Kapsų–Zanavykų tarmių būdvardžio ir skaitvardžio kaitybos bruožai

pee ccUV EY KALBOTYROS KLAUSIMAT, Ill t PEt OKO Ss TSR MOKSLU AKADEMIJA KAPSU-ZANAVYKU TARMIU BUDVARDZIO IR SKAITVARDZIO KAITYBOS! BRUOZAI J. SENKUS I. BUDVARDIS Giminé Kaip ir Ik, apraSomosiose kapsy ir zanavyku (Kalvarijos, Kapsuko, Kazly Riidos, Vilkaviskio, pietinés dalies Sakiy ir kai kuriu daliy kity rajony)® tarmése yra trys biidvardzio giminés: vyriskoji, moteri8koji ir bevardé (niekatroji), pvz.: bdltas, -a, bdlta; jtiodas, -a, juoda; mazas, -4, mada; sétus, -i, stu; sitris, -i, stiri. Kai kuriy, pvz., ja, mot. g. é, kamieny biidvardziai bevardés giminés visai neturi. Pasitaiko neturintiy bevardés giminés ir a, mot. g. 0 kamieny bidvardziu, pvz.: bdsas, -4, kvaisas, -a, 0 kai kurie biidvardziai teturi tik moteriSkaja gimine, pvz.: dédinga vista, éringa avis, nescia moteris, versinga karvé. Gana gyva, palyginti, yra u-kamieniy biidvardziu bevardeé giminé: disku, gaigu, gardu, grazit, kart, lygu, stipri, tdnku, nemandagit... Su ja yra ir nemazai graziy palyginimy bei posakiy, pvz.: Sviest kap né ménitlio (nelabai Sviesu) Gs.* Tams: — ka nors i akj durk (labai tamsu) Plv. Kartais pasitaiko vienas kitas pavyzdys, kuriame bevardé giminé yra bemaz vieniga, pvz.: Siteip perdaug ikypt pjautt — pjaukim tiesiau Brt. Zodzio ikypu vyri8kosios ar moteriSkosios giminés apraSomosiose tarmése nepasitaiké girdéti. Biidvardis, paprastai, derinamas su daiktavardziu. Su kai kuriais daiktavardiiais biidvard%iu forma ir giminé gali nesutapti, pvz.: Baistis lapé (meilus, gudrus) tas Jofic Nm. Tikra velniiikstis ta mergiscia Alvt. 2 kamieno galiinéje kiréiuojamy biidyardziu bevardé giminé nuo moteriskosios giminés vienaskaitos vardininko skiriasi tik kirtio vieta, pvz.: Salta iema ir baisei Sdlta, trumpa diena ir crutipa diends. 1 Paliegiami kartais ir kai kurie bittinesni darybos, vartosenos ar kiti ypatumai. 2 Daugiau informacijy Zr. prie straipsnio J. Senkus, Daiktavardziy priebalsinio kamieno linksniavimas kapsy ir zanavyky tarmése. — Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai (toliau MAD), A 2 (7), 167, 1959. 3 Prie pavyzdziy duodami vietos nurodymo sutrumpinimai yra tokie pat kaip ir Lietuviy kalbos Zodyne, 5, ats. red. K. Ulvydas, Vilnius, 1959, arba straipsnyje J.Senkus, Prielinksniy vartojimas bei svarbesniosios jy reikimés kapsy ir zanavyky tarmése, MAD, A 1 (8), 125-150, 1960. 133 Biidvardzio bevardé giminé yra nekaitoma ir gali eiti prieveiksmio funkcijas. Sakinyje bevardé giminé kartais pakeitiama prieveiksmiu, pvz.: Md visur géra || gerai Gs. Jam visko maa || ma%ai Alk. Pasitaiko tame patiame sakinyje pavartotos vienu sykiu abi formos, pvz.: Nér te gerai, kur tiktai vienam géra Zal. Tatiau bevardé giminé nepakeitiama prieveiksmiu tokiuose beasmeniuose sakiniuose bei posakiuose, kaip: Kur trufiipa, te triiksta. Kur raudéna, te grazu, kur miela, te akys Gs. Dientités jau dabar ilga Ply. Vyrs — ka miela pasitirét (gerai nuauges, grazus) Zal. Pakiles ix, né jtioda, né bdlta (niekam nieko, nei bloga, nei gera) nesakes Gs. Be to, tam tikruose posakiuose ar neiginio konstrukcijoje kartais lygiagretiai vartojama bevardés giminés ir vyr. giminés vienaskaitos kilmininko forma, pvz.: Nieko géra || géro i§ jo nebus Ply. Kas géro || géra (ret.) pas jus girdét? Vikv. Skaigius Biidvardis apraSomosiose tarmése, kaip ir lk, turi tris skai¢ius: vienaskaita, daugiskaita ir dviskaita. Dviskaita yra labai retai vartojama ir tai tik tada, kai biidvardis stovi prie daiktavardzio, iSreik8to dviskaitos forma (su skaitvardZiais du, abu, abudu a, ja, u, ju kamieny vns. vard. ir gal.), pvz.: Ir atjojo du berneliu, abu graziu jaunytélin Nm. Sutikau du jaunu vyru Grl. Pig. dar: Mudu du brolitkai, abu neZendétu Gs. Ypat reta moteriskosios giminés biidvardZiy dviskaita, kuri gal Siek tick daugiau pasitaiko zanavyky tarméje, pvz.: Turé tik dvi raibi visteli i daugiau nieko Gri. Plg. skaitvardi du, dot. Dgs. naud. forma sutampa su to paties linksnio dviskaitos forma, pvz.: dviem ir visiem geriem vaikam. Laipsniayimas ApraSomosiose tarmése yra keturi biidvardzio laipsniai: 1. nelyginamasis, 2. aukStesnysis, 3. aukStiausiasis ir 4. pats, arba visy, aukStiausiasis, kuris yra suintensyvintas aukS¢iausiojo laipsnio variantas, pvz.: géras, -d, gerésnis, ~é, geridusias4, -ia, pac (visy, gery, ko) geridusias, -ia. Kaip matome, pats aukStiausiasis laipsnis galimas vadinti ir visy aukStiausiuoju®, auk8tiy auk8tiausiuoju, ko (kuo) aukSéiausiuoju laipsniu. AukStesnysis ir aukS¢iausiasis laipsniai sudaromi su priesagomis, o ketvirtasis laipsnis sudaromas i8 dviejy daliy, kuriy pirmoji yra ketveriopos formos; pirmaja dalj gali sudaryti: 1) ivardzio pac (pats), pati atitinkamas linksnis, 2) jvardzio visas arba laipsniuojamo biidvardZio nelyginamojo laipsnio dgs. kilm., 3) jvardzio kas vns. kilm., kartais ir jnagininkas, 4) prielinksnis u% su ivardZio visas, visa dgs. gal. forma; antraja dalimi eina laipsniuojamojo biidvardZio aukStiausiojo® 4 AukSGiausiojo laipsnio vyr. g. galiiné yra -ias ; galiiné -is labai reta arba visai nepasitaiko, Plg. dar: Kas saldzidusias, kas riebidusias ir kas greitidustas? — Saldzidusias — miegas, riebidusia — Zemé, greitiausia — mintis Ig. 5 Plg. J. Jablonskis, Rinktiniai ra8tai (sudaré J. Palionis), 1, 206 —207, Vilnius, 1957. ° Kai ketvirtojo laipsnio pirmajq dalj sudaro prielinksnis uz su jvardZio visas dgs. kilm. forma, antraja dalimi gali eiti ir laipsniuojamo bidvardZio aukStesniojo laipsnio forma, pvz.: uz visas meilesné. 