Kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai

Peak ULV say RE BYO ST WOR? OFS Rh LA wis! tom Aon vi Teale Se UM OlSSe TS RM Oh KS) OCA KASD 2 MIT JCA KILMININKINIAI LIETUVIY VIETOVARDZIAI B. SAVUKYNAS Sio raSinio paskirtis lingvistiskai panagrinéti! viena lietuviy toponimijos darybinj tipa — kilmininkinius vietovardzius, nustatyti ju strukturos bei semantikos specifika ir santyki su kitais struktiriniais-gramatiniais vietovardziy tipais. Iki Siol dar néra balty toponimijai pritaikytos strukturinés-gramatinés klasifikacijos. S. Rospondo slavy toponimijos strukturiné-gramatiné klasifikacija, kaip jis pats mano, tinkanti ir balty toponimijai*. Aisku, kad, nusta¢ius visus baltu vietovardziy struktirinius-gramatinius bei semantinius tipus, iSryskéty balty ir slavy toponimijos sistemy skirtumai. Jau a priori galima tvirtinti, kad atskiri struktiriniaigramatiniai vietovardziy tipai yra nevienodai darts baltams ir slavams. Daug daresnis ir ivairesnis negu slavu, balty kalbose yra ir kilmininkiniu vietovardziy tipas, kuri S. Rospondas vadina ,,z czlonem wyrozniajacym w dopeiniaczu’, Balty kalbose esant labai gyvam vardo kilmininkui (genetivus explicativus)', kuriuo gali biti pasakomas kiekvienas vietos vardas, kilmininkiniai vietovardziai iki Siol net nebuvo laikomi atskiru darybiniu tipu, o kartais pasigirsdavo nuomoniu, esa, kilmininkiniai vietovardziai tera vardo kilmininkai. Cia nesiimsime polemizuoti su Sia nuomone, nes kilmininkiniai vietovardziai baltu kalbose yra akivaizdus faktas, nereikalaujantis jokiy irodymu. ' Toponomastikos moksle ilga laika vyraves gyvenviediy istorijos metodas, analizaves vietovardzius, kaip ,Zmoniy geografijos paminklus" (,,les fossiles de la geographie humaine"), kaip ,,istorijos Saltinius" (,,Geschichtsquelle"), dabar vis daugiau vietos uzleidzia grynai lingvistiniam vietovardziy tyrinéjimui, | vietovardzius imama Zitréti pirmiausia kaip j sustabaréjusius, specifinius gramatinius ir semantinius darinius ir, lingvisti8kai juos analizuojant, remiamasi struktirine-gramatine klasifikacija, iSskirian¢ia kurios nors nacionalinés toponomijos sistemos darybinius tipus, O nustacius ty tipy morfologine stratigrafija, galima susekti ir jy istorija, chronologija bei geografija. Tokia lingvistiné dabar etniskai vieningo ploto toponimijos sistemos analizé gali biti gera bazé vélesniam istoriniam tos sistemos arealo tyrinéjimui. *Stanistaw Rospond, Klasyfikacja eokarelio: -gramatyczna slowianskich nazw geograficznych, Wroclaw, 1957, Be 49. 3 Ibid., p. 48. 4 J. Jablonskis, Rinktiniai raStai, t. I. Vilnius, 1957, p. 585. 