Šakynos tarmės kirtis ir priegaidė

Dulck Uv: 1K, A-L BO YWORSO.S«.K.L A U.S 1 M-A J, PreVEE TW VIO-SiaTS (RAMAO KeScL--UE ALK -AUD BOM 1Joa SAKYNOS TARMES KIRTIS IR PRIEGAIDE! A. JONAITYTE Kirtis Zodiio kirtis § 1. Sakynos tarmés Zodzio kirtis daug pastovesnis negu Ik., nes dél visuotinio kircio atitraukimo désnio jis tegali biti arba Zodzio pradZioje, arba viduryje, Galtinéje Kirtis yra tik tada, kai kirdiuotas galiininis skiemuo turi stumtine (tvirtaprade) priegaide, pvz.: vn. naud, dfu'td'm~drititam, kietd'‘m~ kietam, dg. naud. daigd'‘m~daigém, galvé‘m~galvém... § 2. Tam tikrais atvejais Zodyje yra ne vienas kirtis. Tada vienas kirtis — pirmasis nuo ZodZio pradzios — yra stipresnis uz kitus, vadinasi, pagrindinis, o kiti—Salutiniai, pvz.: rdvhite:,lé-~riighté'lé, Sdirbé'/,é* ~ siurbélé, uspak d@'lis~tzpakalis. .. Sakynos tarméje sutinkamos tos patios pagrindinio ir Salutinio kirtio rii8ys, kokios aprasomos V. Grinaveckio disertacijoje?, todél siame datbe terminai vartojami tokie pat, kaip ir minétoje disertacijoje. Pagrindinio kir¢io rii8ys nieku nesiskiria nuo Grinaveckio aprasytuju; Kiek skirtingesni jvairiy Salutiniy kirtiy atvejai, todél juos reikia platiau panagrinéti. § 3. Salutinis senasis galinis kirtis tarméje sutinkamas Siais atvejais: if Kai kirtis atitrauktas iS ilgos galiinés. j Saknj (ilga ar trumpa), pvz.: drabulé-~drebulé, Ré-sul tswkosulys, rating: s~kratinfs, dg. vard. lai,di~ laSai, vdik,di~vaikai; 2. Dazniausiai dviskiemeniuose Zodziuose, kai kirtis atitrauktas i§ trumpos galiinés i trumpa Saknj, pvz.: /aka~laka (lentelé bitéms nutiipti prie’ landa, t. y. prieS’ anga, per kuriq bités jlenda j avili; pati ta anga —landa), nagja~naga (gyvulio kanopa), ras,a~rasa, dg. gal. 3dl,es-~Zalias; 3. Sutrumpéjus mazybiniy ir maloniniy daiktavardziy ir biidvardziy vienaskaitos Sauksmininko galiinéms, kirtis i8 antrinés galiinés atitraukiamas 1 ,,Sakynos tarmés kirtis ir priegaidé** yra rafomo didesnio darbo apie Sakynos tarme dalis, 2 Viadas Grin aveckin: Siaurés vakary dinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir jy raida, rankraStis, Vilnius, 1956, 109 i pirmajj skiemenj, 0 senojoje vietoje lieka aiSkiai girdimas Salutinis senasis galinis kirtis, pvz.: kdrv,d?~karvaite, mérgudél~merguiéle, Siné:l~Sunéli, teri t~tetfte ,,tétfte, vdik,wk~vaikitk, sénii~senite, Tatiau reikia pasakyti, kad tarmés senasis Salutinis galinis kirtis néra toks stiprus ir désningas kaip toliau ji pietus esantioje Siaurés vakary aukStaiiy Siauliy tarméje arba gretimose Zemaitiy tarmése. Sakynos tarméje, i&skyTus minétuosius sutrumpintus Sauksmininkus, jis yra gana silpnas ir fakultatyvinis. RiSlioje kalboje, net tam patiam Zmogui kalbant, viena karta jis yra, o kita tokiu pat atveju—ne. DaZniau pasitaiko ilgoje galtinéje, trumpoje retiau. Be to, seniy kalboje jis if viso daZniau sutinkamas, nors taip pat tik fakultatyviskai. § 4. Daugiaskiemeniai Il-osios kirtiuotés ZodzZiai su pagrindiniu atitrauktiniu kirtiu pirmame skiemenyje antrame nuo galo skiemenyje tam tikrais atvejais turi Salutinj atitrauktinj kirtj. Jis pasitaiko tarmés II kirtiuotés daugiaskiemeniuose Zodziuose Siais atvejais: . 1, Triskiemeniuose ZodZiuose, jei _Paskutinis skiemuo trumpas, o antras nuo galo — ilgas, pvz.: dg. gal. bal, dndius~balandiits, ada ete sdld,dines~saldainés ,,saldainius‘, vdrskédus~varskétits... 2. Daugiau kaip tris skiemenis turintiems sodtiams antrojo nuo galo skiemens ilgumas neturi reikémés — Salutinj atitrauktinj kirtj turi ir trumpas skiemuo, pvz.: dg. gal. baravit" kus~baravykis, ddrbin,inkus~darbininkts, godizdik, wkus~gvaizdikiukis, vakar lus ~vakarelitis. Toks Salutinis kirtis taip pat girdimas neaiSkiai ir ne visada, ypa¢ triskiemeniuose ZodZiuose. Jis taip pat fakultatyvinis.. Geriau girdimas ai8kiau tariant Zodj, Daugiaskiemeniy ZodzZiy Salutinis atitrauktinis kirtis pasitaiko dazniau. Salutinj atitrauktinj kirtj turi dvejopai kiréiuojami II kirgiuotés daugiaskiemeniai Zod%iai tame skiemenyje, i kuri gali biti atitraukiamas ir pagrindinis kirtis, pvz.: dg. gal. agiionas || ag,ionas ~~aguonas, avietes || dv,iétes~ avietés; vn. inag. baldidgu || bal,dad¥u~balandzin, sijo'nu || sij-nu~sijoni... Toks Salutinis kirtis atsirado tada, kai i8 prie3paskutinio skiemens pagrindinis atitrauktinis kirtis buvo pradétas atitraukti dar toliau i Zodzio pradZia—j pirmaji skiemenj. §5. Taigi kilmés atzvilgiu ir senasis Salutinis galinis, ir Salutinis atitrauktinis kirtis yra atsirade dél kirtio atitraukimo, tik Salutinis atitrauktinis yra jaunesnis uZ Salutinj senajj galinj. Pagrindinis kirtis pirma buvo atitraukiamas tik j prieSpaskutinj daugiaskiemeniy II kiréiuotés ZodZiy skiemenj, kaip pvz., ir dabar tebéra gretimoje Siauliy tarméje*, paskui nuo jo imtas atitraukti dar toliau j Zodzio pradzia, o toje vietoje liko Salutinis kirtis, Kadangi abu Sios riiSies Salutiniai kirciai tarméje tik fakultatyviniai ir sutinkami nedésningai, tai toliau darbe jie visai nebus Zymimi. * E. Brazaité, ,,Siauliy tarmé“, diplominis. darbas, rankraStis, 15, 1950, G. Gerullis Litauische Dialektstudien, 22, Leipzig, 1930, 110 Kirtio nukélimas § 6. Tarméje yra atvejy, kai Salutinis kirtis sutinkamas ir senaji pagrindini kirti turintiuose ZodZiuose. DaZniausiai toks Salutinis kirtis pasitaiko sudurtiniuose arba i8vestiniuose ZodZiuose, kurie pagrindini kirtj turi pirmajame komponente (sudurtiniai) arba Saknyje (i8vestiniai). Salutinis nukeltinis kirtis tarméje sutinkamas: 1. Sudurtiniuose skaitvardZiuose: k@turezd,é'Sim(t) ~ kéturiasdeSimt, pénhead é Sim(t)~pefikiasdeSimt, s2'Sezd é:Sim(c)~SeSiasdesimt, septt nezd,é-Sim(t)~septYniasdedimt, aitionezd,éSim(t) ~ aStioniasdeSimt, devi*nezd é:Sim(r) ~ devyniasdeSimt. 