Ežerų vardai

LEISE TU VIL Y JĘZYKOZNAWSTWA PYTANIA, v LRT UV. O S T --5R NAUK AKADEMIA JEZIOR NAZWY B. SAVUKYNAS Č Čėd-asas Čedasų k. Pnd —imię sėlińskie, por. lit. Kėdž-balė Brijagalės k. Šd; łac. Cede up. EnLV I 156; por. także lit. pvd. Kedjs, Kėdas; Kéd-diniai mst. (zob. BgZ CXLYV): lit. kėd-oti „rozpraszać” LKZ V 482; suf. -asa-, por. Svėd-asas jez. An zob. SkŽD311. Čeičiū jezioro < Čeičiai wieś Rk (por. nazw. Čeičys) — pod względem fonetyki i terytorium nazwa selijska; por. lit. jez. Kyk-lė GerON 59 (od K. Būgasa), Kik-ežeris jez. Ign = por. selijskie Čič-irys jez.); łac. Cic-ene miejsc., Cik-slis miejsc. EnLV I; pr. vv. Keyk-ot Keyk--aute jez. GerON 59; por. la. cik-slis „klampi „miejsce“, cik-st-enis „etwas Zūhes, schwer zu Zerbeissendes LVV I 390. Čerč-iupšs < Čerč-iupys rz. wieś Tyteliai, gmina Duokiškis. Rk. —najprawdopodobniej imię selijskie, por. lit. rzeka Kerk-$nis. wieś Stegviliai, Pkr, wieś Kerk-ūt-viečiai, gmina Lumpėnai. Pgg: lie. kerk-šena „sukerėjęs medelis“, kerk-utj's išsišakojimas iš vieno kamieno į dvi ar daugiau šakas; dvišakuma“ LKŽ V 611. Jezioro Černiūkiškės < wieś Černiūkiškė, parafia Angininkai. Al, por. pvd. Černiūkas. Čiaunas 1. wieś Pačiaunės, parafia Jūžintai. Rk 2. wieś Pačiaunės, okręg Žukliškių. Zr — nazwa selijska (zob. BgZ CXLYV), por. lit. jezioro Kiaiinas, rzeka Kiauna. Linkmenys Švnč, dopływ Kidunė. Smilgiai Šd, rzeka Kidun w wsi Dumšiškiai, Rs; łac. Caunas vs. Caun-upe, Caun-upite. EnLV I 155; por. Źródło Kavn-yne GerON 59: lit. kidunė, kiaunė; łac. catina, caūne,,Marder", por. caune,,Marder“. W kwestii semantyki por. także gr. xūdaxvoc (< *ku,no-) „dunkelblaue Substanz“: ide. *keu-„leuchten, hell“, WIVW I 368. Čičir-aitis wieś Pakaušės Zr, zob. Čičirjs + suf. -aitja-. Čič-irs Imbradas Zr —sėliškas vardas (žr. BgŽ CXLV) plg. lie. Kik-ežeris ež. Ign, Kik-ir-iškiai k. KzR, Kik-onys k. Kn, Rt, Kik-iškiai k. Zr; la. Cik-ste up., Cik-st-upis pv. EnLV I 165; pr. vv. Kik-iten, Kyk-ywinne, Kyk-oyten GerON 62 (por. także lit. nazwy osobowe Kikis, Kik-ūtis, Kikas, Kik-ėlis) por. łot. ciksta „Knūppel“ LVV I 380, lit. kyk-otis „kołysać się, huśtać się“ LKŽ V 770, zob. także BgZ CXLV; suf. -irja-, por. Av-iris, zob. SkŽD 307. ! Artykuły wyjaśniające nazwy jezior rozpoczynające się literami A i B zob. „Liėtuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, s. 289 i nast. (znajdują się tam uwagi wstępne i skróty) oraz t. 4, s. 219 i nast. 191 Jezioro Čiufkiškių < Čiurk-iškiai wieś, gmina Bagaslaviškis Sr, por. Čiurk-š-upis rz. Salantai Krtn; pvd. Čiurk-inas. Čiūt-eikis Kuprių k. gmina Jūžintai Rk, por. nazw. : Čiūt-eikis, Ciūt-eika, Čiūta, Čiūr-ėlė; Čiūt-ėliai k. gmina Vilkyčiai Šlu; por. kłam. čiūt-ėti „,kiūtoti“, čiūti „tilti“ LKZ IT 124; porównanie ir čiūtėti kiūt-oti wskazuje na selickie pochodzenie pierwszego; suf. -eikja-. D Dab-iūčius Dzenkūniškių k. Kš, por. Dab-inta rzeka tamże, Dab-int-upys rzeka Dabintos k. Kš, Dab-dtis jez. Sapiegiškių k. Veisiejai Lzd, Dab-ik-iné up. Dabikinės k. Akm: la. Dab-aicéni vs., Dabas-gravs EnLV 1 188 : lie. dabstyti „mėtyti, drabstyti; daburps „wir, wir wodny“ LKZ II 139, por. dar duburys „dół, jar, dolina“ LKŽ II 549 ir vv. su Dub-; suf. -intju-, Zob. SkŽD 375. Dab-ėtis Sapiegiškių k. Veisiejai Lzd, zob. Dabinčius; suf. -otja-, zob. SkŽD 351. Dūgas Pelenių k. Kuktiškės Ut, por. Dėg-alas rzeka Krtn, Deg-uté rzeka Al, BTSR rejon waranawski, Benekainys, Dég-upis Tryškiai Krš, Deg-usjs ež. wieś Totoriškiai, gmina Aukštadvaris Jz, jezioro Deg-ul-ėlis wieś Deguliai Ut; la. wieś Dagas, wieś Dagi. EnLV I 189, Jez. Dega, Dega-ezers, jezioro. EnLV 1 204; pocz. uj. Deg-awiten, Dag-ew-itten GerON 26 : le. żar ,.cine Brandstelle” LVV I 430, kłamie. iż-żar ,.miejsce ar wypalone w bagnie, lesie”. Dagl-ėjas część jeziora Pasčio Garbatych k. Jūżynty, ap. Rk, por. jez. Dagl-ėjus Tauragnai Ut, rzeka Dėglė Padubysys Sl, rzeka Degl-yčia, Vaiguva Użv; la. Degl-rzeka, Dęgl-a pv. EnLV I 204: lie. deglė „głębokie, grząskie miejsce na bagnie“, la, degldji „nisko położone wypalone miejsca“ LVV I 541, dėglis „wypalone, wypełnione wodą miejsce, staw“ LVV suf, -ėja-, zob. I 461; ]}%? Nope malformed. Need output valid. Must translate each 8 items. Last SkŽD 84. Dagl-ėj-ėlis 1. wieś Kupriai, gmina Jūžintai Rk; 2. wieś Azarinos, Tauragnai Ut, zob. Dagl-éjas; suf. -élja-. Dagl-€jus Liumpiskiy k. Tauragnai Ut, Zr, Dagl-éjas; suf. -éju-. Dail-yd-ūkas Dailyduko vs. Vvs, plg. la. Daili vs. EnLV I 189, lie. pvd. Dailvda, Dail-yd-ditis, Dail-idé; suf. -yd-+ -uka-. Dambnidkas Kš: 1. debniak „dąbrowa“, Dan-iūkas || jezioro Vainiūniškio < wieś Vainiūniškio Kp, Danjs bl, okręg Laukagalių. Rm, rzeka Dūnė?, Klp., Dan-upys rzeka. Žygaičiai Trg; la. Dana las; Danas Dikis bl., Dan-ava EnLV I 193: la, danava „die Loche, Pflūtze auf dem Wege, cine kotige Stelle“ LVV I 438; por. także śr. vž. dane,,Niederung an Flūssen“; suf. -juka-. Dipai, okręg Čižiūny. Vvs, por. Dap-iskés kl.; la. Dapas wieś, Dap-atas wieś, EnLV I 195: lit. dapas „powódź, potop” LKŽ II 182. por. Dérb-ula, wieś Ustukiai Ps. Darba || Darb-upis up. Darbėnai Krtn; la. Dafba- -kalns EnLV I 195, plg. dar la. Diba pv., Dirb-enes pv. EnLV I 215; suf. -ula, žr. SkZD 186. DarZ-in-- €lé Ign: lie. daržas (resp. daržinė); suf. -inja-+ -élé (resp. -ėlė). Daub-Išs || Dab-ljs BTSR Apsas, plg. Daub-urjs ež. Sl, Daub-élé up. Trg, Daiib-upis up. Tl; la Daūba pv, Daiibi§ ež. EnLV I 197; pr. Dauben ež. GerON 26: lie. dauba, la. daiiba „wąwóz” LVV I 443; suf. -Ija-, žr. SkŽD 166. Daubur§s Bačionių k. Šl. : dauburys „wąwóz, dolina“ LKZ II 208. “ Ta 2 Zob. A. Vanagas, Dėl upės vardo Dané (Dania, Dangé), „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, Wilno, 1960, p. 317. 