Ežerų vardai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, V LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA EŽERŲ VARDAI1 B. SAVUKYNAS Č Čed-asas Čedasų k. Pnd – seliškas vardas, plg. lie. Kėdž-balė Brijagalės k. Šd; la. Cede up. EnLV I 156; plg. dar lie. pvd. Kedýs, Kėdàs; Kėd-áiniai mst. (žr. BgŽ CXLV): lie. kėd-oti „sklaidyti“ LKŽ V 482; suf. -asa-, plg. Švėd-asas ež. An žr. SkŽD311. Čeičių ežeras < Čeičiai k. Rk (plg. pvd. Čeičys) – pagal fonetiką ir teritoriją seliškas vardas; plg. lie. Kyk-lė ež. GerON 59 (iš K. Būgos), Kik-ežeris ež. Ign plg. selišką Čič-ìrys ež.); la. Cic-ene pv., Cik-slis pv. EnLV I; pr. vv. Keyk-ot Keyk-aute ež. GerON 59; plg. la. cik-slis „klampi „vieta“, cik-st-enis „etwas Zähes, schwer zu Zerbeissendes LVV I 390. Čerč-iupys < Čerč-iupys up. Tytelių k. Duokiškio ap. Rk. – greičiausiai sėliškas vardas, plg. lie. Kerk-šnis up. Stegvilių k. Pkr, Kerk-ut-viečiai k. Lumpėnų ap. Pgg: lie. kerk-šena „sukerėjęs medelis“, kerk-utys išsišakojimas iš vieno kamieno į dvi ar daugiau šakas; dvišakuma“ LKŽ V 611. Černiuikiškės ežeras < Černiuikiškė k. Angininkų ap. Al, plg. pvd. Černiuikas. Čiaunas 1. Pačiaunės vs. Južintų ap. Rk 2. Pačiaunės k. Žukliškių ap. Žr – seliškas vardas (žr. BgŽ CXLV), plg. lie. Kiaūnas ež., Kiaunà up. Linkmenys Švč, Kiáunė upl. Smilgiai Šd, Kiáun-upis Dumšiškių k. Rs; la. Caunas vs. Caun-upe, Caun-upīte. EnLV I 155; pr. Kavn-yne šaltinis GerON 59: lie. kiaunė, kiaunė; la. caūna, caūne „Marder“, pr. caune „Marder“. Dėl semantikos dar plg. gr. χθόνιος (< *ku̯no-) „dunkelblaue Substanz“: ide. *ḱeu- „leuchten, hell“, WIVW I 368. Čičir-aitis Pakaušės k. Žr, žr. Čičirys + suf. -aitja-. Čič-ìrys Imbradas Zr – seliškas vardas (žr. BgŽ CXLV) plg. lie. Kik-ežeris ež. Ign, Kik-ir-iškiai k. KžR, Kik-ónyys k. Kn, Rt, Kik-iškiai k. Zr; la. Cik-ste up., Cik-st-upis pv. EnLV I 165; pr. vv. Kik-iten, Kyk-ywinne, Kyk-oyten GerON 62 (plg. dar lie. pvd. Kikìs, Kik-utis, Kikas, Kik-ėlis) plg. la. ciksta „Knüppel“ LVV I 380, lie. kyk-otis „linguoti, suptis“ LKŽ V 770, žr. dar BgŽ CXLV; suf. -irja-, plg. Av-iris, žr. SkŽD 307. 1 Straipsnius, aiškinančius ežerų vardus, prasidedančius A ir B raidėmis, žr. „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, p. 289 tt. (ten yra įvadinės pastabos ir santrumpos) ir t. 4, p. 219 tt. 191 Čiurkiškių ežeras < Čiurk-iškiai vs., Bagaslaviškio ap. Šr, plg. Čiurk-š-upis up. Salantai Krtn; pvd. Čiurk-inas. Čiut-eikis Kuprių k. Jūžintų ap. Rk, plg. pvd.: Čiut-eikis, Čiut-eika, Čiuta, Čiut-ėlė; Čiut-ėliai k. Vilkyčių ap. Šlu; plg. lie. čiūt-ėti „kiūtoti“, čiūti „tilti“ LKŽ II 124; čiūtėti ir kiūt-oti palyginimas rodo pirmojo selišką kilmę; suf. -eikia-. D Dab-inčius Dzenkūniškių k. Kš, plg. Dab-intà up. ten pat, Dab-int-upỹs up. Dabintos k. Kš, Dab-òtis ež. Sapiegiškių k. Veisiejai Lzd, Dāb-ik-inė up. Dabikinės k. Akm; la. Dab-aičēni