Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 179 VILIJA RAGAIŠIENĖ Ins i u o das línguas Lie u ių ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5026-4667 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: accen ologia, dialec ologia, e noling is ica, leksikog a ija. DOI: h psdoi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.09 LINKSNIUOJAMJ VOODŽI KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 67 DEŠIMTMEČI ERIT AUKŠTAIČI UTENIŠKI ŠNEKT RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE ESMINIAI VOODŽIAI: y ų aukš aičių u eniškių pa a mė, šnek a, linksniuojamasis žodis, ki čia imo a ian , hand aš inis šal inis. ANOTACIA Es apasnyje a a-se a é šiol ki čiação pon o de is a kalbininkų mais de alhado nãoi a Ins i u o da língua Li uânica Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e gua dados XX a. 67 deš. y ų aukš aičių u eniškių šnek ų manusc ip os on es de ma e ial. O es udo p e ende de e mina nes es ap ašues (pas ik uas espos as a pe gun as do p og ama de ecolha de ma e ial do a las da língua Li uânia e ansc ibui uos ex os) encon as aleg niuojančių žodžių ki čia imo polinkius. Com base bas an e abundan e ma e ial, abo dam-se no pe íodo in es igado u eniškių pa a mėje y a ę akcen uacijos modelos, pala as e suas o mas ki čia imo a ian es, escla ecem-se possí eis azões de suas exis ências, ap esen a-se na mesma šnek oje uma lis a de o mas de pala as con endo accen adas a ian es. Nag inėjama, como XX a. 67 deš. y ų aukš aičių u eniškių pa a mėje linksniuojančių žodžių i jų o mų akcen uaciją eikė ki čio a i aukimo kaip dėsnio o ma imasis, mo ologinis pa adigmas išlyginimas, seno inio ki čia imo elik ų išla amen o, d iejų daugiskai ų pap as osios i kuopinės akcen inio i seman inio modelio nykimas, polinkis į oksi onezę i k . eiksniai. ABSTRACT The a icle examinas he manusc ip sou ces o he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena da ing o he 1950s1960s, which a e s o ed in he Dialec A chi e o he Cen e o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li huanian Language and which ha e no ye been ho oughly s udied by linguis s om he pe spec i e o ac- cen ua ion. The s udy aims o de e mine he accen ua ion endencies o declinable 180 BENDRIN KALBA | 97 wo ds ound in hese desc ip ions (p esen ed in esponses o he ques ions o he P og am o Ma e ial Collec ion o he A las o he Li huanian Language and in ansc ibed ex s). Based on he subs an ial amoun o ma e ial, he a icle dis he possible easons o hei exis ence. A lis o wo d o ms wi h accen ual a ian s wi hin he same local dialec is p o ided. O s udy examina how he cusses he accen ua ion pa e ns, he accen ua ion a ian s o wo ds and wo d o ms p e alen in he subdialec o U ena du ing he s udied pe iod, along wi h accen ua ion o declinable wo ds and hei o ms phological le elling o pa adigms, he p ese a ion o ancien accen ua ion elics, he decline o he accen ual and seman ic model o wo plu al o ms (simple and collec i e), he endency owa ds in he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena du ing he 1950s–1960s was in lu- enced by ac o s such as he o ma ion o he ule o s ess e ac ion, he mo - oxy one accen ua ion, and o he ac o s. ĮVADAS Ry ų aukš aičių u eniškių pa a mės ki čia imo eiškiniai cien is as a é šiol i i agmen a iamen e. Nos abalhos de Dialec ologia, ca ac e es ge ais abe u ado po Ki čio a a ução pobūdis nes a pa a mės plo e (LKT 1970: 3435; LKA 1982: 123124, žml. N . 126 105; Zinke ičius 1994: 74; 2006: 94; LKTCH 2004: Ma ke127; ičienė 1999: 16; š ičiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis: 1992: 12; RAU 2010: 35) e U bananek os são pala as c iciadas de ou a o ma1 (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24; Balčiūnienė, Meilii ė, Rinkauskienė 2019: 189). Os pesquisado es concen a am-se p incipalmen e no ci ci la e al onológico (Kosienė, Gi denis 1979: 4856), mono ongos, inesy o e ilia i o, mui os bene iciá ios de discu sos e įnag p iegaidėms (Kosienė 1982: 6171; Bace ičiū ė, Rinkauskienė 2007: 411; 2008a: 7884; 2008b: 229237). Assim al a des a ada mês ki chiação sis ema de pesquisas, publicações, ski os acen uação a ibu os e polinkias discu i . Nes e a igo pasine i us do Ins i u o Li uânico de Línguas Geoling is ica do cen o Ta mių a chy e S aipsnio obje i o sinch oniniu pon o de is a desc e e y ų aukš aičių u eniškių pa a mės XX a. 67 deš. manusc ip á ios on es as os ink a nag inė i ieno laiko a pio medžiagą – iki šiol kalbininkų išsamiau aleg niuo1 Omenye con inimi pala as, que na maio ia al š aičių pa a mių ki čiuojamos saugomų XX a. 6–7 deš. ank aš inių šal inių duomenis. segundo ou a accen inė pa adigmą ou p incipal a ian e ki čia imo é ou as ki čiuo ės do que i iamoje pa a mėje. