Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos būdvardžių laipsniai ir jų reikšmės

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMALE, Iv E1reErTUuVvV os TSR MOKSLWU AKADEMIJSA DABARTINES LIETUVIU LITERATORINES KALBOS BUDVARDZIY LAIPSNIAI IR JU REIKSMES A. VALECKIENE § 1. Atskiri daiktai gali turéti nevienoda ypatybés kieki. Lyginamy daikty ypatybes kiekio skirtumus parodo laipsniy formos. Dabartinéje lietuviy literattrineje kalboje galime iSskirti du savatankiskus laipsnius: aukStesniji ir auk8éiausiaji. Be Siu, dar vartojamas vadinamasis auk&télesnysis ir visy aukSCiausiasis laipsnis. Bet jie, kaip véliau matysime, atskiry laipsniu nesudaro, yra aukStesniojo ir aukS¢iausiojo laipsnio variantai su tam tikru reikSmés niuansu. Prie laipsniy nepriklauso nelyginamoji bidvardzio forma (géras, -a, sénas, -d), kuri parodo tik paciq daikto ypatybe, o ne jos kieki kito daikto ypatybés atzvilgiu.t Nepriskirtinos prie laipsniy ir tokios formos, kuriomis iS tikrujuy reiskiamas tam tikras ypatybés kiekis, bet nusakomas jis subjektyviai, be apibréZto lyginimo su kitu daiktu. Dabartinéje lietuviy literattirinéje kalboje subjektyvinés reiksmes dariniais, nejeinan¢iais i laipsnio kategorija laikytini: bidvardziai su priesaga -okas,-a®, priesdéliais apy-, po- (sendkas laikas, apygilé duobé, pémazis autuvas), reiskiantys apskritai ne visai pilna ypatybés kieki, ir mazybiniai budvardziai (mazytis,-é, jaunitis,-é), paprastai zymintys ypatybés gausuma. Tuo bidu lyginamaji elementa, nusakant ypatybés kieki, laikome pagrindiniu laipsnio kategorijos bruozu. § 2. Dabartinéje lietuviy literattrinéje kalboje iprastos sufiksinés laipsniy formos. Auk&tesnysis laipsnis sudaromas iS nelyginamosios formos su priesaga -esnis,-6, aukSciausiasis laipsnis —su priesaga -iausias, -ia3, pvz.: géras,-d, gerésnis,-é, geridusias,-ia; Zdlias,-id, Zalésnis,-é, zalidusias,-ia; grazus,-i, grazésnis,-é, grazidusias,-ia. Laipsniu formos igvedamos tik i8 kokybiniy budvardziy. Atskiri aukStesniojo ir 1 pig, B.B. Bunorpagos, Pyccknit asutK, 243, Mocksa—Jlenunrpag, 1947; CospeMeHHBI pyccKuit s3bK, Mopdonorua, nog pefakuueli axay. B. B. Buxorpazoza, 142, Mock Ba, 1952. 2 Latviy kalboje su misy -okas,-a atitinkantia priesaga -Gks,-@ sudaromos aukStesniojo laipsnio formos, pvz.: mazaks, -a 'maizesnis, -é', liel@ks, -a 'didesnis, -¢'. 3 Del Siy priesagy kilmés Zr. J. Endzelynas, Balty kalby-garsai ir formos, 137— 138, Vilnius, 1957; J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, 3, 127, Warszawa, 1956. 4. Kalbotyros klausimai, IV 49 aukSciausiojo laipsnio biidvardziai lietuviy kalboje neturi nelyginamosios formos, atitinkama Saknj rodo daiktavardis, pvz.: vyrésnis,-é, vyridusias, -ia (: vyras), virsésnis,-é, virSidusias,-ia (: virsus), galidusias,-ia (: gdlas). Greiciausiai jie ir bus sudaryti i$ minétujy daiktavardziy. Kai zymimas daiktas norimas pabrézti, iSskirti is kity, tam tikrame kontekste, ypac tarmése, daznai pavartojamos aiskios daiktavardziy formos su aukStesniojo ir aukSCciausiojo laipsnio priesagomis, pvz.: Ano dalgis buvo uz visus dalgius dalgesnis VkS. Jie man giminés, giminesniy _ nebereikia Jnsk. Ans buvo uz visus meistrus meistrésnis Vks. Kai ji nedirba, tai dar méSlésné (nesvaresné) Skr. Jis didelis sukéius: jis ir uZ sukéiy suktesnis, ir uZ Sunj 4 unesnis Jabl RI 207. Ejau girion giriausion, kirtau pusj puSidusigq (iS oracijos) Jz. Auk&Stesnysis laipsnis § 3. AukStesniojo laipsnio bidvardziai dabartinéje lietuviy literatirinéje kalboje reiskia ypatybe, kurios tam tikras daiktas turi daugiau, negu kitas konkretus daiktas, arba, apskritai, kiti panaSios riiSies daiktai; taip pat ypatybe, kurios tas pats daiktas dabartiniu metu arba tam tikrose aplinkybése turi daugiau, negu turéjo anks¢iau ar turés véliau. Pagal tai, kokiu atzvilgiu nurodomas daikto ypatybés didesnis kiekis, galima skirti tris aukStesniojo laipsnio reiksmes: objekto lyginamajq, subjekto lyginamaja ir objekto neapibrézta—eliatyvine reiksme‘. 