scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Ežerų vardai

B. Savukynas

Full text

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, V LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA NOMBRES DE LAGOS1 B. SAVUKYNAS Č Čed-asas aldea de Čedasai, Pnd: nombre selio, cf. lituano Kėdž-balė aldea de Brijagalė, Šd; letón Cede río, EnLV I 156; cf. además lituano apellido Kedýs, Kėdàs; Kėd-áiniai ciudad (véase BgŽ CXLV): lituano kėd-oti «dispersar», LKŽ V 482; sufijo -asa-, cf. Švėd-asas lago, An; véase SkŽD311. Lago Čeičių < Čeičiai aldea de Rk (cf. apellido Čeičys): nombre selio según su fonética y distribución territorial; cf. lituano Kyk-lė lago, GerON 59 (según K. Būga), Kik-ežeris lago, Ign (cf. el selio Čič-ìrys lago); letón Cic-ene prado, Cik-slis prado, EnLV I; nombres prusianos Keyk-ot Keyk-aute lago, GerON 59; cf. letón cik-slis «lugar pantanoso», cik-st-enis «algo viscoso, difícil de masticar», LVV I 390. Čerč-iupys < Čerč-iupys río, aldea de Tyteliai, parroquia de Duokiškis, Rk; probablemente nombre selio; cf. lituano Kerk-šnis río, aldea de Stegviliai, Pkr, Kerk-ut-viečiai aldea, parroquia de Lumpėnai, Pgg: lituano kerk-šena «arbolillo nudoso», kerk-utys «bifurcación de un tronco en dos o más ramas; horcadura», LKŽ V 611. Lago Černiuikiškės < Černiuikiškė aldea de la parroquia de Angininkai, Al; cf. apellido Černiuikas. Čiaunas 1. lago de Pačiaunė, parroquia de Južintai, Rk; 2. aldea de Pačiaunė, parroquia de Žukliškės, Žr: nombre selio (véase BgŽ CXLV), cf. lituano Kiaūnas lago, Kiaunà río, Linkmenys, Švč, Kiáunė arroyo, Smilgiai, Šd, Kiáun-upis aldea de Dumšiškiai, Rs; letón Caunas lago y Caun-upe, Caun-upīte. EnLV I 155; nombre prusiano Kavn-yne, fuente GerON 59: lituano kiaunė, kiaunė; letón caūna, caūne «marta»; prusiano caune «marta». En cuanto a la semántica, cf. además gr. χθόνιος (< *ku̯no-) «sustancia azul oscura»: indoeuropeo *ḱeu- «brillar, ser luminoso», WIVW I 368. Čičir-aitis aldea de Pakaušė, Žr; véase Čičirys + sufijo -aitja-. Čič-ìrys Imbradas, Zr: nombre selio (véase BgŽ CXLV); cf. lituano Kik-ežeris lago, Ign, Kik-ir-iškiai aldea, KžR, Kik-ónyys aldea, Kn, Rt, Kik-iškiai aldea, Zr; letón Cik-ste río, Cik-st-upis prado, EnLV I 165; nombres prusianos Kik-iten, Kyk-ywinne, Kyk-oyten GerON 62 (cf. además apellidos lituanos Kikìs, Kik-utis, Kikas, Kik-ėlis); cf. letón ciksta «garrote», LVV I 380; lituano kyk-otis «balancearse, columpiarse», LKŽ V 770; véase además BgŽ CXLV; sufijo -irja-, cf. Av-iris; véase SkŽD 307. Los artículos que explican los nombres de lagos que comienzan con las letras A y B pueden consultarse en «Lietuvių kalbotyros klausimai», t. 3, p. 289 y ss. (donde figuran las notas introductorias y las abreviaturas) y t. 4, p. 219 y ss.1 191 Lago Čiurkiškiai < Čiurk-iškiai pueblo, distrito de Bagaslaviškis, Šr; compárese Čiurk-š-upis río, Salantai, Krtn; apellido Čiurk-inas. Čiut-eikis en Kupriai, distrito de Jūžintai, Rk; compárese el apellido: Čiut-eikis, Čiut-eika, Čiuta, Čiut-ėlė; Čiut-ėliai pueblo, distrito de Vilkyčiai, Šlu; compárese el lituano čiūt-ėti «estar agazapado», čiūti «fundirse» LKŽ II 124; la comparación entre čiūtėti y kiūt-oti indica el origen selónico de la primera forma; sufijo -eikia-. D Dab-inčius en Dzenkūniškiai, Kš; compárese Dab-intà río, en el mismo lugar, Dab-int-upỹs río, en Dabintos, Kš, Dab-òtis lago, en Sapiegiškiai, Veisiejai, Lzd, Dāb-ik-inė