Ežerų vardai
Full text
LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, V
LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA
NOMI DEI LAGHI1
B. SAVUKYNAS
Č
Čed-asas villaggio di Čedasai Pnd – nome selico, cfr. il lituano Kėdž-balė villaggio di Brijagalė Šd; lettone Cede fiume EnLV I 156; cfr. inoltre i cognomi lituani Kedýs, Kėdàs; Kėd-áiniai città (vedi BgŽ CXLV): lituano kėd-oti «disperdere» LKŽ V 482; suffisso -asa-, cfr. Švėd-asas lago An vedi SkŽD311.
Lago Čeičių < Čeičiai villaggio Rk (cfr. cognome Čeičys) – nome selico per fonetica e territorio; cfr. il lituano Kyk-lė lago GerON 59 (da K. Būga), Kik-ežeris lago Ign; cfr. il selico Čič-ìrys lago); lettone Cic-ene tenuta, Cik-slis tenuta EnLV I; nomi di torrenti Keyk-ot Keyk-aute lago GerON 59; cfr. lettone cik-slis «luogo» paludoso, cik-st-enis «qualcosa di tenace, difficile da masticare» LVV I 390.
Čerč-iupys < Čerč-iupys fiume presso il villaggio di Tyteliai, circoscrizione di Duokiškis, Rk – probabilmente un nome selico, cfr. il lituano Kerk-šnis fiume presso il villaggio di Stegviliai, Pkr, Kerk-ut-viečiai villaggio della circoscrizione di Lumpėnai, Pgg: lituano kerk-šena «alberello nodoso», kerk-utys ramificazione da un unico tronco in due o più rami; biforcazione» LKŽ V 611.
Lago di Černiuikiškės < Černiuikiškė villaggio della circoscrizione di Angininkai, Al; cfr. il cognome Černiuikas.
Čiaunas 1. insediamento di Pačiaunė, circoscrizione di Južintai, Rk 2. villaggio di Pačiaunė, circoscrizione di Žukliškės, Žr – nome selico (vedi BgŽ CXLV), cfr. il lituano Kiaūnas lago, Kiaunà fiume Linkmenys Švč, Kiáunė affluente presso Smilgiai Šd, Kiáun-upis presso il villaggio di Dumšiškiai Rs; lettone Caunas insediamento, Caun-upe, Caun-upīte. EnLV I 155; nome prussiano Kavn-yne attestato in GerON 59: lituano kiaunė, kiaunė; lettone caūna, caūne «martora», prussiano caune «martora». Per la semantica cfr. inoltre il greco χθόνιος (< *ku̯no-) «sostanza blu scuro»: indoeuropeo *ḱeu- «brillare, essere luminoso», WIVW I 368.
Čičir-aitis presso il villaggio di Pakaušė, Žr; vedi Čičirys + suffisso -aitja-.
Čič-ìrys Imbradas Zr – nome selico (vedi BgŽ CXLV); cfr. il lituano Kik-ežeris lago Ign, Kik-ir-iškiai villaggio KžR, Kik-ónyys villaggio Kn, Rt, Kik-iškiai villaggio Zr; lettone Cik-ste fiume, Cik-st-upis tenuta EnLV I 165; nomi prussiani Kik-iten, Kyk-ywinne, Kyk-oyten GerON 62 (cfr. inoltre i cognomi lituani Kikìs, Kik-utis, Kikas, Kik-ėlis); cfr. lettone ciksta «randello» LVV I 380, lituano kyk-otis «dondolare, oscillare» LKŽ V 770; vedi inoltre BgŽ CXLV; suffisso -irja-, cfr. Av-iris, vedi SkŽD 307.
Per gli articoli che spiegano i nomi dei laghi che iniziano con le lettere A e B, vedi «Lietuvių kalbotyros klausimai», vol. 3, p. 289 e segg. (vi si trovano le note introduttive e le abbreviazioni) e vol. 4, p. 219 e segg.1
191
Lago Čiurkiškiai < Čiurk-iškiai villaggio, distretto di Bagaslaviškis, Šr; cfr. Čiurk-š-upis fiume, Salantai Krtn; cognome Čiurk-inas.
Čiut-eikis nel villaggio di Kupriai, distretto di Jūžintai, Rk; cfr. i cognomi: Čiut-eikis, Čiut-eika, Čiuta, Čiut-ėlė; Čiut-ėliai villaggio, distretto di Vilkyčiai, Šlu; cfr. il lituano čiūt-ėti «stare accovacciato», čiūti «gelare» LKŽ II 124; il confronto tra čiūtėti e kiūt-oti mostra l’origine selonica del primo; suffisso -eikia-.
D
Dab-inčius nel villaggio di Dzenkūniškiai, Kš; cfr. Dab-intà fiume nello stesso luogo, Dab-int-upỹs fiume nel villaggio di Dabintos, Kš, Dab-òtis lago nel villaggio di Sapiegiškiai, Veisiejai Lzd, Dāb-ik-inė fiume nel villaggio di Dabikinė, Akm; lettone Dab-aičēni villaggio, Dabas-grāvs EnLV I 188: lituano dabstýti «gettare, sparpagliare»; daburỹs «vortice, mulinello» LKŽ II 139; cfr. anche duburỹs «buca, avvallamento, valle» LKŽ II 549 e toponimi con Dub-; suffisso -intju-, vedi SkŽD 375.