235 Kilmininkiniy vietovardziy tipas, nors, palyginti su kitos darybos vietovardiiais, néra lietuviu kalboje gausus, bet apima ir gyvenamyju viety vardus, ir vandenvardiius, ir zemévardizius, pvz.: a) gyvenamuju vietu vardai: Laiiko Soda k. (Zarénai),, Romdiniy Kaimélé k. (Raudondvaris), Vaineikiy Médsédiiai (Darbénai); b) vandenvardiZiai: Alsédziy ézeras (Alsédziai), Drévés upis (Linkuva), Mazrimo upé (Skuodas), Silo ézeras (Dusetos); c) zemévardziai: Adomélio lieknas (Birzai, Meiliny k.), Asi kalnélis (Simonys), Asmino kdlnas (Plateliai)®. Kilmininkiniy vietovardziy nemaza turi ir latviu kalba: Afigu purvs (35), Apigu kalning (37), Dugas mezs (234), Durbes ezers (240), Efidzelina muiza (273), Gafidra Uézuola lafka (299), Gada upe (304), Gufbju ciems (337) Strauta upe (258)°, Prisu kalba taip pat yra turéjusi kilmininkiniy vietovardziy: Sawlis-kresil (243), Gawsis-lauks (243), Tlokun-pelk (183), Treonkaymyn-weysigis ,,trium villarum pratum" (185)’. Kaip rodo prusy kalbos pavyzdziai, uzfiksuoti 13—14 a. dokumenty, kilmininkiniai vietovardiiai balty kalbose yra buve nuo seno. Kad tai ne naujas darybinis toponimijos tipas, gali patvirtinti ir kitos indoeuropieciy kalbos’, Toponomasty jrodyta, kad, sakysime, slavy® ir germany!® toponimijoje seniausias sluoksnis yra topografiniai (arba fiziografiniai) vietovardziai, kile ig apeliatyviniy terminu, reiskusiu ivairius Zemés pavirsiaus objektus, kaip upé, ezeras, bala, pelké, klonis, tékmé, gelmé, soda, sodzius, kiemas, kaimas ir pan., arba ty objektu fizines-geografines savybes: gilus, ilgas, siauras, sraunus, klampus, Slapias... Reikia pastebéti, kad kaip tik tokie topografiniai terminai daznai ir eina kilmininkiniu vietovardziy antruoju komponentu: PaeZeriii ézeras (Vilkaviskis), Adomélio lieknas (Birzai). Véliau, po topografiniu, formavesi kiti semantiniai vietovardziy tipai: kultiriniai, etniniai, posesyviniai, patroniminiai, gamininiai, diminutyviniai. Daug sudétingesné negu semantiné yra strukturiné-gramatiné vietovardziy stratigrafija, nes bet kuris darybinis tipas gali biti labai ivairios, nevienodai chronologizuotinos semantikos (topografinis, kultirinis, etninis, posesyvinis...), Todél, apskritai, kai kalbama apie toponimijos stra5 Ragant antrajj komponenta didziqja ir mazaja raide, cia laikomasi isigaléjusios raSybos taisyklés, Zr. Lietuviy kalbos taSybos Zodynas, Kaunas, 1948. ® Jj. Endzelins, Latvijas PSR vietvardi, I dala, 1. séjums, Riga, 1956 (Skaitmuo skliausteliuose Zymi puslapj). 7G Gerulis, Die altpreussischen Ortsnamen, Berlin und Leipzig, 1922 (Skaitmuo skliausteliuose zymi puslapj). § Zr. F. Solmsen. Indogermanische Eigennamen als Spiegel der Kulturgeschichte, Heidelberg, 1922, p. 67 ir W. Steinha user. Die genetivischen Ortsnamen in Osterreich, Wien und Leipzig, 1927. *Stanisltaw Ros pond, Klasyfikacja strukturalno-gramatyczna slowianskych nazw geograficznych, Wroclaw, 1957, p. 34; ’ Wilhelm Schmid t, Deutsche Sprachkunde, Berlin, 1959, p. 270. 236 tigrafija, tai neturima galvoje, kad kuris vietovardziy klodas yra pradéjes ir baiges formuotis tam tikru, tik jam vienam budingu laiko tarpu. Stratigrafinéje struktiriniy ar semantiniy tipy eiléje nustatoma tik ju susiformavimo pradzia. Karta atsirades toponimijos sistemoje kuris nors tipas islieka darus ilga laika, isiliedamas i visq struktirine vietovardziy jvairove. Nustatyti kilmininkiniams vietovardziams Sstratigrafine eile yra labai sudétingas dalykas, juoba, kad