Ežerų vardai

Bal-uosys Grendavės ap. Trak, plg. Bal-toSas, pr. Bal-os-iten Ger ON 15 : bala suf. + -uosja-. Bal-uošai Joniškis Nmč, vö. Bal-uosys, Bal-inis. Képző. -uoša-, vö. Rimuošė folyó Rd. Bal-ūošas Stazdai Šeimaties ap. Ut, lásd. Bal-uošai. Bal-uoš-yfkštis Vaidžiuškė Kirdeikių ap. Ut, lásd. Bal-uošas; képző -ykštja-, többes szám Luod-ykštis-tó ' Salakas Zr, Ligaj-ykštis-tó ugyanott. Balvis Pabalvė Raudėnų járás. Krš, vö. la. Balvi város és mezőváros, vv. Balvis, Balvy-enieki En LV I 83, lit. személynév. Balv-ėčius, szil. Balw-eniken, Ger ON 15, vö. még Bg TŽ I 21. Bardn-kalnio ežerėlis < Baršėn-kalnis kl. Žemaitėlių közs. Takniškių járás. Al: barėnas ‘kos’ (vagy Bar-onas személynév) -+ kalnas. Barst-Yčių ežerėlis < Barst-Yčiai közs. Seda Mžk, vö. a személynevet. Barsrfs, Barst-ditis; képző. -ytja-. Barsuk-fnas Padubysys Sl, plg. Barsuk-jmé k. Kdn, Kps, Akm, Klm, Barsūkai Kid, Šlič; la. Baršuki vs. En LV 185: barsūkas (sl.) „opšrus, Ursus meles” (LKŽ I 651, Fr LEW 35)-+suf. -yna-. Baršk-ėta Kovalčiukų k. Strūnaičio ap. Švnč; vö. Bdrik-elis-folyó Ari maičiai Sadūnų ap. Rd, Barškiai k. Sendvario ap. Klp, pl. Barškys, Barškštis, Baršk-ūtis: lit. csörögni „csörögni, fecsegni, morgolódni” LKZ I 543+ képző -ėta (lásd Sk ŽD 341), vö. Birv-éta folyó. Tverečius Ign, Erzv-ėta folyó ugyanott. Bartūš-iškės-tó < Bartūš-iškė falu, Trečiūnai járás. Švnč: személynév. Bartašius képző. + -iškė. Baftk-uškių-tó < Baftk-uškiai falu, Kaimynai járás. Sr: személynév. Baftkus; suf. -uškja-, lásd. Sk ŽD 162. Baft-ninkų ežeras < Bafr-ninkai mstl. Vlkv: pvd. Bafr-(i)ninkas < baft-(i)ninkas ‘drevininkas, bitininkas* < bartis “öreg, korhadt, odvas fa; drevė', lásd. Fr LEW 36; szuffixum. -(i)ninka-. Baubliii-- tó (||Dumblis) < Baubliai falu, Čedasai járás. Pnd: személynév. Baublšjs. Baud-ier-- iSkis, Pakaršio falu, Vrn, vö. személynév. Baudys, Baud-yla, Baudeika, la. Baudas személynév, pr. helynév. Bauda up., Baudyn Ger ON 17, 18, avd. Baudil Tr PN 17: lit. baud-inti „felvidít”, por. er-baud-innons „felébresztett” Ger ON t. p. Képző. -ier-+ iškja-, vö. személynév. Bukl-iérius, folyónév. Balb-iér-ii-kis. Baiikio-tó Jociskiy faluban, Vilučiai járásban. Ut < Baukjs személynév. Bebr-inkos-tó < Bebr-inka falu, Samaniai járásban. Zr, vö. pr. Bebra folyó Ger ON 20, la. Bgbri dv. En LV 193: lie. bébras ‘castor fiber’ + sl. képző -inka. Bebr-ūkas 1. Sangalonys Vrn; 2. BariSkés Trak Zr. Babrakas, Bebrinkos ežeras. Bebr-ūkas Jz, žr. Bebrūkas. Suf. ūka-, žr. Vö. ŽD 139. Bebr-usai B:brusy k. Anturkės ap. Mlt; lásd Babr-ūkas. Képző. -usa-, lásd Vö. ŽD 314. Dobhártya nélküli 1. Eižiai falu, Gaurė körzet. Trg; 2. Žemaitkiemis falu, Užliedžiai körzet. Kn; 3, Pažemys falva, Labanoras körzet. Ut; 4, Dvirėžiai falu, Minkūnai körzet. Rk; 5, Mičiūnų k. Kapčiamiesčio ap. Lzd; 6. Aušrinės k. Vilkiautinio ap. Lzd; 221 Bij-6tė Padubysis SI, plg. Bij-6tas up., Batakiai Skdv, Bij-orai k. pvd. Bij-dtas; pl. év. Byoten