Dab-òtis nel villaggio di Sapiegiškiai, Veisiejai Lzd, vedi Dabinčius; suffisso -otja-, vedi SkŽD 351.
Dāgas nel villaggio di Pėleniai, Kuktiškės Ut; cfr. Dēg-alas fiume, Krtn, Deg-utė fiume, Al, BTSR, distretto di Varenavas, Benekainys, Dēg-upis a Tryškiai, Krš, Deg-usỹs lago nel villaggio di Totoriškiai, distretto di Aukštadvaris, Jz, Deg-ul-ēlis lago nel villaggio di Deguliai, Ut; lettone Dagas villaggio, Dagi villaggio EnLV I 189, Dega lago, Dega-ezers stagno EnLV I 204; antichi toponimi Deg-awiten, Dag-ew-itten GerON 26: lettone daga «luogo bruciato» LVV I 430, lituano iš-dagas «luogo bruciato in una palude o in un bosco».
Dagl-ėjas parte del lago Paščys nel villaggio di Kupriai, distretto di Jūžintai, Rk; cfr. Dagl-ėjus lago, Tauragnai Ut, Dēglė fiume, Padubysys Šl, Degl-yčia fiume, Vaiguva Užv; lettone Degl-upė, Degl-a stagni EnLV I 204: lituano deglė «luogo profondo e fangoso in una palude», lettone deglāji «luoghi bruciati situati in basso» LVV I 541, deglis «luogo bruciato e pieno d’acqua, stagno» LVV I 461; suffisso -ēja-, vedi SkŽD 84.
Dagl-ėj-ėlis 1. nel villaggio di Kupriai, distretto di Jūžintai, Rk; 2. nel villaggio di Azarinos, Tauragnai Ut, vedi Dagl-ėjas; suffisso -ėlja-.
Dagl-ėjus nel villaggio di Liumpiškiai, Tauragnai Ut, vedi Dagl-ėjas; suffisso -ēju-.
Dail-yd-ūkas nel villaggio di Dailydūkas, Vvs; cfr. il lettone Daili villaggio EnLV I 189, i cognomi lituani Dail-ydà, Dail-yd-aitis, Dail-īdė; suffisso -yd-+-uka-.
Dambniokas Kš: 1. debnìak «querceto».
Dan-iūkas || lago Vainiūniškis < nel villaggio di Vainiūniškis, Kp, Danyš palude, distretto di Laukagaliai, Rm, Dānē fiume Klp, Dan-upỹs fiume, Žygaičiai Trg; lettone Dana palude; Danas Dikis palude, Dan-ava EnLV I 193: lettone danava «buca, pozzanghera sulla strada, luogo fangoso» LVV I 438; cfr. anche l’antico prussiano dane «bassura lungo i fiumi»; suffisso -juka-.
Dāpai nel distretto di Čižiūnai, Vvs; cfr. Dāp-iškės villaggio; lettone Dapas villaggio, Dap-atas villaggio EnLV I 195: lituano dāpas «inondazione, diluvio» LKŽ II 182.
Dārb-ula nel villaggio di Ustukai, Ps; cfr. Darbà || Dārb-upis fiume, Darbėnai Krtn; lettone Dārba-kalns EnLV I 195; cfr. anche i toponimi lettoni Dirba stagno, Dirb-enes stagno EnLV I 215; suffisso -ula, vedi SkŽD 186.
Darž-in-ėlė Ign: lituano daržas («orto») (o daržinė «rimessa»); suffisso -inja- +-ėlė (oppure -ėlė).
Daub-lys || Dab-lys BTSR Apsas; cfr. Daub-urỹs lago Šl, Daub-ėlė fiume Trg, Daũb-upis fiume Tl; lettone Daũba stagno, Daũbīs lago EnLV I 197; antico prussiano Dauben lago GerON 26: lituano daubà, lettone daũba «la gola» LVV I 443; suffisso -lja-, vedi SkŽD 166.
Dauburỹs nel villaggio di Bačionys Šl.: dauburỹs «conca, valle» LKŽ II 208.
2 Cfr. A. Vanagas, Dėl upės vardo Danė (Danija, Dangė), „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960, p. 317.
192
Lago Daugėdų < Daugėdai villaggio Rt: antroponimo *Dau-gėdas (cfr. Daugėla, Gėd-vilas).
Daugėl-iškis a Skiemonys An; cfr. Daugėl-iškis cittadina Ign: nome proprio Daugėlė, Daug-ėlis, Daugėlas; suffisso -iškja-, cfr. Daūn-iškis lago.
Lago Daujėnų < Dauj-ėnai cittadina Ps, cfr. Dauj-očiai villaggio Skd, Dauj-otas fiume a Gruzdžiai Ši; lett. Dauj-āti località EnLV I 199; cfr. anche i nomi propri lett. Dauj-ėnis, Dauj-ėnas, Dauj-ōtas, Dauj-ota, Daūjus, Daūj-ōtis. Cfr. lett. dujāns «sporco, grigio-bruno», duins «scuro, indistinto, sporco»; lituano duinas: «Porta via (la coroncina), figlia, nel ruscello torbido…», dūiti «ritirarsi in forma di nebbia, appannarsi, emettere un suono cupo»; dują «pioggerella, pioggia fine, foschia, nebbia; fango, pozzanghera» LKŽ II 558; dūjonaitis, dūjonėlis; dūjūnas «un tipo di acqua, fiume profondo» LKŽ II 560. La radice dei nomi propri Dauj- è in rapporto con quella dei nomi comuni duj-, come, ad esempio, daubā con dūbti.
