Daiktavardžių (i)u linksniavimo nykimas

CT eT Uy Ly KALBOTYROS KLAUS IMAL H i feet UT Oo TSR MOKSLUAKADEMISA DAIKTAVARDZIU (DU LINKSNIAVIMO NYKIMAS J. KAZLAUSKAS @ kamieno i&nykimas ir jo jtaka u kamienui Atskirq linksniavimo tipa #-kamieniai daiktavardziai sudaro senovés indy, graiky ir slavy kalbose. Balty kalbose teturime @ linksniavimo liekanu. Vienintelis Zodis, iSlaikes a-kamienes kai kuriy linksniy formas, yra buves vienskiemenis 2uvis, kurio dabartinis vienaskaitos vardininkas sudarytas kitu linksniy poveikyje vietoje *2és, plg. gr. ixdict. Senuosiuose lietuviy kalbos paminkluose ir dabar tarmése vartojama fi-kamiené vienaskaitos kilmininko forma Zuvés? (Linkmenys ir kt.), plg. sen. sl. svekrove (vard. svekry — anyta, plg. sen. indy svasrih, lot. socrus), gr. iySuog — Zuvies, sen. indy bhuvah (vard, bhith —Zemé); daugiskaitos vardininko — Ziwes (Svédasai, Leipalingis ir kt.), plg. sen. sl. svekrovi, atsiradus) vietoje *svekrove, gr. iydues, sen. indy bhuvah; daugiskaitos kilmininko —uvq® (dar ir literatiirinéje kalboje), plg. sen. sl. svekravd, gt. iyidwy, sen. indy bhuvam. Dabar daug kur tarmése vartojamos jau i-kamienés formos Zuviés, #avys, net Zuviij. i linksniavima turi ir bei8nykstas bruvis,-ié? — antakis (SzD 18, Tveretius), atsirades, kain ir Zuvis, vietoje *bris, kilm. *bruves, plg. sen. indy bhrah —antakis, gr. dgpts, sen. sl. brovo i$ *bry (plg. sen. sl. Arove —kraujas ir sen. lenky hry, polaby kroi< ry, ka8uby Ary). Aiskiy @ kamieno daugiaskiemeniy Zodziy it formy balty kalbose néra iSlikusiy. @ kamieng galéjo turéti daugiskaitinis peliis, kuris M. DaukSos ,,Postiléje yra moteri8kosios giminés: romis pelamis®*,,, plg. lat. mot. g. dgs. vard. pelus, ir tarmiy peluvas, atsiradusi, tur bit, pagal dgs. kilm. *peluvuon (plg. 1 Apie liet. Zuvis ir gr. ly2t¢ formalin] santykj Zr. F. Spe cht, Die Flexion der n-Stdmme im Baltisch-Slavischen und Verwandtes, KZ 59, 221, 228, 288. Cia ir kitur arabiski skaitmenys rodo cituojamojo Saltinio puslapj. Visy santrumpy paaiskinimai pateikti straipsnio pabaigoje. 2 Pig. vns, kilm. Suwes DP 228,,, Zuwés DP 523,, 2uwes PS IL 248) ir kt. Cia ir kitur Zemutiniai arabi8ki skaitmenys rodo cituojamojo Saltinio eilute. 2 Pig. dgs. kilm. Zuwt) DP 299s, 379; 521g, Zuwd DP 123,,, suwu PS I 8820 37005 ogs Buwu Br P I 23449, 306,, II 272,. Senuju kalbos paminkly grafema 3, (su diakritiniais Zenklais)visur perduodama raide 2, grafema 3 — 2 irf-s. @ Plg. dar brivai < bruvai MLLG 4, 168 (Zietela), mergelé su juodam briivelém (Lataki8ké). 2, Kalbotyros klausimal II. - sen. sl. svekrdvd, gr. dgeiwv ir kt.), kuris sutapo su d kamieno daiktavardziy kilmininku. d-kamienes formas turi @ linksniavimo daugiskaitos naudininkas, inagininkas ir vietininkas sen. sl. kalboje, pvz., suekrovamo, svekrovami, svekrovach®, atsiradusias pagal dgs. kilm. svekrove. Tokiu biidu galéjo atsirasti ir latviy kalbos tarmiy dgs. vard. dzirnuvas, plg. sen. sl. Zrony — girnos, goty -gairnus®. Formos atzvilgiu a-kamieniai galéty biti ir lat. dgs. naudininkas — inagininkas pelim, dzirniim, ragitm®, plg. sen. indy dviskaitos naudininka — inagininkg-abliatyva vadhiibhyam (vns. vard. vadhith —moteris), bet jie gali biti naujadarai, sudaryti i kamieno (avim) pavyzdziu’. a kamieno daiktavardziy linksniavimas balty kalbose isnykes. Tai lémé kai kuriy linksniy formy fonetinis sutapimas su u kamienu. Anksti fonetigkai galéjo sutapti « ir d@ kamieny vienaskaitos ir daugiskaitos galininkai, plg. kamieno vns. gal. sen. indy vadhiim, gr. 6yptv, sen. sl. liuhy (posakyje liuby déiati, préliuby déiati®), dgs. gal. sen. indy vadhith, gr. égess. Atitinkamos lietuviy kalbos formos turéjo biti: vns. gal. *peliin, dgs. gal. *peliis. Sutrumpéjus ilgiesiems balsiams tautosiliabiniuose junginiuose su » ir akiitingéms Zodzio galiinéms, kalbamosios linksniy formos i&riedéjo j tapacias formas su u Kamienu, plg. vns. gal. *sinun, dgs. gal. *siinuns > sinus. Sutapus dazniausiai vartojamy vienaskaitos ir daugiskaitos galininky linksniy formoms, prasidéjo Siu kamieny miSimas. Daugiskaitos vardininke buvo apibendrinta 7-kamiené forma peliis < *peluves, plg. sen. sl. *svekrove, sen. indy Svasruvah, gr. ixdue¢ ir kt., nes ji geriau atitiko visa daiktavardziy linksniavimo sistema, plg. dgs. vard. rankds, gemés, avis ir dgs. gal. rankas, Zemes, avis. Senoji u-kamiené forma buvo iistumta. Dabar dar ji sutinkama kai kuriose lietuviy Snektose. Debeikiy apylinkése ir j vakarus nuo Aluntos vartojami dgs. vard. lietaus, sinaus, pietaus, gragaus, smulkaus it kt. Galtiné -aus i&riedéjusi ig balty ~*aves, plg. sen.sl. synove, 0 ~*aves atsirado yietoje ide. ~*eves, plg. gr. miyees, goty sumjus, sen. ind. siinavah, greitiausiai dgs. kilm. *stinavuon poveikyje (plg. sen. sl. synovd). Atsiradus dviskiemeniam daugiskaitos vardininkui stinils, buvo performuotas ir daugiskaitos kilmininkas. Vietoje *sénavuon kity kamieny pavyzdziu buvo sudarytas *séinuon analogiskai *vyruon, *rankuon, *akmenuon ir kt. prie dgs. vard. vyrai, rankas, akmenes it kt. Vargu ar galéjo daugiskaitos kilmininkas balty kalbos pagrinde turéti -*vén, kaip suponuoja J. Endzelynas”, nes dgs. vard. -aus <*aves galéjo atsirasti tik dgs. kilm. -*avuon jtakoje. 5 Zr. J. Endzelins, - Latvieju valodas gtamatika (toliau — Gramatika), 449, Riga, 1951. ® Taip ir mano daugelis indoeuropeisty, plg. J. Schmidt, Die Pluralbildungen der indogermanischen Neutra... 67, Weimar, 1889; F. Specht, Zur litauischen Nominalflexion, IF 42, 295 ir kt. 7 Zr. J. Endzelins, Gramatika, 448, * Plg. A. Ceaumes, Crapocaapauckuii asuix, 2, 111, Moexpa, 1951; H. Bau-Beiix, Uctopua crapocnassuckoro asbika (toliau — Vcropus...), 258, Moca, 1957. ® Plg. dar MLLG 4, 426; K. Baga, Kalbos dalykai, 16, Kaunas, 1909; A. BaTanowski—F. Specht, Litauische Mundarten, 2, 106, Leipzig, 1922; F. Specht, Zur litauischen Nominalflexion, IF 42, 293. 10 Zr. J. Endzelins, Gramatika, 448. 18 Kiti linksniai buvo apibendrinti u kamieno pavyzdziu (apie vns. naud. gr. toliau), a-kamienés formos buvo i8stumtos u-kamieniy, kurios sudaré paralele i linksniavimui, savo trumpuoju kamiengalio u koresponduodamos atitinkamiems i kamieno linksniams, plg.: vns. yard. siinus — ugnis, kilm. siinaus - *ygneis, gal. *siinun—*ugnin, in. siinumi — ugnimi, viet. *siinuo—*ugnie, dgs vard, siiniis—ugnys, naud. siénumus — ugnimus, jn. sdnumis — ugnimis, viet stinusu — ugnisu®. (i) wir (i) o kamieno daiktavardziy suartéjimas u linksniavimo tipas indoeuropietiy kalbose nebuvo gausus. Dél to jis buvo veikiamas stipresniyjy 0, @, 7 linksniavimo tipy. Graiky kalboje pasitaiko u kamieno daiktavardZiy, peréjusiy i o kamiena, plg. Klasikinés graikuy epochos vidg vietoje vige2. Lotyny kalboje u linksniavimas smarkiai veikiamas o ir 7 linksniavimo™, Kelty kalbose jis taip pat buvo veikiamas 7 linksniavimo, Germany kalbose wu linksniavimo tipas pradéjo irti germany kalby istorinio periodo pradzioje!, veikiamas o, 7 ir @ linksniavimu. Slavy kalbu u linksniavimo nykimas prasidéjo dar slavy prokalbéje’®. u kamieno daiktavard2iy linksniavimo nykimas sqlygojamas fonetiniy prieZastiy. Pvz., slavy kalbose labai anksti sutapo w ir o kamieny vienaskaitos vardininky ir galininky formos: ide. -us (plg. sen. indy -uh, gt. -u¢, liet. -us, lot. -us) ir -um (plg. sen. indy -wm, gr. -vv, lot. -wm, liet. -y) slavy kalboje virto -o. Tokia pati galiiné dé! fonetiniy pakitimy atsirado ir slavy kalbos 0 kamieno vienaskaitos vardininke ir galininke!?, Tai sukélé u kamieno daiktavardziy niveliacija, jy peréjima i stipresnj o linksniavima. Seniausiuose slavy kalby paminkluose u-kamieniai da%nai linksniuojami pagal o-kamienius, plg. vns. kilm. syna, naud. synu, viet. versé—virsuje ir kt, Slavy kalbose sutinkame iu kamieno daiktavardziy tik pédsakus vienaskaitos Sauksmininke, plg. mqiu, koniu ir kt8, o gal ir vienaskaitos naudininke, plg. mazevt. Balty kalbose, kaip ir slavy, o taip pat i8 dalies germany ir lotyny kalbose, u kamieno daiktavardZiai nyksta, pereidami j 0 kamieng. Prisy kalbos 11 Apie vns. viet., dgs. gal. ir kt. Zr, toliau. 