Ežerų vardai

Bal-uosys Okręg Grendavė Trak, por. Bal-toSas, rzeka. Bal-os-iten Ger ON 15 : bala suf. + -uosja-. Bal-uošai Joniškis Nmč, por. Bal-uosys, Bal-inis. Suf. -uoša-, por. Rimuošė up. Rd. Bal-ūošas Stazdai, ap. Šeimatis Ut, zob. Bal-uošai. Bal-uoš-yfkštis Vaidžiuškė, ap. Kirdeikiai Ut, zob. Bal-uošas; suf. -ykštja-, lm. jez. Luod-ykštis ' Salakas Zr, jez. Ligaj-ykštis tamże. Balvis Pabalvė okr. Raudėny Krš, por. la. Balvi m. i miasteczko, vv. Balvis, Balvy-enieki En LV I 83, pol. pvd. Balv-ėčius, skrót. Balw-eniken Ger ON 15, por. także Bg TŽ I 21. Jezioro Bardn-kalnio < Baršėn-kalnis, skrót. Wieś Žemaitėliai, ap. Takniškiai. Al: barėnas ‘baran’ (albo nazw. os. Bar-onas) -+ kalnas. Jezioro Barst-Yčių < wieś Barst-Yčiai, Seda, Mžk, por. nazw. os. Barsrfs, Barst-ditis; suf. -ytja-. Barsuk-fnas Padubysys Sl, plg. Barsuk-jmé wieś Kdn, Kps, Akm, Klm, Barsūkai Kid, Šlič; la. Baršuki wieś. En LV 185: barsūkas (sl.) „opšrus, Ursus meles” (LKŽ I 651, Fr LEW 35)-+suf. -yna-. Baršk-ėta wieś Kovalčiuków, ap. Strūnaitis. Švnč; por. Bdrik-elis rz. Ari maičiai gmina Sadūnai. Rd, Barškiai wieś, gmina Sendvaris. Klp, pow. Barškys, Barškštis, Baršk-ūtis: lit. barškėti „grzechotać, paplać, mamrotać” LKZ I 543+ suf. -ėta (zob. Sk ŽD 341), por. rzeka Birv-éta. Tverečius Ign, rzeka Erzv-ėta tamże. jezioro Bartūš-iškės < wieś Bartūš-iškė, gmina Trečiūnai. Švnč: hydronim. Bartašius suf. + -iškė. jezioro Baftk-uškių < wieś Baftk-uškiai, gmina Kaimynai. Sr: hydronim. Baftkus; suf. -uškja-, zob. Sk ŽD 162. Jezioro Baft-ninkų < Bafr-ninkai mstl. Vlkv: pvd. Bafr-(i)ninkas < baft-(i)ninkas ‘drevininkas, bitininkas* < bartis “senas, išpuvęs, kiauras medis; drevė', zob. Fr LEW 36; suf. -(i)ninka-. Jezioro Baubliii (||Dumblis) < wieś Baubliai, okolice Čedasów. Pnd: pvd. Baublšjs. Baud-ier-- iSkis, wieś Pakaršis, Vrn, por. pvd. Baudys, Baud-yla, Baudeika, la. Baudas, wieś, pr. vv. rzeka Bauda, Baudyn Ger ON 17, 18, avd. Baudil Tr PN 17: lit. baud-inti „dodawać otuchy”, pr. er-baud-innons „wzbudzony” Ger ON t. p. Suf. -ier-+ iškja-, por. pvd. Bukl-iérius, vv. Balb-iér-ii-kis. jezioro Baiikio, wieś Jociskiy, gmina Vilučiai Ut < Baukjs pvd. jezioro Bebr-inkos < wieś Bebr-inka, gmina Samaniai Zr., por. pr. rzeka Bebra Gór. ON 20, la. Bgbri w. En LV 193: liew. bébras ‘castor fiber’ + sl. suf. -inka. Bebr-ūkas 1. Sangalonys Vrn; 2. BariSkés Trak Zr. Babrakas, jezioro Bebrinkos. Bebr-ūkas Jz, zob. Bebrūkas. Suf. ūka-, zob. Zob. ŽD 139. Bebr-usai B:brusy k. Anturkės ap. Mlt; zob. Babr-ūkas. Suf. -usa-, zob. Zob. ŽD 314. Bezdenny 1. wieś Eiżów, gmina Gaurė Trg; 2. wieś Žemaitkiemis, gmina Užliedžiai Kn; 3, wieś Pažemys, gmina Labanoras Ut; 4, wieś Dvirėžiai, gmina Minkūnai Rk; 5, wieś Mičiūnai, ap. Kapčiamiestis Lzd; 6. wieś Aušrinė, ap. Vilkiautinis Lzd; 221 Bij-6tė Padubysis SI, por. Bij-6tas rzeka, Batakiai Skdv, Bij-orai wieś, pvd. Bij-dtas; np. w. w. Byoten Ger ON 20, avd. Byor, Byote, Tr