192 jezioro Daugėdų < Daugėdai k. Rt : avd. *Dau-gėdas (por. Dau-gėla, Gėdvilas). * | Daūgel-iškis Skiemonys An; por. Daugėl-iškis mstl. Ign pvd. : Daugėlė, Daugėlis, Daiigelas; suf. -iškja-, por. Daiin-iskis ež. jezioro Daujėnai < miasteczko Dauj-énai Ps, por. Dauj-o¢iai k. Skd, ciek wodny Dduj-otas Gruzdžiai Šl; la. Daūj-ūti por. EnLV I 199; por. jeszcze lie. np. Dauj-enis, Dauj-énas, Dduj-6tas, Daiij-ota, Dailjus, Ddiij-otis. Por. łac. dujans »Schmutzig, graubraun®, duins ,,dunkel, unklar, unsauber®; kłamie. duinas: Nunesk (wianuszek), córeczko, do rzeczki duinon..., duiti „cofać się we mgle, musyti, akti“; duja ,,szmer, drobny deszcz, mgła, opar; błoto, kałuża“ LKŻ II 558; dujonaitis, dujonėlis; dujūnas „taka woda, głęboka rzeka“ LKŻ II 560. rdzeń Nomina propria Daujsantykiuoja su apelatywów duj-, jak np. dauba dūbti. su Daūn-iškis Ut, por. Daiin-upis rzeka. Smilgiai Sd, Daun-iskis k. Alanta Mlt, Daun- -iūnai Panemunis Pnd, Daun-eikiai k. Leliūnai An; pvd. Daiinas, Daunid, Daiinius, Daunjis; la. Daun-ati vs. EnLV I 199; pr. avd. Dawn-otthe TrPN plg. 23: dar lie. Dun-Gjus jez. Gudoniy k. Seirijai Lzd (Daunsu Dunsantykiuoja tak, jak Daubsu Dub-, zob. ): lie. dun-djus „wielka woda“, dunūs,,?“: Dunios marios LKZ II 606-7, la. dup-djs „eine mit Schlamm bedeckte Stelle, eine Schlammasse® LVV I 528; dūn-udt „trūben (mit Schlamm); den Schlamm aufwiihlen®, zob. jeszcze FFLEW 109; suf. -iskja-. i Dau-nėris Mikyčių k. Lzd, por. pvd. Daū-noras, Daū-nora, Daii-nérius; najprawdopodobniej derywat przymiotnikowy. Daūs-inas Kražiai Klm, por. Dusia jez. Lzd, Dūs-etas jez. Zr, Dus-ynas jez. Vyžuonos Ut, Dusa up. Pampénai Ps; Dus-upjs up. Baisogala Sd; por. pvd. Daūs-inas, Daus-ynas, Dausa, Daus-utis; por. Dos-in mš. GerON 30 : lud. dausa, daiisios „ciepły, odległy kraj; raj“, daus-ingas „wietrzny, chłodny“; łot. dusza „die Ruhe, der Schlummer, der Schlaf“; suf. -ina-, plg. Kifš-inas up. Baisogala Šd, rzeka Spig-inas. Ylakiai Sk, zob. SkŽD 243. Dūv-ilas Nolėnų k. Ut rzeka Dav-ila. tamże, por. Dav-éniai k. Želvos ap. Ukm, Dav-6nys k. Juknonių ap. Sr, pvd. Dav-eikis, Dav-eilis, Dav-ulis; la. Dav-il-n-itis ež., Dav-inš vs. EnLV I 200; np. skrót od nazwy? Daw-ille TrPN 23. Davil-€lis Nolény k. Ut, zob. Davilas; skrót -élja-. Degiit-duobis Jūkainių k. Viduklė Rs, por. Degut-intakis dopływ. Šimkaičiai Rs: la. Dół smołowy pv. EnLV I 207 : litew. degut-duobé „dół do palenia smoły“ LKZ IT 255. Deg-usys Totoriškių k. Aukštadvario ap. Jz, plg. Dég-alas up. Krtn, Dég-uva up. Rtv; la. Pali się || Deg-ums eZ., Deg-azers EnLV I 203-4; pr. vv. Deg-aw-iten GerON 26 : kłam. płonąć; łac. płonie „eine ausgebrannte Stelle; suf. -usja-, por. krit-usps „krislas“, zob. SkZD 314. Deg-ul-8lis Deguliy k. Ut, por. la. Deg-uli por. EnLV I 206, por. jeszcze Deg-usjs: litew. deg-uljs, la, deg-ulis 4,Feuerschwamm®; suf. -élja-. Jezioro Deguciy < Degučiai k. Obeliai Rk : pvd. Deg-utis. Džčl-ežeris Ps, por. lie. Dél-inis ež. Kuktiškės Mlt, jez. Déljs Ut: la. Dél-ezers EnLV I 210; pr. vv. Del-ycke GerON 27 : kłam. pijawka , hirudo®, la. pijawka „der jezioro „Blutteg- + el“. . Del-ida Alytaus I k. Al : pijawka „hirudo”, por. Dél-eZeris, Dél-inis jez. ; suf. -ida, zob. SkŽD 101. | 13, Zagadnienia językoznawstwa litewskiego, V 193 - Dėl-idas t. Eitulionių k. Beiżionių ap. Vvs; 2. Pašvenčio