134 laipsnio forma, pvz.: Apsizenijo su pacia || visi, grazitf || ko (Ruo) grazidusia mergina Gs. Nué (nuteké) i patiq || visq, tolymij (colymiy’) || 6 tolymidusiqa apylinke Gs. Apsigyveno paciam || visi, geri (geriif) || kd geridusiam name Gs. Mano, ka ji ud visas grazidusia Zal. Jvardziai pac, visu, ko (kuo) su auk&¢iausiojo laipsnio paprastaisiais biidvardiiais, reikSdami pati auk&ciausiajj laipsni, sudaro viena sintaksini — semantinj jungini, pvz.: Isirinko pati geridusiq (obuolj) Alk. Patys geridusi Sienat supuvo Ds. ApraSomosiose tarmése pasitaiko dar ir forma, sudaryta i8 jvardZio pdc, pati ir jvardziuotinio biidvardzio, pvz.: pac gerasis, pati jaundji. Savo reikSme Si forma apraSomosiose tarmése labiau tinka prie nelyginamojo laipsnio, kaip sustiprintas bei suintensyvintas jo reik’més variantas, o ne prie patio auks¢iausiojo laipsnio. Lk auk&télesnio laipsnio formos apraSomosiose tarmése nepasitaiké girdéti. Be auk&tian minétyjy laipsniy, aprasomosiose tarmése yra ir nelyginamojo laipsnio reikimés Zemesnis niuansas. Zemesnio uz nelyginamojo laipsnio reik$més ypatybei iSreikSti yra vartojamos dvi formos: 1) su prieSdéliu apy- (apyjaunis, -é)8, 2) su priesaga -okas, -a (jaundkas, -a). Abiejy Siu formy reikSmeé yra ta pati — gemesné uz nelyginamojo laipsnio reikime, pvz.: Jau apysiltis || Siltdkas vanduo— galima maudytis Ply. Apysené || sendka moteris, 0 dd greita Gs. Vieni létékos || apylétés inckos, kiti greitakalbei Zal. Apie Garliava Sios formos vartojamos auk&télesnio laipsnio reikSme®. Visos Sios formos galima biity priskirti ne laipsniui, bet visai kitai Zodzio leksinei reik$mei. Vis délto gimtosios tarmés atstovui atrodo, kad geriau jas gretinti prie laipsnio savokos. Sie visi auk&tiau minétieji biidvardziy laipsniai, igskyrus kartais forma su prieSdéliu apyir kai kurias visu aukSéiausiojo laipsnio formas, yra ne tik vyriskosios ir moteri’kosios, bet ir bevardés, arba niekatrosios, giminés, biitent: 1) Zemesnis uz nelyginamaji laipsnis: grazéka || apygrazu, mazdka, 2) nelyginamasis: gradit, maza, 3) aukStesnysis: grasiail(s), maziaii(s), 4) auk&tiausiasis: gragzidusia, masidusia || graxidu, mazidu, 5) visy aukSGiausiasis: visi || grazif || ko grazidusia (grazidu), visi || mazq (maziij) || ko (uo) mazidusia (mazidu)®. Kaip matome, iSskyrus nelyginamaji, visi kiti bevardés giminés biidvardzio laipsniai turi po dvi ar net kelias formas; ypaé tuo pasizymi visu aukStiausiasis laipsnis. AukStesniojo laipsnio forma su pridétiniu s (graziaiis, maziaiis) vartojama daugiau senesniyjy tarmés atstovy ir laikytina senesne. AukS¢iausiasis laipsnis turi ir trumpa forma: gragidu, mazidu, mielidu: Md dia ué vis grazidu Zal. Visiems mie- ? akamieno dgs. kilm. turi ir ju kamieno forma. 8 Formos su prieSdéliais po-, pa-, vartojamos kartais Ik (pdgeris, -é, pdjaunis, -é) ar kitose tarmése (ryty aukStaitiy pajdunas, -a, pagéras, ~2), kapsy ir zanavyky nepazistamos, Vietoje apykartais pasakoma ir ap-: Ta sesuo apsené Nm. 9 Zr, M. Sapijanskaité, Garliavos tarmé (diplominis darbas, rankraStis Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko vardo universitete, Lietuviy kalbos katedroje), 51, 1951. PanaSsiai laipsniuojami ir bidvardiniai prieveiksmiai, kuriy formos dazniausiai sutampa su bevardés giminés kai kuriy laipsniy formomis, Toks ivairumas autoriui geriausiai yra Zinomas pazanavykio kapsy patarméje. 135 lidu téviskéje Gs. Si sutrumpéjusioji forma vartojama ir visy auk8tiausiajame laipsnyje. Pasitaiko iSlikusiy bevardés giminés biidvardziy aukStesniojo ar aukS¢iausiojo laipsniy formy, nors nelyginamojo laipsnio formos jau ir nebéra, pvz.: Man tas juokiati, kad ji usigavo Grl. Juokidusia md bo if jo, kai jis apvirto i grabe Gs. Yra ir nelaipsniuojamy biidvardziy, pavyzdziui: 1) biidvardziai su priesagomis -inis, -é, -utinis, -é, isskyrus vieng kita Zodj, pvz.: paskutinis, -é, paskutinésnis, -€, paskutinidusias, -a (Até paskutinidusia diena, i dé negdtava Gs.), pirmutinis, -é, pirmutinésnis, -é, pirmutinidusias, -a; 2) kai kurie dviskiemeniai bidvardziai, pvz.: basas, gulscias, pékSéias, raitas; 3) kai kurie daugiaskiemeniai biidvardziai, pvz.: w&daras, atdaras, Gtbulas. Cia priskirtini ir su prieSdéliu pabiidvardziai, kurie yra retai (dazniau tik tautosakoje) laipsniuojami, pvz.: Padainuosiu graziq