PN 18; suf. -ozé, zob. Sk ŽD, por. Kal-dté k. Klp. Bild-€lis Pašventys Dainių ap. Jrb, por. Bildžiai, gmina Kirtimai. Viln, Bild-ėniai, gmina Batakiai. Skdv, miejsc., por. Bilda, Bildž-iūkas, wios. Bild-epi, wieś, prz. Bilden Ger ON 20, por. lit. bildūkas ‘pabalda, kaukas, kipšiukas’, wios. bildė: ‘mówić, powiedzieć’ LVV I 295. Bilsas 1. (Bdltajis) Vilkanastry k. Didžiasalio ap. Lzd; 2, (Jdodajis) Didziasalio k. Lzd; por. Bilz-gis, rzeka (<Bils-gis, suf. -gja-, zob. Sk ŽD 103) Viešintos An, la. Bils-kalnips kl. En LV I 110. Bimbal-iné Irtogany k. Lauko Sodos ap. Tl, plg. Bimba-lis bl., la. Bifi~ bala pv. : bimbalas ‘tabanus’ +4 suf. -mé. Bimb-&ris AZutaunis Sokiškių ap. Zr, lie. Bimb-iri-iskés k. Čiulėnų ap. Mit, la. Bimb-eris vs. En LV I 110: lie. bimbé ‘typha’ + suf. -erja-, žr. Sk ZD 305. Bingis Paburgé Jogaudų ap. Pln, plg. Bing-éliai wieś w gm. Merecz Vrn, por. nazwisko. Bing-élis, Bifig-inas; la. ww. Bifidze, Bingalis En LV I 111, pr. avd. Binge Tr PN 19: bingus ‘g, zgrabny, żwawy’ LKZ I 683. Bing-uté wieś Drūckūnai Vrn, Zr. Bingis + suf. -uté. Jezioro Birz-.ansky < wieś BirZ-dnskai Ps, por. pvd. Bir#-dnskis. Birz-ulis Naujieji Kalniškiai Varn, 1421 m. lacum Byrzzuly CD 741, por. Biržai miasteczko, rzeka BirZ-upys. Jūžintai Rk, jezioro. BirZ-ulis wieś, Birze wieś LV I 111, por. Jez. Birs-uke Ger ON 21: lie. birgé „beržų miškelis, berZynas’, la. bifzs „zagajnik brzozowy” LVV I 299 +4 suf -ulja-. BirZ.in-&- lis Biržūnai Bikėnų ap. Zr, Zr. Bir#-ulis + suf. -ūna-+ ėlja-. Bit-ditis Bitai¢io k. Rudiliy ap. Kp, plg. Bita up. tamże. Bir-upis up. Šiluva Kim, pvd. Bit-ditis, la. Bit-aiši vs. En LV I 115, pr. Bit-pelkis Ger ON 21: lie. birė ‘apis mellifica’ + suf. -ditja-. Jezioro Bytaut-oniii < Bytaut-6nys, okręg Żiliny. Vrn: im. wł. Bytautas (por. prus. im. wł. Bytowte Tr PN 19) + suf. -onja-. Bit-ežeris, wieś Bitėnai, Pgg, por. rzeka Birė tamże: bité + ežeras, zob. Bitditis. By-vaia-žlis, okręg Jakėny. Ažvinčių mš. Zr, žr. Byvainis+ suf. -ėlja-. By-vainis Ažvinčių ms. Jakėnų ap. Zr, plg. Bj-vainé mšk. Tl, By-vainiai k. Kepalių ap. Jnš: skrót. By-vainis, por. skrót. By-tautas; By-gaudas jez. Bizd-ūkas we wsi Sabališkiai, gmina Pakalniškiai. Vvs, por. łot. Bizdėni En LV I 115, litew. bizd-ikas „taki owad”, bizd-inas „trzmiel” LKZ I 706. Suf. -uka-. Bizd-uk-člis wieś Kakliniškiai, ap. Pakalniškiai. Vvs, zob. Bizd-ūkas + suf. „ėlja-. Biž-inšs wieś Mikytai i Šėtijai, Sk, por. Bifas rzeka Kaltinėnai Varn, Biž- -iniai pv. Mikytų k. Sk, pvd. Bižjs; la. Biz-eni vs., Biza-masts mš., pr. avd. Bise Tr PN 19, plg. la. bizar || bizuot „bąble, roić się, biegać” LLV I 303. Suf. -inja-. Blinda wieś. Kiely ap. Sr, por. Blindis rzeka. Dainiai wieś. Rs, rzeka Blind-ija. Gudžiūnai Kdn, rzeka Blind-upis. Kdn, łąka. Blidene, por. także lit. Blendž- =iava up. Plateliai Plan, pr. Blende-lauk Ger ON 21: lie. opancerzony, blenid, dobrze powiedz „salix caprea” 223 : upg’ LKZ I 850. Dėl antrojo komponento plg. Vaiš-upis up. Al, Vdiš-vė upl. Juozapava Krš, pvd. Vaišys. Równolegle spotykane imię Brfed-vaisis (trm. bri'd-vaisis) najprawdopodobniej jest wtórne — rezultatem ludowej etymologii Brid-vaišio: briedis “alces*-- veistis. ; Briedž-ežeris Kimbariškės I Antalieptė Zr: briedis ‘alces’ + ežeras, por. Vilk-ažeris jez. M. k. Čivonių. Lzd. Bruž-ok-- čėliai (dwojaki) Degučiai Zr, por. pvd. Brūžas, Brūžis, łot. Bruzis np., Bruz-ilas dw. En LV I 135; suf. -oka-+ -elja-. Būd-asas wieś Varniškio, okręg Šventupio. An, por. Būd-iškė rzeka. Laukiakiai Šaukėnai Užv, Būd-umas miejsce nad Zalewem Kurońskim, la. Budas wieś, En LV I 139, pr. nazwy miejsc. Bude-waio Ger ON 23: lie. būd-umas “gili vieta, dubuma' LKŽ I 923, la. bud-ulis „ten, kto coś przekopuje” LVV I 345. Suf. -asa-, Zr. Sk ŽD 311. Bud-gin-ūkas Budginai k. Žarėnų ap. Tl: avd. Bid-ginas (< Būt-ginas) suf. + -uka-. Biidra-gaidis Šližiai, ap. Kurklių Kvr, por. pvd. Budra, Budrjs, la. wv. Budras Fn LV I 139; dėl antrojo komponento plg. pvd. Gaidus, Gaid-umas Sk ZD 212, la. Gaide up. LV I 288, pr. vv. Gaiden Ger ON 34. Jezioro Budr-iSkio < Bud-riskis II, ap. Aleksandravėlė Rk: pvd. Budra, Budrys: lie. budrūs. Suf. -iškja-. Jezioro Budriū < Budriai, k. Kvr: pvd. Budrjs. Jezioro Būd-viečių < wieś Būd-viečiai, gmina Liubavas. Klvr: būda + vier. Biugnélis Eičiai, gmina Gaurė. Trg: būgnėlis. Jezioro Būikienės, wieś Pakalniai, gmina Kurkliai. Kvr: pvd. Buikienė. Jezioro Bul-ūtų < wieś Bulėtai, gmina Dumsiai. Jon: skrót. Bul-gtas por. Bul-otas vs. En LV 1 141, pr. Bul-ithien Ger ON 24. Jezioro Bul-čnų < wieś Bul-ėnai, gmina Kurtuvėnai. Sl, por. skrót. Bula, Būl- ~tkas, Bulys, la. Bul-ene nazwa własna. En LV I 142. Bund-inis PapliauSys, gmina Kirdeikiai. Ut, por. Bund-iškių wieś, powiat Żyżmory. Kšd, rzeka Bufid-oris. Saločiai Ps, nazwa własna. Bund-inis, Bufidžius łąka. Bundas vs. En LV I 144, skrót od nazwy osobowej. Bunde, Bund-ike Tr PN 21. Burč-ičkas, wieś Kumečiai, powiat Jurgežeriai. Klvr, por. Burč-iškiai wieś, gmina Linkaučiai. Kim, wieś. Burč-ava por. En LV I 147, przyp. avd. Burthe, Burt-in Tr PN 21, por. lit. burč-ionis „taki starożytny litewski kapłan” LKZ I 965. Suf. -joka-. Burg-ilis Paburgė Jogaudų ap. Pln, zob. Būrgis + suf. -dlja-, Zr. Sk ŽD 174. Būrgis Paburgė Jogaudų ap. Pln, por. Burg-dičiai wieś Sk, Rs Burg-enai wieś Ps, Burg-ėlis rzeka. Betygala Ar, Burg-upelis Rtv, la. Bufga dv., Buigis ež. En LV I 147, pr. Burg-elin ež., vv. Burg-in Ger ON 24: lie. buigé „mokradło, błoto, kałuża”, burgėti „wydobywać się z głębi, szemrzeć, płynąć, chlupotać” LKŽ I 967, la. burg-ulis „wznosząca się bańka wodna” LVV I 353. Burk-dlé Bilioniy k. Laumėnų ap. Varn, por. Burk-éna: k. Pūtvės ap. Sll, Burk-ila vs. Glintiskiy ap. Nm¢&, la. Bufkas vs. En LV I 147: lie. buikioti ‘srébti, pliaupti® LKZ I 971, bufkti ‘pusti, pursti, brinkti, tinti’ LKZ 15. Zagadnienia językoznawstwa, IV 225