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 181 jamųjų pala as de ki chiação peculia idades e discu i suas acen uação polinkius. As p incipais a e as do es udo são as seguin es: 1) iden i ica de aco do com um pa adigma acen ís ico ki chiá eis e a ian es de ki čiação2 con endo aleg ni p o egí eis pala as, o ma suas conjugais; 2) se i de aco do de pa adigma de cons an e e (ou) ca noja i o ki chiação de pala as ki chiá eis e a ian es accen adas con endoças o mas de paski ų p epalimen o pa a mės plo e; 3) es abelece aleg ni p o egidos pala as de ki chiação polinkius lemiančius eiksnius. Ao ealiza o es udo aplica-se o mé odo analí ico desc i i o, ambém se u ilizk i compa a amasse e in e nas econs ução mé odos. Linksniuojančių žodžių ki čia imas a igo é examinado de aco do com a pala a o mų ki čio luga e (ou) ki čia imo pa adigmas į ai a imą, accen inių a ian ų a ojimo dažnum e papli imą pa a mės plo e e k . Realizado es udo é no o e ak ualus. A igosnyje, com base a pa i de odo y ų aukš aičių u eniškių plo o cole ado ma e ial, pela p imei a ez desc e em aleg niuojančių žodžių ki čia imo polinkiai, ap esen a-se na mesma šnek oje uma lis a de o mas de pala as con endo acen en es a ian ų. Es e es udo de e p incipalmen e se ak ualus in es igado es do cai o de polinquias e accen uação de enômenos de a mínio ki chiação. Juolab que é possibilidade ma e ial discu ido no a igo e ap esen adas conclusões em compa ação com já ealizadas sulos alç aiços, aka os alç aiços kauniškių e eas e n aukš aičių kupiškėnų e anykš ėnų pa a mių XX a. 67 deš. esul ados de pesquisas de on es manusc i as (Ragaišienė 2012: 219231; 2018: 176201; 2019: 119; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270). Espe a-se que ais pesquisas de na u eza possam e e u ilidades p á icas de ex os e diccioná ios dialec ólogos e lexicóg a os. 1. TIRIAMOJI MEDŽIAGA Renkan ma e ial a a las de língua Li u ias3, XX a. 67 deš. o am esp ei adas e as suas ansc ições e miniais das zonas (pon os)4 pe encen es à plo de u eniškių de al os- ais o ien ais. Rankamen o de pon o on e ge almen e su2 2 Na li e a u a linguís ica a iamen e ki chiuojam pala as e suas o mas chamadas de a ian es de ki čia imo (Ka dely ė 1975: 11; Zinke ičius 1979: 91 e k .), akcen iniais a ian es (S undžia 1995: 22), ki čia imo g e imybėmis (Pake ys 1994: 7) ou ki čia imo g e ybėmis (Mikulėnienė, Pake ys, S undžia 2007: 8). Nos úl imos anos adqui i adição e minus ki čia imo (akcen inis) a ian e e ki čia imo (akcen inė) g e ybė a o i como sinónimos (Ragaišienė 2010; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270; plg. da S undžia 2009: 66). 3 LKA 1977; LKA 1982; LKA 1991. 4 Ti inas habi á eis de localidades (nominamen os e nume ai dos pon os) es abelece o ganizado es do a las da língua Li uânia. 182 BENDRIN KALBA | 97 ių a chy e encon a 89 on es (ap oximadamen e 2100 páginas) de 66 pon os (jö . Fig. 1).5. 1 PAV. E les e al oš aičių u eniškių á eas de habi ação, das quais oi da o i os ie o ės, šnek os kalbinių ypa ybių i pa eikėjų p is a ymas, a - sakymai į Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og amos leksikos, one- ikos, mo ologijos i sin aksės klausimus, ansk ibuo i eks ai. Pe du de- šim mečius medžiaga sukaup a be eik iš isų u eniškių gy enamųjų ie o- cole ado o ma e ial de pesquisa Šnek ų in es igado es le an ou a a e a one ine 5 Duomenų ne u ima ik iš ijų punk ų – Vyžuon (275), Aknys lių (307) i Deguli (345). ansk ipcija ano a e suki čiuo i kiek galin daugiau eks ų <...> daily iš kalbos i aokosu os (LKAP 1956: 9). A pa i dos dados ap esen ados, pa ece que a ecolha de ma e ial buscou Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 183 p incipalmen e ob e espos as às pe gun as dos ques ioná ios6. Po an o, p incipalmen e insc i a paski ų sakinių su anke ų klausimuose nu ody ais pala as ou pa eik- (17 Rb (1773), Ld (312), smėlỹs Rk (147), smėlia B č (245) e k .7 T ansc ibuí ex osi (con os, his ó ias sob e habi amoja localo ê, ealijas e k .) ge almen e são nedidelės olumens, o necidos não em odas as on es. Ti iamó ia ma é ia conjugá cons i ui 183 bískiemenha e poliaskiemenha a jų ienaskai os a dininko ( ečiau – ki ų linksnių) o mų, p z.: mūšỹs Sgn (379), mūšia U (308), snukỹs G č (114), Alk (180), Ds (212), sp indỹs Šl aleg niuojamieji pala as (ape 2700 o mų). A maio ia deles encon a pelo menos alguns (ke i adalis keliolikoje) de on es manusc i as. Mais do que me ade analisados no a igo aleg niuojančiųi pala as cons i uem a io amen e ki čiuojamas d iskiemenių i daugiaskiemenių p oduk y iųjų a e a2 kamienų o mas. há dados compa a i amen e conside á eis, do pon o de is a ki čiação o ma e ial alo izá el como al ak ina. Em p imei o luga , po que as o mas p esc ip adas nem semp e são su icien es pa a de e mina a pa adigma acen uada de uma pala a, po exemplo: gyslà Sp (309), kál ėj G č casos não es á cla o se a pala a em g e ybių de ki čia, ou a ia sua apenas pa ski ų o mų akcen uacija, po P oduk y iųjų ā i ē kamienų žodžių šal iniuose as a ge okai mažiau. No s exemplo: káulai B č (245), U (30), Sk8, d78 (3), káulų Užb (87), Rk (147), Rg In (308), Vb (142), káulų, káulais T g (346), káulais (480) 4) kaul (50). Com base na designação dos o mulá ios de co e, pode de e mina -se a pa e de múl iiaskiemenių p iesagų edinių ki čiuo ę (especialmen e nos casos (114), Šl (173) / kal