1. Objekto lyginamoji reikSmé § 4. Objekto lyginamosios reikSmés aukStesniojo laipsnio budvardziai parodo, kad is dviejy konkreciy daikty vienas turi didesnj Zymimos ypatybés kiekj. Dviejy daikty ypatybés lyginimas dabartinéje literatiirinéje kalboje reiskiamas sakinyje dazniausiai su prielinksniu uz ir jungtukais kaip, nekaip, negu, nei. Taip pat dvieju daiktu ypatybé lyginama be jokio jungiamojo zodzio —atskirais sakiniais (zr. pavyzdzius toliau). § 5. Ypatybiy lyginimas gali biti dvejopo pobidzio: pabréziamasis ir santykinis. a) Pabréziamasis daikty ypatybés lyginimas. Kai ku- ‘Tios ypatybés yra bidingos, iprastos tam tikriems daiktams, pvz., saldu- ‘mas medui, baltumas sniegui ir t. t. Jos Cia, palyginti su kitais daiktais, gausios, didelés, galima jas vadinti pilnomis ypatybemis. Lyginant du daiktus, remiantis vieno iS jy minétojo pobtidzio ypatybe, kito daikto ypatybés didesnis kiekis pasakomas su pabrézimu, iskélimu. Dabartinéje literatirinéje kalboje Sios riisies aukStesniojo laipsnio bidvardziai ypaé dazni poezijoje, pvz.: ‘ Dél terminy plg. C. T. Hnbeuko, O snayennu npoctstx cbopm crenenef cpasxeHHA MpHwiaraTeAbHbIX B COBPeMeHHOM PYCCKOM JIHTepaTypHOM si3bike. — «YueHbIe 3anuckH Jlennurpagckoro roc. neg. wH-ta um. A.-M. Tepuena», 130, 60 tt., 1957. 50 Saldziai mazytis miega Silkiniuos vystykluos ir baltesniuos uz sniegq pukiniuos pataluos Nér P I 143, Azuolas skerdéja, trupa granitas,— lieka kietesnis uz akmenj Zodis, didziojo dainiaus seniai pasakytas Miez ML 349. — Ziirék, siineli, klausykis ten visy. Buk mazesnis ir uZ aguonos gridelj, niekam neSok j akis Balt PV 29. O vandenys upelio! — NaSlaités aJaros sraunesnés ir uz juos Nér P I 105, Uz bomby sprogimus, uz gaudesj patranky stipresné Zemei jos ir meilé, ir daina Miez ML 354. Teisybé uz auksq brangesné Grz. Myli lietuve g razesnis jaunimas, negu kad roZziy ir tulpiy audimas Mair R I 58. Mikliai, todos, lieknoji stirnaité Sokinéja uolétu keliu. Bet miklesné kalnieté mergaité — skrenda lJekia kalny véjeliu Miez ML 330. b) Santykinis daiktu ypatybés lyginimas, Santykiniu lyginimu iskeliamas vieno daikto santykis su kitu daiktu tam tikros ypatybés kiekio atzvilgiu be jokio pabrézimo. Lyginami du atitraukti daiktai be apibréztos ypatybés. Daiktas, su kuriuo lyginant parodomas kito daikto ypatybés didesnis kiekis, gali ir nepasizyméti lyginamaja ypatybe, pvz., teigdami: Tévas geresnis uz moting, kartais visai nenorime pasakyti, kad tévas geras. Tokios riigies auk8tesniojo laipsnio budvardziai dazniau pasitaiko atpasakojime, buitinéje kalboje, pvz.: Sukroveé Siaudy stirtq, auk&Stesne uz klojimq Kp. Apgaukite dabar vaikq!.. Sioje gadynéje né vieno nerasi uz save kvailesnio... Zem R I 29. Juk tavo gyvenimas ve rtesnis uz Drieio, o plikas esi kaip uo per tq prakeiktq smarve! Zem R I 67. Mazesnis uz gunj, didesnis uz arklj (balnas) LS. Karviy ir kiauliy méSlas kabésnis, negu arkliy Vdk. Loviai buvo ilgesni, nei zmogaus igio Myk-Put S 150. Motina ir abi Balsytés ragavo dédienés ragaisj ir sirj. Gardumélis ragaisio! Minkstas, purus, iSakijes, ir kaip skaniai kvepia! Na, saris kaip saris — ir misiskis ne prastesnis Myk-Put S 404. Kai lyginami du vienariSiai daiktai su antoniminés reiksmés ypatybémis, antrasis objektas gali biti iSleistas; jis numanomas is konteksto, pvz.: Atiduok mano lazdq, mano pras’matnesné Upt. Sita akis zemesné, maziau mato Ut. Tur bit, antroji pusé ziemos busskaudesné (Saltesné) Gs. A§ maniau, kodél éia tu vis slenki, o Gia, mat, sédynés' vienas krastas pakilesnis Srv. Reikia pasakyti, kad pabréziamasis ir santykinis daiktu ypatybés lyginimas vienas nuo kito grieztai nesiskiria. Abiem atvejais aukstesniuoju laipsniu isreikstas didesnis daikto ypatybés kiekis nusakomas kito daikto ypatybés atzvilgiu. Be to, bidingos, pilnos ypatybés ne visada absoliuéiai vienodos ir visy gali biti suvokiamos kaip tokios. Dél to pasitaiko konteksty, i$ kuriy sunku nustatyti, ar dviejy daikty ypatybés lyginimas santykinis, ar pabréziamasis, pvz.: Kvailas draugas uz prieiq pavojingesnis TZ V 600. Gera patartis brangesné uz piniga Krt. Santykinio ir pabréziamojo daikty ypatybés lyginimo artimumas leidzia manyti, kad jie bus vienas i8 kito igsirutulioje. Ta¢iau dabar jau Si sunku nustatyti, kokiu pagrindu buvo pradétas pirma reiksti didesnis ypatybés kiekis ir tuo bidu—kokia buvo pirminé aukStesniojo laipsnio funkcija — iskelti didesnj, negu pilna, ypatybés laipsnj ar tik parodyti atskiry daikty ypatybés kiekio skirtuma. Kai kuriose kalbose aukstesniojo laipsnio formos yra sudaromos su priesaga *-fero-/-toro-, pvz.: gr. Gpd-tepo-g 8 @6¢ ‘Zalias, nevirtas’, skr. dmd-tara-h i8 dmGh “taip pat’. Si priesaga iS pradziy turéjo dvieju savoky prieSpastatymo reiksme®. Lietuviy kalboje taip pat yra islikusiy atskiru Zodziy su gios priesagos pirmine (prieSpastatymo) reikSme, pVz.: pastaras (ir pasteras), ant(a)ras, kat(a)ras. AukStesniojo laipsnio priesagos *-fero-/-toropirminei (prieSpastatymo) reiksmei artimesnis santykinis lyginimas. § 6. Dvieju lyginamy daikty ypatybés kiekio skirtumas gali buti nusakytas mato vienetais, kurie dabartinéje lietuviu literatiirinéje kalboje paprastai reiSkiami skirtumo inagininku, pvz.: Jis, Antanas, buvo vyriausias, Jokibas dvejais met ais jaunesnis, 0 jauniausiasis, Steponas, ismirus dviem broliams ir trim seserims, buvo daugiau kaip dvideSiméia metuy uz Antanq jaunesnis Myk-Put S 247. Kad vienu numeriu mazesni [batai], batu buve kaip tik Ign. Kai kuriuose pasakymuose ypatybés skirtumo mata gali iSreikSti galininko linksnis su prielinksniu per, pvz.: Sinus prakirto tévq (pralenkée agiu): per visq sprindj yr jau aukstésnis Dr. § 7. Tam tikrais atvejais objekto reik&més aukStesniojo laipsnio budvardZiai turi aukSciausiojo laipsnio reiksme. Tai atsitinka tada, kai vienas daiktas lyginamos ypatybés atZvilgiu prieSpastatomas visiems kitiems tos ragies daiktams, daznai pabréziant, kad kito daikto su tokiu dideliu ypatybés kiekiu néra. Paprastai Sios rusies daikty ypatybés lyginimas reiskiamas sakinyje su prielinksniy uZ, i8 ir ivardziy visas,-a, viskas junginiais: uz visus, uz viska, i8 visu, uzvis, pvz.: — Dabar Zinau, dél ko ji vis taip suniurusi. Mat, myléjo kitq... Kodél man nepasisaké?.. Ji pati, pati kaltesné... Ne, jisai kaltesnis... melavo, vediziojo, paskui dziaugési nusikrates... Jisai, Pranukas, uz visus kaltesnis... Zem R I 198—199. Jis uz visus drqsesnis Gs. Kur uz visus Sirmesnis, uz visus grazesnis, tai as skirsiu tq Zirgelj per laukelj joti (d.) Skp. Sveikata uz viskq meilesné Nj.-Kas i8 [visu] jasu greitesnis? Er. E i8 visy virSesnis auga baravykas Baran AS 21. Sekmadieniais uZvis didesnis jomarkas Krtv. Tokios pat rigies, bet daugiau tarminiai pavyzdziai yra su prielinksniu per: Gaubys per visus vertesnis Plt. — Kas kaltas, tas kaltas, bet tenponaspervis kaltesnis ZemRII 108. Lietuviy kalboje neigiami pasakymai (arba juos atstojantys klausimai) su auk&tesniuoju budvardziy laipsniu, t. y. tiesioginiai teigimai, kad 5 A Meiie, Brenenue s cpaBHvTembHoe w3y4eHHe MHOeBponelickux s3biKoB, 282, Mocxsa—Jlennurpag, 1938. 52 daikto su didesniu ypatybes kiekiu, kaip iskeltasis, néra, prilygsta teigiamiems pasakymams su auk&éiausiuoju bidvardziu laipsniu, Pvz.: Prie sunkaus darbo nebuvo uz ji geresnio: ar akmenis, ar kelmus rauti, be Kazio né eiti néjo (Kazys buvo geriausias) LzP I 221. Nors tu kiaurq Zeme eisi, bet m eilesnés uz tévyne pusés neapeisi (tevyne meiliausia) Pln. Gyvybé! Nér uz ja stipresnio, — gyvybés nieks nenugalés (gyvybe stipriausia) Miez ML 99. Sunku bity rasti zmogu tylesni uz jj: jis beveik visai nekalbéjo Bale AZ 6. — Oi, tévai, neapkalbinék Kazimiero! — uztaré motina. — Pasakyk, ar yra musu sodoj uz jj doresnis vaikis?.. Zem RI 13. Ir atrode man, kad néra didesnés laimes, kaip biti uZaugusiu, stipriu bernu Balt PV 171. Daug mergaiciu pakranéiais Dubysos, kaip leliju, balty ir auk8ty; zydi veidu, kaip putinas, visos; grazesniy neisgirsi balsy Mair R179. Kai kuriose tarmése tokie neigiami pasakymai pasitaiko dar su prielinksniu per, PVZ.: Man nér geresniy gtybu per baravykus Alv. Man nebuvo gfazesniy skepetaiciy per lininukes Rdm: Nér darbésnés ir gra zésneés per mano mergele Rod. Kur turasi lankstesnj per ji? Lp.