scieee Open visual document viewer

Dėl regresyvinės balsių asimiliacijos kai kuriose šiaurės rytų žemaičių dūnininkų tarmėse

V. Vitkauskas

Full text

e wee YK ALS OT -YoR-O:S > KLAUS IMA PM e was V OS TSR OM OK SLY AK ADEMTESA DEL REGRESY- VINES BALSIU ASIMILIACIJOS KAI KURIOSE SIAURES RYTU ZEMAICIU DUNINKU TARMESE V. VITKAUSKAS Reg esy iné balsiy assimiliació, so wei e b ei e - usi Zemai iy dounininky a mése!, in gewissen Fällen is neswenima ein welche dinininky a méms? i i ypaé ia smulkiau ap aSomai Ku Sény a mei. Zinoma, edé i übe nuoseklia eg esy ine assimiliació ap aSomose dinininky a mése nich , weil ia os assimiliacij- os é a be oick nu s imis e. P ieS galiininius i<i<*in i sup ieSakéjusius u<ii<*un bei w (ka ez beiS ie<é) i g undleginiu-seno in- iu ki iu ki iuo as gewissen Fällen is nich pailginamas, abe ge ä ku zig. e I es passie an allen solchen Fällen, wenn g e imos dounininky a més (Raudeénai, T ySkiai, Papilé, Ti kSliai i k .) s a in e ha ¢ i ie a ne ¢. Reg esy iné Assimiliacija Ku sény a mé in de Fes s ellung: 1. Kai geh e be a pi8kai beiS galininj skiemenj, dessen bildomieji S immen sind sup ieSakéje wu ode d ibalsis ie: i, kai ku iy u i ja-kamieniy a dazZodziy ns. a) a dininke, naudininke, galininke, ie ininke, Sauksmininke, dgs. kilke i namens ie ininke: Einaskai a V. sénis sénis ~ i'nmé is einmé is ~ K. sé'ne i nmé*ée N. sé u i'nmeéu- TM 1 Z . K. Biiga, Rink iniai as ai, . 2, Vilnius, 1959, p. 492; V. G ina eckis, Siau és aka y dinininky a miy one inés besonde yb- i jy és aida, VVPI Wissens- cha swe ke", . 11, Vilnius, 1960, p. 90; B. Rokai é, Einige neue Zemai¢iu a miy phone ika- sachen,,,Li- e u iy sp acho y- os agen", . 4, Vilnius, 1961, p. 149—153; A. Gi denis, Balsiy assimiliacij- os ei8kiniai Ti kSliy a méje,,,K- albo y a, . 4, Vilnius, 1962, p. 141—150. Z . do pa Ve b ei u- ng geog a ija i a minius beispizius. 2 Übe eg esy ine balsiy assimilia ion Pa andenés apylinkése Z . V. G ina ec- kis, min. geschika- las, do pa . Nuosekli eg esy iné balsiy assimilia ion Siu me y dialek ologin- éje ekspedi ion uz iksue e noch dinininky a mese übe Uz en j, Vidsodj, Kolainius. 8 Übe Ku Sény a més lo a i einige phe ine Eigensch- a en z . V. Vi kauskas, Ku gény a més ki is i p iegaidé,,,- Lie u iy kalbo y os agen, . 3, Vilnius, 1960, p. 61—76. 269 G. séni i nme i In. sen iinmeéi V . médie = §. séni|lsé - au Vieleiskai a V . séne'* i nmé' e K. sé u i nmeéu N. séné*ms i nmée' éms G. sé i s i nmeé- is In. séne‘s||- séne's (dazn.) _ i‘nmé e's V . médiusi Panagiai sind su Zodziais médis ~médis, médiu', médi, médie, mediu; kélis kélis ~ (kojos®,) kélu', keli, kélie, kélu (pi li kélu un duo en iok piolé an ~ kéliy: ,,Do endk); lépsis ~lépsis, lépSu , lépsi, lépSu (p isi i i.ka ollna k é‘pka lépSu~ p isi iiko pilnq k épsaq lépsiy), pig. mo . lépsi~lépsé, wo i<é, ns. gal. éé‘psi~ lépie, wo i<*en; plépis~plépis, plépu, plépi, plépu; u'pés is~ ipés is (plg. Raudénu u'piesnis ~ iipésnis); Sim amé is ~ Sim amé is, Sim amé i, Sim ameééu, plg. mo . g. ns. namens. sim amé i; su ZodZiy S's~Se js i écé i ~ écias ns. galininkai- s: sé i (pas a i sé i nepsusiinek esi~pas a é | Sé j, nebsusisnekési), é i (nepa' eje aika é i i ski‘ u palika | u . iis mé iis ~nepd ejo Kinde { é j skp iy klase, blieb and iis me iis) i . . b) é-kamieniy daik a a dziy dgs. kilmininke: Zé iu (b ingesi Kind: Zému ~ b ing é Kinde Zémiy), mielé iu~méléniy. Siuo Fall Assimilia io- nen nebina p iS ie<é: alle su ilpsma ud ji'dud 2 alleémie ~ su ilpsma 6(je) juod6(je) 2@mé(je); bu d'u ilksilie mielé-niesi~ bu du Ilgsilé(je) mélénése; nusidi bi> su mielé‘niems ka@p el ika ~ nusidi be su mélénéms wie elnii kai i k . c) Vy . giminés a daZodZiuose su mazybine Beansaga -elis: da Zélis, da zélu, da zéli, da zélie, da zélu; Saukimélis (jé au | kaz duo Saukimélis bi a~jé au, was do saukimélis bi o); duobilélis, duobilélu', duobiléli, duobiléiu (be ns. kilm. duobilé-le); klumpélis, klumpéli, klumpélie, klumpélu (be klumpé'le); i ge gédélu ~ i Ge gédéliy (Do na- me) i . . i . . Wei iSkinos Giminés Zodziuchen Assimilia ion jwyks a nu zu$ sup ieSakéjusj dgs. u kilke: asa éluminin (ki'g bu s asa élu Emuon ims mio inums ~kiek biis aSa éliy Zimsmoni mé inums, abe : i'nd asa é'li ne neis i‘ ieje bu d'u uski‘ iejusi~ne | a eine aSa élé neiS ie éjo, so bu du uzkie éjusi); dainélu; Zuolélu; unkélu (seis ai.kis ikneSiojd'u unkélu un ~ Sesins aikis i nesidjau an handéliy), muo iskélu ,,mo e éliy i . . d) Vy . giminés daik a a dziuose su anhesage -eklis: bumbeklis ~ bambéklis, bumbeklu., bumbekli, bumbéklu; jungisékl (junge Zmogus), jaunéklu, jaunekli, jaunéklu (be ns. kilm. jauné'kle); Zanéklis ( edes Mann, biisimasis Mann), Zanéklu:, Zanekli, Zanéklu; museklis (j ankis muséms mus i), muséklu, musekli, muséeklu i . . Wee iSkosios giminés Zodziuose assimiliacij- os nepasi aiké iSgi s i * Cia e bildeike ki y linksniy analogija (z . wei e ), plg. Zodzio médis pa adigma. 5 Be ké-Js, ns. gal. ké-li (isléidd'u i kei ~ isléidau | kéliq). 270 (a dél analogies, a dél neno o sumaiy i mi y iskosi- os giminés ZodZiais): pe éklu (min ei.k u ben d iji pe éklu ad is u usi ei.s i~- min eik y wenigs e- ns d ij pe ékliy, Zadi is y uzsi eis i) und k . e) Daik a a - dZiy P iesagoje -enis: Sal énis,,S- al inis, Sal éni, Sal énie, Sal é u (be ns. kilm. Sal 2-ne: Sal éne undi ' Sd'le ~ Sal énio ( )andué Sdl as); o wése: d wk énis, d u k é u- ', d u'k éni; gluodénis, gluodé iu', gluodéni; mielénis, mielé u', mieléni (be mieléne~ Mélénio), pelénis, pelé u, peléni (be pelé-ne ~ Pelénio), kaimy Namenniss- en: gin é u: iz gin é u dunauskiki pa é‘jusi ~ix Gin éniy Dunauskiké pa éjusi und . . ) Vy i8kosi- os giminés biid a dZiy aukS esni- ojo g adens p äsagoje -esnis ( ik yns. a dininke und galininke): mazésnis (be mazé‘sni: muio iska isumé i i mazé'sni bw i~mo - iska isumé u i mazésné bi i), mazésni; s ugésni- s,,sch um- pne e**, s ugésni; Sal ésnis, Sal ésni (be ns. kilm. Sal é-sne: nuo Sal ésne indenc | pa _Sil.c asus ~né a Sal ésnio ( )dndens, pa Sil as ésqs); i' ésni‘sis ~ y ésnysis (be i' é's iuoje ~ y ésniojo), i' és iu'ju ( uoki pasu ima u ieje | ka i és iu'- ju sp ' i~ ok pasiu img u éjo, dass y ésniuo- juo spy é) und . . Mo e isko- ji ~giminé ha keinen einen Fall, né wo Assimiliaci- ja bi y a (i a dZiuo iniai bid a dziai a méje daZ meis en is IV ki éiuo és). 