jie yra jvairios semantikos ir toli grazu ne vieno meto padaras. Jeigu seniausi vietovardziai buvo vardazodiniai-nominatyviniai, 0 sudurtiniai dvikamieniai atsirado i zodziy grupiu (ju tarpe ir iS kilmininkiniy), tai reikia manyti, kad kilmininkiniai vietovardziai, imti vartoti véliau uz nominatyvinius, vis délto yra pirmesni uz posesyvinés reik&més sudurtinius (zr. p. 10, 11). Po vardininkiniy ir prieS sudurtinius bus atsirade ir antriniai-bidvardiniai vietovardziai, kurie semantiskai susije su kilmininkiniais, nes ir vieni, ir antri turi atributine reiksme. Adjektyviniai galéjo biti padaromi tiesiog i§ apeliatyvu, pvz.: Berzia upl. (Baisogala) (: berzas); Silia pv. (Pasvalys) (: Silas); Dumblis ez. (KapCiamiestis) (: dumblas)"', ir ig tikriniy vardu, pvz., pr. Muntileitis dummis (kur pirmasis komponentas yra savybinis bidvardis, padarytas i§ asmenvardzio Muntil!2, plg. gr. “Ayddyjos dedpoc_,,achilinis (=Achilo) kelias". Kaip pamatysime, ir kilmininkiniaj vietovardiiai padaromi is apeliatyvy ir is tikriniy vardu. Pagal antrajj komponenta kilmininkinius vietovardzius galima skirti i dvi semantines grupes: metaforinius ir topografinius. Metaforiniai kilmininkiniai vietovardZiai yra sudaryti i$ perkeltine reikime vartojamo apeliatyvo vardininko (antrasis komponentas) ir nederinamojo pazyminio (pirmasis komponentas), pvz.: Vilko Kinis vs. (Tverai), Jauéio Déjimas ,,Suosos ezero dalis" (VieSintos), Balio Kakta pv. (Lizgaliy k., Klaipédos raj.). Cia minétini ir tie kilmininkiniai vietovardiiai, kuriy antrasis komponentas yra topografinis terminas, vartojamas topografine, bet jau perkeltine reikSme, pvz.: Lankés Laiikas k. (Plungé), Kréky Lanka ez. (Siluté), Mafgalo Kdlnas vs. (Varniai), Vilko Miskas vs. (ten pat). Matyti, kadaise Sie vardai zyméjo objektus, tiesiogiai nusakytus ju topografinio termino, bet tose vietose véliau jsikirus gyvenvietems, jas ir imta vadinti tais vardais. Topografiniai kilmininkiniai vietovardziai turi ivairios kilmés ir reikSmés pirmaji komponenta; pagal tai galima skirti 3 siy vietovardziy grupes: vietovardinius, antroponiminius, apeliatyvinius. Vietovardiniai kilmininkiniai vietovardZiai yra sudaryti i§ topografinio termino ir kito vietovardzio kilmininku i8reiksto nederinamojo pazyminio, rodanéio objekto lokaline subordinacija ar artuma kitam (cia pasakytam vietovardiio kilmininku) objektui. Ir pagal reikSme Siuos vietovardzius galima vadinti lokaliniais, nes toponi1! Visi Sie vietovardziai gramatikos pozitiriu yra sudaiktavardéje biidvardiiai. "2 Georg Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, Berlin un Leipzig, 1922, p. 244, 237 minj iSskirtinuma Cia sudaro objekto lokalizacijos nurodymas, pvz.: Akméniy @zeras (Lazdijai) — ,,ezeras esas Akmeniuose”; Alsédziy éZeras (Plungé) — ,,eZeras esas Alsédziuose". Kartais tokie vietovardiniai kilmininkiniai vietovardziai gali turéti posesyvine reikSme, jei jie zymi viso kaimo nuosavybe, pvz.: Jovaidiu pievos (Leipalingis) — pievos priklausiusios Jovaisiy k. valstieciams. Savita