LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAT
W
y
=
p
wie
Vo0.s
TSR,
MOK
S1'y
AKADEMIJA
BUDINGESNES
RAMASKONIU
TARMES
YPATYBES?*
J.
SUKYS
Ramaskénys—
pa s
lie u iskiausias
kaimas
ienos
lie u iu
gy enamos
sale-
lés,
esan¢ios
Bal a usijos
TSR
e i o ijoje
i
uzimancios
y ine
Va ana o
(Bala nés”)
ajono
dalj.
Vaka inéje
Va ana o
ajono
dalyje
(apie
Ne asi s)
i
ypa
Rodi-
nios
ajone
lie u iskai
kalban iy
kaimy
y a
i
daugiau.
Nuo
Ramagkoniy
apie
8
km
j
Siau e
y a
Lie u os
TSR
siena,
y uose
jie
ibojasi
su
Die éniskiy
apylin-
kémis.
Pa ioje
Ramagkoni{j
saleléje
lie u iskai
kalbanciy
i
sup an anciy
Zmoniy
galima
as i
keliolikoje
kaimy
mazdaug
12—15
km
ilgio
(i$
Siau és
j
pie us)
i
6
—
8
km
ploéio
(i8
aka yi y us)
plo e.
Daugiausia
jy
y a
Ramagkoniij,
Tisamo-
niy,
Daina és,
S anisiy,
Bieli iny,
Bili i
kaimuose.
Vie os
gy en ojy
i inimu,
p ie’
kokius
50
me y
lic u iy
kalba
Gia
bu o
y aujan i
(,,dzi‘das
,,senelis“
a
nemokéj
gi diskai
pisés
#6dzo
pasaki‘c“).
Ta iau
daba
i
Siuose
kaimuose
lie u iy
kalba
nebé a
kasdieniné.
Seimy,
ku ics
lie u iikai
kalbasi
namie,
maza,
no s
be eik
isi
ie iniai
Siy
kaimy
gy en ojai,
y esni
kaip
30
me y,
moka
a
ben
su-
p an a
lie u iskai.
Lie u iy
kalba
Siuo
me u
ap aSomojoje
saloje
nebegali
bi i
pil-
na e é
bend a imo
p iemoné,
nes
labai
sus ip éjo
zmoniy
a pusa io
ySiai,
padaznéjo
mig ios
edybos, jaunimui
pla iai
a si é é
mokykly
du ys,
pla iai
pasklido
spauda,
adijas,
o
isa
ai
s ip ina
bal a usiy
kalbos
j aka.
Tik
bazny -
kaimiuose
i
bu usiuose
d a uose
daugiau
jsigaléjusi
lenky
kalba,
o
Siaip
bu e
Va ana o
ajono
lie u iski
kaimai
siuo
me u
kalba
bal a usi3kai.
Ramagkoniy
apylinkiy
a mé
nuodugniau
p adé a
y iné i
ik
a ybiniu
!ai-
ko a piu,
bii en ,
nuo
1952
m.
Tais
me ais
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
suo ganizuo a
dialek ologiné
ekspedicija,
pabu ojusi
keliuose
ap aSomos
s2/os
kaimuose,
ame
a pe
i
Ramaskonyse,
uZ aé
dialek ologiniy
eks y
i
a saké
j
dalj
,,Lie u iy
kalbos
a laso
medzZiagos
inkimo
p og amos“
klausimy.
Papil-
domos
medZiagos
su inko
o
pa ies
ins i u o
suo ganizuo a
1957
m.
z algomoji
dialek ologiné
ekspedicija.
Ta mé
bu o
baig a
i i
1959
m.
dialek ologinés
ekspedicijos
me u.
Sios
ekspedicijos
su ink a
medziaga,
pa ies
au o iaus
daugiausia
uZ asy a
i
RamaSkoniy
kaimo
a més
a s o y,
s aipsnyje
i
bus
emiamasi.
Anks y esniy
ekspedicijy
su ink oji
medZiaga
nuo
1959
m,
ekspedicijos
medziagos
nesiski ia.
1
Apie
one ines
i
mo ologines
RamaSkoniy
a més
ypa ybes
au o iaus
skai y a
1959
m.
dialek ologinéje
kon e encijoje.
®
Vie iniai
lic u igkai
kalbg
gy en ojai
ie oje
o icialaus
a do
Va and as
dazniausiai
a oja
Bala nd.
177
12.
Kalbo y os
klausimai,
IIT
S aipsnyje,
naudojan is
ski uminiu
me odu,
bus
ap a’y os
Sios
nyks an ¢ios
a més
biidingesnés
one inés,
mo ologinés,
sin aksinés
i
Ieksinés
ypa ybés,
nesigilinan
j
jy
is o ine
aida
i
i
ju
papli img
ki ose
lie u iy
kalbos
a mése.
Fone ika
Vokalizmas.
Vienas
i8
pi miausiaj
akis
k in anciy
Ramaskoniu
a més
o-
kalizmo
eiSkiniy
y a
d ibalsiy
ie;
uo
i imas
7,
uw.
Nes a bu,
a
Sie
d ibalsiai
ki ciuo i
a
neki ¢iuo i,
i ap adziai
a
i agaliai,
ZodZio
kamiene
a
gale,
nes a bu,
a
Zodis
sa as,
a
skolinys,
—
is
iek
jaunesniyjy
a més
a s o y
kal-
boje
jie
pap as ai
ienbalsinami,
p z.:
p nas,
s ‘ as,
kimi,
kli nas,
jii-kas,
kuedé-
lis.
Vy esni
kaip
50—60
me y
a més
a s o ai,
no s
i
neaiSkiai,
daZnai
iS a ia
i
an ajj
d ibalsio
sandg,
ku j
ek y
Zymé i
panaSiai
kaip
zymima
P.
A umos
eks uose
1
is
Zie elos
apylinkés’,
p z.:
Sa eli né
(pa a dé),
ni kas,
dzi ilis,
d ie-
na,
pi muo,
uegduc.
Pa i
seniausioji
Ramaskoniy
kaimo
a més
a s o é,
u in i
a i
Sim o
me y
i
kilusi
i8
g e imo
Daina os
kaimo,
d ibalsiy
e,
uo
ne ienbalsi-
na
isiskai,
p z.:
pauciéni*
,,kiauSiniene,
dzié as,
kiemi,
s ec iosna,
d ionos,
kuodelis.
