negi dima), sagen nepasaky ą (=nepasaky a). Kilmininkä wi d o geschlagen zu wechseln synaksine Kons uk ion mi eilnehme be a dės giminės o m: Aus pasaky o (= o, was gesag wu de) is kla , dass bend a imo y inys im Wesen lichen übe eins imm mi Ausbildung und E ziehungsinhal ; Eilė aščio g ažum o a si e ia bekann omo, gehö ė o und nich ikė o (= o, was bekann , gi dė a und nich ikė a) sanki oje. in de selben Weise wi d o geschlagen zu wechseln und įnagininką, z.., jedoch unse em A bei sa is izin is e eich u (=dem, was e eich wu de) nich , und ie niką, z.., Ne ikė as schönis a ga sis sename, zapmi š ame (= ame, was sena, zapmi š a) a si e egel ihn leben (Paulauskienė 2001: 139-145). Mi u e wähnimi und nich imi Fo ms dahingehende Fälle: aus beasmenie 's Akzmažodžių da nich gemach we den linksniuojančių weikiamosios ūšies daly ių, aus ihnen gemach we den nu nelinksniuojamosios Fo men, gehenenden a iniu (Paulauskienė 2001: 221), beispielsweise., pasnigę. Vo kommend S aa ybliche Sp ache Ve b auch no mminimo und sklaida P og amm wu den un e such die 2 besonde hei en li auensischen sp ach g ammischen Fo ms a osenes. Viel Au me ksamkei zahlus Ka ego ie, denn bes imm e P oblemen en s eh wegen abs ak ionie e Dak a a dzungen Zahlus. Man kann sagen, dass skaičiaus Fo men Ve wendung sowie No minung ak uell nu ü Zeik a a dji (Paulauskienė 2001: 146). in li auischen sp achg amma iken s eh , dass abs ak ieji daik a o zii egali haben einaskai os Fo men und zahlen du ch nekai omi (LKG I 1965: 175; DLKG 2006: 62). Sp ach a scha en besch eiben Ausnahme älle, wo abs ak e Obik a o zii sukonk e isie wi d und ih e Vielskai ą e wende we den kann, z. M. Mensch kann ein Mensch um assen e schiedi iausių baimien (KP G1 2002: 20); es is cha ak e is isch und Handlungsnamen, z. Susidū ė zwei öllig un e schiedliche Mąs ymai (Bučienė 2017: 50). Alle dings Publika ionen, in denen wü de analysie we den eiksmažodžių einsiskai os ode ieliskai os Ve b auch, besonde s nich imi Fälle, konn e nich inden. Taisyklige gewissen Fo men Ve b auchs älle we den angebo en Kalbos pa a imuose, as in jede Zei sch i Bend inė kalba nume y we den be ach e o mü Regelnigkei F agen. Am nächs en, was konn e ge unden we den, dem diesem A ikel behandel en Thema das is Jono Jablonski's No aba im Bene m. ausgegebenen Rygiškių Jono Lie u ių Tačiau jie i gi neapima isos pa adigmos a ojamumo. kalbos ado ėly: Apie daly ius h p://www. lkk.l /p og amamos/pa aiskos-s aa ybines-kalbos- a ojimo-minimo-i -sklaidos-p og ama „būsimas, siųsimas, esimas“ <…> čia ne enka kalbė i: jie e as ė a kalbos dalykas, jie ne 2 isu und nich aus allen 1925odžių eiksmaž pada omi (Jablonskis: 61). Alle dings hie besp ochen wi d Fall, DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian li auischen sp ach g ama ikos in o mcinę sis emą | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 wo gib es alle Teilnehme o men mi gewiss a Geschmazwo ds Scho nimi. 1.4. Anwendung Na ü aliosios Mo phologie Na ü aliosios Mo phologien Sich weise bal ische Sp achen ange äß behandeln nu dieses Jah hunde s An ang. Im e s en Jah zehn du chge üh la ischen Sp achen o dažodisys ems Un e suchungen (Rosinas 2005), spä e diese Me hode angewende li auischen Sp achen eiksmažodžiem (Pakalniškienė, Ša ky ė 2012). Eine de na ü lichen Mo phologie un e suchenden F agen was is no mal in einem bes imm en Sp achsys em (D essle 2019). Ein mo phologisches 3 Phänomen gil als na ü lich, wenn es e b ei e is in de Sp ache und ih wechselnde nich e ände (Maye hale 