Daūn-iškis a Ut, cfr. Daūn-upis fiume a Smilgiai Šd, Daun-iškis villaggio ad Alanta Mlt, Daun-iūnai a Panemunis Pnd, Daun-eikiai villaggio a Leliūnai An; nomi propri Daūnas, Daunià, Daūnius, Daunys; lett. Daun-āti località EnLV I 199; nome proprio prussiano Dawn-otthe TrPN 23; cfr. anche il lago lituano Dun-ōjus presso il villaggio di Gudonys, Seirijai Lzd (il rapporto tra Daun- e Dun- è come quello tra Daub- e Dub-, v.): lituano dun-ōjus «grande massa d’acqua», dunūs «?»: Dūnios marios LKŽ II 606-7, lett. dùn-ājs «un luogo coperto di fango, una massa di fango» LVV I 528; dùn-uōt «intorbidire (con fango); smuovere il fango», cfr. anche FrLEW 109; suffisso -iškja-.
Dau-nōris nel villaggio di Mikyčiai Lzd, cfr. i nomi propri Daū-noras, Daū-nora, Daū-nōrius; probabilmente una formazione aggettivale.
Daūs-inas a Kražiai Klm, cfr. Dusìa lago Lzd, Dūs-etas lago Žr, Dus-ýnas lago a Vyžuonos Ut, Dusà fiume a Pampėnai Ps; Dus-upys fiume a Baisogala Šd; cfr. i nomi propri Daūs-inas, Daus-ýnas, Dausà, Daus-ūtis; prussiano Dos-in bosco GerON 30: lituano dausà, daūsios «regione calda e lontana; paradiso», daus-ingas «ventoso, fresco»; lett. dusa «la quiete, il sonnecchiare, il sonno»; suffisso -ina-, cfr. Kirš-inas fiume a Baisogala Šd, Spig-inas fiume a Ylakiai Sk, v. SkŽD 243.
Dāv-ilas nel villaggio di Nolėnai Ut Dav-ilà fiume nello stesso luogo, cfr. Dav-ēniai villaggio nella circoscrizione di Želva Ukm, Dav-ōnys villaggio nella circoscrizione di Juknonys Šr, nomi propri Dav-eikis, Dav-eilis, Dav-ūlis; lett. Dav-il-n-ītis lago, Dav-inš località EnLV I 200; nome proprio prussiano Daw-ille TrPN 23.
Davil-ėlis nel villaggio di Nolėnai Ut, v. Dāv-ilas; suffisso -ėl ja-
Degūt-duobis nel villaggio di Jūkainiai, Viduklė, Rs, cfr. Degut-intakis torrente a Šimkaičiai, Rs; lett. Degut-duobs stagno, EnLV I 207: lituano degūt-duobė «fossa per bruciare il catrame» LKŽ II 255.
Deg-usỹs nel villaggio di Totoriškės, circoscrizione di Aukštadvaris Jz, cfr. Dėg-alas fiume Krtn, Dėg-ūva fiume Rtv; lett. Dega || Deg-ums lago, Deg-azers EnLV I 203-4; idronimi prussiani Deg-aw-iten GerON 26: lituano degti; lett. dega «un luogo bruciato»; suffisso -usja-, cfr. krit-usỹs «scheggia», v. SkŽD 314.
Deg-ul-ėlis nel villaggio di Deguliai Ut, cfr. lett. Deg-uli località EnLV I 206, cfr. anche Deg-usỹs: lituano dėg-ulỹs, la, deg-ulis «fungo esca»; suffisso -ėl ja-.
Lago Degùčių < Degùčiai villaggio a Obeliai Rk: nome proprio Deg-ūtis.
Dėl-ežeris Ps, cfr. lituano Dėl-inis lago a Kuktiškės Mlt, Dėlỹs lago Ut; lett. Dėl-ezers EnLV I 210; idronimo prussiano Del-ycke GerON 27: lituano dėlė «hirudo», lett. dēle «la sanguisuga» + ežeras.
Del-idà nel villaggio di Alytus I Al: dėlė «hirudo», cfr. Dėl-ežeris, Dėl-inis laghi; suffisso -ida, v. SkŽD 101.
13. Lietuvių kalbotyros klausimai, V
193
Dėl-idas 1. villaggio di Eitulionys, circoscrizione di Beižionys Vvs; 2. villaggio di Pašventys, circoscrizione di Užuguostis Jz, vedi Dėlinis; suff. -ida-, vedi SkŽD 101.
