Lietuvių literatūrinės kalbos balsinės ir dvibalsinės fonemos

bel peek: Mel ek, AUER O PYOR O°S KL) ASU Ssi MAS WwW Dilee ow oV OSs. Ti Sake MOOK SS EO) A KAD BOM YEA LIETUVIU LITERATURINES KALBOS BALSINES IR DVIBALSINES FONEMOS V. VAITKEVICIOTE I FONEMA Kadangi bet kurios kalbos fonemy sistemos nustatymas ir fonemy apibidinimas remiasi fonemos teorija, todél, nagrinéjant lietuviy literatiirinés kalbos balsiniy ir dvibalsiniy fonemy sudéti, pirmiausia, nors trumpai, reikia nurodyti bendruosius fonemos ir jos atspalviy supratimo pagrindus, kuriais ¢ia vadovaujamasi. Kiekvienos kalbos pagrindg sudaro jos gramatiné sandara ir Zodyniné sudétis, kuriomis naudojamés, reikSdami savo mintis sakiniais. DaZniausiai sakinj sudaro Zodziy grupés arba atskiri ZodZiai, bet kartais jj gali sudaryti ir vienas garsas, pvz.: A? Lakti uZsimanei. Maza tau dar, kad vakar prisilakei miisy aSary! Krév SP 102. O! — nedavé jam baigti jsiaudrines mokytojas, — ir nepalyginsi! Cvir R II 132. Zodziai susideda i8 morfemy — Saknies, prieSdélio, priesagos, galiinés. Morfema yra maZiausia sudedamoji ZodZio dalis, turinti reik’me. Morfemas sudaro atskiri kalbos garsai—fonemos. Fonemomis vadinami istoriSkai susiformave garsiniai tipai, kurie skiria ZodZius, jy formas arba morfemas ir kuriy | - tarimas nepriklauso nwo jy uzimamos fonetinés pozicijos Zodyje. Pavyzdziui, balsiai 7: 6, i : air kt. yra savaranki8kos fonemos, nes jie skiria ZodzZius Lyzas : locas (plg. léti), ried : rari ix kt. > 0jy tarimo skirtumai Siuose ZodZiuose nepriklauso nuo juos supanéiy garsy jtakos, nes kiekvienos ZodZiy poros abudu balsiai esti tarp ty paciy priebalsiy. Tatiau, nors fonema skiria ZodZius, jy formas ir morfemas, bet paprastai pati reikSmés neturi, i&skyrus tuos atvejus, kai ji viena sudaro visa sakinj, Zodj ar morfema (plg. lietuviy kalbos jaustukus O!, A! ir kt.). Tatiau sitokie atvejai kalboje palyginti reti. Ta pati fonema jvairiuose ZodZiuose dél greta esantiy garsu itakos, uzimamos vietos Zodyje, Zodzio kirtio, priegaidés ir t.t. tariama nevienodai ir turi kelias garsines iSrai8kas. Skirtingos garsinés iSraiskos, priklausan¢ios nuo garso prisitaikymo prie poziciniy aplinkybiy, bet sudarantios vieng garsini tipa — fohema, vadinamos fonemos atspalviais. Pavyzdziui, uzZpakalinés eilés balsis 6 Zodyje saiiso ir kt. ir uZpakalinés cilés labai suprieSakéjes balsis 6 Zodyje saiisio ir Kt. yra du fonemos 6 atspalviai, bet ne dvi savaranki’kos fonemos, nes néra Zo19 dziy, kuriy skirtumas priklausyty vien tik nuo Siy balsiy. Vadinasi, _fonemos atspalviai — tai konkretiis kalbos garsai, kurie kiek skiriasi vienas nuo kito, bet neskiria tos kalbos Zodziy, ju formy ar morfemy. Kalbos garsas — tai bet kurios fonemos atspalvis, o fonema — tai visi atspalviai kartu ir kickvienas atspalvis atskirai, nes kiekviename i8 jy atpa%jstame kuria nors fonema. Taigi atspalvis néra atskiras fonemos elementas, egzistuojantis uz fonemos riby — jis yra tik viena fonemos egzistavimo formy, o fonema yra ne atskiras izoliuotas kalbos garsas, bet kompleksiné savoka, garsy grupe, visy fonemos atspalviy visuma, nesutampanti su kuriuo nors vienu atspalviu. Fonema ir jos atspalviai sudaro dialektine vienybe. Fonemy skirtybés nepriklauso nuo didesnio ar mazesnio fonetinio skirtumo: fonetinis vienos fonemos atspalviy diapazonas gali biti nepaprastai didelis ir, atvirkStiai, skirtumas tarp dviejy savarankisky fonemy atspalviy — nepaprastai magzas. Esant tam tikroms sqlygoms, vienodi garsai gali biti skirtingy fonemu atspalviais, o skirtingi garsai — vienos fonemos atspalviais?. Foneminé bet kurios kalbos sudétis néra pastovi, ji kinta visa laika, nors ir labai létai. Dél Sios prieZasties atspalvis gali virsti savaranki8ka fonema ir, atvirk&¢iai, — savaranki8ka fonema gali netektisavo funkcijyir iSnykti. Bet kurio garso fonemi&kumas geriausiai iSry8kéja tada, kai kalboje yra skirtingy reikSmiy %od%iu poros, kurios skiriasi tik vienu garsu (plg. suo : Siué ir kt.). Kai tokiy Zodziy pory kalboje néra, garsai savarankiSkomis fonemomis laikomi tik tuo atveju, jei jy tarimas nepriklauso nuo fonetinés pozicijos. Fonemy atspalviai esti trejopi: a) Atspalviai, priklausantys nuo Zodzio kirtio ir kirciuotojo bei nekir¢iuotuju ZodZio skiemeny priegaidés, vadinami poziciniais, pvz.: 4 Zodyje vista ir a zodyje vista (vns. Sauksm.) yra du fonemos 4 atspalviai; 7 Zodyje dyge (bit. k. 1. dalyvis) ir i Zodyje djige ‘pelkiy samany riiSis’ (vns. gal.) yra du fonemos 7 atspalviai (platiau %r. ,,Balsiniy fonemy ir jy Klasifikacijos skyriy“). b) Atspalviai, priklausantys nuo gretimy fonemy jtakos, vadinami kombinaciniais. Ju pavyzdziu gali biti du fonemos @ atspalviai: uzpakalinés eilés 0 po kietyju priebalsiy p, s Zodziuose kuiipo, saiiso ir kt. ir uZpakalinés eilés supriegakéjes 6 po minkStuju piebalsiy p, § Zodziuose Rkumpio, saiisio ir kt. c) Atspalviai, priklausantys nuo kalbéjimo biido, kurj nulemia pokalbio tikslas, pasikalbéjimo aplinkybés ir emocinis kalbos turinys. Skiriami du pagrindiniai kalbéjimo biidai: ai8kusis ir pasikalbéjimo biidas. Aiskiuoju bidu vadinamas kiek sulétintas, tikslus visy garsy kalbos sraute iStarimas, laikantis nustatyty tarimo normy. Pasikalbéjimo biidu vadinamas garsy iStarimas kalbos sraute pagreitintu tempu be ypatingo emocionalaus atspalvio. Kalbant Siuo biidu, nekiréiuotieji lietuviy kalbos balsiai ir dvibalsiai labiau trumpéja, negu kalbant aiskiuoju biidu. Nustatant lietuviy literatiirinés kalbos fonemy sudétj, remiamasi aiskiuoju kalbéjimo biidu. 12r. A. A, Pebopmarckuli, K npo6neme doxemst m dononorun. — <M3sectna AH GCCP, Orgenenne autepatypyl u a3bika>, 9, Beit. 5, 472, 1952. 