Būtasis dažninis laikas šiaurės rytų žemaičių tarmėse

tik konstrukcijas su veiksmazodzio Hiuobéti formomis: Darbénai, Kalnalis, Kretinga, Mazcikiai, Séleniai, Klaipéda, Plikiai, Priekulé, Saiigos® (prie Sios grupés priklauso ir KurSiy Neringos zvejy lietuviy tarmé®); 2) turintieji ivairias biitojo dazninio laiko i8raigkos priemones: konstrukcijas su liuobéti formomis ir formas su priesaga -davo: Kaltinénai, Kurgénai, Kvédarna, Laukuva, Silalé, Saukénai, Svékina, Varniai, Papilé, Raudénai ir kt. Konstrukcijos su liuob, tiesa, labai retai, yra pavartojamos ir pazemaités aukStaiciy tarméje — apie Gruzdiius ir Sakyng (Siauliy raj.). Jas dazniausiai vartoja patys senieji tarmés atstovai: hiob daifitios soks par naktis ~ lito’ dainiués ‘dainuodavo’, 80ks ‘Sokdavo? Par ‘per’ naktis Grz; hiob dirpsme é'usme katra gragau ~ litiob dirbsme ‘dirbdavome’, dusme ‘ausdavome’ katra graziati Skn; révélis améing tilsis liop saki-dé-va ~ tévélis amZinatilsis litiob sakydavo Skn ir kt.; 8) turintieji tokj pat biitajj dazninj laika, kaip Ik ir aukStaitiy vakarietiy tarmés: ErZvilkas, Kelmé, Pagramantis, _ Raseiniai, Skaudvilé, Viduklé ir kt. Cia norima Panagrinéti biitojo dazninio laiko reiskimg Siose Siaurés ryty Zemaiciy tarmése: Kurgény, Saukény, Uzventio (diinininkai) ir Kaunativos, Raudény, Papilés (dounininkai). Sitose tarmése tySkiausiai pastebima, kaip susimaisiusios ir lygiagretiai vartojamos ir konstrukcijos su liuobéti formomis, ir dariniai su Priesaga -dd'va ( ~dé'va) || -dava ~ -davo. I. Konstrukcijos su liuob Cia apraSomose Siaurés ryty Zemaitiy tarmése biitojo dazninio laiko reikgme, visiskai skirtingai nuo Ik, yra vartojamos ivairios konstrukcijos, padarytos i8 pagalbinio Zodzio iuob ir veiksmazodzio bendraties ar bisimojo laiko formy (kartais ir bityjy laiky). : Liuobéti senesniuose Zemaiciy ra8ytojy ra’tuose ir Siaurinése Zemaitiy donininky tarmése turi visus veiksmazodZio po%ymius ir savarankiska leksing reiksme — “mégti, iprasti, turéti iproti”, pvz.: Tan pate nakti mienesieno luob Zmones @ti paparti Zieda jeskoti VZ II 1713... todiet luobieje ten vaxiotés ir gan ilgaj trukti VZ I 1573 ... iuobéjo didtturéius ir jomylestas ... atleisti nuo visokiy ne vien piles mokesniy DB 308; tos vdikds 16° pé'lte i 8¢-li su toh! nendrifi lazd* ~ tus ‘tuos’ vaikts litioba ‘mégo’ pilti ‘musti? i Sitile ‘mokykloje’ su tékia nendriné lazda Plik; 6Svis dé: medéni hebéra padé'rpt lobéje ~ Uosvis dar medinj kibira padirbti liuobéjo ‘mégo, turéjo iprotj’ Dit; er bébas lu:béj gertd'ute ~ ir bébos liuobéjo “buvo ipratusios’ girtéuti Sg; marskenéms lobéjom esa'ust | drobélu ant stala ant lé6vas ~ marSkinidms | liuobéjome ‘mégome’ iSdusti, drobiliy ant stalo, ant I6vos Dit; pirsléne lubéi Sit-ste pit mi'syu ~ pirsléng liuobéjo ‘turéjo iprotj’ sifis- ® Saugose kai kada Pasakomos ir formos su Priesaga -davo, bet labai retai (zr. dialektologine medziaga i& 318 punkto, tirto paties autoriaus). gr. Morkinas ir A, Sabaliauskas, KurSiy Neringos Zvejy lietuviy tarmé ir lietuviy kalbos itaka Siy zvejy latviy tarmei. — wLietuviy kalbotyros klausimai", 2, 141—142, Vilnius, 1959, 1 Sitokia reikime liuobéti pateikiamas ir ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodyne" 431 psl. (1954 m,). sd * Saugy apylinkiy tarméje yra sakoma déna ir dina, todél ir liuobéjo sakoma lurbej. 