Dėl-inis 1. villaggio di Pakačinė, Antazavė Zr; 2. villaggio di Indučiai, Antalieptė Zr; 3. villaggio di Bikėnai, Degučiai Zr; 4. villaggio di Briedinė, Linkmenys Švnč; 5. villaggio di Voverai, Merkinė Vrn; 6. villaggio di Raudėnai, Obeliai Rk; 7. villaggio di Paskardiškis, Salakas Zr; 8. villaggio di Paserninkai, Seirijai Lzd; 9. Semeliškės Vys; 10. villaggio di Mielagėnai, Švnč 11. villaggio di Sadžiūnai, Veisiejai Lzd (cfr. Dėl-ežeris): lituano dėlė «sanguisuga»; suff. -inja-.
Dėl-ynas Leliūnai Ut, vedi Dėlinis; suff. -yna-.
Dėl-in-ūkas villaggio di Voverai, Merkinė Vrn, vedi Dėlinis; suff. -inja- + -uka-.
Dėlỹs villaggio di Ąžuolėliai Ut, vedi Dėlinis.
Dėl-iūkas 1. villaggio di Kovalčiukai, Simnas Al; 2. villaggio di Velbiškiai Ut, vedi Dėlinis; suff. -juka-.
Dėl-ūkas 1. villaggio di Bukaučiškiai, Daugai Al; 2. Perloja Vrn, vedi Dėlinis; suff. -ūka-.
Lago Dembina < Dembina villaggio di Onuškis Trak: 1. debina «bosco di querce».
Dėm-enas villaggio di Demeniškiai, Seirijai Lzd; cfr. Demeniai villaggio nel distretto di Pakalnė, nella Prussia orientale, e il lago Dėm-enas, con un diverso grado di alternanza vocalica, Zr, Dėmė (anche Diemė), fiume presso il villaggio di Pašaminė Švnč; lett. Demene dv. EnLV I 208; pr. Dem-ita GerON 27; cfr. inoltre gli appellativi, lett. Dėmė, Dėm-ėlis, Dėm-enis, Dėm-ėnius, Dėm-ikis; pr. Dėm-iko TrPN 24: lett. dėmė «luogo macchiato, imbrattato» LKŽ II 270, dėm-esys «imbrattamento, sporcizia, macchia» LKŽ II 271; suff. -ena-; cfr. Duob-enas lago. Per il significato cfr. il lago Tėrmentas presso il villaggio di Paliūnai, Veisiejai Lzd: term-óti «spalmare, sporcare, fare qualcosa in modo sporco».
Dėm-enas villaggio di Santuokiai, Degučiai Zr, vedi Demenas.
Lago Denionys < Den-iónys villaggio di Svedasai An; cfr. gli appellativi Dėnius, Den-ulis; lett. Den-avas-ezers, Denu-kalns EnLV I 208.
Lago Dėrgionys < Dérg-ionys villaggio di Rūdiškės Trak (cfr. gli appellativi Derg-ėlis, Derg-inčius).
Derv-inis villaggio di Derviniai, circoscrizione di Antazavė Zr; cfr. Dérv-elis fiume presso Linkuva Pkr, Derv-eliūkas affluente presso Rozalimas Pkr; lett. Derv-els torrente EnLV I 209; pr. Derv-ayn GerON 27: lett. derva, lettone darva; suff. -inja-.
Didỹsis villaggio di Piepaliai, Babtai Kn: didỹsis «grande».
Did-óvas villaggio di Karšteniai, circoscrizione di Žarėnai Tl; cfr. Didž-iulis lago Daugai Al, Did-upis presso il villaggio di Dauginėnai, Tryškiai Akm; lett. Diddel torrente EnLV I 212: lett. did-elis, didis «grande»; suff. -ova-, cfr. Malšt-óvė fiume Rd, vedi SkŽD 387.
Lago Didžiaraušliškiai < Didžiaraušliškiai villaggio della circoscrizione di Ubiškiai Vvs.
Didžiūlis 1. (|| lago di Daugai) Daugai Al; 2. Dusmenys Trak, cfr. Didysis ež., lett. Diž-ezers EnLV I 217: didžiūlis «grande».
Diegis Padiegės vs. Degučiai Zr, cfr. Diég-upis fiume presso il villaggio di Minioniai Rs; lett. Diēdzini vs., Diegu-purvs EnLV I 220: lit. diėgas.
Dienik-ėlis Dusetos Zr: dienikas «chiusa di marea» LKŽ II 347; suff. -ėlja-.
Diė-rašas villaggio di Žalgiriai, circoscrizione di Deltuva Ukm; per il primo componente cfr. Diėv-upis affluente a Endriejavas Rt, Die-gedà torrente presso il villaggio di Kauliai, circoscrizione di Bukonys Jon, Dievó-gala fiume a Zapyškis Kn; per il secondo componente cfr. Rašai lago a Jūžintai Rk, Rašiai || Rašià lago Mlt Rašỹs lago presso il villaggio di Sirutėnai Ut, cfr. rašýtė «pezzata, minuta e chiazzata (vacca)» Kvėdarna Šll.
194
Dėv-ytis (cfr. Dī'vĕ'tis || Dẽiv'tis3) Dėv-upis fiume nello stesso luogo, Dėvó-gala fiume a Zapyškis Kn, Dėvo kalnas collina presso il villaggio di Dabušilė Mlt, Dieva-ragýs promontorio presso il villaggio di Daunoriai, circoscrizione di Šeimatis Ut, lett. Dievin-ežers EnLV I 221; pruss. Dew-ythen, Dews-lauks GerON 28: lit. dievas «dio»; suff. -ytja-, cfr. Laisy-ytis fiume Rs, Višt-ytis lago Klvr.
