Zietelos tarmės įvardis

phe T Uwe KALBOTYROS KLAUSIMATL, Ill Tlie Peey 0; ST SiR MOKSLY AKADEMIJA ZIETELOS TARMES IVARDIS' A. VIDUGIRIS 1 §. Zietelos tarme jau i8 tradicijos yra vadinama Zasetiy ir Pagiriy sodziy Snekta. Tie sodziai yra Baltarusijos TSR Gardino srt. Zietelos (bltr. Diatlovo) rajono Siaurinéje dalyje. Lietuviy kalba vie¥ajame gyvenime ir Seimose cia beveik nebevartojama. Gerai lietuviSkai kalbéti moka tik nedaugelis tarmés atstovu (jauniausiam jy 50 m., o seniausiam 96 m. amz.). Be lietuviy kalbos pagrindiniai tarmés atstovai dar gerai moka vietos baltarusiy tarme (t. y. ,,po-prostu“), rusy ir lenky kalbas. Nuo -artimiausiy lietuviskai kalbanéiy dztiky viety: Rédiinios, Varanavo raj. (tiesia linija apie 60 — 80 km iki Zietelos), Laztiny apyl. (Jirétiskiy raj., apie 80 km), Naujyjy Giernyky sodziaus* (Séititino raj., apie 50 km), Azierky sodziaus (Gafdino raj., apie 120 km) Zietelos tarmé skiriasi Siomis fonetinémis ypatybémis: i8laiko sveikus nosinius 4, ¢ ir miSriuosius dvigarsius am, an, em, en, pvz.: iggdzdino®, tesa ,,tesia, tempia“, Ramipas, pdntis, temt ~ temti, penki, 0 taip pat nedziikuoja, pvz.: pati, gaidi's, dina, dul, svdééas, meedZas ,,medis“. Taigi, Siom dviem ypatybém Zietelos tarmé sutampa su vakary ir vidurio aukstai¢iy tarmémis. Visomis kitomis fonetinémis ypatybémis Zietelos tarmé yra arba pa1 §io straipsnio santrauka skaityta dialektologinéje konferencijoje 1959 m. ,,Zietelos tarmés jvardis“ yra ra8omo didesnio darbo »»Zietelos tarmé“ dalis. Platiau apie gyventojy ir tarmés tyrinéjimo istorij yra jau raSyta, Zr. A. Vidugiris, Kai kurios Zietelos tarmés ypatybés ir Nauji darbai apie Lietuviy kalbos tarmes. — Lietuyiy kalbotyros Klausimai, 2, 195—213, 239-246, Vilnius, 1959. 2 Baltarusijos TSR Gardino srt. Stiuéino raj. Siaurinéje dalyje (8km. nuo rajono centro) yra vadinamasis Naujyjy Giernyky sodzius (bltr, Héenie Tépnnxu), kurio gyventojai, pasak victiniy Zmoniy, XIX a. antrojoje puséje atsikélé nuo Varénos ir Marcinkoniy. Seniau gyvene Gia 18 Seimy lietuviy, dabar (1958 m. duomenimis) ju skai¢ius sumazéjes daugiau negu pusiau. Seimose ir tarp saves vyresnieji kalbasi gratia dziky tarme. Vaikai lietuviskai nebemoka. ® Vartojama atlaso medzZiagos rinkimo programoje nurodyta transkripcija, Zr. Lietuviy kalbos atlaso medZiagos rinkimo programa, II leid., 105—118, Vilnius, 1956. ‘Kiréio Zenklas ant garsy a ir e kartu rodo ir jy ilgumg. Nekiréiuoto garso ilgumas zymimas taSkeliu virguje i8 deSinés pusés. Garsy iir u ilgumas, nepriklausomai ar jie kirtiuoti ar nekiréiuoti, Zymimas visur. I8 prigimties ilgy garsy o ir é ilgumas niekur neZymimas. Grynyjy ir misriyjy dvigarsiy priegaidés, Zenklai (’ , ~) Zymi atitinkamy sandy ilguma, i8skyrus i, u + /, m, n, r, kuriy pirmasis sandas Zietelos tarméje visada yra trumpas, Tikriniuose varduose vartojamos didzZiosios raidés. Dvigarsiu ir ilgyjy balsiy priegaidés Zymimos i8 Klausos, 8, Kalbotyros kiausimai, IIT a nasi j dziiky ir jiems gretimy ryty aukStaiciy Snektas, arba yra savita ir uzima atskirq vieta lietuviy kalbos tarmiy tarpe. 2 §. Daug medZiagos, rodantios Zietelos tarmés archaiskuma ir savotiskuma, duoda jvardis. Zictelos tarmés jvardis turi nemaga seny morfologijos elementy, kuriy kartais ne tik kitose tarmése, bet ir tos patios tarmés kitose kalbos dalyse nebesutinkama. Todél ¢ia smulkiau ir apraSoma ivardzZio morfologija. Zietelos tarméje, kaip ir lk, yra gimininiy ir negimininiy jvardziy. Skaiciai yra tik du. Dviskaitos net ir lieckany nepastebéta: jos vietoje vartojamos daugiskaitos formos su skaitvardziais dit, dvi, abt, abi, pvz.: 0 kana jis abit vdiSéojot ,,0 kur jiis abu vaikStiojote; tik més dvi bivom Zitteloj. Skyriais ivardziai skirstomi pagal reik8me ir savo funkcijas sakinyje. Asmeniniai jvardZiai 3 §. Tarméje yra vartojami Sie asmeniniai ivardZiai: a5, 12, Gnas ,,jis“ ir and soi. Pastarieji du jvardziai dnas ir and Plagiau apzZvelgiami prie gimininiy ivardziy (Zr. 14, 21—33 §§). Dél savotiskos kaitybos atskirai yra aprasinéjami asmeniniai jvardziai as, tu ir sangrazinis ivardis savé ,,saves“. Jie kaitomi Sitaip: Vienaskaita Daugiskatta V. as (les) om = mes || més, jis || jus K. mané, tave, save miusu’, jwsue N. man, tdu, sdu miuni4, jumi* G. mané, tave, save mus || mum, jus I. manim, tavimi, savim mimi, jumi* In Savi" Il. manin® Savifi Ad'manip || tavip || _savip || mir sip* || jicsip* || maniti(p), tavii(p), savim(p) mitsim(p), jusim(p) ALS mu'suim(t) || ju'sum(t)® || mu'sumipt, jusumpt Negimininiy ivardzZiu (a5, 1, savé) linksniy ypatybés 4 §. Pirmiausia krinta j akis dvi lygiagretés pirmojo asmens yns. vardininko formos dé ir é§. Lytis é¥ (kartais 98) yra reciau vartojama negu as: é niko nekndil: * Formos su dviem kirtiais rodo, kad jos gali turéti kirtj ir Saknyje, ir galiinéje, pvz. miyni || mumi, mivsip || mu'sip. ° Visi keturi postpoziciniai vietininkai dél patogumo yra vadinami lotynigkais vardais: vidaus esamasis (inessivus) — inesyvas, vidaus einamasis (illativus) — iliatyvas; pagalio esamasis (adessivus) — adesyvas, paSalio einamasis (allativus) — aliatyvas. ® Dalis nenugirsty formy (manifi, mu‘sum, Ju'suft) paradigmai buvo paimta is Ch. S. Stang, Die litauische Mundart von Zasédiai im Gebiet von Wilna, —,,Norsk Tidsskrift for Sprogvidenskap“, 18, 189 (1958), 114 aik Sen, && tdu grdza’ mefga’ parddi'su; 98 visa Sindjau’. Apie lyties é¢ senuma liudija senieji raStai® ir kitos kalbos, biitent: la es, sen. isl. ek, arm, es, gr. 2yé lot. ego®. Formos é§ greta as egzistavima lietuviy kalboje kalbininkai aigkina balsiy a-: ekaitaliojimusi ZodZio pradZioje. Tatiau tokj a ir e pasikeitima paaiskinti vien dabartine Zietelos tarme nebiity galima, nes daugiau pavyzdziy su e Zodzio pradiioje nesutikta (plg. asis, @Zaras, dgle, apusé). Nebent Siam Zodziui — vienaskiemeniui — buvo padaryta isimtis. Antrojo asmens jvardis 7 kartais pavartojamas ir su pabréziamaja reisk&me turintia dalelyte -ai : o kuf tijei buvai (tia j yra jspraustas tarp balsiy hiatui isvengti). 5 §. Vienaskaitos kilmininko ir galininko lytys visiskai sutampa, bittent: af i* nurnoak nebiis tavé Ga ,,ar ir Siandien nebus taves Cia“; pamiesk déle savé >»palik dal saves“; ak nig mané, bo a8 kilsu tavé ,,cik nuo manes, nes a8 mugiu tave; saké, kad mane igrifiks ,,saké, kad mane paims“. Manoma, kad galiiné e ir jos vartojimas abiem Siems linksniams yra labai senoviSki dalykai, plg. sen. sl. mene, tebe, sebe. Tokia pat bendrg ty abiejy linksniy galiine pazista ir lietuviy senieji ra8tai?. Galimas dalykas, kad tokia pat sena yra kai kuriose miisy Snektose ir Siandien sutinkama vns. kim. galiiné -e, pvz., Siaurinéje Sakiy raj. ir pietvakarinéje Kauno raj. dalyje (kairiojoje Nemuno puséje), kai kur KaiSiadoriy ir Vievio rajonuose. Tik ¢ia tos formos daznai turi kirtj Saknyje, biitent: mane, rdve, save arba mané, tave, save (greta daz. mane’, tave", save", arba manés, tavés, savés)}*. Tuo tarpu visos Zietelai teritoriniu atZvilgiu artimesnés dziky snektos (Azierky, Rodiinios, Varanavo, Laziny apyl.) wns. kilmininka taria: mani’, tavi, savi", greta mani, tdvi-, sdvi', o galininkg — mani’, tavi*, savi* greta mani’, tavi', s@vi* arba mani, tavi, savi. 6 §. Vns. naudininkas turi daugiausia sutrumpéjusias formas, t. y., tokias pat, kaip Ik, biitent: mdn (reciau mdf), tdu, sdu. Tik pora karty pasitaiké nugirsti ilgesnes formas, pvz.: Gnas mani dileja dienos ,,jis man duoda duonos“; jém reika savi ,,jam reikia sau“. Kaip matome, Sios pastarosios ilgesnés formos kirtiuoja galing. Senieji raStai rodo kirtj buvus Saknyje, plg. DaukSos Postilé — mdnig 287.,, 7 Pastebétina, kad forma és ne visi tarmés atstovai lygiai daZnai vartoja. DaZniausiaijq taria B. Zukelis (apie 50 m. amz.), P. Chaleckiené (96 m, amz.), V. Kaika (60 m. ami.) ® A, Bezzenberger, Beitrége zur Geschichte der litauischen Sprache, 161, Géttingen, 1877; J. Endzelins, Latviesu valodas gramatika, 504, Riga, 1951 (toliaa — Gramatika); P. Arumaa, Untersuchungen zur Geschichte der litauischen Personalpronomina, 9 —11, Tartu, 1933 (toliau — Untersuchungen ...); Lietuviy kalbos Zodynas, 2, 843 (red. J. Baléikonis), Vilnius, 1947. *Zr. J. Endzelins, Gramatika, 504; J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, 147, Vilnius, 1957. 2 P. Arumaa, Untersuchungen..., 9—12; J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, 3, 135, Warszawa, 1956 (toliau — Gramatyka...). 4 J. Endzelins, Gramatika, 504—507, 510; J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, 147—148; J. Otrebski, Gramatyka..., 3, 135—137. “ Plg. Bezzenberger, min. veik., 161, 162. 8 Plg. lietuviy kalbos tarmiy atlasui surinkta medziaga i8 pietinés Lietuvos TSR dalies, Lietuyiy kalbos ir literatiiros instituto dialektologiné kartoteka (284 Programos klausimas), 115 tdwi-gut 17529, tdwi 48154, sawi 165,14. Tikriausiai Cia kirtis bus nukeltas pagal vns. adesyvo lytis manip, ravip, savip. ‘Tik karta tepavyko nugirsti enklitiskai pavartota vns. naudininko forma mi, biitent: Gnas acunéa mi ké,,jis (sinus) atsiuncia man ko nors“ (P. Chaleckiené i8 Pagiriy, 96 m. am%.). Senuosiuose ra’tuose mi turi ir naudininko, ir galininko prasme, pvz.: 18 to mi auga dzaugfmas; anas mi weda'®. 7 §. Vns. jnagininko lytys yra be galiininio -i, pvz.: manim, tavitit, saviti. Formose taviiii, saviti priebalsis v kaitaliojasi suj, pvz.: tajii, sajim. Sie priebalsiai keitiasi vietomis ir vns. adesyve (plg. 9 §). Laziiny tarméje v vietoje negirdéti jokio priebalsio: saimi ,,savimi“, ai§u su raimi ,,cisiu su tavimi*. Tarméje pasitaiko savotisky konstrukcijy, kur jvardis savirit yra veiksmo atlikéjo inagininkas, prilygstas irankio jnagininkui, pvz.: pdc sajit ne@sasi; paties savim pastaté pifka’ ,,vieni patys, be kity pagalbos pastaté pirkia“, plg. nebiwa arkle, gavom sdvim partrdukt; stimk savim (Sakyna); driem savim (KurSénai). Retkartiais yns. jng. prasme yra pavartojamas vns, adesyvas, pvz.: sa tavip néru gerast sasidédinét ,,su tavimi vertiau noriu susidéti“; a5 sa tajip neist ,,a8 su tavimi neisiu“. 