Ger ON 20, avd. Byor, Byote, Tr PN 18; suf. -ozé, lásd. Sk ŽD, vö. Kal-dté k. Klp. Bild-€lis Pašventys Dainių ap. Jrb, vö. (vesd össze). Bildžiai falu, Kirtimų járás. Viln, Bild-ėniai, Batakių járás. Skdv, személynév. Bilda, Bildž-iūkas, személynév. Bild-epi község, személynév. Bilden Ger ON 20, vö. litván bildūkas ‘pabalda, kaukas, kipšiukas’, személynév. bildė: ‘beszélni, mondani’ LVV I 295. Bilsas 1. (Bdltajis) Vilkanastry k. Didžiasalio ap. Lzd; 2, (Jdodajis) Didziasalio k. Lzd; vö. Bilz-gis, folyó (<Bils-gis, -gjaképző, lásd Sk ŽD 103) Viešintos An, la. Bils-kalnips hegy. En LV I 110. Bimbal-iné Irtogany k. Lauko Sodos ap. Tl, plg. Bimba-lis bl., la. Bifi~ bala pv. : bimbalas ‘tabanus’ +4 suf. -mé. Bimb-&ris AZutaunis Sokiškių ap. Zr, lie. Bimb-iri-iskés k. Čiulėnų ap. Mit, la. Bimb-eris vs. En LV I 110: lie. bimbé ‘typha’ + suf. -erja-, žr. Sk ZD 305. Bingis Paburgé Jogaudų ap. Pln, plg. Bing-éliai falu, Merkinės járás Vrn, vö. pvd. Bing-élis, Bifig-inas; la. vv. Bifidze, Bingalis En LV I 111, pr. avd. Binge Tr PN 19: bingus ‘szép, csinos, derék’ LKZ I 683. Bing-uté Drūckūnų falu, Vrn, Zr. Bingis + képző -uté. Birz-.ansky ežeras < BirZ-dnskai k. Ps, plg. pvd. Bir#-dnskis. Birz-ulis Naujieji Kalniškiai Varn, 1421 m. lacum Byrzzuly CD 741, plg. Biržai mst., BirZ-upys up. Jūžintai Rk, la. BirZ-ulis vs., Birze vs. LV I 111, pr. Birs-uke ez. Vö. ON 21: lie. birgé „nyírfaliget, nyíres”, la. bifzs „a nyírliget” LVV I 299 +4 suf -ulja-. BirZ.in-&- lis Biržūnai Bikėnų ap. Lásd, lásd. Bir#-ulis + képző. -ūna-+ ėlja-. Bit-ditis Bitai¢io k. Rudiliy ap. Vö., vö. Bita folyó, uo. Bir-patak folyó. Šiluva Kim, pvd. Bit-ditis, la. Bit-aiši vs. En LV I 115, pr. Bit-pelkis Ger ON 21: lie. birė ‘apis mellifica’ + suf. -ditja-. Bytaut-oniii tó < Bytaut-6nys, Žilinų ap. Vrn: avd. Bytautas (vö. por. avd. Bytowte Tr PN 19) + suf. -onja-. Bit-ežeris tó, Bitėnų k. Pgg, vö. Birė up. ugyanott: bité + ežeras, lásd. Bitditis. By-vaia-žlis, Jakėnų ap. Ažvinčių mš. Zr, lásd. Byvainis+ képző. -ėlja-. By-vainis Ažvinčių ms. Jakėnų ap. Zr, vö. Bj-vainé mšk. Tl, By-vainiai k. Kepalių ap. Jnš: sutrump. By-vainis, vö. sutrump. By-tautas; By-gaudas tó. Bizd-ūkas Sabališkių k. Pakalniškių ap. Vvs, vö. la. Bizdėni En LV I 115, lit. bizd-ikas „egy ilyen rovar”, bizd-inas „bimbalas” LKZ I 706. Suf. -uka-. Bizd-uk-člis Kakliniškių k. Pakalniškių ap. Vvs, lásd. Bizd-ūkas + suf. „ėlja-. Biž-inšs Mikytų ir Šėtijų k. Sk, vö. össze. Bifas folyó. Kaltinėnai Varn, Biž- -iniai pv. Mikytų k. Sk, pvd. Bižjs; la. Biz-eni vs., Biza-masts mš., pr. avd. Bise Tr PN 19, plg. la. bizar || bizuot „zümmögni, ide-oda rajzani, futni” LLV I 303. Suf. -inja-. Blinda Pory k. Kieliy ap. Sr, plg. Blindis up. Dainių k. Rs, Blind-ija up. Gudžiūnai Kdn, Blind-upis up. Kdn, la. Blidene, plg. dar lie. Blendž- =iava up. Plateliai Plan, pr. Blende-lauk Ger ON 21: lie. páncélozott, blenniid, jól mondva „salix caprea” 223 : upg’ LKZ I 850. Dėl antrojo komponento plg. Vaiš-upis up. Al, Vdiš-vė upl. Juozapava Krš, pvd. Vaišys. A vele párhuzamosan előforduló Brfed-vaisis (trm. bri'd-vaisis) név nagy valószínűséggel másodlagos — a Brid-vaišio népi etimológiájának eredménye: briedis „alces*”- -veistis. ; Briedž-ežeris Kimbariškės I Antalieptė Zr: briedis ‘alces’ + ežeras, vö. Vilk-ažeris tó. Čivonių M. k. Lzd. Bruž-ok-- čėliai (kettős) Degučiai Zr, vö. családnév. Brūžas, Brūžis, la. Bruzis pv., Bruz-ilas dv. En LV I 135; suf. -oka-+ -elja-. Būd-asas Varniškio k. Šventupio ap. An, plg. Būd-iškė upl. Laukiakiai Šaukėnai Užv, Būd-umas Kuršių marių vieta, la. Budas vs, En LV I 139, pr. vv. Bude-waio Ger ON 23: lie. būd-umas “mély hely, mélyedés' LKŽ I 923, la. bud-ulis „valaki, aki valamit felás”* LVV I 345. Képző. -asa-, vö. Sk ŽD 311. Bud-gin-ūkas Budginai falu Žarėnai vidékén. Tl: személynév. Bid-ginas (< Būt-ginas) képző. + -uka-. Biidra-gaidis Šližiai, Kurklių járás. Kvr, vö. személynév. Budra, Budrjs, személynév. wv. Budras Fn LV I 139; a második komponenshez vö. személynév. Gaidus, Gaid-umas Sk ZD 212, személynév. Gaide folyó LV I 288, helynév. Gaiden Ger ON 34. Budr-iSkio ežeras < Bud-riskis II k. Aleksandravėlės ap. Rk: pvd. Budra, Budrys: lie. budrūs. Suf. -iškja-. Budriū ežeras < Budriai k. Kvr: pvd. Budrjs. Būd-viečių ežeras < Būd-viečiai k. Liubavo ap. Klvr: būda + vier. Biugnélis Eičiai Gaurės ap. Trg: būgnėlis. Būikienės ežeras Pakalnių k. Kurklių ap. Kvr: pvd. Buikienė. Bul-ūtų ežeras < Bulėtai k. Dumsių ap. Jon: pvd. Bul-gtas plg. la Bul-otas vs. En LV 1 141, pr. Bul-ithien Ger ON 24. Bul-čnų ežeras < Bul-ėnai k. Kurtuvėnų ap. Sl, plg. pvd. Bula, Būl- ~tkas, Bulys, la. Bul-ene pv. En LV I 142. Bund-inis PapliauSys Kirdeikių ap. Ut, vö. „összehasonlítandó”. Bund-iškių falu, Žiežmariai járás. Kšd, Bufid-oris folyó. Saločiai Ps, helynév. Bund-inis, Bufidžius falu. Bundas vö. En LV I 144, korábbi személynév. Bunde, Bund-ike Tr PN 21. Burč-ičkas Kumečių falu, Jurgežeriai járás. Klvr, vö. Burč-iškiai falu, Linkaučių járás Kim, la. Burč-ava vö. En LV I 147, pr. avd. Burthe, Burt-in Tr PN 21, vö. lit. burč-ionis „ilyen ókori litván pap” LKZ I 965. Szúf. -juokas-. Burg-ilis, Paburgė, Jogaudų ap. Pln, lásd. Būrgis + képző. -dlja-, Zr. Sk ŽD 174. Būrgis, Paburgė, Jogaudų ap. Pln, vö. Burg-dičiai f. Sk, Rs Burg-enai f. Ps, Burg-ėlis folyó. Betygala Ar, Burg-upelis Rtv, la. Bufga dv., Buigis ež. En LV I 147, pr. Burg-elin ež., vv. Burg-in Ger ON 24: lie. buigé „mocsár, saras, pocsolya- ”, burgėti „a mélyből feltörni, csörgedezni, folyni, csobogni” LKŽ I 967, la. burg-ulis „a felszálló vízbuborék” LVV I 353. Burk-dlé Bilioniy k. Laumėnų ap. Varn, vö. Burk-éna: f. Pūtvės körzete. Sll, Burk-ila a Glintiskiy körzete. Nm¢&, la. Bufkas a VSZ LV I 147-ben: lie. buikioti ‘kortyolni, habzsolni® LKZ I 971, bufkti ‘fújni, dagadni, duzzadni, megduzzadni’ LKZ 15. Nyelvészeti kérdések, IV 225