Dilg-inė villaggio di Muiželėnai, circoscrizione di Venčiūnai Al, cfr. Dilg-inė villaggio nella circoscrizione di Liudvinavas Kps, Dilgiai villaggio nella circoscrizione di Taučiūnai Kd; lett. Dilga vs. Dil’gu-strauts EnLV I 213; toponimi prussiani Dilgen GerON 28: lit. dilgė «urtica; ortica», suff. -inė.
Lago Dirdų < Dirdos villaggio, circoscrizione di Aleksandravėlė Rk, cfr. lett. Dīrdas vs., Dīrde dv. EnLV I 215; cognome lit. Dirda.
Dirv-ėl-inis lago nella foresta di Čiuliai Mlt, vedi Dirv-inis; suff. -ėlja-+-inja-.
Dirv-inis palude di Žirgapievis Ut, cfr. Dirv-onai lago a Deltuva Ukm: lit. dirva «terra arabile»; suff. -inja-.
Dirv-onai < Dirvonai villaggio nella circoscrizione di Meilūnai Ukm.
Dysnai Rimšė Ign, cfr. Dysná fiume nello stesso luogo, cfr. i toponimi prussiani Dysenithen, Disnyten GerON 28.
Dysn-ykštis Rimšė Ign, vedi Dysnai; suff. -ykštja-, cfr. Dring-ykštis lago.
Lago Dobilios < Dobilià villaggio a Pakuonis Kn, cfr. Dóbil-upis fiume a Padubysys Šl, Dobilė fiume a Šimkaičiai Rs; cfr. lit. dobilas «trifolium».
Lago Domeikėmio < Domeikėmis villaggio nella circoscrizione di Plaskūnai Jz: nome personale Domeikà oppure Domeikis+kiemas.
Dōn-iškis villaggio di Jadaugių, Dusetos Žr, cfr. Dōn-iškis villaggio nella circoscrizione di Sugintčiai Mlt, Don-uvà palude nella circoscrizione di Pajieslys Kd, Dōn-kalnis collina presso il villaggio di N. Kalniškiai Varn; lett. Dāni vs. EnLV I 201: lett. *dāns oppure dāna «?»: «con un lago dalle acque limpide e un campo aperto dānu» LVV I 447; suff. -iškja-.
Lago Dotamų < Dot-amai villaggio Klvr. cfr. Dót-amas fiume nello stesso luogo, Dot-iškiai villaggio nella circoscrizione di Sidabravas Šd, Dot-n-uvà cittadina Kd, cfr. inoltre i nomi personali Dótas, Dotys, Dõčius; pruss. Dot-el TrPN 26; suff. -ama-, cfr. Aūl-amas fiume Pn, Žr, SkŽD 207.
Drabuž-aitis villaggio di Drabužininkai, circoscrizione di Tolkiškės, Trak, vedi Drabužis; suff. -aitja-.
Drab-užis villaggio di Drabužininkai, circoscrizione di Tolkiškės; cfr. lett. Drabas villaggio, Drab-enas villaggio EnLV I 222; prussiano Drab-inow GerON 30: drab-nà «palude» LKŽ II 424; drabà «caduta di neve bagnata, neve farinosa, neve molle» LKŽ II 423; suff. -užja-, cfr. Duob-užis lago Mlt.
Drag-aitis (|| Kiem-inis) villaggio di Pakalniškiai, Vvs; cfr. Drag-ōnys villaggio, circoscrizione di Skaisgirys, Jnš, Drag-iniai villaggio, circoscrizione di Klašių, Akm, Drag-ōčiai villaggio, circoscrizione di Beržai, Jon, lettone Dragi villaggio EnLV I 222: lett. drāgės «sedimenti», drāgoti «fare disordinatamente, rovinare, distruggere, strappare»; suff. -aitja-, cfr. Lied-aitis lago a Kaltanėnai, Švnč.
Drapal-ėlis villaggio di Stračiūnai, Lzd, vedi Drap-ālis, suff. -ėl ja-.
Drap-ālis villaggio di Drapaliai, Leipalingis, Lzd: lett. drap-óti «spargere» LKŽ II 439; lettone drap-snas «briciola, pezzetto, scarto», drap-sligs «esuberante, disobbediente» LVV I 490; cfr. anche Drab-užis; suff. -ālja-, vedi SkŽD 174.
Lago Draseikiai < Draseikiai villaggio, Brž: cognome Draseikis.
Lago Draudėnai < Draudėnai villaggio, circoscrizione di Žygaičiai, Trg: antroponimo *Draudėnis; cfr. antroponimi lett. Draud-vilas, Draud-ikis; Draud-ėliai villaggio, circoscrizione di Triškonys, Pkr; prussiano Drawd-yn, Drawd-ot TrPN 26; toponimi lettoni Draudus villaggio, Draud-ava villaggio EnLV I 203; suff. -enja-.