1981: 2). Nich alle mo ologischen Reiškinie sind gleiche maßen papli e , beispielsweise p eesagų pass häu ige als o dėlių. Eine Sp ache kann an allen keinen haben Vo dėlių (p z., u kų), abe wenn sie ha ga eine a iksų A es sind P eisagen (C occo Galeas 2001: 8). Wei e üh enden Un e suchungen in diese Rich ung wu de die Schluss olge ung gezogen, dass Zu änge und Vo dell meh e b ei e sind als in a pai (Wu zel 2001: 27) Suple i ismus is auch 4 sel en, aigi und nena ū alus Wo zuscha ge (D essle 1985: 97). in li auens sp achigen suple i ischen o mens sind seh wenig: bin wa ; ich mich und k . 5 Beim Du ch üh en li auische Sp ache Geschmazwo ds Zei en zu Un e suchungen wu de zu dem Schluss gelang , dass [N]a ū aliosios Mo phologies Sich weise li auische Sp ache schaknischen Geschmažodžių бывшего Zei o men laiky inas G undnissen, und esamojo Zei o mosiš es inėmis (Pakalniškienė, Ša ky ė 2012: 155). Als A gumen wi d de Fak o geb ach , dass [I]n a pinių und -s a kamieno eiksmažodžių Esamojo Zei Fo men s uk ū iisch sind komplizie e als Fu u es Zei kamienus, und dahe synch oniniu Sich weise gehal e en Aus üh ungen (Pakalniškienė, Ša ky ė 2012: 155). Aus Sich Na ü liche Mo phologie kai ybos Regeln sind mo phologische Ope a ionen, mi denen im Wo o mell kodie e mo phologische Ka ego ien (Maye hale 1981: 8). 3 <...> wha is no mal in he po en ial sys em o a speci ic language (D essle 2019). 4 „<...> is dann ex e ne Flexion na ü liche als in e ne Flexion, und P ä- und Su ixe sind na ü liche als In ixe (Wu zel 2001: 27). 5 <...> supple ion is mos unna u al (D essle 1985: 97). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian li auischen sp ach g ama ikos in o mcinę sis emą | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 3.2. Wä iges Ka iniumzei Abwesenhei Ein wei e e Fall, wo gib es nich möglichen Wo es Fo men, ha auch mi Seman ik zu un. Tu in ys Vo délį ebe eiksmažodžiai bedeu e ęs inį eiksmą (A kadie 2010: 21) dahe 8 geschekio eikslo eiksmažodžių mi diesem Vo dėliu kann nich sein. Besch eibend li auischen Sp achg amma iken wi d angegeben, dass eiksmažodžio Wi kels gegenp iešų o m is ne egulia i und eikslo gegenübe können sein gegen e schiedenen Fo men Zei en […] gegenwä ige Zei ha eigos Wi kels Bedeu ung, und gewesenis und zukün iges E eignis <...>, plg. : A hina aka as nykus (Nė is) und A ėjo i lauk oji sonnenun e gangss unde (Vienuolis) (Judžen is 2012: 157-158). Basie end au dem, was posi i e in dem Zi a wi d, das Wo kommenis be ach e geschehens Handleks eiksmažodžiu, abe ebea eis schon zeig Handleks ęs inumą und wi d zugesch ieben eigos Handlu (E wuss e, dass und nach diesem E eignis sūnaus lich s ebea eis wie und zu o .). li auische sp achkul u wi d auch umgesp ochen eiksmažodžių eikslas: <...> eigos eikslo eiksmažodžiai sind ohne o dėlių, o į ykio eikslo eiksmažodžiai mi o gdėliais. Wenn de P ä lex nu zeig de Handlung, yks ančio en sp echende Rich ung, esul a ą, das Ve binu bindsiu e wand e Wö e sind so nahemi als wä e das dasselbe Wo Fo men: a) zupadnissen; sch eiben-sch eiben; schneiden-schneiden; weiß i-ischwei i, pabal i, nubal i; sk-nuskęs i, paskęs i; nyk i-sunyk i; b) gehen aus... e lassen; gehen in... ein eilen; gehen on... gehen; lau en du ch...- übe lau en; ennen p o... p alegen und . . (Paulauskienė 2001: 211) Folgend wi d angegeben, dass Ak i i ä en können bes immen und Wi kmajswo Zei : <...> li auische Sp ach gegenwä ige Zei e laub Ve wenden und Vo be eiligne einige Wi kmajds o men eiges Bedeu ungs: slink ies Wi kmajodžiai komm , an lieh , komm žiuoja, aus ažiuoja, pa ažiuoja an wo e au eigoslo F age was e je z ? <...