vietovardiniy kilmininkiniy vietovardziy grupe sudaro gyvenamuju viety vardai, padaryti is kity gyvenvieciy vardy kilmininky ir specialiy terminy tam tikro tipo gyvenvietéms zyméti, kaip, sakysime, Piety Lietuvoje — budd ,menka trobelé", Zemai¢iuose — médsédiiai »misko skynime jsikire gyventojai" ir pan., pvz.: Plasktiny Biida (Kruonis), Kléri8kiy Bada (Ziezmariai), Dauksij Médsédziai (Mosédis), Vaineikiy MédsedZiai (Darbénai), Befnatoniy Kaimélé, Romdiniy Kaimélé (<kdima ,,kaimas") (Raudondvaris), plg. gretimy kaimu vardus: Plaskiinai, KIétiskés, Vaineikiai, Dauksiai, Romdiniai, BeFnatoniai. Sie vietovardziai gali buti ir lokalinés, ir posesyvinés reikSmés, bet tai nustatyti galima tik iSsiaiSkinus kiekvieno jy geneze. Antroponiminiuose kilmininkiniuose vietovardziuose pirmuoju komponentu eina asmenvardzio kilmininko nederinamasis paZyminys, pvz.: Adomélio lieknas (Birzai), plg. pravarde Adomélis; Burbos kdlnas (Varniai), plg. pavarde (=pvd.) Birba; Batikio ézeras (Uzpaliai), plg. pvd. Baukys; Derkifigio up@lis (Seda), plg. pvd. Derkifitis; Dad6és upius (Svédasai), plg. pvd. Dada; Gedmino eZerdlis (Alsédiiai), plg. pvd. Gedminas; MazZrimo upé (Skuodas), plg. pvd. Mazrimas; PattkSéio ézeras (Alsédziai), plg. pvd. Paukstys. Antroponiminiai kilmininkiniai vietovardziai dazniausiai turi posesyvine reiksme. Pirmasis komponentas yra jy zymimosios vietos buv. savininko asmenvardzio (pavardés, pravardés arba, kartais, vardo) kilmininkas, pavyzdziui, Baikio zero, Diidés upiaus savininkai yra buve Baukys ir Dada. Antroponiminiai kilmininkiniai vietovardziai gali bati ir memorialinés reiksmés, kai vieta pavadinta kokio asmens, susijusio su ja, vardu. Tokiuose vietovardziuose turime tos pat reiks’més asmenvardzio kilmininka, kaip, sakysime, gatviy pavadinimuose: Biigés gatvé, Kesticio gatve. Atskirti memorialinius vietovardzius nuo posesyviniu, nezinant vietovés istorijos, beveik nejmanoma! Tik kai kuriuose tokiuose vietovardziuose, lengvai numanydami jy geneze, aiskiai suvokiame memorialine reikSme, pvz.: Birités kdlnas (Palanga), Gedimino kdlnas (Vilnius), Svefito . J6no upélis (Surviliskis). Apeliatyviniuose kilmininkiniuose vietovardziuose pirmuoju komponentu eina kurio nors apeliatyvo kilminin238 kas, dazniausiai turjs paprasta atributine reikSme, t. y., nusakantis kokia vietos ypatybe. Sakysime, vietovardyje Liepy kdlnas (J onikaiciy k., Pagégiai) kilmininkas rodo bidinga to kalno ypatybe — jis apauges liepomis; Apynig raisté (Skiemonys) auga daug apyniy; Versmii{ upélis (Kuktiskés) turi daug versmiy (=Saltiniy). Kituose apeliatyviniuose kilmininkiniuose vietovardziuose galima izitréti ir lokaline reikme, pvz.: Daubés Saltinis (Budriky k., Z. Naumiestis) — Saltinis kuris yra dauboje; Kapq éZeras (N. Radviliskis) — ezeTas esas prie kapu. Dar kiti apeliatyviniai kilmininkiniai vietovardZiai turi posesyvine reiksme: kilmininkas juose rodo vietos priklausomybe asmeniui, pasakytam apeliatyvu pagal jo amata ar kita kuriq savybe, pvz.: Ktiinigo upélis (BirStonas), Kleb6no