k. Użuguosčio ap, Jz, żr. Dėlinis; suf. -ida-, żr. SkŽD 101. Dél-inis 1. Pakačinės k. Antazavė Zr; 2. Indučių k. Antalieptė Zr; 3. Bikėnų k. Degučių Zr; 4. Briedinės k. Linkmenys Śwńc; 5. Voverų k. Merkinė Vrn; 6. Raudėnai k. Obeliai Rk; 7. Paskardiškis k. Salakas Zr; 8. Paserninkai k. Seirijai Lzd; 9. Semeliškės Vvs; 10. Mielagėnų k. Švnč 11. Šadžiūnų k. Veisiejai Lzd (por. Déležeris) lit. : pijawka „hirudo”; suf. -inja-. Dėl-ynas Leliūnai Ut, zob. Dėlinis; suf. -yna-. Dėl-in-ūkas Voverų k. Merkinė Vrn, zob. Dėlinis; suf. -inja- + -uka-. Dėlys Ąžuolėlių k. Ut, zob. Dėlinis. Dėl-iūkas 1. Kovalčiukų k. Simnas Al; 2. Velbiškių k. Ut, zob. Dėlinis; suf. -juka-. k Dėl-ūkas 1. Bukaučiškių k. Daugai Al; 2. Perloja Vrn, zob. Dėlinis; suf. -ūka-. Jezioro Dembinos < Dembina k. Onuškis Troki : 1. debina „dąbrowa“. Dém-enas Demeniškių k. Seirijai Lzd, por. Demeniai k. pow. Pakalnės W Prusach ir Wschodnich jez. Dém-enas o innym stopniu wymiany samogłosek Zob. Dėmė (r. Diemė) rzeka Pašaminės Švnč; k. la. Demene dv. EnLV I 208; pr. Dem-ita GerON 27; plg. dar adv., lie. Dėmė, Dem-élis, Dem-enis, Dem-ėnius, Dem-ikis; np. Dem-iko TrPN 24 : por. démé ,zabrudzone, splamione miejsce“ LKZ II 270, dém-esys ,zabrudzenie, nieczystość, plama“ LKZ II 271; suf. -ena-; por. Diiob-enas jezioro Jeśli chodzi o semantykę, por. Térmentas jezioro Paliūnų k. Veisiejai Lzd : term-dti „smarować, brudzić, ką robić nieczysto” Dėmė-enas Santuokių k. Degučiai Zr, žr. Demenas. Denioniū ežeras < Den-idnys k. Svėdasai An; por. np. Dėrrius, Den-ulis; łac. Den-avas-ęzęrs, Denu-kalns EnLV I 208. | Jezioro Dėrgionių < Dėrg-ionys k. Rūdiškės Trak (por. np. Derg-élis, Derg-ifičius). Derv-inis Dervinių k. Antazavės ap. Zr, por. Dérv-elis rzeka Linkuva Pkr, Derv-eliūkas dopływ. Rozalimas Pkr; la. Derv-els osada EnLV I 209; pr. Derw-ayn GerON 27 : lie. derva, la. darva; suf. -inja-. Didysis Piepalių k. Babtai Kn: didysis. Did-ėvas Karštenių k. Žarėnų ap. Tl; por. Didž-iūlis jez. Daugai Al, Did-upis Dauginény k. Tryškiai Akm; łac. Diddel pv. EnLV I 212: lie. did-elis, didis; suf. -ova-, por. Malst-6vé up. Rd, Zr. SkŽD 387. Jezioro Didžiarauliškių < wieś DidZiarauliskiai, okręg Ubiškiai. Vvs. Didžiūlis 1. (|| jezioro Daūgų) Daugai Al; 2. Dusmenys Trak, por. Wielkie jez., łąk. Diž-ęzęrs EnLV I 217: didžiūlis „wielki“. Diegis Padiegės vs. Degučiai Zr, por. Dieg-upis rz. w. Minioniai Rs; łąk. Diédzini vs., Diegu-purvs EnLV I 220: kłamca. diégas. Dienik-člis Dusetos Zr: dienikas,,- przewoźnik* LKZ ii 347; suf. -ėlja-. | Dič-rašas Žalgirių k. Deltuvos ap. Ukm, w odniesieniu do pierwszego komponentu por. Diéy- -upis rzeka. Endriejavas Rt, Die-geda bagno. wieś Kauliai, gmina Bukonys rzeka Jon, Dievé-gala Zapyškis, Kn; w odniesieniu do drugiego komponentu por. jezioro Rafal Jūžintai, Rk, Rašiai || jezioro Raia jezioro ST a wieś Sirutėnai, Ut, por. rašytė „łaciata, drobno pstra (krowa)” Kvėdarna SIL 194 Dičy-ytis (t. Di'vi"tis || Dgivi‘tis- ®) por. Diėv-upis rz. tamże, Dievd-gala rz. Zapyškis Kn, Diévo