Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

VILIJA RAGAIŠIENĖ Institute of the Lithuanian Language ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-5026-4667 RESEARCH AREAS: accentology, dialectology, ethnolinguistics, lexicography. DOI: https://doi.org/10.35321/bkalba.2024.97.09 ACCENTUATION TENDENCIES OF INFLECTED WORDS IN MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN HIGHLAND UTENIŠKIAI DIALECTS FROM THE 1950s–1960s KEYWORDS: Eastern Highland Uteniškiai subdialect, dialect, inflected word, accentuation variant, manuscript source. ANNOTATION The article examines manuscript sources from the Eastern Highland Uteniškiai dialects of the 1950s–1960s, preserved in the Dialect Archive of the Geolinguistics Centre at the Institute of the Lithuanian Language, which, from the perspective of accentuation, have not yet been studied in detail by linguists. The study aims to identify the accentuation tendencies of inflected words found in these descriptions (answers to questions in the Lithuanian Language Atlas data collection programme and transcribed texts). Drawing on a fairly extensive body of material, the article discusses the accentuation patterns prevailing in the Uteniškiai subdialect during the period under study, variants in the accentuation of words and their forms, and possible reasons for their existence; it also provides a list of word forms with accentual variants in the same dialect. The article examines how, in the Eastern Highland Uteniškiai subdialect of the 1950s–1960s, the accentuation of inflected words and their forms was shaped by the development of stress retraction into a regular sound change, morphological leveling of paradigms, retention of archaic accentuation relics, the decline of the accentual and semantic model of the two plurals—the ordinary and collective—and a tendency toward oxytone accentuation, among other factors. ABSTRACT The article examines the manuscript sources of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena dating to the 1950s–1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Centre of Geolinguistics at the Institute of the Lithuanian Language and which have not yet been thoroughly studied by linguists from the perspective of accentuation. The study aims to determine the accentuation tendencies of declinable VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 179 words found in these descriptions (presented in responses to the questions of the Program of Material Collection for the Atlas of the Lithuanian Language and in transcribed texts). Based on the substantial amount of material, the article discusses the accentuation patterns, the accentuation variants of words and word forms prevalent in the subdialect of Utena during the studied period, along with the possible reasons for their existence. A list of word forms with accentual variants within the same local dialect is provided. The study examines how the accentuation of declinable words and their forms in the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena during the 1950s–1960s was influenced by factors such as the formation of the rule of stress retraction, the morphological levelling of paradigms, the preservation of ancient accentuation relics, the decline of the accentual and semantic model of two plural forms (simple and collective), the tendency toward oxytone accentuation, and other factors. INTRODUCTION The accentuation phenomena of the Eastern Aukštaitian Uteniškiai subdialect have so far been studied only fragmentarily. Dialectological studies have discussed in general terms the nature of stress retraction in the area of this subdialect (LKT 1970: 34–35; LKA 1982: 123–124, map no. 105; Zinkevičius 1994: 74; 2006: 94; LKTCH 2004: 126–127; Markevičienė 1999: 16; Urbanavičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis 1992: 12; RAU 2010: 35) and words with different stress patterns in its dialects1 (DST 2013: 23–24; MLT 2019: 24; Balčiūnienė, Meiliūnaitė, Rinkauskienė 2019: 189). Scholars have focused mainly on phonological secondary stress (Kosienė, Girdenis 1979: 48–56) and on studying the intonation patterns of monophthongs, the inessive and illative, and the plural dative and instrumental (Kosienė 1982: 61–71; Bacevičiūtė, Rinkauskienė 2007: 4–11; 2008a: 78–84; 2008b: 229–237). Thus, research into the accentuation system of this subdialect and publications discussing its accentual features and tendencies are lacking. This article examines material from a single period: data from manuscript sources dating from the 1950s and 1960s, preserved in the Dialect Archive of the Geolinguistics Centre of the Institute of the Lithuanian Language, which have not previously been studied in detail by linguists. The aim of the article is to describe synchronically the accentuation features of inflected words found in manuscript sources from the 1950s and 1960s documenting the Eastern Aukštaitian Uteniškiai subdialect— 1 The words referred to are those that in most Aukštaitian subdialects are stressed according to a different accentual paradigm, or whose primary stress variant belongs to a different stress class than in the subdialect under study. 180 BENDRINĖ KALBA | 97 inflected words and to discuss their accentuation tendencies. The main objectives of the study are: 1) to identify inflected words stressed according to a single accentual paradigm and those with stress variants2, and to compile lists of them; 2) to discuss the distribution across the subdialect area of words stressed according to fixed and/or mobile stress paradigms, as well as individual forms with accentual variants; 3) to identify the factors determining the accentuation tendencies of inflected words. The study employs a descriptive-analytical method, as well as comparative and internal reconstruction methods. The article examines the accentuation of inflected words in terms of variation in stress position in word forms and/or accentual paradigms, the frequency of use and distribution of accentual variants across the subdialect area, and other factors. The study is original and timely. Drawing on material collected across the entire Eastern Aukštaitian Uteniškiai area, the article describes for the first time the accentuation tendencies of inflected words and presents a list of word forms with accentual variants within the same dialect. This study should be of particular relevance to researchers of dialectal stress tendencies and changes in accentuation phenomena. Moreover, the material discussed and conclusions presented in the article can be compared with the results of studies of manuscript sources from the 1950s and 1960s on the Southern Aukštaitian, Western Aukštaitian Kauniškiai, and Eastern Aukštaitian Kupiškėnai and Anykštėnai subdialects (Ragaïšienė 2012: 219–231; 2018: 176–201; 2019: 1–19; 2020a: 1–17; 2020b: 211–226; 2022: 230–270). Studies of this kind are also likely to be of practical use to those preparing dialect texts and dictionaries—dialectologists and lexicographers. 1. RESEARCH MATERIAL When collecting material for the Atlas of the Lithuanian Language3, in the 1950s–1960s the inhabited localities (points) belonging to the Eastern Aukštaitian Uteniškiai area were investigated4 and dialect descriptions were prepared for them. The manuscript source for a point most often consisted of- 2 In linguistic literature, words and their forms with varying stress are referred to in various ways: as stress variants (Kardelytė 1975: 11; Zinkevičius 1979: 91 et al.), accentual variants (Stundžia 1995: 22), stress alternants (Pakerys 1994: 7), or stress variants (Mikulėnienė, Pakerys, Stundžia 2007: 8). In recent years, a convention has taken hold of using the terms stress (accentual) variant and stress (accentual) alternant synonymously (Ragaïšienė 2010; 2020a: 1–17; 2020b: 211–226; 2022: 230–270; cf. also Stundžia 2009: 66). 