Lietuvių kalbos įvardžiai ir jų reikšmės

ich TSU Yt Usk “ALi BO TYR OS UR LAS M Ae vi LAS TOU VROeS YSeR MOKS LU KOKA DOR CMe ES ee LIETUVIU KALBOS [VARDZIAI IR JU REIKSMES A, VALECKIENE § 1. Ivardziai turi labai bendras, atitrauktas reik8mes. Jie nurodo daiktus arba ypatybes tam tikru santykiu, nei’reikSdami nurodomyjy daiktu arba ypatybiy konkretaus turinio. Priklausomai nuo konteksto, nurodomas daiktas arba ypatybé gali biti vis kitokie. [vardziais nurodomy daiktu arba ypatybiu skaitius neapibréztas. Keiciantis nurodomam daiktui arba ypatybei (priklausomai nuo konteksto), santykis, kuriuo tam tikras ivardis nurodo daikta arba ypatybe, iSlieka pastovus. [vardZiai skirstomi 1 semantines grupes pagal tuos santykius, kuriais jie nurodo daiktus arba ypatybes. Siame straipsnyje semantiné jvardziy klasifikacija bus kiek kitokia, negu dabartiniuose lietuviy kalbos vadovéliuose. Be to, Cia bus stengiamasi iskelti lietuviu kalbos ivardziy darybine-semantine stratifikacija, t. y. parodyti, kurie ivardziai ir jy reiksmés yra seni ir kurie naujai susidare. 1. Asmeniniai jvardZiai § 2. Asmeniniams priklauso 48, tu, més, jis, jis, ji, tamsta. Kartais asmeniniy reikSme dar turi ivardis pats, -i. Grynais asmeniniais (ir tai su iSlygomis) galima laikyti tik ivardzius a&, ti, més, jas, timsta, Jie nurodo asmenis kalban¢iojo asmens atzvilgiu. § 3. Ivardis a8 nurodo patj kalbantijj asmeni, tu — asmeni, i kuri kreipiasi kalbantysis. — Kur a dabar désiuos, i ko gyvensiu! — dejuoja motuté... BilR I 164. — Jonai, ir tu mars j darbq, — galybés nerodyk, yra ir uz tave galingesniy CvR IX 64. Més ir jGs pagal savo reikSme laikytini savarankiskais ivardziais, o ne a8 ir tu ivardziy daugiskaitos formomis (taip salyginiai daroma linksniavimo sistemoje). Més nurodo ne kelis kalban¢iuosius asmenis (t. y. du ir daugiau ,,a8"), bet kalbantiji asmeni kartu su kitais asmenimis (,a8" ir ,,tu” arba ,,jis"). Jas nurodo du ir daugiau asmeny, i kuriuos kreipiasi kalbantysis (,,tu" ir tu" arba ,,tu” ir jis"). Mes kareiviai. Saltas riistis suledéjo mis veiduos SNérP I 205. O jas, bobos, netrukdykit, virkit grybus ir maiSykit (d.) Skp. Meninéje kalboje ivardiiais a8, tu, més, jis gali buti nurodyti ir daiktai. Siais atvejais nurodomieji daiktai lyg suasmeninami. 31 Ivardiiai a8, tu, més, jis yra senos formos, kai kurios jy kiek pakitusios. Salia a3 lietuviu kalbos tarmése ir senuosiuose raStuose pasitaiko forma 68 su trumpu pradiniu e (plg.: 63 Nmé, Zt, jé8 (su pridétiniu j) Plm, Lzd, esch BP I 28, 33, 5, 6), kuri yra senesné uz Ik. dS ir sutinka su lat. es, pr. es (Salia as). Lietuviu kalboje forma 8 virto a8 veikiausiai del to, kad ji daznai esti proklitinéje padétyje: lietuviu kalboje i8 senovés kaitaliojasi nekiréiuoti ZodzZio pradzios balsiai a ir et (plg. akmu6 lk., ekmué GIS, Erz, alksnis lk., elksnis Gs, Nm, Erz, erélis lk., arélis Ds, er&kétis lk., ar3kétis Ds)?. Formy a, é8 priebalsis §<zZ yra pakites dar balty kalbu prokalbéje (plg. lat. es, pr. es, as, bet s. sl. azB)°. Tarmése vietoje ivardzio formos més (su pailgintu e, tur but, pagal jas*) pasitaiko formy su trumpu Sakniniu e (plg. més Lp, Vs, Krtn, Kal, Dgls, Skdv, Vdk), kurios yra senesnés ir sutinka su pr. mes®, lat. tarm. mes. Atskirais atvejais pagal més vartojamas ir jus (su trumpuoju u) Kal. Misu ivardzius a8, t, més, jdis atitinkantys kity ide. kalbu kamienai turi tokias pat asmeniniy ivardziy reikSmes. § 4. Ivardis tamsta lietuviy kalboje yra naujai susidares greiciausiai ig junginio favo mylista, plg. pereigines formas tamista Slnt, Gs, Krok, Vrn, Svné, Eis, t@mysta Lp, Kv. Sis ivardis nenurodo naujy asmeny santykiu. Jis vartojamas vietoje ti, mandagiai, su pagarba kreipiantis i kita (daznai mazai pazistama ar vyresnj, gerbiama) asmenj. |vardzio tamsta daugiskaitos formos pasitaiko, mandagiai kreipiantis i du ar keleta asmenu, vietoje iprastinio jis. i — Nezinau, — atsaké liidnai Antanas, — gal tamsta patarsi? Juk dédé esi... BilR 1 79. Cia pat stovéjo nebejauna moteriske, baliais kailiniais apsivilkusi, ir maloniai j mudu Ziuréjo.— Tai tamstos gal rarotu einat? — paklausé ji. — Raroty, — atsaké sesuo atsidususi, — bet kad tamsta zinotum, kaip mudu i&gqsdinai! BilR I 171. Senuosiuose raStuose vietoje fdmsta vartojami junginiai jusy sveikata, tamstos sveikata. Pasitaiko tokiy junginiy ir dabar grozinés literatiros kiriniuose. Daiktavardis sveikataé Cia nebeturi savo tiesioginés reikSmeés. Bet iddnt t#3 ddiktus kurids iumus priminiau idsy sweikdtos gereus gatéty atmint: trumpdi tatdi kq pasakidu qntri karti sakau DP 34. 1 Zr. K. Biiga, Lietuviu kalbos Zodynas, 1 sqas., Kaunas, 1924, p. 9. 2 J, Endzelynas (zr. jo Balty kalby garsai ir formos, Vilnius, 1957, p. 147) abejoja, ar visose lietuviu kalbos tarmése a3<@§, ir nurodo dar tre¢iq forma tarm. 63<d8 (i8 Anykséiy), gretindamas ja pirmojo garso atzvilgiu su s. sl. azz, kur a Zodzio pradzioje galéjo biti is ilgojo balsio (zr. A. Mette, OOmecaasancxuit a3bIK, Mocxza, 1951, p. 363). Mtsu supratimu, lietuviy kalbos formoje 68<d% greitiausiai yra antrinis balsio pailgéjimas. Tarmése jvardiio a§ balsis damai pailgéja, kai jis atsiduria atvirajame skiemenyje, prisidéjus prie Sio ivardzio pabréziamosioms, dalelytéms (plg.: @Sai BaranLM 179 (Jn8), qSianai Sv. Dbk., Zsl, Pnd, dian An, Sv, Giano BigAS 172 (Dsn), Giainos Lkm, PIS, GSianos Rgv, aSianajos Bri), nors kai kur jis islieka,ir nepailgéjes (plg.: a3ai Mit, a3ianai Ukm, agian Ps, Sd, Ukm, Vk, a§ano Str, dSiainos Dg’), Pagal santykj dSian : a8 galéjo susidaryti Salia GSian ir Gs. 3 Dél formy é@8, a3 priebalsio §<z virtimo zr. J. Endzelynas, min. veik., p. 147. 4 Zr. J. Endzelynas, ten pat, p. 148. 5 Zr, J. Endzelin, Altpreussische Grammatik, Riga, 1944, p. 133. 32 Kuri gs wisstis ddiktus idsy sweik@tomus pirmieus trumpdi parodissime DP 144. ..primissime iisy sweik d@tomus szeszis ne abeiétinus artikulus DP 257. Reikalaudamys ko nuo ko norint ar paguodos sau ie8kodamys, visados nuo ty Zodziy pradeje kalbéti, galvq savq lenkdamys: Tamistos sveikatos atéjom pasiteirauti.. DaukB 64. — Bet ir, drqgsumas jusy sveikatos neregétas! — stebéjos Jonugas LzPR II 46. Ta pacia reikSme kaip fdmsia, -os lietuviu kalboje vartojamas ivardis pats, -i, patys, -Cios, tik jis nera toks oficialus, pasitaiko intymesneje kalboje. Ar pdts atmeni japony karg? Up. Man rodos, kad pats neciabuvis, nes pGti a8 pitmq kartq matau Srv. Pats, -i pagrindine reiksme zr. § 35. : Panagiai kaip pats, -] vartojamas dar budvardis sveikas, -@ su i8blukusia tiesiogine reikSme. ; Buti milzinu, zinoma, nedidelis daiktas, bet tokiu zmogum, kaip sv e ikas, tai jau visai kas kita BalHP 125. Ag klausiu, kas sveikas per vienas, kad taip kalbi? PaukstAA 37Be minétuju, mandagiai kreipiantis i kita asmeni, lietuviy kalboje gana iprastas vietoje tu ir ivardis jas. UZ visus kitus mandagumo reikalu vartojamus ivardzius jis labiausiai neutralus. O kodél jums nesutikus direktoriauti musy vidurinéje mokykloje? — nenuleisdamas jdémaus zvilgsnio nuo Norkuno veido, paklausé KulieSius BaltrTK II 37. § 5. IS visu asmeniniy ivardziy, kurie vienokiu ar kitokiu budu nurodo asmenis, issiskiria ivardis jis, ji. Jis vartojamas tiek asmeniui, tiek daiktui nurodyti. Ivardis jis, ji nurodo asmeni arba daikta, apie kurj kalbama. Mazieji broliai pavydéjo Mikuciui, matydami, kaip vikriai jis kinko arklj, kaip pusto dalgj CvR III 137. Desimtis karty Deveika su Krizu pakyla i§ uzstalio, bet vél juos sodina CvR IX 18. Petras nesé balng i klétij; rado ja uzrakintq ZemR | 167. Del to ji Jazo, kad Iaiba buvo alyvuzés Sakelé JV 450. z , Ivardis jis yra kiles is parodomojo ivardzio *is su pridétiniu j (kai kurie linksniai turi * jo-, i@ formas). Todél ir jo reikSmé isliko artima parodomiesiems. Asmuo arba daiktas, apie kuriuos kalbama, yra tas, kuri Zinome ig anks¢iau arba kuris tuojau bus nurodytas (plg. parodomujy ivardziy bendraja reikSme § 13). Kitose ide. kalbose Sios Saknies ivardziai taip pat vartojami treciojo asmens reikéme, plg. got. is ,,jis", lot. is ,,jis" ir tas". Manoma, kad ivardzio jis, ji Saknies reikSmé i8 senovés buvo artimesné fdas, ta Saknies reiksmei, tiktai jis, ji buvo labiau vartojamas anaforiskai, nurodant tai, kas jau minéta (be pabrezto isskyrimo)®. AnaforiSkai vartojami parodomieji ivardziai sakinyje paprastai turi daiktavardiska funkcija, t. y. eina veiksniu, papildiniu, kaip asmeniniai ivardZiai (zr. §§ 15, 2; 16, 2). Ivardziui jis, ji gaut asmeniniy reiksme kaip tik galéjo padéti jo silpna nurodomoji (anaforiné) reikSme ir daiktavardiSka vartosena. 