Kuršėnų tarmės kirtis ir priegaidė

LTETUVIUYRALBOTYROS K.:L A -U-S I. M A I, III ETETUVIOS' "TSR: M OR 8 LU ‘A'KADE M1] A L’accento e l’intonazione del dialetto di Kuršėnai VYT. VITKAUSKAS I. ACCENTO 1. Tipi di accento § 1. Il dialetto di Kuršėnai* è uno di quei dialetti žemaiti dei dūnininkai nei quali opera la legge generale della retrazione dell’accento, cioè l’accento viene ritratto dalla desinenza breve e tvirtagalė all’inizio della parola. Sapendo che in quasi tutti i dialetti žemaiti che ritraggono l’accento (e quindi anche nel dialetto di Kuršėnai) nella posizione originaria dell’accento rimane una certa intensità della voce®, si può comprendere quale grande differenza esista tra i sistemi accentuativi del dialetto di Kuršėnai e della lingua letteraria (Ik). Poiché in una parola in determinati casi vi sono più accenti, i casi della loro presenza e la differenziazione della loro origine richiedono una descrizione e un’analisi più ampie. Anzitutto, sono necessari nomi e termini speciali per i singoli tipi di accento, già forniti nella letteratura dialettologica®. Questi termini sono qui utilizzati. Nel dialetto di Kuršėnai, come nei dialetti descritti nella letteratura indicata, vi sono cinque tipi di accento: 1. principale—antico (quando l’accento non viene ritratto): darbinin.ka ~ darbiniūko, kirta--kiito, kra mi ~ kramė (nuca, testa, spreg.), le beda (si affloscia), nuvi ka ~ nuvyko (riuscì); 2. principale —retratto (pronunciato con grande intensità e rilievo, ma ritratto dalla desinenza, formazione di epoca recente): auli's ~aulys (alveare), darzis ~ daržūs, laka ~ laka (piccolo foro nell’alveare per l’uscita delle api), pura ~ putra (zuppa di gnocchi); 3. secondario — finale (parte della forza della voce rimasta nell’antica posizione dell’accento): dukrų" ~ dantū, (į)išgunoi's ~ iSgastys, kaūkai ~ kaukai (aitvarai), miski ~ miškė; 4. secondario — retratto (sorto per la retrazione dell’accento all’inizio della parola): blėzdin.ga ~ blezdinga (kregždė), mudki kla —mokykla, ašturfiū ~ aštuonių, (ų)udbulė*s ~ obuo1 Il dialetto di Kuršėnai appartiene al gruppo dei dialetti žemaiti dei dūnininkai e occupa la parte orientale del distretto di Kuršėnai, nel triangolo tra Klaišiai (doun.), Upyna (doun.) e Kužiai (aukšt.). * Fanno eccezione le parlate dei dintorni di Klykoliai, Akmenė e Vegeriai, nelle quali l’accento nell’antica posizione non si sente (cfr. Lietuvių kalbos rašybos žodynas, 113, Kaunas, 1948). 8 V. Grinaveckis, L’accento dei dialetti nord-occidentali dei dūnininkai. —Lietuvių kalbotyros klausimai, 1,109—117, Vilnius, 1957 (d’ora in poi V. Grinaveckis, Svdt kirtis); V. Grinaveckis, Le caratteristiche fonetiche dei dialetti nord-occidentali dei dūnininkai e il loro sviluppo. Dissertazione di candidatura, manoscritto, Vilnius, 1956 (d’ora in poi V. Grinaveckis, Švdt fonetinės ypatybės). Sono stati utilizzati nell’articolo di A. Jonaitytė «L’accento e l’intonazione del dialetto di Šakyna». —Questioni di linguistica lituana, 2, Vilnius, 1959 (d’ora in poi A, Jonaitytė, op. cit.), liais; secondario — retratto (sorto nella sillaba che segue la sillaba accentata secondo l’accento principale antico): md“žŽar'sis mažasis, vi'résni sis vyrėsnysis (vyresnysis), zrd'ugd@ traukdavo, karkvabalis kaikvabalis, pėišais pėšasi, gai.le's gailiasi 61 5. po — ~ ~ va ~ ~ ~ ~ (gailisi), veržat's--veižasi (veržiasi), muse's ~ mūšias (mušis), praiiske's ~ praūskias (prauskisir ), ecc. 2. Retrazione dell’accento: § 2. Iš l’accento viene į retratto sulla prima sillaba della parola nei seguenti casi: a) Iš in tutte le desinenze brevi delle parole bisillabiche: bal.ta galva balta galva, dail.#i dauZ, ~ di'nas dienas, krei.ki kreiki, švi'si šviesi, ~ tubra tora ~ ~ ~ ~ (ogrodzenie), żona ~ Fmuond (kobieta), grasi piękna, ~ kati kot ~ (gdaczesz, terkoczesz, kłócisz się), pupa ~ pupa, tury turd ~ (mam), zap tupū ~ (siedzę), cała noc cała noc ~ itd. ir W tym przypadku nie ma żadnych ar odstępstw ani wyjątków. b) Iš wszystkich krótkich końcówek w wyrazach wielosylabowych: ai.dama eidama, darbiniū.kūs ~ darbininkis, "Veni gyveni, karšti kla karšykla, nėgalū ~ negaliū, nésina gi nešina ~ ~ ~ ~ (niosąc ze sobą), ~ dziewczynki dziewczynki (mažas mergaipWw aduotūs ~ padorils, papruii.ti ~ papranti, skélbeni ~ skelbeni (tu skelbi), aikukūs vaikiukūs ~ (berniukus), vi"rukū vyrukū kt. ~ ir (Per le eccezioni di ir questo tipo di oscillazioni dell’accentazione vedi § 4.) c) Iš di tutte le desinenze tvirtagalės: aki's ~ akičs, doi avifj, dėvi ~ "At ~ devyniū, draūdū' ~ draudą (draudžią), gėrif's ~ geras (gerias), kriėsla" ~ krėslai, lėdū" ~ ledai, mūžaii. ~ meno, pasucail. ~ pasiučiaū (di più), pragara ~ pragarai: numa: pragard | bé_num,i* négerd ~ numai (case) — pragarai, be numfj negerai, širdi's ~ 3irdi€s, takd's ~ takais, #abard’ ~ žabarai ir t. t. (Per le eccezioni riscontrabili cfr. § 5 IV.) d) Iš desinenze brevi ir tvirtagaliy secondarie del dialetto (che sono Ik sillabe penultime), Pye, babaks babškas (rakandas), čėsnaks ~ Česnakas, K“dėks lydėkas ~ ~ (e deka li lydeka), ~ 'raks pi pyragas, ~ verpėc verpétas ~ députac ~ (parola nuova) deputato, candidato ~ (parola nuova) candidato, gattina gattina ~ (gattini), mamma ~ mammina (mammina- ), figlia ~ figlia (cfr. nota figlio)®, bambino- ~ “) ragazzin- ~ o, persona'l personcina (donnetta), giovanotto ~ Giannina, ranocchiet- ~ to ranocchietta ~ (rospetta), sorellina ~ sorellina, mammina mam§te ~ (mamma), galletto ~ gallinello, ovetto ovetto, ~ bambino bambino (maschietto- ~ ), amichetto amichetto, ~ ometto ometto, ~ paperotto paperotto, ~ lascia-kt lascia (lascia), si attacca, si abbraccia, ~ dimentica, non si ~ riconosce, serie ~ ~ (stamatir tina) ecc. (Riguardo alle oscillazioni di tale accentazione Cfr. § 5V.) § 3. Il ritiro dell’accento è talmente forte che talvolta la parola della parte del discorso declinabile (talora anche un avverbio) perde l’accento principale, poiché (o l’accento principale ir ritratto viene assunto dalla preposizione che precede la parola, per esempio, tas, — tą , li ginims pri, kit, ir. @ gPd'un gi'vé'nima ~ tas lyginimas pry kitų (rimprovero di essere infedele)i ir "griduna (degli sposati) la vita, all’inizio cominciano a tornare le mode antiche| pantaloni 3ail.ras Soarkd pedi bė cominciarono ~ a tornare le mode antiche: pantaloni : stretti, Questo 4 spostamento dell’accento è descritto; in questo $ 3, caso si lascia la marcatura dell’accento ir secondario con una virgola sotto la vocale, mentre negli altri casi se ne è fatto a meno, 5 Questo è uno dei casi di metatonia (cfr. § 35 e), giacche con le spalle, tutta la n’akti pral’aksti dun. 62 be sū Ei ro ha fatto male ai denti per su tutta la notte (faceva male il dente), kat. „pri. , da'rba |négalū Driplieši'ti] duo IA uk us prima di lék~ kad pry darbo —non posso priplėšyti (svegliare), o į šokiūs wi 1€ka (corre), sof" sta palikd'u um Dard, uds~sviesta ho lasciato sul pardds (vendere), briobas ai.nam kap, un i Itautkikis vi'ra atlėid--bėbos, einam ant kapų: Tautkikės (Tautkutės) vyrą atléida (accompagnare), smd'ugi un. pi“ tas|sū krup,ė vai.ka ižgi dZau~smiugé ant vištos (completamente):su krupė (tupūže) ho curato il bambino, ūbaga puotere' sių, žin,ė ~ubago pėteriai su žinia (egli sa perché fa così), kas ruūžiem sūserg vis pri,_an,uds ai.n vafdi'ti ~ | Chi si ammala di ruūžiem (una tale malattia), va sempre da lei a farsi guarire (incantare- ), veiziek iš, „arč,ail. ir mati si~veiz€k (guarda) iš vedrai più ir da vicino ir ecc. A volte capita che l’accento di una parola ir iš polisillabica venga spostato sulla preposizione, į per es., uf, d, arin, ies vasaruos gražūs |galiesu pasipjd uti td'm kaftu ~ už daržinės vasarGjas gražūs, galésu pasipiduti tam kaftuo (kartui), zi'k mė'tu pragi'vé'na pud fem, ai.c us ir. e perfino ‘madiio žemai.tiška' ~tiek mėtų pragyvėno po žemaičiūs ir neįmadėja (nepataiko) žemaitiškai,mūna senūtis it bič, "al 4 ūs lib atidt's nai.jūs aii. lis ~ 18400 (mio) senlitis (nonno) į bičiuliūs liūob atidūos (dava) naujūs į pietus nuo kuršėniškių esančiais dūnininkais pri Rig kurie pradeda nebeatitraukti kirčio iš ilgų galūnių, šitas reiškinys yra retas, o ir visame Kuršėnų tarmės plote kirtis į prielinksnį dažnokai nėra nukeliamas, pvz., maice iš „pirmus di'nuos abžergi ~ maičią iš pirmds diends apžergė (apsėdo, pančigė), jė'dzi su, uii.trū gi'vė'nimu tai.suos gi'vė'nti ~ Jūdzė su antrū gyvėnimu (su uošviais) taisosi gyvėnti, su, „lai.vė puo_,@ Zera dė'vi gū'ra ~ su laivė (valtimi) po €Zerg dévé (davė) garą kt. ir Un fenomeno del genere è stato osservato anche in altri dialetti che ritirano l’accento (a Kalnalis®, Laukuva", Sakyna® ecc.), per ir es., vd re dn. darbu' ~viré ant darbų (Siup§liai, Šiaulių raj.); di‘ks vaks lėp tievou i Lk os ~dfkes (i8dykes) vaikas lipa tévuo (tėvui) į akis, kezofdolektd’s metd's bovd'u u ddr jdunc |ajū'u pio nebr,és ~ keturiélektais (1914) métais buvau dar jaunas, ejau (ėjau) po nibres (vakaruškas) (Kaunatava, Telšių raj.); rata’ važ eniesé's bė. „drkbū“ | lakios pa.u.kšte' bė sp,drni“ ~ rūtai vazinésias (važinėsis) be arkliū, lakios paukščiai be sparnū (senovėje taip šnekėję apie dabartinius laikus), mėdž,ės ši'rgo ži'rgo dž, rej ios Pjd'usta ~ medžiūs (malkas) žirgu žirgu už rejos (jaujos) piausto (Papilė, Akmenės raj.); vari"k kd'rves ii" La'uk,ds ~ varyk karves į laukūs (Raudėnai, Kuršėnų raj.) ir t.t. In the works of some dialectologists, it is claimed that this is an enclisis® (and examples are provided when discussing enclisis); however, the secondary — retracted accents and secondary—final accents, allegedly occurring in words that have lost the primary—- retracted accent, show that in the Kuršėnai dialect and elsewhere among the Samogitians this is a peculiar retraction of the accent, rather than ordinary enclisis. In the speaker- ’s consciousness, the preposition seemingly became attached to the word of the inflected part of speech (sometimes also to an adverb), became like its prefix; therefore, the accent was retracted onto it, onto the preposition. 