8 Zr, Tl. Wautpeu, Uctopuyeckaa mopposorna rpeyecKoro sisbika, 78, Mocka, 1953. 18 Zr. A, Ernout, Historische Formenlehre des Lateinischen, 78, Heidelberg, 1920. 14 Zr, [. Jibiouc u X. legepceu, Kparkaad cpaBHiiTedbHaa rpaMMaTHKa KeJbTcKHX A3pIKOB, 214, MockBa, 1954. 6 Zr.9. Tpokom, CpasuuteabHas rpamMMaTuka repMaHcKHX si3bIK0B, 214, Mockea, 1954, 16 plg, A. Metie, O6mecnapauckuii agpiK, 330, Mocksa, 1951. A. Wlaxmatos, Uctopuyeckan moposiorua pycckoro sgbika, 20, Mockpa, 1957; H. BauBeiix, Ucropua..., 241. 17 plg, A. Metie, OOmecaapanckuli ssbik, 330, Mockpa, 1951; A. Ulaxmatos, Ucropuyeckan mopdonorun pycckoro asbika, 20, Mockpa, 1957; H. Ba u-Beiix, Hctopua..., 241. 1% Zr. K. Brugmann, Grundriss der vergleichenden Grammatik der. indogermanischen Sprachen (toliau Grundriss...) 2, 1, 224; W. Vondrak, Vergleichende slavische Grammatik, 2, 5, Géttingen, 1908; A. Meiie, OOmecaaBauckuii ssbIK, 333; Ceaunmes, Crapocnapanckui aspx, 2, 94; © Poptynatos, Ma6panusie tpyzbl, 2, 141, 402, Mocxsa, 1957; JI. 1. AxyOuuckus, Hctopua ppesnepyccxoro ssbixa, 161, Mocxsa, 1953. 19 paminkluose greta u-kamieniy formy vattojamos jau it o-kamienés, plg. vns. vard. soins —stinus, kilm. sotinas (kaip deivas — dievo), gal. sotinan, dangan — dangu, peckan — galvijus. Ankstesniuose prisy kalbos paminkluose wu kamienas dar sveikesnis negu paskutiniame tretiajame katekizmel. u linksniavimo tipas nyksta ir lietuviy bei latviy kalbose. Latviy kalboje dabar vyri8kosios giminés u-kamieniai daiktavardziai turi jau o-kamiene daugiskaita”, o iu-kamieniai daiktavardZiai visi8kai ignyke??. Lietuviy kalboje u-kamieniai daiktavardiiai taip pat nyksta, pereidami j o-kamieng; ypaé daZnai tarmése sutinkama jy o-kamiené daugiskaita. Literatiirinéje kalboje wu linksniavimas beveik sveikas, o iy linksniavimo daugiskaita jau to-kamiené. Daugiskaita, o ne vienaskaita, greitiau nyksta todél, kad o ir u kamienai turi homoniminiy daugiskaitos linksniy formy. Be kilmininko, i tapatias formas i&riedéjo o ir u kamieny daiktavardziy galininkai. u kamieno dgs. gal. siinus ®riedéjo i8 *stinuns, plg. sen. indy séntin, gr. kret. vtvvs, got. sununs, sen. sl. syny ir kt. o kamieno dgs. gal. vilkus raidos kelias buvo skirtingas Zemaiciy ir aukStaitiy tarmése. Zemaitiai ilgiau iSlaiké senajj n daugiskaitos galininko galinéje®. Tai rodo jvardziuotiniy lyciy galininkai geriincius <gerunsius, jddincius < juodunsius (KurSénai), Zemaitiy dounininky baltiisius, geriisius (Kretinga ir kt.) <baltunsius, gerunsius, 0 ne i8 baltuosius, geruosius, nes Siuo atveju turétume Gia* baliousius ir t.t., plg. vas. in. baltéujo <baltugju. Pati daugiskaitos galininko forma virus su siauruoju u galiinéje rodo savo neseng kilme, atsiradima jau nustojus veikti Zemaitiskajam u platéjimo désniui, nes Zemai¢iai kretingi8kiai senaji trumpaji uw platina, plg. vns. vard. siinos, Platina Zemaitiai kretingiskiai ir u<uo, plg. vns. in. viro<viru <*viruo. Vadinasi, ir dél to dgs. gal. virus negali biti kiles i8 *viruos. Dgs. gal. virus kilme i8 *viruns rodo ir Zemaiiy daugiskaitos vietininko formos, sudarytos i8 galininko ir postpozicijos, plg. galiisi (Kursénai), viejits (Kretinga) ir kt.<galuns-, viejuns-, plg. L. Ivinskio ,,Genovaités“*: anunse am@iunse 9, 16, cunse dajktunse 38, Rapunse 35, 106, namunse 17, 102, 124, 155, nuludimunse 37, nasrunse 82, kununse 94, metunse 62, 124, rumunse 10, 19, 44, 141, 162, 180, rubunse 13, tarpunse 49, margunse 83, viduriunse 119, Zodiunse 121 ir kt., kurjynsi LChr 321,4, cynsi LChr 3233, (Endriejavas) ir kt. AukStaigiy tarméje daugiskaitos galininko formos raida vyko kitaip: vilkus <*vilkios (plg. gerdosius) <*vilkions <*vilkons, plg. sen. indy vskamséa, dél -ns ply. pr. deiwans, gr. dial. adehpdve ir kt.25, Vadinasi, aukStaiciy tarméje o jr u kamieno daiktavardziy galininkai galéjo sutapti tik *stinuns isriedéjus i sinus it *vilkdos i8riedéjus i vilkus, ty. sutrumpéjus ilgiesiems tvirtapradziams 19 Zr. R. Traut mann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, 230 Gottingen, 1923. 2 Zr, J. Endzelins, Gramatika, 443. 1 pig, J. Endzelins, Baltu valodu skajas un formas, 73, Riga, 1948. 22 Apskritai, Zemaitiai ilgiau iSlaiko senuosius Zod%io galo priebalsius n, m, plg. dgs. kilm. su kirgiuotomis gallinémis: stiniin, stintim (Kartena) ir kt. 22 L, Iwinskis, Genawejte pasaka wiena tarp graziausiu..., Wilniuje, 1858. 24 Yr, dar F. Kurschat, Grammatik der litauischen Sprache, 150, Halle, 1876; A. Schleicher, Litauische Grammatik, 176, Praga, 1856. 2 pig, U. 9uyse aun, Caapano-GaiTHiicKue STIOAbI, 167, XappKosp, 1911. 20 Zodzio galo balsiams ir dvibalsiams ie, uo, o Zemaitiy tarméje *vilkiions — j *vilkuns. Tvirtapradziy galiniy trumpéjimas lietuviu kalboje, K. Bigos nuorfone, vyko ne anksciau kaip XII— XIII aa. Daznai vartojamy daugiskaitos galininko formy sutapimas sukéle visos u kamieno daugiskaitos peréjima i 0 kamieng. o-kamiené daugiskaita veiké u kamieno vienaskaita. NemazZa reik8més u kamieno nykimui turéjo it 0 ir u kamieny dviskaitos vardininko-galininko formy sutapimas dél ty patiy priezastiy, plg. *vilkiio (gr. a5ehg¢d, sen. indy ofkd(u), sen. sl. ducha)> vilkt: ix *siini (sen. indy siinil, sen. sl. syny) >stiau. Galimas daiktas, kad u kamieno daiktavardziy seniau turéjome Sick tick daugiau, bet jie visigkai i’virto o-kamieniais. Taip yra atsitike su pekasgalvijai, kvailys (Sventionys); ir manasis pékas ( =galvijas) ne smékas (= smakas)®”, Platiau ankstiau turéjo biti vartojamas ir u-kamienis Jedus vietoje iprasto Jedas, plg. ledus (Laziinai), vns. kilm. ledaws TD VII 173, 174 (Sélinai, Baitiai; Klaipédos kr.), lat. ledus, sen. sl. /edo® (o-kamienis su u-kamienémis formomis). Gal bit, u-kamienis buvo ir rytas, plg. lat. tarmiy ritus, bet jis dél daZno vartojimo greta vakaras (plg. rytas vakaras) lengvai galéjo i8virsti o-kamieniu. Dabar u kamieno daiktavardZiy lietuviy kalboje nedaug. Nemaza jy dalis yra platiai vartojami, labai seni lietuviski ZodZiai, turj atitikmeny kitose indoeuropietiy kalbose, pvz., sénus, plg. sen. sl. syn®, goty sunus, sen. indy sfinuh, av. Itinu ix kt.; medus, plg. lat. medus, pr. meddo<*medu, sen. sl. med®, gt. pgdv — svaiginamas gérimas, sen. vok. auk8t. metu-midus, sen. indy madhu-medus, svaiginamas gérimasir kt. ; vidus, plg. lat. vidus, sen. angly widu— mi8kas, sen. vok. aukét. witu—miskas ir kt.; virsus, plg. lat. virsus, sen. sl. vroch® (supriev. vns. viet. vrschu—virSuje) it kt.: gal bit, alus®, pig. lat. alus, pt. alu—midus, sen. sl. ol® ir kt.; dangus, plg. pr. dangus; lietus, plg. lat. lietus, kiti ju skoliniai, pvz., midus®, cukrus*!, turgus ir kt. Treti — seni u-kamieniai daiktavardziai, tik Siandien jau beignyksta, pvz., pékus (Zietela, Zasetiai), plg. pr. pecku, gotu faihu, sen. indy pasu, av. pasu-, lot. pecit ir kt, XVI a. paminkluose pekus dar daznas, pvz., vns. vard. pekus BrP I 22453, pekus Br P II 464,, BrB(daznai), pekus SzD 32, pékus DP 350,,, pekus DP 34949, vns. kilm. pekaus BrP II 1944, E 13,9-y1, BrB (da%nai), pekaus DP 428,5, pékaus DP 29049, vns. gal. peku BrP I 93,9, péku DP 307,, vns. in. 26 Zr. K, Buga, Lietuviy kalbos Zodynas, I sqas., XXXIII, Kaunas, 1924. Kad XII —XIII a-. lietuviai buve ilaike ilguosius tvirtapradzius Zodzio galo balsius, K. Bugos manymu, rodq i8 sen. rusy kalbos paskolinti ZodZiai storasta, gromata, mika ir muilas (rusy molA0), vynas (rusy 6uHXO), dyvas (rusy uso). Jeigu lietuviy kalboje tada tvirtapradziai Zod%io galo balsiai bitty sutrumpéje, tai turétume *muila, *vyna, *dyva, kaip iStariami XIV —XV aa. skoliniai pek/a (lenky pieklo), prova (lenky prawo) ir Kt. 27 Zr, J. Baténas, Svietimo darbas, 48, 1930. 