> Abe genüg die gegenwä ige Zei zu e se zen wä eoju, und eiksmawodis zeig beig e das esul a inį ak ä: kamėjo, abplaukė, a ažia o, iz ažia o, pa ažia o. (Paulauskienė 2001: 213) 8 <...> he combina ion o eand be- <...> his sequence can only be in e p e ed as a con inua i e o m <...> (A kadie 2010: 21). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Bū ų noch möglich applemen ie en, dass nich nu es iges, sonde n und Bu iges Häu ni zzei o men sind eigos eikslo, denn sichikeh endendes We k is e längsiamas: a eida o, ablaukda o, a ažiuoda o, aus ažiuoda o, pa ažiuoda o. Alle dings gib es besch iebenes Beme kungen, dass einige P ä ädel können E eignis Wi klo eiksmažodžius e se zen eigos Wi klo eiksmažodžiais. P idėjus zu genann en eiksmažodžių noch und ebe-, zukün iges ka inis Zei o men wi d nich imos. Eingewiks Ve blks eiksmažodžių kai ybinės Fo men mi diesem P ädaliel sind ne ealische, beispielsweise., D i es Pe sones Fo m * ebeisch ažia o. LIGIS solche eiksmažodžių бывшего ka inio Zei Fo men nich o liegen. Dahe , beme k allgemein endin, dass ich ung zeigenden slink ies geschmaewodzei (und einige und nich slink ies) mi P ädälchen a -, nu-, e bunden noch und ebe-, nich haben können seiendes ka inis Zei o mü, beispielsweise, anzuziehen, nu ažiuo i, a biehen i, nubiehen i, a sk is i, nusk is i, nudažy i und k . Die Wö e ebea ažiuoja, ebea ažiuoda o, ebea ažiuos li auischen gesp ochen galimi, jedoch * ebea ažia o, * ebenudažė schon is beinsmiai. Sakinys Als ich zu ückau, e noch ebedažė len yną is e s ändamas und gu , denn dažė is eigos eikslo eiksmažodis. Eingewiks e blal wä e nudažė, und * ebenudažė schon kling nich gewöhnlichi, muss eingepensus denken, was das bedeu en könn e und kažin ode i gendeine Bedeu ung dieses Wo es kommei ų in den Kop . Tebei E eignis Geschlas einande eliminie en. 3.3. Nu be a dė nich ekiamosios ūšies eilnehme e giminė Nemažos Teils nich ekiamosios ūšies daly ių wi d nu e wende be a dė giminė. besch ieben Ne eikiamosios ūšies daly ių, pada y ų iš in anzi y inių eiksmažodžių, galima ik be a dės giminės o ma. Bene pi mi pas ebėjimai apie a ojamą daly ių ik be a dę giminę bu o we den dieses Jah hunde zu Beginn, nu o mulie wu de wa e was ande s, be a de giminę benann nelinksniuojamąja eilnehmungs o m: Iš negalininkinių eiksmažodžių da oma nu nede inamoji und nelinksniuojamoji o ma (Paulauskienė 2001: 222). bėgy a 14 310, und Tai ma y i i iš s a is inių LIGIS duomenų. Veikiamosios ūšies daly ių su šaknimi nich ikiamosios ūšies Teilnehme nu 1 772. Tokin auch Meinung ausd ückskihenden Saidungen kann man inden und heo e ischen A bei en: <...> eikiamosios ūšies daly ių pada oma daugiau negu ne eikiamosios“ (Paulauskienė 2001: 221). Taigi labai didelė dalis ne eikiamosios ūšies daly ių, . i. die, die machen aus in anzi y inių eiksmažodžių, ha keine mo e iškosios und y iškosios giminės o mü sowie linksnių. P z., biegamas uožas, p abėg a a ka pa, nubėg i kilome ai gali bū i a ojama, aip pa kaip i aikų jau bu o išsibėgio a kas DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian li auischen sp ach g ama ikos in o mcinę sis emą | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ku , jedoch das Wo *ischsibėgio as schon is nich im. Aus dem ganzen LIGIS Da enbank um ass 236 nich ikiamosios A en eilnehme lemas. Von ihnen 120 egali haben nu be a de es gimines Fo men. Man kann inden und meh Beispiele mi ande en