Vadinasi,
d ibalsiu
ie,
uo
a imas,
be
neZymiy
isimé%iy,
pas ebimai
p iklauso
nuo
a més
a s o y
am/Ziaus
i
y a
akul a y us
(ka ais
as
pa s
a s o-
as
q
pa ]
Zodj
iS a ia
ski ingai).
Visa
ai
odo,
kad
Sis
one inis
ei8kinys
y a
ga-
na
nesenas.
D ibalsiy
ie,
uo
i imo
7°,
u*
a
i¢,
ue
pasi aikoi
ki ose
pie inése
lie-
u iy
salose,
esan iose
Bal a usijos
TSR
e i o ijoje:
ypaé
gausiai
Zie elos
a -
méje*,
negausiai
i
nedésningai
— Laziiny
a méje®,
neki ciuo oje
pozicijojc
—
g e imo
Rodiinios
ajono
lie u ikuose
kaimuose,
p z.:
Pelesoje,
Ka gauduo-
se.
Ki i
d ibalsiai
nuo
Ik
nesiski ia,
ik
paminé inas
i agalio
i
neki ciuo o
d ibalsio
au
a imas:
pi masis
jo
sandas
labai
sma kiai
asimiliuo as
an ojo
i
a ia-
mas
su
ySkiu
o
a spal iu,
p z.:
Idi kas,
ddi k,
gandil,
dudéja,
asp
lau.
Kalban
apie
miS iuosius
d iga sius,
pi miausia
eikia
sus o i
p ie
d iga -
siy
am,
an,
em,
en,
pagal
ku iy
iS a img
dzikai
ski s omi
j
aka inius
i
y inius.
A.
Salys,
u
bi ,
ne u édamas
pakankamai
medziagos,
sa o
Zemélapyje®
iba
a p
aka iniy
i
y iniy
dziky
i& edé
p o
T akis,
Eisiskes
Lydds
link,
isa
da-
ba inj
Va ana o
ajona,
aigi
i
RamaSkonis,
p iski damas
y iniams
dzikams.
$j
ne iksluma
pas ebéjo
i
iba
ikslino
1952
m.
J.
Senkus
i
V.
G ina eckis’.
Is
ik uju
pag indinio
y iniy
dziky
poZymio
—
pun ininka imo
nuo
pa
Ramaé-
koniy
iki
Biliy
ne
seniausiy
a més
a s o y
kalboje
né a.
D iga siai
am,
an, em,
en
isu
iSlaikomi
s eiki,
p z.:
sdmc s, pdncis,
kampas,
a ikos,
kampé@lis,
ankd,
lan a,
pempe,
gi- en ,
penk as,
penki.
Ma y ,
iba,
sky usi
aka inius
dziikus
nuo
y iniy,
bus
éjusi
a p
Ramagkoniy
i
Die eniSkiy,
nes
Die eniskése,
kaip
*
Z . P.
A umaa,
Li auische
munda liche
Tex e
aus
de
Wilnae
Gegend,
41
—53,
Do pa ,
1930.
‘Z .
P.
A umaga,
min.
eik.,
en
pa .
5
Z .
J.Senkus,
Kai
ku ie
Laziiny
a més
ypa umai.
—
Lie u os
TSR
Moksly
aka-
demijos
da bai,
se ija A,
185,
Vilnius,
1°58.
*
Z .
P ie
A chi um
Philologicum,
4,
Kaunas,
1933
p idé q
Ze élapj.
7
Z .
J.
Senkus
i
V.
G ina eckis,
Kai
ku ie
dialek ologijos
kKlausimai
mokyk-
loje.
—
,,Ta ybiné
mokykla“,
9,
16,
1952,
178
odo
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
su ink a
dialek ologiné
medZiaga,
am,
an,
em,
en
jau
e ciami
um,
un,
im,
in.
Ki oks
y a
senujy
an,
en
likimas,
ku iuos
Ik
a liepia
q,
¢.
Ramaskoniy
a -
méje,
kaip
i
isuose
Dziikuose,
Siuo
a eju
y a
u*,
i,
p z.:
Rsnis,
Sula,
Su'sis,
me gu’,
i'sc,
ka i:,
Si
~
Sei,
~
e i.
I§
senuju
galiininiy
*d-n,
-*é-n,
i& i usiy
un,
in,
p iebalsiui
n
i8nykus,
a méje
a si ado
umpieji
u,
7,
p z.:
su
me g ,
su
paklo di
»paklodéle“,
p iodi, d i,
kadu.
T i ap adziy
mis iyjy
d iga siy
7/,
im,
in,
,
ul,
um,
un,
u
pi masis
san-
das
ilginamas,
p z.:
Vi'l ius,
sodi-nc,
bii'lbu',
indi .
Ramaskoniy
a més
balsiai
nuo
Ik
maza
kuo
ski iasi.
Ta més
e,
ypaé
ki giuo-
as,
y a
labai
pla us,
p z.:
m@ ai,
i- alis,
pempé.
Ta mei
biidingas
kapséjimas:
a ia
Rap,
ép,
isap,
ki ap,
sep,
ép,
i ep.
Balsiai
é,
o
e ka diais,
ypa
jaunesniy
a -
més
a s o u,
iS a iami
be eik
kaip
d ibalsiai
ie,
uo,
p z.:
nié a,
e as,
died 'ne,
nem ioku,
muo ka.
Ta més
Zodzio
galo
okalizme
pasi aiko
nedésningy®
i
sunkiai
paaiskinamy
dalyky.
Neki éiuo ame
Zodzio
gale,
Salia
é
(ku is
ka ais
bina
apy umpis
a
p imena
ze),
ne e ai
pasi aiko
i
umpas
e,
p z.:
mdke,
e ps e,
da e.
Vienaskai os
galininko
gal inéje,
ku i,
kaip
Zinoma,
isada
bina
neki ¢iuo a,
aip
pa
Salia
il-
gojo
pasi aiko
i
umpas
balsis,
p z.:
iicu,
kiski.
Ki ciuo ame
Zodzio
gale
sla y
kalby
labiau
pa eik i
jaunesnicji
a més
a s o ai
umpuosius
balsius
ilgina,
p z.:
Pd',
gali ,
miegm ’,
da i-,
o
bals{
a
Siuo
a eju
jie
a ia
kaip
sa o iska
umpa
8,
p z.:
Daina e,
ank},
na
,,ola“.