28 Jr, H. Ban-Beiix, Ucropus..., 244; E. Fraenkel, BS 2, 248; KZ 61, 272. 20 Zr. E, Fraenkel, Litauisches etymologisches Wérterbuch (tolian — Worterbuch), 8 ir kt., Gdttingen, 1955. 20 Jr, E, Fraenkel, Wérterbuch, 446; K. Biga, Kalba ir senové, 65, 218, Kaunas, 1922; P. SkardZius, Lietuviy kalbos ZodzZiy daryba, 55, Vilnius, 1943. 81 Zr, E, Fraenkel, Wérterbuch, 70. 21 pekwmi E 15, BrB (daznai), pékwmi DP 40, ir kt. Senas daiktavardis peliis (Kupi8kis, Dusetos ir kt.), plg. lat. pelus (greta pelavas), pr. pelvo, ukr. poldva, &eky dgs. pléva ir kt., taip pat bei’nykstas. XVI a. raStuose jis dar vartojamas, plg. dgs. vard. pelus BrP I 119,,, dgs. in. tomis pelumis DP 86,7, pelumis PS I 82,9 ir kt. Kai kuriose tarmése ji pakeité o-kamienis pela (Nemajinai ir kt.). Ketvirti —vartojami tik atskirose Snektose, pvz. badits—badas (Leipalingis), Seskus (Jieznas, Nemajiinai, Kvédarna ir kt.), sékus (Dusetos), sniegits (Laziinai; atsirades, gal bit, dél ledus itakos)®, stogus (Birzai, sprendZiant i8 vns. kilm. stogos = stogaus), opsriis — barsukas, gelékus — geltonasis katinas, jitockus, ku®ékus — kurcias, dvdskus — sudzitivélis, dribkus — sudribélis, pliufpkus — plepys (Jurbarkas) ir kt. Gausesnis lietuviy kalboje yra iw kamienas®*. Kai kurie jo atstovai galéjo taip pat seniai pereiti j 7o kamiena. Pvz., #vejas darybos atzvilgiu gali biti senas iu-kamienis, plg. -liet. #vejas; Sveja, Zem. Zveju—Zuvauju ir sen. indy mrgayuh — mediZiotojas: mrgayd — medzioklé, mygayate —medZioja. iu-kamienis seniau galéjo biti ir véjas*, plg. vns. viet. véjuje, vns. Sauksm. véau, sen, indy vdyuh — véjas. Vienaskaitos naudininko raida Dabartiné lietuviy kalbos u kamieno daiktavardziy vienaskaitos naudininko forma sinui kalbininku ai8kinama labai jvairiai. Vieni ja kildina is ide. -*evai ar -*evei, plg. sen. indy sunave, sen, sl. synovi®®, kiti i8 *siinvai, *siinuvai, *siinuvei®, Tatiau fonetiné visy Siy architipy raida j séinu: vargu ar galima, I8 *sinvai, -ei galéjo i&riedéti tik *siinvie su cirkumflektiniu -ie, *sinuver galéjo duoti tik *stinuvie. Raida *-wvie> *yie>-ui kazin ar galéjo biti. Tatus, kad taip galéjo ivykti, lieka neai8kis Zemaitiy naud. *siinuo, Gervéetiy siinuo, kuriy -u6 jokiu bidu negaléjo atsirasti minétu keliu. N. van Vijko nuomone®’, vienaskaitos naudininkas stinui atsirades, kity kamieny pavyzdziu prie kamieno pridedant galtine -i: galua > galva: galvai, Semés Semei, *Sird(s): Sirdi, vadinasi, ir stinus: stinui. Tokiu atveju ir vél lieka neaiskiis minétieji naudininkai séinuo. Zemaitiy *siinuo (dounininky sénou, dinininky sin), Gervéciy siinuo yra tapatus 0 kamieno naud. vaikuo ir, be abejo, atsirade u kamiene i8 o kamieno vietoje senosios u-kamienés naud. formos, kurios pédsaky balty kalbose neturime, IS 0 kamieno bus paimti ir 2 Jr, E, Fraenkel, Das im Wilnagebiete gesprochene Litauisch BS 2, 48. % %r. P. SkardzZius, min. veik., 76 ir toliau. : 34 Zr. J. F. Lohmann, Lit. Svejas-Fischer, Zveja-Fischgang=ai. mrgayuhJager mrgayad-Jagd. KZ 57, 241. “8 Zr. J. Schmidt, Die Pluralbildungen der indogermanischen Neutra... 67, Weimar, 1889. 0. Wiedemann, Handbuch der litauischen Sprache, 31, 61, StraBburg, 1897. 36 Zr, A. Leskien, Die Bildung der Nomina im Litauischen, 91, Leipzig, 1991. A. Baranowski—F. Specht, Litauische Mundarten, 2, 174. F. Specht, IF 42, 295. 37 Zr. ZfslPh 12, 248. 22 aukStaitiy naud. su -ui%*, -u. Vienaskaitos naudininkas, kaip gana retai vartojamas linksnis, greitai pasiduoda kity kamieny jtakai, plg. 7 kamieno senosios yns. naud. formos greitesnj nykima, u kamieno biidvardziy dgs. naud. greitesni nykima negu jnagininko, daiktavardziy linksniavimo jtaka biidvardziy naudininkui: baltui, gerui (Svédasai)®. Vienaskaitos inagininko raida Senoji vienaskaitos jnagininko forma siinumi, plg. sen. sl. synome, lat. suprieveiksméjusi jnagininkg virsum, senuosiuose lietuviy paminkluose iSlikusi nevienodai, Vienuose jy, pvz., M. DaukSos, K, Sirvydo ra8tuose, vartojamos tik u-kamienés daiktavardZiy vienaskaitos jnagininko formos. u-kamienés viena- | skaitos inagininko formos stipruma XVI a. rodo tai, kad kai kuriuose senuosiuose paminkluose ja turi dar ir u-kamieniai biidvardziai. Ypa¢ gausu tokiy biidvardziy M. DaukSos ,,Postiléje“*: aiBdmt 4166, apwalumi 36551, 36745; bdisui 3,9, 1049: 94012 16521, 16928, 384599 39144, 42451, 47747 diaurumi 48227 2, brdgumi 1465, 18259, 24044, 29147, 42910, 4795, 553g. 57249, Oriiguimi 48147, budrumi 39251, 55444, 3535. ddsnumi 84,4, 2983, Sihis gdilumi 302, gastum? 3559-29» gdusumi 1474, 3587, 563, gravidumi 17799, 47633, grubumi 904, imanumi 161,, Rdntrumi 91, 17855, Rdrtumi 2859, Idimumi 8617, 20049, 273,09; 349475 590397 61659, Zapumi 40653, 501g, Jageoumi 21959, ligumi 4055, 79215 15046; 170355 24459, 24935, 261545352 43415, 438240065 4485, 47040, 482075979 517,35 Iébumi 355g, malonumi 17149, 25056975 BAT 94, 36834-35 42459 6171. méttunt 65, 35829. méilingumi 406,,, 38933, meiladirdumi 434,, mielaBirdumi 58729; nobaznumi 609,,, paklusnumi 103,,, 1865, 210.2, 256, 264;1~1, 328, 00g 4655, 4825, 5011, 41956, padérumi 1605, 1612, patégumi 362,, 407,, 467s, 47859, 482397 49043, 495g6, Piguimi 90,9, 26455. 455495 plarumi 9059, 2705, 274.4, prieBumi 6083, priwalwmi 255.5, putlumi 533,, rdmum 8454, 39844, 42213, 42450, 437 og 04, saldumi 101, sargumi 35,5, skdistumi 332,95 smarkumi 6247, 16846 174g75 19 1yg, 3614-55 38451, stiprumi 2346, 3153, 27724, 33419, 350, 44853, 54315 607,, staigumi 499,, svikumi 19149, 512,, Bakumi 594,, Seiesume 664, 15255, 56059; 594,, tékumi 36729 teiswmi 84 7, 12049, 16149, 168yg, 1715, 2845, 31049, 34805, 366, (2kartus), 3717, 42451 434g5452 35239: 359a. 39324, 54315, 60719, tiésumi 4839, wéeikumi 3y9, 23714, 1543, Zimumi 178y9, 35543. to-kamienés biidvard%iy vienaskaitos jnagininko formos Cia nepasitaike sutikti. K. Sirvydo raStuose taip pat vartojamos u-kamienés formos ceysum PS 1 25,9, teysumi PS I 327,93 sotumi PS I 379y9, klausumi PS II 216,,, 217,, greta brungu PS’ IE 21454, brungiu PS I 2274, IT 100,, 2074, ipatu PS I 1165, II 137.9, 1645, meylu PS 1 37.45 T1yq, smudkuPS 1 309,, Zimu PS I 98x04) gilu PS II 153,; skalsu PS II 208.9, 2105, gausu PS II 210,., placiu PS I 305, tunkiu PS I 360,, patogiu PS II 87,,. Daznos jos ir 1600 m. ,,Margaritoje Teologikoje“: 38 Plg, K. Brugmann, Grundriss..., 112, 605. 39 Kai kuriose lietuviy kalbos 3nektose (Pandélys, KupreliSkiai ir kt.) vartojami vns, naud. dangum, siinum, medum, turgum, hkaralum, Fauéum ir kt. Tai inagininko forma, vartojama naud, reikSme. 23 teisumi 61%, 78>, 798, 848, 88>, 2643, ischkumi 111%, 204%, 208>, APM 27°, 27>, netisumi 79%, matczumi 113, macznumi 117° greta ischku 112%, 1338, stipru 722, 98%. Kituose senuosiuose paminkluose jos sutinkamos ‘retai, plg.: 1) J. Bretkiino ,,Biblijos“ grazumi Gen. 24, kitrum Pred 9, ligumi Jes. Sir 13, teisumi Hiob 32, 2) M. Petkevitiaus katekizmo biauriim 53,,, cistumi 62, neteysum 86, teysumi 62, 3) D. Kleino ra8ty baisumi KIM 35, brangumi KIM 114, 178, i8kumi KIG 130. M. Mazvydas, B. Vilentas ir J. Bretktinas ,,Postiléje* u-kamieniy bidvardziy vienaskaitos inagininko formy visi8kai névartoja. Tatiau kai kuriuose senuosiuose raS8to paminkluose jau sutinkame u kamieno daiktavardZiy, turintiy inagininko forma, analoging 0 kamieno daiktavardziams. Tokia forma vartojama 1) M. Mazvydo rastuose: sunu 45,;, Bmogu 166g, 1534, 192,9, 204,, 441,, 2) B. Vilento raStuose: sunu E 12,27,, (greta sunumi (6 kartus), Jesu EE 202,, (greta Jesumi), Christu EE 208,-5, 211,, (greta Christumi), 3) J. Bretkiino »»Postiléje Smogu I 157,,, sunu II 88,, Jesu Kristu II 138, (greta u-kamieniy formy), 4) M. Petkeviciaus katekizme sunu 1769, (greta sunum 198, 113,, 215, 226, sunumi 253). Analogiska padétis yra iu-kamieno vienaskaitos inagininko, kurio forma su -iw senuosiuose paminkluose reta, plg. karalu EE 14, (greta karalumi (7 kartus), hrifu E 339, pakaiu Mz 225,, sanariu EE 51, sanariu MT 150? (greta sanariumi MT 1558), su schitu bagotiru BrP II 197, su bagotiriu BrP II 200, lickariu BrP I 190 (plg. vns. kilm. Mekoriaus 191), su Lazaru BrP II 200, didziu neprieteliu BrP II 248. Vélesniuose raStuose pastarosios jnagininko formos pasitaiko daZniau. 