eiksmažodžiais, noch was noch nich eingeschlossen en in LIGIS, wo möglich nu be a dė nich ikien lichen Teilnehme n giminė. Zum Beispiel, aus eiksmažodžių wachsi, blizgė i, nesisup i kann gemach aug a, blizgė a, nesisup a, jedoch *aug as, *aug am, *blizgė as, *blizgė ame, *nesisup as, *nesisup o is schon nich zu e s ehen. IŠVADOS Beginnend anzuwenden Compu e n und Sp achen e a bei ung, übe Sp achen, ih e G amma iken kla e e neue Fak en, zu denen zu o keine Au me ksamkei gezogen wu de, weil dem Menschen als Sp achen e b auche die F agen neak ual sind. Kompuu e izing li auische Sp achg amma iken beme k wu de, dass einige li auische Sp achwo e nich alle heo e ischen Pa adigmas Fo men e we ben können und so geschieh wegen leksischen Bedeu ungs nede gangs mi g ama ine Bedeu ung ode wegen ih e loginien Gegen a igkei . G upinį E olg eiškie ende Wö e Einaskai a is nich . Eingewkio Geschlo eiksmažodžių ediniai mi o dėliu ebenegali haben wa iges ka inio Zei o mü. Meh hei nich ikiamosios ūšies eilιών, gemach y ų aus in anzi y inių eiksmažodžių, kann haben nu be a dės giminės o m. ŠALTINIAI DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/menu?page=ad anced (žiū ė a 2021-05-25). LIGIS – Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema. P ieiga in e ne e: h p://ligis.lki.l / (žiū ė a 2021-05-25). LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, . 1–20, 1941–2002 (elek oninis a ian as), y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne e: www.lkz.l (žiū ė a 2021-05-25). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 LITERATŪRA Apu is Juozas 1977: Sug įžimas aka ėjančiais laukais: No elės, Vilnius: Vaga. A kadie Pe e 2010: No es on he Li huanian es ic i e. – Bal ic Linguis ics 1, 9-49. A kadje as Pio as 2008: Lie u ių kalbos pi minių eiksmažodžių klasių seman ika ipologinių duomenų kon eks e. – Ac a Linguis ica Li huanica 59, 1-27. Bučienė Laimu ė 2017: Daik a a džių skaičiaus ka ego ijos aiška: no mos i a osenos sanki a. – Kalba i kon eks ai: mokslo da bai 7 (2), 44-61. C occo Galeas G azia 2001: Wha is Na u al Mo phology? The S a e o he A . - Linguis ics A hens 13, 7-33. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. 5-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2006. DŽ6e –Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys. 6-as leid. (elek oninis), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. D essle Wol gang U. 2019: Na u al Mo phology. - Ox o d Resea ch Encyclopedias – Linguis ics. P ieiga pe in e ne ą: h ps://ox o d e.com/ iew/10.1093/ac e o e/9780199384655.001.0001/ac e o e- 9780199384655-e-576 (žiū ė a 2021-05-25). D essle Wol gang. U. 1985: Supple ion in Wo d- o ma ion. His o ical Seman ics, His o ical Wo d- o ma ion, ed. J. Fisiak, 97-112. Gai enis Kazimie as; Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. G iške ičienė Joli a; Lapku ienė Cecilija; Na alinskienė G ažina; Šmulkš y ė Rima 2003: Lie u ių kalbos kul ū os ado ėlis kolegijoms, Vilnius: Homo libe . Jablonskis Jonas 1925: Rygiškių Jono Lie u ių kalbos ado ėlis, Kaunas: „Vai os“ b- ė. Judžen is A ū as 2012: Lie u ių kalbos g ama inės ka ego ijos, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. KP 2002: Kalbos pa a imai 1: G ama inės o mos i jų a ojimas, sud. R. Miliūnai ė, eks o au . R. Miliūnai ė, A. Paulauskienė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. LKG 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2: Mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Maye hale Willy 1981: Mo phologische