Ežerų vardai

Bal-uosys Grendavės ap. Trak, plg. Bal-toSas, pr. Bal-os-iten Ger ON 15 : bala + suf. -uosja-. Bal-uošai Joniškis Nmč, plg. Bal-uosys, Bal-inis. Suf. -uoša-, plg. Rimuošė up. Rd. Bal-ūošas Stazdai Šeimaties ap. Ut, žr. Bal-uošai. Bal-uoš-yfkštis Vaidžiuškė Kirdeikių ap. Ut, žr. Bal-uošas; suf. -ykštja-, pl. Luod-ykštis ež.'Salakas Zr, Ligaj-ykštis ež. ten pat. Balvis Pabalvė Raudėnų ap. Krš, plg. la. Balvi dv. ir mstl., vv. Balvis, Balvy-enieki En LV I 83, lie. pvd. Balv-ėčius, pr. Balw-eniken Ger ON 15, plg. dar Bg TŽ I 21. Bardn-kalnio ežerėlis < Baršėn-kalnis kl. Žemaitėlių k. Takniškių ap. Al: barėnas ‘avinas’ (arba pvd. Bar-onas) -+ kalnas. Barst-Yčių ežerėlis < Barst-Yčiai k. Seda Mžk, plg. pvd. Barsrfs, Barst-ditis; suf. -ytja-. Barsuk-fnas Padubysys Sl, plg. Barsuk-jmé k. Kdn, Kps, Akm, Klm, Barsūkai Kid, Šlič; la. Baršuki vs. En LV 185: barsūkas (sl.) “opšrus, Ursus meles’ (LKŽ I 651, Fr LEW 35)-+suf. -yna-. Baršk-ėta Kovalčiukų k. Strūnaičio ap. Švnč; plg. Bdrik-elis upl. Ari maičiai Sadūnų ap. Rd, Barškiai k. Sendvario ap. Klp, pvd. Barškys, Barškštis, Baršk-ūtis : lie. barškėti “tarškėti, plepėti, bambéti’ LKZ I 543+ suf. -ėta (žr. Sk ŽD 341), plg. Birv-éta up. Tverečius Ign, Erzv-ėta up. ten pat. Bartūš-iškės ežeras < Bartūš-iškė k. Trečiūnų ap. Švnč: pvd. Bartašius + suf. -iškė. Baftk-uškių ežeras < Baftk-uškiai k. Kaimynų ap. Sr: pvd. Baftkus; suf. -uškja-, žr. Sk ŽD 162. Baft-ninkų ežeras < Bafr-ninkai mstl. Vlkv : pvd. Bafr-(i)ninkas < baft-(i)ninkas ‘drevininkas, bitininkas* < bartis “senas, išpuvęs, kiauras medis; drevė', žr. Fr LEW 36; suf. -(i)ninka-. Baubliii ežeras (||Dumblis) < Baubliai k. Čedasų ap. Pnd : pvd. Baublšjs. Baud-ier-iSkis Pakaršio k. Vrn, plg. pvd. Baudys, Baud-yla, Baudeika, la. Baudas vs., pr. vv. Bauda up., Baudyn Ger ON 17, 18, avd. Baudil Tr PN 17: liet. baud-inti ‘aufmunter’, pr. er-baud-innons ‘auferweckt’ Ger ON t. p. Suf. -ier- + iškja-, plg. pvd. Bukl-iérius, vv. Balb-iér-ii-kis. Baiikio ežeras Jociskiy k. Vilučių ap. Ut < Baukjs pvd. Bebr-inkos ežeras < Bebr-inka k. Samanių ap. Zr, plg. pr. Bebra up. Ger ON 20, la. Bgbri dv. En LV 193: lie. bébras ‘castor fiber’ + sl. suf. -inka. Bebr-ūkas 1. Sangalonys Vrn; 2. BariSkés Trak Zr. Babrakas, Bebrinkos ežeras. Bebr-ūkas Jz, žr. Bebrūkas. Suf. ūka-, žr. Sk ŽD 139. Bebr-usai B:brusy k. Anturkės ap. Mlt; žr. Babr-ūkas. Suf. -usa-, žr. Sk ŽD 314. Be-dūgnis 1. Eižių k. Gaurės ap. Trg; 2. Žemaitkiemio k. Užliedžių ap. Kn; 3, Pažemio ks Labanoro ap. Ut; 4, Dvirėžių k. Minkūnų ap. Rk; 5, Mičiūnų k. Kapčiamiesčio ap. Lzd; 6. Aušrinės k. Vilkiautinio ap. Lzd; 221 Bij-6tė Padubysis SI, plg. Bij-6tas up., Batakiai Skdv, Bij-orai k. pvd. Bij-dtas; pr. vv. Byoten Ger ON 20, avd. Byor, Byote, Tr PN 18; suf. -ozé, žr. Sk