6 Zr. K. Brugmann, Die Demonstrativpronomina der idg. Sprachen, Leipzig, 1904; ,Abhandlungen der Philologisch-historischen Klasse der K6niglich Sachsischen Gesellschaft der Wissenschaften”, XXII Bd. Nr. VI, p. 37—38. 3, Kalbotyros klausimai VI. 33 Daugelyje ide. kalby treciojo asmens ivardziai turi skirtingas Saknis. IS balty ivardis jis treciojo asmens reikSme pazjstamas dar latviy aukStaiciu tarméje. Kitose latviy tarmése ir literattirinéje kalboje vietoje jis, ji vartojamas ivardis vif3. Prisy kalboje Sia reikSme turi tans (Salia enklitinio *dis), atsirades greiéiausiai kontaminacijos budu i8 *tas ir *anas’. § 6. Kai kuriose lietuviu kalbos tarmése vartojamas ivardis Gnas, afis, - vietoje jis, ji. Zemaiciu tarméje afis, -4 treciojo asmens ivardziu reiksme turi visa paradigma: afis, an6, andm ir t. t., and, ands, andi ir t. t., anié, ang, anims ir t. t., ands, ang, anéms ir tt. Lkv; Mzk, Vvr, Grg, Uzv, Sint. Siose tarmése afis, -@ islaiko ir parodomuju ivardziu reiksme. Rytiniy aukstaiciy tarmése treciojo asmens jvardis turi supletyvine paradigma: vardininkai Gnas, -d, dnys® (Gnies), Gnos; kiti linksniai *io-, ia-formos: j6, jam ir t. t., j6s, jdiir t. t., ja, jiems, joms ir t. t. Sv, Dbk, DglS, Tvr, Aln, Pl5, Ut; parodomuju reikSme visos formos Cia tos pacios Saknies: ands, and, andm ir t. t., anié, ang, aniems ir t. t. Senuosiuose raStuose panasi padétis. K. Sirvydo raStuose galima atstatyti treciojo asmens reikime supletyviné paradigma, kaip rytiniy aukStai¢iy tarmése: vardininkai anas SP I 20, ana 174, anis 32, anos 21; kiti linksniai: kilm. io 17, ids 76, iu 18, naud. iam 23, iey 170, iiemus 31, gal. ii 23, iu #2, iuos 31, ias 80, in. iuo 58, ieys 128 ir t. t. Ta¢iau Cia dar pasitaiko ir *joSaknies vardininky, plg.: Ir tare iop moting io |...] Sitay tewas tawo, ir asz gayfedami ieszkoiome tawis. Ir tare iump. Kodrin manis ieszkoiot, nezinoiot iog tuose (dayktuose) kurie ira Tewo mano, reykia man' but? O iie nesuprato zodZio, kuri bitoio iump SP I 195 (plg. lenkiska teksta... A oni nie zrozumieli... SP I 196). Parodomuju reiksme K. Sirvydo raStuose vartojamos visu linksniy anas, -a formos, plg. ..ana krauiu tekunti zmona SP1101. Anie Arionay, Eutichionay, Monothelitay, ir kiti paklideley SP I 205. ...iaunikaycio ano SP I 88. ape anu Baltazaru SP I 134 ir kt. M. DaukSos ir J. Bretktino raStuose danas, -a treciojo asmens reiksme vartojamas nenuosekliai Salia jis, ji formu. Panagiai kaip Zemai¢iy tarmeéje, Cia pasitaiko ne tik vardininku, bet ir kity linksniu anas, -a formos vietoje jis, ji formy plg.: vns. vard. ghis BP I 39, 45, 46, iis DP 3, 4, anas BP I 39, dnds DP 5, dgs. vard. ghie BP I 43, 50, iié DP 3, 15, anis BP I 41, 33, dnis DP 16, dgs. gal. ios BP I 2, anus BP I 33, 35 ir kt. ig to galima padaryti isvada, kad Gnas, afts, -4 vartosena treciojo asmens reikSme lietuviy kalboje iSsirutuliojo daug véliau, negu ivardzio jis, ji vartosena ta pacia reikSme. Istoriniu laikotarpiu dnas, afis, -d treciojo asmens reikSme lietuviu kalboje dar nebuvo visai isigaléjes. Lietuviu kalbos tarmése ivardzio Gnas, afis, -d raida treciojo asmens reiksme atitinka ivardzio ont raida slavy kalbose. Senojoje slavy kalboje 7 Zr. K. Brugmann, ten pat, p. 92; J. Endzelin, Altpreussische Grammatik, p. 121. 8 Anys Salia anié (kuris vartojamas parodomyjy reik&me) grei¢iausiai bus atsirades pagal pdtys (zr. J. Endzelynas, Baltu kalbu garsai ir formos, p. 150; kitaip E. Fraenkel, Sprachliche, besonders syntaktische Untersuchung des kalvinistischen litauischen Katechismus des Malcher Pietkiewicz von 1598, Gottingen, 1947, p. 23), nes pdts, patys, kaip ir Gnas, afis, Gnys, taip pat vartojamas treciojo asmens reiksme. 34 onb turéjo dar visa paradigma ir parodomyjy reiksme. Dabartinése slavu kalbose, i8skyrus bulgaru literatirine kalba, jau susiformavusios supletyvinés paradigmos treciojo asmens reikSme i8 jvardzio on» ir *jp formu, plg. rus. on, ero, emy ir t.t., lenk. on, jego, niego, go, jemu, niemu, mu ir t.t., Gek. on, jeho, od ného jemu, mu, (k) nému ir t.t. Senojoje rusu kalboje ons Salia treciojo asmens reiksmés dar turéjo ir parodomuyju ivardziy reiksme®, o dabartinéje rusy kalboje on vartojamas tik treciojo asmens reikéme (pilnoji Sio jvardzio forma oni tam tikrais atvejais dar pasitaiko parodomujy reikSme). Vadinasi, slavu kalbose ont treciojo asmens reikSme taip pat néra praindoeuropietisko senumo. Tiek lietuviy kalboje Gnas, afis, -d, tiek slavy kalbose ont bendra vartosena treciojo asmens reiksme atsirado grei¢iausiai savarankiskai, bet del tos patios priezasties. Yra pagrindo manyti, kad Gnas, afis, -G treciojo asmens reikSme bus igsirutuliojes panagiai kaip jis, ji, is anaforines parodomojo ivardzio ands, -d vartosenos (tolesnj aiskinima zr. § 17). § 7. Asmeniniy ivardziu trijy asmeny sistema igrei8kia pagrindines kalbos akto puses: kalbantiji, klausantiji ir asmeni arba daikta, apie kuri kaibama. . Atskirose kalbose asmeniniai ivardZiai padeda iSreikSti veiksmazodziu asmens kategorija, plg. angl. I go, you go, he, she, it goes, we go, you go, they go. Lietuviy kalboje asmeniniai ivardZiai Sia funkcija nebutini, nes veiksmazodziy asmeniniy formu galiinés gerai iSreiSkia asmens kategorija. Lietuviu kalboje ivardziai ag ir t bei més ir jis daznai iSleidziami. Jie vartojami tada, kai sakinyje norima pabrézti kalbantijj asmeni arba jo pasnekova, taip pat butini tada, kai asmeninis jvardis yra vienas i8 vienarasiu veiksniy arba turi prisijungusi draugés jnagininka, plg.: mano brolis ir a8, més _ su broliu. 2. Sangrazinis ivardis § 8. Sangrazinis ivardis yra vienas — savés, Tai sena forma (tarmése pasitaiko ir su senesniu Saknies balsiu e: vns. kilm. séves Rt, séves Sg, Rsn, vns. gal. sevé StngZ 43, séve Mit I 73). To pat kamieno sangrazini ivardi turi ir kitos ide. kalbos. f Ivardis savés nurodo asmens, kuris sakinyje suvokiamas kaip veiksmo ar bisenos subjektas, santykj su paciu savimi. Tuo bidu sangraziniu ivardéiu nurodomas asmuo ir asmuo, einantis sakinyje veiksmo subjektu, yra tas pats. Sangrazinis jvardis sakinyje visada rodo veiksmo objekta. Del tokios savo funkcijos sangrazinis ivardis is senovés neturi vardininko linksnio, t. y. subjekto linksnio. Taip pat ig senovés sangraZinis ivardis neturi daugiskaitos formu. Lietuviy kalboje sangrazinis ivardis savés yra iSlaikes labai senqa vartosena. Jis Cia nurodo tiek kalban¢iojo, tiek paSnekovo, tiek asmens, apie kurj kalbama, santykj su pa¢iu savimi. ® Zr, A. Tl. AxyGuuckuli, Ucropus ApeBHepyCCKOrO ASbIKa, Mocrsa, 1953, p. 193. 