®. Aukstesniojo laipsnio bidvardZiai vietoje auksciausiojo laipsnio vartojami ir kitose kalbose. Pvz., rusu kalbos auk&tesniojo laipsnio formos xyduul, ayuuut, eocwutl, Husuut gali parodyti ir aukSéiausiojo laipsnio ypatybe, plg.: Mo. 2opdet cTpanoro ayuwei @ mupe’. 2. Subjekto lyginamoji reikSmé § 8. SubjeKto lyginamosios reiksmes auk&tesniojo laipsnio budvardziai parodo, kad tam tikras daiktas vienu metu ar vienokiose aplinkybese turi daugiau ypatybes, negu kitu metu ar kitokiose aplinkybése. Kadangi, nusakant ypatybés kieki, yra lyginamos ne dvieju atskiry daiktu, o vieno ir to paties daikto ypatybés ivairiais atvejais, tai Si aukStesniojo laipsnio reikSmé ir vadinama subjekto lyginamaja. §9. Subjekto reiksmeés aukstésniojo laipsnio budvardzZiais retai nusakomas didesnis daikto ypatybes kiekis pabréziamuoju lyginimu, tS: Ye remiantis nelyginamaja budvardzio forma isreikSta pilna ypatybe. Ypatybés pilnumas Siuo atveju suvokiamas i8 konteksto. Pvz.: Mediziokle daré, kad sunus pasimiklinty, po girias paskraidytu, bet mediiokléje Ilgis vienui vienas Salimis jodinédavo, smeigenos rankon neimdamas, vilyéiy kilpiniu nebetempdamas, niauresnis grizdavo, nei ig namy isjodavo Krev DSP 139. Ne vienas kryZziuotis, kuris 6 ]§ Sios rugies konstrukcijy iSaugo ir tokie pasakymai: Nér mésos per kiaulieng (geresnés uz kiauliena) Jabl R I 658. Ner valgymo per Sviezias bulves su sviestu. Ds. Ner mediio per qZuolq (stipresnio, grazesnio) Er. 7 Kad aukS¢iausiasis laipsnis yra susijes su aukStesniuoju ir, galimas daiktas, net iSsirutuliojes i8 jo, taip pat rodo iy formy daryba kai kuriose kalbose. Pvz., senoji ide. kalby) aukS¢iausiojo laipsnio priesaga *.isthoyra tik nauju formantu isplésta aukStesniojo laipsnio priesaga *jes- /-ios-, pig. gt. Folwv <* FP-s-wv 'saldesnis', 4{8-t3t0-¢ *saldziausias’. Latviy kalboje naujos laipsniy formos, bet aukS¢iausiasis laipsnis taip pat yra sudaromas is aukStesniojo su jvardinés kilmés pabrézZiamaja dalelyte vis-, PVZ.: Jabaks ‘geresnis', vislabakais ‘geriausias’. 53 piktesnis, negu patsai apie save mano, paguldé tenai savo galvq Krév DSP 23. Dazniau toks daikto ypatybés lyginimas pasitaiko tik su pabréziaMaja dalelyte dar, pvz.: Baltq vilng prausia, kad dar butyu baltesné Tvr. Tu kaip kalbi—gudrus, kaip nekalbi— da _ gudresnis Er. Kad a8 sé jau, linksma buvau, kad ravéjau,dar linksmesné StnD 14. MaSina suterskédavo dar pasélesniu idzimu Balt PV 128. Véjo puciama, balta raudona, Zmoneliy kalbama,da raudonesné JD 234. Be pabréziamojo Zodzio lietuviy literatirinéje kalboje daug gausiau ir placiau subjekto reikSmés auk&tesniojo laipsnio bidvardiiai parodo didesni ypatybés kiekj santykiniu lyginimu. Daikto ypatybés lyginimo momentai gali biti nusakyti ivairiausiais bidais. Labai daznai jie reiskiami laiko aplinkybémis, laiko aplinkybés Salutiniais sakiniais, pvz.: Vakar pilnesni arkliai buvo: krimuose ganém Trgn. Tie, kurie ji pazinojo, kalbéjo, kad, jaunas bidamas, linksmesnis buvo Kréev DSP 110. Atkuto ir jis po ligos—tuoj raudonesnis, grazesnis Er. Sunkesnis vezimas prieg kalng Rz. Kaip pagéré, tuoj pilnesnis, kaip paédé, tuoj greitesnis ma béras Zirgelis (d.) Svné. Lyginamieji ypatybés kiekio momentai taip pat neretai isrySkéja is sakiniy, rodanciu, be laiko, dar ir salygos santykius. Zymimo daikto ypatybes kiekis, po to, kai bus ispildyta arba—jei bus i8pildyta tam tikra salyga, pasidarys didesnis, pvz.: Pilk j Sarmq pelenu, tai bus gailesnis L8. Nukigink (nuspausk) kiek Zemiau, bus grazesné bandelé Vik. Atkirsk galq karties, bus trumpesné Dgls. Subjekto reiksmés aukStesniojo laipsnio bidvardZiai beveik nevartojami su lyginamaisiais Zodziais, nors, i8 viso, tokie pasakymai galimi, plg.: Siandien prastesnis kelias, kai p vakar Skp. Mortai toks gyvenimas atrodé jprastas