8 P, Kniūkšta, Phonetics and Morphology of the Kalnalis Dialect, diploma thesis (manuscript), 13, Department of the Lithuanian Languag1959, e, Faculty of History and Philology, Vilnius State University named after V. Kapsukas, 7 V. Grinaveckis, Phonetic Features of Švdt, 110—113, * A. Jonaitytė, cited work, * A, Jonaitytė, cited work, 120. 63 3. Irregularities in the Retraction of the Accent $ 4. Restricting su itself to dialects in which only the conditional law of accent retraction operates (Kūrtuvėnai, Šiauliai), the Kuršėnai dialect has such accentuation examples as show the retraction of the accent before the first syllable has been completed. į a) In polysyllabic words whose penultimate syllable is long, the accent often jumps from the short ending onto iš į tą the long syllable, € o ne į the beginning of the word, e.g., aštū'ni (e otto) otto, per ~ il punto. džūs (e colombi) piccioni, ~ gola ni (e pascolo) ~ pascolo, parrucchiere (e parrucc- ~ hiere) parrucchiere, miski'si (e foresta) foreste ~ (nelle foreste), Sakudsi (e spesso Sakudsi) ~ šakosė, sijuonūs (ir sijuonits) ~ sijonūs, H4uobu'li'- nė (ir yudbu'li-- né) ~ obuolynė (obuolienė), vagi'sta (ir vagi'sta) ~ vagysta (vagystė- ), nerufi.di (ir néruni.dit) ~ nerandū. V. Grinaveckis sako, kad ,,daugiaskiemeniuose ZodZiuose, kuriy galinis skiemuo yra trumpas, antrasis nuo žodžio galo ilgas, kirtis antrąjį o nuo žodžio galo skiemenį bus atitrauktas tuo pačiu metu, kaip pirmaisiais dviem atvejais“, į tuo pačiu metu, kai kirtis buvo atitraukiamas dviskiemeniuose žodžiuose trumpos galūnės į ilgą šaknį, b) tam tikrais atvejais triskiemeniuose žodžiuose į ilgą ir skiemenį nepaliekant jokio kirčio t. y. pėdsako kituose skiemenyse* a) iš (plg. $ 8a). Čia pateikti I fatti del dialetto di Kuršėnai, be nonché i dubbi, ir indicano questa fase della ritrazione dell’accento, quando l’accento veniva ritratto sulla seconda sillaba lunga dalla fine delle parole į polisillabiche. b) Nel linguaggio della maggior parte dei parlanti del dialetto appartenenti alla generazione più giovane si verifica una ritrazione dell’accento (nelle parole polisillabiche) così irregolare, per cui l’accento dalla desinenza breve salta sulla penultima sillaba breve, anziché all’inizio della parola, per es., aduoma'tikė ~ Adomaitikė (Adomaitytė), gi'vėni ~ gyveni, Raušiūiūs ~ kiaušiniūs, karapūrkės karaputkės ~ (case fatiscenti), lššūvū liežuviū, ~ muolifitis ~ moliniūs, i* žardėlės ~ į Žardeliūs (nome di un villaggio), gerésni ~ geresni, gražėsni ~ gražesni, senėšfiūs ~ senesniūs ecc. Come si vede, qui l’accento viene ritratto proprio sulla sillaba che negli altri casi presenta l’accento principale antico. Nel linguaggio delle persone più anziane (di 45 anni e oltre) incontrerai į tą raramente tale fenomeno; anche tra le persone più giovani che parlano — dialettalmente tale accentazione non è affatto frequente. Molto probabilmente, si tratta dell’influsso dei vicini dei kuršėniškiai meridionali — šiauliškiai, kurtuvėniškiai e kelmiškiai. — c) L’accento dalla desinenza breve quasi mai non salta all’inizio della parola nel nominativo singolare dei participi di genere femminile, con accentazione sulla desinenza, del presente: ateinufi.ti ~ ateinanti (cfr. la forma pdrdnd.n.- té ~ pareinantill, nota a Laukuva), atlekufi.ti ~ atlekanti (atlekianti- ), jemufi.ti ~ jemanti (imanti), kli"kufi.ti ~ klykanti (klykianti), pi*kstufi.- ti ~ pykstanti, skaustufi.- ti ~ skaustanti (skaudanti- ). 4. Casi in cui l’accento non viene ritratto § 5. I. Nel dialetto l’accento non viene ritratto dalle sillabe situate nella posizione finale: betžūka' ~ berziukai, kumé'li ~ kumėlė, kepūri ~ kepuré, neld'imi ~ nelaimė, papilienitke papiléniskiai ~ (abitanti dei dintorni di Papilė), vadintuoje: ~ vadintojai, vaiviora® ~ vaivérai (tali bacche), fagd'ri ~ Žagarė ecc. 10 V, Grinaveckis, Svdt fonetinės ypatybės, 95; V. Grinaveckis, Svdt kirtis, 112 (cfr. lo stesso fenomeno presente anche nel dialetto di Kuršėnai, A. Jonaitytė, op. cit., 113. 11 V, Grinaveckis, Svdt fonetinės ypatybės, 66. 