vs., Dabas-grāvs EnLV I 188 : lie. dabstýti „mėtyti, drabstyti; daburỹs „sūkurys, verpetas“ LKŽ II 139, plg. dar duburỹs „duobė, dauba, slėnys“ LKŽ II 549 ir vv. su Dub-; suf. -intju-, Žr. SkŽD 375. Dab-òtis Sapiegiškių k. Veisiejai Lzd, žr. Dabinčius; suf. -otja-, žr. SkŽD 351. Dāgas Pėlenių k. Kuktiškės Ut, plg. Dēg-alas up. Krtn, Deg-utė up. Al, BTSR Varenavo raj., Benekainys, Dēg-upis Tryškiai Krš, Deg-usỹs ež. Totoriškių k. Aukštadvario ap. Jz, Deg-ul-ēlis ež. Degulių vs. Ut; la. Dagas vs, Dagi vs. EnLV I 189, Dega ež., Dega-ezers pv. EnLV I 204; pr. vv. Deg-awiten, Dag-ew-itten GerON 26 : la. daga „eine Brandstelle“ LVV I 430, lie. iš-dagas „baloje, ar miške išdegusi vieta“. Dagl-ėjas Paščio ežero dalis Kuprių k. Jūžintų ap. Rk, plg. Dagl-ėjus ež. Tauragnai Ut, Dēglė up. Padubysys Šl, Degl-yčia up. Vaiguva Užv; la. Degl-upė, Degl-a pv. EnLV I 204 : lie. deglė „baloje gili, klampi vieta“, la. deglāji „niedrig gelegene ausgebrannte Stellen“ LVV I 541, deglis „eine ausgebrannte, mit Wasser gefüllte Stelle, ein Teich“ LVV I 461; suf. -ēja-, žr. SkŽD 84. Dagl-ėj-ėlis 1. Kuprių k. Jūžintų ap. Rk; 2. Azarinos k. Tauragnai Ut, žr. Dagl-ėjas; suf. -ėlja-. Dagl-ėjus Liumpiškių k. Tauragnai Ut, žr. Dagl-ėjas; suf. -ēju-. Dail-yd-ūkas Dailydūko vs. Vvs, plg. la. Daili vs. EnLV I 189, lie. pvd. Dail-ydà, Dail-yd-aitis, Dail-īdė; suf. -yd-+-uka-. Dambniokas Kš : 1. debnìak „ąžuolynas“. Dan-iūkas || Vainiūniškio ežeras < Vainiūniškio k. Kp, Danyš bl, Laukagalių ap. Rm, Dānē up². Klp., Dan-upỹs up. Žygaičiai Trg; la. Dana mš; Danas Dikis bl., Dan-ava EnLV I 193 : la. danava „die Loche, Pfütze auf dem Wege, eine kotige Stelle“ LVV I 438; plg. dar vid. vž. dane „Niederung an Flüssen“; suf. -juka-. Dāpai Čižiūnų ap. Vvs, plg. Dāp-iškės kl; la. Dapas vs., Dap-atas vs. EnLV I 195 : lie. dāpas „potvynis, tvanas“ LKŽ II 182. Dārb-ula Ustukų k. Ps, plg. Darbà || Dārb-upis up. Darbėnai Krtn; la. Dārba-kalns EnLV I 195, plg. dar la. Dirba pv., Dirb-enes pv. EnLV I 215; suf. -ula, žr. SkŽD 186. Darž-in-ėlė Ign : lie. daržas (resp. daržinė); suf. -inja- +-ėlė (resp. -ėlė). Daub-lys || Dab-lys BTSR Apsas, plg. Daub-urỹs ež. Šl, Daub-ėlė up. Trg, Daũb-upis up. Tl; la Daũba pv, Daũbīs ež. EnLV I 197; pr. Dauben ež. GerON 26 : lie. daubà, la. daũba „die Schlucht“ LVV I 443; suf. -lja-, žr. SkŽD 166. Dauburỹs Bačionių k. Šl.: dauburỹs „dauba, slėnys“ LKŽ II 208. 2 Žr. A. Vanagas, Dėl upės vardo Danė (Danija, Dangė), „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960, p. 317. 