I§
kombinaciniy
balsiy
désniy
a mei
biidingiausia
sinkope.
Ypaé
cha ak e in-
ga
sang azZos
dalelés
balsio
sinkopé,
p z.:
agizdegé
<
agusidegé,
nuzbddo,
paskd-
é,
apsémé
,,apsiémé“,
pasémé
,,pasiémé“.
Sinkopé
pakei é
i
p ieSdéliy
api-,
a i-
o ma,
p z.:
aba s é
<
apba s é
<
apiba s é;
aduo éu
<
a duo du
<
a iduo-
du;
ada é
,,a ida é“,
a é-ko
,a i iko“.
Pasi aiko
sinkopés
i
ne
p ieSdéliuose,
p z.:
p iemné,
sulni i,
be ,
i8
ki os
pusés,
jos
né a
en,
ku
didesnéje
lie u iy
a -
miy
dalyje
ji
jau
y a
j ykusi,
p z.:
élinas
,, elnias“,
a i a as
,,an as“.
Konsonan izmas.
I§
Ramagkoniy
a més
konsonan izmo
ypa ybiy
cha-
ak e ingiausia
dzika imas.
=
Lk
a ika os
¢,
d#,
kilusios
i8
sj,
dj,
nuosekliai
a iamos
c,
dz,
p z.:
s @co,
gaidzai,
dudza,
s eci ’,
gaidsi ,
ku cas,
negi dzi .
Ta iau
gia
y a
désninga
isim is:
jeigu
pa adigmoje
isi
ki i
linksniai
a
asmenys
c,
dz
ne u i,
ai
i
ame
linksnyje
a
asmenyje,
ku is
li e a ii inéje
kalboje
u i
¢,
dz,
ie oj
laukiamy
c,
dz
y a
?Z,
d,
p z.:
ka a,
aidi ',
ankiéu’,
g ddu,
Sun di
(plg.
ka é,
ka és,
ka ei,
ka i,
ka i,
ha §,
ka és...3
gi dau,
g - dei...).
Sis
islyginimas,
manoma,
i ykes
del
analogi-
jos®,
Lk
p iebalsiai
z,
d
p ie’
i,
y,
{,
ie
a iami
c,
dz,
0
junginiai
,
d
a iami
c ,
dz ,
p z.:
kacinas,
nakcis,
a azuodzindjo,
ku 'ci'na
k ie iena‘,
dsié as,
Sdudzi--
Rie,
bu eldici:
( n.
gal.),
bic,
c inkc,
da 'lika,
Ta iau
Siuo
a eju
g ieZ o
nuosek-
lumo
né a.
Tenka
gi dé i
i
didelis,
didelo,
sodi'nc,
apk ai insu
»p i enksiu,
aps aiginsiu“,
pa du'dinéc,
nek iks i' a,
i
su
labai
silpnu
dziika imu,
p z.:
d(z) -
8
Tais
a ejais,
ku
a més
one ika
neg yna
i
nedésninga,
pa yzdziai
s aipsnyje
i-
su
pa eikiemi
aip,
kaip
uS asy i,
be
jokiy
ienodinin
y.
®
Z ,
Lie u iy
kalbos
a més,
Lie u iy
kalbos
a’ybos
Zodynas,
124,
Kaunas,
1948.
179
delis,
a azuod(z)inéc.
Ka ais
as
pa s
a més
a s o as
ski ingai
a
pa i
Zodj
i8 a ia,
no s,
apsk i ai,
c,
dz
aikiai
y auja.
Ta iau
¢,
d
isuome
lieka
nepaki e
p ie&
i,
a si adusj
i8
senojo
gal ininio
*.én
i
naujesniuose
skoliniuose,
p z.:
su
ha i,
su
kaladi,
od i,
puedi,
is inka é a,
ikéc.
Junginiai
s
(4d)
p ie’
i,
y,
i,
e
dél
asimiliacijos
y a
i’ i e
§¢
(dz),
p z.:
su dse,
u kicis,
iscind
,, is iena“.
Ki a
biidinga
Ramaskoniy
a més
ypa ybé
y a
p iebalsiy
kie inimas.
P iebalsis
I
p ie’
e,
e ,
en,
é
kie inamas
isada.
Po
sukie éjusio
/
e,
ei,
en
i s a
a,
a ,
an,
p Z.:
ladas,
laka,
pelanus,
Idisk,
la ida
slenda“,
silank os
,,sulenk os“,
la ig a,
lan éla,
o
balsis
é
i s a
balsiu
¢,
p z.:
ci'lec,
l&ke,
asplese,
ski-le,
pelé.
Ta iau
neki ciuo-
ame
Zodiio
gale,
ku
lk
u i
é,
a méje
po
/
pasakoma
ne
ik
¢,
p z.:
Rdiile,
akéles
be
i
a,
p z.:
Ré ila,
sdula,
imp 'la.
Ma y ,
jau
nuo
seno
ap aSomosios
a més
neki giuo ame
Zodzio
gale
ie oj
lk
é
bu o
lygiag e iai
a ojama
i
é,
i
e,
nes
junginys
/a
gali
a si as i
ik
i8
Je.
I8
senojo
Zodzio
galo
*-e'
po
sukie éjusio
La si ado
o ,
p z.:
kum@lo ’,
sdulo *,
0
i8
senojo
*-é'n
iS iedéjo
1,
p z.:
su
kumelei,
su
sdulo .
IS
ki y
daZniau,
no s
i
nedésningai,
kie inamy
p icbalsiy
paminé inas
;
jis
ka ais
kie inamas
p ieS
e,
p z.:
d as
,, e as“,
ac ,
agi,
a ha,
ka ais
p ic’
é,
p z.:
u eSu,
in u ejdu
,,islaikiau,
igken iau“,
ne gi
ka ais
p ieS
i,
p z.:
pa oi iko
»pa ogé,
a émé“,
a oisi,
g dusc
,,g iaus i“.
Re ka iais
spo adiskai
pasi aiko
§,
£,
m,
d
kie inimo,
p z.:
neS iojas,
nu asdu,
nexeino,
meneSo,
pecadenks e.