1753 m. M. Ol&evskio ,,Bromoje“ sutinkame alieju 130, 142, likworiu 152, neprietelu 212, plosciu, poteru 154 (greta u-kamieniy, plg. plosciumi 69 ir kt.). 1752 m. J. Jaknavitiaus ,,Evangelie polskie i litevskie“ turi karalu 4 (greta karalum 51). Ypaé da%nos jos Zemaitiy rastuose, plg. 1) 1787 m. »»Zivato“: ciesoriv 179, hriziu 218, 221 (greta labai dazno kriziumi), karalu 189, 190, 192 (2 kartus), 232 (greta karalumi), kupciu 132, dangu 32 (2 kartus), Lozoriu 109, prietelu 134, 212, sekretoriu 290, sunu 37, 130, 165 (2 kartus), 234, 252, 288, 296 (greta da%no sunumi), Zmogu 304 (greta daZno Zmogumi, wyrszumi);, 2) 1790 m. ,,Balso Sirdies*: sunu 262, (greta sunumi 9, 196,,), Zmogu 120; (greta Smogumi 257, Zmogum 246). S. Daukanto ir M. Valantiaus ra8tuose absoliucig dauguma inagininky sudaro formos su -(i)u, plg. 1) M. Valantiaus ,,Istorijos“: karalu 75 (2 kartus), 76 (3 kartus), 82, 85, 87, 123, 127, prietelu 114, medu 24, sunu 23,245 2) M. Valanéiaus ,,Zemaitiy vyskupystés: popiezin 46, 120, prokuratoriu 137, sekretoriu 147, sunu 73, 125, wirszu 80, 90 (greta retu karalumi 21 ir kt.)3. 3) M. Valantiaus ,,Zivaty: Raralu 100, 150, 151, 172, 223, hrigiu 99, 186, 242, kupceziu 235, ciecoriu 7, 19, 158, 196, 203, litu 29, Messiosziu 183, 225, 256, popiediu 59, 63 (2 kartus), 153, 156, 171, 176, 201, 219, sunu 93, 174, 211, 243, 270, wirszu 49, 125, 153, 211, &mogu 131, Zalnieriu 188 (2 kartus), 200, 221 (greta rety Zmogumi 69 ir kt.); 4) S. Daukanto ,,Bido“: afd 27, 61, amzid 163, gaspadorié 63, 53, 159, 160, karalé 159, karalid 230, medé 61, 24. midd 56, 61, skajtld 34, wirszd 56, 106, 128, 196, wirszu 195, 2mogu 160, nebmégd 238, dors 4mdgé 8, 64 (greta rety litumi 191 ir kt.). A, Baranausko uZra8ytuose tarminiuose tekstuose” taip pat sutinkame (u kamieno daiktavardziy jnagininky su -i(w), plg. dideliu kupezu 314, (Batakiai), sO weinu Aupcezu 343,, (Darbénai), budams kdpezd 350, (ViekSniai), 36 Zalniérid 350,, (Viek8niai), kupezu 354, (TirkSliai) st. rozénczu 3695 (Karténai), pastésio gaspadérid 380,, (Laizuva), noris buté gaspadérid 38049, bite Zalnierié 381, (Laizuva), bowa dornid wadinams 396,, (Salantai), swiets dornid wadin 400, (Salantai), sositikti su kudkdriu 383, (Grinteliské), sii kdkoriu 383o5 (Grinteliské), so kardl 131g, 132.9, (Klovainiai), sd gaspad6? 1Alsse,, (Pakruojis), btiwa didz bagdcz (PuSalotas), su sawa tavérczu (Kruopiai), su kardlu 270, (Pakapé), st kardlu 184 (Joniskis), 198,; (Krakés), kardlit 199,) (Krakés), pd pdczu 200,, 204s. (GrinkiSkis), su Rraiiczu 207, (Pagiriai), but kupezte 210, Rupezt 211, (Pagiriai), tokit bagéczu 211g) (Pagiriai), mani karali statyt? 217, (Naujamiestis), néprieteli 21595 (Seduva), pakdju 116y9 (Papilé), isz®je su suno 351, (ViekSniai), su siinu (Kriukai), sO sii 141,,, (Pakruojis), suni 81,4 (Vabalninkas), stint 88, (Birzai), su Hétu 2665, (Radviliskis), 2mdgu 354, (Tirkéliai), Zmdgu 356.9 (Tel8iai). Dabar didziulé zemaiéiy tarmés dalis (visi dounininkai ir kt.) vartoja tik pastarasias inagininko formas, plg. karalo, t6rgo, stino, vérso (Kretinga, Séleniai, Salantai, Mosédis ir kt.). u-kamienés vns. jn. formos dar vartojamos_kai kuriose diinininky &nektose, besiribojantiose su aukStaitiais, plg. kérdzome, stinome (Laukuvos tarmé), raum, stinam (Pagramantio tarmé)", siinum (Saukénai), alum (Erzvilkas), imum, spitlum, stinum, dufigum (Kursénai) ir kt. Auk8taigiy rytieciy, vidurietiy ir dziiky tarmése daznai greta vartojamos abi formos (su-(i)um ir -(i)u), plg. turgum||turgu, siinum||siini, ptiodzum || ptiodu (Linkmenys), siinu || siinuti, madit|) madui® (Skapiskis), sitn || sunutt, cfg, Zmog\|Zmigum, vilfi\|vilium (Biriai), sunu, alum, medum, sukéu (Gelvonai), stnu||sunum, Letu||liecum, medum, dungum (Palomené), sunu || sunum, alit || alum, medi|| medum, dungu||dungum (Raguva), turgu, lietu, skiPu (Palévené) ir kt. MuSos_upyno Snektose inagininkai su -wm jau nesutinkami, plg. tofg, sin, dof’, ped, dm# (Pasvitinys, VaSkai, Seduva ir kt.). Geriausiai u-kamiené vienaskaitos inagininko forma i8likusi aukStaitiy vakarieciy tarméje. Kai kurie kalbininkai# lietuviy kalbos u-kamieno daiktavardziy vans. in. su -w mégina sieti su av. -d Bet 8i forma lengvai paai’kinama kaip naujadaras, atsirades o kamieno vns. in. pavyzdziu. u kamieno daugiskaitos peréjimas ji o kamiena sukélé ir u-kamienés vienaskaitos nykima. ZodZiai alus, medus, kuriy daugiskaita nevartojama, ilgiau tarmése iSlaiko ir u-kamiene vns. in. forma. Senujy miisy kalbos paminkly vns. in. su -u nerodo jy didelio # Zr. A. Baranowski — F. Specht, Litauische Mundarten, 1, Leipzig; 1920. a Zr. P. Jonikas, Pagramantio tarmé, 46, Kaunas, 1939. @ Zr. A. Baranowski — F. Specht, Litauische Mundarten, 2, 76. 25 (1 karta) dar vartojamos ir iu-kamienés lytys: swietischki Karalus EE 176;¢>i93 falnierius EE 2145, 2165-10 217,, 220,, szalnierius EE 216,. J.Bretkiino raétuose iu-kamiené daugiskaitos vardininko forma atstovaujama taip pat jau silpnai. ,,Postiléje“ greta zymiai gausesniy io-kamieniy lytiy karalei (11 karty), hod#ei IL 72, prietelei (6 kartus), retexei PI 280,,, sanarei (3 kartus), Zalnierei arba #elnierei (11 karty) yra pavartotu ir iw-kamieniu karalius P I 609) geri prietelius P I 7524 II 19547, 3433, schipparus PI 201,;. J. Bretktino 5» Biblijos* vertime daZnai vartojamos io-kamienés lytys karalei, kupéei, prietelei, neprietelei, ricerei, ricerai, saneret, ¥elnerei. Tatiau sutinkame ¢ia dar ir iu-kamieniy formu karalius, kupcius, dumcius, baius, plastius, (ne) prietelus, puikorius, lickorius, ricier(i)us, streldius, Siparus, Sippor(i)us, rubezus, valséius, Zelnerus, Zalnerus. Daznokai ,,Biblijoje -ius taisoma j -ei. 1600 m. »»>Margaritoje Teologikoje“ taip pat vyrauja io-kamienés formos: karalei (apie 5 kartus), (ne)prietelei 103°, 2092, 2498, rubezei 217%, sanarei 1068, 215% greta iu-kamieniy popiezus APM 38°, waisius 127%, maBesnieghi waisius 158°, 159913,19Vélesniuose XVII a. lietuviy kalbos paminkluose iv-kamiene daugiskaitos vardininko forma dar vartojama, nors ir labai retai. Geriausiai ji i8likusi 1653 m. ,,Knygoje nobaznystés“: Bagodius ziames 18,;, karalus 30g, 119%, (ne)prietelus 8%, 193, 20, 2341, 26, 148, 200° greta io-kamieniu (ne) prieteliay 25°, 44°, Zalnierey 158. 1653 m. ,,Maldose krikStionigkose“ pavartota tik viena iu-kamiené forma: prietelus 45. Tik viena iu-kamiené daugiskaitos vardininko forma rasta ir 1653 m. ,,Sumoje“: waisius pakutos gausus. Tuos tada waisius... 