río, en Dabikinė, Akm; letón Dab-aičēni pueblo, Dabas-grāvs EnLV I 188: lituano dabstýti «lanzar, esparcir»; daburỹs «remolino, vorágine» LKŽ II 139; compárese también duburỹs «hoyo, barranco, valle» LKŽ II 549 y nombres de lugar con Dub-; sufijo -intju-. Véase SkŽD 375. Dab-òtis en Sapiegiškiai, Veisiejai, Lzd; véase Dabinčius; sufijo -otja-; véase SkŽD 351. Dāgas en Pėleniai, Kuktiškės, Ut; compárese Dēg-alas río, Krtn, Deg-utė río, Al, BTSR, distrito de Varenavas, Benekainys, Dēg-upis en Tryškiai, Krš, Deg-usỹs lago, en Totoriškiai, distrito de Aukštadvaris, Jz, Deg-ul-ēlis lago, en Deguliai, Ut; letón Dagas pueblo, Dagi pueblo, EnLV I 189, Dega lago, Dega-ezers estanque, EnLV I 204; topónimos prusianos Deg-awiten, Dag-ew-itten GerON 26: letón daga «lugar quemado» LVV I 430; lituano iš-dagas «lugar quemado en una ciénaga o en un bosque». Dagl-ėjas parte del lago Paščio, en Kupriai, distrito de Jūžintai, Rk; compárese Dagl-ėjus lago, Tauragnai, Ut, Dēglė río, Padubysys, Šl, Degl-yčia río, Vaiguva, Užv; letón Degl-upė, Degl-a estanque, EnLV I 204: lituano deglė «lugar profundo y cenagoso en una ciénaga»; letón deglāji «zonas bajas quemadas» LVV I 541, deglis «lugar quemado, lleno de agua, una charca» LVV I 461; sufijo -ēja-; véase SkŽD 84. Dagl-ėj-ėlis 1. en Kupriai, distrito de Jūžintai, Rk; 2. en Azarinas, Tauragnai, Ut; véase Dagl-ėjas; sufijo -ėlja-. Dagl-ėjus en Liumpiškiai, Tauragnai, Ut; véase Dagl-ėjas; sufijo -ēju-. Dail-yd-ūkas en Dailydūkas, Vvs; compárese el letón Daili pueblo, EnLV I 189, y los apellidos lituanos Dail-ydà, Dail-yd-aitis, Dail-īdė; sufijos -yd-+-uka-. Dambniokas Kš: 1. debnìak «robledal». Dan-iūkas || lago Vainiūniškis < en Vainiūniškis, Kp, Danyš ciénaga, distrito de Laukagaliai, Rm, Dānē río², Klp, Dan-upỹs río, Žygaičiai, Trg; letón Dana pantano; Danas Dikis ciénaga, Dan-ava EnLV I 193: letón danava «bache, charco en el camino, lugar embarrado» LVV I 438; compárese también el prusiano antiguo dane «llanura aluvial»; sufijo -juka-. Dāpai en Čižiūnai, Vvs; compárese Dāp-iškės aldea; letón Dapas pueblo, Dap-atas pueblo, EnLV I 195: lituano dāpas «inundación, crecida» LKŽ II 182. Dārb-ula en Ustukai, Ps; compárese Darbà || Dārb-upis río, Darbėnai, Krtn; letón Dārba-kalns EnLV I 195; compárese también el letón Dirba estanque, Dirb-enes estanque, EnLV I 215; sufijo -ula; véase SkŽD 186. Darž-in-ėlė Ign: lituano daržas (o daržinė); sufijos -inja- +-ėlė (o -ėlė). Daub-lys || Dab-lys BTSR, Apsas; compárese Daub-urỹs lago, Šl, Daub-ėlė río, Trg, Daũb-upis río, Tl; letón Daũba estanque, Daũbīs lago, EnLV I 197; topónimo prusiano Dauben lago, GerON 26: lituano daubà, letón daũba «barranco» LVV I 443; sufijo -lja-; véase SkŽD 166. Dauburỹs pueblo de Bačionys, Šl.: dauburỹs «depresión, valle» LKŽ II 208. 2 Véase A. Vanagas, Dėl upės vardo Danė (Danija, Dangė), «Lietuvių kalbotyros klausimai», vol. 3, Vilna, 1960, p. 317. 