A odo,
p iebalsius
kie in i
daugiau
linke
jaunesnieji
a més
a s o ai.
Skoliniai
is
bal a-
usiy
kalbos
dazniausiai
paim i
su
sukie inimu,
p z.:
pazéidic
(bal .
masb dup),
gaspadniné
(bal .
acnaypms).
Tdomu,
kad
a més
a s o ai
ne engia
a i
lie u iy
kalbai
nebiidingy
p iebal-
siy
,
h,
ch,
p z.:
ab ikas,
undame i as,
bu(h)dl e as,
hi:mnas,
cholé ija,
ché as,
chlépeas
,, aikinas“,
nechdj
y egu“.
Tai,
be
abejo,
sla y
kalby
j aka,
Vie iniai
gy en ojai
juokiasi,
kad
p ie’
keliasdeSim
me y
séniai
iy
p iebalsiy
i8 a i
ne-
mokéje
i ,
ne
bal a usi$kai
kalbédami,
ie oj
xa a
,,pi kia“
sakyda o
ka a.
Ta mei
biidingas
p iebalsio
p idéjimas
p ie’
Zodzio
p adZios
uo
(u'),
p z.:
i 'gos,
i 'sis,
iiedas,
pa ii'sci*k,
uodega,
i
p iebalsio
j
p idéjimas
p ieS
Zodzio
p adzios
é,
i,
ie,
p z.:
jés¢,
jéda, jima,
nejilga,
jie d.
Pasi aiko
p iebalsiy,
ypa
¢,
s,
isp audimo,
p z.:
s dba
,,s ebia“,
s i-p ePa,
aikiiais,
dus @la
(dainoje),
api-nas is,
da ks is,
pe adenks e.
Ki éia imas.
Nuo
Ik
ski iasi
kai
ku iy
a més
daik a a dzio
p iesagy
ki ia imas.
Veikéjai
pa adin i
ie oj
lk
-éja
y a
a més
-éja,
p z.:
dudéja,
pjo éja
( i iamoje
ie o éje
ja us
daugiausia
piauna
mo e ys).
Di ai
pa adin i
ie oj
lk
- ena
a ojama
~iend,
p z.:
ugi na,
k i'ci'nd,
a izina.
Taip
pa
i
mésai
pa a-
din i
ie oj
-iena
a ojama
-iend,
p z.:
Rauliena,
isdi-nd, Zu siena.
Nuo
1k
ski iasi
biisimojo
laiko
i
a iamosios
nuosakos
yeiksmazodziy
ki -
éia imas.
Biisimojo
laiko
ienaskai oje
isiems
i agalés
i
umpinés
Saknies
pi miniams
yeiksmaZodziams
apibend in as
galiininis
ki ¢ia imas,
p z.:
a s,
mi si ,
nedi ,
aisl,
mi si,
p ilaks}
(plg.
i ap adziy
bi-su,
ad iesi).
Tc iamojoje
nuo-
sakoje
galininis
ki ia imas
apibend in as
ne
i
i ap adziams
pi miniams
eiksmazodziams,
p z.:
bu' du,
bu di,
bil' ;
bu um,
bu i ' ,
bi ,
Tik
daugiaskie-
189
meniai
eiksmazodZiai
a iamojoje
nuosakoje
ki iuojami
p iesagoje
a
Saknyje,
p z.:
nemi'léidu,
da bui ai,
sodi-n um
(dg.
1
a.).
Veiksmazodziai
sédés,
s ojés,
adés
isose
o mose
ki éiuojami
galiinéje.
Apiz elgus
s a besnes
a més
one ines
ypa ybes,
galima
pada y i
iS ada,
kad
RamaSkoniy
a més
one iné
sis ema
kai
ku iais
a ejais
ne
isai
désninga,
p z.,
nenuoseklus
ie,
uo
>
7°,
u',
nenuosekliai
, d
p ieS
i,
y,
1,
ie
>
c,
dz,
neki -
éuo ame
ZodZio
gale
é
||
e
i
.
Kai
ku iy
s y a imy
p icZas is,
u
bi ,
y a gy-
en ojy
d ikalbiskumas.
Pagal
pag indines
ypa ybes
—
dz ika ima
i
pan ininka-
ima
—
Ramagkoniy
a mé
p iklauso
aka iniams
dziikams.
Mo ologija
J§
mo ologijos
bus
pe Z elg os
ik
kai
ku ios
s a besnés
kalbos
dalys,
ku ios
Ramaskoniy
a méje
daugiau
ski iasi
nuo
lk.
Daik a a dis.
Daugiskai os
naudininko
i
jnagininko
linksniai
u i
daug
ku
lie u iy
a mése
Zinomas
d iskai ines
galiines,
p z.:
' am,
Rdiilom,
su
bi ém,
su
a kom.
Taéiau
i
i
p iebalsinis
kamienas
Siuose
linksniuose
ap aSomoje
a mé-
je
u i
galing
-mu,
p z.:
akimu,
duk e imi ,
sunimi;
su
akim ,
su
duk e imi ,
su
Su-
nimi.
Vie ininkai
ap aSomoje
a méje
y a
du:
idaus
esamasis
(inesy as)
i
idaus
einamasis
(ilia y as).
PaSalio
esamasis
(adesy as)
i
paSalio
einamasis
(alia y as)
Siandien
nebe a ojami,
p z.,
ie oj
alia y inés
o mos
udendp
a ojama
ilia y iné
o ma
pa udeni .
Gal
bi ,
ik
okiuose
pasakymuose,
kaip:
Zameés
ai
nebi o
mu-
mimi,
i a dis
mumim
galé y
bi i
senojo
adesy o
liekana,
ku
pos poziciné
dalelé
-p(i)
nuk i usi.
domi
daugiskai os
inesy o
galiiné,
ku
po
s
y a
ne
balsis
e,
be
@,
p z.:
uguesa,
ki mu sa
skaimuose“,
Ramaskoni'sa,
me u'sa,
Na asi-du'sa,
Pa abiskésa.
P iebalsio
s
p ie’
e
ap aSomoji
a mé
pap as ai
nekie ina,
odél
aiSkin i
Siq
galiine
kaip
one inj
pasikei ima!®
a giai
jimanoma.