daing, grazia daing apvalainq, pailgesne — da dailesne Ply. Be to, pasitaiko nelaipsniuojamy i§ daiktavardziy padaryty su kokybinés reikimés priesagomis -ingas, -iskas, uotas ir kt. biidvardziu, Pvz., verSingas, miltuotas, méslixkas. Cia minétiems biidvardziy laipsniams reik&ti kartais vartojami prieveiksmiai, pvz.: No mai%y neSiojimo labjausia miltuota kupra Vikv. Apragomosiose tarmése yra vienas kitas aukStesniojo ir auk8tiausio‘o laipsnio biidvardis, sudarytas iS daiktavardzio. Be wyresnis, vyriausias, yra, pavyzdziui, ir Sunésnis, Sunidusias"'; ponésnis, ponidusias. Linksnis Kaip ir daiktavardziy, biidvardziy yra septyni linksniai. Sauksmininko linksnio forma nuo vardininko formos tesiskiria tik ja, mot. g. -é kamieny biidvardziy ir tik vienaskaitoje; visy kity biidvardZiy vardininko ir gauksmininko formos apraSomosiose tarmése sutampa. Bidvardzio, kaip ir kity kaitomyjy kalbos daliy, daugiausia kaitybos jvairavimy yra linksniavime, todél apie ji, paprastai, daugiausia ir kalbama. 1. Paprastujy bidvardziy linksniavimas Aprasomyjy tarmiy bidvardziy linksniy galiinés daugelyje linksniy sutampa su kity kalbos daliy ty patiy linksniy galiinémis!®. Tarmiu, kaip ir lk, biidvardziai yra trijy linksniuotiy. Cia biidvardziy linksniavimas apZvelgiamas ne pagal linksniuotes, bet, kaip ir daiktavardziy, pagal kamienus. Visiskai pilnos aprasomyujy tarmiy bidvardZio linksniavimo sistemos ¢ia nesiekiama pateikti — daugiausia norima iSkelti tik charakteringesnes ar gretimines formas. * Pig. Jis uz visus Sunidusias (blogiausias, niekiausias, pikéiausias) Gs. ™ Pig. J. Senkus, DaiktavardZiy linksniavimo kapsy ir zanavyky tarmése bruofai, MAD, A 2 (9), 1960. 136 a, mot. g. o kamienas Dviskiemeniai bidvardZiai Vyriskoji giminé Vienaskaita Daugiskaita Vv. bdltas balti K. bdlto balt% N. baltém, bdltam, bdltui, bdltu® balttem(s) G. bdltg bdltus J. bale baltais Vt. baltam, baltamé, bdltam(e) baltuds, baltuosé, balttiose Moteriskoji giminé V. balta bdltos K. _ baltés balti N. baltdi, bdltai baltém(s), baltom(s) G. bdltq bdltas J. balta, bdlta baltém(s), baltomis, baltom(s) Vt. balté(j), baltojé, baltoj baltosé, baltdse Vyri8koji giminé V. mdazas maki K. mado maxi N. masdm, ma@fui, mazu masxiem(s) G. mdéq makis Jy. mami : mazais Vt. maxam, mazamé maéués, mazuose, maztiose Moteri8koji giminé V. maga mazos K. mazés mai N. makdi, ma%ai mazém(s), mazom(s) G. mdazq makas J. mada mazém(s), mazomis, mazom(s) Vt. mazd(j), ma&oje, mazoj maxosé, mazdse 18 Atskiruose linksniuose galiiniy ir kirtio jvairumuy, be Cia nurodyty, dar gali pasitaikyti ir kai kuriy kity; visose paradigmose platiau pazjstamas variantas duodamas pirmiausia; jei kirciuojama dvejopai ir sunkiau pasakyti, kuris variantas pla¢iau pazjstamas, tai forma kartais paraSoma vieng sykj su dviem kirtiais, bet tai nerei’kia, kad Zodis vienu iStarimu turi du kiréius, pvz., baltdmi(s), biygiuds (Zr. toliau). 137 Daugskiemeniai biidvard%iai Vyriskoji giminé V. — -mélynas mélyni, mélyni K. mélyno mélynij, mélyny N. mélyném, mélynam, mélynui, mélyniem(s), mélyniem(s) mélynu G. mélyng mélynus i; mélynu mélynais, mélynais Vt. mélynani, mélynamé, mélynam(e) mélynuds, mélynuosé, mélynuose, mélyntiose Moteriskoji giminé V. mélyna, mélyna mélynos K. mélynds, mélynos mélyni, mélyny N. mélyndi, mélynai mélyném(s), mélyndm(s), mélynom(s) GG. mélyng mélynas I. mélyna, mélyna mélyném(s), mélynomis, mélynoni(s), mélynom(s) Vt. mélyn6(j), mélynoje, mélyndj, mélynosé, —mélynose, mélyno(j), —mélynoje mélyndse Galiiné. Vyr. g. vns. naud. Salia jvardinés galiinés kartais pavartojama ir daiktavardiné galiiné: zanavyky ir kapsy I (Vilkavi8kis ir kt.) -ui (bdltui, mélynui), kapsy IT (Kapsukas ir kt.) -u (bdltu, mélynu). Si galiiné pasitaiko dazniau tada, kai Salia biidvardzio yra daiktavardis, pyz.: Tokiam barsdotui eyrui Vikv. Vyr. g. vns. ir dgs. vt. dazniausiai tiek kapsy (toliau — kp) I, tiek ir zanavyky tariamas be galiininio -e (baltam, mélynam, baltués, mélynuds)*; kpII taria daZniausiai su galiininiu e. Mot. g. vns. vt. daZnai vartojamas visai be galiinés — grynas kamienas (balté, maZo, mélyn6). Vyr. ir mot. g. dgs. naud. da%niausiai tariamas be galiininio s (balttem, baltém, mélyniém, mélyném). Saloméjos Néries, kilusios i& kpI, raStuose pavartota archajiné forma maziemus" tarmei nepazistama ir, greiciausiai, poetés pavartota rimo reikalui. Mot. g. dgs. in. daZniausioji forma yra su galininiu m (baltém, mélyndm); reCiausiai tariama su galiine s. Pilnoji galiiné, atrodo, daugiau vartojama dél literatirinés kalbos jtakos. Bevardé giminé turi galtine -a: bdita, maza, mélyna. Dyiskiemeniy biidvardziy bevardé giminé nuo moteri8kosios giminés vns. vard. skiriasi kircio vieta -- bevardé giminé kiréiuojama Saknyje. Prie 8io kamieno paminétinas ir biidvardziy su mazybine priesaga -ukas, -é (a, mot. g. é kamieno) linksniavimas. Jy vyri8kosios giminés vienaskaita, apskritai, kaitoma kaip a kamieno