192 Lago Daugėdai < Daugėdai pueblo Rt: antropónimo *Dau-gėdas (cf. Daugėla, Gėd-vilas). Daugėl-iškis Skiemonys An; cf. Daugėl-iškis localidad Ign: topónimo. Daugėlė, Daug-ėlis, Daugėlas; sufijo -iškja-, cf. Daūn-iškis lago. Lago Daujėnai < Dauj-ėnai localidad Ps; cf. Dauj-očiai pueblo Skd, Dauj-otas arroyo Gruzdžiai Ši; letón Dauj-āti localidad EnLV I 199; cf. además apellidos lituanos Dauj-ėnis, Dauj-ėnas, Dauj-ōtas, Dauj-ota, Daūjus, Daūj-ōtis. Cf. letón dujāns «sucio, gris parduzco», duins «oscuro, turbio, sucio»; lituano duinas: Nunešk (vainikėlį), dukrelė, duinon upelėn…, dūiti «retirarse en la niebla, humear, echar vapor»; dują «llovizna, lluvia fina, bruma, niebla; barro, charca» LKŽ II 558; dūjonaitis, dūjonėlis; dūjūnas «cierto tipo de agua, río profundo» LKŽ II 560. La raíz de los nombres propios Dauj- se corresponde con la de los nombres comunes duj-, como, por ejemplo, daubā con dūbti. Daūn-iškis Ut; cf. Daūn-upis río Smilgiai Šd, Daun-iškis pueblo Alanta Mlt, Daun-iūnai Panemunis Pnd, Daun-eikiai pueblo Leliūnai An; apellidos Daūnas, Daunià, Daūnius, Daunys; letón Daun-āti localidad EnLV I 199; antropónimo prusiano Dawn-otthe TrPN 23; cf. además lituano Dun-ōjus lago del pueblo de Gudonys, Seirijai Lzd (Daun- guarda relación con Dun- del mismo modo que Daub- con Dub-, véase): lituano dun-ōjus «agua grande», dunūs «?»; Dūnios marios LKŽ II 606-7; letón dùn-ājs «lugar cubierto de barro, masa de barro» LVV I 528; dùn-uōt «enturbiar (con barro); remover el barro»; véase además FrLEW 109; sufijo -iškja-. Dau-nōris pueblo de Mikyčiai Lzd; cf. apellidos Daū-noras, Daū-nora, Daū-nōrius; probablemente una formación adjetival. Daūs-inas Kražiai Klm; cf. Dusìa lago Lzd, Dūs-etas lago Žr, Dus-ýnas lago Vyžuonos Ut, Dusà río Pampėnai Ps; Dus-upys río Baisogala Šd; cf. apellidos Daūs-inas, Daus-ýnas, Dausà, Daus-ūtis; prusiano Dos-in nombre de lugar GerON 30; lituano dausà, daūsios «región cálida y lejana; paraíso», daus-ingas «ventoso, fresco»; letón dusa «la calma, la somnolencia, el sueño»; sufijo -ina-, cf. Kirš-inas río Baisogala Šd, Spig-inas río Ylakiai Sk; véase SkŽD 243. Dāv-ilas pueblo de Nolėnai Ut; Dav-ilà río allí mismo; cf. Dav-ēniai pueblo de la parroquia de Želva Ukm, Dav-ōnys pueblo de la parroquia de Juknonys Šr, apellidos Dav-eikis, Dav-eilis, Dav-ūlis; letón Dav-il-n-ītis lago, Dav-inš localidad EnLV I 200; antropónimo prusiano Daw-ille TrPN 23. Davil-ėlis pueblo de Nolėnai Ut; véase Dāv-ilas; sufijo -ėl ja- Degūt-duobis pueblo de Jūkainiai Viduklė Rs; cf. Degut-intakis afluente Šimkaičiai Rs; letón Degut-duobs lugar EnLV I 207; lituano degūt-duobė «hoyo para quemar alquitrán» LKŽ II 255. Deg-usỹs pueblo de Totoriškės, parroquia de Aukštadvaris Jz; cf. Dėg-alas río Krtn, Dėg-ūva río Rtv; letón Dega || Deg-ums lago, Deg-azers EnLV I 203-4; nombre de lugar prusiano Deg-aw-iten GerON 26; lituano degti «quemar»; letón dega «un lugar quemado»; sufijo -usja-, cf. krit-usỹs «pedernal»; véase SkŽD 314. Deg-ul-ėlis pueblo de Deguliai Ut; cf. letón Deg-uli localidad EnLV I 206; cf. además Deg-usỹs: lituano dėg-ulỹs, la, deg-ulis «esponja de fuego»; sufijo -ėl ja-. Lago Degùčiai < Degùčiai pueblo Obeliai Rk: apellido Deg-ūtis. Dėl-ežeris Ps; cf. lituano Dėl-inis lago Kuktiškės Mlt, Dėlỹs lago Ut; letón Dėl-ezers EnLV I 210; nombre de lugar prusiano Del-ycke GerON 27; lituano dėlė «hirudo», letón dēle «la sanguijuela» + «lago». Del-idà pueblo Alytus I Al: dėlė «hirudo»; cf. Dėl-ežeris, Dėl-inis lagos; sufijo -ida; véase SkŽD 101. 