Dringis || Dringiai villaggio di Vaišniūnai, Linkmenys, Švnč, Dring-upis villaggio di Aikščiai, circoscrizione di Čekiškė, Vlkj; lettone Dridžis lago, Driegas villaggio EnLV I 228; prussiano Drinken (?): lettone drieg-nis
3 Vedi V. Grinaveckis, Sull’origine di alcuni toponimi, «Lietuvių kalbotyros klausimai», vol. 3, Vilnius, 1960, p. 321.
195
«un luogo paludoso, sprofondante», lie. dringti «affondare, inzupparsi, asciugarsi» LKŽ II 498.
Dring-ýkštis Ign. cfr. Dringis; suff. -ýkštija-, cfr. Dysn-ýkštis.
Lago Dručkų < Dručkos villaggio, Obeliai Rk.
Lago Dróbiškių < Dróbiškiai villaggio, Degučiai Zr.
Lago Drūkčių < Drūkčiai villaggio, distretto di Alsėdžiai Tl.
Drūk-šiai Rimšė Ign, cfr. Drūk-ša fiume nello stesso luogo (<*Drūk-ša, cfr. BgRR I 501), cfr. Drukys, con un diverso grado di alternanza vocalica, fiume a Saločiai Ps, Druk-upė Šlč; lett. Drukas-ėzers EnLV I 229: lett. drūkas «tutto ciò che è finemente pestato o macinato», druks-nat «spazzatura» LVV I 503, lett. drūk-nos «scarti, residui» LKŽ II 522; suff. -šja-, cfr. SkŽD 316.
Drūv-etas villaggio di Petkūniškės, Breslauja BTSR, cfr. lett. Druve fiume, Drūvas-ėzars lago EnLV I 230: lett. druva «campo seminato, campo di cereali, campo lasciato incolto» LVV I 505; per il significato cfr. lett. Dirv-inis lago (: dirva); suff. -eta-, cfr. Dūs-etas lago, cfr. SkŽD 340.
Dūbà Krokšlio, villaggio di Rudnia Vrn, cfr. Dub-ėlis lago, Dub-urys lago, Dūbė fiume a Kražiai Klm, Dub-ija fiume a Raguva Pn (Dūb- è in relazione con Dub- come dūburys con dūburiu): lett. dūbti, dūbėti.
Dub-ėlė bosco di Dirmiškės, Miroslavas Al, cfr. Dub-ėlis Seirijai Lzd, Dub-užis lago Zr, Dūbis fiume Ūdрија Al, Dub-ėlė fiume presso il villaggio di Vaideginiai Kp; lett. Dub-ins lago, Dubi-zers lago EnLV I 233; pruss. Dub-na BgRR I 503: lett. dūbė «avvallamento, valle» suff. -ėlė.
Dub-ėlis 1. Seirijai Lzd; 2. villaggio di Padubėliai Ut, cfr. Dubėlė; suff. -ėl ja-.
Dūb-ininkas Juozapavos, villaggio di Daugai Al, cfr. Dūbà. Suff. -inink-.
Dubióji 1. villaggio di Verstaminai Lzd; 2. Šventežeris Lzd, cfr. Dub-ūkas lago: dubūsis, -ióji.
Dublìà villaggio di Bestraigiškės, Seirijai Lzd: lett. dublūs «profondo».
Dub-ùkas Kurtuvėnai Šl, cfr. Dub-ėlė; suff. -uka-.
Dub-ùklis 1. Semeliškės Vvs; 2. Vievís, cfr. Dub-ėlė; suff. -uklja-, cfr. Vid-ukliai villaggio di Vegeriai Akm, cfr. SkŽD 198.
Duburỹs villaggio di Bieliūnai I, Antazavė Zr, cfr. Duburỹs fiume 1. Jūžintai Rk; 2. Grìžai Vlk; 3. Deltuva Ukм, Dubur-upis fiume Kartena Krtn; lett. Duburs parte di un fiume, Dubure villaggio EnLV I 234; pruss. Dobrin lago, Dobern fiume GerON 29: lett. duburỹs «avvallamento nel terreno, piccolo o grande, buca, depressione, valle» LKŽ II 549.
Dub-ùžė nel villaggio di Drašeikiai, Brž, cfr. Dubėlė, suff. -užė, cfr. il fiume Ring-užė, Brž.
Dub-ùžis 1. nel villaggio di Drobai, Degučiai, Zr; 2. nel villaggio di Šarkiškiai, Dusetos, Zr; 3. nel villaggio di Lukštiniai, Obeliai, Rk, cfr. Dub-ėlė; suff. -užja-, cfr. il fiume Ring-užis, Šd.
lago Dūdėnai < Dūdėnai villaggio, Giedraičiai, Mlt: cognome Dūdėnas.
Dūksta, Kurtuvėnai, Šl, cfr. Dūkštas lago, Ign, Dūkšmė fiume, Varn, Dūkšta fiume, Maišiogala, Viln; lettone Dūkstiņa lago, Dūkst-ene stagno, EnLV I 242: lettone dūksts «una palude, un’area paludosa, un luogo acquitrinoso», lituano dūkš-inas «paludoso, sporco» LKŽ II 565.
Dūkštas, Dūkštas, villaggio di Didžiasalis, Ign, cfr. Dūksta.
Dulbis, Dotnuva, Kd, cfr. Dùlbiai villaggio, Kruopiai, Akm; lettone Dūlbis torrente, Dūlbis villaggio, EnLV I 236: lettone dulbs «sciocco, stordito, limitato» LVV I 512, cfr. anche cognome lituano Dūlbis.