bidvardis ar daiktavardis, o daugiskaita— kaip a kamieno daiktavardis. Moteriskoji giminé kaitoma kaip é ka- “ KirGio vieta ar priegaidé tia duodama tik daZniausiai bei platiausiai vartojamoji, ‘© Saloméja Néris, RaStai, 1, 206, Vilnius, 1957, 138 mieno daiktavardis. I$ visos sistemos i8siskiria tik vns. vt. su labai ivairiomis formomis, biitent, kpI yra, pvz.: magiitkam(e) — akam. biidy. forma, mazitkiam(e) — jvardzio bei ja kam. biidv. forma, maéiuké — a kam. daiktavardzio forma, masinky (je) — 1, Ja kamieny daiktavardziy forma. Kai kurios minéty Cia formy yra pazjstamos ir kpII, pvz.: madgiitky, baltiky Kps., Dk&8., mazittkiam, baltihiam Dké. Kiréiavimas. Kaip iSlinksniuoti pavyzdziai rodo, apraSomosiose tarmése yra ne tik skirtingy to paties linksnio galfiniy, bet ir ivairiy kirtio bei priegaidés dalyku, quo kuriy kartais priklauso ir pacios galiinés. Daugelis kiréio grétiminiy dalyky yra tose pactiose apragomyjy tarmiy vietose. Duotieji dviskiemeniai paradigmos pavyzdziai yra tvirtapradés ir tvirtagalés priegaidés, o daugskiemenis — tvirtapradés. Be abejo, yra pavyzdziy ir su trumpine priegaide. Mot. g. vns. naud. daZniausiai yra kirgiuojamas galtinéje; Sakninis bei kamieninis kir¢iavimas (bdlzaz, mdZai, Gpskritai) yra retas. Taip kiréiuojamas ir mot. g. jo kam. dviskiemeniy biidvardziy vns. naud., pvz.: grazéi (gra%ei), socéi (sééei), Zaléi (Zalei). Platian Zr. prie ja, mot. gim. jo kamieno. Vyr. g. vns. ir dgs. vt., sutrumpéjus galiinei, dél priegaidés kaitos kir¢iuojama tvirtagali8kai (mazam, magués). Taip yra dazniausiai ir su mot. g. vns. vt., PvZ., maz6(j). Mot. g. vns. vt. ir dgs. naud. arjn., aptrumpéjus galtinei, kartais, ypat kp, girdima ir trumpiné priegaidé, pvz.: maxoj, mazim(s). Mot. g. dgs. naud. ir. jn. sutampantios galiinés daZniausiai skiriasi priegaide: naud. yra tvirtapradé (maiém), o jn. — tvirtagalé (mazém). Abudu linksniai tariami trumpine priegaide (mazdm ). Pasitaiko ir priegaidés nerySkaus koncentravimo ant priebalsio m (mazomt). Visa tai rodo, kad 8iy linksniy priegaidés tarimo skirtumas niveliuojasi. Kapsy II patarméje, nesutrumpéjus galiinei, dgs. vt. kirtis, paprastai, yra prieSpaskutiniame skiemenyje. Priegaidé, ypat kpIIr (rytiniai — Naujoji Uta, Garliava), tariama nerySkiai, bet i§ senovés yra tvirtapradé (mazése, madtose), todél Gia taip ir Zymima. Biidvardis mélynas yra III ir I kiréiuotés: mélyntem || mélyniem. Retesné yra I kiréiuoté. Dvejopumy yra ir biidvardziy su priesagomis -onas, -a, -étas, -4, ~ingas, -a, ~ybas, -a ir Kt. kirgiavime, pvz.: raudéna, raudéni, diulkétas, -a, dtirpétas, -a (Durpétas matsas Gs.), véjingas, -a (Véjinga diena Kbr.), miltingas, -a, ankstyba, vélyba*®. Pasitaiko ir kai kuriy kity kirtiavimo ivairumy ar skirtumu nuo Ik kirtiavimo, pavyzdziui, apie VilkaviSki kir¢iuojama: senYvas, -a, akylas, -@ (akjlas, -a), gailivas, -a (Jis tokios gailyvds Sirdies Gs.), rimtas, -a, ldisvas, -a7, Kiréiuotas prieSdélis paapraSomosiose tarmése yra kirtiuojamas tik su trumpine priegaide (paprastas)?®. as Literatiiringje kalboje jie yra kiréiuojami tik priesagoje ir tik I-aja kirtiuote, plg. J. Ziugzda, Lietuviy kalbos gramatika, 1, 97, Vilnius, 1957; A. Laigonaité, Literatarinés lietuviy kalbos kirtiavimas, 52—53, Vilnius, 1959. me 17 Pig. J. Ziugzda, min. veik., 97-98. ApraSomyjy tarmiy biidvardzio tiek pilnos kaitybos ir kirtiavimo sistemos, tiek ir visy kirtiavimo skirtumy nuo Ik kirtiavimo Gia nesiekiama nurodyti — tenurodoma'tik kai kurie rySkesnieji kiréio skirtumai. 5 18 Tarmése ar raStuose yra net pdilgas, pdtikimas — tr. J. Otrebski, Gramatyka iezyka litewskiego, 3, 103 — 104, Warszawa, 1956. 139 Moterigkoji giminé (saldi, tamsi, gra#i) linksniuojama kaip jo kamieno daiktavardis (marti, pati)”. % Dar pastebétina, kad kai kurie Ik wu kamieno bidvardziai, pvz.: stiprus, vikrus, Umus, mitrus kpII patarméje (pavyzdziui, apie Jiestraki, Prieny raj.) yra, nors kiek retiau, ir a, 0 kamieno: stipras, vikras, miklas, timas, mitras (mot. g. stipra ir tt.). Tokiu dalyky pasitaiko ir kpI patarméje, Pvz., Salia platiau vartojamo gaiSus, -1 kartais pasakoma ir gaiZas, -a: [soiré gaiza sriuba Zal. Kirgiavimas. Moteriskosios giminés vns. naudininkas kiréinojamas, paprastai, galiinéje, pavyzdziui: saldzéi ~ sald¥idi, gra%éi, tamséi; retiau tariama ir su kirtin Saknyje: grakei, tamsei, sdldzet. Moteriskosios giminés vns. vt. vartojamos trejopos formos, nuo kuriy prikdauso ir skirtingas kirgiavimas: tamsid(j), tamsioje, tamsioj. Ypat ivairus yra kir¢iavimas moteriskosios giminés dgs. jnagininke. Kartais koncentruojama priegaidé ir ant priebalsio m: graxiom(s). Taip kartais tariamas ir mot. g. dgs. naud. u-kamieniai bidvardZiai kirt) turi daugiausia galiinéje. Bidvardziai: /gus dikkus, stus, tdnkus kpl kirtiuojami daugiausia, ypac senesniy Zmoniy kalboje, Saknyje; toks kiréiavimas bema% yra ir visame aprasomujy tarmiy plote, nors atskiruose linksniuose