3 20 II BALSINES FONEMOS IR JU KLASIFIKACIJA Dabartiné lietuviy literatiriné kalba turi 12 balsiniy fonemuy: 7, 7, é, @ G, i, U; 0, 9, @; G, kurios skirstomos j savaranki8kas ilgasias 7, é, @, i, 0,4 ir trumpasias 7, 2, &, us 2, a. Fonemos i: 13@2e;%:u3;0:0;a:4 sudaro ilgyjy ir trumpuju fonemy poras. Ilgumas yra pagrindinis foneminis lietuviy kalbos balsiy poZymis, nes ilgosios ir atitinkamos trumposios fonemos skiria Zodzius, jy formas ir morfemas, pvz.: fonemos 7 : i skiria zodiius ljs : lis, tyko : tiko;é : e — Zodzius més : més; @ 1 @ — Zodzius ks : kas, mano : mano; % > u— Zodiius biitas : bias, jus : jus; 6 0 — Zodzius jétas (plg. jéti) : fosas (raidés pavadinimas); dél priegaidés vaidmens fonemai %r. Zemiau. Fonema é yra ilgoji ir trumposios poros neturi. Fonema e, pasitaikantia tik tarptautiniuose Zodziuose, kokybiSkai galima gretinti su lietuviy kalbos fonema é: abi jos uZdaros, tariamos labai jtemptais kalbos padargais, tik é uz e daug ilgesné ir Siek tick daugiau pasistiiméjusi j prieki. Kiekybi8kai e mazai skiriasi nuo lietuviy kalbos Zodziy trumposios atvirosios fonemos a, uz kurig ji yra uédaresné ir nuo jos skiriasi if prigimties: e Zodziuose fakultétas : fakulteté ir antroji e ZodZiuose universitétas : universiteté ir kt. kirGiuota ir nekirGiuota yra trumpa, o lietuviy kalbos zodziy nekirciuota trumpoji e daznai kaitaliojasi su kirciuota ilgaja @, pvz.: metit : méta, lest : lésa. Be to, lietuvisky Zodziy fo- ‘nemos ¢ atvirumas labai priklauso nuo kity to zodzio skiemeny sudaromujy garsu (ér. Fonema e), 0 tarptautiniy Zodziy fonemos e — nuo jy nepriklauso, ir jos atspalviai apskritai labai nerySkiis (Zr. Fonema e). Dél Siu priezastiy tarptautiniy Zodziy e lietuviy kalboje laikoma savarankiska fonema.)\ | = SprendZiant lietuviy kalbos fonemy sudéti, labai svarbu nustatyti kirtio \ 4 ir priegaidés santyki su fonema: ar kirtis ir priegaidé yra atskirés fonemos arg | » skiemens zymé, ar viso zodZio ypatybe. Lietuviy literatiirinéje kalboje, kaip ir kitose kalbose, kir¢iuotas paprastai bina vienas ZodZio skiemuo, o visi kiti jo skiemenys esti nekirgiuoti. Kir¢iuotasis Zod%io skiemuo yra intensyviausias (stipriausias), 0 visi kiti jo skiemenys ne taip intensyviis. Lietuviy kalbos kirtis, kaip Zinoma, pastovios vietos Zodyje dazniausiai neturi, ir vien nuo kirtio vietos pasikeitimo (Gia turimi galvoje tik tie atvejai, kai priegaidé yra ta pati) gali priklausyti Zodzio arba jo formos reikSmé (plg. Zodiius svéré (bit. k. 1. 3 asm.): svéré “tokia dirvy piktzolé’, vista (vns. Sauksm.): vista (yns. vard.) ir kt.). Taigi kirtis vaidina aiSky fonologinj vaidmenj. Tatiau du Zoddiai, kurie skiriasi tik kirtio vieta, k. a. vista : vista ir kt., vienas nuo kito skiriasi dviem poZymiais: ne tik tuo, kad pirmojo Zodzio 7 kirtiuota, o antrojo ne, bet ir tuo, kad pirmojo ZodZio a yra nekir¢iuota, o antrojo kirtiuota. Vadinasi, kiréiuota 2 yra prieSpastatyta nekir¢iuotai ¢ ne toje patioje fonetinéje pozicijoje, o vienodose pozicijose jos biti ir negali, nes Yodzio vista kirtiuota 7 biitinai yra susijusi su to paties ZodZio sekantio skiemens nekiréiuota a, 0 ZodzZio vista kirtiuota d biitinai yra susijusi su to paties Zodzio prieSeinantio skiemens nekirciuota 1. Vadinasi, kir¢iuoti ir nekiréiuoti Zodziy garsai priklauso nuo fonetinés pozicijos. Laikydami fonemomis garsinius tipus, kurie skiria Zodzius, ju formas arba morfemas ir kuriy tarimas nepriklauso nuo jy uzimamos fonetinés pozicijos Zodyje, 2 Pilg. V. Vaitkevitiite, Lietuviy kalbos balsiy ir dvibalsiy ilgumas, arba kiekybé. — ,Lietuviy kalbotyros klausimai", 3, 210, Vilnius, 1960. 21 kirtiuoto ir nekirgiuoto garso negalime laikyti savarankiskomis fonemomis; o Kircio — fonemos zyme. Kad kirtis néra ihisiaiee fonemos Zymé, rodo dar ir tai, jog bet kurj kalbos garsa galima i8tarti izoliuotai nuo kity garsu, i8laikant visus jo kokybinius ir kiekybinius poZymius, bet kiréiuoto ir nekiréiuoto garso iStarti atskirai negalima, nes kirtis priklauso nuo santykinio viso ZodZio intensyyvumo. Atskiro izoliuoto balsio ar dvibalsio intensyvumo su nieku palyginti negalima. Vadinasi, kirtis yra fonologiné priemoné, kuri pragoka garso ribas ir siejasi su visu Zodziu, jungdama atskirus jo elementus j viena visuma. Priegaidés santykis su fonema yra daug sudétingesnis uz fonemos santykj su kirciu®, Lietuviy literatiirinéje kalboje priegaide turi kiekvienas Zod%io skiemuo. Aiskiausiai girdima priegaide turi kirtiuotasis ZodZio skiemuo, iStariamas intensyviausiai. Nekirciuoty skiemeny priegaidés, nors ir yra kiek niveliuotos, bet prieskirtiniy jos yra artimos tvirtagalei kirtiuotyjy skiemeny priegaidei, o poKirtiniy — tvirtapradei*. Kadangi priegaidé, biidinga kiekvienam lietuviy kalbos zodzio skiemeniui, apima visa nuo pradZios ligi galo skiemens sudaromajj garsa, tai ja galima biity laikyti skiemens sudaromojo garso zyme. Pavyzdziui, prieSpastate zodzius apklétas (plg. kldti) : apklétas ‘antklodé’; Idpo (es. 1. 