Ežerų vardai

LEISE TU VIL Y KALBOTYROS KLAUSIMAI, v LRT UV. O S T --5R MOKSLŲ AKADEMIJA EZERU VARDAI B. SAVUKYNAS Č Čėd-asas Čedasų k. Pnd — sėliškas vardas, plg. lie. Kėdž-balė Brijagalės k. Šd; la. Cede up. EnLV I 156; plg. dar lie. pvd. Kedjs, Kėdas; Kéd-diniai mst. (žr. BgZ CXLYV): lie. kėd-oti „sklaidyti“ LKZ V 482; suf. -asa-, plg. Svėd-asas ež. An žr. SkŽD311. Čeičiū ežeras < Čeičiai k. Rk (plg. pvd. Čeičys) — pagal fonetiką ir teritoriją sėliškas vardas; plg. lie. Kyk-lė ež. GerON 59 (iš K. Būgos), Kik-ežeris ež. Ign = plg. sėlišką Čič-irys ež.); la. Cic-ene pv., Cik-slis pv. EnLV I; pr. vv. Keyk-ot Keyk- -aute ež. GerON 59; plg. la. cik-slis „klampi „vieta“, cik-st-enis „etwas Zūhes, schwer zu Zerbeissendes LVV I 390. Čerč-iupšs < Čerč-iupys up. Tytelių k. Duokiškio ap. Rk. — greičiausiai sėliškas vardas, plg. lie. Kerk-$nis up. Stegvilių k. Pkr, Kerk-ūt-viečiai k. Lumpėnų ap. Pgg: lie. kerk-šena „sukerėjęs medelis“, kerk-utj's išsišakojimas iš vieno kamieno į dvi ar daugiau šakas; dvišakuma“ LKŽ V 611. Černiūkiškės ežeras < Černiūkiškė k. Angininkų ap. Al, plg. pvd. Černiūkas. Čiaunas 1. Pačiaunės vs. Jūžintų ap. Rk 2. Pačiaunės k. Žukliškių ap. Zr — sėliškas vardas (žr. BgZ CXLYV), plg. lie. Kiaiinas ež., Kiauna up. Linkmenys Švnč, Kidunė upl. Smilgiai Šd, Kidun-upis Dumšiškių k. Rs; la. Caunas vs. Caun-upe, Caun-upite. EnLV I 155; pr. Kavn-yne šaltinis GerON 59 : lie. kidunė, kiaunė; la. catina, caūne ,,Marder", pr. caune ,,Marder“. Dėl semantikos dar plg. gr. xūdaxvoc (< *ku,no-) „dunkelblaue Substanz“: ide. *keu- „leuchten, hell“, WIVW I 368. Čičir-aitis Pakaušės k. Zr, žr. Čičirjs + suf. -aitja-. Čič-irs Imbradas Zr — sėliškas vardas (žr. BgŽ CXLV) plg. lie. Kik-ežeris ež. Ign, Kik-ir-iškiai k. KzR, Kik-onys k. Kn, Rt, Kik-iškiai k. Zr; la. Cik-ste up., Cik-st-upis pv. EnLV I 165; pr. vv. Kik-iten, Kyk-ywinne, Kyk-oyten GerON 62 (plg. dar lie. pvd. Kikis, Kik-ūtis, Kikas, Kik-ėlis) plg. la, ciksta „„Knūppel“ LVV I 380, lie. kyk-otis „Jingūoti, suptis“ LKŽ V 770, žr. dar BgZ CXLV; suf. -irja-, plg. Av-iris, žr. SkŽD 307. ! Straipsnius, aiškinančius ežerų vardus, prasidedančius A ir B raidėmis, žr. „Liėtuvių kalbotyros klausimai", t. 3, p. 289 tt. (ten yra įvadinės pastabos ir santrumpos) ir t. 4, p. 219 tt. 191 Čiufkiškių ežeras < Čiurk-iškiai vs., Bagaslaviškio ap. Sr, plg. Čiurk-š-upis up. Salantai Krtn; pvd. Čiurk-inas. Čiūt-eikis Kuprių k. Jūžintų ap. Rk, plg. pvd.: Čiūt-eikis, Ciūt-eika, Čiūta, Čiūr-ėlė; Čiūt-ėliai k. Vilkyčių ap. Šlu; plg. lie. čiūt-ėti „,kiūtoti“, čiūti „tilti“ LKZ IT 124; čiūtėti ir kiūt-oti palyginimas rodo pirmojo sėlišką kilmę; suf. -eikja-. D Dab-iūčius Dzenkūniškių k. Kš, plg. Dab-inta up. ten pat, Dab-int-upys up. Dabintos k. Kš, Dab-dtis ez. Sapiegiškių k. Veisiejai Lzd, Dab-ik-iné up. Dabikinės k. Akm: la. Dab-aicéni vs., Dabas-gravs EnLV 1 188 : lie. dabstyti „mėtyti, drabstyti; daburps „sūkurys, verpetas“ LKZ II 139, plg. dar duburys „duobė, dauba, slėnys“ LKŽ II 549 ir vv. su Dub-; suf. -intju-, Žr. SkŽD 375. Dab-ėtis Sapiegiškių k. Veisiejai Lzd, žr. Dabinčius; suf. -otja-, žr. SkŽD 351. Dūgas Pelenių k. Kuktiškės Ut, plg. Dėg-alas up. Krtn, Deg-uté up. Al, BTSR Varenavo raj., Benekainys, Dég-upis Tryškiai Krš, Deg-usjs ež. Totoriškių k. Aukštadvario ap. Jz, Deg-ul-ėlis ež. Degulių vs. Ut; la. Dagas vs, Dagi vs. EnLV I 189, Dega ež., Dega-ezers pv. EnLV 1 204; pr. vv. Deg-awiten, Dag-ew-itten GerON 26 : la. daga ,.cine Brandstelle“ LVV I 430, lie. iš-dagas ,.baloje, ar miške išdegusi vieta“. Dagl-ėjas Pasčio ežero dalis Kuprių k. Jūžintų ap. Rk, plg. Dagl-ėjus ež. Tauragnai Ut, Dėglė up. Padubysys Sl, Degl-yčia up, Vaiguva Užv; la. Degl-upė, Dęgl-a pv. EnLV I 204: lie. deglė „baloje gili, klampi vieta“, la, degldji „niedrig gelegene ausgebrannte Stellen“ LVV I 541, dėglis „eine ausgebrannte, mit Wasser gefūlite Stelle, ein Teich“ LVV I 461; suf, -ėja-, žr. SkŽD 84. Dagl-ėj-ėlis 1. Kuprių k. Jūžintų ap. Rk; 2. Azarinos k. Tauragnai Ut, žr. Dagl-éjas; suf. -élja-. Dagl-€jus Liumpiskiy k. Tauragnai Ut, Zr, Dagl-éjas; suf. -éju-. Dail-yd-ūkas Dailyduko vs. Vvs, plg. la. Daili vs. EnLV I 189, lie. pvd. Dailvda, Dail-yd-ditis, Dail-idé; suf. -yd- + -uka-. Dambnidkas Kš : 1. debniak „ąžuolynas“, Dan-iūkas || Vainiūniškio čžeras < Vainiūniškio k. Kp, Danjs bl, Laukagalių ap. Rm, Dūnė up?, Klp., Dan-upys up. Žygaičiai Trg; la. Dana mš; Danas Dikis bl., Dan-ava EnLV I 193 : la, danava „die Loche, Pflūtze auf dem Wege, cine kotige Stelle“ LVV I 438; plg. dar vid. vž. dane ,,Niederung an Flūssen“; suf. -juka-. Dipai Čižiūnų ap. Vvs, plg. Dap-iskés kl; la. Dapas vs., Dap-atas vs. EnLV I 195 : lie. dapas „potvynis, tvanas“ LKŽ II 182. į Dérb-ula Ustukių k. Ps, plg. Darba || Darb-upis up. Darbėnai Krtn; la. Dafba- -kalns EnLV I 195, plg. dar la. Diba pv., Dirb-enes pv. EnLV I 215; suf. -ula, žr. SkZD 186. DarZ-in-€lé Ign : lie. daržas (resp. daržinė); suf. -inja- + -élé (resp. -ėlė). Daub-Išs || Dab-ljs BTSR Apsas, plg. Daub-urjs ež. Sl, Daub-élé up. Trg, Daiib-upis up. Tl; la Daūba pv, Daiibi§ ež. EnLV I 197; pr. Dauben ež. GerON 26 : lie. dauba, la. daiiba „die Schlucht“ LVV I 443; suf. -Ija-, žr. SkŽD 166. Daubur§s Bačionių k. Šl.: dauburys „dauba, slénys“ LKZ II 208. “ Ta 2 Žr. A. Vanagas, Dėl upės vardo Dané (Danija, Dangé), „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960, p. 317. 