192 Daugėdų ežeras < Daugėdai k. Rt : avd. *Dau-gėdas (plg. Daugėla, Gėd-vilas). Daugėl-iškis Skiemonys An; plg. Daugėl-iškis mstl. Ign : pvd. Daugėlė, Daug-ėlis, Daugėlas; suf. -iškja-, plg. Daūn-iškis ež. Daujėnų ežeras < Dauj-ėnai mstl. Ps, plg. Dauj-očiai k. Skd, Dauj-otas upl. Gruzdžiai Ši; la. Dauj-āti vs. EnLV I 199; plg. dar lie. pvd. Dauj-ėnis, Dauj-ėnas, Dauj-ōtas, Dauj-ota, Daūjus, Daūj-ōtis. Plg. la. dujāns „schmutzig, graubraun“, duins „dunkel, unklar, unsauber“; lie. duinas: Nunešk (vainikėlį), dukrelė, duinon upelėn…, dūiti „trauktis rūku, musyti, ūkti“; dują „dulksmas, smulkus lietus, migla, rūkas; purvas, bala“ LKŽ II 558; dūjonaitis, dūjonėlis; dūjūnas „toks vanduo, gili upė“ LKŽ II 560. Nomina propria šaknis Dauj- santykiuoja su apeliatyvų duj-, kaip, pvz., daubā su dūbti. Daūn-iškis Ut, plg. Daūn-upis up. Smilgiai Šd, Daun-iškis k. Alanta Mlt, Daun-iūnai Panemunis Pnd, Daun-eikiai k. Leliūnai An; pvd. Daūnas, Daunià, Daūnius, Daunys; la. Daun-āti vs. EnLV I 199; pr. avd. Dawn-otthe TrPN 23; plg. dar lie. Dun-ōjus ež. Gudonių k. Seirijai Lzd (Daun- su Dun- santykiuoja taip, kaip Daub- su Dub-, žr.): lie. dun-ōjus „didelis vanduo“, dunūs „?“: Dūnios marios LKŽ II 606-7, la. dùn-ājs „eine mit Schlamm bedeckte Stelle, eine Schlammmasse“ LVV I 528; dùn-uōt „trüben (mit Schlamm); den Schlamm aufwühlen“, žr. dar FrLEW 109; suf. -iškja-. Dau-nōris Mikyčių k. Lzd, plg. pvd. Daū-noras, Daū-nora, Daū-nōrius; greičiausiai būdvardinis darinys. Daūs-inas Kražiai Klm, plg. Dusìa ež. Lzd, Dūs-etas ež. Žr, Dus-ýnas ež. Vyžuonos Ut, Dusà up. Pampėnai Ps; Dus-upys up. Baisogala Šd; plg. pvd. Daūs-inas, Daus-ýnas, Dausà, Daus-ūtis; pr. Dos-in mš. GerON 30 : lie. dausà, daūsios „šiltas, tolimas kraštas; rojus“, daus-ingas „vėjuotas, vėsus“; la. dusa „die Ruhe, der Schlummer, der Schlaf“; suf. -ina-, plg. Kirš-inas up. Baisogala Šd, Spig-inas up. Ylakiai Sk, žr. SkŽD 243. Dāv-ilas Nolėnų k. Ut Dav-ilà up. ten pat, plg. Dav-ēniai k. Želvos ap. Ukm, Dav-ōnys k. Juknonių ap. Šr, pvd. Dav-eikis, Dav-eilis, Dav-ūlis; la. Dav-il-n-ītis ež., Dav-inš vs. EnLV I 200; pr. avd. Daw-ille TrPN 23. Davil-ėlis Nolėnų k. Ut, žr. Dāv-ilas; suf. -ėl ja- Degūt-duobis Jūkainių k. Viduklė Rs, plg. Degut-intakis upl. Šimkaičiai Rs; la. Degut-duobs pv. EnLV I 207 : lie. degūt-duobė „duobė degutui degti“ LKŽ II 255. Deg-usỹs Totoriškių k. Aukštadvario ap. Jz, plg. Dėg-alas up. Krtn, Dėg-ūva up. Rtv; la. Dega || Deg-ums ež., Deg-azers EnLV I 203-4; pr. vv. Deg-aw-iten GerON 26 : lie. degti; la. dega „eine ausgebrannte Stelle“; suf. -usja-, plg. krit-usỹs „krislas“, žr. SkŽD 314. Deg-ul-ėlis Degulių k. Ut, plg. la. Deg-uli vs. EnLV I 206, plg. dar Deg-usỹs: lie. dėg-ulỹs, la, deg-ulis „Feuerschwamm“; suf. -ėl ja-. Degùčių ežeras < Degùčiai k. Obeliai Rk : pvd. Deg-ūtis. Dėl-ežeris Ps, plg. lie. Dėl-inis ež. Kuktiškės Mlt, Dėlỹs ež. Ut; la. Dėl-ezers EnLV I 210; pr. vv. Del-ycke GerON 27 : lie. dėlė „hirudo“, la. dēle „der Blutegel“ + ežeras. Del-idà Alytaus I k. Al : dėlė „hirudo“, plg. Dėl-ežeris, Dėl-inis ež.; suf. -ida, žr. SkŽD 101. 