35 — A§ duosiu desimtj! — suguko vyresnysis. — Ir aS tiek pat, — tare antrasis, — Tik dabar neturime prie saves ZemR 1 181. Taip nelauzyk sau ranky, kaip berzo Sakas kad lauzo uZriistintas véjas MairRR | 69. Senelé irgi atsisédo ant kulbelés, pataisé verpstokq ir pasitrauké arciau j save ratelj KrévAP 126. Stepukas sugauzé pedius, patrauké ranky alkunes po savimt ir iS karto pasidaré dar panaSesnis i nuveléta auta, negu i gyva sutvérimq BaltPV I 110. Tris dienas sau galéjo jie dirbti, tris dienas eit j dvarq Vikv. Senobiné sangrazinio ivardzio vartosena, be lietuviy, yra i8likusi ir kity balty, taip pat slavy kalbose, plg.: lat. es aizstavu sevi, tu aizmirsti sevi, ving nepiederéja sev; rus. a Kynua ce6e KHury, Thl gyMaeulb O ce6e,ons3sac co6ot mau. Daugelyje dabartiniy ide. kalby, pavyzdziui, vokietiy, anglu, prancizu, sangrazinis ivardis tinka tik asmeniui, apie kuri kalbama. Kai veiksmo subjektu eina pirmasis arba antrasis asmuo, vartojamos asmeniniu ivardziy formos, plg.: vok. ich kleide m ich an, du kleidest dich an, er kleidet sich anirt.t. Lietuviu kalbos senuosiuose raStuose Salia iprastinés savés vartosenos (plg.: Dik mums ing sawe tijkietij Mz 421, Miliek artima [...] kaipo patis sawi Mz 38, ..preg sawes mani laikikiet Mz 9) pasitaiko ir tokiy-at- ~ veju: ..pro anksta pagatawissu mane tawespi Mz 511. Prieg tawes tu mus turék Mz 260. Jeib mes mus stiprei gintumbim Mz 52. Tokios konstrukcijos su asmeniniy ivardziu formomis vietoje ivardzio savés musu senuosiuose raStuose bus vertiniai iS kity kalbu. 3. Savybiniai ivardzZiai § 9. Savybiniams ivardziams priklauso: mano, tdvo, sdvo, mdnas, -4d, tavas, -d, sivas, -d, mandsis, -dji, tavasis, -6ji, savasis, -6ji, musdsis, -6ji, jusdsis, -6ji, manigkis, -é, taviskis, -é, savi8kis, -é, musi8kis, -é, jusi&kis, -é. Savybiniu ivardziy reik&me taip pat turi asmeniniy ivardziy (i8skyrus 8 ir 0) kilmininkai: j6, js, jd, muisu, jasu, tamstos, tamsty, patiés, pacids, pacid. Visi lietuviu kalbos savybiniai ivardziai turi asmeniniu arba sangraZinio ivardzio Saknis. Seniausios yra a/o kamienu formos. Liet. tdvas, -d, savas, -d atitinkantius ivardzius su ide. *o/@ kamienu galineémis turi ir kitos giminingos kalbos, plg. lot. tuos, suos (Salia naujesniy tuus, suus) iS *tovos, *sovos!°. Manas, -@ lietuviy kalboje bus atsirades analogi8kai pagal asmeniniu ivardziy sistema (kaip mané, tavé, savé, taip ir mdnas, -d Salia tGvas, -d, sdvas, -d)''. Tokios pat latviy literaturinés kalbos formos mans, tavs, savs. Prisy kalbos savybiniai ivardziai mais, twais, swais darybos atzvilgiu sutinka su s. sl. mojs, tvojb, svoj. Kilmininkinés formos mdno, tavo, savo, taip pat jvardziuotinés manasis, -6ji, tavasis, -6ji, savdsis, -6ji, musdsis, -dji, jusdsis, -ji lietuviy kal10 Zr. StolzSchmalz, Lateinische Grammatik, Miinchen, MCM XXVIII, p. 284. Zr. K. Brugmann und Delbrik, Grundriss der vergleichenden Grammatik der idg: Sprachen, 2 Bd., 2 T., 1 Lief., Strassburg, 1909, p. 405. 36 boje yra naujesnés. Jvardziai su vardazodziy priesaga -i8kis, -€ (maniskis, -é, taviskis, -é ir t. t.) yra bidingi tik lietuviy kalbai. Be minétuju, tarmése ir senuosiuose raStuose vartojama daugiau ivairesniy savybiniy ivardziu. I8 dgs. kilm. mésy yra sudarytas pagal manas, -d, tdvas, -d, sGvas, -4 su a/o kamienu galiinémis ivardis musas, -a ,musu" (:mtisas liezuvis (=misu kalba) Lz, Ponuy musuy MP 200, m uisan kolchoze Lz). Dar daugiau paplite kilmininkiniai vediniai su ia/io kamienu galinémis, kurios bidvardziy daryboje neretai turi priklausomumo reiksme, pvz.: mtisis, -i ,misy" (:dédé misis Dv, masis Suva Lz, musi zeiné Lz, aSarélés miisios merguZélés (d.) Dv, masj brolj Dv, per m asiq pirkiq Dv, musian kieme Dv, mdasion rankon Lz, musios pievos Lz, miisiai vyrailz); jisis, -i,jusy" (:jasis brolelis (d.) Dv, juision rankon (ps.) Lz); j6sis,-i,,jos" (:j6sis tévas Lz, jO6sis vyras Lz, j6siai dukteriai Lz). Taip pat pazistami savybiniai ivardziai is tu paciy kamieny su priklausomuma reigkiantiu jis, -é (i), pvz.: tavajis, -é Ns 1839, 2, miisujis, -i, jisujis, -i SchG 218, pacidjai StngZ 45. Salia manasis, -6ji, tavasis, -6ji ir t. t. tarmése vartojamas dar tamistasis, -oji Sts. § 10. Savybiniai ivardziai paprastai nurodo daikto priklausomuma (pagal kamieny reikSme) pirmajam, antrajam arba treciajam asmeniui, t. ykaloanciajam, paSnekovui arba asmeniui, apie kur} kalbama. Savybiniy ivardziu reiksmé budvardiska. Pagrindiné ju funkcija sakinyje — eiti pazyminiais, Savybiniai ivardziai, turintys sakinyje daiktavardziu funkcija, yra antriniai. Dabartinéje literatirinéje kalboje labiausiai paplite savybiniai jvardiiai mano, tavo, sdvo ir asmeniniy ivardziy kilmininkai jo, j6s, ja, musu, jasy priklausomumo. reiksme. IvardZiai mano, misy nurodo daikto priklausomuma pirmiesiems asmenims, tavo, jisy — daikto priklausomuma antriesiems asmenims ir kilmininku formos j6, j6s, ji — daikto priklausomuma tretiesiems asmenims. — Krizai, Siandien tau turgus! Matau, kad a8 nereikalingas, — liudnai sako meisteris: — nereik joms nei mano skryniy, nei kubiléliy. Paseno mano rankos... CvR IX 89. Kur Nemunas béga, prazydo uz sniegq baléiau mtisu sodai sodeliai zali MiezML 320. Na, Jonai, ir mes atéjome pasokti tavo vestuvése VaiciunD 111. Ukininkai. — Mes dél tos padios Zemés. Viktoras. — Zinote, su ta jUsu Zeme vienas vargas. Jq dideli ponai apséde Iaiko VaicitnD 325. Jurgis niekuomet neateina tu3ciom. Jo Svarko kigenés amzinai nukarusios nuo spalvoty akmenuku, jvairiausiy viniu, 3vino gabaléliu, seny kulky... BaltPVi 1 11. Moteriské bugStavo, kad tik nebutyu jos vyrui ivykusi nelaime CvR Ill 105. Bet ir kerpléSos, ir ju kelmai nusigqsta, kad smarkus Ziemys savo dumples pradeda judint DonR 91. Specialiy savybiniy ivardziu reiksti priklausomuma treciajam asmeniui lietuviu kalboje nera. Ivardis savo, turédamas priklausomumo reikime, kartu iSlaiko ir ,,sangrazing” funkcija. Jis gali nurodyti daikto priklausomuma visiems trims asmenims, einantiems sakinyje veiksmo arba busenos subjektais. Dél to §j ivardj tiktu vadinti sangra zZiniu savy biniu ivardziu. 3F Tada a§ ragydavau ir jausdavau, kad surandu naujy zodziy savo ilgesiui, ir aS pirmq kartq pajutau, kad noriu ir galiu biti poetas VenclGD 520. Savo &irdj, dainas ir jaunyste atiduosim gyvenimui mes MarcinkDP 69. Eini, tarytum ne savo kojomis! PaukstAA 30. Juk paukStis taip pat uz savo giesmes lasiniy negauna, o niekas neklausia, kodél jis ulba CvR IX 37. Katré atneSé stuomenis muzikantams, patiesé sav o staltieses ant stely ZemR I 77. Broliai dar pastovéjo kiek, o paskui nuskubéjo prie savo reikaly BaltPV; I 269. IvardZiai mano, tavo, miisy, jisu, j6, j6s, j@ nurodo daikto priklausomuma kitam asmeniui, ne veiksmo ar busenos subjektui. Plg.: Jis paémé mano piestukq; veiksmo subjektas yra jis (treciasis asmuo), 0 asmuo, kuriam priklauso pieStukas, yra kitas (pirmasis). Sakinyje Jis paémé savo pieStukq asmuo, kuriam priklauso pieStukas, yra kartu ir veiksmo subjektas. : Konstrukcijose su neveikiamosios riSies dalyviais savybiniai ivardziai mano, tavo, sadvo lietuviu kalboje nurodo i§ veiksmo kilusios ypatybés priklausomumga atitinkamam asmeniui (mdno — pirmajam, favo — antrajam, savo — bet kuriam is trijyu asmeny), plg.: Na, kq, mama, ar aS ne tiesq sakiau, kad tavo_ i&spirstas man jaunikis mus apgaudinéja? VaiciinD 114. § 11. [vardziai m@nas, -d, tévas, -d dabartinéje literatirinéje kalboje nyksta, pasitaiko dar poezijoje, dainose; buitinéje kalboje vartojami tik tarmése. - Ryto saulés nuzerta nuostabi mana karta MarcinkDP 69. Béek, bék, Zirgeli, mans. juodbéréli, iki zalios lankelés LB 25. Mani akiniai tamsiau rodo Ut. Brolis Vilniuj m@nas yra Dv. Jei tavas buvo, galéjai nebeduoti JabIG 46. Savas, -4 gryna priklausomumo reikSme taip pat dabar néra daznas, plg.: AS netikiu savom ausim. Negali bajorai taip kalbét SruogR III 377. Ant Zalio, rausvo, balk&vo dugnio taskai grybu tarp medziy marguliuoja i§ savy sodyby