192 Daugėdų čžeras < Daugėdai k. Rt : avd. *Dau-gėdas (plg. Dau-gėla, Gėd- * vilas). | Daūgel-iškis Skiemonys An; plg. Daugėl-iškis mstl. Ign : pvd. Daugėlė, Daugėlis, Daiigelas; suf. -iškja-, plg. Daiin-iskis ež. Daujėnų ežeras < Dauj-énai mstl. Ps, plg. Dauj-o¢iai k. Skd, Dduj-otas upl. Gruzdžiai Šl; la. Daūj-ūti vs. EnLV I 199; plg. dar lie. pvd. Dauj-enis, Dauj-énas, Dduj-6tas, Daiij-ota, Dailjus, Ddiij-otis. Plg. la. dujans »Schmutzig, graubraun®, duins ,,dunkel, unklar, unsauber®; lie. duinas: Nunesk (vainikėlį), dukrele, duinon upelėn..., duiti „trauktis rūku, musyti, akti“; duja ,,dulksmas, smulkus lietus, migla, rūkas; purvas, bala“ LKŽ II 558; dujonaitis, dujonėlis; dujūnas „toks vanduo, gili upė“ LKŽ II 560. Nomina propria šaknis Daujsantykiuoja su apeliatyvų duj-, kaip, pvz., dauba su dūbti. Daūn-iškis Ut, plg. Daiin-upis up. Smilgiai Sd, Daun-iskis k. Alanta Mlt, Daun- -iūnai Panemunis Pnd, Daun-eikiai k. Leliūnai An; pvd. Daiinas, Daunid, Daiinius, Daunjis; la. Daun-ati vs. EnLV I 199; pr. avd. Dawn-otthe TrPN 23: plg. dar lie. Dun-Gjus ež. Gudoniy k. Seirijai Lzd (Daunsu Dunsantykiuoja taip, kaip Daubsu Dub-, žr.): lie. dun-djus „didelis vanduo“, dunūs,,?“: Dunios marios LKZ II 606-7, la. dup-djs „eine mit Schlamm bedeckte Stelle, eine Schlammasse® LVV I 528; dūn-udt „trūben (mit Schlamm); den Schlamm aufwiihlen®, žr. dar FFLEW 109; suf. -iskja-. i Dau-nėris Mikyčių k. Lzd, plg. pvd. Daū-noras, Daū-nora, Daii-nérius; greičiausiai būdvardinis darinys. Daūs-inas Kražiai Klm, plg. Dusia ež. Lzd, Dūs-etas ež. Zr, Dus-ynas ež. Vyžuonos Ut, Dusa up. Pampénai Ps; Dus-upjs up. Baisogala Sd; plg. pvd. Daūs-inas, Daus-ynas, Dausa, Daus-utis; pr. Dos-in mš. GerON 30 : lie. dausa, daiisios „šiltas, tolimas kraštas; rojus“, daus-ingas „vėjuotas, vėsus“; la. dusa „die Ruhe, der Schlummer, der Schlaf“; suf. -ina-, plg. Kifš-inas up. Baisogala Šd, Spig-inas up. Ylakiai Sk, žr. SkŽD 243. Dūv-ilas Nolėnų k. Ut Dav-ila up. ten pat, plg. Dav-éniai k. Želvos ap. Ukm, Dav-6nys k. Juknonių ap. Sr, pvd. Dav-eikis, Dav-eilis, Dav-ulis; la. Dav-il-n-itis ež., Dav-inš vs. EnLV I 200; pr. avd. Daw-ille TrPN 23. Davil-€lis Nolény k. Ut, žr. Davilas; suf. -élja-. Degiit-duobis Jūkainių k. Viduklė Rs, plg. Degut-intakis upl. Šimkaičiai Rs: la. Degut-duobs pv. EnLV I 207 : lie. degut-duobé „duobė degutui degti“ LKZ IT 255. Deg-usys Totoriškių k. Aukštadvario ap. Jz, plg. Dég-alas up. Krtn, Dég-uva up. Rtv; la. Dega || Deg-ums eZ., Deg-azers EnLV I 203-4; pr. vv. Deg-aw-iten GerON 26 : lie. degti; la. dega „eine ausgebrannte Stelle; suf. -usja-, plg. krit-usps „krislas“, žr. SkZD 314. Deg-ul-8lis Deguliy k. Ut, plg. la. Deg-uli vs. EnLV I 206, plg. dar Deg-usjs: lie. deg-uljs, la, deg-ulis 4,Feuerschwamm®; suf. -élja-. Deguciy ežeras < Deguciai k. Obeliai Rk : pvd. Deg-utis. Džčl-ežeris Ps, plg. lie. Dél-inis ež. Kuktiškės Mlt, Déljs ež. Ut: la. Dél-ezers EnLV I 210; pr. vv. Del-ycke GerON 27 : lie. dėlė , hirudo®, la. déle „der Bluttegel“ + ežeras. . Del-ida Alytaus I k. Al : dėlė „hirudo“, plg. Dél-eZeris, Dél-inis ež.; suf. -ida, žr. SkŽD 101. | 13, Lietuvių kalbotyros klausimai, V 193 - Dėl-idas t. Eitulionių k. Beižionių ap. Vvs; 2. Pašvenčio k. Užuguosčio ap, Jz, žr. Dėlinis; suf. -ida-, žr. SkŽD 101. Dél-inis 1. Pakačinės