15,,. Cia vartojamos jau io-kamienés formos blugnieriay Su 121, kdraley Su 203, neprietelay Su 73, 179, 216, prietelay Su 178, sanariay MKr6, 34, sanariay Su 83, 164, zolnieriay Su 258, zalnieriay Su 259, 261 (3 kartus), 263. D. Kleino »Maldy knygelése“ taip pat dar pasitaiko iu-kamieniy daugiskaitos vardininko ly¢iy: Dumczus Rotininkai 16,,, Rocerus ir kleidunai 1359, wissos tos naudos bey warsus 55, nors Siaip Cia vartojamos io-kamienés: karalei 127, neprietelei 47, 57, 86, neprietelei 89, prietelet 131. Sutinkame iukamieniy daugiskaitos vardininky ir D. Kleino ,,Naujose giesmiy knygose“: Jog neprietelus neigi peklos nasrai Ne yweike mus 205, waisus zémiski 449,, nors Gia taip pat paprastai vartojamos io-kamienés lytys: Kardlei 30, 43, 62, 461, néprietelei 357, prietelei 287, 289, 523, sanarei 193, Zalnérai 85%. u kamieno daugiskaitos vardininko fleksija senuosiuose XVI— XVII aa. lietuviy kalbos paminkluose islikusi sveika: ssunus EE 57g, sunus PK 189, DP 83.9, BrP II 18719, 436, BrB 191, 2 Cor 6, 2 Luc 2, sunus Ischm 9, Tob 14, 1 Makk 1, Chron 9, 2 Chron 31, Jes 60, Jerem 11, 35, Hiob 1, Ezech 23 ir kt., pelus BrP I 119.67, Su 39, pealus Su 43,,, lietus MKr 44. u-kamienis daugiskaitos vardininkas iSlikes ir vélesniuose raStuose: sunus O Br 3, JE 28, 106, Net XVIII—XIX aa. Zemaitiy tarmés pagrindu rasytuose veikaluose dar yra i8likusiy u-kamieniy daugiskaitos vardininky. 1767 m. P. Klimavitiaus ,,Pavinastyse“ pavartotas daugiskaitos vardininkas sunus 89. Zemaitiskajame 1787 m. ,,Zivate“ sutinkame taip pat u-kamienj daugiskaitos 64 NeaiSku, dgs. ar vns. vard, yra: Kaip nor Zalnerus daro 462, Jeib mus neprietelus Buklystemis neraudintu 171, Kada néprietelus skusis ant .nusu 136. 32 vardininka sunus 121, 1790 m. ,,Balse Sirdies“ greta sunay 158,., pelay 111, turime dar ir sunus 147, S. Daukanto ,,Bide® greta o-kamienés formos wiresnije sunaj 179 vartojama dar ir u-kamiené: Didije sunus 179,, Tij sunus 162. J. Rupeikos ,,Jonas i8 Svislogés greta sunay 160 turi dar ir sunus 176. M. Valantiaus ,,Zemaitiy vyskupysté“ taip pat dar pazjsta u-kamien¢ daugiskaitos vardininko forma: dideli Litus 20. M. Valantiaus ,,Istorijoje‘ ir »Zivatuose“ vartojamos jau tik o-kamienés formos®. Dabar Zemaitiy tarméje u-kamienis daugiskaitos vardininkas visiSkai i8nykes; tik pietinéje Zemaitiu tarmés dalyje dar vartojamos u-kamienés formos’, Nyksta u-kamiené daugiskaitos vardininko forma ir kitose lietuviy kalbos tarmése. Dziky ir rytiniy aukStaitiy Snektose, paprastai, vartojamos o-kamienés formos: stinai, turgai, lietat, virsai®’ (Leipalingis, Merkiné, Varéna, Linkmenys), stinat (Tveretius), séinat, turgat, virsai (Skapiskis), stiné, dungé (Raguva), stinat (Gelvonai), stinai, lietai, pietat, virsat (Palomené), siinai, turgai, lietai (Palévené), sunai (Sakyna), tofge (Seduva) ir t.t. Greta o-kamieniy formy tarmése dar vartojamos ir u-kamienés formos: sunus||sune (BirZai), pietos || piete, Lietos|\liete, siinos||siine, médos||méde (Pasvitinys). Geriausiai_u-kamiene daugiskaitos vardininko forma iSlaike aukStai¢iai vakarietiai pietiétiai, nors ir jie daznai vartoja greta o-kamienes formas, plg. vifsus||virsat, stints|| sinai, pietts || pietat, Lytits||lytat (Kybartai, Vilkaviskis, Jurbarkas). Daugiskaitos naudininko raida (i)ukamieno daugiskaitos naudininko senoji galiiné yra -(i)um(u)s, plg. sen. sl. synomd. Tokia forma senuosiuose lietuviu kalbos paminkluose turi dar ir iu kamieno naudininkas. K. Sirvydas vartoja tik iw-kamienes daugiskaitos naudininko lytis: Raralums PS I 1353, 1955, 214,, 234,, 262,, 134,, karalums patiemus PS I 13459, néprietelumus PS I 1854, II 112g, 13245, neprietelumus PS I 347,. io-kamieniy daugiskaitos naudininko lyciy K. Sirvydas dar nevartoja. M. Dauksos ,,Postiléje“ iu-kamienés daugiskaitos naudininko formos taip pat beveik vienintelés: trimus Rardlumus 62-9, pérlaidzia kardlumus 02g, Birdés Zalnieriumus priduga 107,,, tigmus Zalniériumus 15754, kaciériumus atsakit 119.4, iumus kaip priételumus 22355, priételumus sawiemus 4175, PdpieSiumus... griniémus 4595, ik pastariausiemus rubéziumus 604,,, pada65 o-kamienes formas XVIJI—XIX aa, Zemaitiy raStuose turi ir bidvardZiy daugiskaitos vardininkas, plg. 1) 1787 m. ,,Zivato“: biaury 311, kantry 328, stypry 187, 2) J. Rupeikos ,,Jono i Svislotés: grazi 225, stipri 188, rami 178, 3) S. Daukanto 5 BUdo: apali 189, drousi 63, 72, 197, iwajri 11, 208, garsi 117, kantri 3, 63, maloni. 63, ligi 36, narsi 3, 63, 115, plati 76, skajsti 133, smarki 79, 155, stipri 115, stambi 33, smolki 74, tanki 76, 77, wejkli 43, tajki 63, noZmi 79, 4) M. Valan&iaus ,,Zivaty’': bajsi 38, 174, nebragi 58, dajli 105, iwajri 213, dransi 220, maloni 6, padori 167, stipri 28, plati 8, 5) L, Ivinskio ,,Genovaitéss apwali 73, maloni 72, stati 176, Kai kurie jy gali biti seni o kamieno bidvyardZiai. 8 Zr. P. Jonikas, Pagramantio tarmé, 46. Zr. K. Morkinas ir A. Vidugiris, Kai kurie Siaurés ryty Lietuvos tarmiy bruozai. Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai, A, 2, 181 (1957). 3. Kalbotyros klausimai II. = re rubeZiumis tawiémus pakéiu 48739. to-kamienés lytys M. Dauk§os ,Postiléje retos: gimditoiemus... arba priételemus 519,,, daro kardlamus 4;, ne kardlamus 41.,, kitiémus... sanariamus 5599. J. Morkiino »»Postiléje* taip pat Zymiai daznesnés iv-kamienés formos: seforium(u)s (daZnas), bagociumis (daznas), sanarium(u)s (daznas), neprietelum(u)s (daznas), karaliumus 322°, sanariumis 1609,-5, taworiBiumus 2574943, augliumis III 74°, ciesoriums III 318. io-kamienés formos Gia retesnés: sanariamus277°, III 12, neprieteliams®® 12°, 238, prietelems 1622, rubediamus 3463, Seforiamus 1273, 306°. Kituose XVI— XVII aa. lietuviy kalbos paminkluose io-kamiené daugiskaitos naudininko forma vyrauja. M. Mazvydo raStuose sutinkame tik viena iu-kamienj daugiskaitos naudininka kocerums 233;. Kity Zodziy naudininkai ia jau io-kamieniai: Raralems 557,,, neprietelems 337;. J. Bretkiino ra8tuose iu-kamienés daugiskaitos naudininko formos taip pat retos. ,,Postiléje‘ nerasta né vienos iu-kamienés lyties. Cia vartojamos tik io-kamienés formos: haralems, neprietelems, prietelems, Zalnerems ir kt. ,,Biblijoje greta daZny iokamieniy naudininky karaliams, prietelems, nepriectelems, Zelnerems ir kt. dar pasitaiko iu-kamieniy lytiy: karaliums Apok 16,9, prietelums Ps 1273. Kai kur iu-kamienés formos ¢ia taisomos j io-kamienes, pvz. karaliums Ps 144,, iStaisyta i karaliams, prietelums Esth 6—i prieteliams, Zalnierums Matth 28 — i Zalnerams. Viena iu-kamiene daugiskaitos naudininko forma randame pa- | vartota dar ir D. Kleino ,,Maldy knygelése“: rubezums 127,7. Nerasta né vienos iu-kamienés daugiskaitos naudininko formos M. Petkevitiaus katekizme, 1595 m. M. DaukSos katekizme, B. Vilento raStuose 1600 m. ,,Margaritoje Teologikoje“, 1605 m. anoniminiame katekizme. Cia vartojamos tik io-kamienés formos, plg. karalams MT 2184, karaliams PK 134, neprietelams MT 212%, sanariams MT 1384, prieteliamus PK Spr 49, prietelamus DK 61x, prietelamus AK 617. 1653 m. Kédainiy leidiniuose taip pat vartojamos tik zo-kamienés lytys: karaliams Su 25, 28, 32, 35, 37, (ne)prieteliam(u)s KnN 8%, 65, 762, 241, MKr 61, Su 156, 198, 210. u kamieno daugiskaitos naudininkas senuosiuose lietuviy kalbos paminkjuose sutinkamas retai. B. Vilento ra8tuose; J. Bretkiino ,,Postilés“ II d., 1609 m. ,,Margaritoje Teologikoje“, 1605 m. anoniminiame katekizme, 1653 m. ,,Maldose krik&tioniSkose“, 1653 m. ,,Sumoje“, D. Kleino ,,Maldy knygelése“ neturime né vieno Sio naudininko pavyzdzio. Kituose perzitirétuose XVI— XVII aa. ra’tuose u kamieno daugiskaitos naudininkas dar turi senq u-kamiene fleksija, plg. sunt#mus DP 159, 17533, DK 7955, Kn N7959, sunumus KnN 228t,, PK 21, sunums Mz 6544, PK 209, BrP 1 144,,, KIG 332. M. DaukSos Postiléje* dar ir « kamieno bidvardiZiai turi iSlaike u-kamiene forma: budrumis 417, 55445, lapumis 60145, 615,, meitaBirdumis 340;, priéBumus 57354, puitlumus 4349, Bwiestimus 2265, 40315, tamsumus 15649 (greta biauriemus 495,36, Rantriemus 448.9, paklusniemus 17554, 5335-9, teisiemus 223). Tik J. Bretkiino ,,Biblijoje‘ vartojamos jau ir o-kamienés daugiskaitos naudininko formos—greta daZno u-kamienio sunums BrB 