Ežerų vardai
Full text
L I E T U V I Ų K A L B O T Y R O S K L A U S I M A I, IV L I E T U V O S T S R M O K S L Ų A K A D E M I J A
SEENAMEN1
B. SAVUKYNAS
B
Babr-ūkas 1. Bariškės Trak; 2. Aukštadvaris Jz: lit. bãbras, babrùs, bẽbras ‘Biber’ + Suf. -uka-; vgl. Bebrūkas See.
Babrų-See < Babraĩ Dorf, Amtsbezirk Šventėzeris Lzd, vgl. Babraĩ Dorf, Amtsbezirk Avižieniai Lzd; siehe Babrūkas.
Bačk-iškių-See < Bačk-iškiai Dorf, Amtsbezirk Pūstapėdžiai VIkv, vgl. Familienname Bačkys und lett. Bačk-eni Dorf. En LV I 74. Suf. -iškja-.
Bagdōn-iškis Maneičių Dorf, Amtsbezirk Bikūnai Zr: Familienname Bagadōnas < slawischer Familienname Bogdan, Bohdan + Suf. -iškja-.
Bagdon-onių-See (|| Senk-rūtis) < Bagdon-ōnys Dorf, Amtsbezirk Žagariai Lazd; siehe Bagdōniškis.
Bainà Boginiai im Kreis Vidžiai BTSR, vgl. Baina-šile Dorf, Amtsbezirk Anturkė Mlt, Familienname Bain-īonis, Bein-īonis; lett. Bain-ītes Hof En LV I 76, altpreuß. Familienname Bayne.
Bakà Dorf Zabakos Vvs, vgl. Bakų Dorf, Amtsbezirk Tubiai Kdn, Bakūčiai Dorf, Amtsbezirk Baraičiai Rs, Familienname: Bãkas, Bakūtis; lett. Baka Dorf, Bakups Dorf En LV I 76; altpreuß. Ortsnamen Bakoy Ger ON 151; zemgalisch Batsenēn Bg Ž CXXXVI.
Bakš-iškių-See < Bakš-iškiai Dorf, Amtsbezirk Pavistytis Klvr, vgl. lett. Bakši Dorf En LV I 77; Familiennamen Bakšà, Bãkšas, Bakšys; Suf. -iškja-.
Bakšių-See < Bakšiai Dorf, Amtsbezirk Teizai Lzd, vgl. lett. Bakši Dorf En LV I 77: Familienname Bakšys; vgl. auch Bakšiškių-See.
Balà Brinkliškiai-Dorf, Amtsbezirk Juknėnai Ut: lit. balà.
Balaitės Paručiai-Dorf, Amtsbezirk Jokėnai Vrn: lit. balaitė, vgl. Balà.
Balañdis Kučiūnai Lzd, vgl. Baland-iškis Dorf VIkv, Rk, Vvs, Baland-žiai Dorf Šlu, Brž, Trg, Balandžiai Dorf Trg, Jrb, Ukm, Baland-upis Rs; lett. Baluodis Dorf, Baluož-ežers See En LV I 82: balandis ‘Taube’.
Balandž-iūkas Kalniškiai-Dorf, Amtsbezirk Varniškiai Nmč, vgl. lett. Baluod-itis, Baluod-iņš Dorf En LV I 82; siehe Balandis + Suf. -juka-.
1 Der Teil der Arbeit, der die mit dem Buchstaben A beginnenden Seenamen umfasst, wurde in der Zeitschrift „Lietuvių kalbotyros klausimai“ 3, 289—300, Vilnius, 1960, veröffentlicht. Ebenda siehe die einleitenden Bemerkungen und Abkürzungen. Zusätzliche Abkürzungen: Ign — Rajon Ignalina, Krš — Rajon Kuršėnai, Klvr — Rajon Kavārsko, Rd — Rajon Radviliškis, Rm — Rajon Ramygala, Šll — Rajon Šilalė: Vs REW — M. Vasmer, Russisches etymologisches Wörterbuch, 1—3, Heidelberg, 1953—1958.
219
Bāl-ažeris Rudnios k. Merkinė Vrn: balà + ėžeras; zum ersten Bestandteil vgl. Bal-upýs Fluss Dotnuva Kdn, Bāl-upis Fluss Kruopiai Akm; lett. Bal-up-nieki Dorf. En LV I 82.
Balč-iūkas Ign, vgl. Baltýs See ebenda, Bālčia Fluss Skdv: lit. báltas + Suf. -juka-.
Bald-ōkas Joniškis Nmč, vgl. Bald-ōnas See Kvr; lett. Baldas Dorf, Bald-one Fluss. En LV I 78; Ortsnamen Bald-aym, Balde-kaym, Bald-ingis Ger ON 15: lit. bala vgl. Ger ON 15, Fr LEW 30. Suf. -d- + Suf. -oka-. Siehe auch Bg Ž LXXXII.