k. Antazavė Zr; 2. Indučių k. Antalieptė Zr; 3. Bikėnų k. Degučių Zr; 4. Briedinės k. Linkmenys Švnč; 5. Voverų k. Merkinė Vrn; 6. Raudėnų k. Obeliai Rk; 7. Paskardiškio k. Salakas Zr; 8. Paserninkų k. Seirijai Lzd; 9. Semeliškės Vvs; 10. Mielagėnų k. Švnč 11. Šadžiūnų k. Veisiejai Lzd (plg. Déležeris) : lie. dėlė „hirudo“; suf. -inja-. Dėl-ynas Leliūnai Ut, žr. Dėlinis; suf. -yna-. Dėl-in-ūkas Voverų k. Merkinė Vrn, žr. Dėlinis; suf. -inja- + -uka-. Dėlys Ąžuolėlių k. Ut, žr. Dėlinis. Dėl-iūkas 1. Kovalčiukų k. Simnas Al; 2. Velbiškių k. Ut, žr. Dėlinis; suf. -juka-. k Dėl-ūkas 1. Bukaučiškių k. Daugai Al; 2. Perloja Vrn, žr. Dėlinis; suf. -ūka-. Dembinos ežeras < Dembina k. Onuškis Trak : 1. debina „ąžuolynas“. Dém-enas Demeniškių k. Seirijai Lzd, plg. Demeniai k. Pakalnės aps. Rytprūsiuosė ir kito balsių kaitos laipsnio Dém-enas ež. Zr, Dėmė (t. Diemė) up. Pašaminės k. Švnč; la. Demene dv. EnLV I 208; pr. Dem-ita GerON 27; plg. dar adv., lie. Dėmė, Dem-élis, Dem-enis, Dem-ėnius, Dem-ikis; pr. Dem-iko TrPN 24 : lie. démé ,suterita, sutepta vieta“ LKZ II 270, dém-esys ,suterSimas, neSvarumas, dėmė“ LKZ II 271; suf. -ena-; plg. Diiob-enas ež. Dėl semantikos plg. Térmentas ež. Paliūnų k. Veisiejai Lzd : term-dti „tepti, teršti, nešvariai ką daryti“. Dėmė-enas Santuokių k. Degučiai Zr, žr. Demenas. Denioniū ežeras < Den-idnys k. Svėdasai An; plg. pvd. Dėrrius, Den-ulis; la. Den-avas-ęzęrs, Denu-kalns EnLV I 208. | Dėrgionių ežeras < Dėrg-ionys k. Rūdiškės Trak (plg. pvd. Derg-élis, Derg-ifičius). Derv-inis Dervinių k. Antazavės ap. Zr, plg. Dérv-elis up. Linkuva Pkr, Derv-eliūkas upl. Rozalimas Pkr; la. Derv-els pv. EnLV I 209; pr. Derw-ayn GerON 27 : lie. derva, la. darva; suf. -inja-. Didysis Piepalių k. Babtai Kn : didysis. Did-ėvas Karštenių k. Žarėnų ap. Tl; plg. Didž-iūlis ež. Daugai Al, Did-upis Dauginény k. Tryškiai Akm; la. Diddel pv. EnLV I 212 : lie. did-elis, didis; suf. -ova-, plg. Malst-6vé up. Rd, Zr. SkŽD 387. Didžiarauliškių ežeras < DidZiarauliskiai k. Ubiškių ap. Vvs. Didžiūlis 1. (|| Daūgų ežeras) Daugai Al; 2. Dusmenys Trak, plg. Didysis ež., la. Diž-ęzęrs EnLV I 217 : didžiūlis „didysis“. Diegis Padiegės vs. Degučiai Zr, plg. Dieg-upis up. Minionių k. Rs; la. Diédzini vs., Diegu-purvs EnLV I 220 : lie. diégas. Dienik-člis Dusetos Zr : dienikas ,,prietvartis* LKZ ii 347; suf. -ėlja-. | Dič-rašas Žalgirių k. Deltuvos ap. Ukm, dėl pirmojo komponento plg. Diéy- -upis upl. Endriejavas Rt, Die-geda bl. Kaulių k. Bukonių ap. Jon, Dievé-gala up. Zapyškis Kn; dėl antrojo komponento plg. Rafal ež. Jūžintai Rk, Rašiai || Raia ež. ST a ež. Sirutėnų k. Ut, plg. rašytė „kerša, smulkiai marga (karvė)“ Kvėdarna SIL 194 Dičy-ytis (t. Di'vi"tis || Dgivi‘tis®) plg. Diėv-upis up. ten pat, Dievd-gala up. Zapyškis Kn, Diévo kalnas kl. Dabušilės k. Mlt, Dieva-ragjs r. Daunorių k. Seimaties ap. Ut, la. Dievin-¢zers EnLV I 