3 LKA 1977; LKA 1982; LKA 1991. 4 The inhabited localities under investigation (point names and numbers) were determined by the compilers of the Atlas of the Lithuanian Language. VILIJA RAGAÏŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 181 FIG. 1. Inhabited localities of the Eastern Aukštaitian Uteniškiai area from which the research material was collected The material describing the investigated localities, the linguistic features of the dialects and the informants comprises answers to questions on lexicon, phonetics, morphology and syntax in the Program for Collecting Material for the Atlas of the Lithuanian Language, as well as transcribed texts. Over two decades, material was collected from almost all Uteniškiai localities: the archive contains 89 sources (about 2,100 pages) from 66 points (see Fig. 1)5. 5 Data are available from all but three points: Vyžuonos (275), Aknyštėliai (307) and Deguliai (345). 182 BENDRINĖ KALBA | 97 Researchers of the dialects were tasked with recording and marking the stress of “as many texts as possible <...> from everyday speech and folklore” (LKAP 1956: 9). The data show that the primary aim in collecting material was to obtain answers to the questionnaire items⁶. Consequently, most of what was recorded consists of individual sentences containing words specified in the questionnaire items, or citation forms in the singular nominative (less often, forms in other cases), e.g.: mūšys Sgn (379), mūšiai Ut (308), snukýs Gtč (114), Alk (180), Ds (212), sprindýs Šlt (173), Rb (177), Ld (312), smėlys Rk (147), smėliai Brč (245), and others.⁷ The transcribed texts (fairy tales, accounts of the locality, descriptions of realia, etc.) are usually short and are not present in every source. Tiriamosios medžiagos sąvadą sudaro 183 dviskiemeniai ir daugia skieme niai linksniuojamieji žodžiai (apie 2700 formų). Dauguma jų rasti bent keliuose (ketvirtadalis – keliolikoje) rankraštinių šaltinių. Daugiau nei pusę straipsnyje nagrinėjamų linksniuojamųjų žodžių sudaro įvairiai kirčiuojamos dviskiemenių ir daugiaskiemenių produktyviųjų a ir įa₂ kamienų formos. Produktyviųjų ā ir ē kamienų žodžių šaltiniuose rasta gerokai mažiau. Nors duomenų turima palyginti nemažai, kirčiavimo požiūriu medžiaga vertintina kaip trūktina. Pirmiausia todėl, kad užrašytų formų ne visada pakanka žodžio akcentinei paradigmai nustatyti, pvz.: gyslà Spt (309), kálvėj Gtč (114), Šlt (173) / kalvėj Sgn (379)⁸, su rýkšte Skd (378) ir kt. Kai kuriais atvejais neaišku, ar žodis turi kirčiavimo gretybių, ar įvairuoja jo tik paskirų formų akcentuacija, pvz.: káulai Brč (245), Ut (308), Skd (378), káulų Užb (87), Rk (147), Rg (178), Vb (142), káulų, káulais Trg (346), káulais Šlt (173), Int (480) / kaulų̃ Gdr (504)⁹. Remiantis paskirų formų kirčio vieta galima nustatyti dalies daugiaskiemenių priesagų vedinių kirčiuotę (ypač tais atvejais, kai duomenys paliudyti kelių šnektų). Pirmiausia tai 6 Answers to the questions were recorded in phonetic transcription and marked for stress. The accentuation class of the words was not specified. In the sources examined, words were written in different transcription systems, and errors and slips were unavoidable. When giving examples of usage in several dialects, it would often be necessary to provide several variants of the same word form. Where transcription is irrelevant to the accentological phenomena under discussion, examples in the article are given using standard Lithuanian orthography. Forms with retracted stress and cases of columnar accentuation are presented in transcription. 7 The article gives not the abbreviation for the locality (village) investigated, but the name and number of the Atlas of the Lithuanian Language point. This is done for convenience. It is not practical to introduce several abbreviations for one point, since the map allows data to be indicated only for an Atlas of the Lithuanian Language point. 8 Studies have shown that a word’s accentuation class cannot be determined solely on the basis of locative forms, since their stress may differ from that of forms in other cases; in other words, they do not always indicate the accentual paradigm (Ragaišienė 2023: 190–210). 9 For words with variably stressed forms, the primary stress variant is listed first. VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 183 This may be said of the forms of adjectives with the suffix -inis, -ė and nouns with the suffixes -inė and -(t)uvė found in the sources, e.g.: beržinis Drš (172), Vlč (240), Ut (308), Grs (412) / beržinis Ld (312), beržinės málkos Arn (526); daržinė Vlč (240), Ut (308), Ld (312), daržinė, daržinė̇j Gtč (114), daržinė, daržinėn Bjt (479) / daržinė, daržinė j Rg (178); kultuvė Gtč (114), Brč (245), Dgl (277), Spt (309), Ld (312), kultuvėm Gdr (504), Arn (526) / kultuvė Drš (172), etc. However, isolated forms are usually insufficient to establish the inflectional paradigm of a word, since, as researchers of this subdialect have observed, many words are accented differently (DST 2013: 23–24; MLT 2019: 24). The collected material does not make it possible to determine the accentuation tendencies of some specific words or derivational types, or to discuss in greater detail the interaction between stems and the influence of productive stems on the accentuation of unproductive ones. The available data, however, are certainly sufficient to assess the accentuation of the Eastern Aukštaitian Utena subdialect in the 1950s–1960s and to identify the accentuation tendencies of inflected words. This is especially so because the sources discussed here reflect the characteristics of the subdialect under study relatively well. The material they contain is valuable and reliable, since most of the manuscripts were prepared by experienced linguists—K. Eigminas, E. Grinaveckienė, K. Morkūnas, Ž. Urbanavičiūtė, A. Valeckienė, K. Vosylytė, A. Vanagas, and others. 2. ACCENTUATION TENDENCIES OF INFLECTED WORDS 2.1. In the Eastern Utena subdialect, the accentuation tendencies of inflected words and their forms are primarily associated with stress retraction. Manuscript sources show that in the 1950s–1960s two rules operated in part of the Utena area: weak conditional stress retraction and more intensive conditional stress retraction (cf. LKA 1982; map no. 105). Around Gataučiai, Vabalninkas, Šaltėnai, Ōnuškis, Bučiūnai, Obėliai, and Rōkiškis, stress was regularly retracted from a short ending onto any long penultimate syllable, e.g.: gamta, juosva, lendì, pi̇̄jki, su runka, šal̇ta runka, viena Gtč (114), skūra, ēini, ēinu, galva, liepšna, lietus, jauni, kal̇bi, pi̇̄jki Bč (121), bal̇su, gývi, laiki, viēni, žmō.na Ob (148), etc.10 Around Molėtai, Suginčiai, Panemunėlis, Kriaunos, and Suviekas, there was a tendency to retract stress from a short ending onto a long syllable whose nucleus was a long vowel or ie, uo, 10 In manuscript sources, in cases of retracted stress, diphthongs and long vowels are most often marked with the circumflex accent, while mixed diphthongs are marked with the circumflex accent. 