Bald-ōnas (|| Pa-bald-onės ėžeras) Balnininkai Kvr, siehe Bald-ōkas. Suf. -ona-, siehe Sk ŽD 274.
Bal-ēn-ēlių ežeras < Bal-ēn-ēliai Dorf Nevarėnų ap. Tl.
Bal-inis Žukliškiai Zr, vgl. Balažeris Vrn: balà + Suf. -inja-.
Bal-inis Stripeikiai, Amtsbezirk Kirdeikiai Ut, siehe Bālinis.
Bal-n-ys Dusetos Zr, vgl. Baln-upis Rtv, Baln-upýs Krekenava Rm, Bālniai Dorf Jrb, Ortsnamen Bālna, Baln-aitis, lett. Baln-iški En LV I 79, vgl. lit. bálnas ‘weiß’; vgl. auch russ. болонь ‘Niederung’, poln. błon, błonie ‘Anger, Trift, Gemeindewiese’ Vs REW I 104. Lit. bálnas verhält sich zu russ. болонь wie lit. báltas zu russ. болото.
Bālsis Dorf Gegutės, Amtsbezirk Avižieniai Lzd, vgl. Bālsis Bach Švėkšna Šlu, Bālsė Fluss Kps, Ortsnamen Bālsis, Balsýs, lett. Bālsis Dorf. En LV I 79: lit. balà (siehe Fr LEW 30, Schm TL 163) + Suf. -sja-.
Bālsis Būtenai Rk, siehe Bālsis. Zum Wechsel der Akzenttöne bei Bālsis: Balsis vgl. ūkštas: aukštis, juōdis: juōdis.
Balsýs Plateliai Pln, siehe Bālsis.
Báltas 1. Smalvos Zr; 2. Zr; 3. Dorf Kryžiaukos, Amtsbezirk Vepriai Uk m; 4. Dorf Neprėkštos, Amtsbezirk Palomenė Kšd; vgl. Balýs Ign; lett. Baltais-ežeriņš En LV I 79: lit. báltas, das sich nicht von balà unterscheiden lässt, einem physiographischen Begriff, der nach dem Farbeindruck gebildet wurde (siehe Fr LEW 30), vgl. russ. болото, poln. błoto, sowie alb. bal’te ‘Sumpf’; vgl. auch lit. bālas ‘weiß’.
Baltas Pažemys, Amtsbezirk Labanoras Švnč, siehe Báltas. Zum Wechsel des Akzenttons Bālt-: Bal- vgl. die Seenamen Bālsis ir Balsis.
Balta-galýs Lakaja, Amtsbezirk Baranavos Švnč: báltas + gālas. Vgl. Báltas; zum zweiten Bestandteil vgl. Gud-galýs Dorf Subačius Kp, Kieva-galis Dorf Rm, siehe Bg RR I 251, Schm TL 150.
Báltajis Diviliškiai Lzd: lit. Dialektwort báltajis ‘der Weiße’, siehe Báltas.
Balt-ėlė im Dorf Vyžiai, Amtsbezirk Šeimatis, Ut: lit. báltas + Suf. -elė, vgl. Báltas.
Balt-ėl(is) 1. Antazavė, Zr; 2. Lakaja, Amtsbezirk Baranavos, Švnč; 3. Linkmenys, Švnč; 4. Mlt; 5. Antalieptė, Zr; siehe Báltas. Suf. -elja-.
Bált-ežeris 1. Alsėdžiai, Pln; 2. Kuršai, Varn; 3. Vištytis, Klvr: báltas + ėžeras, vgl. Balažeris; lett. Balt-ezeris En LV I 79; siehe Báltas.
Báltis 1. Antazavė, Zr; 2. Rapeikiškiai, Mlt; 3. Šventežeris, Lzd; siehe Báltas.
Baltýs 1. Bulčiai, Amtsbezirk Steponiškiai, Zr; 2. Šiurpiškės, Degučiai, Zr; 3. Skudutiškis, Mlt; 4. Traniškis, Amtsbezirk Kirdeikiai, Ut; 5. Pakriaunys, Amtsbezirk Antan asė, Rk; 6. Trakai, Amtsbezirk Jakėnai, Zr; 7. Bulčiai, Amtsbezirk Musteikiai, Ut; 8. Dorf Pabaltes, Amtsbezirk Kvy klių, Ut; 9. Vyžuonos, Ut; vgl. Báltis, siehe Báltas.
220
Bal-uošys Amtsbezirk Grendavė, Trak, vgl. Bal-uošas, pruß. Bal-os-iten Ger ON 15: bala + Suf. -uosja-
Bal-uošai Joniškis, Nmč, vgl. Bal-uošys, Bal-inis. Suf. -uoša-, vgl. Rimuošė Fluss, Rd.