j Sgn (379)8, su ýkš e Skd (378) i k . Kai ku iais em que os dados paludi em á ios šnek ų). P imei amen e isso 6 Respos as à pe gun as apon a ansk ipção e suki čiuo i. As pala as ki čiuo ê não u ody a. nas i iamu on es pala as g a a di e en e ansk ipção, neiš eng a ne ikslumų e ik ų. Indicando á ios šnek ų a osenos exemplos, mui as ezes de e ia o nece á ios da mesma pala a o ma a ių. Quando discu idos enômenos da acen ologia ansk ipção não é ac uali, no a igo exemplos o necidos gene ines esc i os da língua Li uãs. Fo mas com a i auk iniu ki čiu e colinio ki chiação casos indicam ansc ibui i. 7 S aipsnyje indica-se não i as habi a ó ia (paimo) san umpa, o pon o a laso da língua Lie u ių nomeamen o e numbe is. Isso é ei o pela con eniência. Não é exa o inse i caminho ab e ia u a de um pon o, po que no mapa há possibilidade de indica dados apenas à a las dos idiomas Li uãos pon o. 8 Realiza am-se pesquisas indicam que, ao de e mina a pala a ki čiuo ę não se pode basea apenas em o mas de subs i uido es, pois sua ki čiação pode di e i de ou as linksnių o mas, i. e. não semp e mos a pa adigma accen ina (Ragaišienė 2023: 190210). 9 Di e samen e ki chiá eis o mas de pala as das p imei o indicado p incipal a ian e de ki chiação. 184 BENDRINĖ KALBA | 97 pasaky ina apie šal iniuose as as p iesagos -inis, -ė būd a džių, p iesagų - e -( )u ė daik a a džių o mas, po exemplo: bé žinis D š (172), Vlč (240), U (308), G s (412) / be žnis Ld (312), be žnės málkos A n (526); da žin Vlč (240), U (30 Ld (312), da žin, da žinj G č (114), da žin, da žinn Bj (479) dažinė, dažin Rg (178); kul u G č (114), B č (245), Dgl (277), Sp (309), Ld (312), kul u m Gd (50), A n (526) kùl u ė D š (172) e k . No en an o, ge almen e pa adigmas de pala as aleg niá eis es abelece pa o enias o mas não bas a, po que, como obse ėję es a ada mês pesquisado es, nãocej são de pala as, ki čiuojamos de ou a o ma (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24). Com base no ma e ial cole ado não há possibilidades es abelece pa e de conc e as pala as ou ipos de a iba ki chiação polinquias, mais de alhadamen e discu i kamienos in e ação mú ua e p odu iões kamienos e ei o acen uação nãop odu i iões. No en an o, dados disponí eis ealmen e bas a XX a. 67 deš. y ų aukš aičių u eniškių pa a mės akcen uação a alia e aleg niuojančių žodžių ki čia imo polinkiam de e mina . Juolab que discu idas on es ela i amen e bem e le em in es igadas pa a més peculia idades. Elas ap esen am ma e ial é alioso e con iá el, pois a maio ia manusc i os p epa ados pe i usių kalbininkų K. Eigmino, E. G ina eckienės, K. Mo kūno, Ž. U bana ičiū ės, A. Valeckienės, K. Vosyly ės, A. Vanago e k . 2.LINKSNIUJUAMJORZI KIRČIAVIMO POLINKIAI 2.1. Ry ų u eniškių pa a mėje linksniuojančių žodžių i jų o mų akcen uacijos polinkiai pi miausia sie ini com ki čio a i aukimu. O ma e ial de on es manusc i as indica que XX a. 67 deš. pa e u eniškių plo o eikė du dėsniai apnasis condiginis ki čio a i aukimas i in ensy esnisis condiginis ki čio a i aukimas (plg. LKA 1982; žml. N . 105). Gũ ačių, Vabalniñko, Šal ẽnių, Õnuškio, Bučinų, Obẽlių, Rõkiškio apylinkėse ki is dėsningai oi a aído dos umpos galūnės em qualque que osse p é-pasku inį longąjį skiemenį, например: ga a, jus a, leñdi, piki, su uka, ša a uka, ina G (1414), sk a, eni, enu, ga a, lips, li us, jani, kabi, piki, piki (121), bač, gna, g i, laki, ini, k , Ob, 148) e žena. Mol us, Suginčiùs, Panemunlį, K iaunàs, Sù ieką ki į desde umpos galūnės oi inclins ama a i auk i pa a o longąjį skiemenį, cujo undamen o cons i ui longgasis oz ou ie, uo, 10 Rank aš iniuose šal iniuose a auk inio ki čio casos sob e d ibalsiai e longiais ozes ge almen e žymimi idu ine p iegaide, oa siai i agale p iegaide. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 185 exemplo.: dina, juda, nuga pnia, a, ina, žima, jsis, p is Sgn (379). XX a. 67 deš. nessas šnek as dêsnis a uou desiguodai egula men e, po exemplo, Debekių e Vidẽniškių apelinkėse ki į man endo-a e o a as ando li us, audna (plg. o mos, egis, bu o a ojamos p amaišiui, p z.: bda, dienàs, i. à / ∙ a, lie ùs, s eki, ienà / ina, žmogùs Dbk (274), aiù, i. à, suŋkù, uždė à / audans), ška, sklas Vdn (450). Du an e o pe íodo de in es igação, mani es ações des e enômeno obse ada e ki čio nãoa aukianças u eniškių šnek os11. Dês a o maçãosi p imei o es emunija 2020b: 214215). e dade, nas o mų su šalu iniu a ba „d i i šūniu“ ki čiu12 a ojimas (plg. U bana i- čiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis 1992: 12; S undžia 1995: 70; Ragaišienė on es in es igadas encon am poucos casos des a ma cação ipo de c uci, po exemplo: α.nù, audjà, sukù, ekùs, uks , akù, inà Sp (309) e k .13 Reiškinio p i imą pa a mės plo e indica e apacikan es lūnės į skiemenį, que é o mado ie, pa ieniai ki čio a i aukimo a ejai. Ki is a i aukiamas nuo umpos ga- uo ou ilgasis oz, exemplo: li us (plg. le aũs), aud.ni (plg. audan.s), ini ien Kk (380), gel óna (plg. gel a.n.), neg a, snus, ina (plg. ienà) B (245) e k . Ra amen e o mas com a