13. Lietuvių kalbotyros klausimai, V 193 Dėl-idas 1. en el pueblo de Eitulionys, distrito de Beižionys, Vvs; 2. en el pueblo de Pašventys, distrito de Užugostis, Jz; véase Dėlinis; sufijo -ida-; véase SkŽD 101. Dėl-inis 1. en el pueblo de Pakačinė, Antazavė Zr; 2. en el pueblo de Indučiai, Antalieptė Zr; 3. en el pueblo de Bikėnai, Degučiai Zr; 4. en el pueblo de Briedinė, Linkmenys Švnč; 5. en el pueblo de Voverai, Merkinė Vrn; 6. en el pueblo de Raudėnai, Obeliai Rk; 7. en el pueblo de Paskardiškis, Salakas Zr; 8. en el pueblo de Paserninkai, Seirijai Lzd; 9. Semeliškės Vys; 10. en el pueblo de Mielagėnai, Švenčionys Švnč; 11. en el pueblo de Sadžiūnai, Veisiejai Lzd (cf. Dėl-ežeris): lituano dėlė «sanguijuela»; sufijo -inja-. Dėl-ynas Leliūnai Ut; véase Dėlinis; sufijo -yna-. Dėl-in-ūkas en el pueblo de Voverai, Merkinė Vrn; véase Dėlinis; sufijos -inja- + -uka-. Dėlỹs en el pueblo de Ąžuolėliai, Ut; véase Dėlinis. Dėl-iūkas 1. en el pueblo de Kovalčiukai, Simnas Al; 2. en el pueblo de Velbiškiai, Ut; véase Dėlinis; sufijo -juka-. Dėl-ūkas 1. en el pueblo de Bukaučiškiai, Daugai Al; 2. Perloja Vrn; véase Dėlinis; sufijo -ūka-. Lago Dembinos < Dembina pueblo de Onuškis, Trak: 1. debina «robledal». Dėm-enas en el pueblo de Demeniškiai, Seirijai Lzd; cf. Demeniai, pueblo del distrito de Pakalnė, en Prusia Oriental, y, con otro grado de alternancia vocálica, Dėm-enas lago, Zr, Dėmė (también Diemė) río, en el pueblo de Pašaminė, Švnč; letón Demene dv. EnLV I 208; prusiano Dem-ita GerON 27; cf. también adv., lituano Dėmė, Dėm-ėlis, Dėm-enis, Dėm-ėnius, Dėm-ikis; prusiano Dėm-iko TrPN 24: lituano dėmė «lugar ensuciado, manchado» LKŽ II 270, dėm-esys «ensuciamiento, suciedad, mancha» LKŽ II 271; sufijo -ena-; cf. Duob-enas lago. Para el aspecto semántico, cf. el lago Tėrmentas, en el pueblo de Paliūnai, Veisiejai Lzd: term-óti «untar, ensuciar, hacer algo de manera sucia». Dėm-enas en el pueblo de Santuokiai, Degučiai Zr; véase Demenas. Lago de Denionys < Den-iónys pueblo de Svedasai, An; cf. las formas personales Dėnius, Den-ulis; letón Den-avas-ezers, Denu-kalns EnLV I 208. Lago de Dergionys < Dérg-ionys pueblo de Rūdiškės, Trak (cf. las formas personales Derg-ėlis, Derg-inčius). Derv-inis en el pueblo de Derviniai, distrito de Antazavė, Zr; cf. Dérv-elis río, Linkuva Pkr, Derv-eliūkas arroyo, Rozalimas Pkr; letón Derv-els arroyo EnLV I 209; prusiano Derv-ayn GerON 27: lituano derva, letón darva; sufijo -inja-. Didỹsis en el pueblo de Piepaliai, Babtai Kn: didỹsis «grande». Did-óvas en el pueblo de Karšteniai, distrito de Žarėnai, Tl; cf. Didž-iulis lago, Daugai Al, Did-upis en el pueblo de Dauginėnai, Tryškiai Akm; letón Diddel arroyo EnLV I 212: lituano did-elis, didis «grande»; sufijo -ova-; cf. Malšt-óvė río, Rd; véase SkŽD 387. Lago de Didžiaraušliškiai < Didžiaraušliškiai pueblo del distrito de Ubiškiai, Vvs. Didžiūlis 1. (|| lago Daugų) Daugai Al; 2. Dusmenys Trak, cf. Didysis ež., let. Diž-ezers EnLV I 217: didžiūlis «grande». Diegis Padiegės vs. Degučiai Zr, cf. Diég-upis río. Minionių k. Rs; let. Diēdzini vs., Diegu-purvs EnLV I 220: lit. diėgas. Dienik-ėlis Dusetos Zr: dienikas «barrera contra las olas» LKŽ II 347; suf. -ėlja-. Diė-rašas aldea de Žalgiriai, distrito de Deltuva, Ukm; en cuanto al primer componente, cf. Diėv-upis arroyo, Endriejavas Rt, Die-gedà charca, aldea de Kauliai, distrito de Bukonys, Jon, Dievó-gala arroyo, Zapyškis Kn; en cuanto al segundo componente, cf. Rašai lago, Jūžintai Rk, Rašiai || Rašià lago, Mlt Rašỹs lago, aldea de Sirutėnai Ut, cf. rašýtė «moteada, de pequeñas manchas (vaca)», Kvėdarna Šll. 194 Dėv-ytis (t. Dī'vĕ'tis || Dẽiv'tis3) cf. Dėv-upis arroyo allí mismo, Dėvó-gala arroyo, Zapyškis Kn, Dėvo kalnas colina, aldea de Dabušilė