ir suprantamas, daug jdomesnis uZ tuos ménesius, kada vyras istisas dienas ir naktis praleisdavo ezere, o ji akis praziurédavo, belaukdama pasirodant valéiy eZero pasisukime, ties mi8ku Vencl R III 207, § 10. AukStesniojo laipsnio bidvardziy subjekto ir objekto reikémés glaudziai tarp saves susijusios. Tarp ju tik toks skirtumas, kad vienu atveju didesnis daikto ypatybés kiekis yra nusakomas, prieSpastatant jo ypatybe kitam daiktui (objekto reiksmé), o kitu atveju — prieSpastatant jo ypatybe to paties daikto kitai bisenai (subjekto reikSmé). Pasitaiko pereinamujy atvejy, plg. sakinj: Uzakuotas medus gardesnis Uzp. Cia galima suprasti, kad lyginamos dvi skirtingos medaus riéys, taip pat galima galvoti, kad lyginamas tas pats daiktas skirtingose aplinkybése. 3. Nelyginamoji — eliatyviné reikimé § 11. Sios reikSmés aukétesniojo laipsnio biidvardziais nusakomas didesnis daikto ypatybés kiekis tos rigies daikty, kokie jie paprastai bina, atzvilgiu. Kadangi antrasis objektas ar lyginamasis momentas — neapi54 prézti, tai negali buti ir apibrézto daikty lyginimo. Tuo bidu Sios reikSmes aukstesniojo laipsnio bidvardziai Zymia dalimi nustoja pagrindinio laips~ nio kategorijai budingo bruozo — daikty lyginamojo elemento. Dél to ju teiksme vadiname eliatyvine. § 12. Eliatyvines reikgmés aukStesniojo laipsnio budvardziai gali turéti neapibrezta igskiriamaja funkcija, pvz: Akylesnis stebétojas puty jzitiréjes Stepono igvaizdoje tam tikry liokajisky bruozy Myk-Put S 106. Ir ilgai vakarq svajojo ji ir mqsté apie bernelj, apie sunkiq jo dalele. Giliai jauté varginga jo padéjima... O Peat popiet, tévui nezinant, tylomis nusiunté jam ir valgio gardesnio, ir gérimo saldesnio nuo savo tévo skobniy... Krév DSP 54. Mes turime mokytis ig geresniy, ne is blogesniu pavyzdziy Leninas R XII 398. Venta pradéjo tvinti, ir vanduo jau visas slesnesnes vietas apsémé Vk. - Kai norima pabrézti igskiriama daikta, nurodyti ji kaip zinoma, daz- © nai prie tokio aukStesniojo laipsnio pudvardzio pridedama dar jvardziuotiné galtiné arba iS viso jis pakeiciamas nelyginamaja ivardziuotine forma. Toks aukStesniuoju laipsniu iskiriamo daikto pabrézimas ir, i$ viso, auké&tesniojo laipsnio formos pakeitimas ivardziuotine forma galimas literaturineje kalboje tada, kai i&skiriamoji ypatybé yra antoniminés reiksmés, t. y. kai Sios ypatybes daikta galima prieSpastatyti kitam daiktui su priesinga ypatybe. Pvz., jvardziuotinémis formomis lengvai pakei¢iami treciojo ir ketvirtojo sakinio biadvardziai, biitent: Mes turime mokytis i8 geruju, ne is blogujy pavyzdziu. Vanduo jau visas slesnqsias vietas apsémé. Ivardziuotiné Sios riagies aukStesniojo laipsnio forma galima tokiame sakinyje, pvz.: ] senj Daubarq kreipdavosi visokiy patarimy ne tik artimesnieji kaimynai, bet ir i8 gretimy kaimu MykPut S 207. Dar ryskesne isskiriamaja eliatyvine reiksme turi aukStesniojo laipsnio biidvardziai su ivardine dalelyte kur, pvz.: Palik kur ilgesniu Siaudy kraitukei pinti Alv. Jonas aré dirvas, parinkdamas kur sausesne s lauko pakiluméles Balt PV 56. § 13, Eliatyvinés reikSmes aukStesniojo laipsnio bidvardziai taip pat gali rodyti ir be jokio isskyrimo, palyginti su kitais daiktais ar kitomis to paties daikto busenomis, didesni ypatybes kieki. Siais atvejais is tikruju pasakomas apskritai ne visai pilnas ypatybés kiekis, pvz.: Pakilus siailus tyciomis paliekt, kad audeklas rasta isduoty aisSkes nj Sts. Kad ir didesniq. metu, sveikas Zmogus graziai atrodo Gs. Kai kluonas erdvesnis, geriau, yra daugiau podélio Nmn. Tankiai per Sienapitite tyvaliuoja vanduo po golynq pasruves, 0 jei kartais sodresnis. lietus sudrozia, tada Venta beveizint pakyla Zem R I 91. Sukilimg gali laiméti tik valstietis. [...] O bajorija ne tik nepasieks jokio politinio tikslo, bet bus taip sunaikinta, kad jau vargu, ar galés vaidinti svarbesnj vaidmenj politiniame Lietuvos gyvenime Myk-Put S 486. Piauk tugius kaip zemiau, kad rugiena bityu zemesn é Prng. 55 Formaliai Sio atvejo eliatyvinés