18, 127, 128, 132, *8 Plg. vns. gal. neprieteli 153°, 172%, 34 134, 148, 187, 1 Makk 1, Jerem 29, 2 Chron 13 ir kt. Cia vartojamas o-kamienis sunamus BrB 143, Esra 9, Neh 13, sunams Neh 13, sunams Jes 66 ir kt. Dabar lietuviy kalbos tarmése o-kamienés daugiskaitos naudininko formos jau daZnesnés. Zemaitiy tarméje tik jos ir vartojamos. XVIII — XIX aa., matyti, u-kamienés daugiskaitos naudininko formos dar buvo Zemaiciy vartojamos. Zemaitiskajame 1787 m. »Zivate’ dar yra u-kamieniy daugiskaitos. naudininko formu, plg. sunums 298. Vartoja jas ,,Blde“ greta o-kamieniy,, pvz., sunams 13, ir Daukantas: sundms 176, lytums 14. Siandien jos pazistamos dar pietinéje Zemai¢iy tarmés dalyje®. Dziikai ir ryty auk8tai¢iai vartoja daZniausiai o-kamienes formas: stindm || siindmi (Leipalingis), ‘turgdm, stindm, virsém (Linkmenys, Varéna, Merkiné),. stindm (Tveretius), stindm, dungdm (Raguva), stindm, lietdm, pietdm (Palomené), sfiném (Gelvonai), turgém, lietdm (= turgam, lietam) (Palévené), stindm (Debeikiai), siindm, virsdm, pietdm (iauliai), stindm (Sakyna), turgém (Seduva) ir kt. Greta o-kamieniy daugiskaitos naudininky kai kuriose Snektose vartojami dar ir u-kamieniai: turgdm, virsdm, bet stindm|| stintim (Skapiskis), curgdm, silnim||siindm (Birzai), lietem||lietom, pietem|| pietom, stinem || sinom, medem||médom (Pasvitinys), pietiim || pietam (Svédasai), pietdim || pietcém (Seduva) ir kt. Kaip ir vardininke, geriausiai u-kamiene fleksija Siame linksnyje iSlaiké aukStaitiy vakarietiy pietietiy tarmé, plg. virstm, vidim, pietm, stinim (Kybartai, Vilkaviskis, Naumiestis, Jurbarkas). Daugiskaitos jnagininko raida (i)u-kamieno senoji daugiskaitos inagininko galiiné yra -(i)umis, plg. sensl. synomi. Senosios iu kamieno daugiskaitos jnagininko formos dar vartoja~ mos senuosiuose lietuviy kalbos paminkluose. K. Sirvydas tik jas ir vartoja: bus Raralums PS I 135,., karalumis PS I 167g, 221g, IL 150,-g; gieriumis PS: II 100.9, pahonczumis PS II 20255, neprietelumis. PS IT 16619-2, 259,-5, prietelumis PS I 157,7-ya, IL 85, sunariumis PS I 12549, 29455. ,,Punktuose sakymu‘ io-kamieniy lytiy néra. M. DaukSos ,,Postiléje taip pat vartojamos iy-kamienés daugiskaitos jnagininko formos: Wadinas ElidBiumis 19,,, Rardlumis butG buiwe 59. bi kardlumis 59.5, prieg kardlumis stoweio 59,5, trimis karalumis wadina 595, its kardlumis wadina 5955, tikraiseis Kardlumis 167.4, ne duksétus kardlumis 22344, Bwentieii bus karalumis 491,,, bu Ciesoriimis Rimo 459.4, girumis kokiais... 439,,, éssa nepriételumis 164,,, buwo nepriételumis 167) budami ne priételumis 34348, anjs yra nepriételumis 38455, tape est” priégtelumis 1645554, nor bit priételumis 175, priétélumis.... tur bit algéti 343.991 Zinomais rubeZiumis yrd 61143, retéziumis ir wirwemis rdifioio 1574, reteXiumis... suriBimais 508), wissais sanariumis 153g, wissais sqnariumis 442,, su sqnariumis sawais 229, kitdis sqnariumis 320; ,Essmé sqnariumis 453,,, bddami sqnariumis 578,,, wissais sanariumis 145,;, giwais sanariumis 1324, 1834, wienais sanariumis 5295, yra teipaieg sqnariumis 5474,, praminti sanariumis 606,, essme feforiumis 309,, Wikariumis sawdis 203,,. M. DaukSos ,,Postiléje“ pavartotas tik vienas io-kamienis daugiskaitos inagininkas sanareis 223,. Gerai 6 Pig. P. Jonikas, Pagramantio tarmé, 46. 35 iSlikes iv-kamienis daugiskaitos jnagininkas J.Morktino_,,Postiléje“: augliumis (daznai), bagociumis 375°, giriumis III 473, kitais Lozoriumis 241, potereliumis 196°, prieteliumis (daznai), poteriumis 310°, sanariumis (daznai), razbaiumis 266},, skayciumis 379%, vaisiumis 276°, Sef(f)oriumis (daznai), viliumis (daznai). iu-kamieniy daugiskaitos jnagininko ly¢iy sutinkame ir tuose paminkluose, kuriuose vartojamos tik io-kamienés daugiskaitos naudininko formos. Pvz., B. Vilento ra’tuose dar randame vieng iv-kamiene forma neprietelumis EE 209., greta io-kamieniy prieteleis EE 209,, (dvs. in. dwiem retefem EE 163,7). M. Petkevitiaus katekizme taip pat yra i8likusiy iu-kamieniy daugiskaitos jnagininko’ lyciu: aleiums 51,_s, sanariumis 193.1, 219.7. 1600 m ,,Margaritoje Teologikoje‘, kur daugiskaitos naudininkas taip pat jau visai peréjes j io-kamiena, sutinkame Sias iv-kamienes daugiskaitos inagininko lytis: karalumis APM 16%,, su neprietelumis 208%-¢, su reteBumis 2623, sanarumis 1033, greta to-kamieniy sanareis 1043, 158%, (plg. vns. kilm. sanariaus 1383-19). Nerasta iu-kamieniy daugiskaitos inagininko formy M. Mazvydo raStuose ir J. Bretktino ,,Postiléje“. J. Bretktino ,,Biblijoje“ sutinkame, rodos, tik viena iu-kamienj daugiskaitos jnagininka rubeZiumis Prov. 827. Cia vartojamos jau io-kamienés formos: karaleis, neprieteleis, prieteleis, rubezeis, staléeis, sanareis, Selnereis, Zelnerais, spiegoreis, streléeis, kupéeis, plasceis, retezeis. I§ vélesniujy XVII a. paminkly iv-kamienj daugiskaitos jnagininka turi dar 1653 m. ,,Suma‘ po Rriziums 105;, (greta prietelays 124, neprietelays 137 (2 kartus) ir D. Kleino ,,Maldy knygelés“: kryZumis 40 (greta priételeis 76, neprieteleis 44). u kamieno daugiskaitos inagininkas retai vartojamas senuosiuose musy kalbos paminkluose: piecumis BrP I 2329, po priewaisdumis EE 25, Pietumis AK 159, sunumis DK 80s3, 959, 103, PK 17, 201, 215, MT 127, Se 138,, 138, 282, 288, OBr 112, 131, 138, 228 (2 kartus), 237, Su ssunumis EE 172,,, litumis BS 153;. Senuosiuose misy kalbos paminkluose gausiai atstovaujamas u kamieno biidvardziy daugiskaitos inagininkas. M. Daukéos »»Postiléje“ ‘vyrauja u-kamiené bidvardziy daugiskaitos inagininko forma: baisumis 41257, 5085;-p9, 5263, biaurumis 373, 42811, bragumis 18545_49, budrymis 5555, 5563, ddrgumis 1694q, ddsnumis 286,5, drasumis 47849, 61336, gardumis 558,, grafumis 25, 303;5, Rdntrumis 24349, 29945, 413y4, dimumis 2736, 3901, 53319, Ratrumis 523q,, ligumis 2557, 29114, 611s, malonumis 600.2, méilaBirdumis 284, 8, a1» 313g, méiligumis 409,415. nemeitigumis 409.5 44 méilumis 53g, 3599-03, 4293, 4634;-2, 464,, 4975, 5239; 256,, neméilumis 35619) paklusnumis 664953, 20529,07,29, 38035, 38352, 41614, 52355, patdgumis 6743 3407) 42545, 554559, primanumis 109, 191,-3, 21629549. 2181, 38508, 389 492,4, rémymis 20959, 24319, 29915, 4134-35: 535g, 6245, saédumis 3655-9 sdrgumis 62249, stiprumis 4479, 4975, strépumis 4347, 447 on, Bwélnumis 30249, tqkumis 941, téisumis 3g, 19245) 28541, Zimumis 18535. to-kamiené daugiskaitos jnagininko forma M. Daukéos ,,Postiléje“ reta: brdgeis 2119 1824; 270,4, bubleis 25445, iBkeis 36245, Bwelnidis 2149, Bwieseys 1725) 2055; 2165. K. Sirvydo ,,Punktuose sakymy taip pat dar sutinkame u-kamieniy bidvardziy daugiskaitos inagininko formy: biaurumis PS I 257,, brungumis PS I 186.3, 36 36612, nepatogumis PS Il 176,9, neteysumis PS I 167g, teysumis PS I 152,95 Il 224,, greta io-kamieniy brungicys PS 1217.5, sunkieys PS I 6045; 200.9, 226,53, II 152,,, baysieys PS I 83,, biaurieys PS II 50,, grazieys PS I 257,,, IL 129) x7» 18604, smalidieys PS I 212.5, smarkieys PS II 1959, 21925. Kituose pa~ minkluose u-kamiené biidvardziy daugiskaitos inagininko forma iSlikusi silp~ nai. M. MaZvydo, B. Vilento raStuose, J. Bretkiino ,,Postiléje“ ji visiskai nevartojama. Jos liekany turime dar 1) M. Petkeviciaus katekizme: teysumis 120;-,, 2) 1595 m. M. Dauk&os katekizme: grazumis 54,4, 3) 1600 m. ,,Margaritoje Teologikoje“: ceisumis 833, 853, 86}, 88°, 53>, paklusnumis 50°, 4) 1605 m. anoniminiame katekizme skaudumis 80,, 5) D. Kleino ,,Maldy knygelése“‘: daygumis 48, 6) D. Kleino ,,Naujose giesmiy knygose“: kytrumis 156, 157. Dabar lietuviy kalbos tarmése Si forma, rodos, niekur nesutinkama. Kaip matyti if DaukSos ra’ty, u-kamiené biidvardZiy daugiskaitos inagininko forma XVI a. kai kuriose lietuviy kalbos tarmése buvo dar stipri. Stipri, Zinoma, turéjo biti ir u-kamiené daiktavardZiy daugiskaitos inagininko forma. DaiktavardZiy, daugiskaitos inagininke turin¢iy o-kamien¢ forma, sutinkame tik J. Bretktino ,,Biblijoje“. , Greta Pietumis Jes 59 ir kt. Cia turime sunais IIL Chron 26 44,46,48,50,51,52-59,54,56,58,60,62,64,66,68,70,72,74,76,78,81,83,85,88? Esra 855,53, sunais Neh 10, sunais Jerem 35 (pataisyta {1 sunumis). Dabar u-kamiené daugiskaitos inagininko forma visiSkai i8nykusi Zemaiiy tarméje. Tik pietinéje dalyje dar vartojamos u-kamienés formos. 