3 asm.) : lépo (vns. kilm.); dukstas : aitkSstas; kietis ‘tokia piktzolé ’: Riétis ‘kietumas’ ir kt., galétume tvirtaprade ir tvirtagale priegaide laikyti balsio 6 ir dvibalsiy au, ie ir kt. Zymémis, © balsius 6 ir dvibalsius du : ai ir kt. — savarankiikomis fonemomis. Taciau, turint galvoje tai, kad lietuviy kalboje galima prieSpastatyti tik kirciuotyjy skiemeny tvirtaprade ir tvirtagale priegaide, ir tai, kad kiréiuotasis ZodzZio skiemuo gali biti nustatytas tik visame Zodyje, i priegaide reikia Ziiiréti kaip j fonologine priemone, susijusia su skiemeniu ir su skiemens sudaromuoju garsu, bet igkylantia virsSum foneminés ZodzZio sudéties ir priklausan¢ia visam ZodZiui. Todél balsiai ir dvibalsiai su skirtingomis priegaidémis lietuviy kalboje, k. a.: @ : G,f:i, du: at ir kt., nelaikomi savarankiSkomis fonemomis, 0 tik dviem tos patios fonemos atspalviais. Dél kiréio ir priegaidés jtakos kiek kei¢iasi skiemens sudaromojo garso intensyvumas, tono aukStumas, kirciuotyjy ir nekirtiuotyjy skiemeny sudaromyjy * Bendrojoje fonetikoje j priegaidés vaidmenj fonemai, apskritai, vienodos paziiros néra: vieni kalbininkai garsus su skirtingomis priegaidémis laiko vienos fonemos atspalviais, o kiti— savarankiskomis fonemomis. Garsus su skirtingomis priegaidémis vienos fonemos atspalviais laiko latviai (plg. A. T. Jlay, Monerwuecku-tpononormueckan cuctéma coppemeHHOrO MaTbIWICKOrO AHTepaTypHOrO sSsbIKa, apropedepat, 9, Pura, 1954 ir Miisdienu latviedu literaras valodas gramatika, 1, 20—26, Riga, 1959). Tarybinéje kalbotyroje taip pat Ziirima i serby-chorvaty kalby priegaidés santyki su fonema (plg. I]. C. Ky3Heuos, O cononoTHYECKOii cHcTeme cep6o-xopsatcKoro asbika. — «Mapectun Axanemun Hayx CCCP, OrneseHie aMTepatypsi u Asbika>, VII, sum. 2, 130, 1948 ir TI. C. Ky3Hemos, K sonpocy o douoworn yqapenus. — <Jloxnane uv cooGuienua cunonoruyeckoro dbakyabrera MockoscKoro opiena JlewuHa rocyfapcTBenHoro yHuBepcuteta umenu M, B. JIomonocopa>, Bein. 6, 17, 1948). PrieSinga pazitira vadovaujasi A, Isaéenka (zr. A, Isaéenko, Zur phonologischen Deutung der Akzentverschiebungen in den slavischen Sprachen. — ,,Travaux du Cercle linguistique de Prague”, 8, 178—179) ir kt. Lietuviy kalbos srityje, visiskai neargumentuodama, J. Dambrauskaité (zr. J. Dambrauskaité, Lietuviy kalbos foneminés balsiy sistemos nustatymas. — ,,Vilniaus Valst. ped. in-to Mokslo darbai (istorija ir filologija)", 3, 221— 240, Vilnius, 1957) garsus su skirtingomis priegaidémis laiko savaranki8komis fonemomis, * Apskritai, nekirGiuotyjy prieskirtiniy ir pokirtiniy skiemenuy priegaides reikéty patyrinéti Siam tikslui skirtame eksperimentiniame darbe. 22 os garsyu tono aukStumo santykis, garso ilgumas®, tarimo energingumas, kalbos padargy jtampa ir kt. Tatiau Sie pakitimai palyginti yra neZymis (plg. TIO 2 ir kt.). Kiek daugiau i save démesj patraukia a, d, e,@. Kadangi nekirdiuoti balsiai a, ¢ daZniausiai yra trumpi, 0 kirtiuoti — ilgi, k. a. ZodZiuose kasi : kdsa, nes : nésa ir kt., tai gali atrodyti, kad balsiy a, ¢ kiekybe ir kokybe iS esmés keidia tik kirtis ir priegaidé, dél kuriy jtakos atsiranda ilgosios fonemos 4, é@, sudarantios poras su trumposiomis a, ¢. Tatiau, turint galvoje tai, kad yra nemaga pavyzdziy, kur kirciuotas trumpasias balsines fonemas a, e galime prie3pastatyti tokioje patioje fonetinéje pozicijoje kirGiuotoms ilgosioms, pyz.: kdsti : Rastas, kasiu : kasa, mano : mano, tavo : tavo (plg. tavas) ; nésti : néSa, néSti : néStas, mesti : méstas, més: més, rasti : rastas, trésti : tr@Sti ir kt., ir tai, kad nekirCiuotos ilgosios fonemos @, €@ < an, en kokybi&kai nuo kirtiuoty ilgujy d, é skiriasi tik tiek, kiek bet kuri kita nekirCiuota fonema nuo tos patios kirtiuotos (plg. d, € ZodZiuose Zasis, kesté (biidinys) su a, ¢ zodziuose #4stas ‘rankos dalis nuo alkiinés iki peties’, Réstés ‘kartelés Sienui, Siaudams ne&ti’),— ir fonemoms a, 4, e, & kirgio ir priegaidés poveikio negalima laikyti iSimtimi. ’ Dél kirtio ir priegaidés sukeliamy aukSciau nurodyty pakitimy kiekvienos lietuviu kalbos ilgosios balsinés fonemos skiriami 4 poziciniai atspalviai: a) kirgiuotas, turintis tvirtaprade priegaide, tariamas labai intensyviai ir energingai, stipriai jtempiant burnos sieneliy raumenis; b) kirtiuotas, turintis tvirtagale priegaide, tariamas ne taip intensyviai ir - energingai, kaip pirmasis, ir kiek maziau jtempiant burnos sieneliy raumenis; c) nekiréiuotas prieSkirtinis, tariamas visai neintensyviai ir nejtempiant burnos sieneliy raumeny; jo priegaidé artima kirtiuotuju skiemeny sudaromyjy garsy tvirtagalei priegaidei; d) nekiréiuotas pokirtinis, kuris nuo nekirgiuoto prie’kirtinio skiriasi tik priegaide, artima kirciuotyjy skiemeny sudaromujy garsy tvirtapradei priegaidei. Kiekviena trumpoji balsiné fonema turi 3 pozicinius atspalvius: a) kiréiuota, tariama labai intensyviai, energingai, stipriai jtempiant burnos sieneliy raumenis, su trumpine priegaide; b) nekiréiuota prieSkirtinj, tariama ne taip intensyviai ir energingai, kaip pirmasis atspalvis, maZiau jtempiant burnos sieneliy raumenis, su priegaide, artima kirtiuotujy skiemeny tvirtagalei priegaidei; c) nekirGiuota pokirtini, intensyyumu ir burnos sieneliy raumeny jtempimu panafy j nekirciuota prieSkirtini, tik jo priegaidé yra artima kirgiuotyju skiemeny tvirtapradei priegaidei. Kiekvienos balsinés fonemos, einantios mi8riojo dvigarsio pirmuoju komponentu, tarimo energingumas ir intensyvumas yra panasis j aukS¢iau nurodytus ilgyju ir trumpyjy balsiniy fonemy atspalvius, bet skirtinga priegaide igalina skirti 4 pozicinius kiekvienos miSriojo dvigarsio balsinés fonemos atspalvius®: a) su tvirtaprade priegaide, tariama labai intensyviai ir energingai, stipriai jtempiant burnos sieneliy raumenis; } 5 Zr, V. Vaitkeviéiaté, Lietuviy kalbos balsiu ir dvibalsiy ilgumas, arba kiekybé. — ,,Lietuviy kalbotyros klausimai", 3, 209—216, Vilnius, 1960. 