jau pasitaiko ir galiininio kirtiavimo. Vienaskaita V. lygus diskus sétus tdnkus K. Igaus diskaus sétaus tdnkaus N. bigiam diskiam séciam, socidm tdnkiam, tankidm G. bygu disky soty tdnky Ll Begiu aiskiu sciu tankiu Vt. Wgiaii, Wgiame —ditkiati, diSkiam? —_so¢iam, sééiamé _tdnkiafi, . tdnkiamé Daugiskaita V. lygis diskis sétis tdnkis K. Bein diskiy sécig tankiy N. bgtem(s) diskiem(s) sétiem(s) tdnkie(m)s G. bygius aiskius séctus tdnkius J. bygeis dixkeis seis tdnkets Vt. Iygiuds, bygitios® —_diSkiuds, digkidos® sbdiuds, sdcitiosé tdnkiuds, ; tdnkitiosé Panagiai kiréiuojama ir moteriSkoji giminé. IlJ-osios, kaip gretiminés, kirciuotés éia téra nurodyti tik trys linksniai, kaip dazniau taip kirtiuojami, nors gali pasitaikyti dvejopo kirtiavimo ir kituose linksniuose. Dgs. vt., kai kirtis yra ne Saknyje, kpII patarméje jis yra prieSpaskutiniame skiemenyje, pvz.: grazivose, graxidse (tariama ir tvirtagaliSkai). % Zr. J. Senkus, Daiktavardziy linksniavimo kapsy ir zanavyky tarmésc bruozai, MAD, A 2 (9), 1960. 14) Savo struktiira, arba sudétimi, skaitvardziai yra paprastieji (vientisiniai) ir sudétiniai. Paskutinieji dar skirtini j sudurtinius*4, sudarytus i8 dviejy ZodzZiy, pvz.: dvidesimc® (dvidesimt), trisdeSime (trisdeSimt), ir samplaikinius, pvz.: du Simitai penkiasdéSimc, kéturios déSimtys. Gramatinémis ypatybémis bei linksniavimu apraSomyjy tarmiy skaitvardZiy sistema, apskritai, daug kuo sutampa su daiktavardZiais, biidvardziais ar jvardziais. Daugiausia skaitvardziai yra artimi biidvardZiams, o kai kurie — daiktavardziams (kai kurie bemaz visai su biidvardZiais ar daiktavardZiais sutampa). Tokiy skaitvardziu, kurie nesutapty linksniavimu nei su daiktavardZiais, nei su biidvardziais, nei su jvardziais, apra’omosiose tarmése, kaip ir lk, rodos, labai maza. Ne visi skaitvardziai turi vyri8kaja ir moteriskaja gimines. Kai kurie, pvz., Sifitas, turi tik vyriskaja gimine, o kai kurie, pvz.: viendiolika, déSimtis — tik moteriskaja gimine. Kelintiniai skaitvard2iai pirma, ‘afitra, trécia ir t.t. yra bevardés giminés. Yra ir tokiy, pvz.: desime (desimt), dvidesime (dvidesimt), trys**, kurie giminés kategorijos neturi. Skaitvardziai, paprastai, turi tas patias linksniy galiines, kaip ir kiti vardazodziai. I8 pasitaikan¢iy i8im¢iy paminétina, pvz.: viemiolika — devynidlika, kelidlika, kuriy vns. galininkas dazniausiai nesiskiria nuo vardininko — vadinasi, yra dar iSlaikyta senoji galininko forma®’. Pazymétina, kad skaitvardziai kecuri — devyni vyr. g. gal. turi galiine -is, o ne ~ius: kéturis — devynis*. Samplaikiniai skaitvardZiai titkstantis Sifitas, tikstantis du Simtai ir tt. i8reigkiami ir su vienuolika — devyniolika, pridedant ZodzZio Simtas dgs. forma, pvz.: vienuolika Simty — devynidlika Simty. Kelintiniai, o kartais ir kiekiniai skaitvardziai, biidami pazyminiais prie Zodziy valanda, metai, datniausiai yra vartojami sakinyje be pazymimojo Zodzio, pvz.: Soko iki pirmdi Vikv. Parsitrenké (paréjo) jau po duyliktos (dvylikos) Gs. Kai tik penkta (pefikios), jau i kelia Alk. Sulauké aStuoniasdesimtus (aStuoniasdéSime) i miré Gs. Taciau, kaip pavyzdziai rodo, taip yra tik tais atvejais, kai tas paZymimasis Zodis (valanda, metai) yra aiskiai numanomas. %4 Jie vadinami ir sutrauktiniais, sutrumpéjusiais (sustriukintais) — Zr. J. Jablonskis, Rinktiniai raStai 1, 220; J.ZiugZda, min. veik. 113, 118; be to, plg. Misdienu latviesu literaras valodas gramatika, 1, 479, Riga, 1959 % Pagal aprasomyjy tarmiy fonetikos désnius kai kuriy skaitvardZiy galtinés skiriasi nuo Ik, pvz.: vienc, deSimc, dvidesimc, trisdefimc..., imc. Taip yra ypat zanavyky tarméje, kur judrusis a daZniausiai iSkrinta, 0 -ts, -ns > -c, -nc. 86 T§skyrus vietininka, pvz.: trijuds tudrtuos, trijosé skryniose Gs. 37 Plg. J.Jablonskis, Rinktiniai raStai, 1, 220. Kartais ypat jaunesniyjy tarmés atstovy, galininkas pasakomas ir vienuolikg — devyniolika, keliolikg (su ilgu balsiu), Tiktai jau su ilgu a taria (vienuolika visty, dvylika parsy) kpIIv (kapsai antrieji yakariniai — DaukSiai, Gudeliai, Igliauka, Liudvinavas). % Galiiné ~is vartojama ne tik apra’omosiose tarmése, bet ir daugelyje kity tarmiy; su kai kuriomis isimtimis ji yra ir senuosiuose (Mazvydo, Bretkiino, DaukSos ir kt.) ragtuose, Tatiau yra tarmiy, pvz., Siaurés ryty aukStaitiy (Dusetos, Antazavé ir kt.), Siaurés vakary aukStai¢iy ir daugelis Zemaiciy, kurios turi galiing -ius : keturius, devynius (kaip Zalius, Slapius). Pig. V. MaZiulis, Apie lietuviy kalbos skaitvardzius. — Kai kurie lietuviy kalbos gramatikos klausimai, 56, Vilnius, 1957. Be to, plg. apra’omujy tarmiy dauginius skaitvardZiust penkeris || penkerius, dvejus || dvejis ir kt. 148 1, Kiekiniai skaitvardzZiai a. Pagrindiniai vienas, -a Vyr. g. Vas. Des. V. otenc, vtenas vieni, vteni K. vieno vient N. viendm, vienui vientem(s) G. vienq vienus J. vienu vienais, vienais Vt. vienam, —vienamé vienuds, vienuose, vientiose