2. Sudurtiniuose prieveiksmiuose: dna'm,z't~an§met, kitam;2't ~ kitamet, Hmért~ Smet ,,8iemet“, Sindh? ~ Snakt ,,8iqnakt, asp,é-Fn(ei) ~ veperniai, ugv,a' kar~uizvakar. 3. Sudurtiniuose daiktavardZiuose, i&skyrus Zodj ,,2Spak,4'lis~tZpakalis“, Salutinis nukeltinis kirtis beveik nepasitaiko, pvz.: pdukStvanagis~ palikstvanagis, Sino bele~Sinobelé, sduzbergéda~satisbergzda, lédzinga~lédzinga, o jeigu ir yra prieSpaskutiniame skiemenyje, tai labai silpnas ir sunkiai iSgirstamas. Balsiai a, e, kurie visada, turédami Salutinj nukeltinj kirtj, yra ilgi, Siuo atveju nepailgéja. 4. Ivardziuotiniy bidvardziy, jvardziy, skaitvardziy ir dalyviy moteriskosios giminés vienaskaitos naudininke, pvz.: bd‘lt,4'jei~baltajai, raudé'n,a'jei~raud6najai, dnd@‘jei ~anajai, sdv,d‘jei ~ savajai, dvidesimt,a-jei ~ dvidesimtajai, vd'/go"- mdjei ~ valgomajai; vari't,djei ~ varytajai. 5. Veiksmazodziy formose su biitojo dazninio laiko priesaga -dav-, pvz.: dirbd,a'va ~ dirbdayo, dirbd,d'vuses ~ dirbdavusios; bé‘gdié'va ~ bégdavo, bé'gd\a'ves~bégdaves... 6. Veiksmazodziy su priesagomis -woti, -auti ir senuoju pagtindiniu kirGiu Saknyje bitajame kartiniame laike ir i8 jo padarytose dalyviy formose, pvz.: bd'ltwot—ba' lt,4'va—bd'lt,d'ves~baltuoti—baltavo—biltaves; geltd‘nuot— galté-n,d'va — galté'n,d'ves~gelténuoti — gelténavo — gelténaves; juioduot...~ juoduoti...; mé-li:nuot...~mélynuoti; vd'karuot~vakaruoti ; Sikaut — Sik, ava — Sirk d-ves~Stikauti—Siikavo—Stikaves; hli*kaut...~klykauti... 7. a-, ia-kamieniy daiktavardZiy, jvardziuotiniy biidvardziy, ivardziu, skaitvardziy, dalyviy daugiskaitos naudininke, pvz.: bro, é:m~bréliam, aklie’ é'm~akliesiam ,,akliesiems“‘, manieS,4°m~maniesiam ,,maniesiems“, penktie8,d'm~penktiesiam ,,penktiesiems“, bivusies,d'm~bivusiesiam ,,buvusiesiems“, nestiesd’m~neStiesiam ,,nestiesiems“, vezamiesd:m~veZamiesiam ,,vezamiesiems“, 8. a) Tretiosios asmenuotés veiksmazodziy su priesdéliu par—(per) ir balsiu @ Saknyje esamojo ir biitojo kartinio laiky treciajame asmenyje, i8 jo padarytuose daugiskaitos I ir II asmenyse ir dalyviuose, pvz.: pa'rd,@ra— pd'rd d're—pé'rd,d'ra's — pd'rd drant(i) — pd'rd, dro'ms, —a,- pd'rd dres — pd'rd,a'- u8(i)~pardaro — pardaré— pardargs— pardaranti—pairdaromas, —a,—pardares— pardariusi; pd'rkr,d‘psto'm...—pd'rkr,d°pstant(i)... pd’rkr,a-pStuS(i) ~parkrapStom.. lll pé'rkrj atom... parker datas... pdrkr@to'ma,.. pd'rkr,@'tes ~ parkratome...3 pad'rmdna... pd'rma@né'm... parm anane(i)... parm, a'no'ms...~parncano...;pd'rmata... pd'rma'té't... pd'rm,a'to'ms...~parmato...3 pd'rs,a'ka... pd'rs,d'hes... nepd'rs @ko'ms...~parsako..., nepaérsakomas ,,neperkalbamas“; pd'rv,d'ra... pa'ro,a@'res...~parvaro... . b) Pirmosios asmenuotés veiksmazodZiy su prieSdéliu parir balsiu e Saknyje ar priesagoje, biitojo kartinio laiko tretiajame asmenyje turintiy galine a < 4, biitojo kartinio laiko tretiajame asmenyje, daugiskaitos pirmajame ir antrajame asmenyse ir i§ to laiko padarytuose dalyviuose, pvz.: pd‘rgi'v,e'- na—pd'rgi'v,e'no'm... pd'rgi'v é'nes...~pargyveno, pargyvenom... pdargyvenes; pdrse'na—... pd'rse'no't...—pd'rsé'nuSs(i)~parseno...3 pd'rt,e'ka, pd'rt,e'- ko'm...—pd'rt,é'kes...—parteko..., partekes... 9. Sangraziniy daiktavardziy vienaskaitos vardininke, pvz.: bjd‘uro‘jim'- sis (-ies)~bidurojimasis; krd‘pstimia'sts (-ies) —krap8timasis ; _ musim,d’sis (-sies)~ musimasis... § 7. Tarmés Salutinio nukeltinio kirtio kilmé ne visada vienoda. Vienur jis atsirades dél to, kad antrasis sudurtinio ZodZio komponentas i8laiko tam tikra senojo kirtio dalj (1, 2, 3 ir 8 atvejai), kitur Salutinis nukeltinis kirtis atsirado dél analogijos pagal tokius Zodzius, kurie toje pat vietoje turi pagrindinj kirtj (4, 5, 6, 7 atvejai). Moteriskos giminés biidvardziy, skaitvardZiy, jvardziy ir kai kuriy laiky dalyviy vienaskaitos naudininkas tarméje turi kirtj galiinéje, pvz.: balté'i~baltai, andi~andi, tredéi~tretidi, dirptd'i~dirbtéi. [vardziuotiniy lytiy kirtiuojamas pirmasis skiemuo, kaip ir 1k., bet dél analogijos pagal nejvardzZiuotines lytis jose atsiranda Salutinis kirtis galiinéje. Ta pati galima pasakyti ir apie veiksmazodziy su priesagomis -woti, -auti ir biitojo dazZninio laiko priesaga -davSalutinio kirtio atsiradima. Jis ¢ia atsirades pagal tokius veiksmazodzius su tomis patiomis priesagomis, kurie tose priesagose turi senajj pagrindinj kirtj, pvz.: kafd-ut—kafa'va—kafa‘ves~kariduti, kariavo, karidves; $ubiiot —Su'ba-va —Su'ba'ves ~ sitibuioti, siiibivo, siiibaves; aliot—Zalava— Zalaves~zalivoti, Zaliavo, Zaliaves. Kaip atsirado sangraziniy daiktavardziy Salutinis nukeltinis kirtis—sunku ‘ka nors pasakyti. Kiréio atitraukimas § 8. Kirtis ig galiinés j Zodzio pradziq atitraukiamas i$ senyjy kirciuoty galtiniy, turin¢ig trumping ar testine priegaide, pvz.: dviza~aviza, dé-vana~ dovana, saka~8aka, trovba~troba; gera—gera...3 disuli's~dusulys, Ri'lits~ kylfs3 rasits~rai¥s, shditis~skait¥s; nickur~nickut. Dviskiemeniuose Zodziuose kirtis atitraukiamas j pirma skiemenj, pvz. smiltis~smiltis, tdukai~taukai; kdsu~kast. Daugiaskiemeniuose Zodziuose j pirmajj skiemenj kirtis visada atitraukiamas i§ ilgos galtinés, pvz.: dé-bilai~ dobilai, dg. kilm, dvigu-~avizi, gdbalu'~gabali; bit. kart. 1, vn. I asm. Avaavai~isvatiaval; bis. 1. III asm, sisivo'lors~susivoliés. 