23 b) su tvirtagale priegaide, tariamg ne taip intensyviai ir energingai, kaip pirmasis, maziau jtempiant burnos sieneliy raumenis; ¢) nekirtiuota prieSkirtinj, kurio priegaidé artima kirtiuotyjy skiemeny tvirtagalei priegaidei, tariama neintensyviai ir nejtempiant burnos sieneliy raumenu; d) nekirgiuota pokirtinj, kurio priegaidé artima kirtiuoty skiemeny tvirtapradei priegaidei, tariama neintensyviai ir nejtempiant burnos sieneliy raumeny. Lietuviy kalbos balsinés fonemos klasifikuojamos pagal dviejy pagrindiniy aktyviujy kalbos padargy — lieZuvio ir lapy — veikla, tariant balsius. Pagal liezuvio judéjima horizontaliai balsinés fonemos esti prieSakinés eilés ir uZpakalinés eilés: a) Tariant prieSakinés eilés fonemas, lieZuvis pasistumia j prieki, prieSakinéje burnos ertmés dalyje susidaro nedidelis rezonatorius, o uz lieZuvio pagaknio — gana didelis. LieZuvio galiukas remiasi j apatinius dantis, viduriné lieZuvio nugarélés dalis pakyla prie kietojo gomurio, lieZuvioy Sonai lietia gomurio pakraS¢ius. Lietuviy kalboje yra Sios prie8akinés eilés fonemos: 7, 7, é, e, é, @. b) Tariant uZpakalinés eilés fonemas, lieZuvis atsitraukia nuo prieSakiniy apatiniy danty. Prie liezuvio paSaknio susidaro nedidelis, o prieSakinéje burnos ertmés dalyje — gana didelis rezonatorius. UZpakaliné lieZuvio nugarélés dalis kiek pakyla prie minkStojo gomurio. Lietuviy kalboje yra 8ios uZpakalinés eilés fonemos: #, u, 6, 9, a, d. Tariant fonemas a, d, lieZuvis labiausiai pasistumia j priekj iS visy uZpakalinés cilés fonemy. Dél to jos anks¢iau dar buvo vadinamos vidurinés cilés fonemomis. Taciau a, @ reikia skirti prie uzZpakalinés eilés fonemy, nes, jas tariant, lieZuvio galiukas kiek atsitraukia nuo prieSakiniy apatiniy danty (dél atsitraukimo laipsnio Zr. Fonema a@ ir Fonema 4), kaip ir tariant uzZpakalinés eilés fonemas, o uZpakaliné liezuvio nugarélés dalis kiek pakyla prie kietojo gotmurio uZpakalinio kraSto (plg. 20 ir 22 pav. su 13 ir 15 pav.). Be to, prieS a, d, Kaip ir prie’ kitas uZpakalinés eilés fonemas, kietieji priebalsiai neminkStéja. LieZuvis, uZimdamas vieng i8 Sin dviejy horizontaliy padédciy, kartu kyla vertikaliai prie kietojo gomurio. Pagal lieZuvio judéjima vertikaliai balsinés fonemos esti: a) AukStutinio pakilimo, arba uZdarosios (siaurosios), fonemos. Jas tariant, burna mazai atsidaro, o lieZuvis labai aukStai pakyla prie kietojo gomurio. Lietuviy kalboje yra sios aukStutinio pakilimo fonemos: i, i, #, u. 18 jy ilgosios 7, # yra kiek uZdaresnés uz trumpasias 7, u. b) Vidutinio pakilimo fonemos. Jas tariant, burna vidutini8kai atidaroma, o liezuvio krastai Siek’ tiek lietia kietojo gomurio pakraStius. Lietuviy kalboje vidutinio pakilimo fonemos yra é, ¢, ¢, é 0, 0. I8 prieSakinés eilés vidutinio ® Del sklandziyjy priebalsiy J, m, n, x, einanéiy misriyjy dvigarsiy antruoju komponentu, poziciniy atspalviu Zr. V. Vaitkeviéiuté, Lietuviy literatirinés kalbos priebalsiniy fonemyu sudétis. — ,,Lietuviu kalbotyros klausimai“, 1, 44, 45, 46, 62, 64, Vilnius, 1957, 24 sourauoy ounpryed ormynus7 3 f9 sourouoy ounpryed ormpnprA i sgurdny | sgurdnjeu | seutdny sguydnjeu sgurdny sgurdnjeu sourdny sguidnjau sorsodumnn soIsosyr sorsoduny SOTSOS|t 1 1B) sourstios owrpiyed ormpnisyny oO 0 Oy y i +Y &/\* sowouos sotra sourpeyedzy sowWdTOT S9TIA SQUTAVSaTIg seurIyIyed grr] | 25 pakilimo fonemy uZdariausia yra é, atviriausia@,o fonemos e, e uzima tarping padéti tarp jy. Uzpakalinés eilés ilgoji 6 yra uZdaresné uz o. c) Zemutinio pakilimo fonemos. Jas tatiant, burna platiai atidaroma, o lieZuvis visi8kai nelietia Kietojo gomurio. Joms priklauso fonemos a, d. Pagal liipy artikuliacijg, nuo kurios priklauso prie’burninio rezonatoriaus didumas, balsinés fonemos skirstomos j dvi grupes: a) Liipines (labialines) fonemas. Jas tariant, j priekj atki8tos suapvalintos lipos padidina prieSburninj rezonatoriy. Lietuviy kalboje yra Sios lipinés fonemos: #, u, 0, 0. b) Nelipines (nelabialines) fonemas. Jas tariant, liipos nesuapvalinamos, neatki8amos j priekj ir nepadidinamas prieSburninis rezonatorius. Lietuviy kalboje yra Sios neliipinés fonemos: 7, i, é, e, e, & a, a. Pastaba. Neliipinés balsinés fonemos taip pat tariamos prisidedant lipoms, bet jy prisidéjimas yra pasyvus: aukSstutinio pakilimo neliipinés balsinés fonemos tariamos nejtempiant liipy, o vidutinio ir Zemutinio pakilimo — labai neZymiai patempiant lipas j ilguma (plg. lipy artikuliacija tariant 7 ir d@ Zodziuose tyré ir tdré, i ir € ZodZiuose gira ir gérq). Balsiniy fonemy klasifikacija vaizduoja 1 lentelé (Zr. 25 psl.). III PRIESAKINES EILES BALSINES FONEMOS 1. AukStutinio pakilimo fonemos Fonema i. Dabartinéje rasyboje ji Zymima dvejopai: i§ prigimties ilga — zenklu y, o pailgéjusiz, iSkritus po jos éjusiam », — Zenklu 7, i&skyrus veiksmazoddius, turéjusius Saknyje intarpinj nosinj priebalsj , pvz.: bra < bifira, dyla < difila, gija < ginja, fra < ira, ljja < litja, kjla < kifla, r¥ja < rifija, supla < svifila, Sla < Sifila ir kt., kurie etimologiSkai taip pat turéty biti rasomi su 7. Fonema 7 yra iS visy prieSakinés eilés aukStutinio pakilimo fonemy uZdariausia. Ja tariant, lieZuvio galiukas lie¢ia apatinius dantis, o prieSakiné ir viduriné lieZuvio nugarélés dalis pakyla prie kietojo gomurio. LieZuvio Sonai kietojo gomurio pakraScius liecia daugiau, negu tariant bet kuria kita balsine fonema (Zr. | pav. ir plg. jj-su 3, 5 pav.). PrieSakinéje . burnos ertmés dalyje tarp lieZuvio ir kietojo gomurio susidaro siauras pailgas rezonatorius, o uzpakalinéje dalyje prie lieZuvio paSaknio — kiek didesnis (Zr. 2 pav.). Biidingiausi fonemos 7 kombinaciniai atspalviai yra Sie: z : a) truputj suuzpakaléjes uzZdaras 7 po liezuvio uZpakaliniy priebalsiy g, k, pvz.: gvré, kjla, tokg ir kt.; b) kiek suprieSakéjes uZdaras 7 po lieZuvio prieSakiniy priebalsiy /, n, d, t, s, 5,2, 4 ir kt., po Jir lipiniy m, b, p, v, pvz.: til, lydéti,j7, myli ir kt.5 1 pav. 7f 26 c) Siek tiek suliipintas 7 tarp lipiniy priebalsiy m, 6, p, v, Pvz.: pypké, pypé ir kt. Zemaitiy tarmése pasitaiko suliipintas 7 prieS lipinj balsi #, pvz.: apyusris ‘apyausris’, apyusriais ‘austant? Grg, Sint ir kt. 2 pav. t7 Fonemai. Ji yra priegakinés eilés auk8tutinio, bet kiek Zemesnio pakilimo fonema, negu 7. Tariama panaiiai kaip 7: lieZuvio galiukas liecia apatinius dantis, lieZuvio nugarélés prieakinés ir vidurinés dalies Sonai pakyla prie