64 II. L’accento non viene ritratto da tutte le desinenze con intonazione discendente: a) nelle parti del discorso declinabili, al dativo plurale: stuogd'- ms ~ stogams, ži'dd'ms ~ žiedams, luovė'ms ~ loviams, žaltė'ms ~ žalčiams, galvioms || galvims ~ galvėms, galvūms, gerkliems || gerklims ~ gerklėms, gerkliūms, katiems ~ katėms, akims || akims ~ akims, akiūms, pirtims ~ pirtims, su'nd'ms ~ sūnams (sūnums) (rar.), pi'tūms ~ pietūms: ki" virsma pi'tūms ~ ką virsma (virsime) pietūms, pi'menims ~ piemenims, balti'ms || baltims ~ baltiems, baltims, graži'ms | grafims ~ graziems, grazims, Zali'ms || Zalims ~ žaliems, Zalims, ju'diioms || ju dims ~ juodéms, juodums, $lapiioms || šla Duūms ~ šlapiidėms, šlapiūms, ani'ms || anims ~ aniems, anims (a loro), antioms || antims ~ anėms, anūms (a loro), penki'ms || penkims ~ penkiems, penkims, pefikioms || pefikūms ~ penkiéms, penkiūms ecc.}]} 天天中彩票任选娱乐招商񹚊ppjson彩票代理grants invalid? Wait final has malformed due extra }]} maybe format expected object. Need correct. Ensure exact array items count 8. Translate typo perhaps . Return valid JSON.agext. ; b) degli aggettivi, pronomi e numerali al singolare nel dativo: baltd'm ~ baltdm, baltd || baltd'i ~ baltai, send'm ~ senam, send’ || send'i ~ senai, linksmé'm ~linksmidm (linksmam), linksmé® || linksmé'i ~ linksmidi (lifikksmai)!2, visd® m ~ visam, visd" ||visd'i ~ visai, katra'm ~ katrdm, Ratrd’ || katrd'i ~ katrdi, tuoké'm ~ tokiam, tuoké' || tuokė'i ~ tokiai, pirmd'm ~ pirmam, pirma“ || pirmd'i ~ pirmai, vi'nd'm ~ vienam, vi'nd' || vi'nd'i ~ vienais c) dei verbi a tema in o al presente e dei verbi di tutti i temi al passato remoto con accentazione ossitonica della desinenza, al singolare alla I e II persona: mard'u ~ matau, mata" ~ matai, plerpsd'u ~ plerpsau (sėdžiu be darbo), plerpsd' ~ plerpsai, prašd'u ~ prašau, prašd' ~ prašai, dungend- 'u ~ dangendu (danginau, krausčiau), dungend' ~ dangendi, kri'pd'u ~ krypau, kri'pa" ~ krypai, musd'u ~ mušau (mušiau), muša" ~ mušai (mušei), gifid'u ~ ginidu, ginė“ ~ ginéi, mafid'ų ~ maniau, manė" ~ manči e così via. d) in alcuni avverbi e ideofoni: kada' ~ kadai: sd'uli jati. kadd' nusilė'ida ~ saulė jail kaddi (seniai) nusiléido, pirmd: ~ pirmai (pirma), visd" JI visd'i ~ visai, dauga' u~ daugidu (daugiausia), labd'u ~ labiau (labiausiai), pifmd: u ~ pirmiau (pirmiausia), skubd'u ~ skubiau (skubiausiai), stumbd'u ~ stambidu (stambiausiai), ti'šd'u ~ tiesidu (tiesiausiai), ti Stiog ~ tiesiėg, makald'i ~ makaldi, tabald'i ~ tabaldi ecc. III. ; L’accento non viene ritratto dalle desinenze secondarie a intonazione discendente: pašurims ~ pasiutimas, šalims ~ šalimas, didelims ~ didelumas (didumas- ), lengvims ~ lengvumas, gru'stils ~ gristuvas, Jliektiūts ~ lėktūvas, negé'rs ~ negéras, negd'l ~ negilia (negali), netiir ~ netūra (neturi). ]}કોટ} fiascco?- 黑大战. **We need only valid JSON. Need fix final malformed.** Let's produce. <= [] etc. Ensure exact translations and string. The last has weird artifact. Need return JSON object only. Иара. برس.** We should include all 5. Translation exact enough. Preserve markup symbols. Last source has . Need preserve whitespace? We can put source trailing space? not necessary but instruction preserve whitespace. Let's output valid. เดิมพันฟรี无码不卡高清免费.** No extra. ] } 天天中彩票篮球 彩神争霸安卓.- ** Let's ensure translations array 5 strings.- ** a) no. Done.** json.市场部联系.** IV. Talvolta l’accento viene mantenuto nella posizione antica nelle desinenze tvirtagalės. Allora o si incontrano alcune di tali parole, nelle quali occorre ritirare l’accento dalla desinenza alla radice, oppure si desidera sottolineare qualcosa con tali parole, per es., labū' gerd’ padarė" [kad ate] padiesi min griobus iškd'išti ~labal gerai, kad atejéi (atéjel): padési mun (man) grébus (žarnas) iškaišti (išvalyti), su_,rugé- 's kvi'té's puo_,ri'ga vasiniejuos| ka,,pežima' traticje ~su rugiais kviečiais po Rygą vazin€josi, kad vežimai trat¢jo, gerd ka, bioba gabi] kita'p badu nuspruoktu ~ gerai, kad béba gabi (apsukri): kitaip badū nusprdgty (nudvésty), grašė“ padarė“ grasé'| niéra kuo saki'ti ~ gražiai padaréi, gražiai, nėra kė sakyti (iron.), belesit' piščika: grūdus ~ belesą viščiūkai grūdus, duobilii: avižiūi tūrū | šaddit rugi'fiu ar galūks Tr ~ dobiltį avižū turū (turiū), šiaudū rugičnių af (irgi) galiūkas (šalinė) yra ir kt. Šitie pavyzdžiai, kur kir12 Šis būdvardis tarmėje yra u-kamienis: lifi.ksmals ~ linksmūs (linksmas); liūi.ksmimo linksmi (linksma), 5, Kalbotyros klausimai, III 65 tis neatitraukiamas, yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nedėsningi, galima sakyti, nukrypimas nuo tarmės kirčiavimo normos. V. L’accento talvolta non viene ritirato iš dalle desinenze tvirtagalės secondarie, per es., atei.n atei.n