BaranAS 20. [vardis sGvas, -a dabartinéje literattrinéje kalboje isigali artima savybiniams ivardziams, bet kokybine bidvardziy reikSme ,nesvetimas", pvz.: Draugigkai rankq man tiesia minios, — a8 liaudziai s.ava! SNérP I 243. Tavo visas protas if knygu, o jo pazitiros savos, i§ galvos, i8 Sirdies... KrevAP 107. AS savd, ne vieSnia! And. Ar man savas, ar nesavas, kap grazus, tai grazus (vaikas) Uzg. Malkos tai sav6s turim Svné. Kaip gali kasti Suva savdm Zmoguil! Er. Tas lazda gavo, kas nezino sava Ad. Su neiginiu ne ivardis savas turi tokia pat kokybine bidvardzio reiksme, diferencijuota zodelio ne, bitent ,svetimas, ne toks, koks turi buti, keistas, baisus", bet vartojamas perkeltine prasme, pvz.: Paréjes piety, nudzZioviau a§ ziaubere duonos, atnegiau Stepukui. Jis kramté lyg nesavais Zandais, o paskui atkiSo atgal: — Nebenoriu... BaltPV I 109. Sirdis émé blagskytis kaipnesava SimkA 15. Ty kalnu 38 aukétis buves ne savas (labai didelis), urvai be dugno LT II 473. Suriko nesavu balsu Laurynas, isgirdes, kaip sutraskéjo jo rankos kaulas, 11 apalpes pargriuvo BilR I 66. ® Senuosiuose raStuose mdnas, -d, tdvas, -d, sévas, -d (Salia formu mano, tavo, sdvo) priklausomumo reiksme dar labai dazni, pvz.: ..fu mans essi Karalijus Mz 402. ...sugrinschk wel tawospi-Poniospi BB 1 Moz 16,9. ...perfaidzia iiémus wést' drtimas sawds DP 470. § 12. Ivardziuotinés savybiniy ivardziu formos mandsis, -dji, tavasis, -6ji, savasis, -6ji, misdsis, -6ji, jisdsis, -Oji ir ypac priesagos -i8kis, -é ivardziai maniskis, -é, taviskis, -é, savi8kis, -é, musiSkis, -é, jisiSkis, -6 dabartinéje literatiirinéje kalboje dazniausiai vartojami kaip daiktavardziai vadinamojo artimo priklausomumo reiksme, t. y. vienaskaitos formomis jie reiskia ,kas is namiskiy (vyras, zmona) giminé, mylimasis, mylimoji” ir pan., daugiskaitos formomis — , namiskiai ar Siaip artimi, to kraSto, sluoksnio zmonés". Ka bedaro tav0/ji (tavo pati), ar pasveiko Skd. Matyti, ji dar nebuvo suradusi savojo, ir visi jai buvo vienodai geri, lygus, patrauklis DovPK 184. Nesitikétai dar atZvangéjo atbarskéjo jaunosios pasekéjai: broliai, gentys ir svoéia su vyru. Prasidziugo Katré, sulaukusi savy ju ZemR I 78. O jiisasis (jisy Seimos galva, vyras) ar jau parvaziavo is turgaus? Als. Mani&kis visados siunéia pirmiau laiskq, paskui pinigus. Gal ir tavasis taip daro KrévAP 236. Taviskis tai nei j dangu, nei j Zeme (tavo vyras niekam tikes) Ds. Vis béda, vis reikia gelbéti, o dél nieky dirbti kokius ra3tus — nepridera su saviSkiais ZemR I 155. Kumetiai igsirinko saviSkiu delegacijq, kuri kalbéjo visy vardu CvR VIII 34. Ir dabar a$ pamaéiau, kad guliu ne vienas. Guli musiSkiai visi: tevas, motina, Maré, Levukas... BaltPV, I 146. Ivardziuotinés savybiniy ivardziy formos Salia kilmininkiniy mano, tavo, sdvo, be to, dar vartojamos, nors ir ne taip gausiai, kaip pastarosios, iprasta savybiniams priklausomumo reiksme. Vél drumsteléjo senutis, ir po valandélés strugt su sidabro kirviu: ,,Ar tai tavasis?” ,,Ne mano. Manasis kitoks!” Jrk 22. Meisteriui galutinai isipiauja tu8¢ia $neka, ir jis uZsimoja SaukStu, bet sunus kaktq uZsidengia savuoju Sauk3tu CvR IX 58. Musasis bernas dar nevalgé J. Priesagos -i8kis, -¢ savybiniai ivardZiai Sia reikSme vartojami retai, dazniau tik tarmése, pasitaiko ir senuosiuose raStuose. Kaip bekalbésim, tau visada liks artimesnis savas kragtas, kaip ir man maniskis BaltrTK Il 257. Taviskés bités man neina rankon Ds. Saviské karvé isstipo, ar kur pirkai? Ds. MasiSkis (gaidys) visu gaidzius nukapojo Sdk. Regis, kad jisiSkés pievos lyg geriau prizéle Ds. ..musiszkiey Heretikay SP I 206. : 4. Parodomieji jvardziai § 13. Dabartinéje lietuviy literattrinéje kalboje parodomiesiems jvardziams priklauso: tas, td, Sis, Si, Sitas, -a, anas, -d, toks, -id, Sidks, -id, Sitoks, -ia, anoks, -ia. Taip pat prie parodomuju reikia priskirti samplaikinius tas 30 tassila liezuwis DP 7, tosia (mot. g. vns. kilm.) KL 42; tasiag, tojag, tajag ,,tas, tas pats": Tasiag métas DP 27, tiesiag patis sqnariéi DP 8, tosidg dienos DP 609, tyiag kraszty DP 59, tomisiag nudememis DP 161, tameiag kune DP 584, tisiqiag nusideiimtsia DP 510; tokiaiag iszeiga DP 33; tasieg, tojieg, tatieg ,,tas, tas pats": tdieg moteriszke DP 369; téieg Diéwo warddn DP 252, tanieg paszen dienq BB 1 Moz 7, 13, ta#iég ward DP 253, tdisieg zédzeis DP 149, tatiégDP 176; tasiau, tojau, tajau ,,tas pats": tasiau Cipriénas DP 205, tosidu negédzios Gkis DP 7, ik taiiéu diénai DP 109, per tajau tawa Sunu Mz 298, tdisiau zddéeis DP 361; tasiaug, tojaug, tatiaug ,,tas pats": tasieug Péwitas DP 187, taiaug diénq DP 190, t#iaug meti DP 193; toksjat ,toks pat" K, tokia&siéu z6édzius DP 141. 5. Klausiamieji-santykiniai jvardZiai § 24. Klausiamiesiems-santykiniams ivardziams galima priskirti: kds, koks, -id, kuris, -i, katrds, -d, keli, kélios (ir keleri, kélerios), kelifitas, -d, kien6. Tie patys ivardziai, priklausomai nuo sakinio riSies ir ivardzio uzimamos vietos sakinyje, atlieka dvejopa funkcija: klausimo ir santykiska (jungiamaja). 1) Klausimo funkcija minétieji ivardziai turi klausiamuosiuose sakinivose. Jais klausiama apie daikta arba ypatybe. Kas yra konkretis daiktai ir ypatybés, apie kuriuos klausiama, paaiSki tik i8 atsakymo (jeigu toks yra). Kas ten Slama? — é véjo papastas lapelis, égi guztoj nubudes sujuda paukStelis. Kas ten treska? — é vilkas: diena, mat, uzuodzZia, i§ naktinés medzioklés per pakriimes skuodzZia. BaranAS 24. Motynélé, sirduzélé, k okioms sékloms séti? JV 468. Kurie véjai tave atputé? Big. Modiute mano, girdele mano, katrq man duosi sity margy skryneliy? JablRR I 579. Sarkele, varnele, keli tavo vaikeliai? NS 208. Kelerius metus i8tar- . navai mieste? JablRR I 224. Kelintus ans Gia metus yr, trecius ar ketvirtus? Krt. Kieno rankomis kraiéiai mergiotéms sukrauti? Jo rankomis, ne tavo VaizgRR I 129. 2) Santykiska (jungiamaja) funkcija minétieji ivardziai turi sudétiniame prijungiamajame sakinyje. Jais jungiamas Salutinis sakinys prie pagrindinio, ir Salutinio sakinio turinys nukreipiamas i pagrindinio sakinio centra — veiksmazodzio forma arba i pagrindiniame sakinyje esantj parodomaji ivardj ir juo nurodomg daikta bei ypatybe. Parodomasis ivardis pagrindiniame sakinyje eina atliepiamuoju Zodziu, kartais jis numanomas. Simtai zino, kas ant meisterio liezuvio uzsédo: aving AnundiZiu, o Anundj avinu vadina CvR IX 23. Kas nori laime darbu pasiimti, tam musy Zeméj gera ir grazu MontvRn 17. As pakilau suglumes, mazai tenutuokdamas, kur esu ir ko ks dabar laikas BaltPV 167. Su kékiu sutapsi, toks pats patapsi Nm. Vélgi razienos riogso neskustos, bulvés neatrinktos séklai, nebeimanau, kurio galo griebtis BaltPV I 17. Padainuosim tan dainele, kKurios vakar nedainavom JD 958. Kalba vienas — grazu, pasi46 klausai kito — tartum medum tepa. Nebezinai, katro ir teisybé VaitiinD 25. Katruos ankséiau sodinau (burokus), tie geresni Vikv. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldu PP 261. Lietuviu kalboje klausiamyju-santykiniy ivardziy abi funkcijos nera galutinai atsiskyrusios viena nuo kitos!