kalnas wzg. Dabušilės w. Mlt, Dieva-ragjs rz. Daukorių w. w pow. Seimatis. Ut, la. Dievin-¢zers EnLV I 221; por. Dew-ythen, Dews-lauks GerON 28: lit. diévas; suf -ytja-, por. Laisv-jtis rzeka. Rs, Vist-ytis jezioro. Klvr. Dilg-iné MuiZelény wieś w gminie Venciūnai. Al, por. Dilg-iné wieś w gminie Liudvinavas. Kps, Dilgiai wieś w gminie Taučiūnai. Kd; la. Dilga vs. Dil’gu-strauts EnLV I 213; pr. wv. Dilgen GerON 28: lie. dilgé,,urtica; pokrzywa“ suf. -iné. Jezioro Dirdy < Dirdos k., ap. Aleksandravėlė Rk, por. la, Difdas vs., Dirde dv. EnLV I 215; lie. pvd. Dirda. | Diry-čl-inis ež. Čiulų mš. Mit, zob. Dirv-inis; suf. -ėlja--+-inja-. Diry-inis Žirgapievio vs. Ut, por. Dirv-onai jez. Deltuva Ukm: pol. gleba; suf. -inja-, Dirv-onai < Dirvonai wieś. Meilūnų ap. Ukm. Dysnai Rimšė Ign., por. Dysna, rzeka tamże, por. przed. rzeki Dysenithen, Disnyten GerON 28. j Dysn-ykštis Rimšė Ign, zob. Dysnai; suf. -ykštja-, por. Dring-ykštis jez. Dobilios ežeras < Dobilia k. Pakuonis Kn, por. Dobil-upis rz. Padubysys SI, Dobilė rz. Šimkaičiai Rs; por. lit. débilas „trifolium“. — Domeikiemio čžeras < Domeikiemis k. obw. Plaskūnai Jz : avd. Domeika resp. Domeikis + podwórze. Don-iSkis Jadaugiy k. Dusetos Zr, por. Déon-iskis k. ap. Suginčių Mlt, Don-uva vs. gmina Pajieslis kl. Don-kalnis N. Kalniškių k. Varn; jez. Dani vs. EnLV I 201: jez. *dans resp. dana,,?“: ar dzidruo ęzęru un klajuo lauku danu LVV I 447; suf. -iskja-. Jezioro Dotamū < Dot-amai k. Klvr. por. Dét-amas up. tamże, Dot-iskiai k. okręg Sidabrava Sd, Dot-n-uva mstl. Kd, por. jeszcze avd. Détas, Dotys, Décius; por. Dot-el TrPN 26; suf. -ama-, por. rzeka Ailamas Pn, Zr, SkŽD 207. DrabuZ-ditis DrabuZininky k. okolice Tolkiškiai Trak, Zr. Drabufis; suf. -aitja-. Drab-uZis DrabuZininky k. okręg Tolkiškių, por. łac. wieś Drabas, wieś Drab-enas EnLV I 222; pr. Drab-inow GerON 30 : drab-na „Jiūnas“ LKZ II 424; draba „Sypanie mokrego śniegu, dreblius, dreblys“ LKZ II 423; suf. -ufja-, por. Duob-ūžis jez. Mit. Drag-iitis (|| Kiem-inis) Pakalniškių k. Vvs, por. Drag-ény k. okręg Skaisgiris Jnš, Drag-iniai k. okręg Klaišiai Akm, Drag-é¢iai k. okręg Brzozy Jon, la. Dragi k. EnLV I 222 : lit. dragés „osad”, dragoti „robić bez porządku, ka psuć, niszczyć, rozdzierać”; suf. -aitja-, por. Lied-ditis jez. Kaltanėnai Švnč. Drapal-€lis Stračiūnų k. Lzd, zob. Drap-dlis, suf. -élja-. Drap-ilis Drapaliy k. Leipalingis Lzd lie. : drap-éti ,,drabstyti“ LKZ II 439; la. drap-snas ,Kriimchen, Brocken, Abfille“, drap-sligs ,,ausgelassen, unartig“ LVV I 490, plg. jeszcze Drab-uZis; suf. -alja-, zob. SkZD 174. jezioro Drąseikių < Drąseikiai k. Brž pvd. : Drgseikis. jezioro Draudnių < Draudėniak. i, gmina Żygaičiai Trg avd. : *Draudenis, por. lit. avd. Draud-vilas, Draūd-ikis; Draud-éliai k. okręg tryskoński Pkr; pr. Drawd-yn, — Drawd-ot jezioro 26; TrPN wł. Draudas wieś, Draud-awa vs EnLV I 203; suf. -enja-. Driiigis || Drifigiai Vaišniūnų k. Linkmenys Svn&, Dring-upis Aikščių k. okręg Czekiszek VIkj; la, jez. Dridzis, wieś Driegas EnLV I 228; przed. Drinken (?) : jez. drieg-nis 3 Zob. V. Grinaveckis, Dėl kai kurių vietovardžių kilmės, „Kwestie językoznawstwa litewskiego“, t. 3, Wilno, 1960, p. 321. 