upé (Mosédis). Posesyvinius apeliatyvo kilmininko vietovardzius taip pat sunku atskirti nuo memorialiniy, nes, sakysime, Kunigo upélis gali biti taip pavadintas ne todél, jog jis tekéjo per kunigo lauka, bet ir todél, kad kunigas kaip nors kitaip su juo susijes. Aiskiai memorialinés reikSmés, pvz., yra Ubago brasta (Civoniy M k., Veisiejai) — joje prigéres elgeta. Apzvelgus kilmininkiniy lietuviy vietovardziy darybinius ir semantinius tipus, grafiskai juos galima pavaizduoti taip: Pagal II komponenta Metaforiniai Topografiniai os Pagal II komponenta oo Pagal I komponenta Siaip apeliatyTopografiniai Vietovardiniai | Antroponiminiai | Apeliatyviniai wee is Pagal I komp. Pagal I komponenta i i | | ia |¢ 3 3 2 B83 : Boa too ec ate Sg 3 5 g s Bi; 3/s/3 g | 2 & e E Bel Sele Ss = i co 2 = | 28 a g 8 —£ |2/si\#i2 S a 45 3S 3 2 3 = 2\s 2 < |e] § & a = ba) ayes = ren & | | S ; FY 3 - > = a Seale $ g s 3 i | ae 9 3S = Ss = 3 = = Gop Se ee sete g ee foal eee | Sl ore tet < 8 Rah eo) eee ere Pe a a = x s 8 5 QPS ;Sis IS tokiy lygia greta vartojamu formy, kaip Liepu kdlnas/Liepkalnis kl. (Jonikai¢iai, Pagégiy raj.), Latiko Soda/Laiiksodis" k. (Teléiai), matyti, kad kilmininkiniai vietovardziai pereina i sudurtinius, ir tai néra koks toponiminis désnis, o bendra lietuviy kalbos zodziy darybos tendencija. 18 Forma Latiksodis zmoniy pasakoma retokai, dazniau ji pasitaiko oficialiuose rastuose. 239 e Reikia manyti, kad kilmininkinés Zodziyu grupés yra pirmesnés uz tos pat rusies sudurtinius Zodzius, plg. akies mirksny... (Margarita Theologica... per Simona Waischnorg... Karaliaucziuie, 1600, p. 185) ir dabartinés lietuviy kalbos akimirksnj. Priklausomumo reiskimo innaees dabartinéje lietuviy kalboje yra gana jvairios: savybés kilmininkas (genetivus possesivus), savybiniai biidvardziai (adjectiva possesiva) ir savybinés reik’més sudurtiniai Zodiiai. Visus Siuos darybinius tipus sutinkame ir vietovardZiuose: Silo ézeras {1. Pasvalys, 2. Dusetos), Silinis ez. (1. Dusetos, 2. Linkmenys), SileZeris (Uzpaliai)'*; Adémo kdlnas (Darsiniskis), Adominé pv. (Suvernu k., Kintai), Ad6makalnis (Uzpaliai). Lygia greta vartojamos formos Silo ézeras/Silinis ez. (Dusetos), Rikio upé/Rikiné up. (Karklininky k., Klaipéda) leidzia manyti, kad, kaip grei¢iausiai savybés kilmininkas pirmesnis uz savybinius budvardzius (plg. liaudies, dainy aukso Ziedas ir dabartinés kalbos auksinis Ziedas), Cia busia pirmesni kilmininkiniai vietovardziai. Taip pat ir Adémo kdino tipo vietovardziai gali buti pirmesni uz Ado6makalnio tipo vietovardzius. Nuomoné, kad sudurtiniai zodziai yra atsirade i$ linksniniy ar asindetiniy zodziy grupiu yra visai itikinama, ypa¢ turint galvoje tokius lietuviy kalbos istorijos faktus, kaip aukS¢iau mi- - nétaji akies mirksny... ir akimirksnis. Kilmininkiniai vietovardziai daugeliu atvejy gali biti ir kai kuriy posesyvines reiksmés vardininkiniy vietovardziy archetipai. Tirkliy apylinkés upé Vaid6tas Spruogio zodyne dar vadinama Botigarynuc»/Baugaryns, o pastaroji forma