Dūlgas, villaggio di Dulgininkai, Leipalingis, Lzd, cfr. Dulg-ėlė corso d’acqua nello stesso luogo; lettone Dul’gis torrente, EnLV I 236; cfr. inoltre il lago prussiano Dulgen, GerON 32; cfr. anche il corso d’acqua lituano Dūlk-upis, Laukuva, Rt; lettone.
196
Dulkes villaggio, EnLV I 236: lettone dulkė, dulkis «deposito, liquido torbido e limaccioso, sporcizia», dulkains «opaco, torbido, trasandato» LVV I 513; lituano dulkas «nebbia»; cfr. anche il lituano Dul-upỹs, Šėta, Kd: dūlas «grigio; pallido, giallastro» LKŽ II 571. Per l’alternanza g||k si veda BgRR I 448 e II 104. Considerando la radice Dulg- come parola in rima con Dulk-, non la separiamo dallo strato idronimico panbaltico caratterizzato da un’unica semantica. All’associazione di Dulgo con l’antico slavo *dъlgъ4, attraverso un presunto jotvingo *dulg- «lungo», contraddice anche l’idronimo lettone Dulģis. Per le radici baltiche duj-, dul-, dulk-, dun- si veda FrLEW 109.
Dūmas, villaggio di Stančiukai, circoscrizione di Pastrėvys, Vvs, cfr. Dūmė fiume, Balbieriškis, Vrn, Dūmė fiume, Žiežmariai, Kš, Dūm-ėsis corso d’acqua, Kretingalė, Klp, Dūm-sė fiume, Jon., Dūmsis fiume, Žasliai, Kš; lettone Dum-ava parte di una circoscrizione, EnLV I 236, Dum-ini villaggio; prussiano Dum-ele, Dum-en lago, Dym-ine fiume, GerON 32: lituano dūmas «del colore del fumo, fumoso», dūmė «di colore scuro (vacca)», dumsùs «scuro e nebbioso» LKŽ II 586, lettone dum-aka «grande nebbia; tempo piovoso» LVV I 514.
Dumbl-áičiai due laghetti nel villaggio di Kurkliškiai, Vvs, cfr. Dumblis; suff. -aitia-
Dumbl-ikas villaggio di Dumblikas, Vvs, cfr. Dumblis; suff. -ika-, cfr. il lago Akl-ikas, cfr. SkŽD 130.
Dumbl-ýnas villaggio di Kalnelis, Ut, cfr. Dumblis; suff. -yna-, cfr. SkŽD 266.
Dumbl-ýnė nel villaggio di Didžiasalis, Tverečius, Švnč, cfr. Dumblis, suff. -ynė, cfr. SkŽD 271.
Dumbl-ėlis 1. nel villaggio di Juškonys, Kėčiamiestis, Lzd; 2. nel villaggio di Ustronis, Kuktiškės, Ut; 3. nel villaggio di Apkartai, Mlt; 4. nel villaggio di Dubičiai, Rudnia, Vrn, cfr. Dumblis; suff. -elja-
Dumblis 1. Kalvarija; 2. || Dumblỹs villaggio di Dumbliauskai, Kėčiamiestis, Lzd; 3. villaggio di Mintaučiai, circoscrizione di Vorėnai, Mlt; 4. Onuškis; 5. villaggio di Lėnas, Kvr; 6. villaggio di Dubičiai, Rudnia, Vrn; 7. Ign; cfr. il lago lettone Dumblis: lituano dumb́las, duḿbla «fango».
Dumblỹs 1. nel villaggio di Vabalai, Alovė, Al; 2. nel villaggio di Prūdiškėliai, Joniškis, Nmč; 3. nel villaggio di Padumbliai, Kėčiamiestis; 4. ramo del lago Žeimenys, villaggio di Padumblė, Kaltanėnai, Švnč; 5. nel villaggio di Kupriūnai, Kuktiškės, Ut; 6. (|| Velniõkas) nel villaggio di Puziniškis, Linkmenys; 7. nel villaggio di Drasėnai, Mlt; 8. nel villaggio di Rudnia, Merkinė, Vrn; 9. nel villaggio di Likančiai, Užpalai, Ut; 10. Tverečius, Švnč, cfr. Dumblis.
Dumbl-in-iūkas villaggio di Margavonys, Ut, vedi Dumblis; suff. -inja- + -juka-
Dumbl-iūkas 1. villaggio di Margavonys, Ut; 2. villaggio di Lekavičiai, Vvs; 3. frazione di Kazimieriškis, Kaltanėnai Švnč; vedi Dumblis suff. -jūka-
lago Dumbliūnų < Dumbliūnai villaggio, Kp, cfr. Dumblis lago.
Dūm-išk-ėlė villaggio di Dūmiškiai, Šilavotas Prn. cfr. Dūmas.
Dun-ōjus 1. villaggio di Trainiškis, Linkmenys Švnč; 2. villaggio di Gudonys, Seirijai Lzd, cfr. lettone Dūņ-ezers lago, Dūņ-upe fiume. EnLV I 244, pr. Dun-ow GerON 32: lettone duņ-avas «piccoli ruscelli, sorgenti, acque stagnanti che non gelano», dūņ-ājs «un luogo coperto di fango, una massa di fango», dūņains «fangoso», dunas «fango»; lituano dun-ōjus «grande acqua», su-dunti «(ri)gonfiarsi»; dunùs,-i «?»: dūnios marios LKŽ II 607, vedi anche FrLEW 109; suff. -oju-, cfr. Luk-ojus, vedi SkŽD 85.
