(Ra
L HTUVIU
KALB
OTYR
OS
KLAUS
IM
A
LW
L
Be s
VOLS)
FOS
Re
MiO:
KS,
UW
Use
AcK
(A
DGB
Mis
14h
J.
JABLONSKIS
—
LIETUVIU
LITERATURINES
KALBOS
UGDYTOJAS'
K.
ULVYDAS
XIX
amz.
pasku inieji
i
XX
amz.
pi mieji
deSim meciai
lie u iy
li-
e a ii inés
kalbos
is o ijoje
y a
nepap as ai
eikSmingi:
uo
me u
in ensy-
iausiai
yko
i
galu inai
pasibaigé
lie u iu
nacijos
i
nacionalinés
kalbos
o ma imosi
p ocesas,
lie u iy
li e a i iné
kalba,
p adéjusi
sa o
aidos
keliq
da
XVI
amz.
idu yje,
uo
me u
pakilo
i
nauja,
nacionalinés
kal-
bos
pakopa,
p asidéjo
naujas,
nacionalinés
lie u iy
li e a i inés
kalbos
aidos
e apas.
J.
Jablonskis
lie u iy
nacionalinés
li e a i inés
kalbos
o ma imosi
is o ijoje
i8
kalbininky
uzima
paciq
zymiausiq
ie a.
Jo
nuopelnai
lie-
u iu
kalbos
kul i ai
i
lie u iy
kalbos
mokslui
y a
okie
eikSmingi
i
dideli,
kad
jiems
nué ies i
eiké y
iSsamiy
monog a iniy
y inejimu.
Ne
el ui
jis
dazmai
bu o
adinamas
lie u iy
li e a inés
kalbos
é u,
di-
dziausiu
jos
ugdy oju.
I
i$
ik ujy
isa
jo
ku ybiné
eikla
nuo
pa
uni-
e si e iniy
s udiju
me u
iki
pasku inio
gy enimo
a odisio
y a
ski a
lie u iy
li e a i inei
kalbai
gai in i
i
ugdy i,
lie u iy
kalbos
moks-
lui
kel i.
Gimes
1860
m.
g uodzio
30
d.
Kubiliu
kaime,
ne oli
K.
Naumiescio,
lie u iu
als ie¢iy
Seimoje,
kiidikys e
i
anks ybaja
aikys e
p aleido
pa-
cioje
gim inéje,
nuo
12
iki
17
m.
amZiaus
(ben
asa os
a os ogy
me u)
gy-
eno
Mei& uose,
p ie
pa
K.
Naumiescio,
éliau
a os ogu
pa aziuoda o
i
Rygiskius,
G iskabidzio
apylinkése,
ku
é ai
bu o
nusipi ke
Uki.
Nuo
Rygiskiu
kaimo
pa adinimo
i
kilo
J.
Jablonskio
daznai
a o asis
sla-
py a dis
—
Rygiskiu
Jonas.
:
Vadinasi,
J.
Jablonskis
jau
pacius
pi muosius
zodzius
a e
a
a me,
ku ios
pag indu
is o ijos
bu o
lem a
o muo is
nacionalinei
lie u iy
li e-
a i inei
kalbai.
Nuo
gim osios
pie iniy
aukS aiciy
aka ieciy,
a ba
su al-
kie¢iy,
a més
J.
Jablonskis
nenu olo
isa
gy enima,
iS
jos
jis
séemési
daugiausia
medZiagos
isiems
sa o
kalbos
p ak ikos
i
mokslo
da bams.
Kad
labiau
ig y8ké u
J.
Jablonskio,
da
aiko
i
jaunuolio,
cha ak-
e io
i umas,
s a bu
p isimin i
ano
me o
lie u iy
kalbos
i
lie u iy
kalbos
mokslo
padé i.
1
Su umpin as
p aneSimas,
skai y as
1960
m.
g uodzio
24
d.
Lie u os
TSR
Mokslu
akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a u os
ins i u o
su eng oje
mokslinéje
kon e encijoje,
ski oje
J.
Jablonskio
100
me y
gimimo
sukakéiai
paminé i.
5
Pony,
sulenkéjusiy
kunigu
i
didziosios
mies y
gy en oju
dalies
uz-
mi S a
i
paniekin a,
ca ines
aldzios
pe sekiojama
i
naikinama
lie u iy
kalba
skambéjo
ik
Siaudineje
pas ogéje.
Cia
nuo
nea menamy
laiky
sun-
kius
da bo
zmogaus
gy enimo
Zingsnius
lydéjo
i
leng ino
melodingos
i
s ajingos
liaudies
dainos,
keliancios
da bo
Zzmoniy
d asia
i
ik epian-
ios
jiems
il i
sulauk i
ge esnio
i
S iesesnio
gy enimo;
Cia
ilgais
Zie-
mos
aka ais,
daznai
ik
degan¢ia
skala
pasi’ iecian ,
bu o
sekamos
an-
as igkiausios
pasakos,
bu o
menamos
aizdingiausios
misles,
skambéjo
neigsenkas
liaudies
samojis.
Mokyklu
bu o
nepap as ai
maza,
i
He
u iu
kalba
jose
nebu o
dés oma.
Tik
Ma ijampoles
(daba
Kapsuko)
gimnazijoje
(ku iq
1881
m.
baigé
J.
Jablonskis)
ca o
aldzia,
no édama
a i auk i
besimokan¢ius
lie u iu
aikus
nuo
lenky
i akos,
bu o
leidusi
akul a y iai
des y i
i
iena
sa ai ine
lie u iu
kalbos
pamoka.
No s
J.
Jablonskio
aikys eje
i
jaunys éje
jau
bu o
pasi ode
okiu
eik’mingy
lie u iu
g ozines
li e a u os
klasiky
ki iniy,
kaip
nemi s a-
mi
K.
Donelai¢io
,,Me ai”,
A.