Mot. g. Vus. Dgs. V . vienda, viena vtenos K. viends vienij N.. viendi, vienai viendm(s), viendini(s) G. vteng vienas, vienas Jn. viena, viend viendm, vienomis, viendmi(s) Vt. viend(j), vienoje, z vienose, viendse viendj Kaip matome, skaitvardzio ofenas, -a linksniavimas ir kirtiavimas bemaz sutampa su bidvardzio bdlras, -d linksniavimu ir kirtiavimu. Nuo lk kai kuo skiriasi. Daugiskaita vienas, -a turi tik tada, kai yra pavartojamas su daugiskaitiniais daiktavardiiais (vietoje dauginio skaitvardzio vieneri)®* arba turi biidvardine ar ivardine reik’me, pvz.: Jau vient metai praé Gs. Liko tik vienos driskés kélinés Vikv. Yr vienos Zirklés, i tos patios suriidije Ply. Be -pagrindinés skaitvardinés reikSmés, véenas, -@ turi ir kity (bidvardzio, ivard%io) reik’miy"; tai matyti i8 Sig pavyzdziy: Sw jo md vienas (tikras) vargas Gs. Liko tik vienos (be Zmoniu) triobos Vikv. No Birstono tki Karaliaucio viend (i8tisa) giria bo Ut. Apé Bagétaja tik viena (i8tisa, tikra) pieska, o apé Kazlits vienos girios Ply. Visi trys gime vienq (ta patia) dienq Nm. Gyveno cia toks vienas (kazkoks) Zmogelis Br. Vyr. g. vns. naud. forma vfenui tegirdéta tik tautosakoje. Idiominiuose pasakymuose, paprastai, kirtiuojamas galiinéje*!, pvz.: Senukai vienut vient gyvena Vikv. 89 Plg. dauginius skaitvardzius. # Plg. Dabartinés lictuviy kalbos Zodynas, 938. : 4) ofenud i8 tikryjy yra naudininkinés arba vietininkinés kilmés su formatu -ui prieveiksmis, vartojamas stiprinamaja reikSme prie tos patios Saknies skaitvard2io, Plg. K. Ulvydas, Vienaskaitos naudininko prieveiksméjimas ir prieveiksmiai su formantais ~(é)ui, -i lietuviy kalboje. — Kai kurie lietuviy kalbos gramatikos klausimai, 127, 134, Vilnius, 1957. 149 abi, abi (abiidu, abidvi) ~ abit, abi linksniavimu ir kiréiavimu bemaz nesiskiria nuo du, dvi. Salia abu, abi daZnai vartojamos ir sudurtinés formos su du, dvi (jvardiniai skaitvardZiai): abidu, abidvi. Zanavyky pakra’tys, ypat esantis prie veliuoniskiy, abudu, abidvi linksniavime iSmeta priebalsj » — jie sako, pvz.: abidi, abidiem (abidem). trys trys trijy, trijit trim(s), trimi « tris J. rim, trimi(s) Vt. rijubs, trijtiose; trijdse Q2AS Vt. linksnyje abiem giminém vartojama, ypat senesniyjy, ir suprieveiksméjusi forma zrisé arba kartais eryse, triese, pvz., Kur tik ena — visur trisé Gs. Suprieveiksméjusi jau kartais yra ir crijuds forma, pvz., Trijuds kulia Vikv. Forma trimi dazniau pasitaiko kpIIr pasnektéje. keturi—devyni Vyr.g. Mot.g. V. Returi, septyni Réturios, septynios KS Returiij, septyntil N. keturiem(s), septyntem(s) keturiém(s), septynidm(s) G. kéturis, septynis Réturias, septynias J. ketureis, septyneis keturiém(is), septyniom (is) Vt. Returiuds, septyniuds, keturiosé, septyniosé, Returitiosé, septynitiosé Returidse, septynidse Kaip matome, Sie skaitvardziai linksniuojami kaip, pavyzdziui, biidvardis (jo dgs.) slapt, SIapios, tik gal. turi ne galiine -ius*®, bet -1s. Retesnés formos ¢ia neduodamos. Kartais, pavyzdziui, greitai skaitinojant, vaiky kalboje, kirtis i§ galiinés atitraukiamas: Réturi, penhi, Se8i — i pirma skiemeni, séptyni, aStdoni, dévynt — i pirma ar antra skiemenj. désimc, duideSimc—devyniasdeSimc® Sie skaitvardZiai apra’omosiose tarmése turi ivairiu formy ir jvairiaip kirGiuojami, pvz.: desi7ic, désimt, détimtis, dvidesimc, dvidesimt, dvidesimtis, dvi déSimtys, Réturiasdésimc*’, Réturiasdésimt, Réturiasdéimtis, kéturios désimtys. Ap45 Sig galing turi kai kurios rytietiy, Siaurés vakary aukStaitiy ir Zemaitiy tarmés. Pig. 38 iSnasq. 4 Kai kas ra8o ir defimts (Zr. V. Maziulis, Apie lietuviy kalbos skaitvardzius, min. veik., 57), bet apra’omyjy tarmiy atstovams toks itarimas baty nejmanomas, 47 Cia gali biti net trejopas kirtiavimas: héturiasdeSime, keturiasdéime ix kéturiasdéSime (su dviem kirdiais). 151 titkstantis tikstantis apraSomosiose tarmése, paprastai, yra kaitomas kaip ja-kamienis I kirginotés daiktavardis ir nuo Ik nesiskiria. Taéiau kartais Sio skaitvardZio kai kurie linksniai turi ir i-kamienio daiktavardzio galiines ir gali biti mot. ir vyr. g.5 pvz.t Miniy minios, tiikstantys tikstanciy sué Gs. Susirinko kelios tiikstantys Zmoniy Ply. If viso bus apé heli titkstantys rubliy Zal. Né tikstanties negdu Vikv. milijénas, milijdrdas Siedu skaitvardziai aprasomosiose tarmése yra linksniuojami kaip a kamieno L kiréiuotés daiktavardziai. Lk milijonas yra kiréiuojamas su tvirtagale priegaide (milijonas) ‘ir yra II kirtiuotés®. Samplaikiniy kiekiniy skaitvardziy linksniavimas aprasomosiose tarmése, apskritai, nuo Ik linksniavimo nesiskiria®: jy yra linksniuojami visi ZodzZiai, isskyrus tuos skaitvardzius, kurie yra sudaryti i8 vienuolika — devyniolika, pridedant yodzio Simtas dgs. kilm., pvz.: vard. vienuolika simty, kilm. vienuolikos Simty, gal. vienuolika (vienuolikqa) Simty. b. Dauginiai Sie skaitvardziai apraSomosiose tarmése sudaromi taip, kaip ir lk, tatiau ju vartosena pasitaiko Siek