Mlt, Dieva-ragýs cabo, aldea de Daunoriai, distrito de Šeimatis Ut, let. Dievin-ežers EnLV I 221; prus. Dew-ythen, Dews-lauks GerON 28: lit. dievas «dios»; suf. -ytja-, cf. Laisy-ytis arroyo, Rs, Višt-ytis lago, Klvr. Dilg-inė aldea de Muiželėnai, distrito de Venčiūnai, Al; cf. Dilg-inė aldea, distrito de Liudvinavas, Kps, Dilgiai aldea, distrito de Taučiūnai, Kd; let. Dilga vs. Dil’gu-strauts EnLV I 213; prus. topón. Dilgen GerON 28: lit. dilgė «urtica; ortiga», suf. -inė. Dirdų ežeras < Dirdos aldea, distrito de Aleksandravėlė, Rk, cf. let., Dīrdas vs., Dīrde dv. EnLV I 215; lit. ap. Dirda. Dirv-ėl-inis lago en el bosque de Čiulai, Mlt; véase Dirv-inis; suf. -ėlja-+-inja-. Dirv-inis vs. Žirgapievis, Ut, cf. Dirv-onai lago, Deltuva Ukm: lit. dirva «tierra de cultivo»; suf. -inja-. Dirv-onai < Dirvonai aldea, distrito de Meilūnai, Ukm. Dysnai Rimšė Ign, cf. Dysná río allí mismo, cf. topón. prus. Dysenithen, Disnyten GerON 28. Dysn-ykštis Rimšė Ign, véase Dysnai; suf. -ykštja-, cf. Dring-ykštis lago. Dobilios ežeras < Dobilià aldea, Pakuonis Kn, cf. Dóbil-upis arroyo, Padubysys Šl, Dobilė arroyo, Šimkaičiai Rs; cf. lit. dobilas «trifolium». Domeikėmio ežeras < Domeikėmis aldea, distrito de Plaskūnai, Jz: ap. Domeikà o Domeikis+kiemas. Dōn-iškis aldea de Jadaugių, Dusetos Žr, cf. Dōn-iškis aldea, distrito de Sugintčiai, Mlt, Don-uvà vs., distrito de Pajieslys, Kd, Dōn-kalnis colina, aldea de N. Kalniškiai, Varn; let. Dāni vs. EnLV I 201: let. *dāns o dāna «?»: con lago de agua clara y campo abierto, dānu LVV I 447; suf. -iškja-. Dotamų ežeras < Dot-amai aldea, Klvr; cf. Dót-amas arroyo allí mismo, Dot-iškiai aldea, distrito de Sidabravas, Šd, Dot-n-uvà localidad, Kd; cf. también ap. Dótas, Dotys, Dõčius; prus. Dot-el TrPN 26; suf. -ama-, cf. Aūl-amas arroyo, Pn, Žr, SkŽD 207. Drabuž-aitis pueblo de Drabužininkai, distrito de Tolkiškės, Trak; véase Drabužis; sufijo -aitja-. Drab-užis pueblo de Drabužininkai, distrito de Tolkiškės; compárese con letón Drabas, lago, Drab-enas, lago, EnLV I 222; prusiano Drab-inow GerON 30: drab-nà «pantano», LKŽ II 424; drabà «caída de nieve húmeda, nieve fangosa», LKŽ II 423; sufijo -užja-, compárese con Duob-užis, lago en Mlt. Drag-aitis (|| Kiem-inis) pueblo de Pakalniškiai, Vvs; compárese con Drag-ōnys, pueblo del distrito de Skaisgirys, Jnš; Drag-iniai, pueblo del distrito de Klašiai, Akm; Drag-ōčiai, pueblo del distrito de Beržai, Jon; letón Dragi, pueblo, EnLV I 222: lituano drāgės «sedimentos», drāgoti «hacer algo desordenadamente, estropear, destruir, rasgar»; sufijo -aitja-, compárese con Lied-aitis, lago en Kaltanėnai, Švnč. Drapal-ėlis pueblo de Stračiūnai, Lzd; véase Drap-ālis, sufijo -ėlja-. Drap-ālis pueblo de Drapaliai, Leipalingis, Lzd: lituano drap-óti «salpicar», LKŽ II 439; letón drap-snas «migajas, trozos, desperdicios», drap-sligs «desenfrenado, travieso», LVV I 490; compárese allí con Drab-užis; sufijo -ālja-, véase SkŽD 174. lago Draseikiai < Draseikiai pueblo, Brž: apellido Draseikis. lago Draudėniai < Draudėnai pueblo del distrito de Žygaičiai, Trg: nombre personal *Draudėnis; compárese con los nombres personales lituanos Draud-vilas, Draud-ikis; Draud-ėliai pueblo del distrito de Triškonys, Pkr; prusiano Drawd-yn, Drawd-ot TrPN 26; hidrónimos letones Draudus, lago, Draud-ava, lago, EnLV I 203; sufijo -enja-. Dringis || Dringiai pueblo de Vaišniūnai, Linkmenys, Švnč; Dring-upis, pueblo de Aikščiai, distrito de Čekiškė, Vlkj; letón Dridžis, lago, Driegas, lago, EnLV I 228; prusiano Drinken (?): letón drieg-nis 3 Véase V. Grinaveckis, «Sobre el origen de algunos topónimos», “Lietuvių kalbotyros klausimai”, vol. 3, Vilnius, 1960, p. 321. 