scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Būtasis dažninis laikas šiaurės rytų žemaičių tarmėse

V. Vitkauskas

Full text

ti py ‘prie’ mūsų ‘pas mus’ Sg; pi jd'unoje žvalgū" lu'bės bū'tę ~ py "prie" jaunojo žvalgai “Gkvaizdai, ūkio perZifiréjimai’ liuobés būti Sg ir t. t. En los dialectos samogitios del noreste, este verbo no solo ya no tiene ningún significado léxico, sino que se ha fosilizado, se ha separado incluso de la categoría de los verbos y se ha convertido únicamente en un elemento puramente morfológico de formación de diversas construcciones del tiempo pasado frecuentativo. En estos dialectos, las formas del presente de indicativo del verbo liuobéti se emplean muy raramente para formar el tiempo pasado frecuentativo. A veces sucede que a este verbo fosilizado se le añaden terminaciones poco claras, por ejemplo, lū'bau šioks kū'p nelabijjė' liūobau ~ $6ks "saltaba" como nelabiejai "¿enloquecidos? Krš; lhirbaus por seis kstofilos th de pago tomaba ~ liūobaus por cinco mil tomaba Uzv; li'bd'u vé'rpte nenuoriesma ~ lifibau veipti nenorésma ‘no solíamos querer’ Kntv; lidbei. gval.tū išpraši'su | tei. jai. išei.si i" nibri ~ liuobel (?) gvaltū išprašysu "¿išprašydavau- ?, tei ‘tai’ saldrás de la cárcel “solías salir’ į nibre ‘vakaruskas’ Krš etc. ir Se puede pensar que li'bau es un resto de la segunda persona del dual ya desaparecida en los dialectos I descritos, derivado de ir liiobava iš (cf. ¿la forma lgubay ~ liūobava de los dialectos de Kretinga!?). Forma li bei. (se empleaba con bastante poca frecuencia) pudieron surgir las formas del pretérito iterativo iš liuobéjo, cuando este verbo comenzó a separarse de la categoría verbal en los dialectos descritos y a convertirse en palabra auxiliar. ir 1. El pretérito iterativo en la mayoría de los dialectos de iš Samogitia se forma con las formas del presente de liuobėti (a veces, ir siendo únicamente invariable, /iuob) del ir infinitivo del verbo principal. Todas las variedades dialectales descritas tienen un pretérito iterativo compuesto ne de este tipo: se emplea ampliamente en el dialecto de Papilė y en la parte septentrional del dialecto de Kuršėnai (Kubilės, Nugūrės, Ozkénai, Pūkepšteniai, Pakšteliai, Smurgiai y otras aldeas). ir Į al sur de Kuršėnai, así o como en los dialectos de Šaukėnai, Užventis, Kaunatūva y Raudėnai, no se ha observado un pretérito iterativo formado de este modo. Por consiguiente, a través de los dialectos descritos pasa el límite entre los dialectos samogitios tų (Akmenė, Mažeikiai, Papilė, Tirkšliai), que normalmente forman el pretérito iterativo compuesto con el infinitivo de liuobėti, y aquellos en los iš que las funciones de su este tiempo ir las desempeña la construcción «liuob + futuro» . El paradigma del tiempo pasado frecuentativo compuesto es el siguiente: Singular (Papilė) 1. Idubo (Idub) déute | joukteis ~ liūobu (liūob) dūoti, judkties 2. lpube (Ipub) doute | joukrteis ~ liūobi (liūob) dūoti, judkties 3. loub doute | jgukigis ~ litiob dūoti, judkties Plural I. loubam dėute | joukteis ~ liūobama dūoti, judkties loubar djute joukeeis liGobate duoti, judkties loub dour jGukeeis litiob dūoti, judkties Iš Zr. J. Aleksandravičius, El verbo del dialecto de Kretinga. —«Trabajos científicos del Instituto Pedagógico Estatal de Vilna (Lengua y literatura lituanas)», 8, 113—115, Vilna, 2. | ~ 3. | ~ 1959. 159 davo, nepravirkdydavo’ jaundsios Krš; umžina'telsi mikuols lū'p šūoksė's | šaii.ks par sa'pna | ka trudba sklei.sė's ~ amžinūtelsį Mikolas liūob šėksias ‘Bailaba’, šaūks ‘Gritaba’ par sapną, kad troba skleisias «se abría repetidamente» Krš; pl. 1.