195 „eine morastige, einschiessende Stelle“, lie, dringti „brnąć, pęcznieć, wysychać“ LKŽ 11 498. Dring-ykstis Ign. Por. Drifigis; suf. -ykštja-, por. Dysn-pkstis. Jezioro Dručkū < Druckos k. Obeliai Rk. Jezioro Drėbiškių< Drdbiškiai k. Degučiai Zr. Jezioro Drūkčiū < Drūkčiai k. pow. Alsėdžiai TI. Drūk-sziai Rimšė Ign, por. Drūk-ša up. tamże (< * Drūk-sa, zob. BgRR I 501), por. innego stopnia oboczności samogłoskowej Drukjs up. Saločiai Ps, Druk-upé Šič; tam. Drukas- -ezers EnLV I 229 : tam. drūkas „alles, was fein zerstossen od. starty jest”, drukš- -nat „copuTb“ LVV I 503, lie. drūk-nos ,,nuobraukos, nuobrukos“ LKŽ AI 522; suf. -šja-, zob. SkŽD 316. Drūv-etas Petkūniškės k. Breslauja BTSR, por. łac. Druve up., Druvas-ęzars jez. EnLV I 230 : la. pole „das pole zasiewne, pole zbożowe, to, co pozostało Feld“ LVV I 505; por. ze względów semantycznych litew. jez. Dirvinis (: dirvd); suf. -eta-, por. jez. Dūsetas, zob. SkŽD 340. Dūba Krokšlio k. Rudnia Vrn, por. innego stopnia oboczności samogłoskowej Dub-ėlis jez., Dub-urjys jez., Dubé rzeka Kražiai Klm, Dub-ija rzeka Raguva Pn (Dūbsantykiuoja su Dubjak dūburys dūburiu) su lit. : dūbti, dūbėti. ; Dub-člė Dirmiškės mš. Miroslavas Al, plg. Dub-ėlis Seirijai Lzd, Dub-ūžis ež. Zr, rzeka Dūbis. Ūdrija Al, rzeka Dub-ėlė. Vaideginių k. Kp; la. jez. Dub-ins, jez. Dubi-zers. EnLV I 233; np. Dub-na BgRR I 503 : jezioro dūbė „zagłębienie dolina” suf.-ėlė. Dub-&lis 1. Seirijai Lzd; 2. Padubėlių k. Ut, zob. Dubėlė; suf. -ėlja-. Dūb-ininkas Juozapavos vs. Daugai Al, Zr. Diba. Suf. -inink-. Dubiėji 1. Verstaminų k. Lzd; 2. Šventežeris Lzd, por. Dub-ūkas jez. : dubūsis, -idji. Dublia Bestraigiškės k. Seirijai Lzd lie. : dęby „dęby“. Dub-ūkas Kurtuvėnai Šl, zob. Dub-ėlė; suf. -uka-. Dub-ūklis 1. Semeliškės Vvs; 2. Vievis, zob. Dub-ėlė; suf. -uklja-, por. Vid-ukliai pv. Vegeriai Akm, Zr. SkZD 198. Duburys Bieliūnų I k. Antazavė Zr, por. Duburjis rz. 1. Jūžintai Rk; 2. GriZaj Vikv: 3. Deltuva Ukm, Dubur-upis up. Kartena Krtn; la. Duburs jezioro. część, Dubure wieś. EnLV I 234; przed. Dobrin jezioro, Dobern rzeka. GerON 29 : leżący. duburjs „mniejszar e, większe zagłębienie w ziemi, dół, wąwóz, dolina“ LKZ II 549. Dub-ūžė Drąseikių k. Brž, zob. Dubėlė, suf. -užė, por. Ring-užė, rzeka Brž. Dub-ūžis 1. Drobų k. Degučiai Zr; 2. Šarkiškių k. Dusetos Zr; 3. Lukštiniai k. Obeliai Rk, zob. Dub-ėlė; suf. -užja-, por. Ring-užis rzeka Sd. Jezioro Diidénu < Dūdėnai k. Giedraičiai Mlt pvd. : Didénas. Diiksta Kurtuvėnai Sl, por. jez. Dūkštas Ign, rzeka Dūkšmė Varn, rzeka Dūkšta Maišiogala Viln; leś. jez. Dūkstina, Dūkst-ene pv. EnLV I 242 ; łac. dūksts „ein Sumpf, eine Sumpflache, eine morastige Stelle“, lie dūks-inas „purvinas, nešvarus“ LKŽ II 565. Dūkštas Dūkštas, Didžiasalis k. Ign, zob. Dūksta. Dulbis Dotnuva Kd, por. Dūlbiai