kietojo gomurio ir jo pakra8tius lietia daug maziau, negu tariant 7 (Zr. 3 pav.), o pati nugarélé i8ilgai gerokai jlinksta. Dél to prieSakinéje ir uzpakalinéje burnos ertmés dalyje tarp liezuvio ir kietojo gomurio susidaro daug platesni uz fonemos 7 prieSakinis ir uzpakalinis rezonatoriai, kokybi8kai skiriantys fonema i nuo fonemos 7 (Zr. 4pav. ir plg. 3 pav. su 1 pav.). Biidingiausi fonemos i kombinaciniai atspalviai yra Sie: a) kiek suuZpakaléjes 7 po lieZuvio uzpakaliniy priebalsiy g, k, pvz.: giria, Ritas, kitas ir kt.; b) Siek tiek suprieSakéjes 7 po lieZuvio prieS3 pav. i? ima akiniy priebalsiy /, n, d, ¢, s, § 2, ir kt., lipiniy m, 4, p, o ir po/j, pvz.: /ipa, tikras, tHli, ji ir kt.5 c) nelabai uzdaras i ZodZiuose, kuriy kity skiemenu sudaromieji garsai yra u%pakalinés eilés balsiai a, d, 9, 0, u, & bei dvibalsiai ai, au, ui, uo, pv2.: Rita, suriko, kita, lip, laidi, lduki, milui, piliosi ix kt.; 27 lietia labai nedaug (Zr. 16 pav.). PrieSakinéje burnos ertmés dalyje susidaro labai didelis rezonatorius, kurj dar padidina ir pratesia kiek maziau suapvalintos, negu tariant #, ir i priekj atki8tos liipos, sudaranctios prieSburninj rezonatoriy. U%pakalinéje burnos ertmés dalyje susidaro mazZas rezonatorius (Zr. 17 pav.). 16 pay. 6 Fonemos 6 biidingiausi kombinaciniai atspalviai yra Sie: a) labai suprieSakéjes O po visu minkStyjy priebalsiy, pvz.: 516s, girios, kurmio, kumipio, jdja, jo ir kt.; 17 pav. 6 b) nedaug suprieSakéjes 6 po kietyjy liezZuvio prieSakiniy priebalsiy 1, x, d, t, s, & 2, % ir kt. ir po lipiniy m, b, p, v, pvz.: dovand, sdkis, méka, vdkas ir kt.3 c) kiek suu%pakaléjes 6 po kietyjy lieZuvio uzpakaliniy priebalsiy g, k, Pvz.: godis, kdks, ké ir kt. 34 Fonema o. Trumpoji uZpakalinés eilés vidutinio pakilimo lipiné fonema, kick atviresné uz 6. Ja tariant, lieZuvio galiukas atsitraukia nuo prieSakiniy apatiniy danty kiek maZiau, negu tariant 0. LieZuvio Sonai kietojo gomurio pakraStius lietia irgi maZiau (Zr. 18 pav. ir plg. ji su 16 pav.). PrieSakinéje burnos ertmés 18 pav. 3 dalyje susidariusj rezonatoriy lipos padidina labai nedaug, todél jis yra mazZesnis wz fonemos 6 prieSakinj rezonatoriy. UZpakalinéje burnos ertmés dalyje susidares rezonatorius yra didesnis uZ fonemos 0 uzpakalini rezonatoriy (Zr. 19 pav. ir plg. jj su 17 pav.). 19 pav. 3 Biidingiausi fonemos 9 kombinaciniai atspalviai yra Sie: a) labai suprieSakéjes 9 po visy minkStyjy priebalsiy, pvz.: lidsas ‘lengvas priemolis’, regiondlinis (sk. regijondlinis), jodas, impresario (sk. impresarijo) ir kt.5 35 b) kiek suprieSakéjes 9 po kietujy liezuvio prieSakiniy priebalsiy J, n, d, t, s, $, 2, Fir kt. ir lipiniy m, b, p, v, pvz.: lotas ‘svorio matas’, mdto, tond, toponimika, ir istiktukuose dpa, dp; c) nedaug suuZpakaléjes 0 po lieZuvio uzpakaliniy kietyjy priebalsiy g, 2, pvz.: gdlas, gondola, kodas, kideksas ir kt. 3, Zemutinio pakilimo fonemos Fonema a. Trumpoji neliipiné uZpakalinés eilés Zemutinio pakilimo fonema; jq tariant, mazZai jtemptas lieZuvis pasistumia i priekj labiau, negu tariant bet kurj kita uZpakalinés eilés balsj, 0 liezuvio galiukas Siek tiek atsitraukia nuo prieSakiniy apatiniy danty. LieZuvio nugarélé guli plokStia ir visiskai nelietia kietojo gomurio, tik uZpakaliné jos dalis kiek pakyla prie kietojo gomurio uzpakalinio kraSto. PrieSakinis ir uZpakalinis rezonatorius sudaro viena visuma (Zr. 20 pav.). 20 pav. 4 adkti Biidingiausi kombinaciniai fonemos a atspalviai yra Sie: a) labai suprieSakéjes a po visy minkStyjy priebalsiy, tariamas lieZuvio galiukui visai neatsitraukiant nuo apatiniy danty, pvz.: /émiamas, néria, kaitkia, aukscidusias, véjas, véja ir kt.; vietoje Sio a atspalvio pietvakariy aukStaitiai taria atvira e, pvz.: Salé, lduke ~ Salia, laukia Brt, Kbr, Vikv, V&t ir kt., ta¢iau literatirinés lietuviy kalbos norma nuo seno laikomas ne e, bet labai suprieSakéjes a, kuris nuo e skiriasi kokybigkai (Zr. 21 pav. ir plg. ji su 9 pav.), tariamas daugelyje tarmiy ir raSomas literatiirinéje kalboje; b) truputj supriesakéjes a po kietyjy lieZuvio prieSakiniy priebalsiy /, n, d, 4,5, §, 2, ir kt., lipiniy m, b, p, v ir Zodzio pradZioje; jj tariant, lieZuvis labai 36 nedaug atsitraukia nuo prie’akiniy apatiniy danty, pvz.: mama, sala, tas, Zala, and, akis ir kt.3 c) Siek tiek suuZpakaléjes a po kietyjy lieZuvio uZpakaliniy priebalsiy g, k, tariamas labai atitraukiant lieZuvio galiuka nuo apatiniy danty, pvz.: garai, gana, kaklai, kas ix kt.3 = @) labai atviras a, kai kity to Zodzio skiemeny sudaromieji garsai yra uzZpakalinés eilés balsiai a, d, 2, 0, u, & arba dvibalsiai ai, au, ui, uo, pvz.: matail, pashui, Sakdty, Sdkas, pasttko, rasij (dgs. kilm.) ir kt.; e) kiek uZdaresnis uz aukStiau nurodytaji, kai kity to ZodZio skiemeny sudaromieji garsai yra prieSakinés eilés balsiai i, 7, e, e, 2 é ir dvibalsiai ei, ie, pvz.: hall, palyti, beta, neateis, néSa, niékas ir kt.; é) labai suliipintas a prie8 lipinius balsius 6, u, d ir kt., su kuriais jis nesudaro dyibalsio, ir kiek maziau — tarp liipiniy priebalsiy m, b, p, v, pvz.: paupys, panei, paiidré, padsti, mama, pabiiti ix kt. Fonema 4. Dabartinéje ra’yboje ji Zymima dviem Zenklais: kirtiuota ilga — Zenklu a, pailgéjusi, i&kritus po jos éjusiam n, — Zenklu g (tartis jy nesiskiria). Tai ilgoji neliipiné liezuvio uZpakaliné Zemiausio pakilimo i8 visy lietuviy kalbos balsiy atviriausia fonema. Ja tariant, tik uzZpakaliné nejtempto lieZuvio nugarélés dalis kiek pasikelia prie kietojo gomurio uZpakalinio kraSto. LieZuvio galiukas truputj atsitraukia nuo apatiniy danty. PrieSakinis ir uzpakalinis rezonatorius sudaro viena visuma, kaip ir tariant fonema @ (Zr. 22 pav.). Fonema d kokybigkai yra labai pana’i i fonema a, tik kiek atviresné