lenS eino
(Bielens ein)
i
ki as
o
laiko
la iy
g ama ikas.
Padé is
pasikei é
pas-
ku iniaisiais
deSim me iais.
1922
m.
la iy
g ama ikos
is o ijoje
iSkyla
okia
mums
da
ne
g ei ai
pasiekiama
i sukalné,
kaip
Janio
Endzelyno
,,Le ische
G amma-
ik“,
1938
m.
iSeina
o
pa ies
au o iaus
,,La ieSu
alodas
skayas
un
o mas“.
1951
m.
didziaja
J.
Endzelyno
g ama ika
su
papildymais
i8sileidg
la iskai,
la iai
susilauké
S ai
jau
i
akademinés
daba inés
li e a ii inés
kalbos
g ama ikos
pi mojo
omo’.
Sio
omo
pasi odymas
—
ai
kele iy
me y
La ijos
TSR
Moksly
akademijos
Kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
G ama ikos
sek o iaus
kolek yyo
j emp o
da bo
ezul a as.
Veikalo
au o iai:
A.
Ahe o,
A.
Be gmané,
A.
Blinkena,
R.
G abis,
M.
Lepika,
R.
Melbiksé,
A.
Mikelsoné,
T.
Puo y é,
M.
Saulé-Sleiné.
Redakciné
kolegija:
A.
Be gmané,
R.
G abis,
M.
Lepika,
E.
Sokolas
(a sak.
edak o ius).
Didziausia
naS a,
aSan
8iq
g ama ika,
eko
nusipelniusiam
La ijos
TSR
kul i-
os
eikéjui
R.
G abiui,
ku is
pa a’é
ne
ik
a ski us
sky ius,
edaga o,
be
i
a-
do a o
isam
g ama ikos
pa engimo
da bo
p ocesui.
G ama ikos
ank aé is
bu o
uzbaig as
jau
1956
m.
Ty
me y
udenj
j yko
Sio
ank aS io ap a imas,
ku iame
be
La ijos
TSR
Moksly
Akademijos
Kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
da buo ojy
daly a o
aukS yjy
mokykly
dés y ojai,
moky ojai,
Zu nalis ai
i
Siaip
j ai is
i-
suomenés
a s o ai.
Rank ascio
ap a ime
iesioginiu
a
ne iesioginiu
biidu
da-
ly a o
i
kai
ku ie
lie uyiy
bei
es y
kalbininkai.
S a s an
g ama ikos
ank aé j,
bu o
keliama
nemaza
gin y iny
klausimy,
neissp es y
p oblemy.
Ta p
ki y
da-
lyky
labai
aS iai
bu o
iSkel as
i
la iy
asybos
e o mos
Klausimas.
Raiybos
e o ma,
sunkus
edaga imo
da bas
i
kai
ku ios
ki os
kli i ys
kiek
uzdelsé
g a-
ma ikos
pasi odyma.
Tokios
apim ies
daba inés
la iy
li e a i inés
kalbos
g ama ika
pasi odo
pi mg
ka g.
Tai
ne
ik ai
pi moji
okio
pobiidzio
la iy,
be
i
apsk i ai
bal y
kalby
g ama ika.
Daba inés
kalbos
sa oka
Sioje
g ama ikoje
apima
ne
ik
pas a yjy
deSim meciy
Ja iy
li e a i ine
kalba,
be
isq
li e a ii inés
kalbos
aidos
pe iod
nuo
XIX- ojo
amZiaus
pasku iniyjy
deSim meciy
(s a s an
g ama ikos
ank-
a& j,
kai
kas,
p z.,
p o .
J.
Loja,
si ilé
p adé i
8j
pe iodg
XIX-ojo
amziaus
idu iu)
iki
miisy
dieny.
G ama ikoje
emiamasi
nepap as ai
gausia
ak ine
kalbine
me-
dziaga
—
ge iausiy
la iy
a8y ojy
da bais,
p adedan
b oliais
R.
i
M.
Kaudzy-
iais,
Apsy$u
Jekabu,
Rudol u
Blaumaniu
i
baigian
a ybinés
la iy
li e a ii os
meis ais.