195 «un lugar pantanoso que se adentra», lie., dringti «vadear, hincharse, secarse» LKŽ II 498. Dring-ýkštis Ign. véase Dringis; suf. -ýkštija-, compárese Dysn-ýkštis. Lago Dručkų < Dručkos aldea, Obeliai Rk. Lago Dróbiškių < Dróbiškiai aldea, Degučiai Zr. Lago Drūkčių < Drūkčiai aldea, parroquia de Alsėdžiai Tl. Drūk-šiai Rimšė Ign, compárese Drūk-ša río, allí mismo (<*Drūk-ša, véase BgRR I 501), compárese con Drukys, de otro grado de alternancia vocálica, río, Saločiai Ps, Druk-upė Šlč; letón Drukas-ėzers lago, EnLV I 229: letón drūkas «todo lo que está finamente machacado o molido», druks-nat «basura» LVV I 503, lituano drūk-nos «migajas, restos» LKŽ II 522; suf. -šja-, véase SkŽD 316. Drūv-etas aldea de Petkūniškės, Breslauja BTSR, compárese con el letón Druve río, Drūvas-ėzars lago, EnLV I 230: letón druva «campo sembrado, campo de cereales, campo en barbecho» LVV I 505; en cuanto al significado, compárese con el lituano Dirv-inis lago (: dirva); suf. -eta-, compárese Dūs-etas lago, véase SkŽD 340. Dūbà Krokšlys, aldea de Rudnia Vrn, compárese con Dub-ėlis lago y Dub-urys lago, que presentan otro grado de alternancia vocálica; Dūbė río, Kražiai Klm; Dub-ija río, Raguva Pn (Dūb- se corresponde con Dub- como dūburys con dūburiu): lituano dūbti, dūbėti. Dub-ėlė bosque de Dirmiškės, Miroslavas Al, compárese Dub-ėlis Seirijai Lzd, Dub-užis lago Zr, Dūbis río, Ūdрија Al, Dub-ėlė río, aldea de Vaideginiai Kp; letón Dub-ins lago, Dubi-zers lago, EnLV I 233; prusiano Dub-na BgRR I 503: lituano dūbė «depresión, valle»; suf. -ėlė. Dub-ėlis 1. Seirijai Lzd; 2. aldea de Padubėliai Ut, véase Dubėlė; suf. -ėl ja-. Dūb-ininkas caserío de Juozapava. Daugai Al, véase Dūbà. Suf. -inink-. Dubióji 1. aldea de Verstaminai Lzd; 2. Šventežeris Lzd, compárese Dub-ūkas lago: dubūsis, -ióji. Dublìà aldea de Bestraigiškės, Seirijai Lzd: lituano dublūs «cenagoso». Dub-ùkas Kurtuvėnai Šl, véase Dub-ėlė; suf. -uka-. Dub-ùklis 1. Semeliškės Vvs; 2. Vievís, véase Dub-ėlė; suf. -uklja-, compárese Vid-ukliai aldea, Vegeriai Akm, véase SkŽD 198. Duburỹs aldea de Bieliūnai I, Antazavė Zr, compárese Duburỹs río: 1. Jūžintai Rk; 2. Grìžai Vlk; 3. Deltuva Ukм, Dubur-upis río, Kartena Krtn; letón Duburs parte de un río, Dubure aldea, EnLV I 234; prusiano Dobrin lago, Dobern río, GerON 29: lituano duburỹs «depresión en la tierra, hondonada, hoyo, valle» LKŽ II 549. Dub-ùžė en la aldea de Drašeikiai, Brž; véase Dubėlė; sufijo -užė, compárese con Ring-užė, río, Brž. Dub-ùžis 1. aldea de Drobai, Degučiai, Zr; 2. aldea de Šarkiškiai, Dusetos, Zr; 3. aldea de Lukštiniai, Obeliai, Rk; véase Dub-ėlė; sufijo -užja-, compárese con Ring-užis, río, Šd. Dūdėnų ežeras < Dūdėnai, aldea de Giedraičiai, Mlt: apellido Dūdėnas. Dūksta, Kurtuvėnai, Šl; compárese con Dūkštas, lago, Ign; Dūkšmė, río, Varn; Dūkšta, río, Maišiogala, Viln; letón Dūkstiņa, lago, Dūkst-ene, arroyo, EnLV I 242: letón dūksts «un pantano, una zona pantanosa, un lugar cenagoso»; lituano dūkš-inas «pantanoso, sucio» LKŽ II 565. Dūkštas, Dūkštas, aldea de Didžiasalis, Ign; véase Dūksta. Dulbis, Dotnuva, Kd; compárese con Dùlbiai, aldea de Kruopiai, Akm; letón Dūlbis, pantano, Dūlbis, estanque, EnLV I 236; letón dulbs «tonto, aturdido, limitado» LVV I 512; compárese con el apellido lituano Dūlbis. Dūlgas, aldea de Dulgininkai, Leipalingis, Lzd; compárese con Dulg-ėlė, curso de agua allí mismo; letón Dul’gis, pantano, EnLV I 236; cf. también Dulgen, lago, GerON 32; compárese además con el lituano Dūlk-upis, Laukuva, Rt; letón. 