184 BENDRINĖ KALBA | 97 e.g.: diẽna, juóda, nuõga põnia, tvóra, viẽna, žiẽma, žũsis, žvėris Sgn (379). In the 1950s–1960s, the rule operated with varying degrees of regularity in these dialects; for example, around Debeikiai and Vidėniškiai, forms retaining stress and forms retracting it appear to have been used interchangeably, e.g.: bėda, dienàs, i.rà / i.ra, lietùs, soeiki, vienà / viẽna, žmõgus Dbk (274), aišù, i.rà, suŋkù, uždėtà / lietùs, raudõ·na (cf. raudanõ·s), õ·ška, ski·las Vdn (450). During the period under study, manifestations of this phenomenon were also observed in Utena dialects that do not retract stress11. The development of the rule is evidenced primarily by the use of forms with secondary or “two-peaked” stress12 (cf. Urbanavičiūtė-Mark evičienė, Grinaveckis 1992: 12; Stundžia 1995: 70; Ragaišienė 2020b: 214–215). It is true that few instances of this stress type being marked were found in the sources examined, e.g.: ãi.nù, audėjà, suŋkù, telõkùs, uŋkšti, vaikù, viẽna Spt (309), etc.13 The spread of the phenomenon across the subdialectal area is also indicated by occasional instances of stress retraction. Stress is retracted from a short ending to a syllable consisting of ie, uo, or a long vowel, e.g.: liẽtus (cf. letàus), raudõ.ni (cf. raudanõ·s), viẽni / viẽni Kkt (380), geltõna (cf. gelta.nù), negì.va, sũnus, viẽna (cf. vienà) Brč (245), etc. Forms with retracted stress are often used as variants, e.g.: skũrà / skũ.ra, sũnùs / sũ.nus, viẽna / vienà, tvo.rà / tvõ.ra, etc. Lb (414), gi.và / gi.va, põ.ne / po.nè, sũ-nùs, sũnaũs / sũ.nus, etc. Bjt (479). Researchers of the Eastern Aukštaitian subdialects have noted that not all analogous cases can be attributed solely to stress retraction (cf. Zinkevičius 1979: 90). This applies primarily to forms of nouns of the second (less often, fourth) accent paradigm whose stress falls on the stem in the singular nominative, instrumental, and locative, and in the plural accusative. In dialects that do not retract stress, there is a tendency to accent the forms of these cases on the stem (75 of 109 instances), e.g.: su susiėdu, kolkõzi, burõ.kus, lupì·nas, sijõ·nus Ds (212), mõrkvas, na.rá·gus, ka.pũ·stus Tlm (311), agur̃kus, knì.gas, rõzus, vaĩstus Trg (346), ma.ki·kla, darbinì·ku, kolkõzi, blì·nus, mergõtes, sõdus Prv (413), ma.ki·kla, ma.ki·klas, rũbus, sta.vi·kla Int (480), su diẽdu, baravi·kus, ragutėlas, rũbus, sijõ·nus, viščõ·kus Mdk (481), etc. The emergence of forms stressed on the stem is primarily associated with morphological leveling of the accentual paradigm. Ana- 11 For example, the description of the Spitrėnai dialect states that “the process of stress retraction has already affected this dialect, too. In some words, two stresses can be clearly heard” (Urbanavičiūtė 1966). 12 In the Western Aukštaitian area, the secondary-stress type—the “two-peaked” stress—was first identified and described by Aleksas Girdenis (Girdenis 1978: 75–76). 13 It is likely that the phenomenon discussed here varied in strength in the Utena subdialect in the 1950s–1960s, and therefore secondary stress was not marked in every instance. VIL IJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 185 By analogy, these forms tend to be accented in other Aukštaitian dialects as well (for more detail, see Grumadienė 1994: 101–104; Mikulėnienė 1996: 149; Urbanavičienė 2006: 220; Ragaišienė 2010: 53; 2019: 11, etc.). It should be noted that the forms under discussion in the Utena subdialect may reflect both tendencies toward accent retraction and toward paradigm leveling; cf. the forms recorded in the Spitrėnai dialect, where cases of “double-peaked” stress were found: su bli̇̀nu, su kariėtu, kruòpas, telõkus. This is all the more so because there is a stronger tendency to generalize stem stress on the penultimate syllable when its nucleus is a long vowel or ie, uo (weak conditional stress retraction). At the easternmost and southeastern edge of the Utena area, the accentuation system may also be influenced by Polish and, less frequently, Belarusian (cf. LKTCH 2004: 123; Geržotaitė, Meiliūnaitė 2014, map XIV). In these dialects, the formation of fixed-stress paradigms is also associated with a tendency to level the paradigm on the model of Slavic languages, that is, with a gradual transition to a model with two accentuation types—stem-accented and ending-accented (Zinkevičius 1966: 31; Mikulėnienė 1995: 450; Tuomienė 2005: 65–69; Urbanavičienė 2006: 221, etc.). Newly borrowed words are also accented according to the stem-accented paradigm in the subdialect under study (Markevičienė 1999: 16; DST 2013: 24; MLT 2019: 24; cf. Bacevičiūtė 2004: 27; Urbanavičienė 2006: 220; 2010: 177). For example, there is a tendency among multisyllabic ā-stem nouns to generalize the prevailing paradigm stress, e.g.: mãšina Vb (142), Krš (149), Svb (150), Avl (213), Blč (347), Sgn (379), Int (480), be mãšinos Drš (172), po mãšina Bjt (479) / mašinos Zr (244), mašiną Int (480), mašinom Prv (413), gañykla Rb (177), mokýkla Prv (413), Bjt (479), Int (480), vãlanda Bč (121), Rg (178), Jnš (506) / valandà Lkš (120). Not all forms with stem stress among inflected words can be attributed to stress retraction, the leveling of accentual paradigms, or the formation of the stem-accented type. Some may plausibly have been inherited from earlier periods. This applies first and foremost to the nominative singular forms of disyllabic u-stem adjectives, stressed on the root, such as baĩsus, –i, brángus, –i, lýgus, –i, suñkus, –i, etc. (Skardžius 1935: 140–145; Būga 1961: 78; Vanags 1990: 75–81; Lazauskaitė 1998: 65–70). In the Utena subdialect in the 1950s–1960s, there was a greater tendency to stress these forms on the root, e.g.: baĩsus, –i Sgn (379), Mlt (451), Kkt (380), baĩsus Avl (213)14, baĩsi Bjt (479) / baĩsus, –i Bjt (479), baisùs Ds (212), Lln (344), Blč (347), Pst (453), Jnš (506); brángus, –i Ds 14 In responses to questionnaire items, forms of both genders were not always provided. Some forms were found in narratives. 186 BENDRINĖ KALBA | 97 (212), Prv (413), Ut (308), brángi Ds (212); lýgus, –i Ut (308), Lb (414); sunkus, –i Ld (312), Mlt (451) / sunkùs Spt (309), Gdr (504), sunkì Čl (452); gárdus, puìkus Arn (526); tiésus Trg (346), támsus, –i Dbk (274), Prv (413), támsus, támsų Sdk (276), tánkus, –i Ut (308), Tlm (311), Sgn (379) / kantrùs Jnš (506), kartùs Spt (309), smarkùs Int (480), bjaurùs Vlč (240)15. Most forms with root stress were recorded in dialects without stress retraction; cf. also the forms found in the description of the dialect features of Vilūčiai: aiškus, –i, brángus, –i, lýgus, –i, puìkus, tánkus, –i, smùlkus, –i, sótus, –i, támsus, –i Vlč (240). It is, of course, impossible to determine reliably which cases are attributable to stress retraction and which arose through the formation of fixed-stress paradigms, by analogy, or were inherited from earlier periods. It is plausible that the phenomena discussed are interconnected and operate in the subdialect through overlapping processes. The accentuation of the noun žmogus in the Utena subdialect may be considered an example of the interaction of these phenomena, e.g.: žmogus Lkš (120), Rk (147), Svb (150), Krn (179), Alk (180), Atz (211), Brč (245), Ut (308), Ld (312), Pst (453), Mdk (481), žmõgus, žmõgaũs Lkrn (415), žmõgus, žmõgum Ob (148) / žmogùs Krn (179), Atz (211), Vlč (240), Brč (245), Ld (312), Pst (453), Gdr (504), žmogùs, žmogaũs Rg (178), Blč (347), žmogaũs Rk (147), Svb (150), Alk (180), žmogùm Ob (148). The writings of M. Daukša and the 1605 catechism show that variation in the accentuation of this word may have historical roots (Skardžius 1935: 124; Zinkevičius 1975: 26–27). In dialects that retract stress from a short ending to a long syllable, root-stressed forms may also have arisen more recently, e.g.: žmogus / žmogaũs Rk (147), Svb (150), etc. Generalization of root stress may be explained by analogy with the accentuation of the consonant stem žmuõ and the plural nominative form žmõnės. 