ª pers.: doar lich dirpsma nū „adšruos lik sd'ulis lai duos ~ dvarė liūob dirbsma «trabajábamos» nū aušrės lig saulės laidds Krš; kudl negirc | ruokū'smuos šnekiesmuos lūb ~ kol negirtas, rokūosmos ‘tardavomés’, 3nekésmos litiob ‘$nekédavomés’ Krš; kad d.i.sam lpub i: gribas krė.pši je neparsené Sam | Zdoplas bū'sam ~ kad eisam liūob ‘eidavome’ į grybas, krėpšį je ‘jei’ neparsinéSam ‘neparsineidavome’, žiėplos bfisam ‘blidavome’ Pp; dgs. 2 asm.: lų" pamelii ste ir ifbickste | ku jd'una trudbuo nulaiki'si ~ liūob pameltioste ‘pameluodavote’ ir išbėgste ‘isbégdavote pasokti’: kuf jauną trobojė nulaikysi Kr; lpub abd.do mdsties kap velnd'itė" ~ litiob abudu mustés ‘muddavotés’ kaip velnūičiai Rdn ir tt. Šiuo atveju dažniausiai vartojama nebeasmenuojama liuob forma (buvęs esamojo laiko 3 asm.), tačiau kai kada pasitaiko ir asmenuojamų formų, pvz.: li-bd'm krė.pę sodžuovi'nema so mėdomė somaiši'sma er tė'psma on dpunas ~ liūbama krūpę “rupūžę' sudžiovinsma ‘sudZiovindavome’, su medumi sumaišysma ‘sumaiSydavome’ ir tėpsma ‘tepdavome’ ant dūonos (tokie buvę vaistai nuo gerklės/Kntv; ka lpubam gra'isam | pė.se parapéjes gerdies ~ kad liūobam gréisam ‘grodavome’, pūsė parapijos girdės ‘girdédavo’ Pp; lū'bu aš kūrsu ugni | uo ufi.c 3a kalus skd'ldi's ~ aš liūobu kursu ‘kurdavau’ ūgnį, o afis ‘jis’ šakalius skaldys ‘skaldydavo’ Kr; licbam ai'sma vd'ndeni iš, vehruos sė'msma | uo dabar katié pd'rbieg ~ liūobama eisma ‘eidavome’, vandenį iš Ventds sémsma ‘semdavome’ o dabaf ir katė parbėga (Venta nuseko) Krš ir kt. Šitokia būtojo dazninio laiko išraiškos priemonė galėjo atsirasti tik dėl to, kad būsimuoju laiku galima išreikšti daug kartų praeityje pasikartojusį veiksmą!3. Tokia reikšme būsimasis laikas plačiai vartojamas daugelyje lietuvių kalbos tarmių ir Ik, pvz. : Los que vengan se quejarán de que no hay cuerdas tan fuertes, empezarán a explicarles a los alemanes que la torre es vieja, que primero hay que ir apuntalar la torre, traer herramientas y cuerdas: ir así saldrán corriendo CR II 199; Primero ta la madre dará sermones, el padre maldecirá a su manera, reprenderá ZR I 84; uzdies ūriec roi kd besarma'ti ai.si nuosi ir nuléidusi uzdés ~ “uzdédavo, uzdrébdavo’ urldas „vaca, sinvergüenza“, ir irás ‘eidavai’ nés¢ nuléidusi Krš; on cralė'le paseléps er šū.u.ks | kar šūln. la persona ~ se subía a un taburete ‘subía’ ir gritando ‘Gritaba’ que 3alifi cira metais) (1905 Pp; #i'ndi'si pūondu va'ka dpus | trés désincénds žė'mes ~ Zndysi ‘amamantabas’ al niño, dios ‘dabas’ tres desincinas «dešimtines» žėmės Kntv; tmeng a jouksé's šūoks gras} ka'p lelie | atminu, judksias ‘juokdavosi’, ~ ¥6ks ‘Sokdavo’, graži kaip lėlė Rdn; srimsu stiūmsu tit: vežima | uo afi.s ne krūst ~ stumsu stumsu ‘stumdavau’ vežimą, afis krust tj o ne Sauk; šndpsa nabdva pasegé-rsem | kaféjes pi*kandas | toriesem šnapso ~ nebuvo: pasigérsime ‘iSgerdavome’ kafijos “kavos’, pykandos, ‘priekandos, uzkandos’ turėsime ‘turédavome’ Sg; md's fuimos unas campesinas muy alegres, cantando y | moviéndonos, en nuestra casa ~ ‘nosotras’ muy cantantes ‘cantantes’ éramos: alegres, ‘solíamos rastrillar’, moviéndonos aquí Sk ir etc. A las formas del futuro así empleadas solo había que añadir, t. y. į insertar la oración; liuob, se formó ir esta construcción peculiar. 13 Cf. Pikčilingis, J. El uso de los tiempos verbales. — «Escuela soviética- », 8, 27—30, 1958. Ę 3 wary 4 11, Cuestiones de lingüística, IV ; 161