112 IS trumpos galiinés kirtis atitraukiamas j pirmajj ZodZio skiemenj, jei prieSpaskutinis skiemuo trumpas, pvz.: dg. gal. akminukus~akminiukis, sineius~Sunelitis, vn. jnag. kéepure~kepure, vn. viet. kamine~kaminé, vn. vardnigara~nugara. II kirtiuotés Zodziuose, nors ir retiau, kirtis kartais atitraukiamas ir j prieSpaskutinj skiemenj, pvz.: dg. gal. akminikus~akminiukis, laikro'dZtkus~laikrodziukis, vegimus~vezimis. Kartais ig trumpo galiininio skiemens atitraukiamas kirtis tik j prie’- paskutinj, pvz.: navicku~ Navicki (pavardé) vn. jnag., tartéus~Tarutits (kaimas, dg. gal.), gapi idus~ Gaputitis (pavardé, dg. gal.). Reikia pasakyti, kad taip kirgiuojamos payardés ir vietovardziai. Jeigu prieSpaskutinis skiemuo ilgas, tai daugiaskiemeniai ZodZiai kirtiuojami dvejopai: kirtis i8 trumpos galiinés atitraukiamas arba j prieSpaskutinj skiemenj, arba j pirmaji (dabar jau dazniau), pvZ.: dg. gal. _agitonas || dguonas~aguonas, agiirkus || dgurkus~agurkis, baland&us \| balanidfus ~balandizits, baravi'kus || baravi*kus~baravykis; astiioni || astuoni~astuoni. Naujai i tarme atéjusiuose Zodziuose kirtis atitraukiamas j tq skiemeni, kuris turi kirtj vienaskaitos galininke, pvz.: brigada~brigada, vn. gal. brigada~brigidg; granata~granata, panera~fanera, pigit va~figira, prizi’ra~ frizira, dg, gal. kumunistus~komunistis, spartiiolus~spartuolis, trokto'ristus~ traktoristiis... Bet pasitaiko, kad ir tokiuose ZodZiuose kirtis atitraukiamas i pirma skiemenj, pvz.: élektra || elwktra~elektra, sdlietra || salietrra~salietra ; dg: gal. RaloSus || kalosus~kaliosus. Kirtis atitraukiamas ir i8 antrinés (kilusios dél galiinés sutrumpéjimo) galiinés, turintios tarméje testine ar trumpine priegaide, pvz.: ddvenc~advelitas, baravi‘ks~baravykas, driganc~drigafitas, dltu'ns~kaltiinas, ldtdo'ks~ laiddkas, IduRuks~laukitikas, mdgnec~magnétas, vn, Sauksm. odik, 2:1 ~vaikéli. ISimtis daroma tik bendratiai: ig jos antrinés galiinés kirtis niekada neatitraukiamas, pvz.: apsiméSi~apsimésti, numift~numiiti, nusiga'Si~nusiggsti, pasiTiki~pasilikti, pasisog?i~pasisveiti, usidéki~uzsidégti. Neatitraukia kirtio dél to, kad &i galiiné dar*visai neseniai tesutrumpinta, kartais vartojama ir pilnoji jos forma su -i, todél kirtio atitraukimas jos dar nespéjo paliesti. Jeigu, galiinei sutrumpéjus, susidaro miSrusis dvigarsis ar trigarsis, a, & visada igvirsta d*, ¢ ir kirtis nebeatitraukiamas, pvz.: rasd‘ls~rasalas, senitd'rs~senitaras ,,sanitaras“, tarakd*nc~tarakanas ; gi'ven~gyvéna, ku'ren~ kiiréna, Jeigu antrinéj galiinéj susidaro antrinis miSrusis dvigarsis, kurio pirmaji sanda sudaro balsiai 2, 4, tas dvigarsis taip pat jgauna stumtine priegaide ir kirtis nuo jo nebeatitraukiamas, pvz.: baltims~baltimas, iigims~ilgimas, Rarstlms~karstimas, minkstims~minkstimas, gendvils~Gendvilas _,,pavardé“, radvils~Radvilas (t. p.), Jeistius~leistivas, palaistius~palaistivas ,,paleistuvis* ir t, t. Jei dvigarsio nesusidaro, kirtis paprastai atitraukiamas, pvz.: pdampiks~Pampikas (pavardé), eapiks~tiupikas, vistuks~viStiiikas, dinduks~ 4indiikas, Bet kartais ir Siuo atveju kirtis licka neatitrauktas, pvz.: muiiks~ musikas, pjo'viks~piovikas. 8. Kalbotyros klausimai II. 113 Jeigu antrinéje galiinéje dvigarsio nesusidaro, a, é'>d°, é fakultatyviskai, ir tokie Zodziai kirciuojami dvejopai, pvz.: bo'td‘ks || bé-taks~botagas; caesnd-ks || é&snaks~€esniakas ; nabaks || ndbaks~nabigas; pi'rd-ks \| pi'raks~pyrigas... Reikia pasakyti, kad ir Siuo atveju d', & vis délto dazniau virsta d‘, é°; negu kad neiSvirsta, ypat é, pvz.: lanke’c~lankétas (tokia rogiy dalis), verpe'c~verpétas ir t. t. Rirtis neatitraukiamas; § 9. 1. Paprastai i8 antro ar dar tolimesnio nuo galo skiemens, pvz.: cibitlis || -e~cibilis, -é ,,svogiinas*, numirélis~numirélis, pealide~petidé, sendtve~senatvé; geré'snis~gerésnis; vasd'va~variivo. 2. IS ilgy, stumtine priegaide turintiy galiiniy, pvz.: dg. naud. do'bila'm(s)~dobilam(s), maziem~maziem; bit. k. 1. II asm. nesé'is~neSéis, biit. k, L I asm. sukd‘us~sukdus; prieveiksmiai: makard‘i, tabald‘i. 3. I§ antriniy, stumtine priegaide turintiy galtiniy, pvz.: akvioc~akuiotas, haf kli-ns~karklynas, perkt'nc~perkiinas, spighioc~spiglitiotas, taukvioctaukuotas. Dél @, & <a, & Zr. § 8. Dél?, x dr, § 8. 4. Sudurtiniuose prieveiksmiuose: daugmd:é || magddug, gangréit~gangreit, kasmee't, kaskart || kaskart. 