galéjo atsirasti tik is kilmininkinio upévardzio *Vaidoto upé (ar upis). Kurj laika, matyti, buyo greta vartojamos abi formos — kilmininkiné-sudétiné ir sudurtiné, nes dabartine forma Vaid6tas Salia gretiminés senesnés Botigarynuct galima paaiskinti tik kaip suvardininkéjusj eliptinj kilmininka. Tokj pati vardininkéjimo procesa matome ir apeliatyvuose, kai, pavyzdziui, i8 formos traiiko Zolé atsiranda compositum traiikaZolé ir eliptiné forma traikas'®, Kilmininkiniy vietovardziy elipsé neretas rei&kinys ir kitose indoeuropieciy kalbose'®. Balty kalbose kilmininkas elipsés atveju paprastai virsta vardininku: *Vaidoto upé>Vaid6tas, arba ijungiamas i sudurtini Zodi: Botigarynucr. Tokie aiskiai antroponiminés kilmés, vadinasi, posesyvinés ar memorialinés reikSmés, vietovardziai, kaip Ddujotas up. (Gruzdziai), Démantas up. (Varniai), Vaidminas up. (Laizuva), Vézgautas up. (Staciunai), grei¢iausiai yra suvardininkéje eliptiniai savybés kilmininkai. Ju vardininkéjima daugiau ar maziau galéjo lemti ir tokia vardininkiniu vietovardziy ir jy vardo kilmininko lygia greta vartojimo analogija, kaip Palanga/Palang6és miestas, Dubysa/Dubysos upé. 4 Sie visi trys vietovardziai turi lokalinés priklausomybés reikime. ® P. SkardzZius, Lietuviy kalbos zodyny daryba, Vilnius, 1941, p. 400, 558. *'W. Steinhauser, Die genetivischen Ortsnamen in Osterreich, Wien und Leipzig, 1927 ir Stanis!aw Rospond, Klasyfikacja strukturalno-gramatyczna slawianskich nazw geograficznych, Wroclaw, 1957, p. 48. 240 Aiskiai nauji yra tokie kilmininkiniai vietovardziai, kaip Paezerii ézeras (Vilkaviskis), AzioZeriy ézeras (AnykS¢iai), kuriy geneze galima pavaizduoti taip: par) ‘ a3 RE. Ezeras > Paezeriat s Be — Paeieriii éeras 34 (vietovardis-topogra3 & gs: finis terminas) > Aztio(e)zeriai Zs > Aiiozeriy ezeras zoe 3 Ps ao a Gs Z 5 é ag g Kilmininkiniy vietovardziy tipas tebéra darus ir dabar. Ypaé gausiai Siuo bidu daromasi mikrotoponimijos. Reziumuojant galima pasakyti, kad kilmininkiniai vietovardziai kai kuriais atvejais yra pirmesni uz vardininkinius; tai senas ne tik lietuviu, bet ir kity balty toponimijos darybinis tipas, greiciausiai paveldétas dar iS balty prokalbés. JIMTOBCKHE TEHETHBHbBIE TONMOHHMbI B. CABYKHHAC Pe3ztme B auToBcKoM, Kak H B Apyrux G6aaTHiicKux A3bIKaX, BCTpeyaeTca reHeTHBHDI THM OOpa3s0BaHuA TONOHUMHYeCKHX Ha3sBanHii. Haspanna 9TOro THMa COCTOAT M3 TONOrpadHyueckoro TepMHHa HM ONpeseneHHA B poanTesbHOM Nagexe. DroT THM OXBaTbIBaeT H Ha3BaHHA HaCeeHHBIX MeCT, H THApoHHMHIO, H MHKPOTOMOHHMHW, Halip.: 1, Haspanua nacenéunpix mecr: Latiko Soda (cem0); Vaineikiy Médsédziai (ceno); 2. Tunponumus: Alsédziy eZeras (o3epo), Magrimo upé (peuKa); 3. Muxporononumus: Adomélio lieknas (6o10T0), Asi kalnélis (ropka). : ‘ B Gastuiickux s3bIKax uacto ynotpe6aseres posutenbubiii onpeaenHTeIbHBI Naqex (genetivus explicativus), KOTOPbIM MOXHO BbIPasHTh JI10Goe HOMHHAaTHBHOe ToNOHMMHYeCKOe HasBaHHe. Jo cux nop Ha3BaHHs, ynotpeOAeMble B POHTEAbHOM onpemenuTeIbHOM 3ayacTyO He pa3mHua- ‘IMCb OT