k. Kruopiai Akm; tam. Dulbis bl., Dulbis vs. EnLV I 236 : tam. dulbs ,,dumm, betūubt, beschrūnkt“ LVV I 512, por. lit. zob. Dūlbis. Dūlgas Dulgininky k. Leipalingis Lzd, por. Dulg-ėlė upl. tamże; lewa. Duf'gis bl. EnLV I 236 pr. Dulgen jez. GerON 32; por. jeszcze lit. Dūlk-upis Laukuva Rt; lit. 196 į Dujkes vs. EaLV I 236: lit. dujke, dulkis „osad, mętna, śluzowata ciecz, brud”, dulkains „niejasny, mętny, niechlujny” LVV I 513; lit. dulkas „mgła”; por. także lie. Dul-upys Šėta Kd: dūlas „szary; płowy, siwy“ LKŽ II 571. O zmianie gllk Zob. BgRR I 448 ir II 104. Uznając rdzeń DulgReimwort'u su Dulk-, nie wyodrębniamy go z bałtyckiej warstwy hydronimów o jednej semantyce. Do wiązania Diigo ze st. sł. *dalgo,* poprzez rzekomo jaćwieskie *dulg-„długi“ sprzeciwia się również łotewski hydronim Duf'gis. W sprawie bałtyckich rdzeni duj-, dul-, dulk-, dunžr. FTLEW 109. Dūmas we wsi Stančikai, okręg Pastrėvis. Vvs, por. Diimé, rzeka. Balbieriškis Vrn, rzeka Dūmč. Žiežmariai Kš, rzeka Dimeešis. Kretingalė Klp, rzeka Dūm-sė. Jon., rzeka Dūmsis. Žasliai Kš; la. część gminy Dum-ava EnLV I 236, wieś Dum-ini; np. Dum-ele, Dum-en jez., Dvm-ine rz. GerON 32: glina. diimas „dymnego koloru, dymny“, dimé „ciemnego koloru (krowa)“, dumsūs „ciemny i mglisty“ LKŽ II 586, łot. dum-aka „gęsta mgła; deszczowa pogoda“ LVV I 514. Dumbl-aičiai 2 jez. wieś Kurkliškiai Vvs, zob. Dumblis; suf. -aitja-. Dumbl-ikas Dumbliko vs. Vvs, žr. Dumblis; suf. -ika-, plg. Akl-ikas ež, žr. SkŽD 130. Dumbl-ynas Kalnelio vs. Ut, zob. Dumblis; suf. -yna-, zob. SkŽD 266. Dumbl-§- né Didžiasalio k. Tverečius Švnč, zob. Dumblis suf. -ynė, zob. SkŽD 271. Dumbl-glis 1. wieś Juškony, Kapčiamiestis Lzd; 2. wieś Ustronie, Kuktiškės Ut; 3. wieś Apkartai Mlt; 4. wieś Dubičiai, Rudnia Vrn, zob. Dumblis; suf. -elja-. . Dumblis 1. Kalwaria; 2. || Dumblšs Dumbliauskų k. Kapčiamiestis Lzd; 3. Mintaučkių k. Vorėnų ap. Mit; 4. Onuškis; 5. Lėno k. Kvr; 6. Dubičių k. Rudnia Vrn; 7. Ign; por. łac. Dumblis jez.: lit. dumblas, łac. dumbla „Schlamm“. Dumblės 1. Wieś Vabalai, Alovė Al; 2. Wieś Prūdiškėliai, Joniškis Nmč; 3. Wieś Padumbliai, Kapčiamiestis; 4. odnoga jeziora Žeimenų, Padumblė vs. Kaltanėnai Švnč; 5. Wieś Kupriūnai, Kuktiškės Ut; 6. (|| Velniokas) wieś Puziniškis, Linkmenys; 7. Wieś Drąsėnai, Mit: 8. Wieś Rudnia, Merkinė Vrn; 9. Likančių k. Užpaliai Ut; 10. Tverečius Švnč, zob. Dumblis. Dumbl-in-- itkas Margavonių k. Ut, zob. Dumblis; suf. -inja-+ -juka-. Dumbliūkas 1. wieś Margavoniai Ut; 2. wieś Lekavičiai Vvs; 3. zaścianek Kazimieriškis. Kaltanėnai Švnč; zob. Dumblis suf. -juka-. jezioro Dumbliūnų < wieś Dumbliūnai Kp, por. jezioro Dumblis Dūm-išk-- člė Dūmiškių k. Šilavotas Prn. por. Dūmas. Dun-ėjus 1. Trainiškio k. Linkmenys Švnč; 2. Gudonių k. Seirijai Lzd, Big, la. Dūn-ęzęrs jez., Dūn-upe rzeka. EnLV I 244, pr. Dun-ow GerON 32: lit. dun-avas „małe strumyki, źródła, spiętrzone zbiorniki wodne, które nie zamarzają“, dun-djs „miejsce pokryte mułem, masa mułu“, dinains „błotnisty“, dunas „muł“, por. dun-ėjus „duża woda“, su-dunti „(na)pęcznieć“; dunūs,-i „?