8 §. Vns. inesyvas ir iliatyvas turi tokiq pat galtine, kaip 7a-, .- arba priebalsinio kamieno vardazodziai, biitent, -in, -y: manif; priroinkdii vdndifio saviti »Pririjau vandenio j save“; da? Gnas savi’ tiri vdndifio ,,dabar jis savyje turi vandenio“. 9 §. Vns. adesyvo formos yra keleriopos, pvz.: manip igrurdiné{ dantés ,smano dantis iskrito “; bit manimip kudéio ,,a8 turéjau kuodelio (verpti)“; mani ddr fr dot kdrvi ,,a8 turiu dar dvi karves“; manimc nendri bit ,,pas mane nenori biti“; tavip jdii seni naginei ,,tavo jau senos naginés“; 0 tajip kasi'r ,,0 ka tu turi“; kas taviiip tép kvepa ,,kas tavo (pas tave) taip kvepia“; ar rajifip moma i'ra ,,ar tu turi mama“; ravim cebatai igi ,,tavo batai ilgi“; 0 savimp tu néturi alavélo ,,ar prie saves neturi pieStuko“; and sajip viso tri ,,ji (pas save, namie) visko turi“. Lytys manip, tavip (|| tajtp), savip (||sajip), manoma*®, yra padarytos i§ senojo nepostpozicinio vietininko, sutapusio su senuoju naudininku (mani, tavi, savi) ir postpozicijos -pi. O kitos lytys, biitent, manitip, tavinip || tajinip, savinip |\ sajimp, spéjama, kad tai yra analoginiai dariniai, atsirade pagal gimininiy jvardziy vns. adesyvo lytis: jémp, rdmp, kurios davé jspiidi, kad jvardZiy vns. adesyvas turi galiine -mp. Sita galiine antriniu keliu imta déti prie senojo nepostpozicinio yns. vietininko (arba naudininko) ly¢iy!”. P. Aruma, pastarasias formas ai’kina dgs. adesyvo formy mu'siiip, ju'simp itaka!®, Formose mani, taviti, savim priebalsis p yra nukrites dél sunkumo jj iStarti. 44 Zr, Daukios Postilé, fotografuotinis leidimas, Kaunas, 1926; plg. dar J. Endzelins, Gramatika, 507; J. Otrebski, Gramatyka..., 3, 136. 15 A. Bezzenberger, min. veik., 163, 164. 16 Plg. A. Bezzenberger, min. veik., 251, 253; J. Endzelins, Gramatika, 508; N. van Wijk, Die pronominalen Adessivformen des Altlitauischen, Archivum Philologicum, 4, 49, Kaunas, 1933; A. Laigonaité, PaSalio vietininkai dabartinéje lietuviy kalboje. — Kai kurie lietuviy kalbos gramatikos klausimai, 29, Vilnius, 1957 (toliau-Paéalio vietininkai...). 17 Pig. N, van Wijk, min. veik., 49; A, Laigonaité, Pagalio victininkai,,., 29. 48 Pig, P, Arumaa, Untersuchungen.,, 174—175, 116 Negalima sutikti su P. Aruma ir A, Laigonaite dél pastaryjy formy tvirtapradés priegaidés (manimp, tavimp, savimp)?®, nes daug daznesnés tos lytys yra su tvirtagale priegaide. Siy formy galiines tvirtagali8kai yra pazyméjes ir Ch. Stangas”. Su tvirtaprade priegaide tos lytys pavartojamos tik retkar¢iais, dazniausiai silpniau lietuvi8kai kalbanciy tarmés atstovy. Panasiai aiskintina ir forma mami (<manimpt, plg, dar mu'sumpt, 13 §), kur galiinés priebalsis ¢ yra pridétinis. Priebalsio ¢ pridéjimo pavyzdziy tarméje pasitaiko ir daugiau, pvz.? ddugést || ddugdiist, puSdut ,,pusiau“*?. 10 §. Beveik visai sutampa dgs. naudininko ir inagininko formos, pvz.: duris adaratt jimi ,,duris atidariau jums“; mékinasi sa jimi; Gnas atrotiko bi sti-- ma: mivni ,,jis atémé gyvenima mums‘; Gnas sa mimi bi'sta ,,jis su mumis gyvena“; sufiku bis vazuet jumi; dirpsu sa jumi; tai Gnits savi mumi ,,tai jie mums giminés“. Tik labai retai pavartojamos trumpos dgs. naud. lytys, pvz.: mim Skoda biwo jé mums gaila buvo jo“; aéunté mims lapa’ ,,atsiunté mums laiska“. Kaip matome, ilgesniuju formy kirtiavimas yra labai sumis¢s. Atskirai reikia aptarti tik vieng karta girdéta ilgesne forma minim, kuri savo prasme gali biti ir dgs. adesyvas ir naudininkas, pvz.: ira miumim kélas éa ,,yra pas mus kelias ia“ ir ,,yra mums kelias cia“. Greitiausiai Cia yra dgs. adesyvas be postpozicijos ~p (< * mimimp), nes pavyzdziy be p ir sutampantiy reikSme ir forma su minétais abiem linksniais tarméje yra nemaza, plg.: bit jam (|| jdm) dol pirki ,,jis turéjo dvi pirkias“; pirmaik tai bit n@kam Zagrés ,,pirma kai kas turéjo Zagres “3 lasinet jai krdunasi ,,jai (kiaulei) auga laSiniai“; m-sim Scipékas nelabai gardis ,,musy lydeka nelabai skani“, kas ji¢mi sliZino, aS nedindit ,,kas pas juos (ir jiems) tarnavo, -a8 neZinau“. Galima biity spéti, kad tai ir yra adesyvo forma, kuri pradZioje jsigaléjo dgs. naudininke, o paskui buyo apibendrinta pagal kitus ivarddius ir dgs. inagininkui. Bet grieZtai taip teigti sunku, nes tokiy dgs. ing. pavyzdiiy i Zietelos néra uZraSyta. Tokias formas pazista pietiniai dztikai: jim sa mumim niéko nebits (Plikiai, Rédiinios raj.)*"; mijim roika birlbés sodzi-t; ak su mujimt; ak neisi su jumint; miunim paporino viend merga (Azierkai, Gaidino raj.). Pazanavykio kapsy tarméje dgs. naud. ir ing. formos yra su galtine -iem, biitent mdmiem, jimiem™. P. Aruma mano jas atsiradusias dél abiem, dviem analogijos™*. 