i auk iniu ki čiu usadas como g e imines, exemplo: skū à sk. a, sūnùs s.nus, ina ienà, o. k à . a e / /. Lb (414), gi. à g. a, p.ne po.nè, sūnùs, sūnũs s.nus e k / /. Bj (479). Ry ų aukš aičių pa a mių pesquisado es são a enção em que não odos os analogiški casos sie ini só com ki čio a i aukimu (plg. Zinke ičius 1979: 90). P ima iamen e isso digai á el sob e a segunda ( ečiau qua a) ki čiuo ės daik a a džių kamiene ki čiuojamas simplesaskai os a dininko, įnagininko, ie ininko e mui osiskai os galininko o mas linksnių. Ki čio não a apuinhos šnek ose des as linksnių o mas ends ama ki čiuo i kamiene casos de 109), exemplo: com susidu, kolkzi, bu .kus, lupnas, sijnus Ds (75 (212), m k as, ma.kkla, da binku, kolkzi, blnus, me es, s P dus (413), ma.kkla, sijnus, iškus Mdk (481) e k . Kamiene chichiuojamos o mas de apa ecimen o na. ∙gus, ka.p∙s us Tlm (311), agukus, kn.gas, zus, as us T g (346), p incipalmen e sie ino com mo ologiniu accen á ias pa adigmas exalginamen o. Ana11 Po ma.k∙klas, bus, s a. ∙kla In (480), su didu, ba a ∙kus, agu las, bus, exemplo, Spi nų šnek os ap axe a i ma-se que ki čio a i aukimo p ocesso já oce ęs e es a a mę. Em algumas pala as cla amen e ou imi dois ki čiai (U bana ičiū ė 1966). 12 Nas á eas de al os aiços ociden ais o ipo de ki cio la e al d i i shūnį ki į p imei o de ec ou e desc e eu o ça, po an o não em odos os casos o ki i la e al é ma cado. Aleksas Gi denis (Gi denis 1978: 75–76). 13 Tikė ina, kad XX a. 6–7 deš. u eniškių pa a mėje ap a iamas eiškinys bu o ne ienodo 186 BENDRIN KALBA | 97 logicamen e es as o mas ends ama ki čiuo i e nou as aukš aičių šnek os (plačiau ž . G umadienė 1994: 101104; Mikulėnienė 1996: 149; U bana ičienė 2006: 220; Ragaišienė 2010: 53; 2019: 11 e k .). Aminen a-se que a discu ida o ma u eniškių pa a mėje pode es emunha an o ki čio a i ulação, quan o pa adigmas isiguinamen o endências, plg. Spi nų šnek oje, na qual encon ado d i i šūnio ki čio casos, insc i o o mas com blnu, com ka i u, k upas, ekùs. Juolab que kamieno ki į mais ends ama gene end in i pala as an espasku iniame skiemenyje, cujo baseu cons i ui longgais oz ou ie, uo ( apnasis condiginis ki čio a i aukimas). Pelo mesmo les e e me idional u eniškių plo o em pe íme o sis ema de ki čiação pode se pau ada e lenkų, ečiau gudų kalbų (plg. LKTCH 2004: 123; Ge žo ai ė, Meiliūnai ė 2014, XIV mapaėlapis). Nes es šnek os a o maçãois pa adigma do cons an e ci ccí io sie inas e com polinkiu aligna pa adigma sla ų kalbų exemplou, i. i. g adualšku pe ėjimu ao dois ipos de ci ccí io coloninio e galūninio modelo (Zinke ičius 1966: 31; Mikulėnienė 1995: 65; Tuomienė 2005: 69; U bana ičienė 2006: 450 k e 221). De aco do com o pa adigma do ci cunciação colonial i iamada ada mê ki chiuojami e no as a ėję pala as (Ma ke ičienė 1999: 16; DST 2013: 24; MLT 2019: 24; plg. Bace ičiū ė 2004: 27; U bana ičienė 2006: 220; 2010: 177). Po exemplo, mui oskiemenias ā kamieno daik a a dzes ends ama desc e e p e alecendo pa adigmos ki į, exemplo.: mãšina Vb (142), K š (149), S b (150), A l (21 Blč (347), Sgn (379), In (480), sem mãšinos D š (27), pošina Bj (478) mašnos Z kla maš (444), moknou maš (480), P nom (413), ganý Rb, P ý (17713), Bj (479), č (480), Bč (121), Rg (17), Jnš (170) In (506) ho asà Lkš (120). Com ki čio a ação, accen á ias pa adigmas exalginamen o ou coloninio ki čia imo ipo o ma imusi sie inas não odas aleg niuojá eis pala as de aiz de ki čia imo o mas. Espe a-se que pa e delas possam se he dadas do seno. Em p imei o luga isso pode se di o sob e šaknyje ki čiuojamas d iskiemenių u kamieno būd a džių basus, -i, b ángus, -i, lýgus, -i, suñkus, -i e k . o mas de nome de ienaskai os (Ska džius: 1935145; Būga 1961: 78; Vanags 1990: 7581; Lazauskai ė 1998: 14065). U eniškių pa a mėje XX a. 67 deš. mais eqüen emen e oi endida a ki čiua shaknyje, ex: basus, -i Sgn (379), Ml (451), Kk (380), basus A l (213)14, basi Bj (479) baisùs, -i Bj (479), baisùs Ds (21), Lln (344), Blč (347), Ps 3), Jnš (45 (506); b ángus, -i Ds 14 Respondendo a pe gun as de anke as não semp e indicadas ambas as o mas de gêmeos. Dalis o mų as a con ojimen os. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 187 (212), P (413), U (308), b ángi Ds (212); lýgus, -i U (308), Lb (414); suñkus, -i Ld (312), Ml (451) sunkùs Sp (30), Gd (504), sunk Čl (452); ámsus, ámsų Sdk (276), gadus, pukus A n (526); iẽsus T g (346), ámsus, -i Dbk (274), P (413), ánkus, -i U (308), Tlm (311), Sgn (379) kan ùs Jnš (506), ka ùs Sp (309), sma kùs In (480), bjau ùs Vlč (215) Plu al -i, lýgus, -i, pukus, ánkus, -i, smùlkus, -i, só us, -i, ámsus, -i Vlč (240). šakninio ki čia imo o mų už ašy os ki čio nea i aukiančiose šnek ose, plg. da Vilùčių šnek os a minių ypa ybių ap aše as as o mas áiškus, -i, b ángus, En ende-se que não há possibilidades de de e mina con iadamen e, quais casos sie ini com a a i ulação ki čio, e quais são su gidas de ido ao cons an e ki čiação pa adigma o ma imosi, manei a de analogia ou he dados de seno. Espe a-se que discu idos enškinhas são