Būtasis dažninis laikas šiaurės rytų žemaičių tarmėse

ti py ‘prie’ mūsų ‘pas mus’ Sg; pi jd'unoje žvalgū" lu'bės bū'tę ~ py "prie" jaunojo žvalgai “Gkvaizdai, ūkio perZifiréjimai’ liuobés būti Sg ir t. t. Nelle parlate dei Samogiti nord-orientali questo verbo non solo non possiede più alcun significato lessicale, ma è diventato una forma fossilizzata, staccata persino dalla categoria dei verbi e trasformata in un elemento puramente morfologico per la formazione di varie costruzioni del tempo passato frequentativo. In queste parlate, le forme del presente del verbo coniugabile liuobéti vengono usate soltanto molto raramente per formare il passato frequentativo. Talvolta capita che a questo verbo fossilizzato vengano aggiunte desinenze poco chiare, per esempio: lū'bau šioks kū'p nelabijjė' liūobau ~ $6ks "ballava" come nelabiejai "scatenati? Krš; lhirbaus puo pén.kds th kstofilos pai.mdava ~ liūobaus po penkiūs tūkstančius paimdavo Uzv; li'bd'u vé'rpte nenuoriesma ~ lifibau veipti nenorésma ‘nenorédavome’ Kntv; lidbei. gval.tū išpraši'su | tei. jai. išei.si i" nibri ~ liuobel (?) gvaltū išprašysu "išprašydavau?, tei ‘tai’ uscirai di prigione “andavi via’ nibre į ‘vakaruskas’ Krš ecc. ir Si può ritenere che li'bau sia un residuo della seconda persona del duale, ormai scomparso nei dialetti I descritti, derivato da ir liiobava iš (cfr. la forma lgubay ~ liūobava del dialetto di Kretinga!?). La forma li bei. (usata piuttosto raramente) potrebbero essere sorte le forme del passato iterativo liuobéjo, iš quando questo verbo, nei dialetti descritti, cominciò a distaccarsi dalla categoria dei verbi per trasformarsi in parola ausiliare. ir 1. Il passato iterativo in molti dialetti žemaiti è formato dalle forme del iš presente di liuobėti (talvolta ir soltanto non più flesso /iuob) ir dell’infinito del verbo principale. Un tale passato iterativo composto è presente in tutti i dialetti descritti: è ne ampiamente usato nel dialetto di Papilė e nella parte settentrionale del dialetto di Kuršėnai (Kubilės, Nugūrės, Ozkénai, Pūkepšteniai, Pakšteliai, Smurgiai e altri villaggi). ir Į a sud di Kuršėnai, o nonché nei dialetti di Šaukėnai, Užventis, Kaunatūva e Raudėnai, non si è riusciti a osservare un passato iterativo formato in questo modo. Pertanto, attraverso i dialetti descritti passa il confine tra i dialetti žemaiti (Akmenė, tų Mažeikiai, Papilė, Tirkšliai), che di norma formano il passato iterativo composto con l’infinito di liuobėti, e quelli nei quali le funzioni di questo tempo iš sono svolte dalla su costruzione ir «liuob + futuro» . Il paradigma del tempo passato frequentativo composto è il seguente: Singolare (Papilė) 1. Idubo (Idub) déute | joukteis ~ liūobu (liūob) dūoti, judkties 2. lpube (Ipub) doute | joukrteis ~ liūobi (liūob) dūoti, judkties 3. loub doute | jgukigis ~ litiob dūoti, judkties Plurale I. loubam dėute | joukteis ~ liūobama dūoti, judkties loubar djute joukeeis liGobate duoti, judkties loub dour jGukeeis litiob dūoti, judkties Da Zr. J. Aleksandravičius, Il verbo del dialetto di Kretinga. —„Atti scientifici dell’Istituto pedagogico statale di Vilnius (Lingua e letteratura lituana)“, 8, 113—115, Vilnius, 2. | ~ 3. | ~ 1959. 