T€HETHBHBIX Ha3BaHHii. B pa6ore CTpyKTypHO H CeMaHTH¥eCKH PaccMaTpHBalOTcH TeHeTHBHEIe TONOHHMBI (qaqee r. 7.) H HX CBASH Cc ApyTHMH CTPYKTYPHBIMH THIaMH JIHTOBCKOii TONOHuMHH. Kak cBHgzeTenbcTByeT CilaBAHCKad H TepMaHCKad TONOHOMACTHKa, CaMbIM ApeBHHM cyOeM TOHOHUMHH SABIAIOTCA ToNorpaduyeckHe HasBaHHA, BOSHHKWHe 3 HapHWaTeIbHBIX TEPMHHOB WIA OGOsHAYeHHA reorpaduyeckux OObeKTOB HAH H3 16, Kalbotyros klausimai VI, 241 NpHaraTesbHbIX, OOOSHAYABLINX CHeuMcHuecKHe YepTH 9THX OGBEKTOB. Secb Hao 3aMeTHTb, YTO TakHe TONMOrpadHyecKHe TepMHHBI YacTo BbIcTyMaloT BTOPbIMH KOMIOHeHTaMH B YF. T., Hanp.: Paedgeriq éZeras. 3uaunt, Tr. T, ABMSIOTCA ETEPMHHATHBHBIMH TONOrpadMyecKHMH TOMOHHMaMH, seTepMHHaWHsA KOTOPbIX pa3JH4Ha NO CeMaHTHKe, OTHOCAUIelich He K OHOMY Bpemenu. Jlaa r. 1. TpyqHO ycraHoBHTb ctpaTurpaduyeckyio. nocueqoBaTeIbHOCTb. [loroMy, Kora TOBOPHTBCA O TONOHHMMYeCKO crpaturpadun, He CjleqyeT MOHHMATb, 4TO TOT HIM HHO! CO: TONOHHMHH COX%KHACA TOMbKO B OAHH, XapakTepHblii 1HUb Aid Hero, nepHog. B crpaTurpaduyeckom PAy CTPYKTYPHBIX H C€EMAHTHYECKNX THNOB ONpeeAeTCA NHUIb BOSHHKHOBeHHe THNAa. Ec HOMHHaTHBHDIe Ha3BaHHA ABAMIOTCH CaMBIMH APeBHHMH, a cv10xKHble-ABYXOCHOBbI€ BOSHHK@IOT H3 rpynn cioB (Takxe TeHeTHBHbIX), TO MOXKHO MOJlaraTb, 4TO YF. T, BOLNWIN B ynoTpeOeHHe 1032%Ke HOMHHATHBHBIX, HO panbiie cnoxHbIX. T]o3%Ke HOMHHATHBHDIX, HO PaHbllle CO%KHBIX, OOpa3OBaIHCb BTOPHYHbIe-albeKTHBHbIe HasBaHuA. OTH TONOHHMbI THNa npHNlaraTeIbHbIX C@MAHTHYeCKH CBA3aHbI C TeHETHBHbIMH, HOO O6a THA coHepat onpexetuTerbHoe sHayenne. Kak HasBaHuA THNa NpHAaraTeNbHbIX OblBaloT OOpasoBanb! OT HapuHuaTesbUBIX cnoB Silid (nyr), Berzia (peuKa), Dumblis (o3epo) u co6crsennnix umen (ap. np. Muntileitis dummis), tax HY. T. OOpasyioTca H OT HapHUaTeAbHbIX, H OT COOCTBEHHBIX HMEH. [. 7. mo BTOpoMy KomMoneHTy MoryT G6biTb pa3gezeHbl Ha mBe rpymmb: MeTamopuyeckne un TOMOrpaduueckne (usuorpadusecKHe). Meradopuueckue r. 7. cocroar u3 Metacbopuuecku ynorpe6.iseMOTO HOMHHATHBa HapHiaTembHbIxX cn0B (II KoMMOHeHT) H H3 JIOGoro reHeTHBa, “BbICTyNaiomjero onmpesetenuem, nanp.: Vilko Kinis (xytop), Bilio Kakta (ayr). 5 Cioga orHocatca M Takue r. T., BTOpoii KOMNOHEHT KOTOPBIX elle ABJIAeTca TonorpaduyeckuM, HO yxe Meracbopu4uecku ynoTpeOrsembIM TepMuHom, Hanp.: Lank6s Latikas (ceno),.Kréky Lanka (osepo). TeverHpHbie TonOHHMB! Cc TonorpaduyeckHM mnepBbIM KOMMOHeHTOM MOryT ObITb Pa3HYHOTO MpOHCXOKAeHUA HM 3HAYeHHA; B COOTBeTCTBHH Cc 9THM OHH pasfeMMOTCA HA TONOHUMUYECKHEe, AHTPONOHUMHYecKHe H anedAATHBHDIe. B TonOHUMHMYeCKHX Tr. T. NepBbIM KOMMOHeHTOM caAy2KHT reHeTHBHOe itis th KoTOpoe OG603HAa4aeT JOKaIbHYIO cy6opAMHaNHio HH NOKadbHy!o OM30cTb Mecra. Ilo 3Ha4yeHHIO MbI Ha3bIBAeM HX OKabHbIMH, U6O TONOHHMHYeCKad feTepMHHAlMA BbIPAaKaeTcA 3yecb yKaSdHHeM MecTa HaxoKNeHHA; Hanp.: Akméniy Ezeras «o3epo, KoTOPoe HaxoAUTeA B jepeBHe Akméniai». Takve Ha3BaHuA MOryT HMeTb H MIpHTAKaTebHOe 3HayeHHe, ecan OHH O603HayaloT KO/JeKTHBHYIO coGcTBeHHOCTh, Hanp.: Jovaisiy pievos «ayra, MIpHHalwexaBline KpecTbAHaM cela