Ba anausko
,,Anyk&ciu
Silelis",
M.
Valan-
éiaus
,,Palangos
Juzé"
i
k .,
a¢iau
isa
ai
da
ebu o
aip
negausiai
paskleis a
i
aip
sunkiai
p ieinama
bei
gaunama,
kad
né a
ko
né
kalbé i
apie
y
ki iniu
i aka
jaunajam
J.
Jablonskiui.
Vaka y
Eu opoje
lie u iu
kalba
bu o
iSga sines
A.
Sleiche is,
1856
m.
pa ases
pi maja
moksline
lie u iy
kalbos
g ama ikg.
Lygiai
po
20
me u,
.
y.
1876
m.
(kai
J.
J
ablonskis
mokési
gimnazijoje),
i&samia
i
labai
k uops-
éiai
pa aSy a
lie u iu
kalbos
g ama ika
igleido
F.
Ku Sai is.
]
lie u iu
kalba,
kaip
i
ienqa
s a biausiuju
i
ak ualiausiuju
y inéjimo
objek u,
Ziu-
ejo
ne
ik
Zymiausieji
Vaka u
Eu opos,
be
i
Rusijos
ling is ai
—
okie
lyginamojo-is o inio
indoeu opieciy
a
sla u
kalbu
mokslo
a s o ai,
kaip
A.
Po ebnia,
F.
Fo una o as,
I.
Boduenas
de
Ku ené,
kiek
eéliau
A.
Sach-
ma o as
i
k .
Ig
paciy
lie u iu
i
gim osios
kalbos
s udijas
daugiausia
bu o
jisi au-
ke
A.
Ba anauskas
i
jo
mokinys
enomenalus
kalbininkas
K.
Jaunius.
Visa
ai
u in
gal oje,
negalima
pami s i
o,
kad
ca iné
eakcija
smaugé
be
koki
lie u ybes
pasi eigkima,
jau
ien
lie u isky
knygu,
spausdin u
lie u iskomis
aidémis,
skai ymas
bu o
laikomas
didziuliu
poli iniu
nusikal imu,
uz
ku i
g iezciausiai
bu o
pbaudziama.
Bazny¢cia
liaudZiai
p uko’ a
kalba,
ku ia
bu o
pa asy a
,,B oma,
a -
e a
ing
iecnas i",
,Zi a ai
S en uju",
,Pekla",
kan ickos
i
ki os
baz-
ny inés
knygos.
I
aip
bu o
ge iausiu
a eju,
nes
Siaip
daugelyje
Lie u-
os
ie u,
ypac
idu io,
y y
i
pie yciu
Lie u oje,
daugiausia
gal
Vilniaus
k as e,
didelé.
kunigy
dalis
pu o
isigskai
sulenkéjusi
i
lie u iskai
su
liaudimi
negaléjo
palaiky i
jokio
ySio,
liaudis
éia
bu o
p i e s inai
len-
kinama,
jos
au ine
samoneé
slopinama.
Ne
pacioje
Ma ijampolés
gimnazijoje,
ku i
Siaipjau
bu o
eiksmin-
gas
kul i os
zidinys
Lie u oje,
ieSpa a o
eakciné
d asia,
bu o
isiSak-
nijes
lenkiskasis
bu zuazinis
nacionalizmas
i
Zo inizmas.
Daugelis
lie-
u iy
als ieciu
aiku
imda o
gédy is
sa o
é u
i
ju
kalbos,
ilgainiui
jie
isigkai
igsizadéda o
sa o
au ybes
i
gim osios
kalbos.
6
Sup an ama,
kad
J.
Jablonskis
da
jaunas
bu o
issiugdes
i a
cha-
ak e i
i
im ai
Zi éjo
i
gy enima.
Te u
i
giminiy
aginamas,
i
kunigu
semina ija
jis
nes ojo,
o
éme
s udijuo i.
Mask os
uni e si e e
klasikine
ilologija,
ikedamasis,
baiges
uni e si e a,
gau i
moky ojo
ie a
Lie u-
oje.
Jeigu,
mokydamasis
gimnazijoje,
jis
da
i
za ejosi
oman iSkomis
T.
Na bu o,
A.
Micke iéiaus,
I.
K aSe skio
paziii omis
i
Lie u a
i
sa e
ka ais
bu o
belaikas
okio
ipo
lie u iu,
ku j
ge iausiai
cha ak e izuoja
zinomoji
sena
o mulé
gen e
li uanus,
na ione
polonus,
ai,
s udijuoda-
mas
Mask os
uni e si e e,
pazangiy
usu
p o eso iy
ugdomas
i
o
uni e -
si e o
s eikos
i
ki ybingos
a mos e os
supamas,
aip
pa
pa eik as
kylan-
Gio
lie u iy
nacionalinio
judéjimo,
jis
galu inai
pasi yzo
isas
sa o
je-
gas
ski i
lie u iy
kul u ai
kel i,
odel,
ga es
1885
m.
diploma,
g izo
i
Lie u a,
ikédamasis
Cia
isijung i
i
liaudies
S ie imo
da ba.
Be
sulig
uni e si e o
baigimu
p asidéjo
aud ingas,
u iningas
i
ku y-
bingas
J.
Jablonskio
gy enimas,
pilnas
a go,
skausmo,
nusi ylimu,
kan-
¢iy
i
ko os
uz
S iesq
bei
moksla.
Moky ojo
ie a
jis
ega o
po
kele iu
me u,
be
ne
Lie u oje,
kaip
s ajojo,
0
La ijoje
—
Min aujos
gimnazi-
joje.
Nepa ikes
ca inei
aldiiai,
jis
iskeliamas
da
oliau
nuo
Lie u os
—
i
Talina.
Rusijos
Moksly
Akademija
jam
pa ede
edaguo i
didziausiq
i
eikSmingiausiq
o
me o
lie u iy
leksikog a ijos
da ba
—
A.
Juskos
Zo-
dyna.