Pia¢iai
panaudojama
i
au osaka,
moksliné
p oza,
pe iodika.
Kadangi
g ama ika
y a
no ma y aus
pobiidzio,
ai
a miniai
ei8kiniai
lie-
Ciami
mazZai,
daZniausiai
ik
okiais
a ejais,
kada
jie
iesiogiai
siejasi
su
a ski ais
*
Dél
la iy
kalbos
g ama iky
cha ak e is ikos
plg.
R.
G ibis,
Pa ska s
pa
17.
gadsim a
la ieSu
alodas
g ama ikim.
—
Valodas
un
li e a u as
ins i u a
Raks i,
5,
205—
—
266,
Riga,
1955;
R.
G isle,
17.
gadsim a
g ama ikas
ka
la iesu
alodas
és u es
a o s.
—
Valodas
un
li e a u as
ins i u a
Raks i,
7,
245-255,
Rigi,
1958;
R.
G isle,
Réhehiizena
g ama ika
un
p e
o
é s ais
Einho na
aks s.
—
Raks u
k ajums,
el ijums
akadémikim
p o eso am
d .
Janim
Endzelinam
ipa
85
dzi es
un
65
da bu
gadu
a ce ei,
479
—526,
Rigi,
1959;
J.Endzelins,
La icdu
alodas
g ama ika,
22—23,
Riga, 1951;
J.
Endzelins,
Ie ads
bal u
ilolo ija,
67
—68,
Riga,
1945;
A.
Bielens ein,
Die
le ische
Sp ache,
1,
20
—28,
Be lin,
1863;
J.
Nied e,
La iedu
li e a u a,
1,
76—78,
Riga,
1952.
*
Misdienu
la iegu
li e i as
alodas
g ama ika,
1,
oné ika
un
mo ologija,
La ijas
PSR
Zina gu
Akadémijas
Izde nieciba,
Riga,
1959,
830
psi.
326
li e a i inés kalbos
ak ais.
Gana
sudé ingas
g ama ikos
au o iams uZda inys
bu o
is o inis
eiSkiniy
ak a imas.
Visidkai
be
is o izmo
elemen y
a gu
ima-
noma,
u
bi ,
pa a’y i
pla esne
daba inés
la iy
kalbos
g ama ika.
Is o izmo
neié engé
i
Sios
g ama ikos
au o iai.
Ta iau
is o izmas
né a
koks
no s
disonan-
sas
daba inés
kalbos
eiSkiniams,
0,
p iesingai,
padeda
Siuos
eiskinius
ge iau
sup as i.
Su
Siuo
is o izmu
nea ski iamai
susije
i
lie u iy
kalbos
elemen ai,
pade-
dan ys
nuS ies i
a ski us
la iy
kalbos
ak us.
Sia
p oga
eikia
pas ebé i,
kad
lie-
u iy
kalbos
elemen ai,
la iy
i
lie u iy
kalby
san ykio
klausimai
ap inkami
dau-
gelyje
i
anks esniyjy
la iy
kalbos
g ama iky,
o
kai
ku iy
anks esniyjy
la iy
g ama iky
au o iy
samp o a imai
apie
lie u iy
i
la iy
kalby
giminys e
y a
be
galo
jdomiis
i
sunku
i&kes i
¢ia
jy
nepaci a us.
S ai
jau
XVIII- ame
amZiuje
Go ha das
F id ichas
S ende is
sa o
g ama ikoje
a8é:
,,Die
Le ische
Sp ache
is
eine
Schwes e
de
Li hauischen.
Ich
be u e
mich
nich
blo8
au
die
Achn-
lichkei
ih e
Benennung,
indem
Li wa,
wie
die
Li haue
ih
Land
nennen,
und
La wi,
wie
sich
die
Le en
nennen,
ziemlich
ahnlich
lau en,
sonde n
haup sach-
lich
au
die
Uebe eins immung
beyde
Sp achen...