5. Sudurtiniuose Zodeliuose nekds~nekas, niekas~nieckis snieko sau“, Nenormalis kirtio atitraukimo atvejai § 10. Tarméje yra atvejy, kai kirtis j pirmajj skiemenj atitraukiamas i§ Zodzio vidurio. I8 tokiy atvejy paminétini Sie: 1, a) Jei prieSdéléty sangraziniy veiksmazodziy formose kir¢iuojama sangrazos dalelyté ,,s7, tai kirtis nuo jos labai da%nai atitraukiamas i PrieSdélj, Pvz.: apsisuku~apsisuku, wsimetu~uzsimetu; pasisneki~pasigneki, sdsivelki~ susivelki; dpsimeta’s~apsimetas; dpsivertent ~apsivertiant, b) VeiksmaZodziy formose su priesdéliais nebe-, tebekirtis taip pat daznai atitraukiamas j pirmajj skiemenj, pvz.: nébetiku-~nebetikiu, nébemeti~ nebémeti, nébeare~nebtaré, tébeguli~tebéguli (vn. II asm,), cébekerti~ tebékerti. Toks kirtio atitraukimas nesenas, nes tebéra fakultatyviskas. Jis gali biiti atsirades dél analogijos pagal tokius veiksmazodzius, kuriy biitajame kartiniame laike kirtis i8 senosios kirtiuotos galiinés désningai atitraukiamas j prieSdéli, pvz.: dpsivilkau~apsivilkati, nisié-jau~nusiéjaii ,,pavargau beeidamas“, nisivijau~nusivijat; dpsisukai~apsisukai ir t, t. Toks kirtio atitraukimas véliau galéjo pereiti j esamaji laika, pvz.: dpsisuku~apsisuku, nisiperki~nusiperki..., 0 po to galéjo biiti apibendrintas ir visiems prieSdélétiems sangraziniams veiksmazZodziams. Tokiam procesui padéjo ir bendroji tarmés tendencija—visur kirtj nukelti j pirmajj skiemenj. Veiksmazodziy formose su tebe-, nebekirtis j pirmajj prieSdélio skiemenj atitrauktas taip pat dél analogijos pagal tokius veiksmazodzius, kuriuose kirtis i§ galtinés j pirmajj prieSdélio skiemenj atitraukiamas désningai, pvz.: nébegalu~nebegalit, tébematau~tebematati ir t. t, 114 c) Analogijos veikimu galima aiSkinti ir pusdalyviy bei padalyviy kirvio atitraukima i§ ZodZio vidurio j pirmajj skiemenj, bérrengdams ~betrefikdamas ,,bekalbédamas“, niveidams~nueidamas, paligdams~palikdamas, ugzduzdams~uidisdamas 3 Gteinant~ateinant, babu'nant ~bebiinant, Parana Ven ue6Pu'- nant ~uigritinant. ae 2. Pasitaiko, kad Kirtis i§ ZodZio vidurio j pirmajj skiemenj fakultatyviskai atitraukiamas ir daiktavardziuose bei biidvardzZiuose, pvz.: g&énatve~ genatvé, girkanéei~ Girkafitiai »skaimas“, mdkelis~makélis, n<laime~neldimé, pasaulis || pasaule~pasaulis, || -€, szenatve~senatvé, Zagare~Zagaré ,,miestelis, vn. Sauksm. judo: Sau~judosiau. Retiau pasitaiko: k&pure~kepiré, mérgele~ mergélé, vi'relis~vyrélis, Sitoks kirtio atitraukimas jvykes dél latviy kalbos jtakos. Dél latviy kalbos jtakos kirtis atitraukiamas i8 ZodZio vidurio bendruose tarmés atstovams ir latviams ZodZiuose, kaip pvz.: kepure, nclaime, pdasaule, Zdgare~Zagaré... [vardziuotiniy biidvardziy vienaskaitos vardininkas taip pat kai kada turi kirtj pirmajame skiemenyje, pvz.: bd‘ltasis~baltasis, pirmasis~pirmasis ir kt, Stumtiné priegaidé rodyty, kad tia ne kiréio atitraukimas, o skolinta Zemaitiska forma, Jei biity kirtis atitrauktas, priegaidé turéty biti testiné arba viduriné. 3, Fakultatyviskai kirtis atitraukiamas ir i8 ilgy kirciuoty galiiniy, turinciy stumtine priegaide, pvz.: dg. naud, déd-bilam~dobilam, kruopam~Kruopidm ,,miestelis“‘, vdika’m~vaikim; es. 1. I asm. /dikaus~laikdus, es. 1. II asm. mdifais~maigsis, bit. k. 1. I asm. nésaus~nesidus, bit. k. 1. II asm. ritais~ritais, sikais~sukdis. Apie Kruopius ir Siupylius (Norvaigiy km.) Sios rigies kircio atitraukimas labai stiprus, vos ne désningas. Pavyzdziui, Norvaisiuose visai sulyginti atskiry kamieny daugiskaitos naudininko ir jnagininko linksniai,-kurie Siaip jau skiriasi vienas nuo kito priegaide, pvz.: dg. naud. ir inag. galvo'm~galvoém ir galvém, sako'm~Sak6m ir Sak6m, vdrlé-m~varlém ir var1m(s), pusim~pusim ir pusii, ridenim~rudenim ir rudenim. Galima manyti, kad ir Siuo atveju Kirtis i8 daugiskaitos naudininko formy imtas atitraukti dél analogijos pagal dg. jnagininko formas, kurios nuo naudininko skiriasi tik priegaide, Véliau toks netaisyklingas kirtio atitraukimas ima a_jsigaléti ir kity kamieny daugiskaitos naudininke, pyz., sakoma ir gdidga’ m~ gaidzidms (dg. naud.). Lyginant senosios ir jaunosios kartos atstovy kalba, atrodo, kad jaunieji netaisyklingai kirtj atitraukia dazZniau negu senieji, Kiréio atitraukimo eiga § 11. Kiréio atitraukimas biidingas ne tik Siaurés Lietuvos tarméms, bet it visai latviy kalbai. Palyginus matyti, kad latviy ir lietuviy kalbose kirtio atitraukimas vyko kiekvienoj savaip, nepriklausomai viena nuo kitos. Latviy kalboje kirtis i galiinés j pirma skiemenj atitraukiamas visada, lietuviy kalboje paprastai Kirtis neatitraukiamas i8 ilgos stumtine priegaide turindios galiinés (pvz. Zr. § 9.). Be to, skirtingos ir atitrauktinio kirtio priegaidés: latviy atitrauktinio Kirtio priegaidé ilguose skiemenyse visur yra i§ senosios 115 prieskirtinés akiitinés kilusi lauztiné, lietuviy kalbos tarmiy — stumtiné, testiné ir viduriné, pvz.: bdlt d~balta, bale tios~baltds (Kretinga) pirma~pirma, pirmo's~pirmos (Sakyna) vdga~vaga, vdgo's~vagos (Sakyna) Nevienoda tarmés atitrauktinio kirtio priegaidé rodo, kad kirtis ne visur imtas atitraukti vienu metu, t, y. kirtio atitraukimo buvo keli etapai. Pirmiausia Kirtis imtas atitraukti i$ trumpos kirtiuotos galiinés j prieS esantj ilga skiemenj, pvz.: dusis~ausis, galva~galva, Sirdis~Sirdis; vn. jnag. gulé‘wu~gulovi, Rifou~kirviu, varské-du~varsketin; dg. gal. gani*klas~ganyklas; dg. vard. raudo'ni~raudoni, septi‘ni~septyni ir t. t. Ta pati pagrindinio atitrauktinio kirtio priegaidé tokiose pat salygose ir dviskiemeniuose ir daugiaskiemeniuose Zodziuose rodo, kad tia kirtis buvo atitrauktas vienu laiku. Kad tai seniausias kiréio atitraukimo etapas, patvirtina Sie faktai: 1, tarméje Siuo atveju visiskai nebéra jokiy Salutinio senojo galinio kiréio pédsaky ; 2. atitrauktinio kircio jprastinés vidurinés priegaidés (s) virtimas testine (~); 3. buvimas tarmiy, kurios tik tokj kiréio atitraukima ir pazjsta (Kradiai, Tytuvénai, Ariogala, Krakés)¢. Po Sio kirtio atitraukimo etapo seké kitas. Kirtis