ŽD, plg. Kal-dté k. Klp. Bild-€lis Pašventys Dainių ap. Jrb, plg. Bildžiai k. Kirtimų ap. Viln, Bild-ėniai Batakių ap. Skdv, pvd. Bilda, Bildž-iūkas, la. Bild-epi vs., pr. Bilden Ger ON 20, plg. lie bildūkas ‘pabalda, kaukas, kipšiukas', la. bildė: ‘sprechen, sagen’ LVV I 295. Bilsas 1. (Bdltajis) Vilkanastry k. Didžiasalio ap. Lzd; 2, (Jdodajis) Didziasalio k. Lzd; plg. Bilz-gis, upl. (<Bils-gis, suf. -gja-, žr. Sk ŽD 103) Viešintos An, la. Bils-kalnips kl. En LV I 110. Bimbal-iné Irtogany k. Lauko Sodos ap. Tl, plg. Bimba-lis bl., la. Bifi~ bala pv. : bimbalas ‘tabanus’ +4 suf. -mé. Bimb-&ris AZutaunis Sokiškių ap. Zr, lie. Bimb-iri-iskés k. Čiulėnų ap. Mit, la. Bimb-eris vs. En LV I 110 : lie. bimbé ‘typha’ + suf. -erja-, žr. Sk ZD 305. Bingis Paburgé Jogaudų ap. Pln, plg. Bing-éliai k. Merkinės ap. Vrn, plg. pvd. Bing-élis, Bifig-inas; la. vv. Bifidze, Bingalis En LV I 111, pr. avd. Binge Tr PN 19: bingus ‘g , dailus, smarkus’ LKZ I 683. Bing-uté Drūckūnų k. Vrn, Zr. Bingis + suf. -uté. Birz-.ansky ežeras < BirZ-dnskai k. Ps, plg. pvd. Bir#-dnskis. Birz-ulis Naujieji Kalniškiai Varn, 1421 m. lacum Byrzzuly CD 741, plg. Biržai mst., BirZ-upys up. Jūžintai Rk, la. BirZ-ulis vs., Birze vs. LV I 111, pr. Birs-uke ez. Ger ON 21 : lie. birgé “beržų miškelis, berZynas’, la. bifzs ‘der Birkenhain’ LVV I 299 +4 suf -ulja-. BirZ.in-&lis Biržūnai Bikėnų ap. Zr, Zr. Bir#-ulis + suf. -ūna- + ėlja-. Bit-ditis Bitai¢io k. Rudiliy ap. Kp, plg. Bita up. ten pat. Bir-upis up. Šiluva Kim, pvd. Bit-ditis, la. Bit-aiši vs. En LV I 115, pr. Bit-pelkis Ger ON 21 : lie. birė ‘apis mellifica’ + suf. -ditja-. Bytaut-oniii ežeras < Bytaut-6nys Žilinų ap. Vrn : avd. Bytautas (plg. pr. avd. Bytowte Tr PN 19) + suf. -onja-. Bit-ežeris Bitėnų k. Pgg, plg. Birė up. ten pat : bité + ežeras, žr. Bitditis. By-vaia-žlis Jakėnų ap. Ažvinčių mš. Zr, žr. Byvainis+ suf. -ėlja-. By-vainis Ažvinčių ms. Jakėnų ap. Zr, plg. Bj-vainé mšk. Tl, By-vainiai k. Kepalių ap. Jnš: pvd. By-vainis, plg. pvd. By-tautas; By-gaudas ež. Bizd-ūkas Sabališkių k. Pakalniškių ap. Vvs, plg. la. Bizdėni En LV I 115, lie. bizd-ikas “toks vabzdys’, bizd-inas ‘bimbalas’ LKZ I 706. Suf. -uka-. Bizd-uk-člis Kakliniškių k. Pakalniškių ap. Vvs, žr. Bizd-ūkas + suf. „ėlja-. Biž-inšs Mikytų ir Šėtijų k. Sk, plg. Bifas up. Kaltinėnai Varn, Biž- -iniai pv. Mikytų k. Sk, pvd. Bižjs; la. Biz-eni vs., Biza-masts mš., pr. avd. Bise Tr PN 19, plg. la. bizar || bizuot ‘biesen, umherschwirmer, laufen’ LLV I 303. Suf. -inja-. Blinda Pory k. Kieliy ap. Sr, plg. Blindis up. Dainių k. Rs, Blind-ija up. Gudžiūnai Kdn, Blind-upis up. Kdn, la. Blidene, plg. dar lie. Blendž- =iava up. Plateliai Plan, pr. Blende-lauk Ger ON 21: lie. blindé, blenidé, bien dis ‘salix caprea’. 