elacionadas mu uamen e e ada mėje unciona p incípio sanklodos. A exemplo da in e ação des es enômenos u eniškių pa a mėje conside y inas daik a a džio žmõgus, žmõgaus Lkm (415), žmõgus, žmõgum Ob (148) žmogùs K nmoga, A z1), Vlč (240), B č (179 (245), Ld (2112), Ps (453), žmogus ki čia imas, p z.: žmõgus Lkš (120), Rk (147), S b (150), K n (179), Alk (180), A z (211), B č (245), U (308), Ld (312), Ps (453), Mdk (481), Gd 458), žmogùs, žūs Rg (17 Blč (347), Rk (180), S b (50), Alk), Žužu (508). M. Daukšos esc e e e 1605 m. ca equizmo indica que essa pala a a iação de ki čiação pode e p essupos os his ó icos (Ska džius 1935: 124; Zinke ičius 1975: 2627). Ki į a pa i umpos galūnês em longa skiemenį a ala ian es šnek os šaknyje ki čiuojamas o mas podem se su gidas e no as, например.: žmõgus žmogaũs / Rk (147), S b150 (150) e k . Šakninio ki čio skai os a dininko o ma esposa de ki čiação analogia. 2.2. Pala as de aleg niação emininoja u eniškių pa a mėje ge almen e ki čiuojamos de aco do um pa adigma acen ina, p z.: k áu u ė Vlč (240), B č Rb (1778), U (30), Lb (414), Kmn (278), de laškõs iš lo os Skd (378), ma kà ie a linams me k i (pp . kūd a); Ma k, apibend inimas gali bū i aiškinamas p iebalsinio kamieno žmuõ i daugi- ma kõn Rbma ka), ma kõs, ma kõn Vdn (450), is ma kõs M (481), pi kià, pi kiõs, pi kiõj, pi kiõn Tlm (311), S (379), Blč (347), Lb (214), Vdn (450), Ps (453), Negimininė būd a džių o mosa mėje ambém ki čiamos d ejopai, например baññá, baisù (2 Vskù), Blč (347), Skd (378), Skd (380), Kk (245), Ps (453), k áu u ė, k áu u ėn Šl (173), G s (412), Bj (479), k áu u ėj (441), Ps (453) Sgn Sg (1779), Kdk (526), Vdk (526), Vlč (240), Lb (414), Vsk (441), B c (440), Vc (445), Sk ), A nja (378), Vd (480), Lk, Vb), Vd (414), Vd (450), B n (445), Md , Md , Md , Md , Md , Gd , Gd , Gd , Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk BENDRIN TALBA | 194 97 Eas e n aukš aičių u eniškių šnek a (pun o nume is) Linksniuojamasis žodis (27mn8) uguos u ga / Dbk (274) b óliai b olia, de ýni de yn, ugus, ugaus u gùs, u gaũs / / S (309) sūnùsp snus / Tlm (311) b óliai b olia / Ld (312) homemùs žmõgus / Lln (344) ūbùs bus / K (380) umk ini / G s (412) com móky oju moký ojai Lb (414) skū à sk a, sūnùs snus, ina ienà, o à a, žmogùs žmõgus / / Ps (453) mãšina su mašinà, ugus u g, žmõgus žmogùs Šd (478) b ólis b olia / / (479) baj si bais, i a g a, ponià pnia, sūnùs snus In (480) b ólis b olia, Bšina mã mašną Mdk (481) lénkai lenka, lie ù lie ių lie u i, ė a (50 ai Jnš6) lénkai, lénkais, lénkai lenka, lenk, lenkas, moky ó moký o, peñki penk, ina, ina kia (526) e e ido ao es udo do ki iù ki iù, lie ù, lie us, lie us, mojasky, mó ojasky, emí o e e ido ao es udo do ki iù, lie us, li ú, li ú ão, li ú ão. Na mesma esnek a encon adas d ejopai ki chiá eis o mas con i ma que o su gimen o de a ian es de ki čiação lemb ou alguns ações mu uamen e elacionadas. Algumas a ian es podem e p emissas his ó icas (sie ina com econs uído simples e kuopine modelo de poliscai os), ou as su gidas no a (aiski ina ki čio a i ulação, o m imusi pa adigma de ki čiação colonial, acen uação analogia). Os dados ap esen ados na abela mos am mais uma ques ão impo an e. U eniškių pa a mėje mais a iai uja i iškojo aleg niação ipo pala as ki čiação. As pala as do ipo aleg niamen o eminino menos endem em accen a ó io a ian iškumą ge almen e elas ki čiuojam segundo um accen á io pa adigma. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 195 Linksniuojamieji žodžiai ki čia imo g e ybių oje pačioje šnek oje u i em oda pa a mesa á ea (z a. Fig. 2). Da o al á ea se dis ingue ela i amen e modes ela a eala, no qual as a mais a ias na mesma šnek oje. A maio ia d ejopai o mas ki chiá eis insc i a pie y iniuose u eniškių pa a mės á ea pe aščiuose, pa ibije com ilniškiai (Labanó o, Pas o lio, Medekių, Jõniškio e A nioni apylinkėse). Com u eniškiais besi ibojančiose ilniškių 2 PAV. Na mesma chico ada encon adas a ian es de o mas de pala as de aleg niamen o p e alência de ki chiação BENDRIN KALBA 196 | 97 šnek os ambém encon am não poucas d ejopai ki chiuojamų aleg niuojančių žodžių o mų (Ragaišienė 2010: 139). Da y ina p essupõe, que y inėse akš aičių pa a mėse exa a nedidelio ien iso plo o, no qual a ian iškumas, como eiškinys, compa ado com g e imos šnek os, é in ensi íssimo. Com base apenas ma e ial de on es manusc i as não há possibilidades con iadamen e de e mina p e alência das a ian es em di e en es a ealas pa a mės. APIBDRINIMAS A likus y ų aukš aičių u eniškių pa a mės XX a. 67 deš. nas on es manusc i as encon adas das pala as aleg niá eis da ki čiação análise a da y inos es as conclusões: 1. E a u eniškių pa a mėje ipos masculino e eminino de linksniação são ca ac e ís icos di e en es modelos de acen uação ā kamieno pala as ends ama ki čiuo i segundo o ba i oninio ki čia imo modelį, ē kamieno daik a a džių o mas de ki čiação galūnio mais di uli usios, masculinicho linksniação kamienų pala as são ca ac e ís ico polinkis em accen inį a ian iškumą e oksi onezę. 