baišd'usis bi'ri"s viru ateina ateina baisidusis (didžiausias) būrys vyrų, ~ nesutiii.k |lai. skird's ~ nesutiūka, lai (che) si separi (si separa), pijudks ši negieris/ nekail. kis negd biti pijokas (ubriacone) ~ negéres, šud nekaūkęs negilia būti, patail.k jeniki |tūrū nauji'na pasaki'ti ~ pasatk Janike, turū naujyna (una notizia) pasakyti, pakrei.pk stiklini| ~ i'pilsu pakreipk — stiklinę ir ipilsu kt. Ir in questo caso non vi è ju alcuna regolarità: una stessa persona può ir dire nésutifi.k nesutifi.k nesutinka, papruii.t papruii.t ir paprafita, sūšlump ~ sušlump sušlampa ir ecc. ~ ir ~ ir 5. Posizione dell’accento § 6. Principale —accento retratto. Questo accento è sorto, come menzionato, ritraendo iš l’accento į dall’inizio della desinenza della parola. Questo accento si trova di solito nella prima sillaba della parola, per es., ail.sis ausis, brusle: ~ broliai ~ (e briole’ bréliai), ~ bie duobė, di dudvena ~ dovena ~ (dovana), kita: ~ kietai, kril'pits ~ kruopūs (plur. gen., kruopas), pavai.zūs ~ pavaizus (gražus, vaizdingas), ri"bina ~ riebina (untuoso), sli "dem ~ slydeni (fai scivolare), sztipina* ~ stipinai (parte della slitta), svet ~ kata sveikata, ~ vaga vagūair t. t. Tuttavia si verificano ir casi in cui la posizione dell’accento principale —retratto si trova nella penultima sillaba (cfr. ancora § 4 air b): keikūtnūs keikūnūs ~ (quelli che bestemmiano molto), malii'ni ~ malūnė, pliešikūs ~ plėšikūs ir ecc. (Per quanto riguarda lo — spostamento dell’accento principale iš ritratto della preposizione avverbiale della parola delle ar parti declinabili į del discorso, cfr. $ 3). $ 7. Nella posizione dell’accento antico è generalmente rimasto un — accento secondario finale, per esempio, amatd ~ amatai, bėjuorūs ~ bajorūs, gali galė, ~ kartikés kartikės ~ (un piccolo kartis), ~ ludpa: lopai, plaid. its plaučiūs, ~ praspuikils praspurkūs ~ (il cavallo dei pantalon- ~ i), rémit remū (sostengo), ~ sprungini sprangini (dvasini, badu marini), §akikés ~ šakikės (mažas šakas), tingifittks ~ tinginiūkas, tingint' s ~ tinginys, trifi.ki ~ trinki (diksti), va kelikiis ~ vaikeliukūs, va niks ~ vainikas, žalė“ žaliai t.t. ~ ir Šio kirčio negirdėti daugiaskiemeniuose žodžiuose, kai kirtis trumpos galūnės yra atitraukiamas tokį ilgą pirmą skiemenį, kur kitos iš formos turi pagrindinį į —senovinį kirtį: lef.zdama ~ leisdama, plg. Ič*izdams=e 1éisdamas, pei.gdami ~ peikdami, plg. pei.gdams ~ peikdamas, šail.gdami ~~ šaukdami, plg. Safi.gdams ~ $alikdamas, miii.klina ~ minklina (tešluota, tešla aplipusi), plg. miii.klinas ~ mifiklinos, pufvini ~ purvini, plg. pufvinc ~ pulvinas, sni'gina ~ sniegini (snieguota), plg. sni‘ginc ~ sni€ginas, švi" psena~ Svypsena (šypsena), plg. švi'psena ~ $vypsena, (u)ūdega ~ uodega, cfr. (1)i dega todega, ~ vel kina velkina ~ (vilkdama), cfr. vel.kinc ~ velkinas, ir ecc. È inoltre caratteristico il fatto che nelle forme con prefisso l’accento non salta sul i prefisso, per es., išlei.zdama išleisdama, ari ~ #dami ~ atūždami ir ecc. § 8. L’accento — secondario retratto si ode regolarmente nei seguenti casi: a) Nelle parole polisillabiche, nella penultima sillaba lunga, quando l’accento viene ritratto da una desinenza breve, per es., dėvi'mi devyni, guli-kla iš gulykla ~ ~ (guolis), képi‘kla ~ kepykla, pardaviéjé ~ pardavėja, pavai.zi ~ pavaizi, viriėjė 66 ~ virėja ecc. In questo caso l’accento secondario — retrocesso è molto forte, e accade spesso che rimanga quello principale—- retrocesso (cfr. § 4 a e $ 6). b) Nelle parole di quattro sillabe, nella penultima sillaba breve, quando l’accento viene ritratto da una desinenza breve, per es., kai/ifiūkūs ~ kailiniukis, mažutėlės ~ mažuteliūs (mažutėlius), mudrriškikė ~ moteriškikė (moteriškėle), (u)undefiškū ~ (v)andeniuki, vabalūkūs ~ vabaliukūs, vakaftūkūs ~ vakariukūs (vakaruškas), abakiké ~ Abakikė (Abakaite), bartasiké ~ Bartašikė (Bartašiūte) ecc. Anche in questo caso l’accento secondario — retrocesso si ode chiaramente e talvolta è quello principale—- retrocesso (cfr. $ 4b). c) Nella penultima sillaba lunga delle parole polisillabiche, quando l’accento viene ritratto da una desinenza lunga, per es., mubti-ng'l ~ motynéle (motinėle), pininga ~piningai (pinigai), raddubnii: ~ raudoną, rinkiėjuos ~ rinkėjės (pėdų riséjos), sėpri"fiū" ~ septyniū ecc. Questo accento secondario-retrocesso si ode debolmente. : d) Nella terza sillaba lunga dalla fine delle parole di quattro sillabe, quando l’accento viene ritratto da una desinenza breve, per es., kėreivėlės ~ kareiveliūs (kareivėlius), pėtraiūskikė ~ Petrauskikė (Petrauskaite), raddudnami ~ raudonamė e altri. In questo caso l’accento secondario-retratto si percepisce soltanto facoltativamente. $ 