Bal-úošas Stazdai, Amtsbezirk Šeimatis, Ut, siehe Bal-uošai.
Bal-uoš-ýkštis Vaidžiūškė, Amtsbezirk Kirdeikiai, Ut, siehe Bal-úošas; Suf. -ýkštja-, vgl. Luod-ýkštis See bei Salakas, Ligaj-ýkštis See ebendort.
Bálvis Pabalvė, Amtsbezirk Raudėnai, Krš, vgl. lett. Balvi Dorf und Stadt, Ortsnamen Bālvis, Bālv-ēnieki En LV I 83, lit. Familienname Balv-óčius, pruß. Balw-eniken Ger ON 15, vgl. auch Bg TZ I 21.
Barōn-kalnio ežerėlis < Barōn-kalnis Hügel bei Žemaiteliai, Dorf, Amtsbezirk Takniškiai, Al: barōnas „Widder“ (oder Familienname Bar-ōnas) + kálnas.
Barst-yčių ežerėlis < Barst-yčiai Dorf Seda, Mžk, vgl. Familienname Barstys, Barst-aitis; Suf. -ytja-.
Barsuk-ýnas Padubysys, Šl, vgl. Barsuk-ýne Dorf Kdn, Kps, Akm, Klm, Barsūkai Ksd, Slč; lett. Barsūki Orte, En LV 185: barsūkus (sl.) „Dachs, Ursus meles“ (LKŽ I 651, Fr LEW 35) + Suf. -ýna-.
Baršk-ėta Dorf Kovalčiukai, Amtsbezirk Strunaitis, Švč; vgl. Baršk-ėlis Fluss bei Ari-maičiai, Amtsbezirk Sadūnai, Rd, Barškiai Dorf, Amtsbezirk Sendvaris, Klp, Familiennamen Barškys, Baršk-ėtis, Baršk-ūtis: lit. barškėti „klappern, plaudern, murren“ LKŽ I 543 + Suf. -ėta (siehe Sk ŽD 341), vgl. Birv-ėta Fluss bei Tverečius, Ign, Eržv-ėta Fluss ebendort.
Bartáš-iškės ežeras < Bartáš-iškė Dorf, Amtsbezirk Trečiūnai, Švč: Familienname Bartáčius + Suf. -iškė.
Bartk-uškių ežeras < Bartk-uškiai Dorf, Amtsbezirk Kaimynai, Šr: Familienname Bart-kus; Suf. -uškja-, siehe Sk ŽD 162.
Bart-ninkų-See < Bart-ninkai Kleinstadt Vlkv: Ortsname Bart-(i)ninkas < bart-(i)ninkas ‚Höhlenbewohner, Imker‘ < bartis ‚alter, vermoderter, hohler Baum; Baumhöhle‘, siehe Fr LEW 36; Suf. -(i)ninka-.
Baubliai-See (|| Dumblis) < Baubliai Dorf, Gemeinde Čedasai, Pnd: Ortsname Baublys.
Baud-ier-iškis Dorf Pakarščiai, Vrn, vgl. den Ortsnamen Baudys, Baud-yla, Baud-eika, lett. Baudas Dorf, pruß. Gewässername Bauda Fluss, Baudyn Ger ON 17, 18, Ortsname Baud-il Tr PN 17: lit. baud-inti ‚aufmuntern‘, pruß. et-baud-innons ‚auferweckt‘ Ger ON ebenda. Suf. -ier- + iškja-, vgl. den Ortsnamen Bukl-iėrius, Gewässername Balb-iėr-iškis.
Baūkys-See Dorf Jociškiai, Gemeinde Vilūčiai, Ut < Baukys Ortsname.
Bebr-inkos-See < Bebr-inka Dorf Samaniai, Gemeinde Samaniai, Žr, vgl. pruß. Bebra Fluss Ger ON 20, lett. Bēbri See En LV 193: lit. bēbras ‚Biber‘ + slaw. Suf. -inka.
Bebr-ūkas 1. Sangalonys, Vrn; 2. Bariškės, Trak, siehe Babrūkas, Bebrinkos-See.
Bebr-ūkas Jz, siehe Bebrūkas. Suf. ūka-, siehe Sk ŽD 139.
Bebr-usai Dorf Bebrusai, Gemeinde Anturkė, Mlt; siehe Babr-ūkas. Suf. -usa-, siehe Sk ŽD 314.