2.2. Moteriškojo linksniavimo žodžiai uteniškių patarmėje dažniausiai kirčiuojami pagal vieną akcentinę paradigmą, pvz.: kráutuvė Vlč (240), Brč (245), Pst (453), kráutuvė, kráutuvèn Šlt (173), Grs (412), Bjt (479), kráutuvėj Rb (177), Ut (308), Lb (414), Kmn (278), iš laškõs „iš lovos“ Skd (378), markà „vieta linams merkti (ppr. kūdra); linmarka“, markõn Rb (177), markõs, markõn Vdn (450), iš markõs Mdk (481), pirkìą, pirkiõs, pirkiõj, pirkiõn Tlm (311), Sgn (379), Blč (347), Lb (414), Vdn (450), Pst (453), 15 Neuter adjective forms in the subdialect are also accented in two ways, e.g.: baisu Vsk (241), Blč (347), Skd (378), Kkt (380), Pst (453) / baisu Sgn (379), Arn (526), brángu Vlč (240), Lb (414), sunkù Vsk (241), Brč (245), Skd (378), Kkt (380), Lb (414), Vdn (450) / sunkù Brč (245), Mdk (481), Gdr (504), šviesù Grs (412), Vdn (450), skaidrù, sunìku / baisù, bjaurù, skaudù, tylù Vlč (240). VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 187 pirkìōn Kkt (380), Čl (452), Bjt (479), Arn (526) / an pirkios Spt (309), etc. In the 1950s–1960s, the paradigm of barytone accentuation in disyllabic ã-stem nouns appears to have been fairly well preserved in the subdialect, e.g.: iš bãlos Rb (177), Kkt (380), bãloj Čl (452), iš bãlų Užb (87), kãktà, kãktos Grs (412), kãktos, kãktoj Rg (178), Vlč (240), kãkton Rg (178), Spt (309), iš pūtų Ut (308), Lb (414), sėkla Gdr (504), sėklų Sgn (379). A tendency towards barytonesis is also indicated by forms of ancient oxytones accented on the root, such as džióva Ut (308), žárna Kmn (278), (nešiau) skiedrų Spt (309), výžų Ant (242), su výžom Trg (346), as well as the accentuation of borrowings from Slavic languages, (iš) bãčkos Užb (87), Rk (147), Drš (172), Stl (182), (iš) pėklos, pėkloj Mdk (481). In keeping with the fixed-stress paradigm, the Utena subdialect also tends to accentuate derivatives with the suffix -iena denoting the places where cultivated plants grow and types of meat, e.g.: avižiena (: avižà 3b), dobiliena (: dóbilas 3a), kvietiena (: kvietỹs 4), rugiena (: rugỹs 4) Vlč (240), Ut (308), Arn (526); antiena (: ántis 1), arkliena (: arklỹs 3), jautiena (: jáutis 1), kiauliena (: kiaũlė 2), vištiena (: vištà 2), žąsiena (: žąsìs 4) Stl (182), Vlč (240), Ut (308), (duok) kiaulienos Dbk (274), Arn (526), vištienos Brč (245), Dbk (274), žąsienos Alk (180), Brč (245), Vdn (450) / linienõs (: linas 4) Mnk (210), rugienõs Vdn (450), Bjt (479), Gdr (504), Arn (526), rugienõn Rb (177)16. Oxytonically accented forms of nouns denoting places where cultivated plants grow may point to a link between accentuation and semantics. It cannot be ruled out that derivatives in the semantic groups under discussion were distinguished in the subdialect not only by meaning but also by accentuation, e.g.: kiaulienos / rugienõs Arn (526), etc. (Raga­šienė 2010: 125; 2016: 150; 2019: 4). This assumption is also indirectly supported by the material of the Atlas of the Lithuanian Language. In the Utena subdialect, the derivatives kiauliena and vištiena are accented according to the fixed-stress paradigm, while the word rugienà follows the mobile-stress paradigm (LKA 1982: 129; map no. 111). The accentuation patterns of the nouns under discussion may have developed at different times. The mobile-stress variants linienõs, rugienõs, rugienõn may be inherited from an earlier period (for more detail, see Girdenis 1972: 20; Rinkevičius 2015: 50–52). Derivatives based on circumflex-root barytones that acquired suffixal stress after Saussure–Fortunatov's law may eventually have generalized mobile (suffixal-ending) stress, e.g.: kiauliena, vištiena / kiaulienà, vištienà Vdn (450). Similar accentuation tendencies in the derivatives under discussion are also characteristic of the Western Aukštaitian Kaunas subdialect (Ragašienė 2019: 4). 16 The accentuation of most of the derivatives under discussion is not directly related to the accentuation of their base words. 188 BENDRINĖ KALBA | 97 Due to the scarcity of material, it is difficult to assess oxytonesis in disyllabic and polysyllabic ã-stem inflected words. The double accentuation of forms of the baritone kupra is probably associated with this phenomenon, e.g.: an kùpros Spt (309), kùproj, kùpron Brč (245) / kuprõs Čl (452), kuprõm Rg (178); cf. also lubų Sdl (119), lubõm Čl (452), Bjt (479) / lùbų Ant (242). The isolated instrumental singular forms of mobile-stress words found in manuscript sources may also indicate the development of an ending-stress pattern, e.g.: su žmonà Vsk (241), Rg (178), su ožkà Ant (242), su vienà Krd (381)17. Nor should the accusative plural form po strènàs Čl (452), accented on the ending, of the fixed-stress noun strėnos be considered accidental. Dviskiemenius ir daugiaskiemenius ē kamieno daiktavardžius uteniškių patarmėje, regis, labiau linkstama kirčiuoti pagal galūninio kirčiavimo paradigmą, pvz.: biržė Užb (87), buožė, buožės Ds (212), Grs (412), drevė Drš (172), Ut (308), pušė Gtč (114), ugnė, ugnės Mnk (210), Krd (381) / ùgnės Spt (309), Atz (211), varlėm Ut (308), žagrė Ant (242), Ld (312), žemėn Brč (245), Dbk (274) / žėmėn Spt (309), žemėsna Int (480); bruktuve, su brùktuve Vb (142), bruktuvė, su brùktuve / brùktuvė Drš (172), brauktuvė Gdr (504), Vlč (240), dumtuvė Drš (172), dumtuvių Kmn (278) ir kt. Dviskiemenių daiktavardžių oksitoninio kirčiavimo formos, ko gero, atsiradusios skirtingu metu. Lingvistinėje literatūroje paveldėtomis iš seno laikomos formos žemėn ir žemėsna (Zinkevičius 1975: 190–20; 1980: 199–200; Mikulienienė 1994: 106; plg. dar Kazlauskas 1968: 40–41). Šio daiktavardžio galūninis kirtis paliudytas bendrašaknių kitų kalbų atitikmenų, pvz., pr. semmē, sl. *zemljà, ir M. Daukšos raštuose rastų formų žemės, žemiškám (Kudzinowski 1977: 462; Rinkevičius 2009: 90). Kai kurie oksitoninio kirčiavimo atvejai gali būti atsiradę naujai, pavyzdžiui, akūtinės šaknies baritonu laikomo daiktavardžio búožė (la. buõze) formos buožė, buožės (Skardžius 1935: 15; Kazlauskas 1968: 43; Zinkevičius 1980: 42). Žodžių pušė ir ugnė galūninis kirtis, ko gero, perimtas iš senesnėmis laikytinų į kamieno formų pušìs ir ugnìs (Zinkevičius 1980: 205; Pakerys 1994: 95; Ragaišienė 2010: 96–100). Analogijos būdu, ko gero, apibendrintas daiktavardžio žagrė galūninis kirtis. Žodžio biržė oksitoninio kirčiavimo paradigma gali būti paveldėta iš seno, plg. la. birze, bīrze, bîrze, tačiau neatmestina, kad gali būti atsiradusi ir naujai, plg. tarmėse įvairiai kirčiuojamas įa2 ir i kamienų formas 17 Ending stress may also result from accentual analogy with forms used alongside it, cf. vienù akiù Krd (381). VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 189 biržìs / biržìs / biržìs18. Variation in accentual paradigms may also be related to the soft stem-final consonant (Ragaišienė 2010: 131). 2.3. Nouns of the masculine declension type exhibit different accentuation tendencies (accentual variation and oxytonesis), e.g.: šimtai Užb (87), Lkš (120), Rk (147), Alk (180), Svk (181), Ut (308), Ld (312), Lb (414), Jnš (506), šimtai, šimtų Sgn (379), šimtų Atz (211), Skd (378), šimtais Int (480), Mdk (481) / šimtai Krn (179), Brč (245), šimtų Zr (244), Blč (347), etc. (cf. LKA 1982: 130; map no. 112). The sources examined yielded a relatively large number of inflected words accented in two ways—on the stem and on the ending (almost half of the cases under consideration). Most frequently recorded were forms of disyllabic nouns with productive and non-productive stems that showed accentual variants, e.g.: a stem: inkstai Šlt (173), inkstų Prv (413) / inkstų Bln (243); kuõlai Drš (172), Pst (453) / kuolai Spt (309); kvietkai Vb (142), Ds (212), kvietkai, kvietkų Atz (211), Kkt (380), kvietkų Lb (414), Lkm (415), Pst (453), kvietkais Arn (526) / kvietkais Atz (211); an sklypų Drš (172) / sklypų Jnš (506); suolai Pst (453) / suólai Ut (308); šaukštų Sdl (119) / šaukštų Brč (245), etc.; ia2 stem: ãlksnis Gtč (114), Pst (453) / alksniaĩs Gtč (114); kìrvis Imb (214), Vlč (240), Ld (312), Jnš (506), Arn (526), kìrvis, kìrvìai Dbk (274), kìrviais Ut (308), Spt (309), Prv (413) / kirvỹs Trg (346); vėršis Zr (244), vėršiai, vėršiais Jnš (506), vėršiais Spt (309) / veršỹs Sgn (379), etc.; u stem: tùrgus Drš (172), Brč (245), Prv (413), Mlt (451), Pst (453), tur̃gus, tur̃gaus, tur̃gum Dbk (274), tur̃gaus Atz (211), Vlč (240), Ld (312), Blč (347), Sgn (379), Bjt (479), tur̃gun Sdl (119), Vb (142), Ld (312), Lkm (415) / turgùs, turgãũs Dbk (274), Spt (309), turgūn Užb (87), Drš (172), turgai, turgū, turgám, turgùs, turgaĩs Dbk (274), turgai, turgais Ut (308), turgų Pst (453)19; ių stem: spiẽčius Rb (177), Ds (212), Vlč (240), Kkt (380), spiẽčiaus Lln (344) / spiẽčius Imb (214), Grs (412), spiẽčiai Ut (308); vãlsčius Imb (214), Grs (412) / vãlsčius Stl (182). Variation in the accentual paradigms of the nouns discussed and the tendency toward oxytonesis in the Aukštaitian subdialects are associated with the two plural numbers—the ordinary 18 Dėl šių formų paplitimo žr. LKA 1977: 191. 