*. Netiesioginio klausimo sakiniuose jvardziai kas, koks, -id, katras, -d, kelifitas, -a ir kt., be jungiamosios funkcijos, gali i8laikyti dar ir klausiamaja. Salutiniai sakiniai, prasidedantys klausiamaisiais-santykiniais jvardziais, turi klausiamajq intonacija. Mara. Pasakykite, kas mano motina? Algaudas. A’ tau sakiau, kad tavo motina, tave pagimdiZiusi, miré VaiciinD 386. O naktie Saltoji! O naktie ledine! Pasakyk, ko ks kelias veda j tévyne? SNérR I 40. Eidiau klauséiau paukstuziy, eitiau klaus¢iau raibujy, katra Salia parjoja brolelis? JD 716. Ar neZinai kartais,.keliomis (kelinta valanda) ketino jis atvaziuoti? JablS 53. Klausiamieji-santykiniai ivardZiai klausimo funkcija yra senesni. Ju santykiska funkcija antriné. § 25. Kiekvienas klausiamasis-santykinis ivardis, atlikdamas vieng ar kita funkcijq, turi savo skirtingas reikSmes. a) Kas dabartinéje literaturinéje kalboje paprastai nurodo daiktus. — I§ kur atéjai, kas esiir kq ¢ia veiki? — paklausé medininkas. — Ig kur a8 atéjau ir kq veikiu, tamstai nerupi, o kas esmi, ko beklausi? Juk matai, esmi moteriské, ne be pono Zinios apsigyvenau Cionai ir nebijau né vieno LzPR I 275. Jus gaidziai su vi8toms ir kas mézinj krapStot, békit skubinkités ben kartq dar pasilinksmint DonR 65. Senuosiuose raStuose ir tarmése uztinkame ivardi kds ir ypatybes nurodymo reik&me, pvz.: Kuo budu Adwénta apwaikszciot DP 4. ...o kuo metu seia, nekurie puofe pds kidiq MP 97. Atsibudes klausia: K as stotis? Tt. Po Jangu sédéjau, per langq ziiréjau, kas veidas bernelio, kas plaukas zirgelio Dgl8. : Dabartinéje literatirinéje kalboje kas tokia reik8me pasitaiko sustingusiuose pasakymuose, daznai su pabréziamaja dalelyte per, pvz.: Kuo vardu Zaltys, ten jei kas paminés, — nebepamatysit niekados manes SNerR I 427. Kas jis per zmogus? VenclGD 123. Kas yra senas jvardis, turintis atitikmeny ir kitose ide. kalbose. b) Koks, -ia nurodo kokybines daikty ypatybes. Koks ten kalas Ziedelis i§ po Salmo Zolés? MiezML 98. Vidury stalo garavo dubuo baltutéliai uzliety kukuliy, ko kiy a niekad nebuvau valges namie BaltPV I 37. K6ks, -ia daryba kaip ivardzio téks, -id, atitinkamai lat. kads, kaip tdds. - 2 ; c) Kuris, -i ir katras, -d, skirtingai nuo jvardzio koks, -ia, nurodo skiriamasias daiktu ypatybes. Paprastai kuris, -i nurodo vieno i8 daugelio daikty skiriamasias ypatybes, katrds, -4 — vieno iS dviejy daiktu. Tokia © Tai vienas i$ argumenty, kad klausiamyjy-santykiniy jvardZiy nereikia skirti j du atskirus skyrius. 47 katras, -d reikSmé susijusi su jo daryba, Pnesaga -t(a)ras, su kuria i8vestas katras, i8 senovés turéjo dviejyu savoky prieSpastatymo reiksme”. Kuriai kalbai artimiausia lietuviy kalba? A& jasy klausau, ir ji atrodo man labai skambi ir grazi VenclGD 273. Tuos, kurie lips, baidys i8 visy pusiy biauriausios 8méklos BilR I 146. Katras judu kaltesnis: tu ar Jonas? JabIRR 1 224, Bepigu, kad dabar galéciau parodyti, katras vertesnis meilés, krosnis ar ta Zmogysta? ZemR I 88. Ivardis kuris, -i, eidamas jungiamuoju Zodziu, kai pagrindiniame sakinyje néra atliepiamojo zodzio, igyja artima anaforinés reikSmés parodomiesiems ivardziams reikSme. Sugruméjo perkinas, ir, pakéle galvas, juodu pamaté didziulj juodqa debesi, kuris jau buvo uZgozes pietine dangaus pus@ VenclGD 530. Meisteriené negasi puodq, kurj Jonas atima,i8 jos, pastato ant muriuko CvR IX 61. ; Tarmése (pvz., Skapiskio, Alantos, Palisés, KuktiSkiu ir kt. apylinkeése) kuris, -] beveik visai nevartojamas, issiverciama su jvardziu katras, -a. Vietoje kuris, -i lietuviy kalboje daznai pavartojamas prieveiksmis kur. Mes esam tie patys varniukai, kur tu i&gelbéjai nuo bado Bal¢GP AA, Ei, eisiu, eisiu j tq Zemele, kur yra be vargeliu JD 756. Ivardis kuris, -i (plg. lat. kur3) grei¢iausiai yra sudarytas i§ prieveiksmio kuF ir ivardzio jis, j??!. Dar pasitaiko nesuaugusio Sio prieveiksmio su ivardziu junginiu, plg.: Paémé tq lempa, kur ji labai gera buvo JabIRR I 494. : d) Kiend nurodo daikto priklausomuma. Kas gi uzuolaidq judina lango, kieno balta rankelé? SNerR 1 285. Kieno skylé, tas ir lopo Jn. : Ivardis kien6é yra sustabaréjes vns. kilm. linksnis, panaSiai kaip mdno, tavo, savo, Tarmése pasitaiko ir linksniuojama Sio jvardzio forma kiends, -d, plg.: Klausia bobop, ‘kieni vaikai Lz. Kiend toj karve? Zt. e) Ivardis keli, kélios ir iS jo i8vesti su skaitvardziy priesagomis keleri, kélerios, kelifitas, -4 nurodo daikto kieki. Keli jus Gia busit rytoj? JabIRR I 224. Keleri tavo marskiniai? JabIRR I 224, Kelintu teliu karvé? Ds. ‘ Tarmése ir senuosiuose raStuose daikto kiekiui nurodyti vartojamas dar ivardis kiekas, -a (-a) (abi formos daznai yra savarankiskos, vartojamos . kaip negimininés). Kieku arkliy vaziavo? Dkst. Kie kdi zmoniy Siandei pusrytis virtas? J. Iigumas jo tieksay ira, kieksay ir platumas Bt Apr 21,16. § 26. Kai kurie klausiamieji-santykiniai ivardziai sakiniuose be klausiamosios intonacijos arba retoriniuose klausimuose nebeturi savo tiesioginés reikSmés. 2 Zr, A. Meite, BpeaeHwe B CpaBHMTeAbHOe u3y4YeHHe MHACEBPOMeHCKMX ASEIKOB, Mocxsa-Aenuurpaa, 1938, p. 282. 2! Zr, J. Schmidt, Die griechischen ortsadverbia auf vt, vig und der interrogativstamm ku, KZ, 32, p. 401. 48 a) Su jivardziu kas teigiamuosiuose sakiniuose reiskiamas neigimas, o neigiamuosiuose — teigimas to, apie ka turéty buti klausiama. Gal daing kokiq moki, teta? — Kas ten mokés (nemoku)! Grv. Ko Gia tik nebuvo?! PuodZiai, skardininkai, kepéjai su savo margintais teslainiais ir kurpiai, moliniy Svilpuky, zaisly pardavéjai, kiaury indy nituotojai, kubiliai, ra¢iai CvR UI 54—55. b) Ivardziai kas (budvardiska funkcija), koks, -id, kuris, -i ir kt. pabrézia, kad ju nurodomas daiktas yra didelis, gausus, puikus, kartais, prieSingai, niekingai mazas, prastas, menkas. * Kas jo peéiai (platis)! Ln. Kas to vaiko jstabumas, gabumas! Grz. Kas tu rity zalumas JD 748. O pati ir dukterys kokios audéjos! Per kelias mylias tokiy nerasi Myk-PutS I 275. Razaliot, kelkis, ziurék, jau kuris metas (jau vélu) VienIMA 20. c) Jvardis koks, -iad pabrézia kokybinés ypatybés kieki. Ziarék, i&krito pirmas sniegas. Koks baltas jis, koks jis 8velnus! KorsRn 108. Ko ks grazus mazytis misy kragtas, — kaip laSelis tyro gintaro SNérR I 476. Lietuviy kalboje pastebima specifiné ivardzio kas vartosena su veiksmazodzio (ne)bati (kartais ir kitu veiksmazodziy) asmeninémis formomis. Tokios konstrukcijos eina viename sakinyje su kity veiksmazodziu formomis. Maza zmoniy buvo — nebuvo kas dirba (nebuvo dirbéju) Lnkv. Nueinu Sieno — nér kas ima (néra Sieno) Svné. ISbuéiavo jaunas mergas (kariai), kad bity kas grjztant laukia SruogD 14. Juk moteri8kos darbo néra ko parodyti ZemR I 173. Galima spéti, kad tokios konstrukcijos su ivardziu kds iSsirutuliojo is prijungiamujy sakiniy,.kuriuose kds, be abejo, atliko jungiamaja funkcija, plg.: Ar yra tenai, kas darbq dirba (ar yra tam zmogus)? Jabl. 6. Neapibréziamieji ivardziai § 27. Neapibréziamieji ivardziai apytikriai, apskritai arba labai bendru santykiu nurodo daiktus arba ju ypatybes ir palieka juos konkreCiai neapibréZtus ir nezinomus. Neapibréziamieji pagal daikty ar ypatybiy nurodymo santyki yra prieSpastatyti parodomiesiems. Pirmieji nurodo neZinomus, neapibréZtus, o antrieji — zinomus, apibréztus daiktus”. 