tick ir skirtinga. Su tikrais, aiskiais daugiskaitiniais daiktavardziais, sudarytais i8 aiskiy dviejy daliy, pvz.: Sirklés, Sakés, kel(i)nés, arba neturintiais vienaskaitos, pvz.: Rapinés, durys, vartojami, paprastai, tik dauginiai skaitvardziai, pvz.: Turéjom trejas Syrkles Dk&. Abejos durys adaros Zal. Ju kluonas su trejom durim Zal. Kur platits laukai, tat doejim akétiom akédavo Gs. Tatiau kai kur jau retkaréiais pasitaiko ir su Siais daiktavardziais lygiagretiai ir nedauginiai skaitvardZiai, pvz.: Yra dd trys Sakés (méSlui mézti) Gs. I&skirtina vieta uzima skaitvardis vienos Salia vienerios, nes sdkoma, pvz., ir: vienos durys, kapinés, kel(i)nés, Zirklés. Taip yra dél to, kad vienas yra ypatingas skaitvardis — su daugybe Salutiniy reikSmiy. Atskirai minétini ir daiktavardziai: metat, langai ir namai. Su daugiskaitiniu daiktavardziu metai yra vartojami ir nedauginiai skaitvardiiai (du, trys, keturi, penki... metai), pvz.: Penki metai jau praé, o da negriita Vikv, Jau Sic vaiks astuoniii mety Nm. Taip daroma, atrodo, dél to, kad metat yra toks daiktavardis, kurio daugiskaitiné reikSmé jau yra i&blukusi, neaiSki — tam tikra reikSme jis gali turéti ir vienaskaita, pvz.: metas (laikas) Reltis. Ir, prieSingai, pasitaiko atveju, kai prie paprastojo — nedaugiskaitinio daiktavardiio, biitent, Jango, yra pavartojamas dauginis skaitvardis, pvz.: Dveji (dvigubi) /angai, o vis tick véjas pucia Ply. Cia Jangai jau panadéja i daugiskaitinj daiktavardj — tie du langai yra tarpusavy kazkuo susije, tarsi vieno daikto dvi pusés; plg. dvejos durys. 8 Zr. Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas; J. Ziugzdos, Lietuviy k. gramatikoje, 1, 115, 118 irgi kiréiuojama su tvirtagale priegaide, tatiau 118 psl. klaidingai nurodoma. kad Zodis yra su pastoviu kirtiu. i % Zr, J. Ziugzda, min. veik., 118. 153 Vyr. gV. «tré&etas aStuonetas K. créeto astuioneto N. ctréetui, -u, -am astuonetui, -u G. tré&etq aStioneta J. er&etu aStuionetu Vt. ctréete aStuonete Naud. galiiné -am (trejetam) pasitaiko retai — girdéta, pavyzdziui, apie Vilkavi8ki: USteks tos drébés da trejecam marskiniy. Galtiné ~u yartojama kpII. Nors ir retokai, bet prireikus pavartojama ir Siy skaitvardZiy moteriskosios giminés formos. Linksniuojama kaip vienuolika. Be to, galininko forma abiem giminém daZnai vartojama senoviné (be ilgojo — nosinio a), pvz.: Turé kelis darbinius arklius ir trejeta Rumelaitiy KzR. Augina aktiioneta vaiky Gs. d, Trupmeniniai Trupmeniniai skaitvardziai apraSomosiose tarmése, kaip ir lk, yra dvejopi: sudurtiniai ir jungininiai (skaitvardziq junginiai) bei samplaikiniai. Sudurtiniai trupmeniniai skaitvardziai yra sudaryti i8 kelintinio skaitvardzio su daiktavardiiais pusé ir dalis: pusé eina pirmuoju sudurtinio skaitvardzio démeniu, o dalis — antruoju. Trupmeniniai skaitvardZiai, sudarytisu 4odziu pusé ir kelintinio skaitvardzio kilmininko, pvz.: pusafitro, pustrécio, pusketvifto ir t.t., prakti8kai daugiau vartojami nuo pusafitro® iki pusdesifito ir kick retiau iki pusdvideSimto ir yra nelinksniuojami. Mot. g.: pusantrés®, pustrecids, pusketvirtés ir t.t. Trupmeniniai skaitvardziai, sudaryti su daiktavardziu dalis, nors nuo Ik ig esmés nesiskiria, tatiau pasizymi kai kuriais darybos bei morfologijos ir kirtiavimo jvairumais, pvz.: treciadalis, trécdalis, treédal¥s; Retvirtadalis, ketvittadalis, ketvirtadalys, ketvirdalis; penktadalis, penktadalys, peftkdalis; seStadalis, SeStadalijs, $édalis; septintadalis, septifitadalis, septintadalys, septinidalis; astuntadalis, astuitadalis, astuntadalys, agtufidalis; devintadalis, devintadalis, devintadalys, dcvinidalis; deSimtadalis, dekimtadalis, deSimtadalys, desimdalis; vienuoliktadalis, vienuoliktadalys; plg. dvyliktadalis — dvideXimtadalis®”. Sie skaitvardziai linksniuojami kaip ja kamieno daiktavardis. ApraSomyjy tarmiy trupmeniniai junginiai nuo Ik nieku nesiskiria arba skiriasi tik jau Zinomomis ypatybémis, pvz.: vienc tréédalis (treciadalis, treédal¥s), du tréédalei (treciddalei, treédalet). Cia priskirtini ir junginiai: pirma dalis, antra dalis ir t.t. j Priskiriamas prie skaitvardziy aprasomyjyu tarmiy Rétvirtis kiréiuojamas skirtingai nuo Ik.® 85 Sudurtinio skaitvardZio puspirmo bemaz néra — pasako kartais, greitiausiai, tik laiko reikSme, pisé pirmo; gyvesné yra mot. g.: pisé pirmds, PvZ.? Pietaujam apé puse pirmés Gs. Sick tick pazjstamas sudurtinio skaitvardzio dgs. kilm., pvz.: Né puspirmi mety neiidyrbau, i ifvaré DS. 86 Lygiagretiai kirtiuojama ir pusafitros, skirtingai nuo Ik kirtiavimo — 2r. J. Ziug?- da, min, veik., 119. 87 Retkartiais kirtiuojama ir duidesifitadalis. 88 Zr, J. Ziugzda, min. veik., 119. 