221; pr. Dew-ythen, Dews-lauks GerON 28 : lie. diévas; suf -ytja-, plg. Laisv-jtis up. Rs, Vist-ytis ež. Klvr. Dilg-iné MuiZelény k. Venciūnų ap. Al, plg. Dilg-iné k. Liudvinavo ap. Kps, Dilgiai k. Taučiūnų ap. Kd; la. Dilga vs. Dil’gu-strauts EnLV I 213; pr. wv. Dilgen GerON 28 : lie. dilgé ,,urtica; notrė“ suf. -iné. Dirdy ežeras < Dirdos k., Aleksandravėlės ap. Rk, plg. la, Difdas vs., Dirde dv. EnLV I 215; lie. pvd. Dirda. | Diry-čl-inis ež. Čiulų mš. Mit, žr. Dirv-inis; suf. -ėlja--+-inja-. Diry-inis Žirgapievio vs. Ut, plg. Dirv-onai ež. Deltuva Ukm : lie. dirva; suf. -inja-, Dirv-onai < Dirvonai k. Meilūnų ap. Ukm. Dysnai Rimšė Ign, plg. Dysna up. ten pat, plg. pr. vv. Dysenithen, Disnyten GerON 28. j Dysn-ykštis Rimšė Ign, žr. Dysnai; suf. -ykštja-, plg. Dring-ykštis ež. Dobilios ežeras < Dobilia k. Pakuonis Kn, plg. Dobil-upis up. Padubysys SI, Dobilė up. Šimkaičiai Rs; plg. lie. débilas „trifolium“. — Domeikiemio čžeras < Domeikiemis k. Plaskūnų ap. Jz : avd. Domeika resp. Domeikis + kiemas. Don-iSkis Jadaugiy k. Dusetos Zr, plg. Déon-iskis k. Suginčių ap. Mlt, Don-uva vs. Pajieslio ap. Kd, Don-kalnis kl. N. Kalniškių k. Varn; la. Dani vs. EnLV I 201: la. *dans resp. dana ,,?“ : ar dzidruo ęzęru un klajuo lauku danu LVV I 447; suf. -iskja-. Dotamū ežeras < Dot-amai k. Klvr. plg. Dét-amas up. ten pat, Dot-iskiai k. Sidabravos ap. Sd, Dot-n-uva mstl. Kd, plg. dar avd. Détas, Dotys, Décius; pr. Dot-el TrPN 26; suf. -ama-, plg. Ail-amas up. Pn, Zr, SkŽD 207. DrabuZ-ditis DrabuZininky k. Tolkiškių ap. Trak, Zr. Drabufis; suf. -aitja-. Drab-uZis DrabuZininky k. Tolkiškių ap., plg. la. Drabas vs., Drab-enas vs. EnLV I 222; pr. Drab-inow GerON 30 : drab-na „Jiūnas“ LKZ II 424; draba „Šlapio sniego dribimas, dreblius, dreblys“ LKZ II 423; suf. -ufja-, plg. Duob-ūžis ez. Mit. Drag-iitis (|| Kiem-inis) Pakalniškių k. Vvs, plg. Drag-énys k. Skaisgirio ap. Jnš, Drag-iniai k. Klaišių ap. Akm, Drag-é¢iai k. Beržų ap. Jon, la. Dragi k. EnLV I 222 : lie. dragés „nuosėdos“, dragoti „be tvarkos ka daryti, gadinti, naikinti, draskyti“; suf. -aitja-, plg. Lied-ditis ež. Kaltanėnai Švnč. Drapal-€lis Stračiūnų k. Lzd, žr. Drap-dlis, suf. -élja-. Drap-ilis Drapaliy k. Leipalingis Lzd : lie. drap-éti ,,drabstyti“ LKZ II 439; la. drap-snas ,Kriimchen, Brocken, Abfille“, drap-sligs ,,ausgelassen, unartig“ LVV I 490, plg. dar Drab-uZis; suf. -alja-, žr. SkZD 174. Drąseikių ežeras< Drąseikiai k. Brž : pvd. Drgseikis. Draudčnių ežeras < Draudėniai k. Žygaičių ap. Trg : avd. *Draudenis, plg. lie. avd. Draud-vilas, Draūd-ikis; Draud-éliai k. Triškonių ap. Pkr; pr. Drawd-yn, — Drawd-ot TrPN 26; la. vv. Draudas vs., Draud-awa vs EnLV I 203; suf. -enja-. Driiigis || Drifigiai Vaišniūnų k. Linkmenys Svn&, Dring-upis Aikščių k. Cekiškės ap. VIkj; la, Dridzis eZ., Driegas vs. EnLV I 228; pr. Drinken (?) : la. drieg-nis 3 Žr. V. Grinaveckis, Dėl kai kurių vietovardžių kilmės, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960, p. 321. 