Be-dùgnis 1. Dorf Ežiai, Gemeinde Gaurė, Trg; 2. Dorf Žemaitkiemis, Gemeinde Užliedžiai, Kn; 3. Dorf Pažemys, Gemeinde Labanoras, Ut; 4. Dorf Dvirežiai, Gemeinde Minkūnai, Rk; 5. Dorf Mačiūnai, Gemeinde Kapčiamiestis, Lzd; 6. Dorf Aušrinė, Gemeinde Vilkiautinis, Lzd;
221
7. Jurgionių Dorf, Bezirk Kristapiškiai Jz; 8. Meldaičiai, Bezirk Šetekšna Rk; 9. Daujočių Dorf, Bezirk Auleliai An; 10. Bezirk Tverai Rt; 11. Kaimynų Dorf, Bezirk Vilūčiai Ut; 12. Zubiškiai Kšd; 13. Dubičiai Vrn; 14. Ažušilė Ign; 15. Strigailiškio Dorf, Bezirk Palūšė Ign; 16. Klepočių Dorf, Bezirk Grendavė Trak; 17. Kuršių Dorf, Bezirk Dauglaukis Trg; 18. Skapiškis Pnd: bodenlos ‘ohne Grund’; vgl. lett. Bezdibenis See En LV I 100.
Bedugnys 1. Giedrupys Jūžintai Rk, 2. Duokiškis Rk; siehe Bedugnis.
Begālis Tauragnai Ut: begālis ‘ohne Ende’; vgl. lett. Bezgale See En LV I 101.
Berč-iūnų See < Berč-iūnai Dorf, Bezirk Kopūstynė Zr: Familienname Berč-iūnas, vgl. litauische Familiennamen Berčys, Berčius, lettischen Familiennamen Ber-iņš, pruß. Bert-ing See Ger ON 20.
Bėlys Švnč, vgl. litauischen Familiennamen Bėlė Kl LWK, lett. Beles, En LV I 97, pruß. Bel-yn, Belle-garben Ger ON 19.
Berna-kampė Šasių Dorf, Bezirk Babtai Kn: bérnas + kampas, vgl. lett. Berni En LV I 103 und Ortsnamen mit -kampis: Gūčkampis Dorf Ar, Krēt-kampis Dorf Lekėčiai Šk.
Bernotų See < Bernōtai Dorf, Bezirk Jotainiškiai Nmč: Familienname Bēr-nōtas.
Bėrža Pilveliškių Weiler, Giedraičiai Mlt, vgl. Bėrža Fluss ebenda, Bėržė Fluss Trg, lett. Bērze Fluss, pruß. Ortsnamen Bersen: litauisch bēržas ‘Birke’.
Berž-iena Degsnių Dorf Rk, vgl. lett. Bērž-iena Bach En LV I 106, siehe Bėrža. Suffix -iena, vgl. Med-ienos Bach Vegeriai Akm, Sus-iend Fluss Kvr, siehe auch Sk ŽD 288.
Bėrž-inis Vygrelių Dorf, Bezirk Dotanai, Klvr, siehe Bėržą; Suffix -inja-.
Bėrž-inis 1. Seniškio Dorf, Bezirk Kaltanėnai Švnč; 2. Ąžuolija Mielagėnai Ign; siehe Bėrža. Suffix -inja.
Berž-onkos See < Berž-onka Dorf, Bezirk Ausieniškiai Vvs, siehe Bėrža; slawisches Suffix -onka.
Berž-oras Beržoro Dorf, Bezirk Plateliai Pln, siehe Bėrža, Suffix -ora-, vgl. Auks-oras Dorf Rt, Liep-oras Fluss Kriukai Jnš Sk ŽD 307.
Berž-uōlis Semeliškės Vvs, vgl. Berž-uōlė Fluss ebenda, lett. Bērž-uole Weiler En LV I 105, siehe Bėrža; Suffix -uolją-, siehe Sk ŽD 189.
Berž-uol-iūkas Semeliškės Vvs, siehe Beržuōlis; Suffix -jūka-.
Berž-uonis Kurkliečių Dorf Rk, vgl. lett. Bērž-uone Bach En LV I 106, siehe Bėrža. Suffix -uonja-, siehe Sk ŽD 284.
Ber-žuvys Senadvaris, Gemeinde Grigaliūnai, Švnč; siehe Bėrža; Suffix -uvja-, siehe Sk ŽD 384.
Best-inis Balčiai, Gemeinde Steponiškiai, Zr, vgl. Best-inis, Schlucht in Kirdonys, Gemeinde Gulbinai, Brž, Best-īnė, Teich im Dorf Niaukonys, Gemeinde Gustonys, Ps; lett. Beste, Fluss, Bēst-upis, Bach: lit. bēsti ‘stechen, stoßen’, lett. best ‘graben, begraben’ LVV I 280; Suffix -inja-.
Be-vardis 1. Dorf Žičkai, Gemeinde Mindūnai, Mlt; 2. Dorf Kunigiškiai, Gemeinde Šventupis, An: bevardis ‘namenlos’.
Be-žuvis Wald bei Čiulai, Gemeinde Mindūnai, Mlt: bežuvis ‘ohne Fische’.