13. Lietuvių kalbotyros klausimai, V 193 Dėl-idas 1. Eitulionių k. Beižionių ap. Vvs; 2. Pašvenčio k. Užuguosčio ap. Jz, žr. Dėlinis; suf. -ida-, žr. SkŽD 101. Dėl-inis 1. Pakačinės k. Antazavė Zr; 2. Indučių k. Antalieptė Zr; 3. Bikėnų k. Degučių Zr; 4. Briedinės k. Linkmenys Švnč; 5. Voverų k. Merkinė Vrn; 6. Raudėnų k. Obeliai Rk; 7. Paskardiškio k. Salakas Zr; 8. Paserninkų k. Seirijai Lzd; 9. Semeliškės Vys; 10. Mielagėnų k. Švnč 11. Sadžiūnų k. Veisiejai Lzd (plg. Dėl-ežeris) : lie. dėlė „hirudo“; suf. -inja-. Dėl-ynas Leliūnai Ut, žr. Dėlinis; suf. -yna-. Dėl-in-ūkas Voverų k. Merkinė Vrn, žr. Dėlinis; suf. -inja- + -uka-. Dėlỹs Ąžuolėlių k. Ut, žr. Dėlinis. Dėl-iūkas 1. Kovalčiukų k. Simnas Al; 2. Velbiškių k. Ut, žr. Dėlinis; suf. -juka-. Dėl-ūkas 1. Bukaučiškių k. Daugai Al; 2. Perloja Vrn, žr. Dėlinis; suf. -ūka-. Dembinos ežeras < Dembina k. Onuškis Trak : 1. debina „ąžuolynas“. Dėm-enas Demeniškių k. Seirijai Lzd, plg. Demeniai k. Pakalnės aps. Rytprūsiuose ir kito balsių kaitos laipsnio Dėm-enas ež. Zr, Dėmė (t. Diemė) up. Pašaminės k. Švnč; la. Demene dv. EnLV I 208; pr. Dem-ita GerON 27; plg. dar adv., lie. Dėmė, Dėm-ėlis, Dėm-enis, Dėm-ėnius, Dėm-ikis; pr. Dėm-iko TrPN 24 : lie. dėmė „suteršta, sutepta vieta“ LKŽ II 270, dėm-esys „sutersimas, nešvarumas, dėmė“ LKŽ II 271; suf. -ena-; plg. Duob-enas ež. Dėl semantikos plg. Tėrmentas ež. Paliūnų k. Veisiejai Lzd : term-óti „tepti, teršti, nešvariai ką daryti“. Dėm-enas Santuokių k. Degučiai Zr, žr. Demenas. Denionių ežeras < Den-iónys k. Svedasai An; plg. pwd. Dėnius, Den-ulis; la. Den-avas-ezers, Denu-kalns EnLV I 208. Dėrgionių ežeras < Dérg-ionys k. Rūdiškės Trak (plg. pwd. Derg-ėlis, Derg-inčius). Derv-inis Dervinių k. Antazavės ap. Zr, plg. Dérv-elis up. Linkuva Pkr, Derv-eliūkas upl. Rozalimas Pkr; la. Derv-els pv. EnLV I 209; pr. Derv-ayn GerON 27 : lie. derva, la. darva; suf. -inja-. Didỹsis Piepalių k. Babtai Kn : didỹsis. Did-óvas Karštenių k. Žarėnų ap. Tl; plg. Didž-iulis ež. Daugai Al, Did-upis Dauginėnų k. Tryškiai Akm; la. Diddel pv. EnLV I 212 : lie. did-elis, didis; suf. -ova-, plg. Malšt-óvė up. Rd, žr. SkŽD 387. Didžiaraušliškių ežeras < Didžiaraušliškiai k. Ubiškių ap. Vvs. Didžiūlis 1. (|| Daugų ežeras) Daugai Al; 2. Dusmenys Trak, plg. Didysis ež., la. Diž-ezers EnLV I 217 : didžiūlis „didysis“. Diegis Padiegės vs. Degučiai Zr, plg. Diég-upis up. Minionių k. Rs; la. Diēdzini vs., Diegu-purvs EnLV I 220 : lie. diėgas. Dienik-ėlis Dusetos Zr : dienikas „prietvartis“ LKŽ II 347; suf. -ėlja-. Diė-rašas Žalgirių k. Deltuvos ap. Ukm, dėl pirmojo komponento plg. Diėv-upis upl. Endriejavas Rt, Die-gedà bl. Kaulių k. Bukonių ap. Jon, Dievó-gala up. Zapyškis Kn; dėl antrojo komponento plg. Rašai ež. Jūžintai Rk, Rašiai || Rašià ež. Mlt Rašỹs ež. Sirutėnų k. Ut, plg. rašýtė „kerša, smulkiai marga (karvė)“ Kvėdarna Šll. 194 Dėv-ytis (t. Dī'vĕ'tis || Dẽiv'tis3) plg. Dėv-upis up. ten pat, Dėvó-gala up. Zapyškis Kn, Dėvo kalnas kl. Dabušilės k. Mlt, Dieva-ragýs r. Daunorių