uz Sia (plg. 22 pav. su 20 pav.). Biidingiausi fonemos @ kombinaciniai atspalviai yra Sie: a) labai suprieSakéjes @ po visy minkStyju priebalsiy; jj tariant, lieZuvio 21 pav. @ Slapia 37 galiukas visai neatsitraukia nuo prieSakiniy apatiniy danty (Zr. 23 pav.), pvz.: Rilnigsias, nitiriaja, j@, sduj¢ ir kt. (pietvakariy aukStaiciai vietoje sio lietuviy 22 pav. @ 2 aa 23 pav. é rupidja literatiirinés kalbos suprieSakéjusio @ taria @ be a atspalvio, pvz.: vatévo ~ vaziavo Brt, Kbr, Vikv, Vat ir kt.); 38 b) truputi supriegakéjes @ po kietujy lieZuvio prieSakiniy priebalsiy /, a, d, ty S55, 2 #ir kt. bei po lipiniy m, b, p, % tariamas labai nedaug atsitraukus lieZuvio galiukui nuo priegakiniy apatiniy danty, pvz.: daro, sdko, mato ix kt.; c) diek tiek suuzpakaléjes @ po uzZpakaliniy kietyjy priebalsiy.g, 2, tariamas gerokai atsitraukus lieZuvio galiukui nuo prieSakiniy apatiniy danty, pvz.: gras, alga, kaklas, kate, Rasa ir kt.; d) labai atviras G, kai kity to Zodzio skiemeny sudaromieji garsai yra uzpakalinés eilés balsiai a, , 2, 6, u, arba dvibalsiai ai, au, ui, uo, PYZ.: galas, mato, gila, risdaja, lapai, pléuka, lapuose ir kt; e) kiek ugdaresnis @ uz aukSciau nurodytajj, kai kity to Zodzio skiemeny sudaromieji garsai yra priegakinés cilés balsiai i, 7, e, ¢, @ é ir dvibalsiai ei, te, pvz.: gali, Rita, tila, pera (vns. gal.), sake, malé, léista, miélg ir kt.; é) labai suliipintas @ prie’ lipinj balsj u ir kt. ir kiek maZiau tarp lapiniy priebalsiy m, b, ps 0, PVZ.: paupiu, mama (vns. Sauksm.), vdpa (es. 1. 3 asm.) ir kt. Vv DVIBALSINES FONEMOS IR JU KLASIFIKACIJA Lietuviy literatiiriné kalba turi Q dvibalsius: ai, au, ei, eu, oi, Ot ui, ie, 40) visada einanéius prieS priebalsius ir atvirame Zodzio gale. haiee A Dvibalsiai yra ypatinga garsu kategorija, pasizyminti sudétinga artikuliacija: jie prasideda vienu balsiniu elementu ir baigiasi kitu, sudarydami neperskiriama jy junginj, bitinai tariama viename skiemenyje. Dvibalsiy fonemiskumo klausimas yra viena is sudétingiausiy ir sunkiausiy bendrosios fonetikos problemy, nes vienose kalbose jie gali biti savarankiskos fonemos, 0 kitose—dvieju fonemy junginys. Dvibalsiai savarankiskomis fonemomis laikomi tik tada: a) kai abu ju komponentai priklauso tai patiai morfemai, ir vienas bet kurio dvibalsio komponentas néra savaranki’kas morfologinis vienctas; b) kai skiemens atzvilgiu jis yra nedalomas, t. y. kai tarp abiejy dvibalsio komponenty. negalima isvesti skiemens ribos; c) kai dvibalsis yra mazdaug tokio ilgumo, kaip ilgasis balsis (jei dvibalsio ilgumas prilygsta dviejy balsiy ilgumo sumai, tai jis yra dvieju fonemy junginys); d) kai dvibalsio sudaromujy elementy ilgumas nesutampa nei su ilgaisiais, nei su trumpaisiais balsiais; e) kai balsiu kaitoje kokiu nors balsiu pasikeitia visas dvibalsis, t. y. abu jo komponentai, kaip vienas vienetas, o ne vienas kuris’. Kadangi dvibalsis ot pasitaiko tik viename Zodyje — jaustuke i, tai jo negalima laikyti savarankiska fonema. Dvibalsiy ai, ei, eu, di, ie, UO, visada esanciu tik prie$ priebalsj arba atvirame ZodZio gale, abu komponentai priklauso tai paSiai morfemai arba tam patiam skiemeniui, ir vienas bet kurio dvibalsio komponentas nickada negali biti savarankiSkas morfologinis vienetas. Juo paprastai esti visas dvibalsis, t. y. abu jo komponentai, k. a. Zodziuose vaikas, vaikq, vaikéms ir t. t. ai yra Saknies dvibalsis, Zodziuose suktori, Suktiosiu, $uktosi uo yra priesagos dvibalsis, 0 Zodziy eilé, eiti, eiga Sakni sudaro vien tik dvibalsis eiirt. t.® 7 Zr. JI. P. 3uumep, OSmasx doueTuKa, 217—222, Jlenuurpaa, 1960. * Plg. rusy kalbos dvibalsius ai, ef, of ZodZiuose mai, gai, mei, mom Te hes kur jie laikomi ne savarankiskomis fonemomis, 0 tik dviejy fonemy (@ ir d, e@ ir a, 39 _Mi&rieji dvigarsiai al, am, an, ar, el, em, en; er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur, kaip ir aukSciau nurodyti dvibalsiai, esti tik prieS priebalsius.ir atvirame Zodzio gale. Tais atvejais, kai a, e, i, u esti greta su J, m, n, r prieS balsius ar dvibalsius, tarp ju visada eina skiemens riba, priskirianti balsj a, e, 7, 4 vienam skiemeniui, 0 priebalsj /, m, n, r — kitam, pvz.: kdl-ti: ka-la 3 bdr-ti: ba-ra; kél-ti: ké-lia; lém-ti: lé-mia; gyvén-ti: gyvé-na; peF-ti: pé-ria; per; pil-ti: pi-la; kim-ti: ki-mo; pin-ti: pi-na; ir-ti: i-ro; kil-ti: kit-lia; stim-ti: stu-mia; buit-ka (un Ga atsirado dél Saknies intarpo n) : buk-ti; kir-ti : kd-ria ir t. t. Tarp dvigarsiu am, an sudaromyujy Komponenty niekada neina skiemens riba, nes po ju visada iSlieka priebalsis, | Pvz.: kati-So: kam-sti; dn-tis: dn-ties, igskyrus veiksmazodzius, turinéius intarba ” arba prieS liipinius priebalsius }, p — intarpa m, pvz.: afi-ka: a-kail; ilati-pa: ) Sla-paii, tam-pa: ta-pait; ir kt. Dyibalsio au antrasis komponentas prieS balsius ir dvibalsius dél hiato yra virtes priebalsiu v ir peréjes ij kita skiemenj, pvz.: $du-ti : 36-vé <*3au-é, gdu-ti: g4-vo; dvibalsis au tia kaitaliojasi su balsiais a ir o. Vietoj dvibalsio ui, atsiradusio iS d, prie’ balsius ir dvibalsius randame balsj u, PVZ.: gii-ti < *gii-ti®, gu-ja. Kadangi Siais atvejais dvibalsiy au ir ui kaitymasis su balsiais yra atsirades dél istorinés raidos désniy, o ne dél paprasto skilimo, kaip mi8riyjy dvigarsiy aukStiau nurodytuose pavyzdiiuose, ir kadangi visais kitais atZvilgiais au, ui niekuo nesiskiria nuo likusiy dvibalsiy (Zr. Zemiau), tai juos reikia gretinti su pastaraisiais. Pastaba. Dvibalsiy morfologinio ir skiemeninio nedalomumo negalima painioti su visada skirtingose morfemose ir skirtinguose skiemenyse esan¢iais balsiais air, air u ir kt., kurie niekada nesudaro dvibalsiy, k. a. ZodZiuose ne-iseth, pa-imk, pa-upys, stt-osé ir kt. Dvibalsiai