Tarmių medžiagos rinkimas lietuvių kalbos atlasui

falsRe TUL 12 Kw Ab) 0 TY R108 KLAUSIMAILI, If flee PUNO So Tee MAG RAS) Lad “CASK Ase Re Meh 3A TARMIU MEDZIAGOS RINKIMAS LIETUVIU KALBOS ATLASUI E,'GRINAVECKIENE Misy respublikoje nuo 1951 mety kasmet placiu mastu vykdomas lietuviy kalbos tarmiy tyrinéjimas, tarminés medziagos rinkimas rengiamam lietuviy kalbos atlasui. Tam reikalui Lietuvos TSR Moksly akademijos Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto buvo parengta ir 1951 metais iSleista ,,Lietuviy kalbos atlaso medZiagos rinkimo programa“?, 1954 m. buvo parengta ir iSleista ir ,,Lietuviy kalbos atlaso medzZiagos rinkimo instrukcija“*, duodanti konkrecius metodinius nurodymus, kaip ta ar kita tarmine ypatybe i8 tarmés atstovy iSklausti, kaip ja uZrasyti, kaip surinkta medZiaga tvarkyti ir pan. Kad tarminés medziagos rinkimo darbas bity planingiau ir sistemingiau vykdomas, visa Lietuvos TSR teritorija buvo padalinta j daugiau kaip 700 gyvenamy punkty, vienas nuo kito atitolusiy mazdaug per 10—12 km. Tokiy gyvenamyjy punkty tarmé ir yra tiriama. Dabar tokiy tirtiny punkty jau yra kick daugiau, nes ekspedicijy ar individualiy tyrinéjimy metu paaiskéjo, kad, atsizvelgiant j istorine kalbos ir tarmiy raidg, reikia punkty skaitiu padidinti tose victose, kur eina tarmiy ribos, kur susikerta keliy skirting tarmiy ypatybés. Reikia dar pasakyti, kad rengiamam lietuviy kalbos atlasui tarminé medziaga buvo ir tebéra renkama ir i8 Baltarusijos TSR vakariniuose rajonuose (Gardino, Rodiinios, Jarotiskiy, Varanavo, Astravo, Zietelos, Vydziy ir Breslaujos) esantiy izoliuoty lietuvisky kaimy. ] tarminés medZiagos rinkimo darba i8 pat pirmyjy dieny (1951 m.) jsitrauké Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus darbuotojai, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto ir Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Lietuviy kalbos katedry déstytojai ir studentai. Pastaruoju metu j tarminés medziagos rinkimo darba aktyviai jsijungé ir Siauliy pedagoginio instituto Lietuviy kalbos katedros déstytojy ir studenty kolektyvas, o taip pat kai kurie respublikos mokytojai lituanistai. Dialektologinés medziagos rinkimo pradzioje visy pirma buvo kreipiamas démesys j tas lietuviy kalbos tarmes, kurios sudaré lietuviy literatirinés kalbos pagrinda, j pietiniy vakary aukStai¢iy (kapsy ir zanavyky) ir kitas Piety Lietuvos tarmes. Per pirmuosius tris medZiagos rinkimo metus (1951 —1953), galima sakyti, Zr, Lietuviy kalbos atlaso medZiagos rinkimo programa, Lietuvos TSR Moksly akademija, Lietuviy kalbos ir literatiros institutas, Vilnius, 1851, II leid., 1°56. *%r. Lictuviy kalbos atlaso medziagos rinkimo instrukcija, Lietuvos TSR Moksly akademija, Lictuviy kalbos ir literatiiros institutas, Vilnius, 1954, II leid., 1957. 191 buvo i&tirtas visas Piety. Lietuvos tarmiy plotas (tame tarpe dalis vidurietiy ir dziku tarmiy). Nuo 1954 m. pradétos tyrinéti ryty aukStaitiy tarmés, nuo 1957m. tiriami vidurio aukStaitiai ir 1958 m. prieita prie patiy sunkiausiyjy lietuviy kalbos tarmiu — Zemaitiy tyrinéjimo. Reikia paminéti, kad vien tik per 1959 metus tarminé mediiaga lietuviy kalbos atlasui surinkta i8 85 gyvenamyjy punkty. Iki Siol i& viso jau yra i8tirta daugiau kaip 500 gyvenamyjy punkty tarmé. Tarminés medziagos rinkimo darbas numatomas baigti apie 1963 m. Kaip vykdomas lietuviy kalbos tarminés medzZiagos rinkimo darbas, akivaizdziausiai rodo 1959 m. surinktoji tarminé mediiaga. Ja tia bendrais bruoZais ir paanalizuosime. : Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto dialektologai 1959 metais surengé tris mokslines ekspedicijas, kuriose i§ viso dalyvavo 20 zmoniy ir i8tyré 40 gyvenamyju punkty tarme. (Metiniu planu buyo numatyta i8tirti 30 punkty.) Pirmoji ekspedicija vyko vakary Baltarusijos TSR izoliuotose lietuviskose salose — JirdtiSkiy (dabar Yvijos), Varanavo, Rédiinios ir Gafdino rajonuose. Sioje