158 ti py ‘prie’ mfisy ‘pas mus’ Sg; pi* jd'unoje valga’ lu'bés bite ~ py ‘prie’ jaunojo Zvalgai ‘tikvaizdai, tikio perziiiréjimai’ liuobés biiti Sg ir t. t. Siaurés ryty Zemaitiy tarmése Sis veiksmazodis ne tik nebeturi jokios leksinés reikSmés, bet yra sustabaréjes, atitriikes net nuo veiksmazodziy kategorijos ir pasidares tik grynai morfologiniy jvairiy biitojo daZninio laiko konstrukcijy darybos elementu. Asmenuojamosios veiksmazodzio liuobéti esamojo laiko formos biitajam daZniniam laikui sudaryti Siose tarmése vartojamos tik labai retai. Kai kada pasitaiko, kad prie Sio sustabaréjusio veiksmazodzio pridedamos neaiSkios galiinés, pvz., hi-bau suoks ka&p nelabije’ ~ littobau 86ks ‘Sokdavo’ kaip nelabfejai ‘pasiute’ Kr8; hibaus puo pé.n.kds tt-kstofiéos pai.mdava ~ litiobaus po penkius tiikstantius paitdavo Uzv; li-bd'u vé-rpte nenuoriesma ~ litibau veipti nenorésma ‘nenorédavome’ Kntv; libel. gual.tz iiprastsu | tet. jait. iSet.si i* nlbri_ ~ liuobei (?) gvalti iSpra’ysu ‘iipra’ydavau’, tei ‘tai’ jati iSeisi ‘igeidavai’ j nibre ‘vakaruSkas’ Kr8 ir kt. Galima manyti, kad iibau yra aprasomose tarmése jau i8nykusios dviskaitos I asmens liekana ir kilusi i§ liiobava (plg. Kretingos tarmés forma /éubay ~ litiobava?), Forma ii-be?. (vartojama gana retai) galéjo atsirasti i biitojo kartinio laiko formos /iuobéjo, kai Sis veiksmazodis apraSomose tarmése pradéjo atitrikti nuo veiksmazodZiy kategorijos ir virsti pagalbiniu Zodziu. 1. Biitasis dazninis laikas daugelyje Zemai¢iy tarmiy yra sudaromas i§ liuobéti esamojo laiko formy (kartais ir vien nebekaitomo /iuob) ir pagrindinio veiksmazZodzio bendraties. Sitokios darybos sudurtinj biitajj daZninj laikg turi ne viSos apraSomosios tarmés: jis pla¢iai vartojamas Papilés tarméje ir KurSény tarmés Siaurinéje dalyje (Kubilés, Nugirés, Ozkénai, PakepSteniai, Pakteliai, Smurgiai ir kiti sodziai). I pietus nuo Kursény, o taip pat Saukény, UZventio, Kaunativos, Raudény tarmése Sitaip sudaryto biitojo daZninio laiko neteko pastebéti. Vadinasi, per apraSomasias tarmes eina riba tarp ty Zemai¢iy tarmiy (Akmené, MazZeikiai, Papilé, Tirkéliai), kurios paprastai darosi sudurtinj biitajj dazninj laika i8 iiuobéti formos su bendratimi, ir ty, kuriose Sio laiko funkcijas atlieka konstrukcija ,,livob + biisimasis laikas“. Sudurtinio biitojo daZninio laiko paradigma tokia: Vienaskaita (Papilé) 1. léubo (léub) déute | jGukteis ~ litobu (litiob) dtioti, judkties 2. léube (dub) déute | jGukteis ~ lidobi (litob) diioti, judkties 3. lub déute | joukteis ~ litob dioti, judkties Daugiskaita 1. léubam déute | joukteis ~ litobama dioti, judkties 2. Iéubat déute | jGukteis ~ litiobate diioti, judkties 3. léub déute | jGukteis ~ litiob duoti, judkties #2Zr J. Aleksandraviéius, Kretingos tarmés veiksmazodis. — ,,Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai (Lietuviy kalba ir literatiira)", 8, 113—115, Vilnius, 1959. 