9. Accento secondario-spostato. Molti dialetti žemaitici pronunciano le sillabe post-toniche lunghe con un chiaro accento secondario-spostato, per es., bimbdls ~ bimbalas, galdu ~ galuo (galui), gierdls ~ gėralas (Kretinga), krėpmd'ušis ~ krūpmaušis (nenaudėlis, rupūžiokas), mėta" ~ mėtai, sūūnkė" ~ suūkiai (Kaunatava, distretto di Telšiai), dė"rbd" ~ dirbai, va'li'te ~ valyti (valyti), vi'rd" ~ vyrai (Laukuva)l4, rad: ~ ritai, va'rlkuojė- 's ~ valkiojasi, žemtevelkdūėoms ~ Zemévilkoms (Raudėnai, distretto di Kuršėnai), dé-ked ~ daiktai, It"fidžuojė" ~ landZiojai, Zilogré: ~ ~ Zidgriai (un tipo di recinzione, pinuciai) (Tirkšliai, distretto di Mažeikiai), $onéi ~ šūnie (šuniui), vikdu ~ vaikuo (vaikui), £émé'nc ~ Z€minas (Zemétas) (Tryškiai, distretto di Kuršėnai) ecc. Nel dialetto di Kuršėnai non esiste una pronuncia accentuale di questo tipo coerente. L’accento secondario-spostato ricorre qui soltanto in determinir ati casi e in determinate forme: a) Forme singolari maschili degli aggettivi pronominali nominativo: ~ bd'Itd'sis ~ bianco, gra'žė*sis bello (il bello), ju'dd'sis il ~ nero, ma'žd'sis il mu piccolo, paskutini'sis ~ l'ultimo, mt'sd'sis il ~ nostro (nostro), il primo ~ pfrmd'sis, il secondo ufi.trd'sis ~ aiitrasis, ecc. Questa pronuncia delle forme pronominali è ormai in declino, poiché attualmente si cominciano a usare sempre più ampiamente le forme gerėsis, baltasis. Mi è capitato di sentire accentare quelle forme nella radice, ma con un accento secondario—spostato: gė'rasis gėrasis, ja'unasis be jaunasis. ~ ~ b) air del presente dei verbi riflessivi in -ia Nella desinenza della III persona: dirdd's ~ dūodasi, keftd's ~ keitasi, sé'kd's ~ s€kasi, nėkeld's ~ nėkelasi (non si alza), la ~ schiuma di pūrd's (si insapona- ~ ), šd'uša's si arruffa (si arruffa), ~ ntora's si sfilaccia (si desidera- ~ ), gai.lé's si impietosisce (si impietosisce), m#'lé's ~si ama (si ama), pasival.kuojė- 's va a spasso: ~ kudkė „Že svethata [pasival Ruojé's puo_trioba ir. „gėrū“ kokia ~ čia sveikata: pasivalkiojasi (yra pasivalkiojama) po tréba gerai, ir pajemd’s ~ 1 J. Aleksandravičius, Kirtis ir priegaidé Kretingos tarméje. —Lietuvių kalbotyros klausimai, 1, 99, Vilnius, 1957. : 4 V, Grinaveckis,Svdt kirtis, pajemasi: 110. 67 pėjema's tas, ; rūblis| nésam ra" be _kapéikas ~ pajemasi (si prende) quel rublo, nėsam tai(p) kapéikos. be c) Desinenza dei verbi riflessivi al futuro Nella desinenza della terza persona: ~ bui'sė*s būsias (būsis): refi.k pa:galus nu. skidri'na | bū'sė's munis nemū'tus ~refika pagalius nil (da) skiedryno, būsias (si è camuffato) munės (me) nemūtąs, dungė'ncé's ~ dangėnsias (si nasconderà), di'sé’s ~ dūosias (si darà), kraipi'sé- 's ~ kraipysias, mūščė's ~ musias, raiti'sė's ~ raitysias, ri'sé’s ~ riesias (si arrabbierà, si adirerà), ~ siesė's sésias e così via. ~ d) Singolare dell’imperativo dei verbi riflessivi Nella desinenza della seconda persona: ail.ké's ~ aūkias (alzati), buū'kė's ~ būkias (stai, sii, resta), krazi-ké- 's ~ kratykias, nedū'kė's ~ nedūokias (non arrenderti), nežvalgi'- kė's ~ nežvalgykias (non ~ guardarir ti intorno), sieskė's séskias e così via. * e) Nel suffisso verbale -av- (di solito al tempo passato frequentativo): nugeltiiond va ~ nugelténavo, $i 'kd'va ~ šūkavo, bi’ dd'va ~ būdavo, nujū'gda- 'va ~ nujudkdavo, nupraii.zdd'va ~ nupraiisdavo, praši'dd'- va ~ prašydavo, veizieda'- va ~ veizédavo, šu'da'va ~ žūdavo (vargdavo) ecc. Ora spesso questo accento secondario non si sente: la generazione più giovane dice soltanto bu dava~ būdavo, ai.dava ~ eidavo. f) Nel suffisso atono -a'tis ~ -aitis, -a'ti ~ -aitė: bruold'tis ~ brėlaitis (pabrolys), tievu'nd'- tis ~ tėvūnaitis (ūkininkaitis, kuriam tėvas užrašydavo ūkį), ničnieka'- če ~ ničnėkaičio (visai nieko), pičpilnd'tis ~ pičpilnaitis (pilnutėlis), pičpilnd'ti ~ pičpilnaitė, vičvi'nd'tis ~ vičvienaitis (vienui vienas), vičvi'nd'timo vičvienaitė, a duomd'tis ~ Adomaitis, ki'ga'ti ~ Kygaitė, kleminckd'ti ~ Klemanskaité, vitkd'uskd'ti ~ Vitkduskaité ecc. g) In alcune parole composte (nella sillaba breve): akietvirbalis ~ akėtvirbalis, kafkvabėlis, pūsesėri ~ pusseserė, uSpakalis ~ ūžpakalis (ai margini del dialetto, con i dounininkai, si dice anche #$pakd‘lis). 