Tik indamas
i
pildydamas
zodyno
medZiaga,
asa os
a os ogu
me-
u
jis
pa aziuoda o
i
Lie u a.
1900
m.
asa a,
gy endamas
Lie u oje,
jis
ka u
su
P,
A izZoniu
pa agé
,,Lie u iskos
kalbos
g ama ika",
iséjusiq
is
spaudos
1901
m.
i
su aidinusia
didziuli
aidmeni
lie u iu
li e a inés
kal-
bos
is o ijoje.
Vien
dél
o,
kad
i
ca o
zanda u
ankas
pa ekusiame
palangis-
kio
gydy ojo
L.
Vaineikio
laiske,
asy ame
izymiam
lie u iu
e oliucinio
judéjimo
eikéjui
V.
Micke i iui-Kapsukui,
bu o
minima,
jog
pas
J.
Jab-
lonski
esa
galima
gau i
lie u isku
knygu,
jis
a leidziamas
i8
da bo,
o
ki ais
me ais
is emiamas
oliau
nuo
Lie u os.
Ka u
su
é u
j
i8 émima
yks a
i
y esnysis
sunus
(1960
me ais
mi es
Lie u os
TSR
MA
akademikas
Kons an inas
Jablonskis).
Ki i
Seimos
na iai
liko
Lie u oje.
IS em as
J.
Jablonskis
apsigy eno
Psko e.
Pazymé ina,
kad
i
is em yje,
kaip
anks¢iau
uni e si e e
i
Taline,
jis
oliau
jau é
pazangiu
usu
mokslininku
globa:
Rusijos
Moksly
Aka-
demija,
akademiky
F.
Fo una o o
i
A.
Sachma o o
ipes iu,
uz
A.
Jus-
kos
Zodyno
edaga ima
pasky e
jam
po
100
b.
ménesinio
a lyginimo.
Toji
pa
Rusijos
Mokslu
Akademija
iS ipino
jam
leidima
g iz i
iS
is-
em ies
i
Lie u a.
1903
m.
jis
apsigy eno
Siauliuose.
Pe sikéles
1904
m.
su
Seima
i
Vilniy,
J.
Jablonskis
mégino
isijung i
i
spaudos
da ba,
be ,
bu zuaziniu
leidéjy
ignaudojamas,
negaléjo
ne
sa o
éeimos
igmai in i, odél
ku i
laika
dés é
lie u iy
kalba
Vilniaus gimnazi-
jose,
uz
$i
da ba
egaudamas
nedideles
isuomenés su enkamas
paSalpe-
les,
Véliau
lais ai
samdomo
moky ojo
eisémis
isiku e
Pane ézio
moky o-
ju
semina ijoje,
ku
dés é
lie u iy
kalba.
Dél
di ek o iaus
in igy
u ejo
igsikel i
i
B es a,
ku
ga o
e a ine
lo ynu
kalbos
moky ojo
ie a.
Cia
isiskai
paélijus
s eika ai,
paaS éejus
ch oniskai
inks u
ligai,
pe sikelé
j
Ga dina.
1911
m.
i8leido
ki a
nepap as ai
eikSminga
g ama ikos
da ba
—
7
,Lie u iy
kalbos
sin akse".
P asidéjus
pi majam
pasauliniam
ka ui,
ku }
laika
di bo
VelizZe,
Vi ebsko
gube nijoje,
eliau
—
Vo oneZe,
ku
bu o
e aka esi
daug
lie u iu,
ypa¢
mokslei iy.
Cia
liga
jau
iek
p og esa o
i
ji
sukaus é,
kad
nebegaléjo
paei i
i
1
pamokas
azinéjo
aciukais.
Dés-
ydamas
lie u iy
kalba,
ka u
su
ki ais
moky ojais
pa engé
d i
dalis.
skai iniu
,,Va go
mokyklai",
be
o,
iSleido
,Musu
a8yba"
i
ki us
kal-
bos
da bus.
1918
m.
asa a
J.
Jablonskis
g izo
ij
Lie u a
i
apsigy eno
Vilniuje,
ku
ebesiau éjo
okiskieji
okupan ai.
Ligos
iskamuo as,
be
jokio
u o,
jis
él
a sidi é
su
Seima
a ge.
Taciau
nep aéjo
né
pusés me y,
i
Lie u-
oje
bu o
paskelb a
Ta yby
aldzia.
Komunis y
pa ija
i
Laikinoji
Ta y-
buy
Lie u os
e oliuciné
y iausybé,
i e indama
J.
Jablonskio
nuopel-
nus
lie u iy
au os
kul ai
i
mokslui,
pasky é
jam
s ambiq
ienka ine
pagalpa
i
nuola ini
a lyginimg.
Vilniuje
gy endamas,
1918
m.
jis
isleido
pla esnés
apim ies
,,Lie u iy
kalbos
g ama ika”.
Be
neilgai
jam
eko
dziaug is
suda y omis
da bo
salygomis.
Ta ybu
aldzia
Lie u oje
bu o
uz-
gniauz a.
1919
m.
asa a
i$
Vilniaus
J.
Jablonskis
pe sikélé
i
Kaung,
ku
dés é
lie u iy
kalba
moky ojy
ku suose,
o
1922
m.
bu o
igs ink as
naujai
is eig o
Kauno
uni e si e o
Humani a iniy
moksly
akul e o
ga bés
p o e-
so ium.
Kad
i
bidamas
ligos
isi8kai
p ikaus y as
p ie
ezimelio,
jis
ne-
si enkino
ga bés
p o eso iaus
i ulu,
0,
kol
galéjo,
des e
s uden ams
lie-
u iy
li e a ii inés
kalbos
ku sq.
Kai
jau
nebegalejo
né
plunksnos
aldy i,
sa o
min is
dik uoda o
ki iems.
Kad
i
sunkiomis
salygomis
di bdamas
bei
didZiai
nes eikuodamas,
J.