11 §. Iprastinés dgs. galininko formos yra mis, jus. RetkarCiais Sio linksnio prasme pasitaiko ir forma mut: janits muti, mergi‘tes, mégo ,,jie (berniukai) Pig. P. Arumaa, Litauische mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend mit grammatischen Anmerkungen, 44, Dorpat, 1931; A. Laigonaité, PaSalio vietininkai..., 28 —30. 2 Ch. Stang, min. veik., 189. 21 p, Aruma priebalsj ¢ laiko enklitiniu antrojo asmens jvardziu 1 >t, kuris tia eina tik formalios charakteristikos funkcijas, Zr, P. Arumaa, Untersuchungen..., 35; ple. E. Hermann, Litauische Studien, 388, Berlin, 1936. Taciau sis P. Arumos spéjimas vargu arjtikimas, nes tarp minéty Zodziu ir enklitiko ¢(@) néra jokio prasminio rySio. % Pig, dar O. Broch, Zum Litauischen siidlich von Vilna. ,,— Norsk Tidsskrift for Sprogvidenskap,“ 19, 27 (1958). % Zr. J. Senkus, Pazanavykio kapsy tarmé, filol.m. kandidato laipsnio disertacija, rankr., 121-122, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko y. universiteto RankraStiy skyrius. Vilnius, 1955. ™ P. Arumaa, Untersuchungen..., 73. 117 mus, mergytes, myléjo“. Pastaroji lytis mum vartojama ir kitose ryty aukStaiciy tarmése. Manoma, kad ji cia yra atéjusi i8 dviskaitos naudininko arba jnagininko, 12 §. Siy jvardzin, dgs. inesyvo ir iliatyvo formy visai nesutikta, Jas pavaduoja dgs. adesyvas (Zr. 13§) ir aliatyvas (2r. 14 §), kurie tarméje yra vartojami visada, kada kalbama apie asmenis arba gyvus daiktus. 13 §. Formos ativilgiu dgs. adesyvas yra jvairus, pvz.: mu'sip bi'stasi kititkai ,,pas mus gyvenama kitaip, kitoniskai“; ka ju-sip gatdvina ,,ka pas jus ruosia (valgyti)“; mu'siip maa d.tarina ,,pas mus maza lietuviskai kalba“; mu-sim Fai-- rod ilgi ,,pas mus ilgi Snitirai (Zemés réziai)“; jisim(p) kap »kaip pas jus“; bis svecel ir musi ir ju'sii ,,bus svetiy ir Pas mus ir pas jus“. Kaip matome, ju galiinés yra beveik visikai tokios pat, kaip vns. adesyvo, biitent: manip || maniti(p), tavip || caviti(p). Tuo remdamiesi, P. Aruma ir N. van Veikas ir aikina jy atsiradima vns. adesyvo formy analogija®*. Tokia pat analogija galima paai8kinti ir ty formy galiininj kirciavima (mwsip, ju'sitip), 0 formos su Sakniniu kir¢iu (mirsip, mirsim(p), laikomos senesnio Kirciavimo, plg. dgs. kilm. mii'su’, jirsu’. 14 §. Pazymétina, kad visose kitose linksniuojamose kalbos dalyse ir kituose ivardZiuose nebevartojamas dgs. aliatyvo formas tarméje i§laiké tik negimininiai ivardziai, pvz.: vienas ataidingja mu'sumt saldétas ,,ateina pas mus vienas kareivis“; koplénas ataj mu'suimpt »Kunigas atéjo pas mus“; dnas Ju'suitipt nuveej »jis pas jus nuéjo“; mand kdrvé ju'sum nubégo »mano karvé pas jus nubégo“. Tur bit, dél to, kad tos lytys savotiskai pakeitia tarméje nevartojama siy jvardziy iliatyva (plg. 12 §), Ch Stangas jas pateiké prie dgs. iliatyvo®’, Dgs. aliatyvas yra padaromas i dgs. klm. ir Postpozicijos -pi, taigi mu'sumpt < * mu-sun + PW) +b jusump <+ *jusun+ (i). Garsas n prie’ p tarméje virsta m(plg. impilk, Hmpjobus), 0 p, atsidiires galiinéje arba prieg pridéta 2, dél sunkumo i&tarti nukrinta. Priebalsis ¢ greitiausiai yra pridétas véliau, jau nukritus 7, O ty formy galo kirciavima galima aiskinti vns. ir dgs. adesyvo (manimp, mu'sifiip) analogija. Dabar dgs. aliatyvas Zietelos tarméje nyksta. Ji daZniausia Pakei¢ia prielinksnis pas su galininku: afk pas mus; pas jus neish. Pastaba. Negimininiai jvardziai has, viskas, ni*kas yra kaitomi, kaip gimininiai, todél jie apzvelgiami toliau. 15 §. Tretiojo asmens jvardis turi dvi gimines: vyri8kaja dnas_,,jis* ir moteriskaja and ,,ji“. Tokios pat Saknies yra ir dgs. vardininkas: dnies || Gni*s |) Gnés || ani" || dni, anos. Visy kity linksniy formos yra padarytos i§ jis, 7? Saknies, Manoma, kad formas jis, ji, jié, Jos Gia yra pakeites parodomasis ivardis ands, ana*®. Senuosiuose ragtuose galia lyciy jis, 71, jie, jos taip pat yra randamos ir kitokios, pvz.: ans mi gano; anas u& mi ulifis rupeftis; anys, anis, anie®® Zietelos tarméje irgi retkarGiais pavartojamos dar formos Hs, fi, 71é, || if, 16s, pva.sar 76 * Plg. J. Endzelins, Gramatika, 516; P. Arumaa, Untersuchungen..., 53, 50 —77. 4 8 Pig. P. Arum aa, Untersuchungen..., 184; N. van. Wijk, min. veik., 49, * Zr. Ch. S, Stang, min. veik., 189. % Ply. J, Endzelins, Gramatika, 517; J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, 150. *® Zr. A. Bezzenberger, min. veik., 163, 168. 