159 -davo, nepravirkdydavo’ jaundsios Kr8; umZind'telsi mikuols lip Sioksé's | Sait.kS par sa'pna | ka trudba sklei.sé:s ~ amiZinatelsj Mikolas litiob Séksias “Sokdavosi’, Satiks ‘Saukdavo’ par sipna, kad troba skleisias ‘skleisdavosi’ Kr8; dgs. 1 asm.: dvart liv dirpsma nix_atisruds lik sd'ulis lai duds ~ dyaré litob dirbsma ‘dirbdavome’ nii auSrés lig sdulés laidds Kr8; kudl negire | ruokv:smuos snekiesmuos lb ~ k6l negirtas, roktiosmos ‘tardavomés’, gnekésmos litiob ‘Snekédavomés’ Kr3; kad G.i.sam léub i+ grivbas kr¢.pSi je neparsenéSam | Ztoplas bisam ~ kad eisam litiob ‘eidavome’ j grybas, krép3j je ‘jei’? neparsin¢Sam ‘neparsineSdavome’, Zidplos btisam ‘biidavome’ Pp; dgs. 2 asm.: iu: pameliste ir iZbtekste | ku¥ j@una trudbué nulaikt'si ~ litob pameltioste ‘pameluodavote’ ir isbégste ‘isbégdavote paSokti’: kuf jdung trobojé nulaikysi Kr3; l6ub abj.do modéties kip velnGité ~ liiob abidu mistés ‘muSdavotés’ kaip velnuitiai Rdn ir tt. Siuo atveju daZniausiai vartojama nebeasmenuojama liuob forma (buves esamojo laiko 3 asm.), ta¢iau kai kada pasitaiko ir asmenuojamy formy, pvz.: li-ba'm kré.pe sodzuovi'ncma so médomé somaisi'sma er tépsma on déunas ~ litibama kripe ‘rupiize’ sudZiovinsma ‘sudziovindavome’, su medumi sumaisysma ‘sumaiSydavome’ ir tepsma ‘tepdavome’ ant dtionos (tokie buve vaistai nuo gerklés/ Kntv; ka léubam gra'isam | pd.se parapéjes gerdies ~ kad litobam grdisam “grodavome’, pisé parapijos girdés ‘girdédavo’ Pp; as ii-bu kuirsu iigni | uo uft.c $@kalus skd'ldi's ~ a8 lidobu kursu ‘kurdavaw’ ugni, o afis ‘jis’ Sdkalius skdldys ‘skaldydavo’ Kr&8; hirbam ai'sma vd'ndeni i5_,vehtuds sémsma | uo dabaF kacié pa'rbieg ~ lidobama eisma ‘eidavome’, vandenj i§ Ventés sémsma ‘semdavome’ o dabaf ir kat€ pérbéga (Venta nuseko) Kr ir kt. Sitokia biitojo dagninio laiko igrai’kos priemoné galéjo atsirasti tik dél to, kad biisimuoju laiku galima iSreikSti daug karty praeityje pasikartojusj veiksma"®. Tokia reikime biisimasis laikas platiai vartojamas daugelyje lietuviy kalbos tarmiy ir lk, pvz.: Tie atéje padejuos, kad virviy tokiy stipriy néra, pradés isvedSioti vokieciams, kad boktas senas, reikia pirma boksta paramstyt, ir kas strumenty, kas virviy atsinest — taip ir isbégios CR II 199; Pirma ta motina duos, duos pamokslus, tévas nuo saves keiks, pyskins ZR I 84; uddtes uriec kd'rvi besarma'ti ir @i.si nuosi nuléidusi ~ uzdés ‘uzdédavo, uzdrébdavo’ urédas ,,karvé, besarmaté“, ir cisi ‘eidavai’ nése nuléidusi Kr8; 9n ctalé'le paseléps er $4.u.ks | kat SaWn. cara ~ ant stalélio pasilips ‘uZlipdavo’ ir Satiks ‘Saukdavo’, kad Salifi cara (1905 metais) Pp; Zindi'si piiondu vaka | déus trés désincénas Zé mes ~ Zindysi “Zindydavai’ ponuo vaika, dios ‘duodavo’ tris desincinas ‘deSimtines’ Z@més Kntv; @tmeno jOuksé's sdoks | gra#2 ka'p tele ~ atminu, judksias ‘juokdavosi’, dks “Sokdavo’, grazi kaip lélé Rdn; stimsu stiimsu tit’ veHma | uo aii.s ne kriist ~ stimsu stiimsu ‘stumdavau’ t§ vezima, 0 afis ne krist Sauk; snapsa nabdva | pasegérsem kaféjes | pi'kandas toriesem ~ Snapso nebivo: pasigérsime ‘iSgerdavome’ ka-~ fijos “kavos’, pykandos, ‘priekandos, uzkandos’ turésime ‘turédavome’ Sg; md's labai daifiiskininkes bkvom | linksmes grépsme siéna juogdama’si's ~ mis ‘mes’ labai dainitkininkés ‘dainininkés’ bivom: lifiksmios grébsme ‘grébdavome’ Sing judkdamasys Sk ir kt. Prie taip vartojamo biisimojo laiko formy tereikéjo pridéti, t. y. j sakinj jterpti, /ivod, ir susidaré Sita savoti8ka konstrukcija. * Pig. J. Pikéilingis, Veiksmaizodzio laiky vartosena. — ,,Tarybiné mokykla", 8, 27—30, 1958. 11, Kalbotyros klausimai, IV : 161 -