ai, au, ei, eu, ot, \ui, ie, uo yra mazdaug tokio pat ilgumo, kaip ilgieji balsiai, 0 dvibalsio sudaromuyj elementy ilgumas skiriasi ir nuo ilguju, ir nuo trumpyjy balsiy (Zr. Zemiau), Tuo tarpu bet kurio mi8riojo dvigarsio vidutinis ilgumas yra lygus jo sudaromojo balsio ir Priebalsio ilgumo sumai, o sig vidutinis ilgumas yra lygus atitinkamy balsiniy ir priebalsiniy fonemy ilgumui, Pvz.: miSriojo dvigarsio uf vidutinis ilgumas Zodyje ufikSdia yra 32” (i8 jy 15, 5” tenka balsiui u, 0 16, 5’ —#), mi8riojo dvigarsio im vidutinis ilgumas yra 31, 5’ / GS ju 19” tenka balsiui 2, o 12, 5’ — n) ir t. tt = ——~ Giminisky Zodziy Saknyse bet kuris dvibalsis gali keistis su kuriuo nors. \ vienu balsiu ar dvibalsiu, ir atvirk8tiai, pvz.: stiolas : sésti; Sviésti, Sveisti, Svaistyti : Soisti, Soysteléti ix kt. Dvibalsio uo kaita su av ZodZiuose dioti : daviait ir kt. bei 0 ir @) junginiais, nes kitose iy ZodZiy formose minéty dvibalsiy abu komponentai yra visiskai savarankiski, vienas su kitu nesusije; kiekvienas i8 ju turi sayo morfologines funkcijas ir jeina j skirtingy morfemy sudétj: @ yra ZodZio mali Saknies balsis, 4 — galiiné; a, e, o yra Zod%iy gai, nef, not Saknies balsiai, o &d —liepiamosios nuosakos priesaga. Kitose 8iy ZodZiy formose dvibalsiy antrasis komponentas pereina j kita skiemenj, pvz.:°Ma-A, Ja-10, mo-10 ir t, t, (platiau Zr. Bospuiaa Cosetcxan Quuuxaonenna, 14, 496; JI. P. 3unnep, O6uas doneruxa, 219, Jlennurpag, 1960; M. WH. Matycesuy, Bregenne B o6myio douetuxy, 79—80, Mocxsa, 1959) . * Zr, J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, 19, Vilnius, 1957. 1 Zr, V. Vaitkeviéiuté, Lietuviy kalbos balsiy ir dvibalsiy ilgumas, arba kiekybe. — ,,Lietuviy kalbotyros klausimai", 3, 213, Vilnius, 1960. "Ply. V. Vaitkeviéiiteé, min. veik., 211. ‘ 40 2 dvibalsio au kaita su 6v ZodzZiuose $duti : $évé néra igimtis, nes av<au, ir bv<dv <au, 0 v abiem atvejais atsirado, kaip minéta, prie’ balsj ar dvibalsi hiatui ce dl aoe dvigarsiy — priesingai — kaitosi tik vienas komponentas — balis, o antrasis nesikaito, pvz.: rimti : ramis, rdmy, remit, rémia, rémé, romis; tamsa : tdmsinti, temail, témti, tifisras ‘tamsiai sartas’ ir kt. Vadinasi, literatiirinés lietuviy kalbos dvibalsiai ai, au, e7, eu, ot, ui, ie, uo yra savarankiskos fonemos, kurios skiria Zodzius, jy formas, arba morfemas, 0 ju tarimas nepriklauso nuo fonetinés pozicijos ZodyjeVisas jas galima prieSpastatyti kitiems balsiams ir dvibalsiams, pvz.: kas, kis : kais : kaits : kets : kuis; ljs, lés : lets : liés; masto : mésto : mdsto : maisto : mdusto : miésto : mitisto; siéks : sudks; Boi : bail? ir t. t. Mi8rieji dvigarsiai — prieSingai — nesudaro vieno savarankisko foneminio vieneto ir yra dviejy fonemy junginiai. Tas” pat dyibalsis, kaip ir balsis, su skirtingomis priegaidémis laikomas ne savarankiskomis fonemomis, o tik vienos fonemos poziciniais atspalviais (placiau ar. skyriy ,,Balsinés fonemos ir jy kKlasifikacija“). Kiekvienai dvibalsinei fonemai biidingi Sie poziciniai atspalviai*: a) Tvirtapradis, labai intensyvus, tariamas su jtemptais burnos sieneliy raumenimis. Fonemos ai atspalvio di pirmasis komponentas yra labai atviras balsinis elementas a (mazdaug 22" —23” ilgumo), o antrasis — uZdaras trumpas i (mazdaug 6’—7” ilgumo). Fonemos au atspalvio du pirmasis komponentas yra labai atviras balsinis elementas a (mazdaug 14-16” ilgumo), o antrasis — nelabai uzdaras balsinis elementas u (mazdaug 10’—11” ilgumo). Fonemos » ef atspalvio 4 pirmasis komponentas yra labai atviras balsinis elementas e (mazdaug 16’—18” ilgumo), antrasis — uZdaras 7 (mazdaug 13’’—16” ilgumo). Fonemos wi atspalvio #7 pirmasis komponentas yra atviras balsinis elementas u (mazdaug 18’—20” ilgumo), o antrasis — uZdaras 7 (mazdaug 10’’—12” ilgumo). Fonemos eu atspalvio éu pirmasis komponentas yra trumpas uzdaras balsinis elementas e (mazdaug 12”—13’ ilgumo), o antrasis — atviras « (mazdaug 10’ — 11’ ilgumo). Fonemos 9i atspalvio 3: pirmasis komponentas yra atviras balsinis elementas 9 (mazdaug 20'’—22” ilgumo), o antrasis — uzdaras 7 (mazdaug 18’’—20” ilgumo). Fonemos ie atspalvio ée pirmasis komponentas yra atviras balsinis elementas 7 (mazdaug 13’’—15” ilgumo), o antrasis — atviras e (mazdaug 15’’—16” ilgumo). Fonemos uo atspalvio #o pirmasis komponentas yra atviras balsinis elementas u (mazdaug 20’’—21” ilgumo), o antrasis — kiek delabiali- -zuotas atviras 2 (mazdaug 14” —15” ilgumo). b) Tvirtagalis, tariamas ne taip intensyviai, kaip tvirtapradis, maZiau jtempiant burnos sieneliy raumenis. Fonemos ai atspalvio ai pirmasis komponentas yra atviras trumpas balsinis elementas a (mazdaug 15’’— 17” ilgumo), o antrasis— uzdaras 7 (mazdaug 19’’—21" ilgumo). Fonemos au atspalvio aii pirmasis komponentas yra: atviras balsinis elementas a (mazdaug 12’’—14” ilgumo), 0 antra42 Antrinés kilmés dvibalsis ui, kiles sutrumpéjus kurioms-ne-kurioms vardazodziu formoms, pvz.: dangij (sk. dangui) dangu-jé ir kt., néra savarankiska fonema. 48 Pagrindiniai dvibalsiy komponentai ir pereinamieji balsiniai elementai (zr. Zemiau) buvo nustatyti aparatu, vadinamu separatoriumi, kuris dvibalsj suskaido j sudétines dalis ir nustato kiekvienos iS jy ilguma. Dvibalsiai ir jy sudaromieji elementai buvo matuojami dviskiemeniu ZodZiy pirmajame atvirame skiemenyje. 