Ilia y as
ienaskai oje
u i
jau
su umpéjusia
pos pozicija
-7,
p z.:
da ba i,
m@dzan,
Li-dén,
a kon,
upén,
Sulni i,
0
daugiskai oje
—
-na,
p z.:
k iksci-nosna,
s e iosna,
Ramaskoni'sna.
Ap aSomojoje
a méje,
kaip
i
ki ose
lie u iy
kalbos
a mése,
pas ebimas
kamieny
misimas.
Silpnesniyjy
kamieny
(i,
u,
p iebalsinio)
kai
ku ie
linksniai
galiines
jau
u i
pasiskoline
i8
s ip esniyjy
kamieny.
Sakysim,
i-kamieniy
daik a-
a dziy
n.
jnagininkas
pe éjes
j
jo
kamiena,
p z.:
su
aku,
ndsu,
us i ,
ugiin,
se dzu;
u
(ju)
kamieno
dg.
a dininkas
pe éjes
ja
(ja)
kamiena,
p z.:
li- a ,
u gai,
su’
nai,
pi- a
,,pie iis“,
spi-cai
,,spieciai“;
p iebalsinio
kamieno
n.
kilmininkas
pe-
éjes
j
a
kamiena,
p z.:
dnde io,
akme io,
pi'me io,
esme io,
0
p iebalsinio
kamieno
dg.
a dininkas
—
j
a
kamiena,
p z.:
pi'menai,
esmenai,
udenai.
Taciau
i
silp-
nesnieji
a daZodziy
kamienai
kai
ku iuose
linksniuose
iSlaiké
senas
galiines.
A spa i
pasi odé
p iebalsinio
kamieno
mo e i8koji
giminé,
ku ios
n.
kilminin-
kas
a méje
y a
duk e és,
sese és,
o
dg.
a dininkas
—
di k e es,
s:
se es.
Seng
p ie-
balsinio
kamieno
dg.
a dininko
galiine
u i
ie
-kamieniai
daik a a d?iai,
ku ie,
8.
Z .
A.
Laigonai é,
Vic ininkai
daba inéje
lie u iy
bal oje,
Filclogijos
moksly
kandida o
dise acija,
15—16,
Vilnius,
1955,
Vilniaus
Vals ybinis
V.
Kapsuko
a do
uni-
e si e as,
ank aS iy
sky ius.
181

kaip
odo
jy
daugiskai os
kilmininko
p iebalsio
kie umas
p ice’
galiine,
seniau
is
ik uju
y a
bu e
p iebalsinio
kamieno,
p z.:
da es,
Hi 'ses,
Fi es,
pises
(plg.
is o iniu
poZi i iu
ik uosius
i-kamienius,
ku iy
dg.
a dininkas
a méje
d i‘s,
Gki's
i
. .).
I§
daik a a dziy
da ybos
paminé ina
li e a ii inei
kalbai
nebiidinga
p iesaga
-ys a
(Ik
- s é,
-d é),
p z.:
seni's a
,,sena ée“,
jduni's a
,,jaunys é“,
d dugi's a
,
d augys é“,
aip
pa
kai
ku ios
labai
populia ios
a més
deminu y inés
p iesa-
gos,
kaip
an ai:
-ai é,
p z.:
ka di é,
galkdi é
,,kukulis“,
kojdi és,
bulbdi é;
-ulis,
p z.:
Smogilis,
lie ilis,
ponilis,
B on ilis;
- i is,
p z.:
langicis,
lapicis
,,lapelis“,
kampicis,
Lud ikicis.
I a dis.
Vie oj
Ik
asmeniniy
j a dziy
jis,
ji
a ojama
ands,
and.
Taciau
daugiskai oje
dagniau
més,
ji's
(naudininkas
mimim,
jimim,
o
jnagininkas
—
mumiini,
jumim).
Vie oj
Ik
pa odomujy
i a dziy
Si as,
Si a,
S oks
a ojama
i as,
i dj,
i okis.
Ta méje
pla iai
a ojami
kai omi
sa ybiniai
j a dziai,
p z.:
dzie ilau
ma-
nas
m elas!
mand
buicis
su a é
,,p ibaigé“
mani;
mdnas
ai
mazai
pa as i ja,
ju
sis
ai
daznai.
Lygiag e iai
a ojami
i
nekai omi
sa ybiniai
j a dZiai,
pap as ai
su umpin i,
p z.:
md
mé inu:
pasa iidé
asu
me gu’
a nduc;
76
é as
i¥
ma
mo ka
ai
bi o
adni
,,giminés“;
sd
nami
Zenijaus.
Pa odomujy
i a dziu
mo e i8koji
giminé
u i
Siaip
jau
a mei
nebiidinga”
i a dziuo ine
o ma,
p z.:
i dj
namié
dd bu
ii,
6j
dikSoja
Bala non.
Veiksmazodis.
Esamojo
laiko
eiksmazodziai
u i
kai
ku iy
a ema iniy
(p iebalsiniy)
eiksmazodziy
lieckany,
a¢iau
Siy
eiksmazodziy
asmeny
galiinés
jau
skolin os
i§
balsiniy
eiksmazodziy,
p z.:
mi gmi ,
miegmi,
miégma;
paliékma.
Kadangi
a méje
labai
populia i
esamojo
laiko
o ma
su
kamiengalio
p iebalsiu
n,
p 2.:
bi na,
piduna,
g i bduna,
odikGduna
(i8
diks duc),
Idndzduna
(8
lén-
dzdue),
ai
sis
kamiengalio
p iebalsis
g ei¢iausiai
bus
isib o es
j
aukSciau
miné as
kon aminuo as
p iebalsiniy
eiksmazodZiy
o mas
i
daugumos,
ypaé
jaunesniyjy
a més
a s o y
kalboje,
jau
iis iimes
pe éjusj
i
p iesaga
-m, p z.:
l-kna,
pali knii,
mi-gna,
migni,
mi-gni .
I8
ki os
pusés,
seno
i
daugelyje
a miy
iSlaiky o
a ema i-
nio
eiksmazodzio
bi i
esamasis
laikas
ap aSomoje
a méje
naujas
i
daZniausiai
nekai omas,
p z.:
o ,
koka
i
Zmond
i d.
Bii ajame
ka iniame
laike
eiksmazodzZiai
Aisé,
knisé,
Si é
y a
é
kamieno.
Bi asis
dazninis
laikas
be eik
ne a ojamas.