118 neldido, ar jis pac nenoréj; nuduedingja ji sdva dukteri: ,,i8tekina ji savo dukterj“s ir fi gradi bit; 0 jie i pirkds nexdi darzZeinén gerot'ba* sava’; j6s méka gadnot isvirdinét 5J08 moka gerai virti“. Toki pat rei8kinj pazjsta ir slavy kalbos, pvz.: sen. sl. on, ond, ont, bet jego, jich®® Kad Zietelos tarméje nebuvo apseita visai be slavy kalby jsimaiSymo, rodo apibendrinta abiem giminéms dgs. vardininko forma dnies || Gni's || Gnés || Gni* || Gni, nes mot. g. forma anos pasitaiko retai. Kartais tos formos pavartojamos su pridétiniais priebalsiais h, j, biitent: janas, hanas, jana, hana, jani*s, hani's pig. bite. én, aH4, yaul. Sis ivardis kaitomas taip: Vienaskaita Daugiskaita V. dnas, ana Gnits || nits || Gnés || Gni+, anos, jié || jie, f0s K. 76, jos jt N, jdm, jei\|jdi(ret.) jimi || jimi, jomi G. #, ja jules || jis, jas I. jae Wie, idj jes; jomi In. jame(?) juesa, josa Il juesna, josna Ad. jamip || jdmp, jeip || sai, itesmip || jiesmi || jfemp || julesmi, josmt Al. jOsp, jos. Plagiau apie gimininiy jvardziy linksniy ypatybes Zr. 21 —33 §§. Savybiniai jvardZiai 16 §. Tarméje savybiniai ivardziai vartojami labai platiai ir jvairiy formu. [vardZiy manas, mand, tavas, tava, savas, sava yra iSlikusios visy linksniy formos, pvz.: manas brélis tet pata nioniré ,,mano brolis taip pat numiré“; reiks pitva pidut sava; nebis ja mands karvet'kos ,,nebus jau mano karvutés“; bééu tavdm vistiek ,tavo tévui vistiek“; Zu'rgk jai tava" Zmdgu' igvilko ,,Zitrék jau tavo vyra nutempé“; Rel savi nuvoej ,,savo keliu nuéjo“; sa mandj momdj bit Gnas ,,su mano mama jis buvo; pirkdj mandi bit; tavén maseinon i.tari’t ,, { tavo maSina (magnetofona) kalbéti“; savanip brélip pasikidusk ,,savo brolj pasiklausk“; su‘nat mani i&dugo jai; nupirkdit po sk&pta: savdmi dikterimi ,nupirkau po skarele savoms dukterims“. Sie ivardziai kaitomi kaip ir biidvardziai. Aplinkiniy daikty priklausomybe arba santyki su asmeny grupe nusako jvardiiai mui:siskis, micsishé, ju-siskis, ju-siské, pvz.: mursiskis lieZowvis negrasis »smiusy kalba negrazi“; nuvazdu nekatrot mu'siski ,.nuvaziavo kai kurie misigkiai “; 0 je-stSkéi veséj ddiigis bi'sta ,,0 jisy sodziuje ar daug gyvena“; mursitkis acu:adinéj Set ,,misigkius siunté Gia“. Bet greta yra vartojami Sie ivardziai ir be priesagos -iskis, pvz.: mursis suns nesdpranta ,,misy sinus nesupranta (lietuvi8kai)“; mii-sé vesé didelé ,miisy sodzius didelis; anits bit miiSoi basnt-éoi; 0 Rap jusis apekit-nas tirisi ,,0 ® Pig. J.Endzelins, Gramatika, 517; J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, 150-151. J. Otrebski, Gramatyka..., 3, 143. 119 kaip jiisy globéjas laikosi“; ju-sip Sénip moa ddugéest bii-sta ,,jisy kraste gal daugian gyvena“; pdiitat mu'si ma#i ,,miisy kiauSiniai mazi“; mi-siemi vaikdmi prisakt-ta ssmtsy vaikams prisakyta“. Panagiy jvardzio formy nemaza pasitaiko ir aplinkiniy dztiky tarméje, pvz.: iS muv8os selds raSési litvinais ,,i8 misy sodzZiaus rasési lietuviais“; mi-sis b&rnas atdj i ddrbo; ti: misés sdtkos bitvo ,,ten miisy arai buvo“; i$ mui-$0s d.tarkos dzékavojasi. ,,i8 miisy kalbos tytiojasi“; busta muirsei nekuret ti ,,gyvena kai kurie misiskiai ten“ (Laztinai); paprastd t.tarka muiisé ,,paprasta misy kalba“ (Dieveniskés); 0 ju-sis, hap atvazieja, tat ir nepdiso ingi scenu: Emdgu’ ,,0 jasy (sinus), kai atvaziuoja, taiir neZitiri ij seng Zmogu“ (Ramaskonys). Zieteloje tik retkarciais pavartojamas savybiniy jvardziy apibendrintas kilmininkas, pvz.: ir ti sdvo bébai nupitk skzpta: ,,ir tu savo Zmonai nupirk skarele“; mano ponu nér nami; néra. mi-sur bdéo jati ,,néra jau misy tévo“. Parodomieji ivardZiai 17 §. Dalis parodomuyjy jvardziy nyksta. [vard%iy Sis, Sizas ands kaikurie linksniai iSlike tik tam tikruose pasakymuose, biitent: iki Stam S6ni; tai %, tai t6 pripitko; atti Sitana galafi ,,eina j Sita gala“; an Sit pifstur ndgas nedugo; jémé rastrindinét tai Sie, tai tie ,,émé trinti tai Sitio, tai tuo“; dér po andm kari ,,dar po ano karo“. Dabar vietoje ivardziy Sis, Sitas yra jsigaléjes jvardis icai || icaik, izoj, o jvardziy ands, kitas prasme vartojamas jvardis tasaé || cai || caik, tdi || téji, pvz.: icad brélis gadnzesnis kab cath ,,8itas brolis geresnis kaip anas‘; catk k@las kréliskis, o icaik dainaviskis; icaik vesés galas JakSai vadinasi, o caik Misu-nai,,8is sodziaus (Zasetiy) galas JakSai vadinasi, o anas Misiiinai“; izoi pisé{ gadn@sné pitva, kab téj ,,8ioje (upés) puséje geresné pieva, kaip anoje“. Tos pat Saknies jvardis itas, ita yra platiai vartojamas Azierkuose, Laziinuose, Dieveniskése, Ramagkonyse, apie Rodiinia, o taip pat rytinéje ir pietinéje Lietuvos TSR dalyje. Rytiniame Latvijos TSR plote irgi yra pazistami jvardziai itis (greta itys), ituéds, itaids**, E, Fraenkelio nuomone minéti jvardziai atsirado parodomiesiems jvardziams tds, td, tokis || cokds, toka ++ it maigantis su baltarusiu 29TOT, HisTOT, STI, esTaKili, yaTaKi, fisTraKi®®. P.Aruma Siuos jvardzius ai8kina irgi slavy itaka**. Tatiau tokiu biidu visai neai8ki lieka balsioz kilmé. ] $i klausimga atsako J. Endzelynas, kuris tuos jvardZius laiko baltigkais, t. y. savo kilme tokiais pat, kaip Stas, itd, Scoks, Stokia. Tik ivardZiy izas, icaik, ita; itoj, itokis || itoRas, icoka pirmasis démuo yra kiles ne i8 Ss (plg. Stas, Stoks), 0 i8 *is (plg. lotyny ir goty is, kurio vietoje lietuviai dabar vartoja forma jis)* 31 Plg, J. Endzelins, Gramatika, 537 (372-373 §); E. Fraenkel, Der Stand der Erforschung des im Wilnagebiete gesprochenen Litauischen. —Balticoslavica, 2, 25, Wilno 1936. 