2. Assimilia ion manchmal manchmal jwiß und in solchen Fällen, wenn e neina di ek p iS skiemenj galiniais i<i<*in sup icSakéjusiu u<a@<*un: wenn ame a pe s o i skiemuo bildomu balsiu sése i ( ik a sése i pei.k su a a) su e: | uo ne i us ioji ~ ik q sése j peika, 0 i neuzs oji®,) Sépe i (ku nukisa" i Sépe i~kuF nukisdi @ Sépe i). Bei Sios i8ies gehö , u bi , Zodziai i kébelis ,,keblus a bei , a gas, plg. Ik. köbelis (kébelis su i'k aiki kébelis ~ sowohl su aiki{), épelis® ,,i8siziojélis, Zioplys‘* (kuoks épeli¥ ce nepada i's | éé gé' a i' a ei.k ~koks épelis cia nich dada- ys, cid gé o manns eika), Zébelis ,,Talbas niekus und k . b) Kai ame a pe s o i skiemuo bildomuoju balsiu né ini, né ini‘s ne injs,ne iamas su daik as* (pdbuobé's la'ks a i: né ini uzme i~ pabobiais laks o ~ né inj zme é, abe : i a né ine dé' némaza hoki i i | Seimi‘na apné' i néju'ka ~ u né inio da nemazai, ékiq Seimynq apné i juokai), ésmini ne (susib a-izi kad i ésmini| neléid ne us pa'pa pajim i~susib dizé kd é éSmenj, neléida uz papo paim i) und k . ne Analogies Wi kung. Ki iuo y ilgy umpy i kai aliojimasis e pa ies o ZodZio-Pa a- digma in bes eh (kalbé ojo samonéje) wie eine i gewisse Ve wi u- ng. Je z , wenn assimiliacij- os désniai nich be hu i a méje es e o G undlage (su ienodéjo i<i<*in i<é, i i<*en a ish: in allen Fällen sag en o ene p apla éje In e alllau- e zwischen und ¢, i, u, i u i 9; a me, sagenau, ene ge isch wi k li e a u i i- né Sp ache g e imos i aukS ai iy a més), pa adigmose daznai is e su ienodina- mas: in allen Fo men a iamas en wede umpas, ode ilgas. a) Wie schon wa miné a, assimilia io- ns e eko iSgi s i mo . g. Dik a a dzien su Beansag -eklé: pe é*klu, jaunéklu ix k . Mgas e seh daznai angebamas i ® Ge ade an de G enze dounininkais, su Ken ai¢iy Do me, a man hö en sakinj: sése ! : pa idie i g eéks sése ie pa ydé i g eékas, ~ abe ia aiski daonininky j aka (Raudéeny sése éi). 7 Li uiy Sp achen Zodynas, . 5 (a s. Redak eu K. Ul ydas), Vilnius, 1959, p. 470. 8 Plg. K. Bagos Vépelis (a . K. Bi ga, Rink iniai as ai, . 1, Vilnius, 1958, p. 291). 271 o mose é‘ iu ( adicine a me Zé u), mielé* u/ ( ad. mielé u), buobé lu, s@se i ( ad. sése i), wie in allen ande en Fo men, i wo ha g undinj-seno ini ki j. e b) Su män i8kosios giminés a daZodziais is ganz beiSingai: umpas a iamas e do , wo übe eg esi ine assimiliacija kann bi i sp ach, beispielsweis- e. : i Einaskai a V . médis luopSélis g azésnis mé-dZe médZe K. luopSé'le| luopSéle g azé‘sne |g azésne médiu luopsélu N. g azesném médi luopseéli g azésni G. In. médii ludpseli g azeshi V . médie luopSsélie g azesnémi S$. séni||sé iau aikel Daugiskai a V. mé-de ., (1. sen.) méde (dazn). luuopséle* gé esni||ge ésne médiu K. luopsélu gé esni médé'ms luopselé-ms ge esnims||ge esni‘ms N. meédiis ludpseli s gée eshi s / G. In. méde's (I. .) méde's luopSéle's geé esnés V . médiu'si luopsélu'si ge eshi 'si §. séne aikéle I§ pa adigmos aisku, dass umpas analogijas e keliu a iamas ns. kilminink- e, dgs. a dininke, Sauksmininke, naudininke i jnagininke (p ies pla y assimilia io- e nen konn eéjo