pradétas atitraukti ig trumpy kirtiuoty galiiniy j trumpas Saknis ir i8 ilgy kirtiuoty galiiniy i ilgas ir trumpas Saknis. Daugiaskiemeniuose Zodziuose kirtis tuo metu atitraukiamas visada j pirmajj skiemenj, pvz.: bérgddé'lé-~bergidélé ,,bergzdzia“, dré-bulé-~ drobulé; édis~ez¥s, gdidi's~gaid¥s, kdté-~katé, mama~mama, dg. vard. kamuolei~kamuoliai, namai~namal, réikalai~reikalai, dg. gal. Sakeles~8akelés ; bit. k. 1. vn. I asm. éMau~émiati, Rirpau~kirpat ; bit. k. lL. vn. II asm. day ei~darei. Tuose daugiaskiemeniuose zodziuose, kuriuose jau ankstiau kirtis buvo atitrauktas i$ trumpos galiinés i prieSpaskutini ilga skiemenj, dabar jis imamas atitraukti nuo to ilgojo prieSpaskutinio skiemens j pirmajj, priderinant juos prie kity tos patios kirtiuotés daugiaskiemeniy zZodZiy, Taip atsirado dvejopas tam tikros daugiaskiemeniy Zodziy grupés kirtiavimas (Zr. § 8.) Pradéjus taip placiai kirtj atitraukti j pirmajj skiemenj, to skiemens kirtis apibendrinamas ir ten, kur jo pagal iprastus kir¢io atitraukimo désnius neturéty biti. Toks dél analogijos atsirades kirtio atitraukimas ypa¢ daznai pasitaiko veiksmazodziuose (Zr. § 10.), bet i8 dalies ta tendencija jautiama ir vardazodziuose (Zr. § 10.). Tai baty jau lyg ir tretias, pats naujausias kirtio atitraukimo etapas, tebevykstas tarméje ir dabar dél analogijos ir, i§ dalies, dél latviy kalbos jtakos. * A. Salys, Kelios pastabos tarmiy istorijai.—,,Archivum Philologicum, 4, 32, Kaunas, 1933, 116 Reikia dar pazyméti, kad patys tarmés atstovai kircio atitraukimo i§ trumpos galiinés i ilga skiemenj nelaiko kir¢io atitraukimu, t. y. jo nebejautia ir, norédami kalbéti literatiirine kalba, t. y. atstatyti atitraukta Kirti, sako, pvz.: do'bilai, .pelai, neSiaii, vedei, bet: ganykla, mokjkla, maisu, pifstus, vaikus, astudni «ir t. t. Kirgio atitraukimo prieZastys § 12. Apie kirtio atitraukimo kilme yra jvairiy nuomoniy. Vieni teigia, kad kirtis atitrauktas dél svetimy kalby—latviy arba kurgiy —jtakos®, kiti aiskina, kad kirtis pradétas atitraukti be jokiy svetimy jtaky®, treti ta klausima laiko beveik nei&sprendZiamu, bet kaip su priimtina hipoteze sutinka su Jauniaus teorija, papildydami jq svetimos kalbos jtakos veikimu’, ketvirti stengiasi iSplésti Jauniaus-Endzelyno teorija, dar ja papildydami kirciuoty ir nekiréiuoty ilgyjy akiitiniy trumpinimo lemiamu vaidmeniu Kirtio atitraukimo atsiradimui®. Teorija, kad kirtis imtas atitraukti dél latviy kalbos jtakos, atkrinta savaime: ne visos su latviais susisiekian¢ios lietuviy kalbos tarmés kirtj atitraukia. KurSiy-Ziemgaliy jtakos naudai yra vienas gana svarus argumentas: kirtj atitraukiantiy tarmiy plotas ir kurSiy-Ziemgaliy gyventas plotas beveik sutampa. Bet, Endzelyno teigimu, kurSiai turéje laisva kirtj. Tiesa, jis nurodo, kad kurgiy Kirciui, o per juos, suprantama, ir lietuviy kalbos tarmiy kiréiui, véliau galéjusi turéti jtakos ugro-finy gentis—lybiai, Bet tia pat pazymi, kad dar prieS lybius kurSiy kirtis jau buvo daugiau ar mazZiau atitraukiamas spontaniskai, lybiai tq atitraukima padéje apibendrinti. Gal jtikinamiausiai kir¢io atitraukimo kilmé aiSkinama filolog. m. k. Grinaveckio disertacijoje, kur jis, iSeidamas i§ Jauniaus ir Endzelyno teiginiy, Kirgio atitraukima sieja su galiiniy, ypat kirciuoty ir nekirtiuoty ilgyjy akitiniy galiiniy, trumpinimu kaip pagalbinj, palanky trumpinimui, faktoriy priimdamas ir svetimos kalbos jtaka. Zinoma, be iy bendryjy pradiniy prieZastiy atskirose tarmése yra dar ir kitokiy. Taip, kalbant konkretiai apie Sakynos tarmés kirtj, reikia pripaZinti ir latviy kalbos jtaka kai kuriems nenormaliems kirtio atitraukimo atvejams (kirtio atitraukimas i8 Zodzio vidurio, i8 dalies i8 stumtinés galiinés), o taip pat ir analogijos poveikj (prieSdéléty sangraziniy veiksmazodziu formy kiréiavimas, i8 dalies ir kirtio atitraukimas i8 stumtiniy galtiniy). 5 Zr. Archivum Philologicum, 4, Kaunas, 1933. °K. Apunc, Tonesexckue rosopsl auTosckoro ssbika.—IlaMaTuat KHH2KKa KOBEHCKOM ry6epHHn na 1898-1899 r. J; Plakis, Daizi attistibas posmi latvieSu-un lei§u akcenta vésturé, Riga, 1923. 7 J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, 32, Riga, 1951. ® Vl. Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir jy raida, rankragtis, 91-105, Vilnius, 1956, 117 IS to, kad naujesniojo atitrauktinio kirtio priegaidé gana da%nai i§ vidutinés pereina j testine, galima spresti, kad panagiai yra atsiradusi ir dabartiné senesniojo atitrauktinio pagrindinio kirtio testiné priegaidé, t.y. kad ir to atitrauktinio kirtio priegaidé i8 pradziy buvusi viduriné, o paskui virtusi testine. Virtimui galéjo turéti nemaza jtakos ir analogija pagal tos patios paradigmos Zodzio formas, kurios tame patiame skiemenyje turéjo senajj pagrindinj kirtj ir testine priegaide, pvz.: vn. kilm. pirsta~pif$to, vn. naud. pirstui~pifstui, vn, gal. pirsta~pifdta... dg. vard, pifstai~pirstai, dg, kilm. pirstu'~pitsty, dg. naud. pirstam~pitStams, dg. jnag. pirstais~pifStais ir yn. inag. pirStu~pirsti, dg. gal. dirstus~pirstis (su atitrauktiniu kirdiu), Viduriné priegaidé § 26. Tarmés vidurinés priegaidés balso spiidzio vieta ten pat, kur ir testinés priegaidés, t, y. balsiams pirmojoje garso dalyje, dvigarsiams — ant pirmojo sando. Nuo testinés viduriné Priegaidé skiriasi ik trumpumu: vidutiné priegaidé trumpesné uz testing, Dél to trumpumo