k. Šeimaties ap. Ut, la. Dievin-ežers EnLV I 221; pr. Dew-ythen, Dews-lauks GerON 28 : lie. dievas; suf. -ytja-, plg. Laisy-ytis up. Rs, Višt-ytis ež. Klvr. Dilg-inė Muiželėnų k. Venčiūnų ap. Al, plg. Dilg-inė k. Liudvinavo ap. Kps, Dilgiai k. Taučiūnų ap. Kd; la. Dilga vs. Dil’gu-strauts EnLV I 213; pr. vv. Dilgen GerON 28 : lie. dilgė „urtica; notrė“ suf. -inė. Dirdų ežeras < Dirdos k., Aleksandravėlės ap. Rk, plg. la, Dīrdas vs., Dīrde dv. EnLV I 215; lie. pvd. Dirda. Dirv-ėl-inis ež. Čiulų mš. Mlt, žr. Dirv-inis; suf. -ėlja-+-inja-. Dirv-inis Žirgapievo vs. Ut, plg. Dirv-onai ež. Deltuva Ukm : lie. dirva; suf. -inja-. Dirv-onai < Dirvonai k. Meilūnų ap. Ukm. Dysnai Rimšė Ign, plg. Dysná up. ten pat, plg. pr. vv. Dysenithen, Disnyten GerON 28. Dysn-ykštis Rimšė Ign, žr. Dysnai; suf. -ykštja-, plg. Dring-ykštis ež. Dobilios ežeras < Dobilià k. Pakuonis Kn, plg. Dóbil-upis up. Padubysys Šl, Dobilė up. Šimkaičiai Rs; plg. lie. dobilas „trifolium“. Domeikėmio ežeras < Domeikėmis k. Plaskūnų ap. Jz : avd. Domeikà resp. Domeikis+kiemas. Dōn-iškis Jadaugių k. Dusetos Žr, plg. Dōn-iškis k. Sugintčių ap. Mlt, Don-uvà vs. Pajieslio ap. Kd, Dōn-kalnis kl. N. Kalniškių k. Varn; la. Dāni vs. EnLV I 201: la. *dāns resp. dāna „?“ : ar dzidruo ežeru un klajuo lauku dānu LVV I 447; suf. -iškja-. Dotamų ežeras < Dot-amai k. Klvr. plg. Dót-amas up. ten pat, Dot-iškiai k. Sidabravos ap. Šd, Dot-n-uvà mstl. Kd, plg. dar avd. Dótas, Dotys, Dõčius; pr. Dot-el TrPN 26; suf. -ama-, plg. Aūl-amas up. Pn, Žr, SkŽD 207. Drabuž-aitis Drabužininkų k. Tolkiškių ap. Trak, žr. Drabužis; suf. -aitja-. Drab-užis Drabužininkų k. Tolkiškių ap., plg. la. Drabas vs., Drab-enas vs. EnLV I 222; pr. Drab-inow GerON 30 : drab-nà „liūnas“ LKŽ II 424; drabà „šlapio sniego dribimas, dreblius, dreblys“ LKŽ II 423; suf. -užja-, plg. Duob-užis ež. Mlt. Drag-aitis (|| Kiem-inis) Pakalniškių k. Vvs, plg. Drag-ōnys k. Skaisgirio ap. Jnš, Drag-iniai k. Klašių ap. Akm, Drag-ōčiai k. Beržų ap. Jon, la. Dragi k. EnLV I 222 : lie. drāgės „nuosėdos“, drāgoti „be tvarkos ką daryti, gadinti, naikinti, draskyti“; suf. -aitja-, plg. Lied-aitis ež. Kaltanėnai Švnč. Drapal-ėlis Stračiūnų k. Lzd, žr. Drap-ālis, suf. -ėl ja-. Drap-ālis Drapalių k. Leipalingis Lzd : lie. drap-óti „drabstyti“ LKŽ II 439; la. drap-snas „Krümchen, Brocken, Abfälle“, drap-sligs „ausgelassen, unartig“ LVV I 490, plg. dar Drab-užis; suf. -ālja-, žr. SkŽD 174. Draseikių ežeras < Draseikiai k. Brž : pvd. Draseikis. Draudėnių ežeras < Draudėnai k. Žygaičių ap. Trg : avd. *Draudėnis, plg. lie. avd. Draud-vilas, Draud-ikis; Draud-ėliai k. Triškonių ap. Pkr; pr. Drawd-yn, Drawd-ot TrPN 26; la. vv. Draudus vs., Draud-ava vs EnLV I 203; suf. -enja-. Dringis || Dringiai Vaišniūnų k. Linkmenys Švnč, Dring-upis Aikščių k. Čekiškės ap. Vlkj; la, Dridžis ež, Driegas vs. EnLV I 228; pr. Drinken (?) : la. drieg-nis 3 Žr. V. Grinaveckis, Dėl kai kurių vietovardžių kilmės, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960, p. 321. 