reik’més aukStesniojo laipsnio bidvardziai priartéja prie bidvardziy tipo gerdkas, -a, apygeris, -é funkcijos, kurie taip pat zymi apskritai ne visai pilna ypatybés kiekj. Kai kuriuose kontekstuose Siy formy reikSmés sutampa, plg.: O Staklys émé lankytis pas Mortq, kada tik bidavo Iaisvesnis maliine Vencl R Ill 212. Dabar apylaisvis laikas, veju panéius Skp. Siuose sakiniuose aukétesniojo laipsnio ir prieSdélio apybiidvardzius galima sukeisti be didesnio reiksmés skirtumo. Vis délto, bidvardziy su priesdéliu apyar priesaga -okas,-a reiskiamas ypatybés kiekis yra labiau atitrauktas; eliatyvinés reikSmés aukStesniojo laipsnio biidvardziais nusakant neapibréZta, ne visai pilna ypatybés kiekj, jauciamas didesnis santykis su kitais daiktais ar kitomis to paties daikto biisenomis. § 14. Kaip rodo pavyzdiiai, eliatyviné reik’mé yra iSsirutuliojusi is lyginamuju aukstesniojo laipsnio reiksmiy. Daugiau turime atvejy is ly_ginamosios objekto reikSmés. Visi § 12 eliatyvinés reikSmés aukStesniojo laipsnio pavyzdziai rodo tiesioginj santykj su lyginamaja objekto reiksme: neapibréztas didesnis daikto ypatybés kiekis nusakomas tos riigies kity daiktu, kokie jie paprastai bina, atzvilgiu. § 13 pavyzdziuose galima iziureti santyki tiek su subjekto, tiek su objekto lyginamaja reik&me, t. y. Sio atvejo eliatyvinés reik’més auk&tesniojo laipsnio bidvardziai nusako apskritai ne visai pilna ypatybés kiekj ir tos rigies kity neapibrézty daikty, ir to pat daikto kityu neapibrézty biseny atzvilgiu. Pereinamyuju atvejy galima rasti tarp eliatyvinés ir abiejy lyginamujy TeikSmiy, pvz.: Kresnas arklys tvirtesnis darbui (palyginti su nekresnu arkliu ar apskritai?) Svn. Kas visq sodybq turéjo i§ vienos pusés gatvés, destis, platesne (palyginti su kitomis to kaimo sodybomis ar apskritai?), tas pirkiq ir klételes statési abipus kiemo Vaizg DD 36. Uzkqsk skerstuviy, Petreli, — taré [Gorys],— busi tvirtesnis (megu dabar ar apskritai?) Zem R I 185. Eliatyvinés reikSmés aukStesniojo laipsnio bidvardiziai skiriasi nuo lyginamujy reikSmiy bidvardziy savo sintaksinémis funkcijomis. Objekto. ir subjekto reikSmés aukStesniojo laipsnio biidvardziams budinga vardines tarinio dalies funkcija. Eliatyvinés (nelyginamosios) reik’més aukStesniojo laipsnio biidvardziai paprastai eina pazyminiais. Sintaksinés funkcijos pasikeitimas, galimas daiktas, ir bus nulémes aukStesniojo laipsnio bidvardziy lyginamojo elemento susilpnéjima ir tuo paciu eliatyvinés reiksmés igsirutuliojima i8 lyginamujy aukStesniojo laipsnio reikgmiu. § 15. Reikia pasakyti, kad eliatyvinés reiksmés aukStesniojo laipsnio bidvardis su nelyginamaja to paties bidvardzio forma igyja artima aukéCiausiajam laipsniui reikime, parodo neapibréztos ypatybés labai didelj kiekj. Tokios konstrukcijos bidingos zemaiciy tarmei, ypaé jos buvo gausiai vartojamos XIX a. Zemai¢iy ra&tuose, pvz.: ’ Paskuo tame kalne palikusys ar igkasusys giliq gilesne duobe ketvirtaine, jdéjo tenai rentinj jau medziuy, jau akmeny Dauk B 195. Cia ji atdaré savo skrynias, skryneles, prikrautas Pyragyu jvairiy jvairesniy ir skaniy skanesniy, kepeniy ar peéenky kvepian56 éiyu kvepiantesniy, [..] alaus seno senesnio, stiprio stipresnio Dauk B 54. TirStq tirstesne lapyne isverd, o Seimyna nevalgo Sts. Dvieju ypatybiy, iSreikSty aukStesniojo laipsnio bidvardZiais, lyginimas § 16. AukStesniojo laipsnio budvardziai taip pat vartojami, lyginant dvi to paties daikto ar tam tikru atzvilgiu artimy daikty ypatybes. Abi ypatybés reiskiamos aukStesniojo laipsnio formomis ir jos viena nuo kitos priklauso. Paprastai Sie aukstesniojo laipsnio bidvardziai vartojami su gretiminiais jungtukais arba pabréziamosiomis dalelytemis, pvz.: Kuo labiau_ i&sivysto stambieji fabrikai ir gamyklos, tuo daznesni, stipresni ir atkaklesni darosi darbininky streikai, tad, kuo didesné yra kapitalizmo priespauda, tuo re ikalingesnis bendras darbininky atkirtis Leninas R Il 87. Kuo smulkesné_ sékla, tuo sajesné Ds. Kuo gyvulys ryklesnis, tuo riebesnis