82 E. Fraenkel, min. veik, 25. % P. Arumaa, Litauische mundartliche Texte..., 56, 34 Zr, J. Endzelins, Gramatika, 537. ‘ 120 Jvardziai caik, 10j(i), icaik, it0j Kaitomi Sitaip? Vienaskaita Vv. caik, t6j(2), icatk, itot K. 16, t6s, ito, itos N. tdm, tat, itam, iat G: ta, ita’ J. wo itt, tdi, itue || itu, itai In. tamé || tami, t6i, itam(e), itoi Tl. stand, itana, iton Ad.taimp || tdmp, taip, itamp, itaip Daugiskaita V. tie || dé || ti, 26s, itie || itt, itos RK. wa itu’ N. tiemi || timi, témi, iti*mi, itomi G. ties || tus, tas, itus, itas J. cats, tomi, itais, itomi In. cwesa, tosa, itwesa, itosa Tl. ruesnd, tosna, ituesna, _itosna Klausiamieji ir santykiniai jvardzZiai 18 §. Aki patraukia vadinamasis bitdvardinés kilmés ivardis kitnas, kina »kam priklausantis“. Jis yra vartojamas klausiamaja, santykine ir nezymimaja prasme. Nugirsta Sie linksniai: Rienas®> tu vatkas; kienas Gnas; kitnd wi karvé; mosa tu primifisi kiena and ,,gal tu atsiminsi kieno ji; kieno ddr gerd strotcha, 0 katré ledoka ,,kieno dar geras stogas, 0 kieno prastas“; kiena: kérve’ tu gana; visa viena kienam kraste birt svistiek kieno kraSte gyventi“s kieni Gnits; nezndit kienas kdrves gané Gnas; kitnds bébos itai Rdrvés, greta kiend vatkas. Taip pat atskiri Sio jvardzio linksniai vartojami ir kitur, biitent, Laziinuose, Gervétinose®®, tik Gia kirtis yra galiinéje— kiends (kaip Ratrds). Greta jvardiio katras, katra dagnokai pavartojamos formos Ratrois, Ratrot, pvz.: Ratreis 26dis tdu grass; Ratrou dluoli: desi; katrowm Sone ragéet. Jos galéjo atsirasti pagal tolygios reik’més ivardj Ruris || kurovs, Ruri || kurot. Abu Sie ivardziai (katras ir Ruris) tarméje vartojami lygia greta be reik’més skirtumy, pvz.: Rkuris arkli-s gadnzsnis ,,kuris arklys geresnis“; katrd lai Slotkas ,,katro tai kepuré“ Beveik visi klausiamieji ivardziai gali biti vartojami ir santykine prasme, pvz.: kuris arkli:s gadnas, tat gerai ait vagdi ,,kuris arklys geras, tai gerai eina va35 J, Endzelynas sio ivardz%io vardininkg atstato tik su Zvaigzdute iS klm. kiend, pig. J. Endzelins, Sikumi. — Latvijas PSR Zinatnu akademija Valodas un literatiiras instituta Raksti, 6, 326, 328. Riga, 1958. 86 Pilg, J. Senkus, Kai kurie Laziiny tarmés ypatumai. — Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai, A 1 (4), 191, Vilnius, 1958; P. Arumaa, Litauische mundartliche Texte..., 57. 121 paddré, greta aS ji: nendru akimi macte-*8, Apie Dieveniskes ir Ramaskonis dgs. naudininkas turi galiine -mu: vistemu diosu obuolit, 0 savtemu rieSutii"; istverté kdikifius arkldmu paguiidzi?, o dgs. ing. — galiine -mi: pdjémé viédemur su dubterimi dzviém(i)°°. Galiniy -mi ir -mu kilme galima paaiSkinti, viena, senojo dgs. naud. su -mus ir jing. su -mis ir, antra, dviskaitos su -m (i§ senesnés galiinés -ma) kontaminacija®. 30 §. Kas pasakyta apie vns. ing. ir dgs. vard. (Zr. 23, 28 §§°, tinka ir dgs. galininkui: vartojamos sutrumpintos ir nesutrumpintos galiinés. Nesutrumpinty galtiniy priegaidé tvirtapradé, pvz.: Dit jus stiprést turéjosi ,,apie juos stipriau laikéesi ties padhs jésk, greta jus visas padduze ,,juos visus nzmusée“; kab izus hampelas papitktu: ,,kad Situos kampelius (mama) nupirkty“; ws pacis adiek jimi; kokus turi Ramps ir gerad ,,kokia Pastoge turi ir gerai“; 7% paifik jus ,,tu paimk juos“. 31 §. Kaip ir kity vardazodziy, taip ir jvardziy dgs. inesyyui yra biidinga galiiné -sa, pvz.: juesd, josd, tos, wesd, visuesd, ituesa, itosa, tokuesd, tavosa, Ratruesd, visosa, viseldRuesa, néekuesa. Tokia pat galiiné platiai sutinkama ir dzikuose — tiek Lietuvos TSR®, tiek Baltarusijos TSR lietuviskose vietose, Pvz.: visudsa mustirouosa (Azierkai, Gardino raj.), tosd, visosd, pifkosa (Pelesa, Plikiai, Rodiinios raj.)®, tuesa NevdSuosa, kiemuesa (Nevasiai, Ramagkonys, Varanavo raj.), musa, Zmonésd, juosd (Laziinai). Kadangi &i galiiné sutinkama daugiausia tose vietose, kur daugelis priebalsiy prieS prieSakinés eilés balsius iStariama kietai, todél ir buvo manoma, kad -sa yra atsiradusi dél s sukietinimo®. Taciau, jeigu s kietinimu ir galima bity paaiskinti tokia dgs. inesyvo galiine kitose tarmése, tai to daryti Zietelos tarméje negalima. Priebalsis s prie’ balsi e Zodzio galiinéje yra visada minkStas: pase, mise: (vns. gal.), pusés, muses, vesés ,,sodzius“ (dgs. gal.). Nesukietina priebalsio sir Varanavo, Rodiinios, Pelesos tarmés. Vadinasi, dél s kietinimo -se negaléjo virsti -sa. Senieji ra’tai rodo, kad galtiné -sa lietuviy kalbos tarmése seniau buvo vartojama daug platian®, Visa tai patvirtina, jog ¢ia turima reikalo ne su fonetinin, o morfologiniu reigkiniu. 58 Plg. Lietuviy kalbos ir literatiros instituto surinktg meddiagg tarmiy atlasui (288 289 Programos klausimus). Pla¢iau apie galiinés. -ma vartojimg sen, raStuose ir tarmése a. A. Bezzenberger, min, veik. 149; P. Arumaa, Untersuchungen ..., 78. 5° Plg. P. Arumaa, Litauische mundartliche Texte..., 20, 24, 25, 26, 27,61 —62 tik jo dgs. naud. formos su tvirtagale priegaide. 