Duob-ėlė villaggio di Janėnai, Šventežeris Lzd: lituano duobė «fossa»; suff. -ėlė.
Duob-ėlės villaggio di Kauknoris, Kėčiamiestis Lzd, vedi Duobelė.
Duob-enas Vaiguva Užv, vedi Duobelė; suff. -ena-, cfr. Skiŗt-enas fiume, Viduklė Rs.
4 J. S. Otrębski, La lingua degli jatvingi, «Questioni di linguistica slava», fasc. 5, Mosca, 1961, p. 5.
197
Duobýs 1. Villaggio di Antakščiai, Alanta Mlt; 2. Villaggio di Duobiai, Daugailiai Ut; 3. Stanėnai Ut, vedi Duobelė.
Duob-ùlis Duobulis vs. Mlt; 2. villaggio di Papūžglynė, Kuktiškės Mlt; 3. villaggio di Paduobulis, Labanoras Švnč, vedi Duobelė; suff. -ulja-.
Duob-ùžis villaggio di Paduobužė Mlt, vedi Duobelė; suff. -užja-, cfr. Dub-ùžis ež.
Duob-žer̃ys (<*Duob-ežerys) villaggio di Meldučiai Rk: duobė+ėžeras.
Duriai Mlt, cfr. Dūr-upis Kurtuvėnai Šl Dūr-upis Rs, Šlu, Dūr-ėlis fiume. Lekėčiai Šk: lituano dur̃kė «ansa acquatica invasa da conigli», durenti «?»: la brezza spinge le nuvolette e increspa la superficie del lago, LKŽ II 639; lettone durēt «raggiungere (il fondo)», cfr. inoltre il lituano durti, antico slavo dira «fessura, spaccatura», vedi FrLEW 113.
Dùrb-inis villaggio di Džiuginėnai Tl, cfr. Dùrb-inis fiume nello stesso luogo; lettone Dùrbes-ežers, Dùrb-ja-ežers EnLV I 240; prussiano Durb-in GerON 32: lituano dùrbinti «fare una cavità nel legno, scavare», dùrb-ti «scavare, marcire», LKŽ II 637, dùrpė; suff. -inja-.
Dus-ái̇tis Berznykas LLR, vedi Dausinas; suff. -aitja-.
Dus-ėlė Daugirdėliai Al, vedi Dausinas; suff. -ėlė.
Dus-ėlis villaggio di Žagariai, Berznykas LLR, vedi Dausinas; suff. -elja-.
Dus-el-iùkas Berznykas LLR, vedi Dausinas; suff. -elja-+-juka-.
Dùs-etas || Dùs-tas villaggio di Bajotiškiai, Degučiai Zr, vedi Dusia; suff. -eta-, cfr. Drùv-e-tas, vedi SkŽD 339.
Dusia Seirijai Lzd, vedi Dausinas.
Dus-ýnas 1. Villaggio di Dusynai, Vyžuonos Ut; 2. villaggio di Bijeikiai, Skiemonys An, vedi Dausinas; suff. -yna-.
Dus-menėlių ežeras < Dusmenėliai villaggio; Trak., cfr. Dusmena fiume nello stesso luogo, Dus-ia lago.
Duv-ėnas villaggio di Likančiai, Užpaliai Ut, cfr. antroponimo Duv-ėnas, Duvė.
Duvėn-ėlis 1. Villaggio di Davainiai, Dusetos Zr; 2. villaggio di Likančiai, Užpaliai Ut, vedi Duvė-nas; suff. -ėl ja-.
Dvi-kelmis Pnd: agg. dvi-kelmis < due ceppi.
Dvilýpiai due laghi nel villaggio di Lėliai, Mlt; cfr. Dvilypỹs fiume nel villaggio di Bakainiai, Surviliškis, Kd: dvilýpis; cfr. inoltre Dvilìnkis fiume, Gargždai, Klp.
Dvỳl-iškis villaggio di Spuliai, Alanta, Mlt; cfr. Dvyl-iùkas fiume, villaggio di Vygiai, Vandžiogala, Kn: dỹlas «scuro» LKŽ II 612; suff. -iškja-, cfr. Sietuv-iškis lago, vedi SkŽD 159.
Dvi-ragis (|| Ilgỹs || lago di Salos) Salos, Rk: dvi-ragis «con due corna» LKŽ II 702.
NOMI DEI LAGHI DELLA RSS LITUANA
Б. САВУКИНАС
R i a s s u n t o
L’articolo spiega circa 150 nomi di laghi, vale a dire tutti i nomi a noi attualmente noti che iniziano con S e D. Le interpretazioni etimologiche dei nomi dei laghi si basano sul confronto tra i corrispondenti nomi propri lituani, lettoni e prussiani. Nei casi in cui il materiale baltico non basta a chiarire la semantica dei nomi dei laghi, si ricorre anche al lessico corrispondente di altre lingue indoeuropee.
198