ekspedicijoje i8tirta 7 gyvenamuyjy punkty tarmé. Ekspedicijos metu buvo surinkta daug vertingos ir iki Siol mazai zinomos ar girdétos tarminés medzZiagos ; surinkta ir tokiy duomeny, kurie leidzia praplésti Lietuvos TSR teritorijoje sutinkamy tarminiy ypatybiy plota ir ribas, uzragyta daug naujy, vietos kolorita atspindingiu Zodziy ir jy formy, daug graziy sustabaréjusiy pasakymy ir senu frazeologiniy junginiy, nemazq pluosta tautosakos, ypaé raudy, uZkalbéjimy, surinkta apie 500 Sio kra8to vietovardziy ir kitos vertingos medZiagos. (Keletas Sio kraSto uzra’yty tautosakos dalykéliy straipsnio gale pateikiami kaip tarminiai pavyzdziai, Zr. 199—204 psl.). Antai, Kargaudy (Rodiinios raj., tyré V. Vitkauskas), Ramaskoniy (Varanavo raj., tyré J. Sukys), Azierky (Gardino raj., tyré A. Vidugiris) apylinkése surinkti tarminiai duomenys rodo, kad ¢ia vyksta Ik dvibalsiy ie, uo vienabalséjimas, virtimas yy, #, pvz.: dynd® (diena), njkas (niekas), kiidélis (kuodelis), slitéle (Sluotelé), gydét (dainuoti), spytis (spiecius), kitinas (kluonas). ~ *Tarminiai pavyzdziai straipsnyje raSomi Ik ragmenimis, kur jy tarimas sutampa su Ik, ta¢iau skirtingi nuo Ik garsy tarimo dalykai Zymimi. Sakysim, Baltarusijos TSR izoliuoty lietuviy kalbos saly pavyzdZiuose sutinkami ¢, 9, garsai. Jie yra tariami po kietyjy priebalsiy (dél to ir / kietumas Siuo atveju neZymimas) ir atliepia Siuos Ik garsus: e- ¢ (norej~noréjo) ; 9 -e (ragéj ~ regéjo), & — i, iy ¢ (stirois ~ stiris, Z0idz ~ 29di, réitas ~ rytas> pirkélot ~ pirkéle). Zemaitiy tarmiy pavyzdZiuose sutinkami paplatéj¢ ¢, ¢ garsai. Jie tariami vietoj Ik i, u trumpyjy balsiy ir su jais sudaryty dvigarsiy (kde ~ kia, bdva ~ bivo), o taip pat Zodzio gale vietoj Ik nekirtiuoty e, é, io, ¢ (sake ~siké, lduk? ~ lauké, brdle ~ brdlio). ¢, 9 balsiai visada trumpi. Vidurio Lietuvos tarmiy pavyzdZiuose vartojami skirtingi nuo Ik ¢, » balsiai, sutinkami nekirciuotame Zodzio gale vietoj ai, au dvibalsiy (vaike ~ vaikai, sdko ~ sakati). Siy tarmiy nekirtiuotame Zodzio gale balsis ¢ tariamas vietoj Ik iai, ei dvibalsiy ir ¢ balsio (kvidté ~ kvietiai, sdké ~ sakei, kdté ~ kite. Balsis o tariamas tarmés 4odziy gale vietoj Ik q (vatko ~ vaika). Vietoj 1k trumpojo @ uzdarame ZodzZio gale Cia tariamas kiek redukuotas su wu atspalviu a (vatkas ~ vaikas). Skirtingas nuo Ik atskiry priebalsiy ar priebalsiy grupiy minkStumas visada Zymimas. | Ik garsai netransponuojami. Kiréiuoto garso ilguma rodo, paprastai, atitinkamos priegaidés Zenklai : balsiai su tvirtaprade, tvirtagale ir lau%tine priegaide visada ilgi, su vidurine — pusilgiai. Vidurinés priegaidés Zenklas, be to, dedamas ir ant ilgy balsiy tais atvejais, kai priegaidés neskiriamos. Garso ilgumg Siuo atveju rodo jprastas Ik ilgumo Zyméjimas (brikSnys, nosinés Zenklas). Visai taip pat Zymimi ir ilgi nekirtiuoti garsai, Nekirtiuoto garso pusilgumj rodo tatka: garso Sone Zemai. Kai Zodyje yra keli kirtiai, pagrindinis i8 jy yra pirmasis. 192 Pelesos (Rodiinios raj., tyré D. Gargasaité) ir Azierky punkty medziaga konstatuoja jdomy siy tarmiy priebalsiy ¢, d virtima i g, & price’ e, é balsius, pvz.: vdngenio (vandenio), kévas (tévas), Rekés (tekés), sugegé (sudegé). Tiriamojo ploto medziaga konstatuoja, kad vns. vt. ir biitojo kartinio laiko I[J-iojo asm. formos Zodzio gale prieS j ar v nukrinta lk balsiai e, é, 0, pvz.: agvaciéj (uzpakalyje), gerkléj (gerkléje), anorej (panoréjo), ataj (atéjo), atpidv (atpiové), spidu (spiové), insispirdzinéj (prieSinosi). Sis reiskinys dazZniausiai pastebimas tuo atveju, kai j, v eina prie’ skiemenj su ilgaisiais balsiais ar dvibalsiais. Laziiny apylinkése (Jiirotiskiy raj., tyré E. Grinaveckiené) uZfiksuotos tokios daiktavardziy priebalsinio kamieno vienaskaitos vardininko formos, kaip mubj (motina), Zmudj (Zmogus); senos jvardziuotiniy biidvardziy, o taip pat idomios ivardziuotiniy daiktavardziu formos, kaip jaundmpjamp