60 Zr BE. Fraenkel, min, veik., 36; dar plg. PArumaa, Untersuchungen..., 50-78 © Plg. J.Senkus, Nauja medZiaga apie lictuviy tarmes. Lietuvos TSR Moksly akademijos Darbai, A 1, 150, Vilnius, 1955; M. Svirskas, min. darb.,59—61; B. Savukynas, min. darb., 110—116. ® O.Brochas, apraSydamas rytinés Rodiinios raj. dalies lietuviy tarme daugiskaitos inesyvo galing rao -se, nors pazymi, jog s yra kietas (,,Zu den L .Pl. ist ausdriicklich bemerkt, daf das s vor & nicht palataliziert war“), Zr. O. Broch, min, veik., 21. ® Plg. A. Laigonaité, Vietininkai dabartinéje lietuviy kalboje, filol.m. kandidato laipsnio disertacija, rankr., 15—16, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko y. universiteto RankraSciy skyrius, Vilnius, 1956; J. Senkus, Nauja medziaga apie lietuviy kalbos tarmes, min. veik., 150. * “Zr. A. Bezzenberger, min. veik., 144—147; plg. Pirmojilietuviy kalbos gramatika. 1653 metai, 123 (295511514), 434, Vilnius, 1957; M. Slavotinskis, Giesmés ukéjimui katalickam priderantios, 1646. Fotografuotinis leidimas. Paruosé J. Lebedys, 25 (I 148,, TI 595-29), Vilnius, 1958; Biblia litewska Chylitiskiego. Nowy testament (1657), 2, 10(6v)14. T8leido Cz, Kudzinowski - J. Otrebski, Poznan, 1959, 128 32 §. Dgs. iliatyvo lytys, padarytos is jvardziy, turinéiy daugiau negu vieng skiemeni, kirciuoja daugiausia prieSpaskutinj skiemenj, pvz.: katriesna, Ratrésna, roftiesna, mantiesna, savdsna, visiesna, koRdsna, greta ituesna ,,j Situs", n@kuesna oi katkokius“, n@atruesna ssi kai kuriuos®. Vienskiemeniy jvardziy iliatyvo lytys kirtj turi galtinéje, biitent: niweimu ak juesna; tosna kartésna inletiido ys tas kartis jlindo (vi8ta “; ryosna rugiesna nubégo; ot pat.tarinam, kab a§ niveimu josna. 33 §. Dgs. adesyva turi daugiausia asmeniniai ivardZiai, pvz.: juesmi tefi an Yamés jéma, kap zvéri’s ,,pas juos ten ant Zemés valgo, kaip gyvuliai“; nebit juesmi razumo ,,neturéjo jie proto“; o jriesmi netép, kab misim ,,0 pas juos netaip, kaip pas mis“; af neprasdii jt’mp ,,a8 neprasiau ju“; bie he@iveras vaikit: jiesmi ,,jie turéjo ketverta vaikus jf*smip stdlo nebit ,,jie neturéjo stalo “; jtsmi néra ko diet ,,jie netuti ko duoti; jésmi daiigi: svt*sto ,,jos turi daug sviesto“. Tik, retkaréiais pasitaiko kitu ivardZiy adesyvyu: o hitiesmi nér niéko ,,0 kiti neturi nieko“. IS pavyzdziy matome, kad Siy formy daryba yra dang ivairesné ir gerokai painesné negu negimininiy ivardziy. SavotiSkas postpozicinés galiinés — (s) mi, -(s)mip, -mp ‘dedamos prie dgs. galininko (juesm?) arba dgs. vardininko (ji*smip., jésmi). Visy kity tiek gimininiy ivardziu, tiek ir kitu vardazodziy dgs. adesyvo formos jau nebevartojamos. Dabar tam paciam reikalui, t.y., adesyvo prasme lygiagretiai yra vartojamos jau net ir asmeniniu ivardziy inesyvo formos, pavyzdziui, greta tesa Rrévmuesa ganém, pig. sakinius, kuriuose kalbama apie gyvus daiktus, biitent: jusa mdza ir ddugést gi*ddj ,,pas juos gal ir dangiau dainavo“; tei josa dot pirki ira ,,jos turi dvi pirkias“; ef juesa kdlnas, Sviredos, neduga kunédos ,,ten pas juos (ju kraSte) kalnas, - smélis, neauga bulvés“; tuesd visuesa monésa nebit rdzumo ,,tie visi Zmonés neturéjo proto“. IvardzZiuotiniy jvardziy liekanos 34 §. Siaip jau visose kalbos dalyse i$nykusios jvardziuotinés formos kiek zymesnius pédsakus paliko ivardyje. Palyginti ypat neblogai, yra isilaikiusios kai kuriy parodomuyjy ivardziy vns. vardininko jvardziuotinés lytys: catk, tdji || tdi, icaik ,,Sisai“, itog ,,Sioji, Sitoji* (plg. 17 §), greta caig, icaig (ret.). Jvardziuotines formas turi retkartiais ir santykiniy arba klausiamyjy ivardziy vns. vardininkas, pvz.: kursaik Reeturas kdjas tii, catk tat gali pli-kt ,,kuris turi keturias kojas (kiekvienas keturkojis), tas gali plaukti“; katrdj apséve’, Ratrdj né »kuri apsiavusi, kuri ne“. : Iskyrus vns. jnagininka, kurio jvardziuotinés lytys, manoma, i8tisai paplitusios vardazodziuose (plg. 23 §), moterigkosios giminés kity linksniy formy nesutikta. Yra nugirsta tik vos pora vyr. g. asmeniniy ivardziy jvardziuotiniy formu, pvz.: j6jo itai ditdGukas ,,tai jojo senelis; jie skodrina Ropu'stis ,,juo (lajumi, aviy taukais) u%spirgina kopiistus“. Krinta j akis vyr. g. vns. vardininko jvardziuotiniy formy daryba. Galiiné -ai Gia turi pabréZiamaja reikSme ir yra dazna beveik visose lietuviy k. tarmése bei senuosiuose rastuose®®. Gale pridedamas priebalsis & (ret. g) yra kiles greitiausia * Pilg, A. Bezzenberger, min, veik., 168, 9 Kalbotyros klausimai, 1U ‘ + i§ dalelytés gi® ir Zodzio gale sudusléjgs. Pavyzd2iy su tokiu k arba g tarméje yra daug, biitent: pernaik ,,pernai“ || pernaig (ret), tiktatk, kadatk nunatk ,,dabar“, radath || tadaig; paldukig || paldukik, pasikiduskig || pasikiduskik. Plg. Dauk&os Postile — tenayg 15yg, tataig 6303, kdlaig 200.9, 199.4, taddig 20044, viendhig 13.9, tasaig 407,,. Pastebétina, kad tarméje yra nemaza pavyzdziy ir su dviguba dalele gig(t), biltent: kdmgig || kdmgik, kufgig || kufgik. Tikriausiai panagiai yra padaryti ir ivardziai catkik || catkig || caigig (ret.); icaikik || icatkig || icaigig bei prieveiksmiai tadaikik || tadatkig || tadaigig, nu:naikik || nu-naigig. Priebalsis k Zodziuose catkig, icaikig, tadaikig, tur bit, yra i8likes pagal da%nesnes lytis catk, icaik, tadaik. Niekatrosios giminés ivardzZiy likuéiai 35 §. Kai kurie jvardziai turi nickatrosios giminés liekany. Dazniausiai yra vartojamos parodomyjy, o kartu ir santykiniy jvardziy niekatrosios giminés vns. vardininko ir galininko formos, bitent: kokds tai vatkas ,,koks tai vaikas“; kokis itai Zodi's; ir tai reik ir itai retk padart:t; ilgd itai gitsmé; tai set, tai tai dirba ,,tai 81, tai ta dirba“. Taip pat dagnai vartojama jvardziu einantio zodzio visas, visa niekatroji giminé: ai visa Zindjdu; Siltis visa padégino ,,ugnis viska sudegino“; be galo brangi visa. Kartais niekatrosios giminés prasme vartojamas sio jvardzio kilmininkas, biitent: viso bit, dt viso bit ,,viso buvo, ot viso buvo“; viso Zindjdu, ot viso Zindjdu: viso pagaiso ,,viskas prapuolé“. Ivardis visa gali biti vartojamas ir su kitu nieckatrosios giminés ivardzin, Pvz.: sava, vtena; visa sdva bit greta visa sdvo bit; visa vitna kap bis ,,vistiek kaip bus“; visa vi*na Gnas nenéri ait. 36 §. I8vados: 1. Zietelos tarmés jvardis i8laiké daug seny morfologiniy formy, kurios jau beveik nebesutinkamos kitose miisy tarmése, pvz.: negimininiy jvardziy vns. kilm. su galiine -e, visi keturi vietininkai, savybiniai jvardZiai, reti jvardziai kiénas, kiend, tiekas, netteka, é§ (greta a8) ir kt. 2. Ne visi senoviniai dalykai yra vienodai gerai iSlike, Pvz.: negimininiu asmeniniy jvardziy vns. ir dgs. adesyvas (rec. aliatyvas) yra taip dagnai vartojamas, jog iSstimé net inesyvg, tuo tarpu gimininiy ivardZiu adesyvas yra vartojamas tik vienaskaitoje, o daugiskaita, i&skyrus keleta neaiskios darybos asmeniniy ivardziy, adesyvo jau nebeturi. Cia tiek dgs. adesyvo, tiek aliatyvo lytis jau pakei¢ia inesyvas ir iliatyvas arba prielinksninés konstrukcijos. Senojo vns. naudininko yra tik liekany: mani, savi, mi. 3. ApraSomoji Zietelos tarmé pagal savo negimininiy jvardziy vns. kilm. ir gal. galiine -e, o taip pat gimininiy jvardziy mot. g. vns. ing. galiine -aj sutampa su kai kuriomis vakary ir vidurio aukétaiciy Snektomis. Nuo dziiky Siomis galiinémis visiskai skiriasi. Visomis senovinémis ypatybémis, o kartu ir slavy kalby ** Pp. Aruma priebalsj k kildina i8 dalelytés ka, plg. tijoitka ,,ten“, Sijotika ,,tia", u'naka »ten“, Zr, P. Arumaa, Litauische mundartliche Texte..., 70. 130 ' poveikio atZvilgiu Zictelos tarmés ivardis daug bendra turi su dztikais ir ypa¢ su lietuvi8kai kalbantiomis vietomis Baltarusijos TSR. Kitomis ypatybémis, pavyzdziui, neZymimuyjy ivardziy daryba, ivairiais priebalsiy pridéjimais ir kt. Zictelos tarmé yra savita. MECTOHMEHHE B 3ETEJIBCKOM FOBOPE A. 10. BAAYTUPHC Pestwme SetebcKHM TOBOPOM Ha3biBaeTcA roBOp ABYX MepeBeHb Sacétbu (Zasétiai) u Ilorupst (Pagiriai), koroppie HaxofaTca B Jlstnoscxom (Zietela) paiione Tpogweuckoii 061. Benopyccxoit CCP. [lo-nutosckH roBopaT 34€Cb TOMbKO CTapHxu. Tak Kak 9TOT TroBOop co BpemMeHeM ObWI H30NMpOBaH OT TeppHTOpHH cHOWHOFO pacnpocTpaHeHHa JIMTORCKOTO ASbIKa, TO B HEM COXPaHHJOCb MHOTHE MoptbosioruueckHe YepTEI, KOTOpbie yxXe He BeTpewaloTcA B ApyTHX JIHTOBCKHX roBopax. B craTbe omucpipaeTes mopionorua MecTouMenuii: Ux OOpasopaHve HM H3menenue. B ropope ynorpeGnmioTca TaKHe apxaHuHbIe (OpMbI, Kak: ajeccHB (manip || manifi(p) ,,y meus", micstp||mi-sim(p) »y Hac’, jaip ,,y Hee, kamp tokatip ,,y KOTO TakOro"), aJWIATHB (jOsp ,,K Heli‘, musum(p)t ,,K Ham“, ju sum(p)t ,,K Bam“), HaATHB (Rand ,,ky na", tana ,,Ha TOT“, nekana ,,kyna to"), OKOHYAHHe -e JIMUHOX MeCTOUMeHHI B POLHTeTbHOM TlanexKe (mane, ,,MeHa‘, tavé ,,Te6a", savé ,,ceOa‘'), OKOHYAHHE -2 H SHKMHTHKA mi B [laTeAbHOM 1ajexe (mani||mi ,,mue‘‘, savi cede). B ropope coOxpaHHsocb BOMpOcHTeJIbHOe mectoumenue kiénas, kiend ,,ueli‘* Cc MpHTAKATeIbHbIM SHaYeHHeM. € nowHEIM oKoHYaHHeM MHOra BCTpeyaeTeH OMpeseNHTeMbHOe MecTOHMeHHe téekas “CTONbui, Uacto ynorpe6sslores cBOeObpasHble MpHTAXKAaTeIbHBIe MeCTOHMeHHA mirsis, mérsé ,,Haul, Hawa‘, jusis, jursé .,Ball, Balla“, pAXOM C mu siskis, -é, jr siskis, -é. Vinorgja smunoe mecToumenve af mpoH3HocuTca é§, xota Govsbie cos, HaWHHAaIOMMXcA c PRACHBIM e B roBope HeT (cp. aiis ,,ocb‘‘, G%aras ,,03epo"', dgle ,,enxa‘‘). » Hexotoppie cBoeo6pasubie MecTOHMeHHe B roBope oOpasoBasicb MO, BJHAHHEM COOTBETCTBYIOULHX C/IaBAHCKHX visaldkis || visaldkas = visas, visdkis, cp. tom. wszeldki Oen. Wuan. Poxsski WU Ap. Kak BHM, H307HpoBaHHoe mosloxKeHHe SeTembcKOrO roBopa OT ApyrHx SHTOBCKHX TOBOpOB cnocobcTBOBaIO CcOXpaHeHHIO apxananoli mopiponornu MecTOHMeHHIi, Kak H ApyrHX YacTeli peu, a OKPy2X€HHe CNABANCKUMH ASbIKaME —HaXOguT cBoe BbIpaxKeHHe B CMeLIAHbIX, FHOpHAbIX H Ap. MECTOHMeHMAX, 132