ji nebetenka charakteringo testinés priegaidés tesimo ir darosi aStresné, Siek tiek primenanti sutrumpinta stumtine ar pailginta trumpine. Balsiai ir dvigarsiai su vidurine priegaide visai nepailgéja; jie tokio pat ilgumo, o kartais net Sick tiek trumpesni Kaip ir atitinkami nekirdiuoti balsiai ar dvigarsiai, Nuo nekirciuoty garsy jie skiriasi tik balso stiprumu— Kiréiu. Viduriné priegaidé tarméje yra: j 1, a) Atitraukus kirtj ig ilgos galiinés j ilga Saknj, pvz.: dg. kilm. d*Zuolu'~azuol§, vn, kilm, ldnko-s~lankés, dg. inag, pénkeis~penkiais, riekutais~ rieSutais; bit. k. 1, vn. I asm, éjau~éjati; jungt. ké-del~kodél; b) atitraukus kirtj i§ trumpos antrinés (atsiradusios dél galiinés trumpéjimo) galiinés j ilga gaknj, pvz.: daguks-~antiikas, kalnuks~kalnivikas, pyéviks~pijovikas, sé'viks~Sovikas, vdiniks~vainikas, 2. a) Sutrumpéjus testinei priegaidei, vienskiemeniuose Zodeliuose, pvz.: ar~ai, dél~del, nbd nd nud, dW, pré'~pré iprie*; b) sutrumpéjus testinei priegaidei, biisimojo laiko tretiojo asmens veiksmazodziuose su dvigarsiais Saknyje, pvz.: dus~aiis, d2dus~ diiatis, éis~eis, héiks~keiks, nérs~nets, pirks~pitks, Jers~Seis; c) sutrumpéjus testinei Priegaidei, dél galiinés sutrumpéjimo vienskiemeniais virtusiuose ZodZiuose su senu dvigarsiu Saknyje, pvz.: pirse~pitétas, Slens~8i€nas, Sime~iihtas, vaiks~yaikas, vilks~vilkas ; es, 1. III asm, éim~ eina, kndfh'~knatkia, pérk~peiga, vélk ~velka, Tokia i8 sutrumpéjusios testinés kilusi viduriné priegaidé Sick tick ilgesné ir stipresné uz atitrauktinio kiréio vidurine priegaide, 3. Vidurine priegaide turi ir ilgieji Salutinio kirtio skiemenys, pvz.: dg. gal, dg,vonas~aguonas, mé-k,klas~mokyklas, vn, kilm, sti'n)dus~siinaiis, yn, naud. béIt,4'jei~baltajai, Bet Salutinio kiréio viduriné Priegaidé Siek tiek skitiasi nuo pagrindinio kirtio vidurinés priegaidés, Salutinio kiréio viduriné 124 priegaidé labiau pana3i j stumting. Tas vidurinés priegaidés skirtumas kiles i§ to, kad pokirtiniai ilgi skiemenys tarméje turi aiSkig stumtine priegaide. Dél to, netekusi pagrindinio kir¢io, galiininio skiemens testiné priegaidé trumpéja ir artéja prie stumtinés. Trumpiné priegaidé § 27, Trumpine priegaide vadiname trumpyjy kirtiuoty skiemeny priegaide. Balso stiprumo iSsidéstymo, t. y. tarimo atZvilgiu ji nuo testinés arba stumtinés priegaidés skiriasi tik trumpumu. Siaip jau ir dia, kaip ir tariant stumting ar testine priegaide, balsas stipréja, pasiekia didziausiq stiprumo taska ir vél nusileidZia, nusilpnéja. Ausiai trumpiné priegaidé rodosi kirtiuotas, trumpas, gana staigiai nukertamas balsis. Zodziuose su senuoju pagrindiniu kir¢éiu tarmés trumpiné priegaidé atliepia Ik. trumpine, pvz.: bis~biis, biwwa~bivo, Rasti~kasti, kiba~kibo, lipsu~lipsiu, nes~nes, risu~risiu, tasmtas... Be to, trumpiné priegaidé tarméje dar yra: 1, Atitraukus kirti ig galiinés j trumpa skiemenj, pvz.: dpuwié'~apusé »epusé’, ldkta~lakta, vn. jnag. nagu~nagu, vn. kilm. ndkties~naktiés, sinies~Suni€s ; 2. Sutrumpéjus vienskiemeniams Zodeliams, pvz.: d~at, i~ii, i~j; 3. Sutrumpéjus dviskiemeniy a-, ia-kamieniy daiktavardziy ir bidvardziy vienaskaitos vardininkui, pvz.: kRaps~kapas, m@c~métas, taks~takas, sdps~ “ #abas. Siuo atveju trumpiné priegaidé yra nedésninga, da%niau sutinkama Zemaitiuojantiy tarmés atstovy tarpe. Toliau nuo Zemaiciy sienos jos beveik nepasitaiko. 4, Kirtiuotas daiktavardziy prieSdélis pataip pat turi trumpine priegaide, pvz.: pabalis, pagfo'vis, pakelis ,,pakelé“, padlauke~palauké, pamiskis, parugis, paso'dne, -is, Atrodo, kad Sios ri8ies ZodZiy visai sumaisytas Sakninis ir galiininis kirtiavimas ir visur apibendrintas kirtis pirmajame Zodzio skiemenyje ir trumpiné priegaidé. 5. Trumpine priegaide turi ir trumpi Salutinio kir¢io skiemenys, pvz.: rasa~rasa, dg. gal. ndmus~namis, priev. dabd~daba ,,dabar“. 6. I8 latviy skolintuose arba bendruose su latviy kalba Zzodziuose kirciuoti a, e visada turi trumpine priegaide, pvz.: dmac~dmatas, dtmatas~ atmatos ,,uzZleistos, nebedirbamos dirvos*, bddinks~badingas ,,alkanas“‘, cekuls~ cékulas ,,kuodas“, céplis’,,kalkiy degimo krosnis“‘, gabals~gibalas, keburainis »sakotas, susisukes“*, Reza ,,béda, nepatogumas‘, /dbums ,,gerumas“, ladé'i »keikti, akac~lakatas ,,didelé skara‘, ldmata ,,lauzas, griozdas*‘, mcetamasis, meetams ,,kuo muSama: dirzas, ryk&tés. Be to, trumpine priegaide turi ir kiti naujai j tarme atéje ZodZiai, jei Kirtis juose krenta ant balsiy a, e, pvz.: ddresas, klase~klasé, pasta, indbe~ §nabé ,,degtiné. Lyginant su piety vakary aukStaitiy tarmémis, Sakynos tarmés trumpiné priegaidé yra stipresné ir Siek tiek ilgesné. Siek tick skiriasi ir patios tarmés 125 senojo pagrindinio ir pagrindinio atitrauktinio kirtio trumpinés priegaidés. Senojo pagtindinio kircio trumpiné priegaidé yra truputélj stipresné uz pagtindinio atitrauktinio kiréio trumpine priegaide, pvz.: pisis~pisys (dg. vard.) ir pisis~pusis (vn. vard.). Nekirtiuoty skiemeny priegaidés § 28. Kaip ir kai kuriose Zemai¢iy tarmése, Sakynos tarmés ilgieji poKirtiniai skiemenys turi ai’kiq stumtine priegaide, pvz.: kd'uldi, péiléi~peiliai. Prieskirtiniy ilgyjy skiemeny priegaidg nustatyti sunkiau: ji svyruoja tarp testinés ir vidurinés, : Priegaidé ir sakinio intonacija § 29. Nors ir ne visuomet, bet kartais dél sakinio intonacijos loginj saKinio kirtj turincio Zodzio priegaidé tarméje pasikeitia, pvz.: ko nors pragant,, daznai stumtiné priegaidé virsta testine, pvz.: @itok md: dionas ,,duok man duonos*; vaZiokem namo: »vaziuokim namo; diok sit're nons_gabalé'li sduok siirio nors gabaléli<; liepiant, atvirk8¢iai — testiné priegaidé pakeitiama stumtine, pvz: pu'sk| ko Iduki ,,pisk, ko lauki; Uésk i_vidu slisk i vidys. Daug dazZniau dél sakinio intonacijos priegaidé tik Siek tiek pasikeitia, bet lieka ta pati, PavyzdzZiui, ko nors klausiant, testiné priegaidé artéja prie Ik, tvirtagalés — dvigarsiuose balso spiidis koncentruojamas daugiau ant antrojo sando, pvz.: a_tai_sdkai eist ,,ar tai sakai eisi?