Biisimasis
laikas
nuo
Ik
ski iasi
ik
ki ia imu
(Z .
,,Fone ika,
ki cia imas
“).
Ta iamosios
nuosakos
asmeny
galiinés
okios
pa ,
kaip
i
daugelio
dziky,
p z.:
bu du,
bu di,
bil' ,
bu' um,
bu' i ,
bi .
Vn.
i
dg.
III
asmens
o ma
pa-
p as ai
a ojama
umpa,
p z.:
kad
suziné ,
ai
i?
a ai .
Liepiamoji
nuosaka
é a
ik
ienos
iSies
—
ik
su
o man u
-k,
p z.:
ne-
bédzik
,
nedejuok“,
jimkim.
Leidziamoji
nuosaka
suda oma
su
bal a usiskos
kilmés
Zodeliu
nechdj,
p z.:
nechoj
gais a,
nechdj
dioda,
nechdj
s a o,
nechdj
a sige a.
Ki os
eiksmazodzio
laiky
mo ologinés
ypa ybés
susijusios
su
aiskiais
o-
ne iniais
galiiniy
pasikei imais,
ypa
su
umpyjy
balsiy
nuk i imu.
Visy
laiky
1
Ta més
biid a dziy
j a dZiuo iné
o ma
su ik a
ik
ie o a dyje
Iigdja,
no s
ki i
panaSaus
ipo
ie o a dZiai
isi
y a
nej a dzZiuo iniai,
p z.:
Jilg la
~
Igilé,
Pla ila
~
Pla ulé,
Sau i kai,
D(z)idzalis
kdlnas.
182
daugiskai os
I
i
II
asmenyse
e
daZniausiai
nume amas,
p z.:
pidunam,
Seidém,
galejo ,
no s
ka ais,
ypaé
senesni,
8
e
da
i8laiko,
p z.:
dudéname
,,snekame‘,
hi ome,
neméka e.
Bi ojo
ka inio
laiko
III
asmenyje,
Salia
pilny
galiiniy,
daZniau
a ojamos
nepilnos,
p z.:
nemokéj
<
nemokéjo,
nu éj,,
paska éj,
dau
<
da
<
da é,
nu adu.
A ski ais
a ejais
Zodzio
galo
balsis
bina
nuk i es
i
i-kamie-
niy
eiksmazodziu
esamojo
laiko
III
asmenyje,
p z.:
s éu
<
s d i,
sédz,
Bend a-
ies
galiiné
isada
ik
umpa,
p z.:
piduc,
asc,
azujidine-
Kalban
apie
a més
eiksmazodzio
da yba,
pi miausia
eikia
sus o i
p ic
a mei
labai
cha ak e ingy
in ensy iniy
i e a y iniy
(js angos
daZniniy)
eiksma-
godziy.
Jie
pap as ai
suda omi
i8
j ykio
eikslo
eiksmazodziy,
dazniausiai
p ieSdélé y™”,
p idedan
p iesagas
-diné i
a ba
-dy i,
p z.:
p adéjom
mzdu’
pe dé-
dinée:
ana pas
Vaisiu:
a aido.
Sie
in ensy iniai
i e a y iniai
eiksmazodziai
ap asomoje
a méje
pap as ai
eiSkia
eiksmo
pasika ojima,
be
am
ik ais
a -
ejais
gali
jo
i
ne eiks i.
Apibend in o
esamojo
laiko
eiksmaZodZiai,
eiSkian ieji
pas o ia
eikéjo
ypa ybe,
i e a y iskumo
eikSme
u i,
pyz.:
and
azusiiido
,,uzsi-
iminéja“
zababénais
isbhais;
jis
Zo8a
a i ido
,,a iminéja“
pienu’
(kal ina
aga-
na imu);
i
i'ndi
u gai
susi i igdo
,,susi enka“;
eFps e,
kil’
dkmen
pakeldzinéja
,kilnoja“.
Ta iau,
Zzymédami
konk e y
Siuo
momen u
yks an j
eiksma,
Sio
ipo
eiksmazodziai
in e a y iskumo
eik$més
pap as ai
ne u i,
p z.:
jdi
p i emdzinéja
, ems a“;
kaéi
kél
ne azgindzinéja
,ne aiko“
—
niigi
muSasi;
li- is
susi i igdo
, enkasi“,
ja
a aido
,,a eina“
galas;
i e a y iskumo
eik8més
aip
pa
ne u i,
kai
nusako
am
ik a
pas o iq
biikle,
p z.:
a5
jdm
dédé
p iseiddi
,
,iSeinu“.
Tie
in en-
sy iniai
i e a y iniai
eiksmazodziai,
ku ie
eiSkia
eiksmo
pasika ojima,
u é-
dami
bii ojo
ka inio
laiko
o ma,
a méje
sékmingai
a s oja
bii ajj
dazninj
laika,
p z.:
bala niskis
kimigas
a aguodindjo
,,a aziuoda o“
s ec iosna;
iiogas
pa duo-
dzinéjdu
i
p abu'dzinéjdu
,,pa duoda au
i
p abiida au“.
Tik as
bi asis
dazninis
laikas
gi dé as
ik
ieng
ka q
sakinyje
i.ndi
elina
p is odinéja,
i.ndi
Zménes
bijéda o
aka ais
aic.
Ma y ,
bii asis
daZninis
laikas
pasi aiko
ik
okiuose
eiksma-
4odziuose,
ku ie,
kaip
i
eiksmazodis
bijo i,
y a
eigos
eikslo
i
i8
ku iy
in ensy-
iniai
i e a y iniai
eiksmazodziai
nemégs ami
da y i.
IS
ki y
eiksmazodzio
da ybos
ypa ybiy
Z ilgsnj
pa aukia
eiksmazodziy
p ieSdéliai-
Kai
ku ie
a més
eiksmazZodzio
p ieSdéliai,
o
aip
pa
jy
a osena
nuo
Ik
sma kiai
ski iasi.
aéu-
(aé).
Sis
p ieSdélis
a i inka
Ik
ué-,
p z.:
mimesa
i
agu akina;
ku gi
azuda buisi?
kdminas
a& zdegé.