“: dūnios marios LKŽ II 607, zob. także FrLEW 109; suf. -oju-, por. Luk-ojus, zob. SkŽD 85. Duob-člė wieś Janėnų, Šventežeris Lzd: lit. dół; suf. -ėlė. Duob-ėčlės Kauknorio k. Kapčiamiestis Lzd, zob. Duobelė. Dūob-enas Vaiguva Užv, zob. Duobelė; suf. -ena-, por. SkiFt-enas rz. Viduklė Rs. “5, C. OrpemGeknil, SI3sIK STBSTOB, «BONMPOCH CAGBSHCKOTO S3LIKOSHAHHS», BBL 5, Mocksa, 1961, p. 5. 197 Duob¥s 1. Antaksčių k. Alanta Mlt; 2. Duobių k. Daugailiai Ut; 3. wieś Stanėnai Ut, zob. Duobelė. Duob-ūlis 1. Duobulio ws. Mlt; 2. wieś Papūgžlynė „Kuktiškės Mit; 3. wieś Paduobulis Labanoras Švnč, zob. Duobelė; suf. -ulja-. Duob-ūžis Paduobužės k. Mlt, zob. Duobelė; suf. -užja-, por. Dub-ūžis ež. Duob-Zerys (< *Duob-ežerys) Meldučių k. Rk: duobé+ éZeras. Duriai Mit, por. Dūr-upis Kurtuvėnai Šl Dūr-upis Rs, Šlu, Dūr-ėlis up. Lekėčiai Sk: lie. duškė „porośnięta królikami zatoka wodna“, durenti,- ,? *: vėjelis debe- "sėlius gainioja ir durena ežero paviršį LKZ II 639; la. durét,erreichen (den Boden)“, por. także lit. durti, s. sl. dira „„Riss, Spalt“, Zr. FFLEW 113. | Dūrb-inis Džiuginėnų k. TI, por. Dūrb-inis rzeka, tamże; łot. Dufbes-ezers, Durbja-ęzęrs EnLV 1 240; por. Durb-in GerON 32: lit. duFbinti „robić dziuplę, drążyć, dubać, gnić, próchnieć”, durb-ti „drążyć, gnić, próchnieć”, LKŽ II 637, dūrpė; suf. -inja-. Dus-aitis Berznykas LLR, zob. Dausinas; suf. -aitja-. Dus-člė Daugirdėlių Al, zob. Dausinas; suf. -élé. Dus-člis Žagarių k. Berznykas LLR, zob. Dausinas; suf. -elja-. Dus-el-iūkas Berznykas LLR, zob. Dausinas; suf. -elja-+-juka-. Dūs-etas || Dūs-tas wieś Bajotiškiai Degučiai Zr, zob. Dusia; suf. -eta-, por. Drūv-etas, zob. SkŽD 339. Dusia Seirijai Lzd, zob. Dausinas. Dus-ynas 1. Dusynių k. Vyžuonos Ut; 2. Bijeikių k. Skiemonys An, žr. Dausinas; suf. -yna-. Dus-menėlių ežeras < Dusmenéliai k; Trak., plg. rzeka Dusmena tamże, jezioro Dusia | Duv-€nas wieś Likanciai, Užpaliai Ut, por. nazwę własną. Duv-énas, Duvé. Duvén-€lis 1. wieś Davainiai, Dusetos Zr; 2. wieś Likanciai, Užpaliai Ut, Zr. Duvénas; suf. -élja-. Dvi-kelmis Pnd: adj. dvi-kelmis < du kelmai. Dvilypiai du ež. Lėlių k. Mlt, plg. Dvilypjis up. Bakainių k. Surviliškis Kd: dvilypis, plg. dar Drvilinkis up. Gargždai Klp. Dvyl-iškis, wieś Spulių, Alanta MIt, por. Dvyl-itkas. Dvyl-itkas, rzeka. Wieś Vygių, Vandžiogala. Kn: dvjlas „ciemny“ LKŽ II 612; suf. -iškja-, por. Sietuv-iškis, jezioro, zob. SkŽD 159. Dvi-ragis (|| Ilgės || jezioro Salū) Salos Rk: dvi-ragis „mający dwa rogi“ LKŽ 1 702. NAZWY JEZIOR LITEWSKIEJ SRR V. SADUKINASA. W artykule omówiono około 150 nazw jezior, czyli wszystkie znane nam dotąd nazwy na C i D. INTERPRETACJE ETYMOLOGICZNE NAZW JEZIOR OPARTO NA PORÓWNANIU ODPOWIEDNICH LITEWSKICH, ŁOTEWSKICH I PRUSKICH NAZW WŁASNYCH. B cayuasix, korpa Gaatuiickuil MaTepHa/i Hel0oCTATOUHO 0ObBsiCHUAET CeMaHTHKY Ha3BaHHH O3€p, NMpHUBJEKAeTCA H COOTBETCTBYIOLLAsl JIEKCHKA APYrHX HHJI0€BPONEHCKHX S513bIKOB, 198