<; n6-7ré d'bele ,,nori obuolio?“, Zodyje ,,nd'r/ stumtiné priegaidé daug lygesné negu Ppaprastai, Siek tiek panaSi j testine. Metatonija § 30. Tarméje pastebima tokia priegaidziy kaita: 1, testiné arba viduriné priegaidé kaitaliojasi su stumtine, 2. stumtiné su testine, 3. trumpiné su stumtine, § 31. Testiné arba viduriné su stumtine kaitaliojasi: 1, Prielinksniuose ir prieSdéliuose, pvz.: ant~afit: d-néakis ,,antakis“, d'nckalas~anckalos ; no‘~nud: niobaigas~nuobaigos, niokulstas~nuiokulstos ,,liny nuobrukos*$ po —~ps: pé'pietis~pépietis, pd'su'nis~pédsiinis ; par~pet: pd'rspévyims~pérspéjimas, pd'rtvara~pértvara; pré'~prié: prieku'tis~prickitis, priemetis~priemetis ,,tokia liga‘; préS~prits: priexgina~priesgina, priespriesais~prieSpriesais ; pré'~pro: pré‘smiltis~présmiltis ,,priesmélis“. 2. Paprastuosiuose ir jstangos kartotiniuose veiksmaz%od%iuose, pvz.: PR~ pti: HL paui~e¥pauti; le ~listi: IéndFor~landzioris slinkt ~slifikti: slé‘nkoit~slankioti; sauki ~Satikti: kavt~Stikauti. 126 3. Paprastuosiuose ir prieZastiniuose veiksmazodziuose, pvz.: béfpi~ befbti: birbint~birbinti; shélstis~skelstis: skd'Isit?, -int ~ skdlsinti, -yti; vathi~vaigti: vd'rgint~ varginti; Zeki ~zetgti: Za-rgint~ Larginti. 4. Paprastuosiuose ir biivj rei’kiantiuose veiksmazodziuose, pvz.: alpiw alpti: dlpéi~dlpéti; kempi~keMpti ,,dziati: kémpéi ~kémpéetiy [ii~ Iisti: Lindo‘? ~lindoti; mifi~mitti: mé-rdé'?-~mérdéti; skeSi~skEsti: skéndéi~ skéndéti. 5. Paprastuosiuose ir akimirkos veikslo veiksmaZodziuose, pvz.: kréipi~ Kreipti: Ari-peelé:? ~krypteléti; lénki ~ lefikti: nktelé:? ~ linkteléti; svglpi~ Svelpti: Svilptelé'?~8vilpteléti. 6. Paprastuosiuose veiksmaZodziuose ir istiktukuose, pvz.: ré-R3f~tékéti: whi~tykst; senki~Zefigti: ginkt~Zingt. 7. Esamojo laiko st-, s-kamieniuose veiksmaZodziuose, pvz.; mifi~miitit mirst~mirsta. 8. Vardazodziuose ir prieZastiniuose veiksmazodzZiuose, pvz.: gdrbé:~garbé: gd-rbint~garbinti; kdlc~kaltas: ké‘Itinti~kaltinti; smailus~smailis: smd‘ilint~sméailinti, Suenc~iveiitas: své-ntint~svéntinti. 9. Veiksmazodziuose ir daiktavardZiuose, pvz.: kliiki~kluikti: kiiika~ kluika; link, lgénki~litikti, lefikti: Iinkums~linkumas_,,sulenkimas‘; [i$?~ listi: 2nda~linda ,,urvas; smiPkSi~Smitk&ti: Smirkitine~Smirkstyné; véFs~ veFZti: vdrda~varia; SéPki~zetgti: girkles~Zirklés. 10. DaiktavardZiuose su prie$déliu pa-, pvz.: vn. gal. barzda~baizda: pabstrzdis~pabarzdis; vn. gal. gérkle~getkle: pagérklis~pagérklis; vn. gal. lauka~liatika: pald-ukis~palidukis; vn, gal. Zduna~ziatina: pagdunis, -e~ pazidunis, -é. 11. I§ prielinksniy padarytuose bidvardzZiuose, pvz.: aplinkui~aplifikui: aplinkinis~aplinkinis; pré¥~priéS: priesinis~priedinis. 12. Apie testinés priegaidés virtima stumtine dél galiniy trumpéjimo BEG 23. 13. Testiné priegaidé virsta stumtine ir kai kuriuose sudurtiniuose Zodiiuose, pvz.: yn. gal. sé'na~wséna: sz 'ndvaris~ Séndvaris ,,kaimas‘, sé:mbernis~s€nbernis, sé‘mpirda~sénpirda ,,sené“; vn. gal. ska‘nu~skany: skd‘nsko'- nei~skénskoniai; vn. gal. dod'ra~dvira: dud'rpo'nis~dvarponis; vn. gal. _sm@ilu~smaily: smd-igalis~smaigalis. § 32, Stumtiné. (arba trumpiné) su testine (vidurine) priegaide kaitaliojasi: © 1, Keiéiantis to paties ZodzZio kamienui, pvz.: kd‘uls~kdulas: kaulus~ katilius; piens~pienas: pienus~ piénius ,,kas mégsta piena‘, piene~piéné »umédé*; plimksna~plinksna: pliinkSius~plufiksnius; séile~séilé: séilus~ seilius; stlrna~stirna: stifnins~stitninas; vd‘rna: vdrns~vatnas. 2. Sudurtiniuose ZodZiuose: dd'rps~darbas: devindarbis~devyndatbis ; Ré-je~k6ja: vienkdjis~vienkdjis; kri*mai~krimai: pakri‘me, -is~pakriimé, -is; Iéva~léva: palé'vis~palovis; mdrks~margas: rudmargis ~ rudmaigis; 127 né'sis~wnésis: pand'sis, -e~pandsis, -€; pld‘uks~plaukas: gelto'mplaukis~geltonplatikis; olla ~ vilna: o'skavilne ~ ozkavilné; vn. gal. vd'ndeni ~ vandenj: pavandenui~pavatideniui; bet: géda~géda: begé-dis~begédis; pro'c~protas: bapré'tis~beprotis; sd'tis~sétis: besd'tis~besétis 5 stiols~stolas: pastiolis, -e3 tile~tiltas: patiltis, -e ir kt. 3. Daiktavardziuose ir biidvardZiuose, pvz.: d'ukic~éukstas: duksts~ atik8tas; Id‘uks~ldukas: lduks~latikas; mé‘li:ns~mélynas: oe -suoga‘; katric~wkarstas: Rarstis~kaistis. 4, Paprastuosiuose biidvardziuose ir biidvardZiuose su priesagomis -gans~ -ganas, -kivas, -svas, pvz.: bd'le~baltas: balzgans~balzganas, balkSvas, eae jtioc~juodas: jilosvas; pilks~pilkas: pilksvas. 5. Kiekiniuose ir kelintiniuose skaitvardZiuose, pvz.: astvionus~aStionius: astinta~wastuiita (vn. gal.); devi‘nus~devynius: devinta~devifita (vn. gal.); septi‘ius~septynius: septinta~septifita (vn. gal.). 