Jablonskis
Kaune
1922
m.
igleido
placiaja
,Lie u iu
kalbos
g ama ika”,
1925
m.—,,Lie u iy
kalbos
ado élj
pi mosioms
idu iniuy
mokykly
kla-
sems",
1928
m.—,,Linksnius
i
p ielinksnius”.
Be
Siu
da by,
J.
Jablonskis
pas a aisiais
sa o
gy enimo
me ais
o-
liau
esé
da
1883
m.
p adé aji
aisinga
spaudos
da ba:
jis
pa asé
i
i8-
spausdino
daug
s aipsniy
i ai iais
kalbos
kul i os,
kalbos
mokslo,
isuo-
menés
gy enimo
klausimais,
li e a ii inémis
i
pedagoginemis
emomis
i
daug
knygu
ecenziju.
Mi é
J.
Jablonskis
1930
m.
asa io
23
d.
Kaune,
nepalikdamas
Seimai
jokio
u o,
jokiy
namy
bei
kiy,
ik
sa o
da bais
pasis a es
nenyks amq
paminklq.
Jo
zmonai
naglei
Kauno
uni e si e o
ado ybé
ik
su
didelémis
pas angomis
ig ipino
pasalpq
p agy enimui.
Didzioji
i
pa i
eikSmingiausioji
J.
Jablonskio
aSy inio
palikimo
da-
lis
y a
paskelb a
jo
a8 y
penkia omio®
i
ink iniy
as y
d i omio®
pa-
idalu.
Ki a
dalis,
p z.:
,Lie u iy
kalbos
ado élis
pi mosioms
idu iniy
mokykly
klaséms",
skai iniy
,,
Va go
mokyklai"
I
i Il
d.,
,,
l umpas
zemés
ap asymas",
,,PasakéCios",
,,
Visuomenes
inamiai",
,,Baisusis
milzinas",
,,U -
inis
zmogus",
,,Keli
mokslei iy
e imai"
i
isa
se ija
ki y
e imy
i
da bu!,
pa eikala usiy
i8
J.
Jablonskio
daug
laiko
i
jégu,
Cia
né
nej-
2
Jablonskio
aS ai
( edaga o
J.
Bal ikonis),
1—5,
Kaunas,
1932—1936.
3
J,
Jablonskis,
Rink iniai
aS ai
(suda é
J.
Palionis),
1—2,
Vilnius,
1957—1959.
4
J,
Jablonskio
da by
bibliog a ijq
Z .
,,A chi um
philologicum",
2,
15—37,
Kaunas,
1931,
8
eina.
Kolek y inj
eks o
e ima
i
jo
s a s yma-su
mokiniais
klaséje
a
audi o ijoje
Jablonskis
bu o
pasi inkes
kaip
ienq
kalbos
mokymo
p ie-
moniu.
No s
dalis
y
e imy
daba
jau
bus
ge okai
sens eléje
u inio
po-
zi iu,
aciau
anuome
jie
y a
u éje didele
eikSme
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ugdymui,
jos
aSybiniy,
mo ologiniy
i
sin aksiniy
no my
i i i-
nimui;
kalbos
pozZi i iu
jie
i
daba
né a
nus oje
eiksmés,
odél
daznai
ju
negalima
né
lygin i
su
Siaip
sau
e imais,
a lik ais
daugelio
ki y
e -
éju.
J.
Jablonskis
sa o
gy enime
y a
a likes
daugybe
i
okio
lie u iu
li e a i inés
kalbos
ugdymui
didele
eikSme
u éjusio
kalbos
da bo,
ku-
io
nejmanoma
i8 eikS i
nei
omais,
nei
puslapiais
bei
lankais.
Cia
u imos
gal oje
jo
kasdieninés
konsul acijos,
jo
ilgame é
aisinga
pedagoginé
eikla,
pa eikala usi
ypa¢
daug
s eika os
i
jégu.
Daba ,
kai
p aéjo
Sim as
me yu
nuo
J.
Jablonskio
gimimo
i
daugiau
kaip
30
me u
nuo
jo
mi ies,
jis
iskyla
p ie’
mus,
kaip
iena
didziausiy
asmenybiy
ne
ik
lie u iy
li e a i inés
kalbos,
be
i
lie u iy
au os
kul-
u os
is o ijoje.
Jeigu
a siminsime
jo
nuola inj
p ie a inj:kilnojima
is
ieno
mies o
j
ki a,
jo
emima,
pe sekiojima,
jo
sunkia,
iesiog
s eika a
sug io usia
ko a
dél
duonos
kasnio,
jo
pe
daugelj
me y
iki
pa
mi ies
p og esa usiqa
liga
i
ka u
paz elgsime
i
jo
i8 a y aji
da bo
ba a
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ugdymo
i
lie u iy
nacionalinés
kul i os
kélimo
s i yje,
ik ai
u ésime
nus eb i,
i8
ku
jisai,
aip
anks i
pa a ges
king
i
isai
palie-
ges,
sémési
sa o
da bams
iek
nepalauziamos
alios,
ene gijos,
pasiauko-
jimo
i
d asinés
s ip ybés,
kas
gi
isa
gy enima
ska ino
jo
pasi yzima
di b i
lie u iy
li e a i inés
kalbos
i
lie u iy
kalbos
mokslo
ugdymo
da bq.
Visas
jo
sunkus,
be
au us
gy enimas,
isas
jo
da bas
odo,
kad
nieko
jis
labiau
neb angino
i
nemyléjo,
kaip
iesa
moksle
i
sa o
gim-
aji
k aS a,
jo
liaudi.
Meilé
gim ajam
k aS ui
i
jo
liaudZiai
eiké
jam
mo aliniy
jégu
ko o i,
kaip
jis
pa s
aSé, uz
duona,
S iesa
i
lais e
isnau-
dojamai
liaudziai.