2. Linksni p o ec i os pala as sis ema de ki chiação unciona um complexo de a o es in e ligados: in ensi esse condicional ki cio da o mação dec ac ion dêsnio, acen ên ica pa adigma alinhamen o e dois ipos de ki chiação coloninal e ex emúnico co- o mação; do mesmo kamien pala as e do ipo de a iação edinių acen uação analogia; kamienų sąweika. Di e samen e ki chiá eis ipo de masculino aleg niação daik a a džių o mas de apa ecimen o e polinkis em oksi onezę sie inas com pap as osios i kuopinės – akcen iniu i seman iniu modeliu. Akcen u- acijos sis emos aidai po eikį da o i seno inio ki čia imo elik ų (šak- econs uídoam dois múl iplai ų ninio ki čia anja u kamieno būd a džių, kuopinės daugiskai os o mų) manu enção. 3. Do pon o de is a accen inio a ian iškumo u eniškių pa a mės ki čia imo sis ema a aliada como s abili (ki čia imo g e ybių oje pačioje a mažiau nei pusėje i ų punk ų; daugumoje jų už ašy a ik po ieną a du a ejus). Į ai iai ki čiuojamos žodžių o mos pa a mės plo e pa- šnek oje aspli usios ne ienodai p incipalmen e naquela mesma šnek oje d ejopai o mas ki čiuojamų as a pie y iniuose u eniškių pa a mės plo o pe aščiuose, pa ibyje com ilniškiais. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 197 LITERATŪRA Bace ičiū ė Rima 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2007: Dėl y ų aukš aičių u eniškių inesy o i ilia y o galūnių p iegaidžių (ekspe imen inis y imas). – Žmogus i žodis 9(1), 4–11. Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2008a: Ry ų aukš aičių u eniškių daugiskai os naudininko i įnagininko p iegaidės: audicinis y i- mas. – Žmogus i žodis: didak inė ling is ika 10(1), 78–84. Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2008b: Dėl y ų aukš aičių u eniškių inesy o i ilia y o galūnių p iegaidės: audicinis y imas. – Bal is- ica 43(2), 229–237. Balčiūnienė As a, Meiliūnai ė Viole a, Rinkauskienė Regina 2019: Kupiškėnų, u eniškių i pane ėžiškių pa ibio šnek os XXI amžiuje, Klai- pėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla. Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. DST 2013: Duse ų apylinkių eks ai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ge žo ai ė Lau a, Meiliūnai ė Viole a 2014: Ki ų kalbų ie iniai a ian ai Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a - mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), Vilnius: B iedis, 255–257. Gi denis Aleksas 1972: Lie u ių kalbos a dažodžių p iesagų ki čio susi- o ma imas. – Bal is ica, 1 p iedas, 66–72. Gi denis Aleksas 1978: Akcen ologinis mažmonis. – Bal is ica 14(1), 75–76. G umadienė Laima 1994: Kele as naujesnių Punsko šnek os linksnia imo i ki čia imo ypa ybių. – Lie u ių kalbo y os klausimai, 97–106. Ka dely ė Jad yga 1975: Ge ėčių a mė ( one ika i mo ologija), Vilnius: Min is. Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika (ki čia imas, daik a a dis, eiksmažodis), Vilnius: Min is. Kosienė O ilija, Gi denis Aleksas 1979: Fonologinis šalu inis ki is y ų aukš aičių u eniškių a mėje. – Kalbo y a 30(1), 45–56. Kosienė O ilija 1982: Ry ų aukš aičių u eniškių mono ongų p iegaidės. – Kalbo y a 33(1), 61–71. Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-slownik do Daukšos „Pos ilė“ 2 (O–Ž), Poznań: Uniwe sy e im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Kuza inis Kazimie as, Gi denis Aleksas 1997: Kelios min ys dėl bal ų a dažodžio ki čia imo pa adigmų i jų aidos. – VIII a p au inis 198 BENDRINĖ KALBA | 97 bal is ų kong esas „Bal ų kalbos XVI i XVII amžiuje“: p anešimų ezės. Vil- nius: Vilniaus uni e si e as, 76–78. Lazauskai ė Vilija 1998: Dėl u kamieno būd a džių i jų abs ak ų ki - čia imo aidos. – Bal is ica 33(1), 65–70. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2001: D iskiemenių u kamieno daik a- a džių ki čia imo aida pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek- ose. – Bal is ica 35(2), 159–169. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008: D iskiemenių io kamieno daik- a a džių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose. – Li uanis ica 54(3), 37–50. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2009: D iskiemenių o i io kamienų daik a a džių ki čia imo a ian ų papli imas pie ų aukš aičių i y ų aukš- aičių ilniškių šnek ose. – Ga sas i jo y imo aspek ai: me odologija i p ak- ika, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 161–181. LKA 1977: Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, au . E. G ina eckienė, A. Jonai- y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, M. Razmukai ė, B. Vanagienė, A. Vidugi- is, Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika, au . E. G ina eckienė, A. Jo- nai y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Lie u ių kalbos a lasas 3. Mo ologija, au . S. Amb azas, G. Belic- kienė, E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, B. Vana- gienė, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas. LKAP 1956: Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og ama, 2-asis leidimas, au . J. Balčikonis, B. La inas, J. Senkus, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LKT 1970: Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jo- nai y ė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas. LKTCH 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I a- nauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Mikulėnienė Danguolė 1994: Dėl į a džiuo inių būd a džių ki čia imo aidos. – Bal is ica, 4 p iedas, 106–108. Mikulėnienė Danguolė 1995: Ta mės ga syno ypa ybės. – Die eniškės, Vilnius: Min is, 448–455. Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ų pie inėse aukš aičių a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36, 148–155. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 199 Mikulėnienė Danguolė 2005: Ci kum leksinė me a onija lie u ių kalbos a dažodiniuose daik a a džiuose i jos kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i- u as. Mikulėnienė Danguolė, Pake ys An anas, S undžia Boni acas 2007: Bend inės lie u ių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni- e si e o leidykla. MLT 2019: Molė ų apylinkių eks ai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pake ys An anas 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ragaišienė Vilija 2012: Daik a a džių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečio pie ų aukš aičių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose. – Respec us Philologicus 22(27), 219–231. Ragaišienė Vilija 2016: Accen ua ion models o disyllabic nouns in he Sou he n Aukš ai ian dialec . – Kalbo y a 68, 125–147. Ragaišienė Vilija 2018: Ry ų aukš aičių kupiškėnų akcen uacijos sis emos kai a XIX a. 7–9 deš.–XX a. 6–7 deš. – Ry ų aukš aičių a mė: kai a i po- kyčiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 176–201. Ragaišienė Vilija 2019: Daugiaskiemenių daik a a džių ki čia imo polin- kiai XX a. 6–7 dešim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš i- niuose šal iniuose. – Lie u ių kalba 13, 1–19. P ieiga in e ne e: h ps://www. zu nalai. u.l /lie u iu-kalba/a icle/ iew/22489/21753. Ragaišienė Vilija 2020a: Būd a džių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 de- šim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose. – Lie u ių kalba 14, 1–17. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /lie u- iu-kalba/a icle/ iew/22463/21725. Ragaišienė Vilija 2020b: Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mės eks uose. – Ac a Linguis ica Li huanica 83, 211–226. P ieiga in- e ne e: h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica. Ragaišienė Vilija 2022: D iskiemenių daik a a džių ki čia imo polinkiai 6–7 dešim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš iniuose šal i- niuose. – Vaka ų i pie ų aukš aičiai: a mių i ki ų kalbų są eika, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 230–270. Ragaišienė Vilija 2023: Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose. – Ac a Linguis ica Li huanica 89, 190–210. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica. RAU 2010: Ry ų aukš aičiai u eniškiai, sud. R. Rinkauskienė, R. Bace ičiū ė, V. Salienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. 200 BENDRINĖ KALBA | 97 Rinke ičius Vy au as 2009: P ūsų kalbos ki čia imo sis ema: dak a o di- se acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Rinke ičius Vy au as 2015: Bal ų i sla ų kalbų ki čia imo is o ija 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Ska džius P anas 1935: Daukšos akcen ologija, Kaunas: V.D.U. Humani a- inių Mokslų Fakul e o leidinys. S undžia Boni acas 1981: Daugiskai iniai asmen a diniai oikonimai i jų eikšmės linksnia imo bei ki čia imo sis emų ekons ukcijai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 21, 191–193. S undžia Boni acas 1994: Daik a a džių kamienų bei giminių a ian ai bal ų kalbose (ide. i bend oji bal ų bei sla ų kalbų leksika). – Bal is ica 27(2), 13–29. S undžia Boni acas 1995: Dėl ki čio a i aukimo lie u ių kalbos y ų aukš aičių šnek ose. – Res Bal icae, 67–72. S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Tuomienė Nijolė 2001: Ramaškonių šnek os o i iio kamienų daik a a džių ki čia imo ypa ybės. – Bal is ica 36(1), 103–114. Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socio- ling is inis y imas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. U bana ičienė Joli a 2005: S i kų šnek os ( y ų aukš aičių ilniškių) o- nologinė sis ema: okalizmas i p ozodija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u- ių kalbos ins i u as. U bana ičienė 2006: Ry ų aukš aičių ilniškių pak aš inių šnek ų ki čia imo ypa umai. – Bal is ica 41(2), 212–231. U bana ičienė 2010: s i kų šnek os onologinė sis ema: okalizmas i p ozodija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. U bana ičiū ė Žane a 1966: Spi ėnų šnek os ap ašas: ank aš inis šal inis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy as. U bana ičiū ė-Ma ke ičienė Žane a, G ina eckis Vladas 1992: Lie u ių a mės: one ika, mo ologija 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni- e si e as. Vanags Pē e is 1990: u kamieno būd a džių des ino na língua li uãs. – Li uanis ica 3, 7581. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1975: Iš lie u ių is o inės akcen ologijos. 1605 m. ca eekismo ki čia imas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko uni e si á io Leidybinis sky ius. Zinke ičius 1979: A ac ionamen o de Ki čio e pa adigmas de ki čiação. Kalbo y a 30(1), 90–93. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 201 Zinke ičius Zigmas 1980: Li u ians kalbos is o inė g ama ika 1, Vilnius: Lógico. Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Zinke ičius Zigmas 2006: Li huanian a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. EYT AUKŠTAIČI UTENIŠKI GIVENAMJ VIETOVI (180 Alk) (LIeTUVIų KALBOS ATLASO PUNKTŲ) SANTRUMPOS Aleksand a lė, Rõkiškio . An (242) An ãliep ė, Za as . A n (526) A niónys, Mol ų . A z (211) An ãza ė, Za as . A l (213) A ilia, Za as . Bč (121) Bučinai, Rõkiškio . Bj (479) Bijù iškis, Mol ų . Blč (347) Balčia, U enõs . Bln (243) Blỹniškės, Za as . B č (245) Be činai, Za as . Čl (452) Čiula, Mol ų . Dbk (274) Debekiai, Anykšči . Dgl (277) Daũgailiai, U enõs . D š (172) – Dašiškiai, Kùpiškio . Ds (212) Dùse os, Za as . Gd (504) – Gied ačiai, Mol ų . G s (412) Gi s e iškis, Mol ų . G č (114) Ga aũčiai, B žų . Imb (214) Ib adas, Za as . In (480) Iñ u kė, Mol ų . Jdp (89) Júodupė, Rõkiškio . Jnš (506) – Jõniškis, Mol ų . Kk (380) – Kùk iškės, U enõs . Kmj (209) Kamajliai, Rõkiškio . Kmn (278) Kiemiónys, Za as . K d (381) Ki dekiai, U enõs . K n (179) K iaũnos, Rõkiškio . K š (149) K eščiónys, Rõkiškio . Lb (414) Labanó as, Š enčioni . Ld (312) Lúodžiai, Za as . Lkm (415) Liñkmenys, Ignalnos . 202 BENDRIN TALBA | 97 L (119) Lùkš ai, Rõkiškio .n4544) Lelinai, U enõs . Mdk (481) Medekiai, Mol ų . (41) Mol aikiai Minknai, Rõkiškio . (148) 0liai, Rõkiškio . Onšgn (458) Õnu Sodis, Rõkiškio . P (451) Pu , Mol . Ps (459) Pas o lis, Rõkiai, Rõkiai . Rb (178) m Mol, Rõk, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai, Rõkiai. U (308) U enà Uzb (87) Užùbaliai, Rõkiškio . Vb (142) Vabalniñkas, B žų . Vdn (450) Vidẽniškiai, Mol ų . Vlč (240) Vilùčiai, U enõs . Vsk (241) Vaisknai, U enõs . Z (244) Za asa Gau a 2024-09-11 P iim a 2024-10-14 Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 203 VILIJA RAGAIŠIENĖ ACCENTUATION TENDENSIES OF DECLINABLE WORDS IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN (Accen ua ion TENDENSIES OF DECLINABLE WORDS IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN) A exp essão "declinação" é uma exp essão usada pa a designa pala as que são descliná eis. AUKŠTAITIAN SUBDIALECT OF UTENA FROM THE 1950S–1960S Summa y O a icle analisa he ma e ial om he manusc ip sou ces o he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena da ing o he 1950s1960s, which a e s o ed in he Dialec A chi e o he Cen e o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li huanian Language, om he pe spec i e o accen ua ion. The s udy akes a synch onic app oach o desc ibe he ea u es o accen ua ion o declinable wo ds o e e ences and abb e ia ions o ound in hese sou ces and o discuss hei accen ua ion endencies. The a icle consis s o an in oduc ion, h ee chap e s, conclusions, and lis s inhabi ed se lemen s. The i s chap e p esen s he esea ch ma e ial. O second chap e in es iga es he accen ua ion endencies o declable wo ds and discusses he ac o s in luencing he a ia ion in he accen ua ion o wo d o ms. O e cei o capí ulo o nece a lis o wo d o ms wi h dual accen ua ion ound wi hin he same local dialec and discusses he dis ibu ion o hese a ian s ac oss he subdialec a ea. The s udy esul ed in h ee main indings. Fi s , di e en accen ua ion pa e ns a e cha ac e is ic o he masculine and eminine declension ypes in he Eas e n ua ion pa e n, while ē-s em nouns a e mo e commonly s essed on he ending; wo ds o he Aukš ai ian subdialec o U ena: ā-s em wo ds end o ollow he ba y one accen- masculine-declension s ems ypically exhibi a endency owa ds accen ual a iabili y and oxy one accen ua ion. Second, he accen ua ion sys em o ion o a mo e in ense ule o condi ional s ess e ac ion, he le elling o accen ual pa adigms, and he de elopmen declinable wo ds is in luenced by a complex o in e connec ed ac o s: he o ma- o wo accen ua ion ypes columna and in lec ional; he analogy o accen ua ion o wo ds o he same s em and de i a i es o he same de i a ional ype; he in e ac ion be ween s ems; he p ese a ion o ancien accen ua ion elics (such as oo accen ua ion in u-s em adjec i es, collec i e plu al o ms); he accen ual and seman ic model o wo plu al o ms (simple and collec i e) is econs uc ed. Te cei o, a iously s essed wo d o ms a e dis ibu ed une enly ac oss he subdialec a ea he majo i y o he o ms wi h dual accen ua ion wi hin he same local dialec we e ound in he sou heas e n edges o he subdialec a ea o U ena, nea he bounda y wi h he Vilnius dialec . Thus, om he pe spec i e o accen ual a iabili y, he accen ua ion sys em o he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena can be conside ed s able (accen ual