6. Tos patios Saknies daiktavardziuose ir veiksmazodzZiuose, pvz.: géFi~ gérti: gérals~géralas; Sad‘ usi~gnidurti: gnietis~gnitizis; sdut~Sduti: HviswSivis; vé-fi~verti: vdrtai~vaitai. 7. DaiktavardZiuose ir i8 jy padarytuose veiksmazodziuose, pvz.: du‘mai~ diimai: di-mii~diimyti; Rrizmai~krimai: kri‘mii~krimyti ,,kerotis“, sinus~ sinus: sit‘ni:?~stinyti; herébla~kerébla: keré'bliné~keréblinti. 8. Paprastuosiuose ir palengvos kartotiniuose veiksmazodziuose, pvz.: lé-uki~\gukti: li-kufuot~likuriuoti; snd‘usi~snausti: snitdufuor~ sniiduriuoti snikt~snigti: sni‘gufuot~sn¥yguriuoti. 9. Veiksmazod%iy bendratyje ir tariamojoje nuosakoje, pvz.: kd'Si~kgsti: kavstu~k§stu; Hei~lieti: lietu~liéty; spd'uSi~spausti: spdustu~spatisty; 31beI~Zibeti;: Hibs cu~Zibety. 10. Veiksmazodziy su dvigarsiu Saknyje biisimojo laiko tretiajame asmenyje, pvz.: d'uSu~dusiu: aus~watis; diosu~duosiu: dlos~duds; 1éi8u~léisiu: léiswleis; RufSu~kirsiu: kirs~kuis; ské-lsu~skélsiu: skéls~skels. 11. Retesnis metatonijos atvejis bidvardziuose ir tos patios Saknies prie’- délétuose veiksmazZodZiuose, pvz: ju#ioc~juodas: pajitost ~pajudsti. 12, Daiktavardziy su priesagomis -ditis, -é, -ytis, -é Sauksmininkuose, pvz.: mergd'te~mergdité (vn. vard.): merg,a'tes~mergaités (dg. sauksm.), teti‘te~tetyté (vn. vard.); 1erf't~tet¥te (vn. Sauksm.). § 33. Trumpiné priegaidé su stumtine kaitaliojasi: 1. Paprastuosiuose ir jstangos kartotiniuose_ veiksmazodziuose, pvz.: _Rriiwkristi: krd‘igo'?~kréitioti; Mp?~lipti: Idipo't~laipioti; mées?~meésti: métiri~métyti; brist~bristi: bra'idzo?~braidzioti. 2. Tos patios gaknies veiksmazodZiuose ir daiktavardZiuose, pvz.: siptiswsiptis: Supi‘ne~sitipyné. 3. DaiktavardZiuose su prieSdéliu patokios metatonijos atvejy taip pat pasitaiko, pvz.: #élas~wutlos: par élis~patitlis. 128 Priegaidé ir zodzio reik&’mé § 34. Gana daZnai vienas Zodis nuo kito skiriasi tik priegaide, pvz.: @ntis~antis ,,paukstis“: dntis~aiitis ,,drabuziy dalis“; dié-va~ diiova sliga®: dg6'va~diiova »dzitivimas; kd-rtis~kartis ,,Zalga, smaigas“: kdrtis~kaitis »kaprizai, uZsispyrimas; arklio kar¢iai‘‘; kéetis~kfetis ,,augalas“: kietis ,,kietumas“; kd‘lc~kdltas ,,jrankis“*: kdlc~kaltas (biidv.); mé7k? ~ mérkti ,,akimis mirkéioti; méfki~merkti ,,mirkyti, i vandenj kisti<; primini~priminti ,,koja uZdéti, prispausti: primin?~primifiti ,,pasakyti, kad neuZmirsty; smd'uki~ smaugti ,,dusinti: smauki~smatikti ,,nutraukti, nustumti“; pld-uks~plaukas (daiktav.): plauks~platiks (bis. 1. III asm.); mdna~mano (vn. kilm.): ma:na~ mano (es. 1. III asm.); gdna~gana (priev.): gd‘na~gano (es. 1. III asm.); Scka~aka (vn. vard.): saka~Saka (vn. gal.); vdga~vaga (vn. vard.): va'ga~ vaga (vn. gal.). YJAPEHHE HW MHTOHALMSA B LIAKHHACKOM FOBOPE A. Tl. HOHAMTHTE Pes3ome Iaxunacknit rosop—stTo rpanuyamiuit c Jlarsuiickoli CCP rozop cesepogamaqHblx aykuitalitop. Cambie xapakTepHble YepTbl STOO roBopa—peTpakuHA yAapeHus HM COKpalilenHe oKOHYaHH. B JanHoli craTbe uccexyeTcA ylapenue 4 MHTOHALLHA ToBopa. B wakuuackom ropope yapeHue nepeHocHTca c OKOHYaHHA, HMeloulero KpaTKylO JIM BOCXOMALYIO HHTOHAUMIO Ha Hayao CJloBa (afkli-s ~ arkl¥s, bala~bala, dé-vana~dovana). Ho B HeKOTOpbIX cuJlyyaHx yapeHHe NepeHoCHTCA Takx%Ke C OKOHYAHHA, UMelOlero HUCXOAAMLYyIO UHTOHALMIO (déd'bilam~ dobilém), umm c cepeqHHb! cJoBa (girkanéei~ Girkaiigiai, kapure~kepiré, apsisuku~apsisuku). Vnorga np nmepenoce ylapeHud Ha cTapOM MecTe ocTalOllaacA ero YaCTb oOpasyeT noGoyHoe yfapenue. Ho, Kak npaBusio, Takue NoOouHble ylapeHus B FOBOpe NOABMAIOTCA JIMIb (pakyJIbTaTHBHO. B ropope MOxKHO NpocdeqHTb WBa STalla peTpakuMH yRapenusA, He CUNTAA BCeX TeX HeEHOPMaJIbHIX Cly¥aeB NepeHoca ynapeHUs, KOTOPbIe UMeIOT MeCTO B ropope cerogHa. CHayasla yapeHwe MepeHOcuJiocb ¢ KpaTKHX OKOHYAaHH Ha mpembiqymul omrui caor (dusis~ausis, agiiona~aguona). [locie storo PeTpakKUAA MPOM3OLUWIa H B OCTAIbHBIX cMyyadx (akiswakis, e3i's~eZ¥s, skriizdé-lé-~skruzdélé, vé:lai~vélai). OrnocutembHo (pakTopoB, OOyCMOBMMBaBLIMX PeTpakUMIO yapeHus, aBTOp CTaTbH cOrvialllaeTcA C MHEHHeM TeX HCCJefoBaTeNeli, KOTOpbie TaKHMH (pakTOPaMH CUHTaIOT Pe@yKUMIO OKOHYAaHHI H, OT YaCTH, BMAHHe MHOCTPaHHOrO A3bIKa. B caosocuioxKeHHAX HJM B OTICNbHBIX TpaMMaTHYeCKHX (POpMax CJIOB OnpeyesleHHoro THMa B ciloOrax, CTOMINHX NOce Cilora, UMelOerO OCHOBHOe 9, Kalbotyros klausimai II, 129 ylapeHne, BO3HHKaeT nNoCouHOe yyapeHue (dna'mgé*t ~ anjmet, balt,ajei~ baltajai, 64:/téva~baltavo). Tlossneune takoro noGoyHoro yyapeHus aBTop HbITAeTCA OOBACHHTb JelicTBHeM aHaJIOrHH HIM OCOCeHHOCTAMM oOpasOBaHuA COXKHBIX CJIOB, Kpome yyapeHua cllopa B CTaTbe uCCJelyeTcA H yapeHHe npesoKeHuA, yCTaHaBJIMBaloTCA OCOOEHHOCTH NPOKNH3HCa, SHKMM3HCa H JlOrHYecKoro yAapeHUA B Topope. B waknuackoM roBope HMeIOTCA CJlexyIoulWe HHTOHANHH: KpaTKas, BOC- . XoMMMlad, CpeqHAA, HUCXOMAMaA H, (paky/IbTaTHBHO 3aMeHsIOWAaA HHCXOLAuly!0, Mpeppipuctaa. Ilo orHowieHHio K ABHXKeHHIO FONOca HMHTOHALLHH TroBopa OnMxKe K HHTOHALLHAM >KeMaliTCKHX TOBOPOB HexKeJIM K HHTOHALMAM TOBOPOB 1oro-sanafuBIx aykuiralitos. B ctaTbe MpuBoO_ATcA cilyyaH ynoTpeOeHHA TOH HJIM Jpyroli MHTOHAIMH OCHOBHOrO HJM NOCOYHOTO yapeHusA, a TakxKe H HHTOHAUMH Oe3yZapHbIX CJIOFOB, YKa3biBaeTCH CBA3b HMHTOHALMH OTJebHOTO copa C HHTOHAMeli UeOro NpeqiomKeHHaA. B Kone cTaTbH JaeTcA O630p BCTpeyalOluxcA B TOBOpe pasHbiX cvJlyya- €B Me€TaTOHHH, yKa3bIBaeTCA PpO/lb HHTOHALMH JJM YCTaHOBJIeHHA 3HayeHHA cJ10Ba.