195 „eine morastige, einschiessende Stelle“, lie, dringti „bristi, brinkti, sausėti“ LKŽ II 498. Dring-ýkštis Ign. žr. Dringis; suf. -ýkštija-, plg. Dysn-ýkštis. Dručkų ežeras < Dručkos k. Obeliai Rk. Dróbiškių ežeras < Dróbiškiai k. Degučiai Zr. Drūkčių ežeras < Drūkčiai k. Alsėdžių ap. Tl. Drūk-šiai Rimšė Ign, plg. Drūk-ša up. ten pat (<*Drūk-ša, žr. BgRR I 501), plg. kito balsių kaitos laipsnio Drukys up. Saločiai Ps, Druk-upė Šlč; la. Drukas-ėzers EnLV I 229 : la. drūkas „alles, was fein zerstossen od. zerrieben ist“, druks-nat „сopитe“ LVV I 503, lie. drūk-nos „nuobpaukos, nuobrukos“ LKŽ II 522; suf. -šja-, žr. SkŽD 316. Drūv-etas Petkūniškės k. Breslauja BTSR, plg. la. Druve up., Drūvas-ėzars ež. EnLV I 230 : la. druva „das Saatfeld, Getreidefeld, das liegengebliebene Feld“ LVV I 505; dėl semantikos plg. lie. Dirv-inis ež. (: dirva); suf. -eta-, plg. Dūs-etas ež., žr. SkŽD 340. Dūbà Krokšlio k. Rudnia Vrn, plg. kito balsių kaitos laipsnio Dub-ėlis ež., Dub-urys ež., Dūbė up. Kražiai Klm, Dub-ija up. Raguva Pn (Dūb- santykiuoja su Dub- kaip dūburys su dūburiu) : lie. dūbti, dūbėti. Dub-ėlė Dirmiškės mš. Miroslavas Al, plg. Dub-ėlis Seirijai Lzd, Dub-užis ež. Zr, Dūbis up. Ūdрија Al, Dub-ėlė up. Vaideginių k. Kp; la. Dub-ins ež., Dubi-zers ež. EnLV I 233; pr. Dub-na BgRR I 503 : lie. dūbė „įdubimas slėnys“ suf.-ėlė. Dub-ėlis 1. Seirijai Lzd; 2. Padubėlių k. Ut, žr. Dubėlė; suf. -ėl ja-. Dūb-ininkas Juozapavos vs. Daugai Al, žr. Dūbà. Suf. -inink-. Dubióji 1. Verstaminų k. Lzd; 2. Šventežeris Lzd, plg. Dub-ūkas ež. : dubūsis, -ióji. Dublìà Bestraigiškės k. Seirijai Lzd : lie. dublūs „dubus“. Dub-ùkas Kurtuvėnai Šl, žr. Dub-ėlė; suf. -uka-. Dub-ùklis 1. Semeliškės Vvs; 2. Vievís, žr. Dub-ėlė; suf. -uklja-, plg. Vid-ukliai pv. Vegeriai Akm, žr. SkŽD 198. Duburỹs Bieliūnų I k. Antazavė Zr, plg. Duburỹs up. 1. Jūžintai Rk; 2. Grìžai Vlk; 3. Deltuva Ukм, Dubur-upis up. Kartena Krtn; la. Duburs up. dalis, Dubure pv. EnLV I 234; pr. Dobrin ež., Dobern up. GerON 29 : lie. duburỹs „mažesnis ar didesnis įdubimas žemėje, duobė, dauba, slėnys“ LKŽ II 549. Dub-ùžė Drašeikių k. Brž, žr. Dubėlė, suf. -užė, plg. Ring-užė up. Brž. Dub-ùžis 1. Drobų k. Degučiai Zr; 2. Šarkiškių k. Dusетos Zr; 3. Lukštinių k. Obeliai Rk, žr. Dub-ėlė; suf. -užja-, plg. Ring-užis up. Šd. Dūdėnų ežeras < Dūdėnai k. Giedraičiai Mlt : pvd. Dūdėnas. Dūksta Kurtuvėnai Šl, plg. Dūkštas ež. Ign, Dūkšmė up. Varn, Dūkšta up. Maišiogala Viln; la. Dūkstiņa ež., Dūkst-ene pv. EnLV I 242 : la. dūksts „ein Sumpf, eine Sumpffläche, eine morastige Stelle“, lie dūkš-inas „purvinas, nešvarus“ LKŽ II 565. Dūkštas Dūkštas, Didžiasalio k. Ign, žr. Dūksta. Dulbis Dotnuva Kd, plg. Dùlbiai k. Kruopiai Akm; la. Dūlbis bl., Dūlbis vs. EnLV