Ka ais
jis
gali
eikS i
eiksmo
p adZia,
p z.:
a§
kap
adi e kdu
,,p a i kau;
a
agusi gdi
,,susi gau“;
0
aip
pa
ka ais
gali
eikS-
i
eiksmo
pabaiga,
p z.:
agusdils
,.nuSaus“
kadi
jis;
kad
su ei
QSa os,
isu’
s ‘ ue
agupldii
,,nuplau y“.
P ie$
balsius
a
balsinguosius
p iebalsius
a ojamas
ne
p ieSdélis
agu-,
be
ag-,
p z.:
a édé,
asli ido.
da-.
Sio
a més
p ieSdélio
eik’me
nusaky i
sunku;
daZniausiai
ai
sla y
kal-
by
j akos
ezul a as,
p z.:
jéglo
dadeda
,,p ideda“;
duk é
nedapdise
,,nep izi -
éjo;
da ddi*hi
,,p i odyki “,
ku
d iskos
pi ke;
sép ép
dabi-su
,,i8bisiu“;
d o-
nos
kusnélo
dabii e
,,gau i“
idna;
kad
a§
daskidus du
snu yk iau“;
ka
as
ne
wep
pasakdii,
a
Gni*s
dasmdno
,,nu okia“.
®
Ta méje
bu o
ué agy i
ik
du
nep ieSdélé y
Sio
ipo
eiksmazodziy
pa yzdziai:
2i 'ses
aido
,,cina“
pi mi'n;
ks
pe
ImOgus
azdinéjas
,,pasi odo
i
isnyks a“,
183
pa-.
Sis
p ie’délis
daZniausiai
zymi
eiksmo
gal,
panasiai
kaip
lk
su-,
nu-,
p z.:
pa oi iko
,,pa ogé“
as
ba onkds,
paédé
»suédé“;
a s
paldugzé
,,sulauzé*;
pami é
,,numi é“
ioj
k u duku
k a abe
,,k u inaja
liga“;
spa nis
pakapdja
,,nu-
kapoja‘;
piedu
pamusé
,,sudauzé“;
aikus
paduklejdu
,,uzauginau“
i ndi.
az-.
Sis
p ieSdélis
a éjes
i8
sla y,
i jo
a osena
a méje
okia
pa ,
kaip
sla y
kalbose
(daZniausiai
a i ik y
lie u iy
kalbos
p iesdélj
i8-),
p z.:
azdiiso
,,i8auso“
(plg.
usy
paccpeno);
kipe u
aika
azldisc
,,iSleis i,
i&skleis i“,
kad
igdi -
s
Réusi ins
asp idu
,,i8pyliau“
kap
bi lbas;
pazbas
kad
i
azais
,,issiski s“;
més
i
azbégom
,,isbégiojom“;
daba
azli- a
,,iSly a,
iSmi kusi“
bald.
Ka ais
ai
ie-
siog
e iniai,
p z.:
pas o éjdu,
pakldusaii
—
niéko
ne az inka
,,nesusigaudziau“
(plg.
usy
He
paso6pasica);
and
isa
asakingjo
,,pasakojo“
(plg.
usy
pacckasbiBa ia).
Pe z elgus
s a besnigsias
a més
mo ologines
ypa ybes,
galima
pasaky i,
kad
sla y
kalby
j aka
daugiau
jau¢iama
a més
kalbos
daliy
da yboje,
o
kai yba
ai
j akai
gana
a spa i.
,
Sin aksé
Galima
paminé i
kele a
jdomesniy
a més
linksniy
a ojimo
a ejy.
Ta méje
pla iai
a ojamas
a dininkas
su
bend a imi,
p z.:
aika
ai
ic
pa-
medén
,pamiskén“
ugai
pjdu ,
aic
od as
a u ak 'nc;
aika
di
me ai
pada buic;
da
aika
di
laks ai
,, aiskai“
nusi -sc.
a
Su
kai
ku iais
p ielinksniais
a ojamas
naudininkas,
pyz.:
sédz
p ik
pedi;
né
p ik
é i
bi -nam,
alé
p ik
pa é i;
azusémé
ik
digni;
pa
indi
gané
[domu,
kad
Siose
p ielinksninése
kons ukcijose
a més
y iSkosios
giminés
daik a a dziai
daz-
niausiai
u i
nejp as q
galiine
-7,
a i inkan iq
senajq
p iebalsinio
kamieno
nau-
dininko
galiine.
Kokybés
jnagininkas
isada
eiSkiamas
su
p ielinksniu
su,
p z.:
Zu di é
su
nedzidi kém
akim ,
0
p iemonés
jnagininkas
—
daZniausiai
be
p ielinksnio,
p z.:
o ,
kokais
a ais
as oja.
Ramaskonyse,
kaip
i
isuose
aka iniuose
dziikuose,
maiSoma
inesy o
(esa-
mojo
idaus
ie ininko)
i
ilia y o
(einamojo
idaus
ie ininko)
a osena:
ilia-
y as
ka ais
pa a ojamas
en,
ku
eiké y
a o i
inesy a,
p z.:
ands
kama én
»kama oj“
agu
ka i ko
,,d¢zés“
adglindo;
anké ésna
,, anko ése“
dznesé;
a ba
a i kS iai
—
inesy as
pa a ojamas
en,
ku eiké y
a o i
ilia y a,
p z.:
a lai-
du'sa
,,j
a laidus“
dikSéduna.
Ta iau
Sis
maiSymas
amaskoni’kiams
nelabai
cha ak e ingas.
Tik iausiai,
juos
eikia
a ima
kaimynys é
y iniy
dziky,
ku ie
inesy o
i
ilia y o
a osenos
niekada
nemaiio.
Ramaskoniy
a mé
y a
i8laikiusi
seny
p ielinksniy,
ku iy
i
a osena
a ski-
ais
a ejais
y a
gana
jdomi.
a&u
(42).
Va ojamas
ie oj
lk
uz,
p z.:
aéu
ki :
pi ksi?
pasamdé
aku
me gu';
a
ieno
nu aj
—
nedabiwo
,,nepagy eno“,
a
ki o
negalej
bi 'c.
i .
Tai
labai
populia us
a més
p iclinksnis,
a ojamas
daZniausiai
ie oj
Ik
an ,
p z.:
is a
in
Rausi iu:
sédz;
ma
d klas
in
ldi ko
gili;
Idisk
in
ldi ko,
in
alos,
ai
bis
ge ai.