159 davo, nepravirkdydavo’ jaundsios Krš; umžina'telsi mikuols lū'p šūoksė's | šaii.ks par sa'pna | ka trudba sklei.sė's ~ amžinūtelsį Mikolas liūob šėksias ‘Sokdavosi’, šaūks ‘Saukdavo’ par sapną, kad troba skleisias "skleisdavosi' Krš; plur. 1 pers.: doar lich dirpsma nū „adšruos lik sd'ulis lai duos ~ dvarė liūob dirbsma “dirbdavome’ nū aušrės lig saulės laidds Krš; kudl negirc | ruokū'smuos šnekiesmuos lūb ~ kol negirtas, rokūosmos ‘tardavomés’, 3nekésmos litiob ‘$nekédavomés’ Krš; kad d.i.sam lpub i: gribas krė.pši je neparsené Sam | Zdoplas bū'sam ~ kad eisam liūob ‘eidavome’ į grybas, krėpšį je ‘jei’ neparsinéSam ‘neparsineidavome’, žiėplos bfisam ‘blidavome’ Pp; dgs. 2 asm.: lų" pamelii ste ir ifbickste | ku jd'una trudbuo nulaiki'si ~ liūob pameltioste ‘pameluodavote’ ir išbėgste ‘isbégdavote pasokti’: kuf jauną trobojė nulaikysi Kr; lpub abd.do mdsties kap velnd'itė" ~ litiob abudu mustés ‘muddavotés’ kaip velnūičiai Rdn ir tt. Šiuo atveju dažniausiai vartojama nebeasmenuojama liuob forma (buvęs esamojo laiko 3 asm.), tačiau kai kada pasitaiko ir asmenuojamų formų, pvz.: li-bd'm krė.pę sodžuovi'nema so mėdomė somaiši'sma er tė'psma on dpunas ~ liūbama krūpę “rupūžę' sudžiovinsma ‘sudZiovindavome’, su medumi sumaišysma ‘sumaiSydavome’ ir tėpsma ‘tepdavome’ ant dūonos (tokie buvę vaistai nuo gerklės/Kntv; ka lpubam gra'isam | pė.se parapéjes gerdies ~ kad liūobam gréisam ‘grodavome’, pūsė parapijos girdės ‘girdédavo’ Pp; aš accenderevo il fuoco | uo ufi.c 3a kalus skd'ldi's ~ aš liūobu kursu ‘kurdavau’ ūgnį, o afis ‘jis’ šakalius skaldys ‘skaldydavo’ Kr; licbam ai'sma vd'ndeni iš, vehruos sė'msma | uo dabar katié pd'rbieg ~ liūobama eisma ‘eidavome’, vandenį iš Ventds sémsma ‘semdavome’ o dabaf ir katė parbėga (Venta nuseko) Krš ir kt. Šiokią būtojo dažninio laiko raiškos priemonę galėjo lemti tik tai, kad būsimuoju laiku galima išreikšti daug kartų praeityje pasikartojusį veiksmą!- 3. Tokia reikšme būsimasis laikas plačiai vartojamas daugelyje lietuvių kalbos tarmių ir Ik, pvz. : Quelli che verranno si lamenteranno che non esistono corde così robuste, cominceranno a spiegare ai tedeschi che la torre è vecchia, che prima bisogna puntellare la torre, ir andare a prendere degli attrezzi e delle corde — così ir scapperanno tutti CR II 199; Prima la ta madre darà, darà delle prediche, il padre imprecherà a modo suo, rimprovererà ZR I 84; uždies ūriec roi kd besarma'ti ai.si nuosi ir nuléidusi uzdés ~ “uzdédavo, uzdrébdavo’ urldas „vacca svergognata“, ir vattene ‘eidavai’ nés¢ nuléidusi Krš; on cralė'le paseléps er šū.u.ks | kar šūln. saliva sul ~ tavolino ‘saliva’ gridando ir ‘Gridava’, che 3alifi cira anni) (1905 Pp; #i'ndi'si pūondu va'ka dpus | trés désincénds žė'mes ~ Zndysi ‘allattavi’ il bambino, dios ‘dava’ tre desincine «dešimtines» žemes Kntv; tmeng a jouksé's šūoks gras} ka'p lelie | atminu, judksias ‘juokdavosi’, ~ ¥6ks ‘Šokdavo’, graži kaip lėlė Rdn; srimsu stiūmsu tit: vežima | uo afi.s ne krūst ~ stumsu stumsu ‘stumdavau’ vežimą, afis krust tj o ne Sauk; šndpsa nabdva pasegé-rsem | kaféjes pi*kandas | toriesem šnapso ~ nebuvo: pasigérsime ‘iSgerdavome’ kafijos “kavos’, pykandos, ‘priekandos, užkandos’ turėsime ‘turédavome’ Sg; noi eravamo molto felici, afferravamo il muro | muovendoci ~ «noi» molto cantanti «cantanti» eravamo: gioiose, afferravamo «afferravamo» questo muovendoci Sk ir ecc. Alle forme del futuro così utilizzate bastava aggiungere, t. y. į inserendo la frase, liuob, si formò questa ir costruzione particolare. 13 Cfr. Pikčilingis, J. L’uso dei tempi del verbo. — «Scuola sovietica- », 8, 27—30, 1958. Ę 3 wary 4 11, Questioni di linguistica, IV ; 161