bi i). I noch b auch zu ügen, dass Si as su ienodinimas ypaé ySkus dazZnas i jaunesniosios Gene a ionos Sp ach. PanaSiai wie Ku ény a méje eg esy iné assimilia ion unk ionie- da Siose Siau és y y dinininky Snek ose: Ku u énuose (jé‘m ku ge ésnis ga ‘bals ~ jéma ima, wo ge ésnis s ück; udli mi su ie i'né'li biedni si a élu (d.) ~ oli miisy e ynelé biednq si a éliy), Saukénuose (a é:je ioks aikélis~a @jo so aikélis; ande es u ée séni sieji~k@ u cia, séni, séji; Su i. padslis pas séni i paiw ie i ik a e | a mi i (p.)~siu a paslis ,,pasiun inius: pas sénj q paziii é i, ik a e a mi é), Vaigu oje (Si'nd'usma Sal é u'se ~ Siendusma Sal éniiise; ai.k bd'l in i médiu eik ~ bdl in i médziy; sénis bi a is a's su | su baFza~ sénis bii o uds ais wisais, ba zd; su mims ge d ji kulkuozélie~mims su gu kulkozélé(je); s asi* i | a p akai élis nich läu ~~ S asy, a nebéga p akai élis) i k .° Kilmés agim. Hin im Sinn K. Bigos aiskinimaTM, umpo dinininky Beziehia ima e dounininky ie, su didelj lo a, ¢, ¢ a wo assimiliacija is , muss man annehmen, a dass wie iel äl e ji Zemai iy a miy Sache. Sie, zweejo, be wi d j ykusi p iS uo i¢ und, g ei iausiai, p i i ki ciuo y senyjy a, e ilginima. T umpas e Ku Sény i andose dinininky a mése galéjo i8lik i diesem keliu: dél ® Mediiaga im a i LKLI Sp achgeschi- ch sdialek olo- i giesek o ka o ekos. © Z . K. Biiga, Rink iniai ag ai, . 2, Vilnius, 1959, p. 492. 272 Teg esy- inés assimilia- ionen e wa p adé as a i j emp a- i, nauu iau (g ei Giausia allose Zemai iy a mése, wo a assimilia- ion is ), nebep i - apo zu e pla iojo und wu de nich pailgin . Dannhin in einem douninin- ky e mése e i8 i o j e, ande en j ie ode ¢, 0 dinininku- en e i8liko umpas, nebe ek- es j emp u- mo, su apes mi os assimilia- ions nepa eik- u e pla iuoj- u, wenn ose e mése émé blés i assimilia- ions désniai. Bu us kaZkokj j emp a balsj zeig und Ti kSliy a més balsis e" (jei e né a neseny laiky pada as). Vilnius PEFPECCHBHO- KM ACCHMHJIAW- UM PIACHBIX B HEKOTOPBIX JKEMAHTOHKH- HX TOBOPAX CEBEPO-BOCT- OUYHBIX AYHHHHHHKOB B. BATKAYCKAC Pes ome Jlelic auio pe peccuBHol accumuiauHH- HH B 2KeMaiKHTCHX TOPAX ceBepoBOTOY- HHBI OH KO AYHHHHHHHK- OB (Ku enKaiXi, Ulay aeKenai, Kyp ysenai) noapepHIM Ko bTCH THblii e€, CTOMAH Mepeh MepehBHHHB[- B a, Macha, PlacaTHHTOHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHH To ga aacupii @ M02 OCHOBHBIM-Ap- eBHHM yapeHHeM MpOH3HOCHT- CA KPaTKO, BMeCTO OxKHAaemo o ou o o e (Kak B AHTepaTypHOM si3bIKe): médis (au . a3. médis) epeso, pox. mn. MH. 4. mielénu (uM. nu. eg. 4. mieléni aepHuKa), duobilélis (pon. n. eg. u. duobilé-le) xnepepox, bumbéklis (au . a3. bambéklis) popuyH u T. 2. Cayyae ca, uTO aCCHMHAAUMA MpOHCXOAHT HM To a, KO Ha Me%K Ay CO OM Cc TaCHbIM @ H KOHMeBbIM CJIOFOM C laCHbIMH i<i<*in, ua*un, <uo c ou npoMexyTouHb- iii co c aacuEimu e, i: Sépe i me ky> (pog. eg. 4. nm. Sé-pece), né ini BasaHbe<< (pom. 1. eg. 4. né ine) wT. D.:: Tlo MHeHHIO aBTopa, elicTBHe 3TOH aACCHM- HJIAWHH Ha asoc- bh elle 20 TOPO, KO a B JHTOBC- KOM A3bIKe Ob yWIMHeE- HbI yapsemb- le iacuple a, e@. 1! Z . A. Gi denis, min, A ikel, ibd. 18, Kalbo y - os age j V1.