mizotkos édidzia (pas jaunajj armonika groja), azeifi tu radnutipjump susiedéliump (uzeik tu pas tikruosius kaimynélius), martélesis andarfkas (martelés sijonas), Zmogaiiskasai ddérbas (zmogaus darbas), arganistasai (vargonininkas) ir pan.; sutinkamos dvejopos asmeniniy ir sangraziniy jvardziy vienaskaitos jnagininko formos maimi ir maimim (manimi), taimi ir taimifi (tavimi), saimi ir saimimi (savimi); konstatuotas senyjy postpoziciniy vietininky vartojimas ir jy formy jvairumas: kldusk tdmp kitdmp Emogiép (klausk to kito Zmogaus), te:p (pas tave), vaikiép (pas vaika, vaiko), peliump (pas peles), diurump (prie dury), manjp (prie manes); vaftuosai (vartuose), apivarditésbij (su apyvaraitémis, su virvelémis), jaujosoij (jaujose), dzvijoset momost (dviejy mamu, pas dvi mamas) ir pan.; lyties bilo vartojimas vietoj Ik badavo: biilo, dnas dteima mandp momap (biidavo, jis ateina pas mano mama); seno~ vinio galiininio kirtiavimo liekany veiksmazodziuose buvimas: szosis (bus, atsiras), stojds (pasidaré), stojomés (atsistojome), vijds (vijosi), radés (atsirado). Laziny, o taip pat ir kai kuriuose kituose tirtuose punktuose (Kargauduose, Pelesoje) yra vartojama nekaitoma ir sustabaréjusi veikiamosios riiies dalyviu bitojo kartinio laiko forma, pvz.: bernitkas susnebitvj (vaikinas i8varges), mergutdité aimigt (mergaité uzmigusi), and numirj (ji mirusi), vatkas apsisticing (vaikas nusiplikines), Suva predj (Suo priédes), a¥ atdji (a8 atéjes), brigadiérus apsifdj (brigadierius supykes) ir pan. Ar tik Si dabar i8 pirmo Zvilgsnio atrodanti daugiskaitos vardininko forma néra abiem giminéms ir abiem skaitiams apibendrinta senoji bevardés giminés forma, jau kitose lietuviy kalbos tarmése neuZtinkama? Daugiskaitos jnagininkui reik&ti Siose tarmése yra vartojama, grei¢iausiai, senoji dviskaitos forma, pvz.: Laziinuose, Kargauduose ir Pelesoje su galiine -mi: akimi (akimis), darimi (durimis), ndsimi (nosimis, 8nervémis), /apémi (lapémis), rafikomt (rankomis); Bielifinuose (apie Notia, Rodiinios raj., tyré A. Jonaityté) — su galiine -ma: Smonima (Zmonémis), sunima (Sunimis), rafikoma (rankomis); Ramaskonyse— su galiine— mu : avimit (avimis), piemenimt (piemenimis), Sunimt (Sunimis). Esamojo laiko veikiamosios riSies dalyviai Gia sutinkami retai. Pasitaiko (Laziiny punktas), kad jy funkcijas eina pusdalyvis, pvz.: pamaté Zmogy sédédamy (pamaté sédintj %mogu), daiig eidamij Zmonii{ (daug einantiy zmoniy), rado drkij ésdamy (rado édantj arklj), pameciau vdleydamy (palikau valganti), rag@jau anij sédamy (matiau jj séjantj) ir pan. Siose tarmése sutinkama ir daug skirtingy nuo literatiirinés kalbos prieveiks13, Kalbotyros kiausimai, 11 193 miu, pvz.: taduikai (tada), Sijaitkai (Sen), tijaitkai (ten), dabarkai (dabar), dafkai (dabar), ingi Rétverelia (i keturias dalis) ir d. kt. Daugumas veiksmazodziy su priesaga -(d)inéti Siose tarmése, skirtingai nuo Ik, dazniausiai neturi veiksmo kartojimo reikimés, pvz.: (Laziinai) iSeidzinéja sénas Soilas dziédas (i8eina senas Zilas senis), dnas jaii davydzinéja mané (jis mane jau pasiveja), atnezdsinék darkai savis grasis (atnesk dabar savo pinigus); (Pelesa) iSdarindzinéja ravélj dél samany (dirba griovelj samanoms); (Ramaskonys) jau pritemdinéja (jau temsta) ir kt. Apie Laziinus sutinkamas senasis prielinksnis pie. Cia jis vartojamas su galininku vietoj lk prielinksnio prie su kilmininku, pvz.: ana stéu pie krasty (ji stovi prie kra8to), més gyvénam pie médziy (mes gyvename prie miSko). Priclinksnis pie Gia yra vartojamas ir apie vietoje, pvz.: pie manj nepamif¥ (nepamirSk apie mane), ky saké pie dbelas (ka saké apie obelis). Kryptiai reikSti po traukos veiksmazodziy (citi, grigti, siusti...), skirtingai nuo lk, ¢ia visada vartojamas senasis kilmininkas “be prielinksnio, pvz.: ek manjs (eik pas mane), dnas negrigzo jos (jis negrizo pas jg), nuvdj bernitkas didés (nuéjo berniukas pas déde), aciunté