22 Pagal bendra neapibréziamuju reiksmés pobiidj j 8j skyriy jieina misy gramatikose isskiriami ne tik neZzymimieji, bet ir vadinamieji pazymimieji (visas, -d, kitas, -a ir t.t.). IS tikruju tiek nezymimieji, tiek vadinamieji pazymimieji galutinai neapibrézia nurodomo daikto ar ypatybés, plg.: Kazkdas saké. Visi sako. Kitq kartq pasakysiu. Mums neai8ku, kas yra tie visi, taip pat neZinoma, kada bus kitas kartas. Jie iSsiskiria savo siauresnémis reikSmémis, Igskyrus pazymimuosius jvardzius, nejmanoma iSvesti bendro santykio, kuriuo jie, skirtingai nuo kity ivardziu, nurodo daiktus ar ypatybes. Todél gramatikose vadinamieji pazymimieji jvardZiai if viso neapibréziami, iSskai¢iuojamos tik jy atskiros leksinés reiksmés, Cia duodamoje klasifikacijoje pazymimasis yra vienas ivardis pats, -i, kuris lietuviu kalboje grieztai skiriasi nuo kity jvardziy ir savo kilme, ir reik8més pobiidziu. Jau A. Ba4, Kalbotyros klausimai VI. 49 Neapibréziamuju ivardziy lietuviy kalboje yra gana daug. Visi jie néra vieno galo ir skirstytini i keturias grupes. A. Neapibréziamieji-nezymimieji ivardZiai. § 28. Sie ivardziai apytikriai, apskritai nurodo neapibrézta daikta arba ypatybe, neiskeldami, jy santykio su kitais daiktais ar ypatybémis. Cia priklauso ivardZiai kas, koks, -id, kuris, -i, katras, -d, keli, kélios, kien6é, kurie i§ seno kartu su klausiamaja turéjo ir neapibréziamaja reiksme. Su Siais ivardziais lietuviu kalboje yra daug naujai sudaryty tos pacios reikSmés sudurtiniy ir samplaikiniu ivardziy: kaZkds (i8 junginio kas Zino kas), kagin kas, kazk6ks, -id, kazin koks, -id, kazkuris, -i, kazin kuris, -i, kazin katras, -, kazkiené, kazin kien6, kas nors (su antraja dalimi i$ veikiamosios rusies esamojo laiko dalyvio norijs), koks, -ia nors, kuris, -i nors, katras, -a nors, kieno nérs, bet kas, bet kéks, -id, bet kuris, -i, bet katrds, -d, bet kiend, kai kas, kai kuris, -i, kai katras, -@, kai koks, -ia, kds-ne-kas, kuris-ne-kuris, kuri-ne-kuri. Neapibréziamujy-nezymimuju reiksme taip pat turi is ivardzio keli, kélios isvesti su skaitvardinemis priesagomis kéletas, keleri, kélerios, kelifitas, -a. Neapibréziamuju-nezymimujy reiksme dar gali gauti kai kurie parodomieji, neteke apibréziamojo elemento, pvz., ivardis toks, -id ,,vienas (vok. ein), kazkoks". I8 parodomuju yra samplaikiniu neapibréziamosios-nezymimosios reiksmés ivardziu: Sis, tas, 8idks t6ks, Siokia tokia. Sios grupés ivardziy reikSme dar gali gauti ivardziai vienas, -a, kitas, -@ ir samplaikinis vienas kitas, viend kita (jy pagrindines teikSmes Zr. toliau). | Z Svetimose parapijose, jeigu nori kas pasigirti nauju rubu, madiskais kailiniais, puSnimis, ratais, — mégsta sakyti: pagramantigkio darbas! CvR IX 8. Puodui juk kasdien, kad ko kj virala verdi, druskos ne tiktai, bet dar ir uzdaro reikia DonR 49. Taip artojai ir jauciai dirbo be sustojimo, nebent Kuriam Zuobris sugedo Myk-PutS I 68. Mazai katrq Zodj gerai pasako Jrb. Karviy éia buvo aStuonetas melziamu, dvi mituliukés, keli vergeliai BaltPV; I 197. Kas prileis prie karaliaus?! Kuriam pasiskusi, kam ten rapi kieno vargas? ZemR II 186, Antanukui baisu vienam guléti lovoj. Jam vaidenasi, kad pirkios vidury stovi ka zkas kaip arklys ir linguoja galva KrévAP 123. Ant tiltelio sustoju ir pasilenkes Zitriu, kaip stuvena vanduo: man rodos, kad vandeniu plaukia kazin kokie gyvi daiktai ir tarp saves taip maloniai Snekasi BilR 1 120. KazZkuris dirbanciy pasaké keletaq Zodziy, kiti pritariamai nusijuoké BaltRn 18. Kazin ranauskas (zr. jo Kalbomokslis létuviszkos kalbos, Tilzéje, 1896, p. 35) ivardj pats, -l skiria i atskira grupe ir vadina ji netikraja ivarde. Ankstesnése misy gramatikose pazymimujy ivardziy nebuvo. Tik J. Jablonskis savo 1919 m. gramatikoje (zr. P. KriauSai€io ir Rygiskiy Jono Lietuviy kalbos gramatika, Vilnius, 1919, p. 50—51) pirmasis isskyré lietuviy kalboje pazymimujy ivardziu skyriy. Pazymétina, kad jo 1901 m. gramatikoje tie patys pazymimieji priskiriami dar prie parodomyjy. Kitose to meto ir vélesnése lietuviu kalbos gramatikose ne visada iSskiriami pazymimieji ivardziai, Pazymimujy jvardziy skyriaus savo gramatikose neduoda A, Leskinas ir J. Otrembskis (zr. Litauisches Lesebuch mit Grammatik und Wé6rterbuch von A. Leskien, Heidelberg, 1919, p. 159—161; J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, tom III, Warszawa, 1956, p. 134—161). 50 kieno Gia bata, valgyta Slm. Prakapas jau turéjo tokj paprotj: gerdavo tik tada, kai kas nors jam pastatydavo CvR Ill 60. Antano jis nei&pasakytai gailéjo, noréjo kokiu nors bidu padéti BilR I 81. — Pagaukit man kurj nors muzikq! — suriko i8 vezimo supykes ponas BilR I 174. Cia néra reikalo ieskoti kieno nors kaltés VaiciunD 138. Dabar a5 sugrigiu namo, parsivesiu uZdirbtg algq ir kalbésiu storu balsu, kaip Jurgio prolis Petras. Ir nebezaisiu a8 daugiau su bet kuo BaltPV I 115. Kam, girdi, prastam zmogui grazi zmona, prastas, girdi, paims bet kokig — ne Silkais gi jam zmonq pustyt, ne milais rédyt! BaltPV 1 50. Niekas nebutu _galéjes pasakyti, kad Mykoliukas bet kada su bet kuriuo butu nesutikes, nesugyvenes ir iSsipravardziaves VaizgRR I 38. Katro tau reikia? — Duok bet katra Kp. Se’i vyrai sparciai zingsniavo, stengdamiesi eiti taip, kad pakelés medziy kamienai ir kramai pridengtu juos nuo bet kieno mesto i keliq zvilgsnio Myk-PutS I 164. Kai kq suZzinojau i8 veZéjo Pranciskaus, o kai kq ir pats prievaizdas PSemickis i8signekéjo Myk-PutS 174. Kai kuriy namy balkonuose jau suplevésavo raudonos véliavélés VenclGD 189. Vaikai, békit kai katras, atneskit vandenio Sim. Pasiprasykit i talkq kai koki zmogy Prn. Noréjo eiti pas Paksi ir mano tévas, bet jj sudraudé motina: — tik tu jau nesiki8k: kam-ne-kam, o mums tai bus béda — dar padegs paskiau VienIMA 74, Siandien kaimas tiinojo tylus, mieguistas, atsargus, nusigandes. Kuriam-ne-kuriam kieme sugirgzda durys, pasirodo kas nors ig senesniuju — vél dingsta darzinéj ar pa’iairéj Myk-PutS I 234. Vokieéiai gana greitai i8tuStino buteli degtinés. Po jo éjo antras, paskui dar keletas VenclR Ill 229. Ke letrios girnos jau sudilo, malune besisukdamos VenclR III 13. O rytojaus dienq Seimininkas pasiskundé, — Nesuprantu, kas su tuo saréiu darosi. Kelinta dienq vaik8to kaip Zebenk&ciy nujodytas BaltPV 97—98. Labai seniai gyveno toks pirklys, jis turéjo daug zemés, prekiy ir pinigy BaléTVN 69. Nors daugiausia visy tu daikty ponui turédavom pristatyti, bet ir mums Sis tas kliidavo BilR I 107. Kol troba gali pastoveti, vis Siokia tokia nauda ZemR II 329. Vieng sekmadienj pasieké Uzuogerius Zinia, kad Peciaira jau esqs Ukmergéje VienIMA 47. Nerasi pas jj . berzo ar obels, kur nekabétu mazudiai nameliai. Kiti net spalvingai nudazyti CvR IX 31. Nuolat pasakodamas tas pacias ligoninés istori jas, Dievulis kaskart vienu,kitu Zodeliu, vienu kitu_ i8mislu jas pagrazindavo ir ilgainiui jau ir pats nezinojo, ar taip i8 tikryjy buve, ar tik jo sugalvoia CvR III 98. Tarmése ir senuosiuose raStuose yra dar daug neapibréziamuju nezymimuju reik’més samplaikiniy ir sudurtiniu ivardziu, pvz.: bi kas Lkv, Krtn, Sauk, V8k, Rdm, bi koks Sauk, bi kokis Rdm, koks toks ,,3ioks toks” Sint, kas kuris ,kai kuris" KoG 71, kiekas tiekas ,sioks toks” J, kana kas ,kazkas" Jz, J, kana kas Uzv, kana koks M, kap kas ,,kai kas" Sauk, Lp, kai kitas , kai kuris, kuris nors” ‘Vdig, jeib kas ,,bet kas" JnG 108, jeib koks ,,bet koks" Sint, tykokis ,kazkoks" V1k, kajikas ,,kazi kas” Als, Varn, kajakas ,,kazkas" SD 121. 5t Tarmines formas padidina ivairiis variantai i$ klausiamujy ivardziu su veiksmazodzio Zinoti Saknimi ir sutrumpintais jos formantais, taip pat su veiksmazodzio noréti formomis norjs, norinti bei iS ju iSsirutuliojusiais zodziais, pvz.: kazino kas Krt, kazino koks Plt, kazi kas Jrb, Dk$, kazi koks PgrT 60, kazinc kas Arm, kdzinec kas Arm, kdZnec kas Vik, Rod, kane kas Alv, kazno kas Ds, Skp, Dbk, Ktk, kazno koks (kazno kokid BaranLM 37), kazno katrds Ds, kaznai kas Dbk, kaznoc kds Lp, kas noris LC 1883, 4; SD 31, koksai noris I, kas nér Dbk, K&, kas n6ér Lp, -kas néns Sauk, Sl, Rm, Pc, koks nons Grk, kas nérint Vk, kas n6rint Lkv, kas nérints Grdz, kas nérints K&, Sauk, kas norintais Sauk. : B) Neapibréziamieji-atskiriamieji ivardziai. § 29. Sie ivardZiai nurodo neapibrézta nuo kity atskirta ar bent Siek tiek atribota daikta arba ypatybe. Ryskiausi Sios grupés atstovai yra kitas, -@ ir i§ jo i&vesti ar su juo sudaryti ivardziai kitoks, -ia, kitkas, kas kita. Ivardis kitas, -d yra bendras baltyu kalby darinys (plg. lat. cits, pr. dgs. gal. kittans). Ji galima sieti su veiksmazodziu kisti. ivardziai kitas, -d, kit6ks, -ia, kitkas, kas kita nurodo daiktus arba ypatybes, nejeinancius i