I 236 : la. dulbs „dumm, betäubt, beschränkt“ LVV I 512, plg. lie. pvd. Dūlbis. Dūlgas Dulgininkų k. Leipalingis Lzd, plg. Dulg-ėlė upl. ten pat; la. Dul’gis bl. EnLV I 236 pr. Dulgen ež. GerON 32; plg. dar lie. Dūlk-upis Laukuva Rt; la. 196 Dulkes vs. EnLV I 236 : la. dulkė, dulkis „Bodensatz, trübe, schleinige Flüssigkeit, Schmutz“, dulkains „unklar, trübe, schlampig“ LVV I 513; lie. dulkas „rūkas“; plg. taip pat lie. Dul-upỹs Šėta Kd: dūlas „pilkas; palvas, palsas“ LKŽ II 571. Dėl g||k kaitos žr. BgRR I 448 ir II 104. Laikydami šaknį Dulg- Reimwort’u su Dulk-, neišskiriame jos iš bendrabalt iško vienos semantikos hidronimų sluoksnio. Dulgo siejimui su s. sl. *dъlgъ4, per tariamą jotvingišką *dulg- „ilgas“ prieštarauja ir latvių hidronimas Dulģis. Dėl baltiškų šaknų duj-, dul-, dulk-, dun- žr. FrLEW 109. Dūmas Stančiukų k. Pastrėvio ap. Vvs, plg. Dūmė up. Balbieriškis Vrn, Dūmė up. Žiežmariai Kš, Dūm-ėsis upl. Kretingalė Klp, Dūm-sė up. Jon., Dūmsis up. Žasliai Kš; la. Dum-ava valsčiaus dalis EnLV I 236, Dum-ini vs.; pr. Dum-ele, Dum-en ež., Dym-ine up. GerON 32 : lie. dūmas „dūmo spalvos, dūminis“, dūmė „tamsios spalvos (karvė)“, dumsùs „tamsus ir miglotas“ LKŽ II 586, la. dum-aka „grosser Nebel; regnerisches Wetter“ LVV I 514. Dumbl-áičiai 2 ežl. Kurkliškių k. Vvs, žr. Dumblis; suf. -aitia- Dumbl-ikas Dumbliko vs. Vvs, žr. Dumblis; suf. -ika-, plg. Akl-ikas ež, žr. SkŽD 130. Dumbl-ýnas Kalnelio vs. Ut, žr. Dumblis; suf. -yna-, žr. SkŽD 266. Dumbl-ýnė Didžiasalio k. Tverečius Švnč, žr. Dumblis suf. -ynė, žr. SkŽD 271. Dumbl-ėlis 1. Juškonių k. Kėčiamiestis Lzd; 2. Ustronio k. Kuktiškės Ut; 3. Apkartų k. Mlt; 4. Dubičių k. Rudnia Vrn, žr. Dumblis; suf. -elja- Dumblis 1. Kalvarija; 2. || Dumblỹs Dumbliauskų k. Kėčiamiestis Lzd; 3. Mintaučių k. Vorėnų ap. Mlt; 4. Onuškis; 5. Lėno k. Kvr; 6. Dubičių k. Rudnia Vrn; 7. Ign; plg. la. Dumblis ež. : lie. dumb́las, duḿbla „Schlamm“. Dumblỹs 1. Vabalų k. Alovė Al; 2. Prūdiškėlių k. Joniškis Nmč; 3. Padumblių k. Kėčiamiestis; 4. Žeimenų ež. šaka Padumblės vs. Kaltanėnai Švnč; 5. Kupriūnų k. Kuktiškės Ut; 6. (|| Velniõkas) Puziniškio k. Linkmenys; 7. Drasėnų k. Mlt; 8. Rudnios k. Merkinė Vrn; 9. Likančių k. Užpalai Ut; 10. Tverečius Švnč, žr. Dumblis. Dumbl-in-iūkas Margavonių k. Ut, žr. Dumblis; suf. -inja- + -juka- Dumbl-iūkas 1. Margavonių k. Ut; 2. Lekavičių k. Vvs; 3. Kazimieriškio vs. Kaltanėnai Švnč; žr. Dumblis suf. -jūka- Dumbliūnų ežeras < Dumbliūnai k. Kp, plg. Dumblis ež. Dūm-išk-ėlė Dūmiškių k. Šilavotas Prn. plg. Dūmas. Dun-ōjus 1. Trainiškio k. Linkmenys Švnč; 2. Gudonių k. Seirijai Lzd, plg. la. Dūņ-ezers ež., Dūņ-upe up. EnLV I 244, pr. Dun-ow GerON 32 : la. duņ-avas „kleine Flüsschen, Quellen aufgestaute Gewässer, die nicht zufrieren“, dūņ-ājs „eine mit Schlammbedeckte Stelle, eine Schlammmasse“, dūņains „schlammig“, dunas „Schlamm“, lie. dun-ōjus „didelis vanduo“, su-dunti „(su)tvinti“; dunùs,-i „?