jaunikj dukteriés (atsiunté jauniki pas dukterj) ir pan. Firtosiose tarmése yra ir daugleksikos skirtybiy nuo Ik, daug seny lietuvidky zodziy, graziu frazeologiniy junginiy, kurie kitose lietuviy kalbos tarmése dazniausiai neudtinkami, pvz.: (Laziinai) médaias (miSkas), médziaga (medis), lapé, laputdité (voveruska), sprundagalvis, stumbagalvis (kiijagalvis), lakStas (medzio lapas), plinksna (svogino lai8kas), gridscls (bulviné koSé), kisnis (truputis), krinise (grauzti), nuplitke (nuplaukti), véentara (vis tiek), sekmé (pasaka), priimtiwés (dovanos), nusmainyce (pasikeisti), apsiképce (nuplikti), degijs, degunci ‘(karStas, -4), insivilgyce (suSlapti), skraidyce (lakstyti, bégti), riftkce (imti, vesti), kienas ddrbas (kieno darbas), vienas viendp nefitaroija (vienas su kitu nesikalba), ant pirmojo slbtfikscio pasakiaii (visy pirma pasakiau) ir kt.; (Kargaudai) sekéc (galéti: jtims ddr sekéjo pamiegéc), piktduc (pykti: piktduja vatkas, kad #indds niéko néra), rékia, katp inskéltas (verkia, kaip patrakes, garsiai), pjovacis (piovimas, dirimas, dieglys), apsegtivas (drabuZiai), plénas, kaip musd£arnis; (Ramaskonys) dudént (kalbéti), tarpipédzis (klojimo Saliné), draugé (Seimyna), pdisy: (4iiréti: pdisau per Iéngy), raudénis (raudonvirsis), grynas (nuogas), Rramty (dilginti: dilgjiné kramtos); (Pelesa) Zmogis (vyras: anyta Zmogatis motka), kodé (kubilas), Réleuva (raguotis, karvé), dievdicis (ménuo ir ménulis: kiek azdarbuji ant dievdicio; au dievdicio mire), nastrai (ziomenys, burna: nastrat, maz, Sdukstas dzidziilis), ifgelis (spragilo pasaitas), Zolynas (gélé), stacinijs (mandulys, guba), straublys (vaivoryksté), pliusktioja, kaip botdgas per vdndenj (niekus tauskia), nevaryta nuvéj, neprasyta testa parein, stukti nésj (pykti) ir d. kt. Pirmosios dialektologinés ekspedicijos surinktoji tarminé medziaga yra moksliSkai apibendrinta, ir vienas kitas i8 jos paragytas darbas parengtas spaudai. Antroji dialektologiné ekspedicija vyko pietvakariy Zemaiciy — Priekulés, Silutés, Pagégiy ir Klaipédos rajonuose. Cia igtirta 9 gyvenamujy punkty tarmé. Tyrinéjimo metu rasta nemaza, galima sakyti, naujos vertingos tarminés medziagos. Sakysime, Klaipédos rajone apie Plikius (tyré D. Gargasaité) rastas jdomus vokalizmo reiskinys — dyibalsio ai Zodzio gale visais atvejais virtimas dvibalsiu uo (ar. Siame leidinyje D. Gargasaités straipsnj ,,Plikiy tarmés Zodzio galo 194 dvibalsis -ai“). Ekspedicijos metu Siuo rei8kiniu buvo susidométa ir placiau. Méginta papildomai ieSkoti jo paplitimo riby. Preliminariniais duomenimis nustatytas toks Sio reiSkinio paplitimo trikampis: Plikiai — Kalote — Dovilai. WV. Fenclau, tyrinéjes 8io kra’to vietovardzius ir mégines duoti bendriausias io kraSto tarmiy ypatybes, nustaté ir atskiry ypatybiy paplitimo ribas, kuriy daugeliu atvejy dabartiniai tarmiy duomenys nepatvirtino‘. Taigi, Sioje ekspedicijoje patikslinta ir V. Fenclau nustatyta Zemaiciy priekuliskiy riba su klaipédiskiais ir SilutiSkiais. Priekuli8kiams tenka ir dalis V. Fenclau Silutiskiams ir klaipédiSkiams priskirto tarmiy ploto. Sutikslintas taip pat vietovard7iy kirCiavimas ir ragyba. Antai, Priekulés apylinkiy vietovardzius Grumbliai, Kdntvonat, Def cekliai, Dréverna, Prétnesiai, Kixkorai V. Fenclau kiréiuoja galiinéje ir laiko galtininio kirtiavimo ZodZiais, o misy jie uZfiksuoti su kiréiu Saknyje ir Siandien yra tariami: Griimblé, Kdantvénd, Defceklé ar Déceklé, Dréverna, Protnesé, Kikéré ir pan. Vietovardis Dreiziat miisy konstatuotas kaip ketvirtosios kirgiuotés (naudininko ir galininko linksnyje kirtis Zodzio gale): Drei £é, Dreizidms, Dreizits, 0 V-. Fenclau, miisy nuomone, neteisingai jj laiko antrosios kirtiuotés (naudininko linksnyje kirtis Saknyje, galininko — galiinéje) ir pan. Ekspedicijos metu naujai nustatyta, kad balsis e vienas ir junginyje su /, m, n, r, eidamas prie’ minkStq priebalsj, priekuliskiy tarméje (tyré