6. Proclisi ed enclisi $ 10. Alcune parole funzionali (e talvolta anche parole delle parti variabili del discorso) nel parlato connesso perdono l’accento e sono come unite alla parola vicina. Queste parole che hanno perso l’accento sono chiamate proclitici o enclitici. I. I proclitici sono le seguenti parole monosillabiche: a) pronomi: ligu ta_,vai.ks prasišito | pa muoti kap smaks pul.n ~ lygu (vos) ta vaikas prasižiėja, pamotė kaip smékas pulna (puola), šis, „vai.kis nebai.ks gert'ju~ šis vaikis (bernas) nebaigs gerūoju; b) numerali: kuo, „kratd's tuoš „Čierkikis | kū" būoba nemū'ta | dvi, tris išgeri ~ ko kratais tos Cierkikés (taurelės): kai bėba nemato, dvi tris ižgeri; c) preposizioni: dvi ži'mi i" _ui.tra ski‘fu d'je~dvi žiemi į aštrą skyrių (klasę) ėjo (Ėjo), vi'n diel, pnėdžu prakapuojima rei.g Fa ni'ti's~vien dėl mėdžių (malkų) prakapėjimo reika žanyties (ištekėti- ), kipri kūpri pa'cas kū'te" pruo_niiosi ~kupri kūpri (kūprindamasis praėjo) pūcas (žiurkė, žvynė) kūtei pro nėsę (nosį); d) congiunzioni: vaū'gi" rei.g diti| ka, pu, šė'mis nekel.tu- 's mo vagie (vagiui) reika dūoti, kad nū (nuo) žėmės nekeltųs (nesikeltų), nepasté buom | ar, „tuoki veid15 Pasitaiko, kad pasako ir sfeskis ~ séskis, Zindokis ~ ZinOkis, nepraii.skis (nesiprausk). 68 4 ruodi atveži | ar; svei.ka ~ nepastėbom (nepastebéjom), ar tėkį (įdaužtą) veidrodį atveZé, ar sveiką, je, „buoba kd'usti'ta [išluoš bila ~ je (jei) bėba kaustyta (nepėsčia), išloš bila (bylą); e) particelle: zi, „kviekšt kviekšt sūkviekšti ir,_nuspakniioje ~ tik kvékst (klykt) kvėkšt sūkvėkštė nuspaknėjo ir (tirò le cuoia). II. Gli enclitici possono essere: a) pronomi: kud kvi'kat | a. «jūmis smd'u, «chi ha insegnato a voi a strillare (urlare), o che cosa vi soffoca (soffoca voi); kdliė, ra | jai. d'itra užėję and: ~Kkalé ta, jaū ditra (furore) užėjo andi (su di lei); b) avverbi: sénd, «già | buina vi'nas rūkšlas ~ sena già: la bocca di una sola rūkšla (ruga); c) particelle: kitoks, tin vici'nis | lentikes pa'rkaltas ~koks ten vidsienis (vidinė siena); lentikės pūrkaltos, kuo, ce leii.di pri,,būobišku darbii: ~kd čia lendi pry (prie) bėb'škų darbū, nior, „tik žuodi ištraukti J ka, galiétu puotd'm li' žūvi ld id ti ~ nėra (nori) tik žodį i ištraukti, kad galėtų potam (paskiau) liežūvį laidyti (apšnekėti). 7. Casi irregolari di accentazione § 11. Nelle canzoni popolari e in generale nelle espressioni ritmiche, per motivi ritmici l’accento cade in una posizione insolita e nella lingua parlata del tutto inaccettabile. Per es., gaidelė' pradėd gi'dūoti | numiské: pradėd vaikščioti | kė:Ik kėlk ké'lk mergeli | niéra lai.ka mi'guori (nella lingua parlata sarebbe: gaidėle' praded gi'ditoti | numiske praded va'ikščuoti | kė“Ik kė'lk kė“Ik mergė“l | niéra lai.ka mi“gūoti ~ i gallinelli cominciano a cantare, gli abitanti della casa (i familiari) cominciano a camminare, alzati, alzati, alzati, ragazza, non c’è tempo per dormire), a@ “čų tau berneli Huž, pmeilū žuodėli | da'r nebūva'u girdiejūš nu. „pat mažumė'- lis (nella lingua parlata sarebbe: @' Gu ta'u berné'l yug mei.lu Zuodéli | dd'r nebuvd'u girdiejusi nu, „pat mafumé lis ~ grazie a te, ragazzo, per la cara parolina, non l’avevo ancora sentita fin dalla più tenera età). 8. Accento logico $ 12. In ogni frase il parlante sottolinea di norma una parola, volendo attirare maggiore attenzione sulla cosa che gli sta più a cuore. Per esempio, bėnė maftes muni sé'ni nuskau.stu ~ benė maičios munė s€ne nuskaūstų (nuskriaustų), oppure iš, tuo-li acisūkis asi ~ až iš toli€ (toli, tolo) atsisūkęs esi, kuo td'p marčuos nėkenti | a. i', ai*dega ana tamsta" i'kūnda ~ ko taip marčios nėkenti, a(r) į ūodegą ana tamstai įkando, trink su „ū'pa's] netrink su, šlutražu | nigara pratrinci ~ trink su lapais, netrink su | šliotražiu: nūgarą Pratrinsi (pirtyje), je, tap ildaū. za sė“ ni įtes min Svetka ta | bi su priversta veizieti's ~ je (jei) taip ilgiaū ta sėnė ės mun (man) sveikatą, būsu priversta veizéties (imtis priemonių) ir t.t. Nelle parole sottolineate talvolta si odono più chiaramente che di solito diversi accenti. Per esempio, ar, „gražu sė'na žmuogu usgauhiori ~ ar gražū séna žmėgų užgauliėti, in, gera nusipieriem Sifidi'n~ir gerai nusipėrėm šiafidien!, kuokė, „Če mūna sveikata ~ kokia čia mūno (mano) sveikat e così via. (Nella parola svei kata l’accento si sente perfino nella sillaba -ka-, dove normalmente non si jo ode). 69 krauna ir lei" kraū,ni' ~ lei (che) ammassi, péizuo péizoja ~ (spalma) ir tenepei.zuoji' e tenepeizojie ir ecc. $ 36. La circonflessa breve viene sostituita dalla circonflessa nel caso in cui, cadute le vocali della desinenza o eliminate le vocali di collegamento ar delle parole composte, si formino dittonghi secondari u-- :, I, m, n, r ir ult: pil ~pila ir pilam (pilame), Saukims~ šaukimas ir šaukima ~ šaukimo, šin šina ~ (kaso)ir šind's ~ šinasi, pipirs ~ pipiras ir pipira® ~ pipirai, kil kūla ~ (kulia) ir kūlam (kuliame), pilkūms ~ pilkūmas ir pilkūma ~ pilkūmo, dir dura ~ (duria) ir diram (duriame), gru'stūlįs ~ grūstūvas (toks menturis) ir gru'stūva ~ griistuvo, $ilg siūva ~ (ir $#'n silina) ~ Šūvat ir siuvate, numsarks~ ~ numsargas (namų sargas) ir kt. ACCENTOLOGIA E INTONAZIONE