Beyde
Sp achen,
sowol
die
Le ische
als
die
Li hauische,
sind
Abs ammlinge
on
de
Sla onischen“*-
©
Ch is o as
Ha de is,
papildydamas
G.
F.
S ende io
g ama ika,
da
jdomiau
»iéaiskina“
8
Klausima?
»Nach
diese
Hypo hese
lieBe
sich
nun
auch
wohl
e -
kla en,
wie
die
li auische
Sp ache
eine
Schwes e
de
le ischen
seyn
kann.
So
wie
die
Le en
u sp iinglich
ein
ussische
S amm
wa en,
so
wa en
die
Li -
aue
ein
pohlnisches
Volk.
Noch
je z
is
die
ussische
und
pohlnische
Sp ache
sehe
e wand :
wah scheinlich
in
jenen
Zei en
noch
meh .
Nimm
man
nun
an,
daB
i gend
ein
S amm
des
eu schen
Volks
sich hie
als
Kolonie
niede lic8,
so
is
es
ja
ein
ge inges,
auch
noch
wei e
anzunehmen,
dai
diese
Kolonie
nich
blos
langs
dem
U e
de
Os see,
wo
die
Le en
wohnen,
geblieben,
sonde n
auch
ie-
e ins
Land
zu
den
Li aue n
gegangen
sey.
Wo
sie
nun
ih e
Sp ache
mi
de
ussischen
e misch en,
da
en s and
die
le ische
Sp ache;
wo
sie
solche
abe
mi
de
pohlnischen
e misch en,
da
en s and
die
li auische“*.
A.
BylenS einas,
sa o
g ama ikoje
da es
la iy
g ama iky
apZ alga,
kaip
Siy
g ama iky
ikuma
nu odo,
kad
jy
au o iai
nelygino
la iy
kalbos
ak y
su
lie u iy
i
sla y
kalby
ak ais
(,,...die
uch ba e
Ve gleichung
mi
dem
Li hauischen
und
Sla ischen
meis
ganz
un e liss “*).
Pa io
A.
Bylend eino
g ama ikai,
zinoma,
negalima
Sio
bag
3
Le ische
G amma ik,
e asse
on
Go ha d
F ied ich
S ende ...,
Zwey e
Au -
lage...
9—10,
Mi au,
1783.
(La iy
kalba
y a
lic u iy
kalbos
sesuo.
AS
emiuosi
ne
ik
pa-
adinimo
panagumu,
uo
kad
Li a,
kaip
lie u iai
sa o
k ai q
adina,
i
La i,
kaip
adinasi
la iai,
gana
pana iai
skamba,
a iau
s a biausia
abiejy
kalby
a i ikimu...
Abi
kalbos>
ick
o iy,
ick
i
lie u iy,
y a
sla y
kalby
palikuonés.)
«
Anme kungen
und
Zusazze
zu
de
le ischen
G amma ik
des
He n
P ops
S ende ,
yon
Ch is oph
Ha de ,
Zwei e
und
e meh e
Ausgabe,
10—11,
Mi au,
1809.
(Kokiu
biidu
lie u iy
kalba
gali
bi i
la iy
kalbos
sese ia,
pagal
Sig
hipo eze
galima
ic
aip
aiSkin i.
Kaip
la iai
is
p adzios
bu o
usy
kil is,
aip
lie u iai
bu o
lenky
au a.
Da
i
daba
usy
i
lenky
kalbos
y a
labai
giminingos:
anais
laikais
bu o,
u
bi ,
da
giminingesnés.
P ileidus,
kad
kokia
no s
okiediy
au os
kil is
cia
jsikii é
kaip
kolonija,
nesunku
many i,
kad
$i
kolonija
liko
ne
ik
Bal ijos
ja os
pak an éje,
ku
gy ena
la iai,
be
i
giliau
j
lic u iy
k ad q
pasis iiméjo.
Ku
jie
sa o
kalba
sumaiié
su
usy
kalba,
en
a si ado
la iy
kalba,
o
ku
su
lenky
—
en
a si adg
lie u iy
kalba.)
5
A.