apibréztu, zinomu daikty ar ypatybiu skaiciy. Tuo budu daiktas atribojamas, neigiant, kad jis—ne tas, ne toks, bet kas jis, koks, taip ir lieka tiksliai neapibrézta. Tu karo vaikas. Sirdj drasiq ir ginklq rankoj islaikyk! Ateis kit i— gal but, supras jie, kokia mis valanda klaiki SNérP I 193. Kito darbo negaléjo dirbti ir pasakojo Smn. Kiek karty poetai akis lygino su dangaus mélyne, o vis délto jy mélynumas kitoks VenclGD 519. Apsigyvenes pas dede, Petras Katrytés nepamirgo. Ji neiSeidavo jam is galvos nei dirbant, nei ilsintis. Kq ji veikia, ar jj prisimena, ar Skrodskis j ja nesikésina, ar prievaizdas su tijanu nevaro jos j lazq, ar tévas jos nebaudzia — tokie ir kitokie klausimai nuolatos kvarsino jam galvq Myk-PutS 373. Mano tévai jau buvo numate jam ir ukj dirbti i3 pusés, ir pasizadéje padéti séklomis, padargais ir kit kuo VienIMA 147. — Atrodo, oras taisosi, — taré vaitas, pazvelges j dangu. Bet prievaizdui, matyt, rapéjo kas kita, — Sakyk, vaite, kuri Gia Kedulio sodyba? Sita? — pirgtu parodé ties liepa, Siapus kelio Myk-PutS I 183. Tam tikrame kontekste ivardis kitas, -4 nurodo‘antraji i8 dviejy priespastatyty ar vienas po kito einan¢ciy daiktu. Siuo atveju ivardziu kitas, -a kiek tiksliau nurodomas daiktas, nes, prieSpastatant arba sugretinant du daiktus, netiesiogiai yra nusakoma antrojo daikto vieta bei eilé, pvz.: Tiktai toli toli, kazkur kitame misko kraSte, 8ukavo Stepukas, nesurodamas, kur ag esu ir kurion pusén bandq pavaryti BaltPV I 72. Cit, neverk, neraudok, jaunoji mergele, aS tave parvesiu kitq rudenélj StanD 12. § 30. Tam tikru santykiu atriboja nuo kity nurodomus daiktus ar ypatybes, bet jy neapibréZia taip pat ivardziai tam tikras, -d, vienas, -a, vienoks, -ia. Samplaikinis jvardis tam tikras, -d (i8 ivardinés dalelés tam ir budvardiio tikras, -d) — lietuviy kalbos produktas. [vardis vienas, -@ yra 52 senas (plg. lat, viens). Manoma, kad jo Sakninis ie<ei (:viéveinelis)”* ir sietinas su parodomuju ,,jis" reikimés Saknimi**. Ivardis tam tikras, -a turi reik8me ,,nustatytas, specialus", pvz.: Mes — biznio Zmonés, ir suprantama, kad uz patarnavimq duosiu tam tikra procentq VenclGD 41. Visi kaimai nederlingy mety atsargai dar is rudens supildavo j tam tikras klétis, vadinamas ,,magazinais", visy rasiy grudy nustatytq kiekj VienIMA 35. , Ivardis vienas, -d nurodo atribota neapibrézta daikta dvejopo pobudzio reikSmemis: vienas, -d ,,tas pats", pvz.: Antanukas ritasi Zemén. Jam jau jkyréjo sédéti vienoj vietoj KrévAP 141. Jis per daug su tuo... Sauliiinu... pucia, sako, vienq didg... MiezBP 88. Paskui vienu kartu pradéjova su sesele juoktis BilR I 172. Tuokart visi pasiragsé, kad akys vieno didumo ir spalvos MPs. vienas, -a ,,tik tas, be kity", pvz.: Seimininkas buvo vienais apatiniais, ir, matyt, dél to jo veidas atrodé daug baltesnis, negu visuomet BaltPV I 120. Juk negali maitintis vis vienais riebumynais; ir dailiy tiekeliy reik, kad spirgini spirgus DonR 36. AS vien6s duonos nenoriu Dks. Ivardis vienas, -d daznai eina su dalelyte tik, kuri dar daugiau sustiprina Sio ivardzio atskiriamajj reikimés momenta, pvz.: Prie velionio karsto [...] giedojo tik vieni vyrai — moterys atsisaké VienIMA 190. Tik vienos zvaigzdés linksmai mirgéjo virsuje BilR I 141. Tam tikruose pasakymuose ivardis vienas, -d turi nusilpusia ir taip jau bendra neapibréziamaja atskiriamaja reiksme. Jis tik pabrézia, kad nurodomas daiktas yra tikros, grynos sudeéties. Priéje arciau, vaikai pamaté, kad visa trobelé pastatyta i§ duonos, 0 apdengta meduoliais; langai buvo vieno cukraus BaléGP 36. Padarysiv' marskinélius vieno lino ziedo BsO 121. Kad uZtvino pieva — vienas vanduo Lnkv. Viens malonums lauke biti Kal. Ivardis viendks, -ia reiskia ,,toks pat", pvz.: ,,.Nebijok”, taré meSka (arkliui), ,nieks pikto nerasis, tevai musy nu amZiy sandaroj gyveno, drauge gimé ir augo ir drauge paseno. Stai ir dabar vienokia mus laima sutiko: man lenciigas ant kaklo, tau pan¢ciai paliko” StanP 30. Trys mylios girelés vienokiy egleliy Tvr. Ne visu vienokios akys VIkj. Tam tikrame kontekste ivardis viendks, -ia vartojamas budvardzio reiksme ,,lygus, vienodas", pvz.: Ar audimas bus vienoks, ar ir druziy imaigysi? Up. Salia viendks, -ia dar vartojamas vienddas, -a ivardzio ir budvardzio reiksSme, plg.: UZ stalo ji vienodu malonumu (tokiu pat) rupinosi vaiSinti svecius VienR IV 63. Staiga pasigirsta vienodas (tolygus) beldimas j duris PaukstAA 96. 23 Zr. J. Endzelins, Latvieu valodas gramatika, Riga, 1951, p. 481. 24 J, Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wé6rterbuch, Bern, p. 286. Vienddas, -a ivardzio reikSme gali buti senesnis, plg. lat. ivardzius su atitinkama priesaga tdds, 8dds, kdds. § 31. Ivardziai vienas, -d, kitas, -d sakinyje daznai turi tarp saves susijusias reikSmes ir sudaro tam tikra pora. PanaSiai gretinami ir kiti tarp saves susijusios reikSmés arba pakartojami tie patys jivardziai: vienas, -d... afitras, -G25, kit(a)s, -d... kitas, -d, vienOks, -ia... kit6ks, -ia, kds .. me Sis, 81... tas, ta, tds, td... tas, td, tas, ta ... kitas, -d, 3idks, -id ... toks, - toks, -id ... tks, -id. Sugretinty ivardziy leksinés reikSmés tiek yra a sios, kad tie ivardziai, nors ir nesudaro vienos leksemos, bet, savotiskai santykiaudami sakinyje ir turédami, kaip ivardziui bidinga, labai apibendrintas reikSmes, igyja nauja bendra funkcija, drauge iSreiskia panaSius santykius, kaip kiti ivardziai. Jie nurodo neapibrézty daiktyu ar ypatybiy savitarpio santykius, atskirdami viena neapibrézta daikta nuo kito tos pat rusies ar skirtingo neapibrézto daikto, taip pat viena ypatybe nuo kitos. Parodomieji ivardziai, sudarydami poras, taip pat neturi apibréziamojo elemento (atskirai vartojami parodomieji ivardziai iSlaiko apibréziamaji elementa). Tokias jvardziy poras salyginai galima vadinti gretinamaisiais ivardziais® ir pagal jy rei8kiamus santykius skirti prie neapibréziamyju atskiriamuju ivardziy. Tarp saves susije ivardziai gali eiti atskiruose vienariiSiuose sintaksiniuose vienetuose. Tada jie dazniausiai reiskiami tuo paciu linksniu. Moterys vienos dar dairési aplink krosnj, kitos jau sédéjo ant suolo lies zibintu ir verpé KrévAP 124. Ir Gia a8 staiga prisiminiau motinos pasakojima apie du draugus, sulikusius miske lokj. Vienas jy Sové j medj ir pasislépé, 0 antrasis apsimeté negyvas, ir lokys nesudraské nei vieno, nei kito BaltPV 186. Kits negalé(jo), kits tingé(jo) mokytis Brt. Netur klumpiu: vienq vienoki, kitq kitokj KlvrZ. Kalvéje tai gera. Nuolat pilna zmoniy. Kas su reikalais, kas su tauskalais, vienas igéjo, kitas atéjo: naujieny pasiklausyt, kitiems pasakyt BaltPV,; I 213. Ribai Sio ir to didziai jau buvo nudile (vieno ir kito paukScio) DonR 22. Ne kartq, nusibodus dainoms ar zaidimams, vieni kity klausdavo. — Na, ka dabar? Kq dabar?... Tas sitilydavo tq, tas kita, sitlymai nepatikdavo, visi imdavo ginéytis ir apgailestaudavo: — Ak, néra Adomélio... Myk-PutS 1 370. Vienur §iokia, kitur tokia béda Zal. Pavasarj tai diena tokid, diena tokida Pc. Sitokios ivardziy poros tam tikrame kontekste gali biiti pratestos tais paciais Zodziais, o po ivardziu vienas, -d ... afitras, -d, vienas, -d ... kitas, -@ dar gali eiti kelintiniai skaitvardziai tré¢ias, -id, ketviftas, -G ir t. t., pvz.: Visi pradéjo skirstytis, kas karviy melztu, kas galvijy laukan varytu, kas mé8lo vezty VienIMA 20—21. O ir patys zmonés atrodé labai nevie25 Afitras, -G dabar lietuviu kalboje turi kelintinio skaitvardzio reiksme, taCiau kilmés jis yra jvardinés:, parodomosios reikSmés Saknis anir priesaga -i(a)ras, plg. A. Walde, Vergleichendes Wé6rterbuch der indogermanischen Sprachen, herausg. und bearb. von J. Pokorny, II B., Berlin und Leipzig, 1927, p. 337. 