223 : upg’ LKZ I 850. Dėl antrojo komponento plg. Vaiš-upis up. Al, Vdiš-vė upl. Juozapava Krš, pvd. Vaišys. Lygia greta sutinkamas vardas Brfed-vaisis (trm. bri'd-vaisis) greičiausiai yra antrinis — Brid-vaišio liaudies etimologijos rezultatas: briedis “alces*-- veistis. ; Briedž-ežeris Kimbariškės I Antalieptė Zr : briedis ‘alces’ + ežeras, plg. Vilk-ažeris ež. Čivonių M. k. Lzd. Bruž-ok-čėliai (dvilypis) Degučiai Zr, plg. pvd. Brūžas, Brūžis, la. Bruzis pv., Bruz-ilas dv. En LV I 135; suf. -oka- + -elja-. Būd-asas Varniškio k. Šventupio ap. An, plg. Būd-iškė upl. Laukiakiai Šaukėnai Užv, Būd-umas Kuršių marių vieta, la. Budas vs, En LV I 139, pr. vv. Bude-waio Ger ON 23: lie. būd-umas “gili vieta, dubuma' LKŽ I 923, la. bud-ulis “einer, der etwas umgrabt* LVV I 345. Suf. -asa-, Zr. Sk ŽD 311. Bud-gin-ūkas Budginai k. Žarėnų ap. Tl : avd. Bid-ginas ( < Būt-ginas) + suf. -uka-. Biidra-gaidis Šližiai Kurklių ap. Kvr, plg. pvd. Budra, Budrjs, la. wv. Budras Fn LV I 139; dėl antrojo komponento plg. pvd. Gaidus, Gaid-umas Sk ZD 212, la. Gaide up. LV I 288, pr. vv. Gaiden Ger ON 34. Budr-iSkio ežeras < Bud-riskis II k. Aleksandravėlės ap. Rk: pvd. Budra, Budrys : lie. budrūs. Suf. -iškja-. Budriū ežeras < Budriai k. Kvr : pvd. Budrjs. Būd-viečių ežeras < Būd-viečiai k. Liubavo ap. Klvr : būda + vier. Biugnélis Eičiai Gaurės ap. Trg : būgnėlis. Būikienės ežeras Pakalnių k. Kurklių ap. Kvr : pvd. Buikienė. Bul-ūtų ežeras < Bulėtai k. Dumsių ap. Jon : pvd. Bul-gtas plg. la Bul-otas vs. En LV 1 141, pr. Bul-ithien Ger ON 24. Bul-čnų ežeras < Bul-ėnai k. Kurtuvėnų ap. Sl, plg. pvd. Bula, Būl- ~tkas, Bulys, la. Bul-ene pv. En LV I 142. Bund-inis PapliauSys Kirdeikių ap. Ut, plg. Bund-iškių k. Žiežmarių ap. Kšd, Bufid-oris up. Saločiai Ps, pvd. Bund-inis, Bufidžius la. Bundas vs. En LV I 144, pr. avd. Bunde, Bund-ike Tr PN 21. Burč-ičkas Kumečių k. Jurgežerių ap. Klvr, plg. Burč-iškiai k. Linkaučių ap. Kim, la. Burč-ava vs. En LV I 147, pr. avd. Burthe, Burt-in Tr PN 21, plg. lie. burč-ionis “toks senovės lietuvių kunigas’ LKZ I 965. Suf. -joka-. Burg-ilis Paburgė Jogaudų ap. Pln, žr. Būrgis + suf. -dlja-, Zr. Sk ŽD 174. Būrgis Paburgė Jogaudų ap. Pln, plg. Burg-dičiai k. Sk, Rs Burg-enai k. Ps, Burg-ėlis up. Betygala Ar, Burg-upelis Rtv, la. Bufga dv., Buigis ež. En LV I 147, pr. Burg-elin ež., vv. Burg-in Ger ON 24: lie. buigé “klampynė, purvynė, bala’, burgėti “veržtis iš gilumos, Ciurlenti, tekėti, Zliugsoti’ LKŽ I 967, la. burg-ulis “die aufsteigende Wasserblase’ LVV I 353. Burk-dlé Bilioniy k. Laumėnų ap. Varn, plg. Burk-éna: k. Pūtvės ap. Sll, Burk-ila vs. Glintiskiy ap. Nm¢&, la. Bufkas vs. En LV I 147 : lie. buikioti ‘srébti, pliaupti® LKZ I 971, bufkti ‘pusti, pursti, brinkti, tinti’ LKZ 15. Kalbotyros klausimai, IV 225