195 „eine morastige, einschiessende Stelle“, lie, dringti „brįsti, brinkti, sausėti“ LKŽ 11 498. Dring-ykstis Ign. Zr. Drifigis; suf. -ykštja-, plg. Dysn-pkstis. Dručkū ežeras < Druckos k. Obeliai Rk. Drėbiškių ežeras< Drdbiškiai k. Degučiai Zr. Drūkčiū ežeras < Drūkčiai k. Alsėdžių ap. TI. Drūk-šiai Rimšė Ign, plg. Drūk-ša up. ten pat (< * Drūk-sa, žr. BgRR I 501), plg. kito balsių kaitos laipsnio Drukjs up. Saločiai Ps, Druk-upé Šič; la. Drukas- -ezers EnLV I 229 : la. drūkas „alles, was fein zerstossen od. zerrieben ist“, drukš- -nat „copuTb“ LVV I 503, lie. drūk-nos ,,nuobraukos, nuobrukos“ LKŽ AI 522; suf. -šja-, žr. SkŽD 316. Drūv-etas Petkūniškės k. Breslauja BTSR, plg. la. Druve up., Druvas-ęzars ež. EnLV I 230 : la. druva „das Saatfeld, Getreidefeld, das liegengebliebene Feld“ LVV I 505; dėl semantikos plg. lie. Dirv-inis ež. (: dirvd); suf. -eta-, plg. Dūs-etas ež., žr. SkŽD 340. Dūba Krokšlio k. Rudnia Vrn, plg. kito balsių kaitos laipsnio Dub-ėlis ež., Dub-urjys ež., Dubé up. Kražiai Klm, Dub-ija up. Raguva Pn (Dūbsantykiuoja su Dubkaip dūburys su dūburiu) : lie. dūbti, dūbėti. ; Dub-člė Dirmiškės mš. Miroslavas Al, plg. Dub-ėlis Seirijai Lzd, Dub-ūžis ež. Zr, Dūbis up. Ūdrija Al, Dub-ėlė up. Vaideginių k. Kp; la. Dub-ins ež., Dubi-zers ež. EnLV I 233; pr. Dub-na BgRR I 503 : lie. dūbė „įdubimas slėnys“ suf.-ėlė. Dub-&lis 1. Seirijai Lzd; 2. Padubėlių k. Ut, žr. Dubėlė; suf. -ėlja-. Dūb-ininkas Juozapavos vs. Daugai Al, Zr. Diba. Suf. -inink-. Dubiėji 1. Verstaminų k. Lzd; 2. Šventežeris Lzd, plg. Dub-ūkas ež. : dubūsis, -idji. Dublia Bestraigiškės k. Seirijai Lzd : lie. dublūs „dubus“. Dub-ūkas Kurtuvėnai Šl, žr. Dub-ėlė; suf. -uka-. Dub-ūklis 1. Semeliškės Vvs; 2. Vievis, žr. Dub-ėlė; suf. -uklja-, plg. Vid-ukliai pv. Vegeriai Akm, Zr. SkZD 198. Duburys Bieliūnų I k. Antazavė Zr, plg. Duburjis up. 1. Jūžintai Rk; 2. GriZaj Vikv: 3. Deltuva Ukm, Dubur-upis up. Kartena Krtn; la. Duburs up. dalis, Dubure pv. EnLV I 234; pr. Dobrin ež., Dobern up. GerON 29 : lie. duburjs „mažesnis ar didesnis įdubimas žemėje, duobė, dauba, slénys“ LKZ II 549. Dub-ūžė Drąseikių k. Brž, žr. Dubėlė, suf. -užė, plg. Ring-užė up. Brž. Dub-ūžis 1. Drobų k. Degučiai Zr; 2. Šarkiškių k. Dusetos Zr; 3. Lukštinių k. Obeliai Rk, žr. Dub-ėlė; suf. -užja-, plg. Ring-užis up. Sd. Diidénu ežeras < Dūdėnai k. Giedraičiai Mlt : pvd. Didénas. Diiksta Kurtuvėnai Sl, plg. Dūkštas ež. Ign, Dūkšmė up. Varn, Dūkšta up. Maišiogala Viln; la. Dūkstina ež., Dūkst-ene pv. EnLV I 242 ; la. dūksts „ein Sumpf, eine Sumpflache, eine morastige Stelle“, lie dūks-inas „purvinas, nešvarus“ LKŽ II 565. Dūkštas Dūkštas, Didžiasalio k. Ign, žr. Dūksta. Dulbis Dotnuva Kd, plg. Dūlbiai k. Kruopiai Akm; la. Dulbis bl., Dulbis vs. EnLV I 236 : la. dulbs ,,dumm, betūubt, beschrūnkt“ LVV I 512, plg. lie. pvd. Dūlbis. Dūlgas Dulgininky k. Leipalingis Lzd, plg. Dulg-ėlė upl. ten pat; la. Duf'gis bl. EnLV I 236 pr. Dulgen ež. GerON 32; plg. dar lie. Dūlk-upis Laukuva Rt; la. 196 į Dujkes vs. EaLV I 236 : la. dujke, dulkis ,,Bodensatz, trūbe, schleinige Fliissigkeit, Schmutz“, dulkains „unklar, trūbe, schlampig“ LVV I 513; lie. dulkas „rūkas“; plg. taip pat lie. Dul-upys Šėta Kd: dūlas „pilkas; palvas, palšas“ LKŽ II 571. Dėl gllk kaitos Zr. BgRR I 448 ir II 104. Laikydami šaknį DulgReimwort'u su Dulk-, neišskiriame jos iš bendrabaltiško vienos semantikos hidronimų sluoksnio. Diigo siejimui su s. sl. *dalgo,* per tariamą jotvingišką *dulg- „ilgas“ prieštarauja ir latvių hidronimas Duf'gis. Dėl baltiškų šaknų duj-, dul-, dulk-, dunžr. FTLEW 109. Dūmas Stančikų k. Pastrėvio ap. Vvs, plg. Diimé up. Balbieriškis Vrn, Dūmč up. Žiežmariai Kš, Dimeešis upl. Kretingalė Klp, Dūm-sė up. Jon., Dūmsis up. Žasliai Kš; la. Dum-ava valsčiaus dalis EnLV I 236, Dum-ini vs.; pr. Dum-ele, Dum-en ež., Dvm-ine up. GerON 32 : lie. diimas „dūmo spalvos, dūminis“, dimé „tamsios spalvos (karvė)“, dumsūs „tamsus ir miglotas“ LKŽ II 586, la. dum-aka „grosser Nebel; regnerisches Wetter“ LVV I 514. Dumbl-aičiai 2 ežl. Kurkliškių k. Vvs, žr. Dumblis; suf. -aitja-. Dumbl-ikas Dumbliko vs. Vvs, žr. Dumblis; suf. -ika-, plg. Akl-ikas ež, žr. SkŽD 130. Dumbl-ynas Kalnelio vs. Ut, žr. Dumblis; suf. -yna-, žr. SkŽD 266. Dumbl-§né Didžiasalio k. Tverečius Švnč, žr. Dumblis suf. -ynė, žr. SkŽD 271. Dumbl-glis 1. Juškonių k. Kapčiamiestis Lzd; 2. Ustronio k. Kuktiškės Ut; 3. Apkartų k. Mlt; 4. Dubičių k. Rudnia Vrn, žr. Dumblis; suf. -elja-. . Dumblis 1. Kalvarija; 2. || Dumblšs Dumbliauskų k. Kapčiamiestis Lzd; 3. Mintaučkių k. Vorėnų ap. Mit; 4. Onuškis; 5. Lėno k. Kvr; 6. Dubičių k. Rudnia Vrn; 7. Ign; plg. la. Dumblis ež. : lie. dumblas, la. dumbla „Schlamm“. Dumblės 1. Vabalų k. Alovė Al; 2. Prūdiškėlių k. Joniškis Nmč; 3. Padumbliy k. Kapčiamiestis; 4. Žeimenų ež. šaka Padumblės vs. Kaltanėnai Švnč; 5. Kupriūnų k. Kuktiškės Ut; 6. (|| Velniokas) Puziniškio k. Linkmenys; 7. Drąsėnų k. Mit: 8. Rudnios k. Merkinė Vrn; 9. Likančių k. Užpaliai Ut; 10. Tverečius Švnč, žr. Dumblis. Dumbl-in-itkas Margavonių k. Ut, žr. Dumblis; suf. -inja- + -juka-. Dumbliūkas 1. Margavonių k. Ut; 2. Lekavičių k. Vvs; 3. Kazimieriškio vs. Kaltanėnai Švnč; žr. Dumblis suf. -juka-. Dumbliūnų čžeras < Dumbliūnai k. Kp, plg. Dumblis ež. Dūm-išk-člė Dūmiškių k. Šilavotas Prn. plg. Dūmas. Dun-ėjus 1. Trainiškio k. Linkmenys Švnč; 2. Gudonių k. Seirijai Lzd, Big, la. Dūn-ęzęrs ež., Dūn-upe up. EnLV I 244, pr. Dun-ow GerON 32 : la. dun-avas „kleine Flūsschen, Quellen aufgestaute Gewūsser, die nicht zufrieren“, dun-djs eine mit Schlammbedeckte Stelle, eine Schlammasse“, dinains „schlammig“, dunas „Schlamm“, lie. dun-ėjus „didelis vanduo“, su-dunti „(su)tvinti“; dunūs,-i „?