1767 m. P. Klimavitiaus ,,Pavinastyse“ u-kamienis daugiskaitos jnagininkas dar iSlaikytas, plg. sunumis 17, 105, 113. 1787 m. Zemaiti’kame ,,Zivate“ taip pat vartojamas u-kamienis daugiskaitos jnagininkas sunumis 63, 298, 327. M. Valangiaus ,,Istorijoje* jau vartojamos o-kamienés formos: su wisajs sunajs 45, su septinejs swnajs 116, sunajs 73. Dzikai ir ryty auk&taitiai taip pat vartoja o-kamienes formas: sénais, turgais, pietais (Leipalingis, Varéna, Merkiné, Linkmenys)”, turgais, stinais, virSais (Skapiskis, Svédasai, Gelvonai, Sakyna), stinais, lietats, pietais (Palomené), stines, dunges (Raguva), tofges, siines, vores (Padvitinys), cofges (Seduva) ir kt. Greta o-kamieniy kai kuriose Snektose dar sutinkam ir u-kamienes formas: séinés||stiniim (Birzai) ir kt. Tviréiausiai u-kamiené daugiskaitos inagininko forma laikosi aukStaitiy vakarietiy pietietiy tarméje, plg. virsum, viduim, pietum (Kybartai, Vilkaviskis, Jurbarkas ir kt.). Bet ir tia daznai greta vartojamos jau o-kamienés formos, plg. sunumis||stinais (pazanavykio kapsai). Daugiskaitos vietininko raida Senosios « kamieno daugiskaitos vietininko formos *sinusu, plg. sen. sl. synochd, sen. indy stinugu, nesutikta nei perzitirétuose senuosiuose lietuviy kalbos paminkluose, nei, rodos, tarmése. Apie jos buvima lietuviy kalboje ga7” Plg. dar J. Otrebski, Wschodnio-litewskie narzecze Twereckie 1, 244, Krakéw, 1934. 37 lima spresti tik i8 daugiskaitos vietininky stnuse, viduse, pietuse, dar vartojamy aukStaitiy vakarieciy (pazanavykio kapsai, Jurbarkas ir kt.). Kaip suprieveiksméjusios lytys pastarieji vietininkai dar sutinkami ir kitose lietuviy kalbos tarmése, pvz., a tik nebisi pietuse arkliy parSéres (= piety metu) (Sakyna), petusi buva uzéjis (Gelvonai). Tokioms formoms tur bit atstovauja ir M. Dauk&os rastu daguse DP 51614; 53245, 06, DK 4456, 4603, daguse DP 301,, 516)3-14, 525 aay dagusia DP 521,97, 466419. dagusé DP 1874, 252,,. Désningas ra’ymas -use nekelia abejoniy, jog si forma yra u-kamiené = danguse ar dangiise, nes M. DaukSos ra’yba nerodo, kaip ji buvo tariama — su ilguoju ar su trumpuoju -u-. Kadangi M. Daukéa rasé aukStai¢iy vidurietiy tarme, patikimiau laikyti Sia forma tariama su trumpuoju u, taigi danguse, Vietininkas danguse galéjo atsirasti taip. Greta senosios indoeuropietiskosios daugiskaitos vietininko formos *dangusu susidaré naujoji postpoziciné daugiskaitos vietininko forma dangluise< dgs. gal. *danguns ir postpozicijos. Greta be jokio reik’més skirtumo vartojamos dvi vietininko formos *dangusu ir dangiise ilgainiui galéjo kontaminacijos keliu duoti viena forma danguse. Trumpasis -udia galéjo atsirasti ir dél harmonijos su kitais dgs. linksniais, plg. siinumis, siinumus ir t.t. Postpoziciné daugiskaitos vietininko forma formaliai Siandien yra i8likusi zemaitiy tarméje, plg. cérgilse, hérdiiise (Laukuva), curgitsi, curgits, umeiisi, tomas (Kursénai) ir kt, nes ji Gia dél-ypatingos Zemaitiy fonetikos raidos sutapo su o kamieno daugiskaitos vietininku, plg. turgiise<curgunse ir galitse <galunse <*galuonse. Kai kuriose ryty aukStaitiy tarmése taip pat sutinkame Sio vietininko lickany. BirZy apylinkése dar tevartojamas daugiskaitos vietininkas pieriis <*pietunse. K. Bigos tvirtinimu”, dusetiskiy senesnioji karta jo laikais dar tebesakiusi peltis, pietis. Kai kuriose tarmése galéjo biti vartojama forma dangiisu. Tokia forma greitiausiai vartoja ir M. Mazvydas: dangusu 23g; 36,,, 5064-5; 53249, dagusu 222,;. Tiesa, is M. Ma%vydo ra’ybos negalima spresti, kaip buvo tariama dangusu ar dangisu. Tatiau nei kituose senuosiuose paminkluose, nei, rodos, lietuviy kalbos tarmése neuZtinkame aiskiy formos su -usu pavyzdziy. Antra vertus, M. Mazvydas ir (¢)o kamieno daugiskaitos vietininkus ra%o taip pat: darbusu 319,,, 591), namusu 41414, 4603, 534,14, 5367, hukiusu 8155 Rielusu 524, ir t.t., o pastarieji tegaléjo biti tariami namiisu, wkiitsu, kelitisu, plg. dabartinius Zemai¢iy vietininkus: galiis, berZtis (Séleniai, Kretinga), dartise, lauRise (Laukuva), rastisi, rastés, galiisi, galits (KurSénai). Formos namiisu refleksas gali biti Siaurés vakary dounininky namils, galits (su kietuoju Zodzio galo s), Ji atsiradusi, matyti, kontaminuojant senesne o kamieno daugiskaitos vietininko forma -sw su naujaja postpozicine forma galiise <*galuns + postpozicija”. Todél ir M. Mazvydo dangusu reikty skaityti dangitsu. Formaliai dangtisu galéty biti laikoma # kamieno daugiskaitos vietininko forma, plg. sen. indy vedy taniigsu. Bet kadangi d-kamieniy formy i8likimas lietuviy kalboje abejotinas, tai ji greitiausiai yra atsiradusi kontaminuojant senaji daugiskaitos vietininka dangusu ir naujaji postpozicini dangilse (<* danguns-+-postpozicija) ar daugiskaitos iliatyvo dangtisna (<*danguns+-na) poveikyje. Lliatyvas ir ine- "Zr. K. Biiga, Lietuviy kalbos Zodynas, I sas, XXVIII. ™ Pig. J. Endzelins, Gramatika, 408, 38 syvas lietuviy kalbos raidoje veiké vienas kita, plg. iliatyvo formas: namuosun, Jaukuosen, laukuosnu, laukuosne, laukuosin, susidariusias dél inesyvo namuosu, laukuose poveikio. Iliatyvo jtakoje galéjo susidaryti ir rytiniy dziky 7 kamieno daugiskaitos vietininkas. akysi, sirdyst (Linkmenys, Dotinénai, Tveretius ir kt.). Linkmeny tarméje dar vartojami ir senieji 7 kamieno dgs. viet. akisi, Sirdist, Kad Gia greta vartojamos formos su ilguoju y (akysu ir kt.) atsirade iliatyvo akysna (<* akins-+ na) poveikyje, o ne kontaminuojant akisu ir akyse, kaip mano J. Endzelynas’’, rodo tai, jog daugiskaitos postpoziciniai inesyvai Cia visi8kai nevartojami ir vargu, ar buvo kada vartojami. o kamieno inesyvas laukuosu, miskuosu vietoje senesniojo vietininko, atstovaujan¢io sen. sl. vldcéch® ir sen. indy vfkésu, rytiniuose dziikuose taip pat galéjo atsirasti tik iliatyvo laukuosna, miskuosna itakoje. Iliatyvo itaka inesyvui rodo ir tas faktas, kad tose tarmése, kur iliatyvas nesudaro atskiro linksnio, pvz., aukStaitiy vakarieiu Snektose, ir daugiskaitos vietininkas turi formas akise, Sirdise (su trumpuoju i). Iliatyvo jtakoje tegaléjo atsirasti ir B. Vilento, J. Bretktino, S. Vai8noro, D. Kleino daz%nai vartojamos greta laukuose, Sirdise inesyvo formos Jaukuosa, Sirdisa. u-kamiené daugiskaitos vietininko forma, kaip retai vartojama, anksti buyo pakeista o-kamiene. J. Bretkiino ,,Postiléje“ ir K. Sirvydo ,,Punktuose sakymu% néra pavartoto né vieno u-kamieno daugiskaitos vietininko. Sutinkami Siuose paminkluose iu-kamieno daugiskaitos vietininkai jau turi (i)o-kamiene forma, plg. rubefosu BrP II 106, rubeBusu BrP II 105,,, sunariuose PS I 10945, II 19943. J. Bretkiino ,,Biblijos‘“ daugiskaitos vietininkas dangisu Apoc 5, Kosn 5, dangiisu Chron 30, dangiisa Amos 9 ir kt., 1600 m. »Margaritos Teologikos‘* dangisu 263%, 1605 m. anoniminio katekizmo dungist 435, 48,4, dunguosu 447, 46,; rodo ankstyva u-kamienés daugiskaitos vie-. tininko formos i8nykima. Kituose perZitirétuose senuosiuose lietuviy kalbos paminkluose postpozicinés formos daZnai taip pat turi jau (2)o-kamiene fleksija, plg. dagtise DK 4359, dagtise. DK 85;, nepakaiuose PK 137,4, sanariuose PK 193, sunuose PK 107.9, danguose Su 143, 186, 104, 272,9, MKr 31, rubeziuose Su 270, sandriuose MKr 7. Pirmoji lietuviy kalbos gramatika irgi pateikia jau (i)o-kamienes formas (30—51 psl.). Rytiniy dztiky Snektose (apie Linkmenis ir kt.), kur iSlaikyta sena indoeuropietiskoji daugiskaitos vietininko galiiné -su, u kamieno daiktavardziai taip pat turi o-kamienj daugiskaitos vietininka turguosu, siinuosu. Aukétaitiy tarmése dabar vartojamos jau tik o-kamienés formos, plg. stinudsa, pietudsa (Leipalingis), siinuose, pietuose (Palomené), pietuOse (Nemajiinai), sinudse, tufguose, pietuOse (Garliava), piettios (Svédasai), tufguos (Dotinénai, Alunta), tufguos, stints, virsios (Skapi’kis, Palévené, Raguva, BirZai), dungtios (Raguva), piettosi (Gelvonai), siinios, i@rguos (Siauliai, Sakyna), tofgos, stinos (MiSos upynas). Net ir Snektose, pvz., pazanavykio kapsuose ir Jurbarko tarméje, kur dar vartojamos formos pietuse, dazniau vartojamos o-kamienés lytys: tu?guos (Jurbarkas), siinuosé, stinuds (pazanavykio kapsai). 