Toji
meilé
aip
pa
eiké
jo
asmenybei
iek
zmogisko
$ iesumo,
au umo
i
Za umo,
kad
uo
s ebéjosi
isi
a ciau
su
juo
susi-
di e,
uo
i
Siandien
s ebisi,
kas
ben
kiek
susipaZis a
su
jo
gy enimu
i
da bais.
Visuomenés
eikloje
J.
Jablonskis
nebu o
su apes
su
jokiomis
bu -
Zuazinémis
pa ijomis,
ku iy
jo
laikais
jau
nes igo.
Taciau,
kaip
i
nemaza
ki u
o
me o
in eligen u,
dél
isuomeniniy-poli iniy
pazi i y
ibo umo
jis
nesup a o
nei
klasiy
ko os,
nei
da bo
zmoniy
e oliucinio
judéjimo
eikSmés.
Jis
nuoSsi dziai
ikéjo,
kad
liaudj
galima
pada y i
laiminga
ien
S ie imo
kélimu.
Cha ak e izuojan
J.
Jablonskio
asmeni,
da
eikia
p idu i,
kad
jis
myleéjo
ne
ik
sa o
gim aja
kalba
i
sa o
au a,
be
i
ki y
au y
kalbas
i
omis
kalbomis
kalbancius
zmones
bei
jy
kul ii a.
Su
didele
paga ba
apie
ji
a siliepia
ne
ik
bu e
jo
mokiniai
lie u iai,
be
i
ki y
au y
a s o-
ai.
J.
Jablonskis
sa o
uoz u
nepap as ai
paga biai
a siliepda o
apie
sa o
p o eso ius
Mask os
uni e si e e
—
izymiausius
usy
ling is us
akad;
F.
Fo una o a
i
ypaé
p o .
T.
Ko Sq.
Jis
jiems
bu o
dékingas
uz
lie u iu
kalbos
aukS inima
i
ska inima
a sidé i
jos
ugdymui
i
y imui.
a
Ka u
jis
labai
e ino
usy
ling is ika,
li e a u a
i
pazangia
usy
kul-
a a.
Rusy
ling is ika
padéjo
jam
susi o muo i
i
kaip
li uanis ui.
S a biausias
J.
Jablonskio
kalbos
da by
Sal inis
i
jo
ugdomos
na-
cionalinés
li e a i inés
kalbos
no muy
k i e ijus
bu o
liaudies
$nekamoji
kalba.
Tai
jis
pa s
aiSkiai
nusako
jau
sa o
pi mosios
g ama ikos
p a a me-
je
Siais
ZodZiais:
j»-Fasy ojas,
ku is
no i
sus a y i
kalbos
ado elj,
p i alo
kaip
eikian
pa s
is i i
Snekamaja
kalba,
nes
aSomoji
a ba
aS y
kalba
ik ai
an jos
is a ymu
e eiké y
em i
...
su a ojan
p ie
zmoniy
kalbos
i
a8y oju
da bus,
eikia
bi i
labai
a sa giam:
g ama ikai
is
u
da by
ik-
ai
okie
e eikia
im i
maZmoZiai,
ku ie
y a
iesiai
pasem i
iS
zmoniu
kal-
bos
i
pa em i
an
os
kalbos
js a ymu.
I
Zmoniy
kalba
su a ojan
g ama ikos
ikslui,
eikia
bi i
a sa giam:
miusu
au a
nuo
seny
seno es
ken éjo
isokias
s e imas
i ekmes,
ku ios
ge okai
sugadino
i
au os
kalba.
T umpai
sakan ,
paciu
gmoniy
kalboje
daug
kas
y a
pa em a
an
s e imujy
kalbu:
i§
s e imujy
kalby
isib o e
misu
kalbon
ne
ik ai
daugybe
s e imu
Zodziu,
be
i
nemaza
eiskiniu,
ku ie
e S e
e sia
misy
Zmoniu
kalba.
Teip,
p ie
zodziy
i
eiskiniy
ik-
ai
lie u isku,
a ojamu
a p
zmoniy
nuo
seny
seno és,
y a
musy
Sneka-
mojoje
kalboje
daug
i
siukéliy.
Tos
Siukslés
eikia
moké i
a ski i
nuo
g idy,
nes
g ama ikai
ik ai
zmoniu
kalbos
g idai
e eiké y
su a o i’>.
Pa i
nacionalines
lie u iy
li e a ii os
kalbos
pag inda,
aip
pa
a miy
i
li e a i inés
kalbos
san yki
J.
Jablonskis
nusako
aip:
,,RaSomosios
kalbos
iesas
isuome
igija
kokia-no in
iena
a mé;
ki os
a meés
p i-
duoda
jai
ik ai
sa o
ge iausius
mazmoiius...
Jei
asomoje
a méje
s inga
kokio
ZodZio,
ku is
y a
zinomas
ik ai
i
ki y
a miu,
aSy ojas
u i
a o i
a
Zodi,
is iek
kame
ji
azdamas;
jei
as y
a méje
né a
kokiu
ik ai
lie u-
isky
ei&kiniu,
a ojamu
ki ose
a mése,
aSy ojas
p i alo
naudo is
is
ki u
a miy;
jei
aSy ojui
y a
Zinoma,
kad
jo
a ojamas
Zodis
be eik
i-
su
ki aip
bus
sup an amas,
jis
u i
kiek
galédamas
aikin is
p ie
skai y-
oju
i
isada
upin is,
kad
ji
sup as y
daugumas.
Teip
pasielgian
su
ki omis
a mémis
i
aSan
,, iena"
a me
galima
bus
ikée is,
juog
as u
a mé
bus
sup an ama
skai y ojams
i
igis
isas
;, aSomosios
kalbos"
ie-
sas.
Taigi
Si os
g ama ikos
kalba
bus
,,pap as oji
su alkieciy
a me”,
ik
bus
ji,
ku
eikian ,
i
ki omis
a mémis
sus ip inama
i
su emiama"®.