“: dūnios marios LKŽ II 607, žr. dar FrLEW 109; suf. -oju-, plg. Luk-ojus, žr. SkŽD 85. Duob-člė Janėnų k. Šventežeris Lzd : lie. duobé; suf. -ėlė. Duob-ėčlės Kauknorio k. Kapčiamiestis Lzd, žr. Duobelė. Dūob-enas Vaiguva Užv, žr. Duobelė; suf. -ena-, plg. SkiFt-enas up. Viduklė Rs. “5, C.OrpemGeknil, SI3sIK STBSTOB, «BONMPOCH CAGBSHCKOTO S3LIKOSHAHHS», BBL 5, Mocksa, 1961, p. 5. 197 Duob¥s 1. Antaksčių k. Alanta Mlt; 2. Duobių k. Daugailiai Ut; 3. Stanėnų k. Ut, žr. Duobelė. Duob-ūlis 1. Duobulio vs. Mlt; 2. Papūgžlynės k. „Kuktiškės Mit; 3. Paduobulio k. Labanoras Švnč, žr. Duobelė; suf. -ulja-. Duob-ūžis Paduobužės k. Mlt, žr. Duobelė; suf. -užja-, plg. Dub-ūžis ež. Duob-Zerys (< *Duob-ežerys) Meldučių k. Rk : duobé+ éZeras. Duriai Mit, plg. Dūr-upis Kurtuvėnai Šl Dūr-upis Rs, Šlu, Dūr-ėlis up. Lekėčiai Sk : lie. duškė „apaugęs triušiais vandens užtakis“, durenti ,,?* : vėjelis debe- "sėlius gainioja ir durena ežero paviršį LKZ II 639; la. durét ,erreichen (den Boden)“, plg. dar lie. durti, s. sl. dira „„Riss, Spalt“, Zr. FFLEW 113. | Dūrb-inis Džiuginėnų k. TI, plg. Dūrb-inis up. ten pat; la. Dufbes-ezers, Durbja-ęzęrs EnLV 1 240; pr. Durb-in GerON 32 : lie. duFbinti „„drevę daryti, duobti“, durb-ti ,,dubti, kiurti, pūti“, LKŽ II 637, dūrpė; suf. -inja-. Dus-aitis Berznykas LLR, žr. Dausinas; suf. -aitja-. Dus-člė Daugirdėlių Al, žr. Dausinas; suf. -élé. Dus-člis Žagarių k. Berznykas LLR, žr. Dausinas; suf. -elja-. Dus-el-iūkas Berznykas LLR, žr. Dausinas; suf. -elja-+-juka-. Dūs-etas || Dūs-tas Bajotiškių k. Degučiai Zr, žr. Dusia; suf. -eta-, plg. Drūv-etas, žr. SkŽD 339. Dusia Seirijai Lzd, žr. Dausinas. Dus-ynas 1. Dusynių k. Vyžuonos Ut; 2. Bijeikių k. Skiemonys An, žr. Dausinas; suf. -yna-. Dus-menėlių ežeras < Dusmenéliai k; Trak., plg. Dusmena up. ten pat, Dusia ež. | Duv-€nas Likanciy k. Užpaliai Ut, plg. pvd. Duv-énas, Duvé. Duvén-€lis 1. Davainiy k. Dusetos Zr; 2. Likančių k. Užpaliai Ut, Zr. Duvénas; suf. -élja-. Dvi-kelmis Pnd : adj. dvi-kelmis < du kelmai. Dvilypiai du ež. Lėlių k. Mlt, plg. Dvilypjis up. Bakainių k. Surviliškis Kd: dvilypis, plg. dar Drvilinkis up. Gargždai Klp. Dvyl-iSkis Spulių k. Alanta MIt, plg. Dvyl-itkas up. Vygių k. Vandžiogala Kn : dvjlas „tamsus“ LKŽ II 612; suf. -iškja-, plg. Sietuv-iškis ež., žr. SkŽD 159. Dvi-ragis (|| Ilgės || Salū ežeras) Salos Rk : dvi-ragis „su dviem ragais“ LKŽ 1 702. HA3BAHHUS O3EP JIMTOBCKOH CCP B, CABYKHMHAC Peswome B crarbe oObscHaoTes OKOJIO 150 Ha3zBaHuit 03€p, TO eCTb BCE HbIHE HaM H3BecTHble Ha3BaHHs Ha C H D. | ITHMOJIOTHYECKHEe TOJIKOBAHHS Ha3BaHHIH O3Ėp OCHOBAHLI Ha CpaBHeHHH COOTBETCTBYIOUIHX JIMTOBCKHX, JIATbILICKHX H NPYCCKHX COOCTBEHHBIX HMEH. B cayuasix, korpa Gaatuiickuil MaTepHa/i Hel0oCTATOUHO 0ObBsiCHUAET CeMaHTHKY Ha3BaHHH O3€p, NMpHUBJEKAeTCA H COOTBETCTBYIOLLAsl JIEKCHKA APYrHX HHJI0€BPONEHCKHX S513bIKOB, 198