“: dūnios marios LKŽ II 607, žr. dar FrLEW 109; suf. -oju-, plg. Luk-ojus, žr. SkŽD 85. Duob-ėlė Janėnų k. Šventežeris Lzd : lie. duobė; suf. -ėlė. Duob-ėlės Kauknorio k. Kėčiamiestis Lzd, žr. Duobelė. Duob-enas Vaiguva Užv, žr. Duobelė; suf. -ena-, plg. Skiŗt-enas up. Viduklė Rs. 4 Я. С. Отрембский, Язык ятвягов, «Вопросы славянского языкознания», вып. 5, Москва, 1961, p. 5. 197 Duobýs 1. Antakščių k. Alanta Mlt; 2. Duobių k. Daugailiai Ut; 3. Stanėnų k. Ut, žr. Duobelė. Duob-ùlis 1. Duobulio vs. Mlt; 2. Papūžglynės k. Kuktiškės Mlt; 3. Paduobulio k. Labanoras Švnč, žr. Duobelė; suf. -ulja-. Duob-ùžis Paduobužės k. Mlt, žr. Duobelė; suf. -užja-, plg. Dub-ùžis ež. Duob-žer̃ys (<*Duob-ežerys) Meldučių k. Rk : duobė+ėžeras. Duriai Mlt, plg. Dūr-upis Kurtuvėnai Šl Dūr-upis Rs, Šlu, Dūr-ėlis up. Lekėčiai Šk : lie. dur̃kė „apaugęs triušiais vandens užtakis“, durenti „? “: vėjelis debesėlius gainioja ir durena ežero paviršį LKŽ II 639; la. durēt „erreichen (den Boden)“, plg. dar lie. durti, s. sl. dira „Riss, Spalt“, žr. FrLEW 113. Dùrb-inis Džiuginėnų k. Tl, plg. Dùrb-inis up. ten pat; la. Dùrbes-ežers, Dùrb-ja-ežers EnLV I 240; pr. Durb-in GerON 32 : lie. dùrbinti „drevę daryti, duobti“, dùrb-ti „dubti, kiurti, pūti“, LKŽ II 637, dùrpė; suf. -inja-. Dus-ái̇tis Berznykas LLR, žr. Dausinas; suf. -aitja-. Dus-ėlė Daugirdėlių Al, žr. Dausinas; suf. -ėlė. Dus-ėlis Žagarių k. Berznykas LLR, žr. Dausinas; suf. -elja-. Dus-el-iùkas Berznykas LLR, žr. Dausinas; suf. -elja-+-juka-. Dùs-etas || Dùs-tas Bajotiškių k. Degučiai Zr, žr. Dusia; suf. -eta-, plg. Drùv-e-tas, žr. SkŽD 339. Dusia Seirijai Lzd, žr. Dausinas. Dus-ýnas 1. Dusynų k. Vyžuonos Ut; 2. Bijeikių k. Skiemonys An, žr. Dausinas; suf. -yna-. Dus-menėlių ežeras < Dusmenėliai k; Trak., plg. Dusmena up. ten pat, Dus-ia ež. Duv-ėnas Likančių k. Užpaliai Ut, plg. pvd. Duv-ėnas, Duvė. Duvėn-ėlis 1. Davainių k. Dusetos Zr; 2. Likančių k. Užpaliai Ut, žr. Duvė-nas; suf. -ėl ja-. Dvi-kelmis Pnd : adj. dvi-kelmis < du kelmai. Dvilýpiai du ež. Lėlių k. Mlt, plg. Dvilypỹs up. Bakainių k. Surviliškis Kd: dvilýpis, plg. dar Dvilìnkis up. Gargždai Klp. Dvỳl-iškis Spulių k. Alanta Mlt, plg. Dvyl-iùkas up. Vygių k. Vandžiogala Kn : dỹlas „tamsus“ LKŽ II 612; suf. -iškja-, plg. Sietuv-iškis ež., žr. SkŽD 159. Dvi-ragis (|| Ilgỹs || Salų ežeras) Salos Rk : dvi-ragis „su dviem ragais“ LKŽ II 702. НАЗВАНИЯ ОЗЕР ЛИТОВСКОЙ ССР Б. САВУКИНАС Р е з ю м е В статье объясняются около 150 названий озёр, то есть все ныне нам известные названия на С и D. Этимологические толкования названий озёр основаны на сравнении соответствующих литовских, латышских и прусских собственных имён. В случаях, когда балтийский материал недостаточно объясняет семантику названий озёр, привлекается и соответствующая лексика других индоевропейских языков. 198