Be eik
isas
J.
Jablonskio
k ybines
eiklos
laiko a pis
su apo
su
nacionalinés
lie u iy
li e a i inés
kalbos
o ma imosi
laiko a piu.
Tokiu
biidu
jis
pa s
galéjo
iesiogiai
s ebé i
lie u iu
nacionalinés
li e a inés
kalbos
o ma imosi
p ocesq
i
ak y iai
jame
daly au i.
Tas
jo
daly a-
imas
del
didelés
kalbininko
e udicijos,
s eikos
nuo okos
i
gilios in ui-
cijos
bu o
labai
aisingas
i
eikSmingas.
Zinoma,
mes
ne u é ume
pe -
e in i
J.
Jablonskio
aidmens,
laikydami
ji
ienin eliu
lie u iy
nacio-
nalinés
li e a i inés
kalbos
ugdy oju
i
ne
jos
é u,
kaip
ka ais
bu o
pasakoma,
be
is
dél o
ne eikia
pami s i,
kad
ki o
okio
ene gingo,
suma-
naus,
aip
puikiai
eo iSkai
pasi uosusio
kalbininko,
su
okia
meile
di ban-
éio
lie u iy
nacionalines
li e a i inés
kalbos
ugdymo
da ba,
Lie u oje
5
Pe as
K iauSai is,
Lie u iskos
kalbos
g ama ika...
1,
Tilzé,
1901.
°Ten
pa ,
1—2.
10
nebu o.
Sia
p asme
J.
Jablonskis
bu o
oli
p alenkes
ki us
du
jzymiuosius
lie u iu
kalbininkus
—
A.
Ba anauska
i
K.
Jauniy,
ku ie
nesugebejo
jaus-
i
gy u
i
placiy
besi o muojancios
lie u iy
nacijos
eikaly
i
nemokejo
‘susie i
ju
su
sa o
i iamuoju
da bu.
Cia
kalbama
p asme
J.
Jablonskiui
negaléjo
p ilyg i
né
jauniausiasis
o
izymiojo
ke e o
a s o as
K.
Buga.
Tuo
a pu,
kai
A.
Ba anauskas
i
ypac
K.
Jaunius
bei
K.
Baga
S u ma o
kalbos
mokslo
i sines
i
sa o
i& ady
naujumu
bei
o iginalumu
s ebino
iek
Vaka u
Eu opos,
iek
Rusijos
kalbos
mokslo
au o i e us,
J.
Jablonskis
bu o
a sidéjes
pap asciausiems
kasdieniniams
nacionalinés
lie u iy
li e a-
u inés
kalbos
p ak ikos
klausimams,
nuo
ku iy
g ei o,
ope a y aus
i
moksliskai
pag is o
sp endimo
labai
daug
pa éjo
olesnis
lie u iy
nacio-
nalinis
li e a i inés
kalbos
aidos
kelias,
os
kalbos
obulejimas.
Bu zuaziniai
y iné ojai
J.
Jablonskj
ka ais
pa adinda o
kalbininku
eklek iku.
Pas ebé ina,
kad
oks
jo
apibudinimas
ne ikslus
i
ne eisingas,
nes
jis,
i
i8
i ai iu
a miy
bei
as y
lasiodamas
kalbos
ak us
i
juos
aigskindamas,
laikési
g iez os
sis emos,
isuome
u éda o
uzsib ézes
aisky
iksla,
isa
gy enima
ado a osi
ieningu
li e a i inés
kalbos
no my
pa ik inimo
k i e ijum
—
nesuzalo a
liaudies
$nekamaja
kalba.
No s
jo
da be
isu
pi ma
ealumas
i
p ak iskumas
y a o,
aciau
ne ikslu
bu u
adin i
ji i
ien
kalbininku
p ak iku,
kaip
daznai
da oma.
Tiesa,
jis
y a
didzZiausias
i
p oduk y iausias
kalbininkas
p ak ikas
isoje
lie u iy
li e-
a i inés
kalbos
is o ijoje,
¢ia
jam
niekas
iki
Siol
negali
p ilyg i,
be ,
kaip
A.
Jugka
i8
isy
indi idualiy
au o iy
bu o
i
ebé a
zymiausias
lie u iyu
leksikog a as,
K.
Jaunius
—
aS iausias
one ikas
i
g ieZ as
one ikos
sis-
emin ojas,
K.
Biga
—
ySkiausias
kompa a y is as
e imologas,
akcen olo-
gas
i
leksikologas,
aip
J.
Jablonskis
ebe a
iki
Siol
nep alenk as
sin ak-
sininkas.
Vadinasi,
jis
ne
ik
li e a ii inés
kalbos
ku ejas
p ak ikas,
be
i
sin aksininkas
eo e ikas.
Tiesa,
J.
Jablonskio
sin aksés
da bams
kai
kas
i§
didziuokliy
bei
pasi-
pu éliu
p ikiSda o
i
daba
p ikisa
o iginalumo
s oka,
nea ibojima
lo-
gikos
i
g ama ikos
ka ego iju,
sekima
pasenusiais
usy
kalbos
sin aksés
ado eliais
i
.
.
Be
u
i8puikéliy
ad esu
eikia
pasaky i,
kad
jie,
ki o-
kiomis,
ge esnémis
salygomis
di bdami,
is
dél o
nepajégé
pa asy i
o igi-
nalesniy
sin aksés
da by,
ku
nebu y
painiojami
logikos
i
g ama ikos
dalykai.
Daugelis
po
J.
Jablonskio
pasi odziusiy
mokykliniy
lie u iu
kal-
bos
sin aksés
ado éliy
(M.
Du io,
P.
Klimo,
Z.
Kuzmickio,
P.