196 Dulkes, estanque, EnLV I 236: letón dulkė, dulkis «sedimento, líquido turbio y viscoso, suciedad», dulkains «opaco, turbio, desaliñado» LVV I 513; lituano dulkas «niebla»; compárese asimismo con el lituano Dul-upỹs, Šėta, Kd: dūlas «gris; blancuzco, pálido» LKŽ II 571. Sobre la alternancia g||k, véase BgRR I 448 y II 104. Al considerar la raíz Dulg- como palabra rimada con Dulk-, no la separamos del estrato hidronímico panbáltico de semántica unitaria. La vinculación de Dulgo con el eslavo antiguo *dъlgъ4, a través del supuestamente jotvingio *dulg- «largo», contradice también el hidrónimo letón Dulģis. Sobre las raíces bálticas duj-, dul-, dulk-, dun-, véase FrLEW 109. Dūmas, aldea de Stančiukai, distrito de Pastrėvys, Vvs; compárese con Dūmė, río, Balbieriškis, Vrn; Dūmė, río, Žiežmariai, Kš; Dūm-ėsis, curso de agua, Kretingalė, Klp; Dūm-sė, río, Jon.; Dūmsis, río, Žasliai, Kš; letón Dum-ava, parte de una parroquia, EnLV I 236; Dum-ini, estanque; prusiano Dum-ele, Dum-en, lagos; Dym-ine, río, GerON 32: lituano dūmas «del color del humo, ahumado», dūmė «de color oscuro (vaca)», dumsùs «oscuro y brumoso» LKŽ II 586; letón dum-aka «niebla espesa; tiempo lluvioso» LVV I 514. Dumbl-áičiai, dos laguitos en la aldea de Kurkliškiai, Vvs; véase Dumblis; sufijo -aitia-. Dumbl-ikas, estanque de Dumblikas, Vvs; véase Dumblis; sufijo -ika-; compárese con el lago Akl-ikas, véase SkŽD 130. Dumbl-ýnas, estanque de Kalnelis, Ut; véase Dumblis; sufijo -yna-, véase SkŽD 266. Dumbl-ýnė, aldea de Didžiasalis, Tverečius, Švnč; véase Dumblis; sufijo -ynė, véase SkŽD 271. Dumbl-ėlis 1. aldea de Juškoniai, Kėčiamiestis, Lzd; 2. aldea de Ustronis, Kuktiškės, Ut; 3. aldea de Apkartai, Mlt; 4. aldea de Dubičiai, Rudnia, Vrn; véase Dumblis; sufijo -elja-. Dumblis 1. Kalvarija; 2. || Dumblỹs, aldea de Dumbliauskai, Kėčiamiestis, Lzd; 3. aldea de Mintaučiai, distrito de Vorėnai, Mlt; 4. Onuškis; 5. aldea de Lėnas, Kvr; 6. aldea de Dubičiai, Rudnia, Vrn; 7. Ign; compárese con el lago letón Dumblis: lituano dumb́las, duḿbla «lodo». Dumblỹs 1. aldea de Vabalai, Alovė, Al; 2. aldea de Prūdiškėliai, Joniškis, Nmč; 3. aldea de Padumbliai, Kėčiamiestis; 4. brazo del lago Žeimenys, aldea de Padumblė, Kaltanėnai, Švnč; 5. aldea de Kupriūnai, Kuktiškės, Ut; 6. (|| Velniõkas), aldea de Puziniškis, Linkmenys; 7. aldea de Drasėnai, Mlt; 8. aldea de Rudnia, Merkinė, Vrn; 9. aldea de Likančiai, Užpalai, Ut; 10. Tverečius, Švnč; véase Dumblis. Dumbl-in-iūkas pueblo de Margavonys, Ut, véase Dumblis; suf. -inja- + -juka- Dumbl-iūkas 1. pueblo de Margavonys, Ut; 2. pueblo de Lekavičiai, Vvs; 3. aldea de Kazimieriškis, Kaltanėnai, Švnč; véase Dumblis; suf. -jūka- Lago Dumbliūnai < Dumbliūnai pueblo, Kp, cf. Dumblis lago. Dūm-išk-ėlė pueblo de Dūmiškiai, Šilavotas, Prn. cf. Dūmas. Dun-ōjus 1. pueblo de Trainiškis, Linkmenys, Švnč; 2. pueblo de Gudonys, Seirijai, Lzd; cf. letón Dūņ-ezers lago, Dūņ-upe río. EnLV I 244, pr. Dun-ow GerON 32: letón duņ-avas «arroyos pequeños, manantiales, aguas