Bib-iškis Dorf Andriūnai, Daugai, Al, vgl. Familiennamen Bib-ikas, Bib-ilius, lett. Bi-bas, Bach: lit. bibas ‘Penis’, lett. bibis ‘ein Einfaltspinsel, ein dummer Mensch’, bibis ‘das männliche Glied’, LVV I 293, 303.
Bý-gaudas Dorf Koselniškiai, Semeliškės, Vvs: Personenname Bý-gaudas, vgl. die Personennamen Bý-bartas, Bý-gaila, Bý-tautas und Gaud-rimas, Gaud-vilas.
222
Bij-otė Padubysys, Šl, vgl. Bij-otas Fluss, Batakiai, Skdv, Bij-otai Dorf, Familienname Bij-otas; Ortsname Byoten Ger ON 20, Personenname Byot, Byote, Tr PN 18; Suffix -otė, siehe Sk ŽD, vgl. Kal-otė Dorf Klp.
Bild-ėlis Pašventys, Gemeinde Dainiai, Jrb, vgl. Bildžiai Dorf, Gemeinde Kirtimai, Viln, Bild-ėniai Gemeinde Batakai, Skdv, Familiennamen Bildą, Bildž-iūkas, lett. Bild-ėri Bach, Ortsname Bilden Ger ON 20, vgl. lit. bildūkas ‘kleiner Hausgeist, Kobold, Teufelchen’, lett. bildēt ‘sprechen, sagen’ LVV I 295.
Bilsas 1. (Baltajis) im Dorf Vilkanastrai, Amtsbezirk Didžiasalis, Lzd; 2. (Juodajis) im Dorf Didžiasalis, Lzd; vgl. Bilz-gis, Fluss (<Bils-gis, Suffix -gja-, siehe Sk ŽD 103) Viešintos An, lett. Bils-kalniņš, vgl. En LV I 110.
Bimbal-inė Dorf Irtoganai, Gemeinde Lauko Soda, Tl, vgl. Bimba-lis Hügel, lett. Biñ-bala Personenname: bimbalas ‘Bremse’ + Suffix -inė.
Bimb-ėris Ažut that? Ažutaunis, Amtsbezirk Sokiškės, Zr, lett. Bimb-iri-ižė̃s, Dorf im Amtsbezirk Ciulėnai, Mlt, lett. Biñb-eris, siehe En LV I 110: lit. bimbė ‚Rohrkolben‘ + Suffix -erja-, siehe Sk ŽD 305.
Bingis Paburgė, Gemeinde Jogaudai, Pln, vgl. Bing-ėliai Dorf, Gemeinde Merkinė, Vrn, vgl. Familiennamen Bing-ėlis, Biñg-inas; lett. Ortsnamen Biñdže, Biñgalis En LV I 111, pr. Personenname Binge Tr PN 19: bingus ‘schön, ansehnlich, heftig’ LKŽ I 683.
Bing-utė Dorf Drūckėnai, Vrn, siehe Bingis + Suffix -utė.
Birž-ánskų See < Birž-ánskai Dorf, Ps, vgl. Familienname Birž-ánskis.
Birž-ulis Naujieji Kalniškiai, Varn, 1421 lacum Byrzuby CD 741, vgl. Biržai Stadt, Birž-upys Fluss Jūžintai, Rk, lett. Birž-ulis Bach, Birze Bach LV I 111, pr. Birs-uke See Ger ON 21: lit. biržė ‘Birkenhain, Birkenwald’, lett. birzs ‘der Birkenhain’ LVV I 299 + Suffix -ulja-.
Birž-in-ėlis Biržūnai, Amtsbezirk Bikenai, Zr, siehe Birž-ulis + Suffix -ūna- + -ėja-.
Bit-aitis Dorf Bitaičio, Gemeinde Rudiliai, Kp; vgl. Bitą, Fluss ebenda. Bit-upis, Fluss in Šiluva, Klm; Personenname Bit-aitis, lett. Bit-aži, vgl. En LV I 115, Wiese Bit-pelkis, Ger. ON 21: lit. bitė ‘Honigbiene’ + Suffix -äitja-.
See Bytaut-onių < Bytaut-ónys-See, Gemeinde Žilinai, Vrn: Familienname Bytautas (vgl. preuß. Familienname Bytowe Tr PN 19) + Suffix -onja-.
Bit-See Dorf Bitenai, Pgg; vgl. Bitė, Fluss ebenda: bitė ‘Biene’ + ežeras ‘See’, siehe Bitaitis.
By-vaiñ-ėlis Gemeinde Jakėnai, Wald von Ažvinčiai, Zr; siehe Byvaiñis + Suffix -ėlja-.