Jovaisiai». Oco6ennyio rpynny r. T. npexctaBasior HasBaHua HaceneHHBIX nyHKTOB, COCTABJICHHbI€ H3 HA3BAaHHA CME%KHIX HACeIeHHBIX MCT H H3 TepMHHOB, 242 OOo3HaYaIOWMX HaceneHHble MecTa ocoGoro THMa, Hanp.: Dauksig Médsédziai «pbicenku jepesnu Dauksiai», Romdiniy Kaimélé «jepeBylika oTAeMMBIAACA OT ZepeBHU Romdiniai». Y B TONOHUMHYeCKHX Tr. T. HeBO3MOXKHO pa3siH4YMTh NpHTAxKaTeMbHOe H NOKAJIbHOe 3HayeHHe 6e3 3HaHUH HCTOpHH MecTa. S tae B antpononumuueckux r. tT. nepBbIM KOMMOHeHTOM CIYKUT POMHTeNbHbili Malev AHYHOrO coGcTBeHHOrO uMeHH, Hanp.: Derkificio upalis «peuxa Alapkuntuca>; cp. dbamusnio Derkiftis. Uaue scero stu Ha3BaHua UMeIOT IpuTAKaATebHOe 3HayeHMe. MHorga oH ObIBaloT MeMOpHambHOTO 3Ha4enus (Hanp.: Birdtés kdlnas «ropa Bupyte»); pogureabunit torga uMeer Takoe 2Ke 3HaYeHHe, KaK, CKaxKeM, B Ha3BaHuAXx yauu, (K. Bagds gatvé «yuna K. Byrn). B aneaaarTuBublx r. 7. neppsim KomnoHeHTom CAYKUT POsHTeWbHbIi MawexK HapHUaTebHbIX HMeH Yale Bcero B (yHKUHH onpesenenns, nanp.: Liepy kdlnas «ropa, ua Koropoli pactyT JunbI». B HeKoTopbix r. T. MOAKHO pachosHaTh Ha3BaHHA AOKabHOTO 3HayeHHA, Hanp.: Daubos Saltinis «poaunk naxogsmuiica oppare». JIpyrne aneniatupnpie r. 7. UMCIOT MIPHTAKATeMbHOE 3HAYCHHEe: POAHTeCNbHBI T. B HHX anesaATHBHO o603HayaeT MUO, KOTOPOMy MpHHasexasto Mecro, Hanp.: Kanigo upélis «peuka Kcena3a». Be3 uctopwueckux jaHHbix 0 MeCTHOCTH B 93THX TONOHUMaX H€BOSMOXKHO Pa3HYHTb MPHTAAKATeAbHOe H MeMOPHasbHOe 3HayeHHe. MemopnasbHoe sHayenne aBHO BUANMO B Ha3BaHHH Ubago brasta <OpOA HUIero>, H60 H3BeCTHO, UTO TaM YTOHY HHH. OGa cpenctsa BbIpaxKenua npHTAxKaTeNBHOCTH B AHTOBCKOM A3EIKe — MpHT#KATeMbHBI POAUTeTbHbIi (genetivus possessivus) H npuTaxaTesbHble MpHsaratesbuble (adjectiva possessiva) — Berpeyaiorca nw B TONOHHmuke (Adémo kdlnas «ropa Agama», Adominé «ayr Agama»). Tpurs-— *KATEbHOCTH, KAK B ANeJWIATHBAX, TaK H B TONOHHMAaX, BbIPaxKaetca TaKxKe H COXKHBIMH HMeHaMH, Hanp. Adémakalnis «ropa Anama». Cyulectsopanve gBoiHBIx opm avin O603Ha4eHHA Toro Ke ' O6bekTa (Silo eZeras/Silinis, Rikio upé/Rikiné) nossoaser nonaratb, uto npHTsKaTCIBHBIE MPHaraTeAbHbIe NOABAAIOTCA 3fecb nosgHee, cp. dukso Ziedas p HapOAHbIx necHax H auksinis Ziedas B coppemeHHoii Pa3roBopHoii pen. Taxue r. t., kak Adémo kalnas ckopee Bcero CTapilie CAQKHBIX Ha3Banui Tana Adémakalnis. O6 3Tom xe CBHXCTCIBCTBYIOT AaNleAIATHBBI: B »Margarita Theologica" (1600) mbi eme naxozum akies mirksny, a B coBPeMCHHOM si3bike — akimirksnis. Bo MHorHx cayyasx r. T. MoryT 6bITb apXe€THNaMH JIA HeKOTOpBIX HOMHHATHBHBIX Ha3BaHHli MpHTAKaTeTBHOrO 3HaYeHHA. TaKHe Fr. T, aBHO ANTPONOHHMHYCCKOTO NMPOHCXO*KAeHHA, H MeMOpHadbHoro wH6O TIpHTS2KaTEMbHOTO 3HAYCHHA; OHH ABASAIOTCA HOMMHATHBH3SHPOBaHAEIMU 9JuNTHUeCKHMH POHTEIbHBIMM, Hanp.: HasBanus pex Ddujotas, Vozgautas, Démantas. T. 7. B HeKOTOpBIX culyyasx ApeBHee HOMHHAaTHBHEIX. Onn ABASIOTCA B IHTOBCKOM, KaK H B APyrHx GOa/THiicKHX A3bIKaxX, MpeBHHM oOpasopatenbHBIM THIIOM TONOHHMHH, KOTOpbIii MOXer 6uITb yHacmenoBaH elle oT banTHHcKOrO npassbka, ° 243