DEL DIALETTO DI KURŠĖNAI B. U. BUTKAUSKAS Riassunto Il sistema dell’accentazione del dialetto di Kuršėnai differisce notevolmente dalla lingua letteraria, Come stabilito B NON SI DISTINGUE Ha I primi STRATO DA TUTTE LE DESINENZE BREVI, E ANCHE DA QUELLE LUNGHE ASCENDENTI, CIOÈ LA PAROLA APPARTIENE ALLA ZONA TONALE DELLA DESINENZA accentata (sūkū ‘a capo’, a krypuž ‘in croce’, minkli& ‘recto’, vakari ‘alla sera’, virbalė' “crnnubr). Nel parlato si verificano casi in cui il prefisso si attacca al nome o al pronome e riceve l’ACCENTO PRINCIPALE Accento (sit littum ‘c JOKIAEM). B cBsi3n Cc Tem, uYTO KYypiuEHAKCKHĖ TOBODp HaXOJIMTCH PSJOM C TOBOpaMH, NIDHHAJŲIEXAUIIKMH 30He UacTHUHOKH OTTsKKHM YyAapennsi (Kyprysenait, IllaykeHail, Illsyjiai), TO HMEIOTCS CJIyuaH, Korja B JaHHOM TOBOpe (B MHOTOCJ/IOXKHbIX CJIOBaX) YAapeHHe OTTSTHB2eTCSA € KpaTrKOIro OKOHUAHHA TOJIbKO Ha IIpejįNIeCTBYIOMHAŪ CJIOP CJIOBa, a He Ha ero Havajo (pabai.ga ‘komerr, mažutėlūs “MAJIJOCEHbKHX"“), Ojnnarko yjgapenne COXpaHsSeTCsl B KOHIIe CJIOBA, eCJIH KOHEUHbIH CJIOP mpoH3HOCHTCS C HHUCXoAsuel HHTOHALHeKH (vaikd'ms „,NeTSiM““, Žina',,Thl 3Haemps““), B pekux ciayuyasx yJapeHHe coxpaHseTCA H B JIONTHX OKOHUAHHSX Bocxoagimed noarors (duobilū" avizii* tūrū „y MeHs ecTb KJieBep H OBEC'), OJIHAKO 3TO SIBJIeHHe He 3aKOHOMEPHOe. Kak H B Jpyrux >XeMalTCKHX TOBOpaX, NPHHHAJJIEXKAIIHX 30HE MOJHOH OTTSXKKH YJApeHHs, Tak H B KYpLUEHAHCKOM CYIIECTBYeT O Ppas/HYHBIX THIOB ylapeHusi: OCHOBHOe jpeBHee (muoka,,yunT‘‘), OCHOBHOe-OTTsiHyTOE (kaftū „BMecTe““), No6oYHOe-OTTSAHY TOE (muokikla,,mKkoJa‘), MOGOYHOE-TIEPEHECEHHOE (rauddond-sis,,KpacHbih““) H N060YHOE-KOHEUHOE (kliebi's „,oxanka“). B crarbe Ha OCHOBe COOpaHHoro MATepHaJia paccMaTpHBaeTC5i5 MECTO OTJeJIbHBIX THIIOB VIIOMAHYTbhIX YAapeHHil B CJIOBe H CJIyuaH HX VIIOTpeOJICEHHS. B KypiueHaiickom roBope HMeloTcs 4 HHTOHAIIHH TJIaCHbIX 3BYKOB: Kpatkas(’), HHCXOLSIAS ("), Bocxonsimasi (7) Ho cpenHss (°). Per pronuncia non differiscono dalla pronuncia dei corrispondenti suoni vocalici, le loro proprietà— BEHHBIX COCEJHHM ayKIITAHTCKHM TIOBOpaM, H No3ToMy OJIMSKM JIHTEpPaTypHOMY SI3BIKY. 76 Il parco Kparkas intona le consonanti brevemente, ma fortemente, più che nei dialetti, nelle vocali B FONDAMENTO DELLA LINGUA LETTERARIA. LA INTONAZIONE CarattereHa Con una breve durata del dialetto (lip ‘mepér¢, tutti ‘Bee’, rac ‘kojieco’, mangiare “KJIeBath‘). Hucxopsmas HHTOHAIMS B CBOEM INPOH3HOIIEHHH HMEET 3JIEMEHTHI TIpepbiBHCTOH HHTOHAIHH, CBOMCTBEHHOH JIDYTHM KeMaHTCKHM TOBOpaM, OJHAKO Non coincide completamente con l’intonazione precedente. Si distingue per la grande somiglianza C dall’intonazione iniziale delle lingue dei villaggi vicini (Hamp., {IAKHHCKOro roBopa). Hucxojįsutyio HHTOHALKIO HMEIOT ĮOJITHe CJIOTH C OCHOBHbIM JPEBHHM VJapeHHEM (varikščuoje ‘XoauJi‘, nuor “xouer“), OJHAKO HHOrja e8 HMEIOT H HCTOPHYECKH KpaTKHe TIJIaCHble C NOGOYHBIM nepeHeceHHkIM Yjiapennem (dainū'da'va 'uacTo significa‘). La semantica e la caratteristica della pronuncia di una sillaba corrispondono all’intonazione di alcune vocali dei dialetti occidentali. Eė HmeJOT JOJTHe CJIOTH cosa (sal.dZe ,,cmazkoro®, kėlė“ „nyTu“, kirpi-kla ,napukmaxepckas‘‘). B orJiKyKe OT L’intonazione ascendente delle parole accentate, la cui massima intensità si concentra sul secondo componente nelle combinazioni dittongali e triftongali (come nella letteratura in lingua lituana: kaišti ‘scacciare’, mai.šas ‘sacco’, saii.sas ‘secco’). Movimento verso il basso! Cpe/lsisi MHTOHALMS —HOBOE siBJIeHHe rosopa. L’intonazione della sillaba principale ricorda in parte l’intonazione ascendente della parola, tuttavia alla fine si interrompe bruscamente. Hanno un’intonazione discendente le parole bisillabiche nei seguenti casi: ]} racja 博众? Need valid. a) In caso di intonazione ascendente finale (juonc “Hoxac“), 6) nelle parole bisillabiche, quando l’accento cade sulla radice lunga dalla desinenza lunga (i ta' “JoXK“, vilkū“ “BOJIKOB- “), B) in casi separati nelle parole polisillabiche, quando l’accento cade sulla radice lunga dalla desinenza breve (sarmatd “crbių“). Spesso l’intonazione media può avere parole lunghe con un accento discendente monotono (pakert&- -s “no yrJaam‘). Le parole polisillabiche non accentate, situate prima della sillaba accentata, sono sempre pronunciate con intonazione ascendente, mentre quelle situate dopo la sillaba accentata — quasi sempre con intonazione discendente (stū'mimūos ‘Tosikanue’). Si verifica anche il caso in cui le parole situate dopo la sillaba accentata (basandosi sull’ascolto dell’autore) sono pronunciate con intonazione ascendente (šau.kčau. ‘kpuyan Own’). Alla fine dell’articolo sono riportati esempi di metatonìa nel parlato.