PnmP. Kuo sunkesnis darbas, tuo saldesnis miegas Jrb. Juo didesnés tankmés medis, juo geresnis statybai, nes tokios pusys visada esanéios isbéginés Pd. Tas miisy vaikas kq di desnis, tq kvailesnis Jrb. Toks auk&tesniojo laipsnio bidvardziy vartojimas yra dvieju lyginimu su eliatyvinés reikimés aukStesniojo laipsnio budvardziais sujungimas. Pvz., sakinyje: Kuo sunkesnis darbas, tuo sa Idesnis miegas i& tikryuju darbo sunkumas lyginamas ne su saldziu miegu, o su kitais darbais, kokie jie yra apskritai. Auk&tesniojo laipsnio bidvardziai, i8plésti tam tikrais ZodZials § 17. AukStesniojo laipsnio bidvardziai vartojami su prieveiksmiais, ivardziais ir prieveiksminémis bei ivardinemis dalelytémis. Kai kurie ivardZiai, prieveiksminés bei jvardinés pabréZiamosios dalelytés, einanios su aukStesniojo laipsnio bidvardiiais, bidingos tik tam tikroms laipsnio reiksméms ir padeda jas iSskirti bei nustatyti. Kaip jau anks¢iau buvo minéta, dalelyté dar padeda nustatyti subjekto pabréziamojo pobidzio reiksme. Si dalelyté taip pat sustiprina ir tuo parodo objekto pabréziamojo pobidzio reiksme, pvz.: Narsus buvo Sariinas, bet Sviedrys dar narsesnis; Sveitrus buvo Sariino kalavijas, bet Sviedrio dar Sveitresnis; ristas buvo Sarino Zirgas, bet Sviedrio dar ristesnis Krév DSP 51. Tuo bidu dalelyté dar yra pabréziamojo pobidzio daikty lyginimo rodiklis. Auk&tesniojo laipsnio bidvardis su pabréziamosiomis dalelytemis, mazinanéiomis daikto ypatybés kiekj, paprastai turi santykinio pobidzio objekto lyginamaja reikSme, pvz.: Jis ne ka vyresnis uz mane Jrb. Moteriskyjy maz kq buvo ivairesnis drabuzis Dauk B 39. Su jvardziais, neapibrézianciais nurodomojo daikto bei ypatybés, aukStesniojo laipsnio bidvardziai turi eliatyvine reiksme, pvz.: Ss? JV — Lietaviskos svotbinés dAjnos uéra’ytos per Antdna Juskévite ir is spdudintos par Jénq Juskéviée, Petropylé, 1883. (Skaitmens rodo dainos numeri). Jz — Juzintai, Dusety r. Kip — Klaipéda Kp — Kupiskis Krév DSP — V. Kréveé, Dainavos Salies seny Zmoniy padavimai, Vilnius, 1957. (Skaitmens rodo puslapius). Krév LD —V. KrévéMickeviéius, Dainavos kraSto liaudies dainos, Kaunas, 1924, (Skaitmens rodo puslapius). Krk} — Karklénai, Varniy ©. Kxs — KurSénai Krt — Kaftena, Kretingos r. Krtv — Kurtuvénai, Siauliy r. Leninas R — Vladimiras Ijitius Leninas (1870—1924), jo raSty vertimai. (Skaitmens rodo 1950—1955 m. leidimo tomus ir puslapius). Lp — Léipalingis, Veisieju rt. Ls — Ligkiava, Veisieju r. Lz 1 —Lazdyny Peléda, Raitai, I, Vilnius, 1954, (Skaitmens rodo puslapius). Mair R I — Maironis, Rinktiniai raStai, I, Vilnius, 1956. (Skaitmens rodo puslapius). Miez ML —E, Miezelaitis, Mano lakStingala, Vilnius, 1956, (Skaitmens rodo puslapius). Myk-Put S _y. Mykolaitis-Putinas, Sukiléliai, Vilnius, 1957. (Skaitmens rodo puslapius). Nér PI __ Saloméja Néris, Poezija, I, A. Venclovos redakcija, jvadas ir paaiskinimai, Kaunas, 1946. (Skaitmens rodo puslapius). Nj — Naujamiestis, Panevézio r. Nmn — Nemuniitis, Alytus r. NS — Lietuviy dainos ir giesmés Siaur-rytinéje Lietuvoje, A. R. Niemi ir A. Sabaliausko surinktos, Annales Akademiae scientiarum Fennicae, Ser. B. Tom VI (1911). (Skaitmens rodo dainos numeri). Ob — Obéliai Pe — Pociiinéliai, Seduvos r. Pd — Padubysys, Kelmés r. Pin — Plingé Pit — Plateliai, Salanty r. PnomP — Panemimis, Pandélio r. Prng — Paringys, Ignalinos r. ps. — pasaka x Rdm — Rudamina, Lazdijy r. Rev — Raguva, Trogkiny r. Rk — R6kiskis Rod — Rédiné, Baltarusijos TSR, Gardino sritis Rz — Rozalimas, Pakruojo r. Skp — Skapigkis, Pandélio r. Skr — Skifsnemuné, Jurbarko r. skr. — sanskritas Sint — Salantai Sml — Smilgiai, Seduvos r. Srv — Surviliskis, Dotnuvos r. StnD — Daynas Zemaycziu surynktas yr ysZdutos par Symona St ane wicze Mokslynynka lyteraturas yr graziuju prytirymu, Vylniuje Spaustuwiej'’ B, Neumana Metuose 1829. (Skaitmens rodo dainos numeri). Svn — Suvainiskis, Pandélio r. \ Sts — S&tés, Skuodo r. » Svné — Sventionys ir Sventionéliai Trgn — Tauragnai, Utenos r. tsp. — tarybiné