19 The u and iu stems’ singular forms have preserved the old inflectional system fairly well. In the plural, newer forms of the productive a and ia2 stems predominate. 190 BENDRINĖ KALBA | 97 and collective plural models, e.g.: kálnai Prv (413), Krš (149), Brč (245) / kalnaĩ Ut (308), Spt (309), súnūs Ld (312) / sūnaĩ Krš (149), Svb (150), Drš (172), Šlt (173), Ds (212), Brč (245), Dbk (274), Blč (347), Sgn (379), Prv (413), Lb (414), Gdr (504), Jnš (506)20, vaisiai / vaisiaĩ Ut (308), etc. (Stundžia 1981: 191–193; Grumadienė 1994: 102–104; Mikulėnienė 1996: 148–153; 2005: 164–166; Lazauskaitė-Ragaišienė 2001: 162; 2008: 46; Tuomienė 2001: 103–114; Urbanavičienė 2005: 108; Ragaišienė 2016: 137–138; 2018: 193–194). Its existence is indicated by noun plural forms with variable stress and by cases of ending stress used with collective meaning. More than 50 plural forms used with collective meaning were found in the manuscripts studied, e.g.: Tie broliai buvo labai giesminykai Šd (478); Lenkai lietuvių nekęnčia Mdk (481); Čia aplink mūs yr daug piliakalnių, vis švedai pylė Atz (211); O tas vis spiria tam pijoku dideliu kojų nūgaron kur inkstai Šlt (173); Paltai dabar tie pasiūta Brč (245); Girdėt, kad tetervinai burba Vdn (450); Svočia insideda valgymų Ant (242), etc. In the Utena subdialect in the 1950s–1960s, plural forms belonging to two microsystems—kinship terms and ethnonyms—had best preserved the collective meaning. The ending-stressed forms of the listed words (and occasionally singular forms as well) often refer to peoples and their governing authorities, or to armies formed on the basis of peoples, whereas the root-stressed variants denote individual members of a people; compare Čia vokiečiai užėjo karo pradžioj Jnš (506) / Voketys užėjo, rusus nustūmė Rb (177) / Tie vókiečiai atvaž iavo mašina Šlt (173), etc. However, few such instances of use were found. In the Utena area, as in other Aukštaitian dialects, the meanings of the ordinary and collective plural are generally no longer distinguished, e.g.: Káimas tai būvo po Lénkijai, lenkų pusėj / Káimas nedìčas jau po lénkais Jnš (506); Lénkai su lietuviais bažnyčioj mušės Jnš (506); Tėvai kalbėjo lietuviškai / Tėvai nemokėjo lietuviškai Mdk (481); Paskui suotai išvažiuoja / Užvažiuoja ir suotai Atz (211), etc.21 The accentual and semantic opposition between the two plurals has been generalized in favor of one or the other member of the opposition (cf. Stundžia 1981: 192; Lazauskaitė-Ragaišienė 2009: 172; Ragaišienė 2016: 137–138; 2018: 193–194). Its former existence is evidenced by plural forms of a- and ia2stem nouns denoting people by ethnicity, which have variable stress in the dialects, e.g.: lénkai / lenkaĩ, lietùviai / lietuviũ Mdk (481), švedai, švedų Užb (87), Lkš (120), Atz (211) / 20 In this case, the ending stress of plural nominative forms may also have been caused by analogy with forms of mobile-stress a-stem nouns, cf. sūnaĩ / namai. 21 Forms of the nouns under discussion stressed on the ending or the root may denote either a people or individual members of that people. VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 191 švedų Gdr (504), etc. The variation in stress of nouns regarded as barytones—brólis, kãrklas, káulas, tévas, tur̃gus, etc. (Būga 1961: 40, 709–711; Skardžius 1935: 17, 36–37; Stundžia 1981: 193; 1994: 20, etc.)—is associated with the model of the two plurals, ordinary and collective, e.g.: bróliaĩ Jdp (89), Rk (147), Krš (149), Svb (150), Rb (177), Svk (181), Mnk (210), Atz (211), Vsk (241), Dbk (274), Kmn (278), Spt (309), Tlm (311), Trg (346), Prv (413), Mlt (451), Šd (478) / broliaĩ Dbk (274), Tlm (311), Šd (478), Int (480); kãrklai Tlm (311), kãrklų Vb (142) / karklaĩs Ds (212); tėvaĩ Onš (88), Jdp (89), Bč (121), Svb (150), Svk (181), Ant (242), Tlm (311), Ld (312), Blč (347), Mdk (481) / tėvai Zr (244), Mdk (481), etc.22 The variable stress of derivatives with the suffix –ynas can be explained in the same way, e.g.: beržynaĩ Pst (453), eglynaĩ Drš (172), Kkt (380), lazdynų̃ Vdn (450), žolynaĩ Kmn (278), žolynaĩs Vsk (241) / pušynaĩ Brč (245), uogynaĩ Lb (414). In the manuscript sources from the 1950s–1960s, there is a stronger tendency to stress masculine declension words according to the oxytonic stress model. This is indicated first of all by the ending-stressed instrumental singular and accusative plural forms of third (rarely first) accentual-paradigm nouns, e.g.: mėšlù Spt (309), tėvù Lin (344), vienù Krd (381), Mdk (481), gyvùs Spt (309), tėvùs Kkt (380), (išmokė) sūnùs Blč (347), Šd (478), žiedùs Ds (212), etc. These forms are generally considered to reflect leveling of the accentual paradigm. Forms stressed on the ending in the plural accusative may have developed from the collective plural (Mikulėnienė 2005: 156, 165) or even from oxytonic stress (Kuzavinis, Girdenis 1997: 76–78). A tendency toward oxytonesis is also indicated by derivatives with the suffix –(t)uvas stressed according to the mobile-stress paradigm, e.g.: brauktuvaĩ Ut (308); kultuvaĩ Ds (212), kultuvais Vb (142), Ds (212), Vsk (241); mintuvaĩ Bč (121), Vb (142), Rb (177), Vlč (240), Ut (308), Ld (312), mintuvaĩs Svb (150), Rb (177), Ld (312), Vdn (450), Mlt (451), Gdr (504); pjautuvaĩ, pjautuvaĩs Kkt (380), Gdr (504); mestùvai Drš (172), mestùvų Gtč (114) / mestuvaĩ Vlč (240). Most nouns denoting people by ethnicity (about two thirds of the cases found) are also stressed according to the ending-stress paradigm. In the subdialect area, mobile-stress forms also predominate for the adjectives geltonas, –a and raudonas, –a (cf. LKA 1991: 129; map no. 112). 22 Senųjų baritonų béržas, dvãras, váistas (Būga 1961: 710–711; Skardžius 1935: 17, 30–31, 36; Zinkevičius 1979: 91 ir kt.) tiriamuose šaltiniuose rasta tik galūninio kirčiavimo formų, pvz.: beržaĩ, beržám Ut (308), beržų̃ Brč (245), dvarų̃ Onš (88), Avl (213), Imb (214); vaistaĩ, vaistùs Rg (178), Sgn (379), Grs (412), Gdr (504), vaistų̃ Gtč (114), Sdl (119), Vb (142), Svb (150), Drš (172), Arn (526), vaistaĩ, vaistaĩs Brč (245), Pst (453), vaistaĩ, vaistám Bjt (479). 