By-vaiñis Wald von Ažvinčiai, Gemeinde Jakėnai, Zr; vgl. Bỹ-vainė, Wald, Tl, By-vainiai, Dorf, Gemeinde Kepaliai, Jnš: Personenname By-vainis; vgl. die Personennamen Bỹ-tautas; Bỹ-gaudas, See.
Bizd-ūkas Dorf Sabališkiai, Gemeinde Pakalniškiai, Vvs; vgl. lett. Bizdēņi En LV I 115, lit. bizd-ikas ‘ein solches Insekt’, bizd-inas ‘Bremse’ LKŽ I 706. Suffix -uka-.
Bizd-uk-ėlis Dorf Kakliniškiai, Gemeinde Pakalniškiai, Vvs; siehe Bizd-ūkas + Suffix -ėlja-.
Biž-inys Dörfer Mikytai und Sėtūjai, Šk; vgl. Bižas, Fluss in Kaltinėnai, Varn, Biž-iniai, Gewässer bei Dorf Mikytai, Šk; Personenname Bižys; lett. Biž-eni, Gewässer, Biza-masts, Wald, preuß. Personenname Bise Tr PN 19; vgl. lett. bizat || bizuot ‘schwärmen, umherstreifen, laufen’ LLV I 303. Suffix -inja-.
Blinda Dorf Porai, Gemeinde Keliai, Sr; vgl. Blindis, Fluss bei Dorf Dainiai, Rs, Blind-ija, Fluss in Gudžiūnai, Kdn, Blind-upis, Fluss, Kdn, lett. Blīdene; vgl. auch lit. Blendž-iava, Fluss bei Plateliai, Pln, preuß. Blende-lauk Ger. ON 21: lit. blindė, blendė, blendis ‘Salix caprea’.
223
Blinkų ežeriokas < Blinkai, Dorf, Kreis Žukliškės. Zr; vgl. Familiennamen Blinka, Blinkis, Blinkus, lett. Blinkas, siehe En LV I 199; vgl. lit. blįnkinti, LKŽ I 750.
Bliūdelis 1. Geidukoniai, Kreis Bukaučiškės, Al; 2. Valentai, Kreis Kapčiamiestis, Lzd; 3. Padumbrė, Kreis Varėna, Mlt; 4. Kulionys, Kreis Čiulėnai, Mlt; 5. Babrų vs., Kreis Veisiejai, Lzd; 6. Rudnia, Vrn; 7. Paceikinė, Kreis Ceikiniai, Ign; 8. Nmč; vgl. Bliūd-alis, einen Flussabschnitt bei Dilbiškė, Kreis Žarėnai, Tl, mit dem Namen Bludow, Fluss, Ger ON 21: bliūdelis ‚Schüsselchen‘, siehe Fr LEW 50.
Bliūd-ėnis Labariškiai, Kreis Joniškis: bliūdas ‚Schüssel‘, vgl. Bliūdėlis; Suf. -enja-.
Bliūd-inis Luokesai, Mlt, siehe Bliūd-ėlis, Bliūd-ėnis; Suf. -inja-.
Bliūdys Zavytiškis, Kreis Varėna, Mlt, siehe Bliūdelis.
Bliž-ūnka Linučiai, Kreis Videniškis, Mlt; vgl. lett. Bližn-plava, siehe En LV I 120, ferner den Personennamen Blisio, Fr PN 19: lit. bližas ‚schielend‘, LKŽ I 764. Slaw. Suf. -žinka-.
Bób-inis Jadaugių, Kreis Sadūnai, Zr; vgl. lett. Bābas, Wald, siehe En LV I 90, ferner Ortsnamen Bab-aten, Ger ON 14 (siehe Bg Ž CXXXIX): lit. bóba; vgl. bóbinis: Būta ežero — bobinis ‚seicht, klein, nur zum Baden für Frauen‘, LKŽ I 786; oder: bóba ‚eine solche kurze, großmäulige Fischart mit schwarzer Vorder- und grauer Hinterseite‘. Suf. -inja-.
Bobr-in-ėlis Bobrinėliai, Kreis Girišiai, Zr, siehe Bobrinis. Suf. -ilja-.
Bobr-inis Bobrinė, Kreis Girišiai, Zr: slaw. bòbras ‚Biber‘, LKŽ I 787.
Bobítės ežerėlis Fedoriškiai, Joniškis, Nmč: bobūtė, LKŽ I 788.
Bóg-injų ežeras < Bóg-iniai, Kleinstadt im Kreis Vidžiai, BTSR; vgl. Bog-ūtis.
Bog-ūtis Avižieniai, Lzd; vgl. Bóginiai, Kleinstadt im Kreis Vidžiai, BTSR; Familiennamen Bogys, Bóg-uta, Bóg-vilas, ferner Bog-athenis, Ger ON 21; vgl. lit. boginti ‚führen, ziehen, schleppen‘, LKŽ I 791. Suf. -ūja-, vgl. Kers-ūtis, Dorf bei Merkinė, Vrn.