MeSkausko
i
k .),
no s
ju
au o iai
p a a mése
i
Siaip
s aipsniuose
ka ais
nemaza
y a
p isnekéje
apie
i ai ias
pasenusias
i
naujas
sin aksés
k yp is
i
ado-
éliy
eks e
pasiS ais e
okiomis
azémis,
Kaip
Ankséiau
(pa yzdziui,
apie
sakinius
su
iena isemis
dalimis)
bu o
manoma
aip...,
0
mokslo
(kazkokio
abs ak aus,
neapib éz o
»mokslo"!)
j ody a,
kad
y a
ki aip
i
pan.,
y a
ne
kas
ki a,
kaip
J.
Jablonskio
sin aksés
da by
pe di biniai,
ku iuose
dazniausiai
paka o a
ne
oji
pa i
ilius aciné
medziaga
—
ie
pa ys
J.
Jablonskio
sulasio i
kalbos
pa yzdziai.
Galima
d asiai
saky i,
kad
J.
Jablonskio
isi
a ski omis
knygomis
i8éje
g ama ikos
da bai
iki
miisy
dieny
y a
iSlaike,
jei
ne
isuome
p ak i-
ne,
ai
ben
eo ine
i
is o ine
e e.
Visame
J.
Jablonskio
aSy ame
il
palikime
g ama ikos
da bai
uzima
Zzymiausia
ie a.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
ugdymui
jie
u éjo
didziausia
eiksme,
nes
bu o
pla¢iausiai
a o-
jami,
skai omi,
pe di binéjami.
Dazna
ju
pe di binéjima
i
sekima
jais
eikiausiai
eikia
aiskin i
uo,
kad
né
ienas
ju
né a
kaip
eikian
p i ai-
ky as
mokyklos
eikalui.
Neka ybingam
moky ojui
ik ai
sunku
bu o
pagal
juos
dés y i,
ypac
Zemesnese
klasése.
Né
iename
jy
né a
jokiu
p a imy
a
kokios
g iez os
eminés-me odinés
medziagos
isdés ymo
sis-
emos.
Taciau
dél
u inio
glaus umo,
kalbos
aiskumo
i
aisyklingumo,
dél
e minologijos
ieningumo
i
iesiog
klasiskai
pa ink y
pa yzdziy
jie
daugeli
me y
bu o
nepakei¢iama
gim osios
kalbos
mokymo
i
mokymosi
p iemoné
iek
mokykloje,
iek
Siaip
gy enime.
Jie
i8
isu
J.
Jablonskio
da bu
i
bus
daugiausia
p isidéje
p ie
lie u iu
li e a i inés
kalbos
one i-
kos
i
aSybos,
mo ologijos
i
sin aksés
no my
pli imo
i
i i inimo.
Kad
ge iau
pajus ume
J.
Jablonskio
g ama ikos
da by
p og esy uma,
ju
kalbos
aiskuma
i
pap as uma,
pazi ékime
ik,
kaip
apibidinamas.
daik a a dis
1.
A.
Ba anausko,
2.
K.
Jauniaus
i
3.
J,
Jablonskio.
1,
,Daik o a dis
y a
ai
Zodis
susiléjes
isz
d éju
zodzu:
daik o- a dis
i
pasida o
énas
Zodis:
daik o a dis.
Daik o a dis
y a
p aminimas
a ba
p a a dinimas
kokio
no in
daik o.
Daik ai
éni
y a
gy i,
ku é
sa o
ala
gali
pe sikel i
isz
énos
é os
ki on
é on,
kaip
a:
zmogus,
Z é is,
pauksz-
is,
ki méle
i
ki i...;
ki i-gi
negy i,
ku é
sa o
ala
negali
pe ei i
isz
énos
é os
ki on:
medis,
s alas,
nam@i,
saulé,
geleZis
i
ki i..
Da
y a
daik ai
niimane
numanomi,
kaip
ai:
Dé as,
duszia,
aniolas,
d asia,
szal is,
kan y-
bé
i
. .
Té
ai
daik ai
dalijasi:
éni
y a
gy i,
ki i-gi
negy i.
Gy i:
Dé as,
Aniolas
i
.
.
Negy i:
ka sz is,
szal is,
meilé,
eisybé
i
"’.
2.
,,Daik a a dys
a ba
esybé a dys
(nomen
subs an i um);
é
sky jaus.
zodjai
ze iklina
egimy
i
ne egimyn
daik y
a dus,
kaip
an ai,
¥ as,
zmé-
na,
a klys,
a is,
a izilas,
akm&,
p o as,
ismin is
i
k.*.
3.
,Zodiius,
ku ie
eiSkia
daik o a dq,
adiname
daik a a dZiais
a -
ba
daik ininkais.
Daik ai
gali
bi i
gy i
(Zmogus,
gy ulys,
pauk& is)
i
negy i
( ioba,
a ba
oba,
Zémé,
@Ze as),
ma omi
(Zmogus,
zémé)
i
nema omi
(Dié as,
p é as,
a min is).
Kiek ieno
okio
daik o
a das
bus
daik a a dis"®.
No s
Gia
duo ujy
ci a y
Sal iniai
pagal
iSleidimo
me us
nedaug
ski-
iasi,
a¢iau
jy
kalba
i
a8yba
labai
jau
ski inga.
Tiesa,
ie
Sal iniai
dau-
giau
ski iasi
pagal
pa asymo
me us,
be
i
ai,
man
odos,
nelemia
ju
kalbos
ski ingumy.
Jau
os
umpu és
ci a os
odo,
jog
pap asCiausia
i
mums
p ieinamiausia
y a
J.
Jablonskio
knygos
kalba,
no s
oji
knyga,
kaip
Zinome,
y a
didelés
skubos
da bo
ezul a as:
ji
pa aSy a
os
pe
ie-
na
asa a,
emian is
P.
A izonio
umpu és
g ama ikélés
ank aSciu.
7
Kalbomokslis
lé u iszkos
kalbos,
iszdii as
pe
LL
Tilzéje
1896,
22.
®
K.