Bielens ein,
Die
le ische
Sp ache,
1,
28,
Be lin,
1863.
327
44
psl.
kalban
apie
siau ojo
e,
é
a ojima
ne
isigkai
iksliai
o muluojama:
y++. edu
(no
senaka
eiu),
me u
(no
senaka
mesu)
u.
c.“
Skai y ojas
gali
sup as i,
kad
la .
edu
<
e u,
adinasi,
du
<
£u
i
.
106
psl.
nag inéjan
daik a a dzius
su
p iesaga
-enis,
nu odomas
i
Zodis
ke menis,
paaiskinama,
kad
ai
skolinys
i8
seno és
p iisy
kalbos
(ke mens).
Skai y-
ojas,
ge iau
nesusipazines
su
la iy
kalbos
is o ija,
gali
pagal o i,
kad
la iai
§}
4odj
ga o
i8
p iisy,
uo
a pu
kai
j
la iy
kalba
jj
i edé
A is
K on aldas
(1837—
1875),
jau
p aéjus
keliems
Sim me iams
po
p isy
kalbos
isnykimo.
424
psl.
nu odoma,
kad
Zodis
(pama a ds),
i8
ku io
kiles
biid a dis
pilns
y a
Zu es,
0
155
psl.
aSoma:
,,pil u is
(blakus
e bam
pil
a
nozimi
ski
pilnam“)“.
Taigi
isai
neaikus
Zoziy
pilns
i
pile
ySys.
Lie .
isas
eikia
ki éiuo i
isas,
o
ne
isas
(531
psl.),
0
sen.
p .
issa
(531
psl.)
eisingiau
a8y i
wissa.
Reikia
a8y i
is
ge idusias,
ne
isij—ge idusias
(465
psl.).
La .
ja-,
ku io
pagalba
suda oma
eikiamybés
nuosaka
( ajadzibas
iz eiksme),
J.
Endzelyno
nuomone®,
y a
eikiausiai
(laikam!)
senoji
jo-kamienio
j a dzio
gene y o
i
abla y o
bend oji
o ma,
o
ne
gene y o
i
da y o,
kaip
nu odoma
g ama ikoje
(615
psl.).
704
psl.,
gal
bii ,
pe
d asiai
eigiama,
kad
p ie eiksmis
aka
kiles
iS
ie-
naskai os
loka y o*.
Taip
pa
isai
neaisku,
kodél
kai
ku iy
li e a i iniy
paminkly
g ama ikos
eks e
ci uojami
keli
leidimai,
pa yzdziui:
Kaudz.
1
—
Mé nieku
laiki,
Riga,
1913;
Kaudz.
2
—
Mé nieku
laiki,
Riga,
1949;
Kaudz.
3
—
Mé nieku
laiki,
Riga,
1954
a ba
V. L.
3
—
Z ejnieka
déls,
Riga,
1947;
V-
L.
12
—
Z ejnieka
déls,
Riga,
1956
i
. .
Vis
ick
ienas
ku is
leidimas
u é y
bi i
au en i8kiausias
i
ji
eiké y
ci uo i.
La iy
kalbos
specialis ai,
su
dideliu
susidoméjimu
su ike
naujaja
g ama ika,
be
abejo,
ja
k uopS iai
i8nag inés,
i8kels
ge qsias
puses,
nu odys
iikumus,
as
ne ikslumy,
a iau
jau
i
daba
galima
pasaky i,
kad
miné asis
eikalas
y a
labai
eik’mingas
puslapis
la iy
kalbos
g ama iky
is o ijoje,
i
kukliis,
ik
pe i u
i
ai
ne
i uliniame
puslapyje
pasi a’e
Sios
g ama ikos
au o iai
nusipelno
labai
8
J,
Endzelins,
La iesu
alodas
g ama ika,
886,
Riga,
1951.
®
Pilg,
K.
Buga,
Rink iniai
ai ai,
suda é
Z.
Zinke i ius,
2,
183,
Vilnius,
1959;
K.
Ul ydas,
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
2,
82,
Vilnius, 1959,