Bokšių ežeras < Bokšiai, Dorf, Amtsbezirk Seivai, Kreis Suwałki; vgl. Bókš-einiai, Dorf im Kreis Gedgaudiškė, Skdv, Familiennamen Bokšys, Bokšaitis, ferner Ortsname Boxen, Ger ON 22.
Brād-esas Kirkļi, Kreis Sudeikiai, Ut; vgl. Brad-esā, Fluss bei Užpaliai, Ut; lett. Brād-umas, Fluss, lett. Bradas, Sumpf, siehe En LV I 123: lit. brādas ‚großer Sumpf, Morast; Furt‘, LKŽ I 802; lett. brads ‚die Furt‘, LVV I 322. Suf. -esa-, vgl. Rūd-esas, See bei Anturkė, Mlt, Sk ŽD 311.
Brad-es-ėlis Sudeikiai, Ut, Brād-esas. Suf. -ėlja-.
Brāšk-iškių ežeriukas < Brāšk-iškiai, Dorf, Mlt.
Brazgių ežeras < Braggiai Dorf, Bezirk Kunigiškiai, Kvr; vgl. Familiennamen Brazgys, lett. Brazģi Dorf, Brazgas Hof. Vergleiche LV I 126.
Brēsl-avē Kreis Breslauja, BTSR; vgl. lett. Bręsl-ava Dorf, Flussname Bresliņš: lett. braslis, brasla „Die Furt, die Stelle, wo man durchwaten kann“, brasls „untief, seicht“ LVV I 324.
Briaunís Dorf Bjorai, Bezirk Jagėlonys, Vvs; vgl. lett. Braiņis Dorf. Vergleiche LV I 125, litauische Familiennamen Briaunys, Briauna: litauisch briaunà „die Kante eines Gegenstands, eine Spitze“.
Braun-iūkas Dorf Bjorai, Bezirk Jagėlonys, Vvs; siehe Briaunís; Suffix -juka-.
Brid-vaišis Tytuvėnai, Klm; vgl. Brideikis Bach Kaukakalnis, Alvitas, Vlkv, Familiennamen Brid-ikis, Brid-ulis, lett. Brid-ulis Dorf. Vergleiche LV I 131: litauisch bridà „Furt durch den Fluss“
224
„LKŽ I 850. Zum zweiten Bestandteil vgl. Vaiš-upis Fluss Al, Vaiš-vė Bach Juozapava, Krš, Familienname Vaišys.
Parallel dazu kommt der Name Brėd-vaisis vor (dial. bri’d-vaisis); wahrscheinlich ist er sekundär – ein Ergebnis der Volksetymologie zu Brid-vaišio: brėdis „Elch“ + veistis.
Brėdž-ežeris Kimbar iškės I Antalieptė Zr: brėdis „Elch“ + ežeras „See“, vgl. Vilk-ažeris See bei Čivonys M. Dorf, Lzd.
Bruž-ok-ėliai (zweihäusig) Degučiai, Zr; vgl. Familiennamen Bružas, Bružis, lett. Bru-zis Hof, Bruz-ilas Dorf. Vergleiche LV I 135; Suffix -oka- + -elja-.
Būd-asas im Dorf Varniškis, in der Gemeinde Šventupis, An, vgl. Būd-iškė, ein Bach bei Laukiakiai, Šaukenai, Užv, Būd-umas, ein Ort im Kurischen Haff, lett. Budas, vgl. En LV I 139, pr. Ortsname Bude-waio Ger ON 23: lit. būd-umas „tiefe Stelle, Vertiefung“ LKŽ I 923, lett. bud-ulis „einer, der etwas umgräbt“ LVV I 345. Suf. -asa-, siehe Sk ŽD 311.
Bud-gin-ūkas Dorf Būdginai, Bezirk Žarėnai, Tl: Personenname Būd-ginas (< Būt-gi-nas) + Suffix -uka-.
Būd ra-gaidis Šližiai, Bezirk Kurkliai, Kvr; vgl. Familiennamen Budrą, Budrį, lett. Ortsnamen Būd ras Fn LV I 139; zum zweiten Bestandteil vgl. Familiennamen Gaidus, Gaid-umas Sk ŽD 212, lett. Gaide Fluss LV I 288, pruß. Ortsname Gaiden Ger ON 34.
Būd-riškio ežeras < Būd-riškis Dorf II, Bezirk Aleksandr avėlė, Rk: Familiennamen Budrą, Budrį: litauisch budrūs „wachsam“. Suffix -iškja-.
Budrių ežeras < Budriai Dorf, Kvr: Familienname Budrįs.