192 BENDRINĖ KALBA | 97 3. DISTRIBUTION OF STRESS VARIANTS ACROSS THE SUBDIALECT AREA In the Eastern Aukštaitian Utena subdialect, inflected words rarely have stress variants within the same dialect: forms with variable stress were found in fewer than half of the localities studied (in sources from 29 of the 66 survey points). Most of these contain only one or two recorded instances (see table). This indicates that the stress system of the Utena subdialect was fairly stable in the 1950s–1960s: inflected words in the dialects were not stressed inconsistently, but according to a single accentual paradigm. Sometimes the several word forms provided by a dialect description make it possible to determine which variant is primary and which is secondary; compare žmógùs / žmõgus Krn (179) and žmõgus / žmògùs Pst (453). In both cases, the first variant is attested several times in the sources (7 and 9 occurrences, respectively), while the second is attested twice. Most often, the nature of the data collection (responses to questions supplied in the singular and/or plural nominative; the recorded narratives are brief) makes it impossible to determine which variant predominates in the dialect. TABLE. Stress variants of inflected word forms found within the same dialect Eastern Aukštaitian Utena dialect (survey-point number) Inflected word Gtč (114) ãlksnis / alksniaĩ, sėmenai, sėmenų / sémenai Drš (172) brolỹs / brõliai, su brūktuve / bruktuòvė Šlt (173) vókiečiai / vokiečiãĩ Bč (121) dienàs / diẽnas Ob (148) žmogùm / žmõgum Rg (178) su žmónà / žmõna Krn (179) žmógùs / žmõgus Kmj (209) vókiečių / vokiečiũ Atz (211) svõtai / svotai, žmógus / žmõgus Imb (214) žmógùs / žmõgus Ds (212) tėvãĩ / tė́vai, turkų / turkũ Brč (245) eglỹnė / eglỹnė, miestè / miẽste, žmógùs / žmõgus Vlč (240) bùlbinis / bulbìnis, mãšiną / mašiną VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 193 Eastern Aukštaitian Utena dialect (point number) Inflected word Kmn (278) tur̃guos / turgaĩ Dbk (274) brólìai / broliaĩ, devyni / devyni, tur̃gus, tur̃gaus / tur̃gùs, turgaĩs Spt (309) sūnùs / sū̃nus Tlm (311) brólìai / broliaĩ Ld (312) žmògùs / žmõgus Lln (344) rū̃bùs / rū̃bus Kkt (380) viēni / viẽni Grs (412) su mókytoju / mokýtojai Lb (414) skur̃à / skur̃a, sūnùs / sū̃nus, viēna / vienà, tvorà / tvor̃a, žmògùs / žmõgus Pst (453) mãšina / su mãšinà, tur̃gus / tur̃gù, žmògùs / žmõgus Šd (478) brólìs / broliaĩ Bjt (479) bãisi / baisì, gyvà / gýva, ponià / pónià, sūnùs / sū̃nus Int (480) brólìs / broliaĩ, mãšina / mãšiną Mdk (481) lénkai / lenkãi, lietuvių / lietuvių, tēvai / tēvai Jnš (506) lénkai, lénkų, lénkais / lenkãi, lenkų, lenkãis, mokýtojas / mokýtoją, peñki / penkì, viēna / vienà Arn (526) kìrviu / kirviù, lietuvỹs / lietùviai, mokýtojas / mokýtojas The study supports the assumptions advanced in the article concerning the operation of accentual phenomena across the subdialect area. The forms found with two different stress patterns in the same dialect confirm that the emergence of accentual variants was determined by several interrelated factors. Some variants may have historical origins (associated with the reconstructed model of the simple and collective plural), while others may have arisen more recently (explained by stress retraction, the development of a columnar stress paradigm, and accentual analogy). The data presented in the table point to another important finding: in the Utena subdialect, words of the masculine declension type show greater variation in stress. Words of the feminine declension type are less prone to accentual variation—they are most often stressed according to a single accentual paradigm. 194 BENDRINĖ KALBA | 97 FIG. 2. Distribution of accentuation variants of inflected word forms found in the same dialect Inflected words have accentual variants in the same dialect throughout the subdialect area (see Fig. 2). A relatively small area stands out from the whole area, where more variants were found in the same dialect. The greatest number of forms with two accentuation patterns was recorded on the southeastern edges of the Utena subdialect area, along the border with the Vilnius dialect (in the vicinity of Labanóras, Pastovėlis, Medeikiai, Jõniškis, and Arnionys). In the Vilnius dialect localities bordering on the Utena subdialect, VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 195 a considerable number of inflected word forms with two accentuation patterns were also found (Ragaišienė 2010: 139). It may be hypothesized that the eastern Aukštaitian subdialects include a small, continuous area in which variation as a phenomenon is comparatively more intense than in neighboring dialects. The evidence from manuscript sources alone does not make it possible to determine reliably how variants are distributed across different subdialect areas. SUMMARY The analysis of the accentuation of inflected words found in 1950s–1960s manuscript sources from the eastern Aukštaitian Utena subdialect leads to the following conclusions: 1. The masculine and feminine declension types in the eastern Aukštaitian Utena subdialect exhibit different accentuation patterns: words with ā stems tend to be accented according to the baritone accentuation pattern, while ending-stressed forms are more widespread among nouns with ē stems; words with masculine declension stems tend toward accentual variation and oxytone accentuation. 2. The accentuation system of inflected words is influenced by a complex of interrelated factors: the development of a more intensive conditional stress-retraction rule, the leveling of the accentual paradigm and the formation of two accentuation types—columnar and ending-stressed; accentual analogy between words with the same stem and derivatives of the same derivational type; and interaction between stems. The emergence of variably accented forms of masculine-declension nouns and the tendency toward oxytone accentuation can be linked to the reconstructed accentual and semantic pattern of two plurals—the ordinary and the collective. The development of the accentuation system is also influenced by the retention of relics of ancient accentuation (root-stressed adjectives with u stems, and collective plural forms). 3. In terms of accentual variation, the accentuation system of the Utena subdialect may be considered stable (accentual variants in the same dialect were found in fewer than half of the surveyed points; in most of them, only one or two instances were recorded). Variably accented word forms are unevenly distributed across the subdialect area: the greatest number of forms with two accentuation patterns in the same dialect was found on the southeastern edges of the Utena subdialect area, along the border with the Vilnius dialect. 196 BENDRINĖ KALBA | 97 LITERATŪRA Bacevičiūtė Rima 2004: Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2007: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidžių (eksperimentinis tyrimas). – Žmogus ir žodis 9(1), 4–11. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008a: Rytų aukštaičių uteniškių daugiskaitos naudininko ir įnagininko priegaidės: audicinis tyrimas. – Žmogus ir žodis: didaktinė lingvistika 10(1), 78–84. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008b: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidės: audicinis tyrimas. – Baltistica 43(2), 229–237. Balčiūnienė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Rinkauskienė Regina 2019: Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DST 2013: Dusetų apylinkių tekstai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Geržotaitė Laura, Meiliūnaitė Violeta 2014: Kitų kalbų vietiniai variantai Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai). Vilnius: Briedis. 255–257. Girdenis Aleksas 1972: Lietuvių kalbos vardažodžių priesagų kirčio susiformavimas. – Baltistica, 1 priedas, 66–72. Girdenis Aleksas 1978: Akcentologiniai mažmonis. – Baltistica 14(1), 75–76. Grumadienė Laima 1994: Keletas naujesnių Punsko šnektos linksniavimo ir kirčiavimo ypatybių. – Lietuvių kalbotyros klausimai, 97–106. Kardelytė Jadvyga 1975: Gervėčių tarmė (fonetika ir morfologija), Vilnius: Mintis. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis), Vilnius: Mintis. Kosienė Otilija, Girdenis Aleksas 1979: Fonologinis šalutinis kirtis rytų aukštaičių uteniškių tarmėje. – Kalbotyra 30(1), 45–56. Kosienė Otilija 1982: Rytų aukštaičių uteniškių monoftongų priegaidės. – Kalbotyra 33(1), 61–71. Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-słownik do Daukšos „Postilė“ 2 (O–Ž), Poznań: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Kuzavinis Kazimieras, Girdenis Aleksas 1997: Kelios mintys dėl baltų vardažodžio kirčiavimo paradigmų ir jų raidos. – VIII tarptautinis VIL IJA RAGA IŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 197 baltistų kongresas „Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje“: pranešimų tezės. Vilnius: Vilniaus universitetas, 76–78. Lazauskaitė Vilija 1998: Dėl u kamieno būdvardžių ir jų abstraktų kirčiavimo raidos. – Baltistica 33(1), 65–70. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2001: Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo raida pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Baltistica 35(2), 159–169. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2008: Dviskiemenių ijo kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Lituanistica 54(3), 37–50. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2009: Dviskiemenių o ir ijo kamienų daiktavardžių kirčiavimo variantų paplitimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 161–181. LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, M. Razmukaitė, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lietuvių kalbos atlasas 2. Fonetika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija, aut. S. Ambrazas, G. Belickienė, E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKAP 1956: Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa, 2-asis leidimas, aut. J. Balčikonis, B. Larinas, J. Senkus, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKTCH 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Markevičienė Žaneta 1999: Aukštaičių tarmių tekstai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Mikulėnienė Danguolė 1994: Dėl įvardžiuotinių būdvardžių kirčiavimo raidos. – Baltistica, 4 priedas, 106–108. Mikulėnienė Danguolė 1995: Tarmės garsyno ypatybės. – Dieveniškės, Vilnius: Mintis, 448–455. Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantų pietinėse aukštaičių tarmėse. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 148–155. 198 BENDRINĖ KALBA | 97 Mikulėnienė Danguolė 2005: Cirkumfleksinė metatonija lietuvių kalbos vardažodiniuose daiktavardžiuose ir jos kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė, Pakerys Antanas, Stundžia Bonifacas 2007: Bendrinės lietuvių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. MLT 2019: Molėtų apylinkių tekstai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Pakerys Antanas 1994: Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa. Raga i šienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ragaišienė Vilija 2012: Daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio pietų aukštaičių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Respectus Philologicus 22(27), 219–231. Ragaišienė Vilija 2016: Accentuation models of disyllabic nouns in the Southern Aukštaitian dialect. – Kalbotyra 68, 125–147. Ragaišienė Vilija 2018: Rytų aukštaičių kupiškėnų akcentuacijos sistemos kaita XIX a. 7–9 deš.–XX a. 6–7 deš. – Rytų aukštaičių tarmė: kaita ir pokyčiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 176–201. Ragaišienė Vilija 2019: Daugiaskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Lietuvių kalba 13, 1–19. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22489/21753. Ragaišienė Vilija 2020a: Būdvardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Lietuvių kalba 14, 1–17. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22463/21725. Ragaišienė Vilija 2020b: Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose. – Acta Linguistica Lithuanica 83, 211–226. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. Ragaišienė Vilija 2022: Dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 230–270. Ragaišienė Vilija 2023: Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose. – Acta Linguistica Lithuanica 89, 190–210. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. RAU 2010: Rytų aukštaičiai uteniškiai, sud. R. Rinkauskienė, R. Bacevičiūtė, V. Salienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. VIL IJA RAGAIŠIENĖ. Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 199 R i n k e v i č i u s V y t a u t a s 2009: Prūsų kalbos kirčiavimo sistema: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. R i n k e v i č i u s V y t a u t a s 2015: Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija 1, Vilnius: Vilniaus universitetas. S k a r d ž i u s P r a n a s 1935: Daukšos akcentologija, Kaunas: V.D.U. Humanitarinių Mokslų Fakulteto leidinys. S t u n d ž i a B o n i f a c a s 1981: Daugiskaitiniai asmenvardiniai oikonimai ir jų reikšmės linksniavimo bei kirčiavimo sistemų rekonstrukcijai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 191–193. S t u n d ž i a B o n i f a c a s 1994: Daiktavardžių kamienų bei giminių variantai baltų kalbose (ide. ir bendroji baltų bei slavų kalbų leksika). – Baltistica 27(2), 13–29. S t u n d ž i a B o n i f a c a s 1995: Dėl kirčio atitraukimo lietuvių kalbos rytų aukštaičių šnektose. – Res Balticae, 67–72. S t u n d ž i a B o n i f a c a s 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. T u o m i e n ė N i j o l ė 2001: Ramaškonių šnektos o ir io kamienų daiktavardžių kirčiavimo ypatybės. – Baltistica 36(1), 103–114. T u o m i e n ė N i j o l ė 2005: Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: socio-lingvistinis tyrimas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. U r b a n a v i č i e n ė J o l i t a 2005: Svirkų šnektos (rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičienė 2006: Rytų aukštaičių vilniškių pakraštinių šnektų kirčiavimo ypatumai. – Baltistica 41(2), 212–231. Urbanavičienė 2010: Svirkų šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. U r b a n a v i č i ū t ė Ž a n e t a 1966: Spitrėnų šnektos aprašas: rankraštinis šaltinis, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyvas. U r b a n a v i č i ū t ė-M a r k e v i č i e n ė Ž a n e t a, G r i n a v e c k i s V l a d a s 1992: Lietuvių tarmės: fonetika, morfologija 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. V a n a g s P ė t e r i s 1990: u kamieno būdvardžių likimas lietuvių kalboje. – Lituanistica 3, 75–81. Z i n k e v i č i u s Z i g m a s 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Z i n k e v i č i u s Z i g m a s 1975: Iš lietuvių istorinės akcentologijos. 1605 m. katekizmo kirčiavimas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko universiteto Leidyb inis skyrius. Zinkevičius 1979: Kirčio atitraukimas ir kirčiavimo paradigmos. – Kalbotyra 30(1), 90–93. 