spauda Tvr — Tveré¢ius, Ignalinos r. TZ, — Tauta ir Zodis. Humanitariniy moksly fakulteto leidinys, I—VII kn., Kaunas, 1923—1931. (Skaitmens rodo knygas ir puslapius). Up — Upyna, Skaudvilés r. Upt — Upyté, Panevézio r. Ut — Utena Uzp — Uzpaliai, Dusetu rt. Vaizg DD — Vaizgantas, Dédés ir dédienés, Kaunas, 1945. (Skaitmens rodo puslapius). Vdk — Vidiklé, Raseiniy r. Vencl R II— A. Venclova, Rastai, III, Vilnius, 1955. (Skaitmens rodo puslapius). Vks — ViekSniai, Akmenés r. Vik — Valkinifikai, Eisiskiy r. Zem R — Zemaité, Rastai, Se8i tomai, Vilnius, 1956—1957. (Skaitmens rodo tomus ir puslapius). CTENEHM CPABHEHHA AMEH MPHJIAFATEJIDHbIX B COBPEMEHHOM JIMTOBCKOM JIHTEPATYPHOM SASbIKE H UX SHAYEHHA A. A. BAJISL.KEHE Pestwme B COBpeMeHHOM JIMTOBCKOM JIMTepaTyPHOM A3bIKe MOXKHO BEILeUTS TBE CAMOCTOATCIbHbIe CTeMCHH CpaBHeHHA: CPaBHUTebHyIO HM MpeBOCXOAHyt. OGe creneHu cpaBHeHHA ABAAIOTCA CHHTeTHYeCKUMM COpMaMH, OOpasyloTCsA Np MOMOUWIM cHemHanbHEIx cypduKcos. AvanuTHueckue @opMp cTenenei CpaBHeHHA B COBPeMeHHOM JIHTOBCKOM JIMTepaTyPpHOM S3bIKe BCTpeualoTcAa cpapnureibHo peaxo. Mexmy sHa¥eHHaMu CpaBHHTeNbHOK H mipeBocxoqHon cTemeHu pe3KuX-TpaHHll HeT: B ONpemevéHUbIX CLYYAAX CPaBHUTeNbHaA CTeTleHb MOXKeT MpHoOpecTu 3HaveHHe NpeBocxoOAHOH cTeneHH. Suauenne cpaBHuTesbHOl cremeHu BEIcTynaet: 1) mpH conocTaBjleHHH OfHoro MpesMera c ApyruM WH C ApyraMu, UMeIOWINMH MOMOOHBIe KayecTpa, 2) mp cpaBHeHHM Toro %Ke MpeyMeTa B PASMYHLIX OOcTOATeNECTBAX, 3) 6e3 onpesenenHoro cpaBHenua (3aTHBHOe sHaueHHe). CpaBHeHue KOHKpeTHBIX Bellleli HIM TOTO 2%Ke MpeAMeTa B Pa3IM4HIX OOCTOATeMBCTBAX HOCHT JBOAKMH XapaKTep: B POpMe cpaBHUTeMbHOH CTeMeHH MpHaraTebHOe MOXKET HaSbIBATb MpH3HaK B OosbIlleH Mepe, YeM NOMHOTa MaHHOrO MpHsHaka (MomuepKUBalollee CpaBHeHHe), TAKKe OHO MOXKET MOKA3ZATb TObKO PasHHuy Me@xAy KONMYeCTBOM MpH3HAaKa ABYX OTB/eYeHHBIX MpeAMeTOB HIM TOTO %Ke MpesMetTa B pasHbIX OGCTOATEbCTBAX (OTHOCHTeMbHOe cpaBHenHe). Mma IpuiarateibHoe B POPMe MpeBOCXOAHOH cTeMeHH MOXKeT BbIPAKaTb Kak BBICUIy!0 CTeMeHb KavecTBa MO CpaBHeHMIo c ApyrMMM MpesMeTaMH 3TOTO 5. Kalbotyros klausimai, IV 65 pola, Tak w Oe3OTHOCHTebHO BBICOKYIO CTeMeHb KayeCTBa. IIpepocxoquaxt cTelleHb B COBPC€MCHHOM JHTOBCKOM JIMTepaTypHOM A3bIKe PCAKO NOKASbIBaeT BBICIIYIO CTeleHb KavecTBa B CPaBHeHHM TOTO %e MpeAMeTa B PasJHuHbIX OOCTOATEIBCTBAX. BegorHocutesbHble, T. €. SIATHBHbIC SHAYCHHA KaK CpaBHUTe/bHOH, Tak WM MpeBOCXOAHOM CTeMeHH Pa3BHHCb OT 3HaueHHH, OOaalolulHx COOTHOCHTeIBHBIM XapaKTepoM. OHM y2xKe OTYACTH BbIXOAAT 3a paMKH KaTerOpHu creneneli cpaBHeHHa H CeMaHTHYeCKH COMxKaIOTCA C cbopMaMH cy6beKTHBHO OWeHKH, HHOTMa axe c MCCTOHMeCHHLIMM (POPpMaMH MMeH MpHJaraTedbHbIX. Bce-TakH 3/IATHBHbIe 3HaYeHHA He MOryT 3€MECHHTb BbILlle yKaSaHHbIX (bopM, He NOKPHIBalOT HX MOMHOCTHIO; COBMaawT TOALKO HekoTOpble Cilyyaw ux ynoTpe6eHuA. OruocuTeibHble -3Ha¥eHuA dopM cremeHel cpaBHeHHA OT/IMYAIOTCA OT SUIATHBHLIX 3HaueHHii CHHTaKcMuecKHMH Q@YHKUHAMM: Js MepBbIxX Oomee XapakTepHoli aABuseTCA (PyHKUMA MMeHHOH YaCTH CKasyeMOrO, SATHBHEIC 3HANeHHA Yallle BCefo BbIpamkaloT onpeseenue. Vcxoga u3 3Hauenuii cremeneli cpaBHeHHa, OCHOBHOM YepTOH KaTeropHH creneneli cpaBHeHHa CuTaeM comocTaBHTeIbHbI HIM OTHOCHTeIbHBIM 3vieMeHT IPH BbipaxkeHHM CTeMeHH KauyecTBa. CpasnuTeibHad cTeleHb HMeHH MIpWlaraTeibHoro BbICTyNaeT B MperNOKeHHAX C MpemioroM uz u colo3samu kaip, nekaip, negu, nei. Buicuaa crelieHb KauecTBa BbIpaxkaetTcH MocpescTsoM coueTaHHi npegsoros 18, uz, tarp 4 MecTOHMeHHa visas, -a, TakK%Ke MOcpeACTBOM POAATeNbHOTO Nanexka 6es mpefuora, MecrouMeHuli kuris, -i, katras, -a, Hapewua kur, QasTHBHbIE 3HaYeHHA CpaBHUTeAbHOH HW MpeBOCXOAHOH cTeMeHH He HMCIOT B TIpewowKeHHH HH KaKHX NOKa3aTelel cpaBHeHHa. B cospeMeHHOM JIHTOBCKOM JIHTepaTYPHOM ASbIKe OTHOCHTE/bHbIC MpHwlaraTembHble cTefleneli cpaBHeHua He OOpa3yi0T; TakxKe He uMeloT (popM cTeleneli cpaBHeHua HeKOTOpble KaYeCTBeCHHble MpuJlaraTeIbHble, B YacTHOCTH MePeHOCHble 3HaYeHHA OTACAbHBIX HMCH MpPH/araTeIbHbIX.