represadas que no se congelan», dūņ-ājs «un lugar cubierto de lodo, una masa de lodo», dūņains «fangoso», dunas «lodo»; lituano dun-ōjus «agua grande», su-dunti «inundarse»; dunùs,-i «?»: dūnios marios, LKŽ II 607; véase también FrLEW 109; suf. -oju-, cf. Luk-ojus, véase SkŽD 85. Duob-ėlė pueblo de Janėnai, Šventežeris, Lzd: lituano duobė «hoyo»; suf. -ėlė. Duob-ėlės pueblo de Kauknoris, Kėčiamiestis, Lzd; véase Duobelė. Duob-enas Vaiguva, Užv; véase Duobelė; suf. -ena-, cf. Skiŗt-enas río, Viduklė, Rs. 4 Я. С. Отрембский, Язык ятвягов, «Вопросы славянского языкознания», вып. 5, Москва, 1961, p. 5. 197 Duobýs 1. Antakščių, Alanta, Mlt; 2. Duobių, Daugailiai, Ut; 3. Stanėnų, Ut, véase Duobelė. Duob-ùlis Duobulio, lago, Mlt; 2. Papūžglynės, Kuktiškės, Mlt; 3. Paduobulio, Labanoras, Švnč, véase Duobelė; suf. -ulja-. Duob-ùžis Paduobužės, Mlt, véase Duobelė; suf. -užja-, compárese Dub-ùžis, lago. Duob-žer̃ys (<*Duob-ežerys) Meldučių, Rk: duobė+ėžeras. Duriai Mlt; compárese Dūr-upis, Kurtuvėnai, Šl; Dūr-upis, Rs, Šlu; Dūr-ėlis, río, Lekėčiai, Šk: lituano dur̃kė «remanso de agua cubierto de liebres», durenti «¿?»: el viento persigue las nubecillas y remueve la superficie del lago, LKŽ II 639; letón durēt «llegar (al fondo)»; compárese también lituano durti, antiguo eslavo dira «grieta, hendidura», véase FrLEW 113. Dùrb-inis Džiuginėnų, Tl; compárese Dùrb-inis, río, en el mismo lugar; letón Dùrbes-ežers, Dùrb-ja-ežers EnLV I 240; prusiano Durb-in GerON 32: lituano dùrbinti «hacer un tronco hueco, ahuecar», dùrb-ti «ahuecarse, pudrirse», LKŽ II 637, dùrpė; suf. -inja-. Dus-ái̇tis Berznykas, LLR, véase Dausinas; suf. -aitja-. Dus-ėlė Daugirdėlių, Al, véase Dausinas; suf. -ėlė. Dus-ėlis Žagarių, Berznykas, LLR, véase Dausinas; suf. -elja-. Dus-el-iùkas Berznykas, LLR, véase Dausinas; suf. -elja-+-juka-. Dùs-etas || Dùs-tas Bajotiškių, Degučiai, Zr, véase Dusia; suf. -eta-; compárese Drùv-e-tas, véase SkŽD 339. Dusia Seirijai, Lzd, véase Dausinas. Dus-ýnas 1. Dusynų, Vyžuonos, Ut; 2. Bijeikių, Skiemonys, An, véase Dausinas; suf. -yna-. Dus-menėlių ežeras < Dusmenėliai, lago; Trak., compárese Dusmena, río, en el mismo lugar, Dus-ia, lago. Duv-ėnas Likančių, Užpaliai, Ut; compárese el nombre personal Duv-ėnas, Duvė. Duvėn-ėlis 1. Davainių, Dusetos, Zr; 2. Likančių, Užpaliai, Ut, véase Duvė-nas; suf. -ėl ja-. Dvi-kelmis Pnd: adj. dvi-kelmis < dos tocones. Dvilýpiai dos lagos en el pueblo de Lėlės, Mlt; compárese Dvilypỹs río en el pueblo de Bakainiai, Surviliškis, Kd: dvilýpis; compárese también Dvilìnkis río, Gargždai, Klp. Dvỳl-iškis pueblo de Spuliai, Alanta, Mlt; compárese Dvyl-iùkas río en el pueblo de Vygiai, Vandžiogala, Kn: dỹlas «oscuro», LKŽ II 612; sufijo -iškja-, compárese Sietuv-iškis lago, véase SkŽD 159. Dvi-ragis (|| Ilgỹs || lago de Salos) Salos, Rk: dvi-ragis «con dos cuernos», LKŽ II 702. NOMBRES DE LOS LAGOS DE LA RSS DE LITUANIA Б. САВУКИНАС R e s u m e n El artículo explica alrededor de 150 nombres de lagos, es decir, todos los nombres actualmente conocidos que empiezan por S y D. Las interpretaciones etimológicas de los nombres de lagos se basan en la comparación de los nombres propios correspondientes del lituano, el letón y el prusiano. Cuando el material báltico no basta para explicar la semántica de los nombres de lagos, se recurre también al léxico correspondiente de otras lenguas indoeuropeas. 198