200 B E N D R I N Ė K A L B A | 97 Zinkevičius Zigmas 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1, Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1994: Lietuvių kalbos dialektologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. RYTŲ AUKŠTAIČIŲ UTENIŠKIŲ GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ (LIETUVIŲ KALBOS ATLASO PUNKTŲ) SANTRUMPOS Alk (180) – Aleksandravėlė, Rokiškio r. Ant (242) – Antâlieptė, Zarasų r. Arn (526) – Arníonys, Molėtų r. Atz (211) – Antãzavė, Zarasų r. Avl (213) – Aviliai, Zarasų r. Bč (121) – Bučiūnai, Rokiškio r. Bjt (479) – Bijūtiškis, Molėtų r. Blč (347) – Balčiai, Utenõs r. Bln (243) – Blýniškės, Zarasų r. Brč (245) – Berčiūnai, Zarasų r. Čl (452) – Čiulai, Molėtų r. Dbk (274) – Debeikiai, Anykščių r. Dgl (277) – Daūgailliai, Utenõs r. Drš (172) – Daršiskiai, Kùpiškio r. Ds (212) – Dùsetos, Zarasų r. Gdr (504) – Giedraičiai, Molėtų r. Grs (412) – Girsteitiškis, Molėtų r. Gtč (114) – Gataučiai, Biržų r. Imb (214) – Imbradas, Zarasų r. Int (480) – Inturkė, Molėtų r. Jdp (89) – Júodupė, Rokiškio r. Jnš (506) – Jõniškis, Molėtų r. Kkt (380) – Kùktiškės, Utenõs r. Kmj (209) – Kamajėliai, Rokiškio r. Kmn (278) – Kiemiónys, Zarasų r. Krd (381) – Kirdeikiai, Utenõs r. Krn (179) – Kriaūnos, Rokiškio r. Krš (149) – Kreščiónys, Rokiškio r. Lb (414) – Labanóras, Švenčionių r. Ld (312) – Lúodžiai, Zarasų r. Lkm (415) – Liñkmenys, Ignalinos r. VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linkšniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 201 Lkš (120) – Lūkštai, Rokiškio r. Lln (344) – Leliūnai, Utenõs r. Mdk (481) – Medeikiai, Molėtų r. Mlt (451) – Molėtai Mnk (210) – Minkūnai, Rokiškio r. Ob (148) – Obėliai, Rokiškio r. Onš (88) – Onuškis, Rokiškio r. Prv (413) – Purvėnai, Molėtų r. Pst (453) – Pastovėlis, Molėtų r. Rb (177) – Robliai, Rokiškio r. Rg (178) – Ragėliai, Rokiškio r. Rk (147) – Rokiškis Sdl (119) – Sodėliai, Rokiškio r. Sgn (379) – Sugničiai, Molėtų r. Skd (378) – Skudutiškis, Molėtų r. Spt (309) – Spitrėnai, Utenõs r. Stl (182) – Stelmužė, Zarasų r. Svb (150) – Svõbiškis, Rokiškio r. Svk (181) – Sùviekas, Zarasų r. Šd (478) – Šiaudžiai, Molėtų r. Šlt (173) – Šaltėniai, Molėtų r. Tlm (311) – Tolimėnai, Ignalinos ir Zarasų r. Trg (346) – Tauragnai, Utenõs r. Ut (308) – Utenà Užb (87) – Užūbaliai, Rokiškio r. Vb (142) – Vabalnìškas, Biržų r. Vdn (450) – Vidėniškiai, Molėtų r. Vlč (240) – Vilūčiai, Utenõs r. Vsk (241) – V taiskūnai, Utenõs r. Zr (244) – Zarasai Gauta 2024-09-11 Priimta 2024-10-14 202 BENDRINĖ KALBA | 97 VILIJA RAGAIŠIENĖ ACCENTUATION TENDENCIES OF DECLINABLE WORDS IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN AUKŠTAITIAN SUBDIALECT OF UTENA FROM THE 1950S–1960S S u m m a r y The article analyzes the material from the manuscript sources of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena dating to the 1950s–1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Centre of Geolinguistics at the Institute of the Lithuanian Language, from the perspective of accentuation. The study takes a synchronic approach to describe the features of accentuation of declinable words found in these sources and to discuss their accentuation tendencies. The article consists of an introduction, three chapters, conclusions, and lists of references and abbreviations of inhabited settlements. The first chapter presents the research material. The second chapter investigates the accentuation tendencies of declinable words and discusses the factors influencing the variation in the accentuation of word forms. The third chapter provides a list of word forms with dual accentuation found within the same local dialect and discusses the distribution of these variants across the subdialect area. The study resulted in three main findings. First, different accentuation patterns are characteristic of the masculine and feminine declension types in the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena: ā-stem words tend to follow the barytone accentuation pattern, while ē-stem nouns are more commonly stressed on the ending; words of the masculine-declension stems typically exhibit a tendency towards accentual variability and oxy tone accentuation. Second, the accentuation system of declinable words is influenced by a complex of interconnected factors: the formation of a more intense rule of conditional stress retraction, the levelling of accentual paradigms, and the development of two accentuation types – columnar and inflectional; the analogy of accentuation for words of the same stem and derivatives of the same derivational type; the interaction between stems; the preservation of ancient accentuation relics (such as root accentuation in u-stem adjectives, collective plural forms); the accentual and semantic model of two plural forms (simple and collective) is reconstructed. Third, variously stressed word forms are distributed unevenly across the subdialect area – the majority of the forms with dual accentuation within the same local dialect were found in the southeastern edges of the subdialect area of Utena, near the boundary with the Vilnius dialect. Thus, from the perspective of accentual variability, the accentuation system of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena can be considered stable (accentual VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linkšniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 203 variants within the same local dialect were found in less than half of the examined points; only one or two cases were recorded in most of them). The insights presented in the article lay the ground for more detailed comparative studies of the accentuation system in the subdialect of Utena. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian subdialect of Utena, local dialect, declinable word, accentuation variant, manuscript source. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] VILIJA RAGAIŠIENĖ LINKSNIUOJAMŲJŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIŲ RYTŲ AUKŠTAIČIŲ UTENIŠKIŲ ŠNEKTŲ RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE Santrauka Straipsnyje kirčiavimo požiūriu analizuojama rytų aukštaičių uteniškių patarmės Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomų XX a. 6–7 deš. rankraštinių šaltinių medžiaga. Tyrimu siekiama sinchroniniu požiūriu aprašyti šiuose šaltiniuose rastų linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo ypatybes ir aptarti jų akcentuacijos polinkius. Straipsnį sudaro įvadas, trys dalys, apibendrinimas, literatūros ir gyvenamųjų vietovių santrumpų sąrašai. Pirmoje dalyje pristatoma tiriamoji medžiaga. Antroje dalyje nagrinėjami linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai, aptariami žodžių formų akcentuacijos įvairavimą lemiantys veiksniai. Trečioje dalyje pateikiamas toje pačioje šnektoje rastų dvejopai kirčiuojamų žodžių formų sąrašas, aptariamas variantų paplitimas patarmės plote. Tyrimu nustatyti trys dalykai. Pirma, rytų aukštaičių uteniškių patarmėje vyriškojo ir moteriškojo linksniavimo tipams būdingi skirtingi akcentuacijos modeliai – ā kamieno žodžius linkstama kirčiuoti pagal baritoninio kirčiavimo modelį, ē kamieno daiktavardžių labiau paplitusios galūninio kirčiavimo formos, vyriškojo linksniavimo kamienų žodžiams būdingas polinkis į akcentinį variantiškumą ir oksitonezę. Antra, linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo sistemą veikia tarpusavyje susijusių veiksnių kompleksas: intensyvesnio sąlyginio kirčio atitraukimo dėsnio formavimasis, akcentinės paradigmos išlyginimas ir dviejų kirčiavimo tipų – koloninio ir galūninio – susidarymas; to paties kamieno žodžių ir darybos tipo vedinių 204 BENDRINĖ KALBA | 97 akcentuacijos analogija; kamienų sąveika; senovinio kirčiavimo reliktų (šakninio kirčiavimo u kamieno būdvardžių, kuopinės daugiskaitos formų) išlaikymas; rekonstruojamas dviejų daugiskaitų – paprastosios ir kuopinės – akcentinis ir semantinis modelis. Trečia, įvairiai kirčiuojamos žodžių formos patarmės plote paplitusios nevienodai – daugiausia toje pačioje šnektoje dvejopai kirčiuojamų formų rasta pietrytiniuose uteniškių patarmės ploto pakraščiuose, paribyje su vilniškiais. Taigi akcentinio variantiškumo požiūriu rytų aukštaičių uteniškių patarmės kirčiavimo sistema vertintina kaip stabili (kirčiavimo gretybių toje pačioje šnektoje rasta mažiau nei pusėje tirtų punktų; daugumoje jų užrašyta tik po vieną ar du atvejus). Straipsnyje pateiktos įžvalgos sudaro prielaidas išsamiems gretinamiesiems uteniškių patarmės akcentuacijos sistemos tyrimams. ESMINIAI ŽODŽIAI: rytų aukštaičių uteniškių patarmė, šnekta, linksniuojamasis žodis, kirčiavimo variantas, rankraštinis šaltinis. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] VILIJA RAGAIŠIENĖ. Linksniojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 205