Apunc,
PpamMa uka
AWTOBCKO O
AS3bIKa,
TMTOBCKHii
OPH HHan
H
pycckui
nepe~
so,
47,
Te po pan,
1908—1916
(lie .
dalis).
®
Pe as
K iauSai is,
Lie u iskos
kalbos
g ama ika,
8,
Tilzéje,
1901.
12
Didelis
J.
Jablonskio
p anaSumas
(lyginan
su
ki ais
kalbininkais)
y a
as,
kad
jis
sa o
da be
sugebéjo
a ski i
i
iskel i
ai,
kas
lie u iy
nacionalinés
li e a i inés
kalbos
aidos
p ocese
bu o
p og esy u,
gaju.
Be
kokius
o
p oceso
s abdzZius
jis
s engési
uoj
iSaiSkin i
i
paSalin i.
Jis
sup a o,
kad
amZius
bazny ininky
b uk a
liaudZiai
pilna
za gonybiy
baz-
ny iniy
aS y
kalba
jokiu
bidu
negali
bi i
imama
nacionalinés
lie u iu
li e a i inés
kalbos
pag indu.
Tos
za gonybémis
uzZ e S os
bazny iniy
as-
u
kalbos
elemen y
da
ypa¢
bu o
gausu
XIX
amz.
pabaigos
i
XX
amz.
p adzios
kle ikalinéje
spaudoje.
Ne
auksas
bu o
i
bu Zuazinés
libe alinés
spaudos
kalba.
Kad
i
o ien uo a
i
pie iniy
aukS ai¢iu
aka ieciy
(su al-
kieciy)
a me,
ji
is
dél o
bu o
eikalinga
didelés
p iezi i os
i
obulinimo.
Joje
da
knibzdé e
knibzdéjo
okiy
zodyno
s e imybiy
a
ne ykéliy
naujada u,
kaip
pa édkas,
édy ojas,
édikas, a o as,
me u gis, nabas-
ninkas,
g ekonis,
ymionis,
k i ika o i,
a ei iné
(a ei is),
apS ies unas,
amsiinas,
sanda bininkas,
an gal is,
guodojimas,
Séna ojimas,
mokslinyéia
(mokykla),
mokslainé
( .p.),
mokslinéius
i
.
.,
okiy
sin aksés
klaidy
i
g emézdu,
kaip einu
an
akzalo,
mokéjo
ne
b angiau
ijy
ubliy,
is
p ie-
Zas ies
sausos
asa os,
apsi edé
su
la émis,
yéia
ilgai
esia
(giedodami),
kad
neduo i
lie u iams
giedo i,
azinéja
Sil uosé
kailiniuosé,
a siduoda
nuomon
malinas
mies e
Rad iliskyje,
kalbé i
p igim oje
kalboje
i
. .
Su
okiomis
kalbos
pik zolemis
J.
Jablonskis
yz ingai
ko ojo
apie
puse
Sim mecio.
i ,
eikia
p ipazin i,
ap alé
nuo
jy
lie u iy
li e a i ine
kalba.
Ge ai
i8s udija es
klasikines,
sla y
i
ki as
kalbas,
jis
g ei
i
leng-
ai
mokéjo
pajus i,
kas
lie u iy
kalbai
y a
p imes a
is
Salies,
kas
jai
nebu-
dinga,
kas
zaloja
i
da ko
jos-nacionaline
speci ika.
Kad
i
nepap as ai
aukS indamas
s e imy
j aky
nesugadin a
liaudies
$Snekamaja
kalba
i
laikydamas
ja
li e a ii inés
kalbos
no my
k i e ijum,
J.
Jablonskis
nebu o
numojes
anka
i
i
ge iausiy
lie u iy
aSy ojyu—
klasiky
kalba.
Jis
ypa¢
e ino
K.
Donelai i,
S.
Daukan a,
M.
Valan¢iu,
Zemai e,
J.
Bili ina
i
ki us
a8y ojus.
G oZinés
li e a i os
ki iniy
kalba
bu o
ki as
s a bus
jo-kalbos da by
Sal inis.
]
sa o
i iamojo
i
p ak ikos
da bo
Sal inius
jis
zi éjo
labai
k i iskai,
isa
pa ik indamas
uo
pa¢iu
k i e ijum
—
liaudies
Snekamaja
kalba,
ap aly a
nuo
s e imu
apnagu.
Vi-
sq
gy enimg
jis
a kakliai
sieké
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ieno és
i
g ynumo
i
nepaken é
kalbos
p ak ikoje
be
kokios
ana chijos.
Gal
dél
o
kai
kas
i§
menkesnio
ling is inio
issila inimo
zmoniy
jam
ka ais
p i-
kiSda o
pe
g iez a
laikymasi
issidi b y
kanony
i
pe
dideli
li e a ii inés
kalbos
sukaus yma
ais
kanonais.
Be ,
u in
gal oje
o
me o
li e a ii inés
kalbos
no my
nepas o uma
i
s y a ima,
oks
J.
Jablonskio
g iez umas
laiky inas
ik
p og esy iu
eiskiniu.
Be
jo
g ieZ os
linijos
a gu
a
bi u
pa yke
isgy endin i
okias
zodyno,
azeologijos
i
sin aksés
nege o es,
kaip
be a ké
(ne a ka),
beda bé
(neda bas),
belais é
(nelais é),
p ipa-
ody i,
p isiys i
(a siys i),
kiauliy
uZlaikymas
ziemq,
i 3
deSim ies,
isi é-
my i,
skai y i
kq
kal u,
pi msédis,
j eik i
pinigus
sulig
nu ody o
ad eso
i
didziule
daugybe
ki y.
Jei
os
nege o és
nebii y
bu usios
laiku
isgy-
endin os,
ai
iS
ik ujy
sunku
pasaky i,
ku
bu u
nuéjes
lie u iy
li e a-
i inés
kalbos
aidos
kelias.
13