Ta més
kons ukcija
in
su
kilmininku
a ojama
i
ais
a ejais,
ku
Ik
bii y
a ojamas
linksnis
be
p ielinksnio,
dazniausiai
jnagininkas,
p z.:
e Pa
in
ka a a o
,,ka a a u,
a eliu“;
pe e é
in
gudil
,,gudais“;
az
a i
i ésne
in
de i' i i’
m u’
,,de yniais
me ais“;
in
bi lou:
,,bul éms“
is
Sim as
ada ém.
184
Ka ais
in
pa a ojamas
i
da
ki okiomis
eik8mémis,
p z.:
i”
,.dél*
d iskos
kokis
bu o
a gas;
s i' as
palismonu:
a ede
in
,,pas“
mani;
in
,,1°
mani
pdiso.
i gi
(plg.
a miy
in,
senyjy
as y
ing,
ingi).
Va ojamas
ie oj
Ik
7,
p z.:
i igi
dé
di:
padabna
panasi“;
plackés
s d os,
placos,
i igi
silkes
pandios;
igi
dd bu,
i igi
isa
ana
nuzdd us.
Ka ais
ingi
pa a ojamas
i
p ielinksnio
pas
eik’me,
p z.:
nasli:s
i igi
naslo
dik&a o.
P iesdélis
ingi
a méje,
u
bi ,
bu o
iglaiky as
dél
o,
kad
nesu ap y
su
p ielinksniu
in,
eiskianciu
an .
nudg
(ni g),
nig
(pig.
senujy
as y
nuogi,
nuog,
nug).
Va ojamas
ie oj
lk
nuo,p z.2
ca
oldi
nuog
mis
lie in ixkai
kalbanco
Zmogdiis
né a;
moze
man
nug
di i-
Rue
diwchu’
,,k apa“
d o;
nuk
é o
likdii
mdZas;
anas
paska dj
nuk
j6s.
p iég
(p i-g),
p ig
(pig.
senuju
as y
p iegi,
p ieg,
p ig).
Va ojamas
ie oj
lk
p ie,
PVZ-:
p ick
saii
ne u i;
p i k
é i
G e
jducais;
dd
kap
p ik
s eika ai,
ai
ge-
ai.
Paminé ini
kai
ku ie
cha ak e ingesni
Zalu iniy
sakiniy
jungiamieji
zodziai.
Pazyminio
Salu iniai
sakiniai
p ijungiami
daug
ku
lie u iy
a mése
nebe a ojamu
san ykiniu
j a dziu
hu is,
p z.:
be Zas,
ku is
paskélo 's
i sui,
o - iskas,
6
ku is
Ze-
min
—
mé e iskas:
kasos
pasldid ’.
Ta iau
umpuose
pazyminio
Salu iniuose
sa-
kiniuose,
ypa
okiuose,
ku ie
apib ézia
daik o
paski j,
daZniausiai
a ojamas
san-
ykinio
j a dzio
kas
galininkas,
p z.:
2eba,
ki :
Séka
,, a lé,
ku i
Sokinéja“;
sakés,
ku
puiedus
k&
la;
éciklé,
ki
é o
g ié-dus;
ki
du is
aguspi dinéja,
i ai
zape ka
j elké,
San ykinio
j a dzio
kas
galininkas
ka ais
a ojamas
i
Salu iniams
eiks-
nio bei
papildinio
sakiniams
jung i,
p 2.:
i ai
nep a da,
ki ’
dzi- as
i' a;
pasake,
ki
nepee nes;
skai e,
ki ’
pinigi ’
ddi k.
Salu iniams
laiko
aplinkybés
sakiniams
jung i
daznai
a ojamas
jung ukas
kap
skaip“,
p z.:
kap
cik
sauldla
paska éjo,
ai
i#
salcdi
jail.
Be
o,
kap
,,kaip“
a ojamas
i
Salu iniams
p iezas ies
aplinky-
bés
sakiniams
jung i,
p z.:
kap
mis
sdusi
i ié
pieska ,
ai
Zol€
neduga.
Ta meéje
labai
placiai
a ojama
ne eikiamosios
iigies
bii ojo
laiko
daly iu
i
j a dziy
be a dé
giminé,
p z.:
azupjdu a
a alis
iF
di gclu
p i is a;
ka bijos
spin inés
i
Sdudi
nup -n a;
bi o
nama
hi ais
s a a;
isa
nu ej
liepsni;
isa
aika
pi ke;
a
neZindil,
kas
i ai
bi s
iS
16
sal o.
RamaSkoniy
a més
sin akséje
sma kiai
jau iama
i
sla y
kalby
j aka.
Visy
pi ma,
&i
j aka
pas ebima
Salu iniy
sakiniy
jungiamuosiuose
ZodzZiuose.
Nuolaidos
aplinkybés
Salu iniams
sakiniams
jung i
daZnai
a ojamas
sla iskas
jung ukas
kde
(Rd?),
p z.:
kde
nembki a,
alé
mani
da
neapsukuosi
,,neapgau-
si*.
Salygos
aplinkybés
Salu iniuose
sakiniuose,
Salia
kad,
a ojamas
i
sla iskas
jung ukas
je /i,
p z.:
kam
p is dc,
jesli
h
nedi 'moji
me gu’
jiiic?
Klausiamajam
*
sakiniui
suda y i,
Salia
gal,
maz
a ojamas
i
sla iskas
Zodelis
moj,
p z.:
moj
ma
eli:¢di i>
a o?
Tikslo
aplinkybés
Salu iniuose
sakiniuose
jaunesni
daZniau
a oja
nebe
a-
iamaja
nuosaka,
be
bend a j
kaip
sla y
kalbose,
p z.:
@i 'bi’
‘Rasa,
ka
ins é'me,
nucapic
,,nuskandin “.
Vie oj
a
u iu,
u
u i...
dazniau
a ojamos
sla iskos
kons ukcijos
pas
mane
y a,
pas
a e
y a...,
PVZ.:
pas
ma i
ka ela
biw o
,,a8
u éjau
ka ele“,
ai
in
deiends
is
ied i s
p eno
ddu;
Zo8a,
a
né a
pas
a i
k ak ikés
is os
(a éjes
pasisko-
lin i,
klausia).
Ta meés
linksniy
a oseng
sla y
kalbos
pa eikusios
ne
aip
zymiai.
185.