Na ü lichkei . / Linguis ische Fo schungen 28, Wiesbaden: A henaion. Paikens Pe e is; Ri uma Lau a; P e kalnina Lauma 2013: Mo phological Analysis wi h Limi ed Resou ces: La ian exaample. P oceedings o he 19 h No dic Con e ence o Compu a ional Linguis ics (NODALIDA 2013). Linköping Elec onic Con e ence P oceedings 85, 267-277. P ieiga pe in e ne ą: h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/260907832_Mo phological_analysis_wi h_li mi ed_ esou ces_La ian_example (žiū ė a 2021-05-25). Pakalniškienė Dalia; Ša ky ė Raimonda 2012: Mikalojaus Daukšos aš ų in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai na ū aliosios mo ologijos požiū iu. – Res Humani a iae XI, 151- 172. Pake ys Ju gis 2011: Daba inės lie u ių kalbos daik a a dinių eiksmažodžių p iesagų i jų pama inių daik a a džių kai ybos klasių san ykis. – Bal is ica, 46, 271-288. Paulauskienė Aldona 2001: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Technologija. Rimku ė E ika 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama inių o mų a osena mo ologiškai ano uo ame eks yne. – Li uanis ika 66 (2), 34-55. Rimku ė E ika; Ko ale skai ė Jolan a 2008. Tai, kas inka žmogui, ne inka mašininiam e imui: žodynų p oblema. - Gim oji kalba 2, 3-14. Rosinas Albe as 2005: La ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema: sinch onija i diach onija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Š eikauskienė Dai a 2010: Lie u ių kalbos ien isinių sakinių au oma inė sin aksinė analizė: dak a o dise acija. Š eikauskienė Dai a 2016: Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema: I. Mo ologija. - Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu- kalba/a icle/ iew/183 (žiū ė a 2021-05-25). Vlada skienė Rasuolė 2013: Kū ybinių indus ijų specialybės kalbos kul ū a: ado ėlis, Vilnius: Technika. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Wu zel Wol gang U. 2001: Flexionsmo phologie und Na ü lichkei : Ein Bei ag zu mo phologischen Theo iebildung. S udia G amma ica 21, Be lin: Akademie-Ve lag GmbH. Zinke ičius Vy au as 2000: Lemuoklis – mo ologinei analizei. - Da bai i dienos 24, 245– 273. Emp angen 2019 10 22 P iim a 2021 09 06 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 USAGE OF THE VERB FORMS DEVELOPED ON THE LITHUANIAN GRAMMAR INFORMATION SYSTEM Summa y Up un il now, he usage o g amma ical o ms mos ly has been discussed in s anda diza ion o diach onic aspec s. Sea ching o a icles abou pa adigm co e age o i s comple eness yielded no esul s. We encoun e ed he same c i ical ques ion while c ea ing he Li huanian G amma In o ma ion Sys em, while p epa ing he ma e ial o he ab OTHER FORMS o be exac . I u ns ou ha pa adigms o some wo ds a e incomple e, which is de e mined no by mo phological ea u es o Li huanian language, bu by wo d seman ics, making speci ic pa adigm o ms impossible, non-exis en , by esul ing in wo ds no unde s ood by a na i e speake . We p esen h ee ypes o such occu ences: 1. Ve bs ha ing no singula o m: such e bs mean g oup ac ion. 2. Ve bs he pas simple ense o ms o which a e illogical. Such p oblem occu s when indica o o aspec o e bs is ime (i.e. p esen ense o ms a e impe ec i e, and pas simple ense o ms a e pe ec i e), and hey ha e a ached he p e ix ebe-, which no es con inui y. 3. Mos o passi e pa iciples ha a e de i ed om in ansi i e e bs can only ha e neu e gende o ms. KEYWORDS: g amma , mo phology, pa adigms, in lec ional o ms o wo ds, seman ics. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]