E. Grinaveckiené) susiauréja ir tariamas mazdaug kaip literatirinés kalbos é, pvz.: hérsgs (kerSys), pémpe (pempeé), géri (geri), déve (davé), nésf (nesti), vérpé (verpti), bet: Rérits (kerStas), pénkzs (penktas), gérs (geras), dévus (davusi), nés, vérpdm (verpiame) ir d. kt. Balsio e pasiauréjimas ar paplatéjimas, priklausantis nuo po jo einanCcio priebalsio, charakteringas daugeliui lietuviy kalbos tarmiy, o taip pat ir misy Siauriniy kaimyny latviy Ik. Priekuliskiy tarméje konstatuotas Sis faktas Zymiu mastu papildo jdomaus reiSkinio paplitimo plota. , Salia to, visame tirtajame plote konstatuota gyva ir placiai vartojama vardazodziy, jvard%iy ir veiksmazodziy dviskaita, pvz.: anddo pacitido tir isimaititi (anie abu patys turi issimaitinti), abddo /giu bova (abu lygis buvo), dvi dani ni dékta istmuge (du dantis Salia vienas kito i8simusé), dvi mergiki abidi véndki (dvi mergaités, abi vienokios), du stinu Zovusiu (du Zuve siiniis), mddo pacitido nabdvova susiésciusiu (mudu patys nebuvome pazistami, susipazine), ar nesusippkserdu jodo (ar judu nesusipyksite), su dém vexémom (su dviem vezimais) ir pan. Dviskaita, kaip Zinome, kitoms lictuviy kalbos tarméms ir patiai lk yra nebiidinga ir nykstanti ar visai inykusi. Cia taip pat konstatuotas ir dviejy sangrazos dalely¢iy prieSdéléty veiksma4odziy formose buvimas, pvz.: rék nisiléstis (reikia nusileisti), neniisitépkis (nenusitepk), isi/ipris (jsilipti), isil@kos (iSsilaiko), isiswkos (i8sisuko) ir pan. Dabar turimais duomenimis, igskyrus Zemaitius, beveik niekur platiau nebesutinkama veiksmazodziy su dviem sangrazos dalelytémis. Silutés rajone apie Rusne ir Sy8krante (tyré L. Surgailaité) pirma karta konstatuotas galiininio senojo dvigarsio en (kuris dabar Ik yra i8virtes j ¢) dalyviuose i&virtimas ef dvibalsiu, pvz.: bedi (buve), pardavéi (pardave), prigjéi (priéje), “43nW. Fenzlau, Die deutschen Formen der Litauischen Orts — und Personennamen des Memelgebiets“, 12, Halle, 1936. 195 §6kéi (Soke) ir kt. Sis naujas kalbos faktas jdomus tuo, kad iki Siol i8 tarmiy tebuvo Zinomas tik senujy an, en (Ik q, e,) virtimas j at, et, kai jie yra kirciuoti ir turi tvirtaprade priegaide, pavyzdziui, spréisti (spresti), kdisnis (kasnis), taciau dabartiniy tyrinéjimy duomenys ai8kiai rodo, kad ir senasis ZodZio galo nekirétiuotas (mano pabraukta— E.G.) en gali i8virsti dvibalsiu ei. [domu taip pat ir tai, kad rinktoje i8 8io kra’to meddiagoje yra uzrasyta pavyzdziy, kur j ef yra i8virtes ir senasis tvirtagalis en (Ik ¢). Apie Priekule, pavyzdziui, sakoma /éiSas (leSis, toks tirnis: dauk léisu bova j rigitts), skéisk (skesk) ir kt. Sis faktas pasitarnaus kai kuriy miisy kalbos Zodziy ir jy formy kilmei iSaiSkinti. Skirtingai nuo kai kuriy kity lietuviy kalbos tarmiy ir lk, Siy tarmiy jvardzjuotiniai biidvardziai yra sudaromi dvejopu biidu, pvz.: lésdsis® ir lésdis (liesasis), jdundsis ir jdundis (jaunasis), mddsis ir ma&dis (mazasis), gérdsis ir gérdis (gerasis). Galimas daiktas, kad pirmosios (gérdsis...) formos galéty biti sudarytos Ik, o antrosios (gérdis..., jos tarméje retesnés) latviy kalbos pavyzdziu. Tatiau Siam manymui, man rodosi, lyg ir prieStarauty Ik pavyzdziu formy gerasis... daryba, nes Siy tarmiy priesagos a, ir neturédamas pagrindinio kiréio, yra tariamas ilgai (biidamas ilgas, jis gauna Salutinj-nukeltinj kirtj), o Ik jis yra kirciuotas ir tariamas trumpai. Sios formos a balsis ilgai tariamas ir visose kitose Zemaitiy tarmése, o jo ilgumo kilmé iki Siol néra aiSki ir ifspresta. Galimas daiktas, kad dvejopas ivardzZiuotiniy formy vartojimas misy tirtame plote jne’ daugiau Sviesos ir padés geriau ir teisingiau i8aiskinti visu Zemai¢iy tarmiy jvardziuotiniy formy darybos jvairavimus. Apie Priekule pasitaiké uZragyti ir keleta kity idomios darybos bidvardziy, pvz.: apatéjis — apatéjis krasts jr nibriskis (nusidéres), rék niidazvi; krastéjis — krastéjé kébré pilni médaus