155 2. Kelintiniai skaitvardZiai ApraSomosiose tarmése, kaip ir lk, kelintiniai skaitvardZiai (pirmas, afitras, trécias ir t.t., mot. g. pirmd, antra, trecid) linksniuojami kaip to paties kamieno bidvardziai; plg. bdltas, -2, ma%as, slapias). Salia aitufttas kpII kai kur, pavyzdziui, apie Naujaja Uta, pasako retkardiais ir senesne forma asuontas, -2. Ten pat i8 seny Zmoniy pasitaiké girdéti ir sékmas, -a. Salia pirmas, ajitras kartais vartojami ta patia reikSme ir vienas, kitas (viénc, Ric), pvz.: Vienc vienuf eina, kic kituf, o trecias treciuF Gs. Kai susipyksta siedu, tai primane vienas kitdm akis issilupinéty Vikv. Sudétiniai kelintiniai skaitvardziai dvidesimeas ir crisdesimtas, skirtingai nuo 1k®®, kirtiuojami dazniausiai pirmame skiemenyje,” 0 keturiasdeSimtas — SeSiasdeSimtas kirciuojami daugiausia antro sudedamojo Zodzio pirmame skiemenyje arba iStariami sykiu ir su abiem kirtiais, pvz.: dvidesimtas, trisdesimtas; kéturiasdeSimtas, keturiasdéSimtas, kéturiasdéSimtas; pefikiasdesimtas, penkiasdésimtas, peiiRiasdéSimtas; septyniasdeSimtas, devyniasdeSimtas kirtiayimu skiriasi nuo eturiasdesimtas tipo tuo, kad vietoje kirtio pirmame skiemenyje kirtiuojamas antrasis skiemuo: septyniasdeSimtas, septyniasdéSimtas, septyniasdésimtas. Visi jie, skirtingai nuo 1k*, yra I kirtiuotés. Jaunesniyjy tarmiy atstovy kalboje pasitaiko ir Ik kiréiavimo: dvidesiiitas, -d, trisdesititas, -d ir t.t. wikstantas, tikstanta tik labai retai prireikia pavartoti (plg. cikstantas sykis) ir, kaip 1k®, turi pastovy kirtj. Gal kiek daZniau vartojamos jy jvardziuotinés formos. Samplaikiniy kelintiniy skaitvardziy dvidesime pirmas — Sifiitas perikiasdesimce pirmas ir t.t., kaip ir lk, kaitomas tik paskutinysis Zodis. Kiek apraiomyjy tarmiy kelintiniy skaitvardZiy linksniavimas ir kirtiavimas sutampa su lk linksniavimu ir kirtiavimu, matyti, pavyzdZiui, i8 pénktas paradigmos: Vns. Vyr. g. Mot. g. V. pefiktas penkta K. pefikto penktos N. penktdm penktdi, — pefiktai® G. penktqa ‘penktq J. penkin penkta Vt. penktam, penktame penkt6(j), penktojé 59 Zr, J. Ziugzda, min. veik., 118. © Pilg. F.Kurschat, Grammatik der litauischen Sprache, 260, 265. Halle a. S., 1876. | J, ZiugZda, min. veik., 115, 118; be to, plg, A. Laigonaité, min. veik., 65. ® J.Ziugtda, min. veik,, 115, 118. © Skirtingai nuo Ik, apra’omosiose tarmése mot, g. vns. naud. kirtiuojamas daZniau galiinéje: pirmdi, antrdi, trecidi ir t. t. Pg. dar bidvardziy kirtiavimg, 156 Dgs. Vyr. gMot. g. V. penkti pentktos K. penktij penkti N. penkttem(s) penktdm(s), penktom(s) G. penktus penktas - J. penktais penktom(is), penktom(s) Vt. penktuds, penktiosé penktose, —_ penktdse Kelintiniy skaitvardziy, nors ir retai, pasitaiko ir jvardZiuotinés formos: pirmasis, ~Ojis antrasis, -dji, trecidsis, -dji ir t.t.4, pvz.: Visos mergaités, tik tre_ Gasis 18 eilés vatks Alvt. Jvardziuotiniai kelintiniai skaitvardziai linksniuojami kaip ir jvardziuotiniai biidvardziai. [vardziuotiniai kelintiniai skaitvardziai tipo vienuoliktasis kirtiuojami dvejaip: vienuoliktasis, -dji, vientioliktqji ir vientoliktasis, -ofi (1 kiréiuoté). Laipsniuojamas, kaip ir Ik, téra tik pirmas, -d, plg.: Kas pirmésnis, tas geresnis. Jis ne tik morfologiskai, bet ir semantiskai priartéja prie bidvardzio. Kai kuriy, ypaé nuo pirmo iki deSimto, kelintiniy skaitvardziy pasitaiko ir bevardé giminé: pirma, afitra, trécia ir t.t., tatiau dabar ji néra labai populiari. Skaitvardiniai Zodziai Kai kurie kiekybiniai prieveiksmiai yra vadinami kartais skaitvardiniais Zod#iais ar netikraisiais, neapibréztiniais® skaitvardziais; jy aprasomosiose tarmése, kaip ir Ik, yra, pvz.: datig, datigel, maa. Be to, prie Sios riiSies skaitvardziy priskirtini ir kai kurie daugiau ar maziau kaitomieji tam tikri skaitvardZiai, pvz.: Réleta(s), daugelis, keliolika, heli, kélios, heliasdésime (kélios déSimtys), helt Sifitai, kelt tikstanciai. Skaitvardzio Réleta(s) giminé dazniausiai neskiriama®, pvz.: Susirinko kéleta(s) merginy Gs. Pavalgyt uStehs Réletai (kéletui) vyry Zal. Be to, Sio skaitvardzio vns. gal. yra dvejopas, pvz.: Davé Réleta (Réletq) obuoliy Gs. Pig. Vienuolika ir kt. Skaitvardziy vediniai I§ skaitvardziy su'tam tikromis priesagomis ar kitais biidais padaromi kai kurie Zodiiai: jie yra biidvardziai, kile i8 skaitvardziy®’, biitent: 1. Su priesaga -dpas, -dpa: dvejdpas (dvejéps) , -a, trejopas, -a, ketveridpas, -a; taip sudaromi Sie biidvardiiai iki desimteridpas, -a, be to, dar vartojami nuo dvidesimteridpas, -a iki Simteridpas, -a ir kartais ei@kstanteridpas, -a. 2. Su -liipas, -a ir -Ljpis, -é prie skaitvardziy nuo vienas iki desimt: vienlypas, -a, dvilfipas, -d, tril}pas, -a, keturl¥pas, ~d,SeSliipas, -d, astuonl¥pas, ~a; vienl¥pis, ® Jvardziuotiniai skaitvardziai didesni negu detimtdsis, -dji, t. y. vienuoliktasis, doyliktasis ir t, t., prakti§kai dar retiau vartojami. % Pig, [pammatuxa pycckoro s3biKa, 1, 380, Mocksa, 1952; Misdienu latvicSu literaras valodas gramatika, 1, 478. : %6 kéleta i8 tikryjy yra bevardé giminé. ® Kad jie néra skaitvardziai, matome i§ to, jog jais nepazymime nei paties daikty skaitiaus, nei jy eilés. Pig. J. Jablonskis, Rinktiniai raStai, 1, 219, i57