Būd-viečių ežeras < Būd-viečiai Dorf, Bezirk Liubavas, Klvr: būda „Hütte“ + vieta „Ort“.
Būgnėlis Ei čiai, Bezirk Gaurė, Trg: būgnėlis „Trommelchen“.
Būkienės-See im Dorf Pakalniai, Amtsbezirk Kurkliai, Kvr: Familienname Būkienė.
Bul-ūtų-See < Bulōtai Dorf, Amtsbezirk Dusios, Jon: Familienname Bul-ōtas, vgl. lett. Bul-otas Dorf. En LV I 141, pr. Bul-ithien Ger ON 24.
Bul-ėnų-See < Bul-ėnai Dorf, Amtsbezirk Kurtuvėnai, Šl, vgl. Familiennamen Bulą, Būl-tįkas, Bulvys, lett. Bul-eme Dorf. En LV I 142.
Bund-inis Papliaušys, Amtsbezirk Kirdeikiai, Ut, vgl. Bund-iškių Dorf, Amtsbezirk Žiežmariai, Kšd, Bun d-oris Fluss, Saločiai, Ps, Familiennamen Bund-inis, Bund-žius, lett. Bundas Dorf. En LV I 144, pr. Ortsnamen Bunde, Bund-ike Tr PN 21.
Burč-iōkas Dorf Kumečiai, Amtsbezirk Jurgėžeriai, Klvr, vgl. Burč-iškiai Dorf, Amtsbezirk Linkaučiai, Klm, lett. Burč-ava Dorf. En LV I 147, pr. Ortsname Burthe, Burt-in Tr PN 21, vgl. lit. burč-ionis ‚ein solcher Priester der alten Litauer‘ LKŽ I 965. Suf. -joka-.
Burg-ālis Paburgė, Amtsbezirk Jogaudai, Pln, siehe Burgis + Suf. -ālįa-, siehe Sk ŽD 174.
Burgis Paburgė, Amtsbezirk Jogaudai, Pln, vgl. Burg-ūžiai Dorf, Šk, Rs Burg-enai Dorf, Ps, Burg-ėlis Fluss, Betygala, Ar, Burg-upelis Rtv, lett. Būrga Dorf, Būrģis See. En LV I 147, pr. Burg-elin See, Ortsname Burg-in Ger ON 24: lit. burgė ‚Sumpf, Morast, Pfuhl‘, burgėti ‚aus der Tiefe hervorquellen, plätschern, fließen, schmatzen‘ LKŽ I 967, lett. burg-ulis ‚die aufsteigende Wasserblase‘ LVV I 353.
Burk-ālė Dorf Bilioniai, Amtsbezirk Laumėnai, Varn, vgl. Burk-ėnai Dorf, Amtsbezirk Pūt vės, Šil, Burk-ila Dorf, Amtsbezirk Glintiškiai, Nmc, lett. Burkas Dorf. En LV I 147: lit. bur-kioti ‚schlürfen, schlabbern‘ LKŽ I 971, burkti ‚schwellen, aufquellen, anschwellen, sich blähen‘ LKŽ
15. Kalbotyros klausimai, IV
225
I 973, la. burka ‘ein grosses Loch im Eise zum Hineinbringen der Netze’ LVV I 353.
Der See Burōka-raištis < Burōka-raistis Dorf, Amtsbezirk Nedingė, Vrn: Familienname Burōkas + raišas.
Der See Busilai < Busilai Dorf, Amtsbezirk Mylionys, Švnč: Familienname Būsilas < būsilas ‚Storch‘ Fr LEW 67.
Der See Buv-einiai Eičiai, Amtsbezirk Gaurė, Trg; vgl. Buv-ainiai Dorf, Amtsbezirk Rudiškiai, Jnš, Buv-einės Gehöft, Trg; vgl. litauisch buv-einė ‚ehemaliger, bewohnter Ort, Stelle der Höfe‘ LKŽ I 1001–2.
Der See Buž-ionys < Buž-iōnys Dorf, Kreis Breslauja, BTSR; vgl. Familiennamen Būžas, Būžys, Būž-onas, lettisch Buzi Dorf: bužys ‚Insekt, Käfer‘ Fr LEW 29; Suffix -oni-, siehe Sk ŽD 275.
SEENAMEN DER LITAUISCHEN SSR
Б. И. САВУКИНАС
Zusammenfassung
Der Artikel erläutert 135 Seenamen, das heißt, alle uns gegenwärtig bekannten litauischen Seenamen mit dem Anfangsbuchstaben B. Die etymologischen Deutungen der Seenamen beruhen auf dem Vergleich entsprechender litauischer, lettischer und preußischer Eigennamen. In Fällen, in denen das baltische Material die Semantik der Seenamen nicht hinreichend erklärt, wird auch entsprechender Wortschatz anderer indoeuropäischer Sprachen herangezogen.
226