Hr; pacitijis—nu pacitiju iggerddu péekta Z6di; viduréjis — viduréjis réms yr isvirtiss virsutéjis — virsutéje lent§na; virsiijysis — virSijosis dant§ iskréta (virgutiniai dantys igkrito) ir kt. Kaip i8 pavyzdtiy matyti, Sie biidvardzZiai turi i&skiriamaja daikto ypatybeVadinasi, savo reik’me jie yra priartéje prie jvardziuotiniy biidvardziy® ar biidvardziy su priesaga -inis?. Yra nuomoné, kad tokie biidvardziai galéty biti atsirade i§ daiktavardzio linksnio ly¢iy ir jvardZio jis, 718. Tiriamajame, plote konstatuotas ir visi8kas iair ikamieniy veiksmazodziy peréjimas j akamiena, pvz.: duddm (audziame), kefitt (kentiu), mfldm (mylime), pér (peri), Srat (Seriate), géram (geriame) ir pan. I§ jdomesniy Zodziy darybos atvejy paminétina priesaga -ininkas, Siose tarmése labai daznai sutinkama. Ji Zymi nuolatinj uzsiémima turin¢ius asmenis, charakterizuoja veikéjus pagal jy kilmés ir gyvenama vieta, pagal jy uZsiémima, pvz.: ldukininks (valstietis, koliikietis), képininks (Zvejys, kopy gyventojas), Zvéjininks (Zyejys), émininks (valstietis), kdrmininks (kuris gaudydavo kurmius), létitvininks (klaipédiskis), véntininks (Ventés gyventojas), kémininks (kaimo gy- ® Priesagos a turi dalutinj nukeltinj kirti, nes jis dia yra tariamas ilgai. ® Plg. A. Valeckiené, Dabartinés lietuviy kalbos jvardzZiuotiniy biidvard2iy vartojimas, Zr. Literatiira ir kalba, 2, 175, Vilnius, 1957. ? Plg. Ten pat, 260. 8 Zr. Z.Zinkevitius, Lietuviy kalbos jvardziuotiniy bidvardziy istorijos bruozai, 11—12, Vilnius, 1957. 196 ventojas), bucélninks (turintis maza namelj), susirinkimininks (kunigo pareigas atlickantis asmuo), iimzininks (senelis, kuris gyveno i§ iSimtinés) ir pan. Tdomu paminéti dar ir tai, kad apie Priekule ir GrobStus zmonoms yadinti pagal vyry vardus yra vartojama i8 vyro vardo padaryta jvardZiuotiné moteriskos giminés daiktavard%io forma, pvz.: Kristupaji (Kristupo zmona), Anskioji (Anskio Zmona), Médrtynoji (Martyno zmona), Mikioji (Mikio pati), Jarioji (Jurgio Zmona), Endrikioji (Andriejaus Zmona), Krizioji (Krizo Zmona) ir kt. I§ sintaksés ypatybiy paminétinas neiginio galininko vartojimas, pvz.: nebeatrada tan vdika (neatrado to vaiko), #iaurdma nerédzidu karéivis biiddms (Ziaurumo nerodZiau kareivis biidamas), Sdferi da nemacidu (Soferio dar nematiau), juk mes arkléna nevdlgém (juk mes arklienos nevalgome), af nenoréjdu tévi trikdyti (a8 nenoréjau taves trukdyti) ir pan.; prielinksnio ir prieSdélio py vartojimas vietoj lk prie, pvz.: py tvérds (prie tvoros), py vdika (prie vaiko), py mangs (prie manes), pygalvélis (pagalvélis), pfgils (nakvyné), pPbutis (priebutis. Sios ekspedicijos metu buvo surinkta daugiau kaip 200 vietovardziy. Tai labai svarbu, turint galvoje ta fakta, kad Sio kra’to viety pavadinimai iki Siol i8 viso nebuvo sistemingai renkami. Pasitaiké taip pat uZrasyti apie 20 seny liaudies dainy su melodijomis. (Melodijas uZraé Priekulés kultiros namy darbuotojas A. Jovaisa.) Tretioji Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto dialektologiné ekspedicija buvo pagrindinai sukoncentruota Siaurés ir vidurio Lietuvos TSR tarmése — Panevézio, Pakruojo, Seduvos, Ramygalos ir Kédainiy rajonuose. Be to, buvo tiriamos ir atskiry ekspedicijos dalyviy gimtosios ar joms artimos tarmés. Ekspedicijos metu i&tirta 24 gyvenamyjy punki tarmé, jy tarpe 16 gimtujy tarmiy. Reikia paminéti, kad Sioje ekspedicijoje be Lietuviy kalbos ir literatiros instituto dialektology dalyvavo du respublikos aukStyju mokykly déstytojai ir penki respublikos mokytojai. Ekspedicijos metu buvo surinkta gausios mediiagos, patikslinantios pantininky ir pontininky tarmiy plota. Sio krasto surinktoji tarminé medzZiaga rodo, kad dabartiniu metu pantininkams priklauso ir Smilgiai, 0 taip pat ir apylinkés apie Klovainius. Be to, pagal skirtinga Ik tvirtagaliy dvigarsiy am, an iStarima (vienur jie vertiami j om, on: pakromité (pakramté), komips (kampas), kitur—um, un : ruitk(a) (ranka), kum®ps (kampas) ir pati pantininky patarmé naujai suskirstyta j dvi Snektas. Pantininky patarméje apie Survili8kj, Truskava, Ramygala, Eri’kes konstatuota taip pat, kad nekirciuoti tvirtapradziai am, an dvigarsiai ilicka sveiki: brangdmas, pisamdis, o tvirtagaliai — i8virsta wm, un: unksipoxs (ankstyvas), atkump$s (atkampys, uzkampis) ir pan. Ekspedicijos metu surinkta daug naujos med%iagos apie kirtio atitraukima, galiiniy trumpéjima, jvairius tiriamyjy tarmiy vokalizmo svyravimus ir pan., surinkta daugiau kaip 600 vietovardziy, nemaza Zodziy Zodynui, tautosakos. Gimtyjy tarmiy apraguose, esantiuose uz tiriamojo ploto ribos, ekspedicijos metu surinkta daug vertingos, kartografavimui svarbios ir naujos tarminés med%iagos. Sakysim, Kalnalio tarmés (Salanty raj., tyré mokyt. P. Knitiksta) apraSe yra ne tik iSkeltos tam kraStui biidingos kalbos ypatybés, bet ir mégintos 197 nustatyti kai kuriy, tik Siai tarmei charakteringy, ypatybiy paplitimo ribos, surinkta daugiau kaip 300 viety vardy, naujai i8kelta, kad nekirciuotoje esamojo laiko veikiamosios riigies dalyviy galiinéje Ik balsj q atliepia tarmiSkasis 0, pvz.: radios (ra8qs), Zénos (Zings), 0 kiréiuotoje — dvibalsis ou, pvz.: kertous (kertas), bagdus (bégas); sintaksés skyriuje i8keltas jdomus ir nejprastas reiskinys — prielinksniy ant, is, lig, be, nuo, prie, po, uz, dél Salia kilmininko vartojimas su naudininko linksniu, pvz.: ba kilosé (be ko8és), ef triiobd (i8 trobos) ir kt. Toks pat rei8kinys konstatuotas ir Zemaitiy donininky plote tarp Grobsty, Dovily ir Kalotés. Daug naujos ir yertingos tarminés medzZiagos yra surinkusios ir respublikos aukStosios mokyklos. Vilniaus Valstybinio V.Kapsuko vardo universiteto dialektologai tyrinéjo auktaitiy vakarieciy ir vidurieciy pareigines tarmes (Ariogalos, Kédainiy, Seduvos raj.). Ekspedicijoje dalyvavo 18 studenty ir vadové (dést. J. Kardelyté). TStirta 8 gyvenamyjy punkty tarmé. IStirtyjy punkty medziaga patikslina aukstaitiy vakarictiy ir vidurieciy tarmiy riba, priebalsio / kietéjimo izoglose, i8kelia nekirtiuoty ilguju balsiy sutrumpéjimo ir kiréiuoty trumpyju pailgéjimo atvejus, dvibalsiy ie, uo tarimo jvairavimus, balsiy 7, u, e paplatéjima dél ju pozicijos Zodyje; mégina nustatyti galtiniy trumpéjimo désnius, pateikia nemaza mediiagos apie kiréio atitraukima, patikslina pirmosios linksniuotés daiktavardziy vienaskaitos naudininko galiinés u: vaiku (vaikui), drkliu (arkliui) paplitimo izoglose ir pan. - Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto dialektologai 1959 metais tyrinéjo Kelmés rajono tarmes. Ekspedicijoje i8 viso dalyvavo 27 studentai ir du vadovai (vyr. déstytojai J. Aleksandravitius ir V. Grinaveckis). Istirta 11 gyvenamuju punkty tarmé. Surinktoje medziagoje gausu lietuviy kalbos atlasui svarbiy ir vertingu kalbiniy fakty Adomaitiy (tyré B.Rokaité, A Jkasalaité ir A. StunSénaité), Kubiliy (tyré R. Baltrusaityté ir Z. Dzemionaité), Kraziy (tyré G. Narauskaité, D. Jonikaitéir G. Ciéelyté), Ku8leikiy (tyré Z. Urbonavititité, E. Tamosaityté it J. Keliotyté), Tytuvénéliy (tyré A. Zigyté, S.Kurmanskis, G. Sielenyté) ir Salopelkiu (tyré H. Blazyté ir Z. Kantminaité) punktai duoda daug naujos medZiagos apie kiréio atitraukima visais atvejais i8 trumpos galiinés j kiekviena (ilga ir trumpa) prie$ einantj skiemenj. Sis kalbos rei8kinys, rodantis, kad lietuviy kalbos tarmése be visuotinio (kai kirtis i§ tvirtagalio ar trumpo Zodzio galo i pradinius skiemenis atitraukiamas visais atvejais) ir salyginio kir¢io (kai kirtis i8 trumpos galiinés atitraukiamas tik j ilga prieS einantj skiemenj) atitraukimo yra dar ir tretiasis kir¢io atitraukimas, buvo konstatuotas jau ir ankstesniy tyrinéjimy metu®, taéiau neturéta tikslesniy jo paplitimo riby. Pateikiamoji KuSleikiy, Tytuvénéliy ir Kubiliy punkty tarminé medziaga praplecia a -kam. esamojo laiko III-iojo asmens veiksmazZodziy galiinés -ai (jis einai, gdunai, néSai ~ jis eina, g4una, néSa ir pan.) vartojimo ribas, o taip pat moteri’kos giminés vardazodziy ir jvardziy daugiskaitos jnagininko galiinés -iums: Idpiums (lapéms), vafgSiums (varg’émis), kaciums (katémis) paplitimo plota. Be to, Sioje ekspedicijoje pirma karta konstatuota, kad vienskiemeniy Zodziy vienaskaitos galininko linksnio ga- ® Pig. V. Grinaveckis, Galiiniy trumpéjimas lietuviy kalbos tarmése. Zr. VVPI Mokslo darbai, Lietuviy kalba ir literatira, 8, 103 —104, Vilniaus Valstybinis pedagoginis institutas, Vilnius, 1959. 