8 Br, J. Endzelins, Gramatika, 436. 74 o-kamienes formas pateikia ir kitos lietuviy kalbos gramatikos, plg. G. Ostermejerio — 25 psl.,P. Ruigio — 42 psl., K. Milkaus — 37 psl., F. Hako — 253 psl., Universitas — 11 psl. 39 Greitesnis ix Kamieno daugiskaitos nykimas XVI—XVII aa. iv kamieno daugiskaita kai kuriose tarmése dar buvo stipri. Tai matyti i8 K.Sirvydo, M.Daukios, J. Morkiino ragtu, kur iv kamieno daugiskaita dar, galima sakyti, visi8kai sveika. Visi kiti senieji paminklai fiksuoja aisky iu-kamienés daugiskaitos nykimg. Kiek geriau juose i8likes iu-kamienis daugiskaitos vardininkas, kiti linksniai daZniausiai jau peréje i io kamiena. Pirmojoje lietuviy kalbos gramatikoje’ pateikiama iu-kamiené daugiskaita, plg.: N. waisus, G. waisii, D. waisums, Ac. waisus, Ab. waisumis. D. Kleinas ,,Kompendiume“ (31 — 32 psl.) pazymi: ,,Zodziai Kardlus, Prietelus, Podéus, Kerdéus daugelio lietuviy (0 taip pat Zemaiciy) linksniuojami taisyklingai, nes jy ir daugiskaitos vardininke sakoma: tie Karalus, trys Kardlus, tie Pod&us, tie Kerdus ir t. t., kitur, ypa¢ Didziojoj Lietuvoj ir misy Priisuose, Sios linksniuotés daugiskaita tokia pati kaip pirmosios linksniuotés: Karalei, Pod%ei, Prietelei; Karali, Pod&i, Prieteli; Kardlems, Podems, Prietelems ir t. t.7*. I§ Sios D. Kleino pastabos matyti, kad tuo metu (XVII a. viduryje) iv-kamiené daugiskaita, ypaé daugiskaitos vardininkas, dar buvo daZnai vartojamas. iu-kamiene daugiskaitos paradigma pateikia ir F, Hako gramatika (253 psl.), P. Ruigio gramatika (32 psl.), K. Milkaus gramatika (37 psl.). K. Milkus (37 psl.) nurodo, kad kai kuriy io kamieno daiktavardziy, dazniausiai zymintiy asmenj ar uzsiémima (eine Person oder Amt), daugiskaita_linksniuojama pagal pirmaja linksniuote. G. Ostermejeris gramatikos 25 psl. prie u linksniavimo priskiria ir iv-kamienius daiktavardzius (Waists, Kérdzius, Kurpjus, Kardlus, Pawdjus, Razbdjus, Prietelus), pazymédamas (26 psl.), kad kai kurie jy, reiskiqa uzsiémima (Amt, Verrichtung, Handthierung), daugiskaita turi io-kamiene (Karalei, Kerdéiei). iu-kamiene atskiru Zodziy daugiskaita dar pazjsta ir kai kurios XIXa. gramatikos (Zr. A.Sleicherio gramatikos 190 psl.”, Bekerio — § 4, Sykopo—16 psl., Pajevskio-Gylio—21 psl.). Vadinasi, galima manyti, kad dar XIX a. kai kuriose tarmése buvo islike iu-kamienés daugiskaitos fleksijos. XIX a. Zemai¢iy raStuose sutinkame jau tik suprieveiksméjusi ix kamieno daugiskaitos jnagininka krygiumis, plg. yr krigiumis pule ant ziemes ZP 162, krigiomis szien ir ten sulankstiti JS 98. Tokj Suprieveiksméjusj jnagininkg fiksuoja K. Jaunius (zr. jo gramatikos 107 psl.) ir J. Jablonskis (r. jo 1922 m. gramatikos 24 psl.). iu kamieno daugiskaita dabar tarmése, igskyrus vieno kito Zodzio vard., Pvz., sodzi#s (Suv, Kalvarija), nesutinkama. Sunku dabar susekti prieZastis Kodél iu kamieno daugiskaita nyko greitiau, negu u kamieno, Greitiausiai % Zr. D, Klein, Gramatica Litvanica,., 50, Regiomonti. 1653. % ,,Die Woerter Karalus ein Koenig |Prietelus ein Freund| PodZus ein Toepffer \Kerdzus ein Hirt} werden yon vielen Littauen lauch den Samaiten regulariter declinieret; denn sie auch in Pl, N. sagen: tie Karalus Itrys Karalus| tie Pod£us| tie Kerdgus etc. aber von andern |insonderheit den Groflitauen auch unsern Preussischen| werden die Plurales Numeri flectiret gleich wie die Nomina der ersten Declination: Karalei |Podzei| Prietelei, Karaltt |Podza| Prieteli, Kardlems |\PodZems| Prietelems etc, ™ A, Sleicheris, teigdamas, kad daiktavardZiai su jus, -ius (czus dus) turi io-kamieng deugiskaita, pazymi: ,,die andern, z, b, vaisius, Kénnen auch im Plural der u-decl, treu bleiben“, 40 iu-kamieno nykima paspartino tas faktas, kad galéjo greta biti vartojami lygiareikémiai iu ir io Kamieno daiktavardziai, plg. mojus-mojimas R II 403, KW 460 ir mojis RI 89, KW 260, myrius-mirtis ir myris MLLG I 229, gérius-grazybé PS I 380 ir géris ir kt.. Senuosiuose misy paminkluose, kuriuose sutinkame iu-kamienés daugiskaitos liekany, taip pat pasitaiko greta vartojamy iu ir io kamieno daiktavardziy, plg. 1) M. Maivydo. rasty vienaskaitos vardininka karalis 2103-4, neprietelis 530, 47819, vienaskaitos galininka neprieteli 101,, 398,, neprietelij 5184-19, nepriteli 4114, vienaskaitos Sauksmininka neprieteli 53,, neprieteli 223, ir kt. greta vienaskaitos galininko neprietelu 581, ir kt. 2) B. Vilento ra8ty vienaskaitos vardininkg neprietelis EE 35,9, 39, E 54 ir mepriecelus EE 39, 3) J, Bretktino ,,Postilés“* vienaskaitos vardininkqa meprietelius ir vienaskaitos galininka neprieteli PI 297, 2494-15 279, IL 220, 221 (2 kartus), 248, prieceli P II 415 (2 kartus), vienaskaitos galininkg Lozaru P I 191 (2 kartus), 332 ir Lazari P I 351 (3 kartus), 261, II 178, 198 (2 kartus), 522, J. Bretkino ,,Biblijos“ vienaskaitos galininkg Karali 2Makk 4, Chron 4, Ravd 2 ir karaliu Chron 20, 2 Chron 1, araliu Chron 26 ir kt., vienaskaitos galininka Neprieteli Matth 10, Jud 13, 2 Makk 3, 14 ir kt. ir neprieteliu Tob 8, Jerem 30 (itaisyta j neprieteli) ir kt. 4) sanarius DP 48, 109 ir kt. ir sanaris Mz 58649, E14, 15, 17, sannaris BrP I, 128, 189, 238, BrBCor 12 (3 kartus) ir kt. Kai kuriy io kamieno daiktavardziu, kuriy vienaskaitos Sauksmininkas su -au dagnai vartojamas, vienaskaita galéjo biti sudaryta naujai pagal mu kamiena, plg. lietuviy kalbos tarmése daznai pasitaikanCius artojus, mokytojus, snaudalius, isganytojus ir kt.%. Tuo bidu galéjo susidaryti nauja zodziy grupé, turinti u-kamieng vienaskaita ir ‘o-kamienge daugiskaita. Tolesnis (i)u linksniavimo nysimas lietuviy kelbos tarmése Kai kuriose lietuviy kalbos tarmése dél specifinés jy fonetikos raidos (4)u ir (4Jokamieno daiktavardz:y linksniavimas dar labiau suartéjo. Rytieciy aukstaitiy ir dziky &nektose dél an> q virtimo un> y, kuris uZfiksuotas iau 1605 m. anoniminiame katekizme ir K. Sirvydo rastuose, sutapo o ir u linksniavimy vienaskaitos galininky formos, plg. vatky <*vaikan ir stiny. Dél to Cia u kamienonykimas paspartéjo. Kai kuriose Snektose net ir vienaskaitos vardininkas turi jau o-kamiene fleksija, plg. sunas, alas, médas (greta alus, medus ir t. t.) (Gelvonai, Bagaslaviskis ir kt.), kaip ir vardininkas ratas. MiiSos upyno aukStai¢iy Snektoms bidngas zodzio galo trumpéjimas. Trumpieji Zodzio galo balsiai cia i8krinta Iskrinta ir trumpasis Zodzio galo u. Dél to gia sutampa o ir u kamieno daiktavard%iy vienaskaitos vardininkas. plg. sins, tufgs, 2mégs (Birzai), torgs, siins, vor, léts, Zmogs, méds, als (Pasvitinys, Seduva ir kt.). Kiti wu kamieno daiktavardZ1y tinksniai analogiskai vardininkui daZnai taip pat persiformuoja o kamieno pavyzdziu, plg. kilmininka: tofga, siina (Pagvitinys) ir kt. 7% ple. P. SkardZius, min. veik., 79—80 psl. 7 Zr, P. Jonikas, min, veik., 47. 4h