4l sis — gana uzdaras u (mazdaug 19’’—20” ilgumo). Fonemos e7 atspalvio @ pirmasis komponentas yra trumpas uzdaras balsinis elementas e (mazdaug 10”— 13” ilgumo), o antrasis — i (mazdaug 20’ —23” ilgumo). Fonemos wi atspalvio ui pirmasis komponentas yra atviras balsinis elementas u (mazdaug 15’’—18”" ilgumo), o antrasis — uzdaras i (mazdaug 16’—19" ilgumo). Fonemos te atspalvio i@ pirmasis komponentas yra uZdaras balsinis elementas 7 (maZdaug 24’’—26" ilgumo), o antrasis — atviras e (mazdaug 10’—12” ilgumo). Fonemos eu ir 9i Sio atspalvio neturi. : c) Nekiréiuotas prieSkirtinis, tariamas su dar mazesniu intensyvumu, negu tvirtagaliai atspalviai, nejtemptais burnos sieneliy raumenimis. Jo priegaidé yra artima kirdiuotyjy skiemeny sudaromyjy garsy tvirtagalei priegaidei. d) Nekiréiuotas pokirtinis, kuris nuo nekirtiuoto prieSkirtinio skiriasi tik priegaide, artima kir¢iuotyjy skiemeny sudaromyjy garsy tvirtapradei priegaidei. Lietuviy literatiirinés kalbos dvibalsinés fonemos klasifikuojamos pagal sudaromujy komponenty salydj, komponenty kokybe ir pagal lipy veikla. Pagal komponenty salydj jos skirstomos j: a) grynasias sudétines, kuriy abu komponentai tariami ai8kiai, tuoj vienas po kito, be pauzés, nesulietai, tame patiame skiemenyje; grynosios sudétinés literatiirinés lietuviy kalbos dvibalsinés fonemos yra ai, au, ei, eu, ut, 21; b) grynasias sutaptines, kuriy abu komponentai tariami tame patiame skiemenyje kartu, neatskiriamai, sulietai; grynosios sutaptinés fonemos yra ie ir uo. Pagal komponenty kokybe literatiirinés lietuviy kalbos dvibalsinés fonemos skirstomos j fonemas, kuriy: a) pirmasis komponentas daugiau ar maziau atviras balsinis elementas, 0 antrasis uzZdaras; Siai grupei priklauso ai, au; : b) pirmasis komponentas vidutinio atvirumo, o antrasis — uZdaras; Siai grupei priklauso e7, eu, 913 c) abu komponentai daugiau ar maziau udZdari; siai grupei priklauso ui; d) pirmasis komponentas uZdaras, o antrasis — vidutinio atvirumo; siai grupei priklauso ie, uo. Pagal lipy veikla jos skirstomos j fonemas, kuriy: a) abu komponentai lipiniai; siai grupei priklauso uo; b) pirmasis komponentas nelipinis, o antrasis — liipinis; Siai grupei priklauso au, eu; c) pirmasis komponentas liipinis, o antrasis — neliipinis; Siai grupei priklauso 92, ui; d) abu komponentai neliipiniai; siai grupei priklauso ai, ei, ie. 1, Grynosios sudétinés dvibalsinés fonemos Fonema ai. Ji prasideda uZpakalinés eilés Zemutinio pakilimo balsiniu elementu a ir baigiasi prieSakinés eilés aukStutinio pakilimo balsiniu elementu 2. Tarp air i yra du trumpi pereinamieji balsiniai elementai: atviras e (mazZdaug 4’’— 6"ilgumo) ir labai atviras 7 (mazdaug 5” —7” ilgumo). Fonema ai esti Zodzio pradZioje, pvz.: dikdioti, aigara “Sapas, Siaudelis’, aikité; Zodzio viduryje po kietyjy priebalsiy, pvz.: kdilis, Raista, gaidys, mergdité, 42 aukétaitis, naslaiciduti; atvirame ir ugdarame Zodzio gale po kietuju priebalsiy ir po minkStyjy afrikaty &, d#4, pvz.: visdt, vaikai, jdutiai, gaidziai, vaikais, pifstais, fisais, kafdiais, gaidziais; vienskiemeniuose ZodZiuose, Pvz.: gais, kais, dais ir kt. Biidingiausi kombinaciniai fonemos ai atspalviai yra Sie: a) labai suprieSakéjes az po minkStujy afrikaty ¢’, dz’, pvz.: jauciai, mar ciai, médziai, valdziat ir kt.; b) nedaug suprie’akéjes ai po kietyjy lieZuvio priegakiniy pricbalsiy d, t; n, 1, 5, § 2 Zit kt., lipiniy m, b, p, ¥, PV4.: namais, tais, vaikas ir kt.5 c) Siek tiek suuZpakaléjes ai po lieZuvio uzpakaliniy priebalsiy g, Rk, pvz.: gaila, vargai, kaigo, kat ir kt. Fonema au. Jos artikuliacija prasideda uZpakalinés eilés Zemutinio pakilimo atviru balsiniu elementu a4 ir baigiasi uzpakalinés eilés aukStutinio pakilimo uzdaru balsiniu elementu uv. Tarp Siu dviejy komponenty yra trys labai trumpi pereinamieji balsiniai elementai: atviras delabializuotas 9 (maZdaug 4" —6" ilgumo), uZdaras laipinis o (mazdaug 3—5" ilgumo) ir atviras 4 (mazdaug 6” —~ 7” ilgumo). Jie tariami tuo metu, kai lieZuvis i8 a tarimo padéties atsitraukia atgal ir kyla prie kietojo gomurio uzpakalinés dalies, kol pasiekia uZdaro u balsinio elemento tarimo padétj, o liipos tuo paciu metu suapvalinamos ir atkiSamos i prieki. Biidingiausi kombinaciniai fonemos au atspalviai yra Sie: a) labai suprieSakéjes au po visy minkstyju priebalsiy, pvz.: Rniaitké, lidutis, SiduStis, jaiismas ir kt.; S10 atspalvio artikuliacija prasideda labai supriegakéjusiu palsiniu elementu a ir baigiasi kiek suprieSakéjusiu 4; b) kiek suprieSakéjes au po kietyjy lieZuvio priesakiniy priebalsiu d, ¢, 75 1, s, §, 2, 2 ir kt. ir laipiniyu m, 6, p, ¥, PvZ.: baiisti, naudd, tdu ir kt.; c) nedaug suuzpakaléjes au po kietyjy liezZuvio u%pakaliniy priebalsiy 2; k, pvz.: gaurai, katiké, kdulas ir kt. Fonema ei. Dabartinéje rasyboje ji Zymima dviem %enklais: po kietuju priebalsiniy fonemy sumink&’téjusiy atspalviy genklu ei, pvz.: lakei (bit. 1. 2 asm.), 0 po priebalsiniy fonemy, kilusiy iS priebalsio junginio su jo ir poj — Yenklu ai, i&skyrus jungtukus jér, jéigu, pvz.: lakiat (sk. laket), broliat (sk. brdlei), vifgiai (sk. viFZei), jai (sk. jéi) ir kt. Ir lietuviy literatiirinéje kalboje, ir tarmése etimologiSkai raSomas ai Siuo atveju yra tariamas ez, nes ai pirmasis komponentas balsinis elementas a, veikiamas prie’ jj einantio mink&tojo priebalsio arba j (progresyvinis supanaséjimas) ir po jo einancio — antrojo savo komponento — prieSakinés ecilés palsinio elemento i (regresyvinis supanadéjimas), visigkai suprieSakéja ir virsta prieSakinés eilés vidutinio pakilimo balsiniu elementu e. [simtis yra ai po minkstyjy afrikaty ¢’, d#’ (zr. Fopema ai). Tarp pagrindiniy fonemos ei komponenty yra du trumpi pereinamieji balsiniai elementai: labai uZdaras ¢ (5—7" ilgumo) ir atviras trumpas 7 (6”—8” ilgumo), tariami tuo metu, kai lieZuvis i8 atviro balsinio elemento e padéties kyla prie kietojo gomurio, kol pasiekia uZdaro i tarimo padétj. Biidingiausi kombinaciniai fonemos e2 atspalviai yra Sie: 14 Po minkstyjy priebalsiy ir po j, i&skyrus minkétasias afrikatas @’, dz’, lietuviu literatirinéje kalboje ai tariamas ei, rasomojoje kalboje Zymimas Zenklu ai. 43