198 liinéje vietoje Ik balsio 4 Gia tariamas dvibalsis au (pirmasis jo sandas turi neZymy balsio o atspalvj) pvz.: kau (ka), cau (ta), jau (ja) ir d. kt. Siauliy pedagoginis institutas 1959 m. istyré 21 gyvenamojo punkto tarme. Darbams vadovavo vyr. dést. M. Ruosiené. Istirtyjy punkty mediZiaga yra isimtinai gimtyjy tarmiy apragai. Tai ypat pakelia surinktosios medziagos verte, nes gimtaja tarme, su kuria Zmogus suauges nuo pat mazens, galima aprasyti tiksliausiai. Kaip teigiama darbo pus¢ reikia paminéti ir tai, kad nemaza dalis siy apra’y yra is Zemaitiy tarmiy ir i8 to Lietuvos TSR ploto, kuris priklauso visuotinio kiréio atitraukimo zonai. Siy tarmiy sistema yra sunki ir sudétinga, todél uZraSinétojai susidiré su nemazais sunkumais, ypat Zymédami kirtj ir priegaides. Antai, Gedkanciy (Kelmés raj., tyré N. Ribinskyté) ir SvékSnos (Silutés raj., tyré A. Rauktyté) tarmiy apraSuose duota nemaza konkretios ir patikimos mediziagos apie kircio atitraukima ig trumpos galtinés i kiekvienq prieé einantj skiemenj, o PrySmantiu (tyré J. Lukauskas), Uzventio (tyré M. Sabutyté), Saukoto (tyré I. Pranevititié), Gimbogalos (tyré M. Svégzdaité), Gilvyciu (tyre D. Sidlauskaité), Gruzdziy (tyré Z. Ruskyté ir R. Andrijaityté) tarmiy aprasai nugvietia visuotinio kircio atitraukimo désningumus ir svyravimus Siose tarmése. Daugelyje i8tirty punkty, be tinkamo tarmés sistemos pavaizdavimo, iskelta dar ir naujos tarminés mediiagos, leidziantios padidinti atskiru tarminiy ypatybiy iSplitimo plota, ty ypatybiu paplitimo intensyvuma ir pan. Pavyzdziui, SvékSnos tarmés apraSe gausiais pavyzdiiais patvirtinamas jau ankstiau kalbinéje : literatiiroje! pastebétas ir apra’ytas jdomus fonetinis reiSkinys — tarmiskojo balsio e (Ik atliepia e ir 7) i’virtimas j a, jeigu jis eima pries kieta priebalsj: ma1d (metai), pamaliiti (pameluoti), rata (reta), sdns (senas), svakata (sveikata), mat (Simet), rak (reikia). AukStaSlynio (tyré S. Dobilaityré), Lauzy (tyré I. Paulauskaité, abu punktai Raseiniy raj.) tarminé medziaga rodo, kad Siose apylinkése moteriskos giminés vardazodziai ir jvardziai daugiskaitos vietininko linksnyje turi vyriskos giminés galiines, pvz.: dilgéliuosé (dilgélése), akiuosé (akyse), gélduose (geldose), fird&iuosé (Sirdyse), marciuosé (marfiose). Daug vertingy tarminiy ypatybiy ikelta ir kituose tarmiy aprasuose. Dabartiniu metu iStirtasis Piety Lietuvos tarmiy plotas pradedamas kartografuoti, atskiros tarminés ypatybés fiksuojamos Zemélapyje, nurodomas jy i8plitimo plotas ir ribos. Atskiruose Zemélapiuose bus matomi tarminiy ypatybiu susikryZiavimo ir susikirtimo mazgai, ju ivairavimas, ju atsiradimo centrai ir kt. Zemélapiuose pavaizduotos tarminés ypatybés duos aisky lietuviy Ik susiformavimo ir jos raidos vaizda, nugvies lietuviy Ik ir tarmiy tarpusavio santykius istorijos eigoje, ilies nemaza &viesos j lietuviy kalbos rysiy aiskinimg su giminingomis kalbomis ir pan. TEKSTAI Apie baznytia [Staisinéjo moma siiny baznyéon. Sako, eik baznyton, tas nuvéj. Neazaj baznyéon, ale mélnyton, tj pavaikStoj, pazdaire mélnyéon kep dzirbasi ir ataj namd. Moma jamp klausiasi: siko, tai kQ tu tj ragéjai baznytoj? Tai danas sako: 10 %r. V1. Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir jy raida, filologijos moksly kandidato laipsnio disertacijos autoreferatas, 8, Vilnius, 1956. 199