26 Du sugretinti jvardZiai, kaip savarankiski vienetai, jau seniai iSskiriami musy gramatikose, zr. P. Kriaugaitis, Lietuviskos kalbos gramatika, Tilzéje, 1901, p. 24. 54 nodai, Vieni ju buvo apsivilke darbininkigkai (...) Kiti dévejo inteligenty iprastq apdarg su atdarais svarkais ir kaklaraiSciais. Dar kiti neSiojo ne musy kra8ty drabuzius VenclGD 457. Vienas sako lékim, kitas sako stovékim, trecéias sako linguokim (vanduo, akmuo ir zolé) An. Kai kuriy ivardziu poru susij¢ zodziai gali turéti skirtingu linksniu formas ir eiti Salia vienas kito arba gali buti vartojami su prielinksniais. Tokiais atvejais Sie ivardziai, be neapibréziamosios atskiriamosios reiksmés, dar gauna papildomas reikémes, iSplaukian¢ias i8 ty linksniu bei prielinksniy funkcijy, pvz., ivardziai, eimantys su prielinksniais po, uz, be ko kita, dar nurodo tam tikra daiktu eile (vienas uz kito, vienas po kito). Tu nesakyk, néra piktesnio padaro pasaulyje uz zmogu. Kodél nepiauna bité viena kitos, skruzdélé skruzdélés?... BaltrTK 1 234. Tie Suliniai, nedideliais tarpais kasti vienas nuo kito visa pylimo Zemuma, buvo toki giliis, kad, metus akmenj, tik po geros valandeélés atsiliepdavo CvR III 19. Jie abu ilgus metus gyveno toli nuo Vv ienas kito BiIR1152. Tolydzio vienas po kito ir kartu artojai, tarsi lenktyniaudami, réké ir Sauké: pal3i, juodi, margi, dvyli, 3émi, lauki, baltakakti — $io-o-o!.. vo-o!... é!.. atleisk! uzeik! vaga, vagal.. tiesiau!.. Myk-PutS I 68. Visoki dienos balsai po vienas kito vis tilo, rimo JablS 48 (Vs). Kiek atminimy atsitikimyu, gyv¥ kitados, vienas uz kito brésko ir Svito anapus ribos! MairRR | 129. Grébéjai, susile, iiraudonave, skuba pluga uz vienas kito ZemR II 328. Misko gilumoje, jauname ir tankiame eglyne, ig kur buvo matomas kelio vingis, guléjo keletas vyru. Jie guléjo netoli vienas kito, ir ginklai, atremti i medj, stovéjo Cia pat. Protarpiais vienas antram jie tarstelédavo Zodi, praskleisdavo atsargiai medziu Sakas, idémiai apsidairydavo CvR Ill 217. O bernai visi, naujas vyZas nusipyne ir autus naujus is drobés sau pasidare, vis tekini, kits kitq neigi pranokdami, Soko DonR 45. Jiedu né vienas ilgus metus nezinojo apie kits kita BilR I 152. Anos pusés vestuvininkai isbruzdéjo atgal, taip pat ir kaimynai po kits kito spudino laukan ZemR I 78. Lakstingalu gaujos Ciauskéjo, ple&kéjo garsiai uz kita kitgq, tarytum eidamos lenktyniy su piemenéliy vamzdeliais ZemR I 133. Kilo i8 Siaudy vestuvininkai, rinkosi kaimynai, juokési, tyiojosi i8 kits kito nakvynés ZemR I 77. Girtuokliai, prisisproge degtines, ant gatvés pyk&t! pakst! vienas kitam j ausj, uz Giupros, i kupra! tas tam uz gerkles smaugti... ZemR II 182, Kai sus(iJmusa su vaikais tai tas uz ta (vienas kita gelbsti) Trak. Tarmése dar kartais pakartojami ivardziai vienas, -a ... vienas, -d, pvz.: Sako Zmonés, kad Matausis su Zmonele sugyveno, o tu dabar paziutek —viens ten, viens Cia i8vaziavo Varn. Sudéjau visas vi8tas j eile viena prie vienos Mrs. 5 Senuosiuose ragtuose randame ir tokiy sugretinimu: .Schit du sunkei sirga, kits raupais, antras kaulu ligga BP I 189. ‘c) Neapibréziamieji apibendrinamieji ivardziai. § 32. Sie ivardziai nurodo apibendrinta neapibrézta daikta arba ypatybe. Pagal savo reiksmes pobudi jie gali buti teigiamieji ir neigiamieji. 55 aukst. — aukStaiciu. BaléGP. — Broliai Grimai, Pasakos, Verté J. Baléikonis, Vilnius, 1954 (skaitmens rodo puslapius). BaléHP — V. Haufas, Pasakos, Verté J. Balcikonis, Vilnius, 1956 (skaitmens rodo puslapius). BaléTVN __ Takstantis ir viena naktis, Verté J. Baléikonis, Vilnius, 1958 (skaitmens rodo puslapius). i BaltPV I — J, Baltusis, Parduotos vasaros, I, Vilnius, 1957 (skaitmens rodo puslapius). BaltPVi I — J. Baltu§is, Parduotos vasaros, I, Vilnius, 1958 (skaitmens rodo pusJapius). BaltRn = J, BaltuSis, Rinktiné, Vilnius, 1952 (skaitmens-rodo puslapius). BaltrTK — A. Baltrinas, Tolimi keliai, I, I, Vilnius, 1958 (skaitmens todo tomus ir puslapius). BaranAS — Antanas Baranauskas, Anykétiy Silelis, Valstybiné grozinés literattiros leidykla, 1949 (skaitmens rodo puslapius). BaranLM — Litauische Mundarten, ges. von A. Baranowski, Band I, Texte aus dem Weberschen Nachlass herausgegeben von F. Specht [...], Leipzig, 1920 (skaitmens rodo puslapius). BB — (su biblijos teksto nurodymais) Biblia tatai esti Wissas Schwentas Raschtas Lietuwischkai pergulditas per Jana Bretkuna Lietuwos Plebona Karaliacziuie (1590). (Cituojama rankraS¢io fotokopija, 1950, Vilniaus Valst. V. Kapsuko v. universiteto mokslinés bibliotekos Rankras¢ciy sk., sign. D 519). BielDG —Alfonsas Bieliauskas, Darbo gatvé, Valstybiné grozinés literatiros leidykla, 1956 (skaitmens rodo puslapius). BilR I — Jonas Bilitnas, RaStai, I, Vilnius, 1954 (skaitmens rodo puslapius). BP — Postilla tatai esti Trumpas ir Prastas Ischguldimas Evangeliu [...] Per J ana Bretkuna [..] Karaliaucziuie [...] 1591, I, II (skaitmens rodo dalis ir puslapius). Brsl — Breslauja (Braslavas), Baltarusijos TSR, Polocko s. Brt — Baftininkai, Vilkaviskio r. Be — Birizai. BsO — Ozkabaliy dainos, Surinko J. Basanavicius, Shenandoah, Pa. 1902, du tomai (skaitmens rodo dainos numeri). Bt — (su biblijos teksto nurodymais) S, By thner, Naujas Testamentas 1...) Pirma karta ant Svieto Lietuwiszkoj kalboj [...1 Su didziu dabojimu pérgulditas [...] Lietuvos Zmonéms ant iszganitingos naudés Iszspaéustas. Drukaw6jo arba iszspaude Spdustuwoj Reusnéro Karaliauciuj', Métu MDCCI, Bag — K. Bagos (1879—1924) lapeliai. BugAS — Kazimiero Bigos Aisti8ki studijai, I dalis, Peterburgas, 1908 (skaitmens rodo_ puslapius). CyR — Petras Cvirka, Rastai, I—XII, Vilnius, 1949—1956 (skaitmens rodo tomus ir puslapius). tek. — ¢eku kalba. a. — daina. DaukB — Buda Senowes— Létuwifi Kalnienti ir Zamajtiii iszraszze Pagal Senowes Rasztti Jokyb's Laukys, Petropilie, 1845 (skaitmens rodo puslapius). DaukRR —S. Daukantas, Rinktiniai raStai, Vilnius, 1955 (skaitmens rodo pus_ lapius). Dbk — Debeikiai, Anyks¢iu r. dg. — daugiskaita. Dgls — Daugéliskis, Ignalinos rr. Dks — Daukéiai, Kapsuko r. Dk&t — Ditikstas, Ignalinos r. 62 DonR DovPK DP gal. got. Grdz Grg GricKV Grk Gs Grsl Jabl JablG JabIRR I JablS JD JnG Jn Jrb — Kristijonas Donelaitis, Rastai, Valstybiné grozinés literaturos leidykla, 1950 (skaitmens rodo puslapius). — J. Dovydaitis, Pavojingi keliai, Vilnius, 1956 (skaitmens rodo puslapius). Postilla Catholicka, Tai est: Izguldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelos ir szwetes per wissts mettis. Per Kinigg Mikaloiv Davkszq Kanonika Médniku, iz lékiszko pergéildita [...] Wilniui [..] 1599 (skaitmens rodo puslapius). Dusetos, Zarasy r. Dysna, Ignalinos r. Dievéniskés, Saléininky r. Dainos, Jurgio Dovydaicio surinktos [...] Kaunas, 1931 (skaitmens rodo dainos numeri). Eigigkés (Eisiskés). Eriskiai, Ramygalos r. Efzvilkas, Skaudvilés r. galininkas. Gegrénai, Plungés r. Gélvonai, Sirvintyu r. goty kalba. Girdziai, Jurbarko r. Gargidai, Klaipédos r. A. Gricius, Kar&ta vasara, Vilnius, 1955 (skaitmens rodo puslapius). Gifkalnis, Raseiniy r. Grigkabudis, Sakiy r. Grfiglaukis, Kretingos r. Gervétiai, Baltarusijos TSR, Molodeéno s., Astravo r. Gruzdziai, Siauliy r. Geistarai (Didvyziai), Vilkaviskio r. Laurynas Ivinskis (1811—1881), jo ra&tai. indoeuropietiu. Ignalina. inagininkas. AuroBcKuit caopapb A. JO mK e BU 4a Cb TOAKOBaHUCMb CAOBb Ha PyCCKOM H MOABCKOMB S3HIKAaXb, BrimycKb mepsbiii, Canxmerep6yprs, 1897, BBInyckb BrTopol, CaHKrnetepOyprb 1904, Bumycxs tperul, Merporpaas, 1922. (Tuo patiu Zenklu zymimi zodziai ig nespausdintos Zodyno dalies. J su puslapio skaitmenimi reiskia Zodzius, paimtus ne i8 alfabetinés spausdinto zodyno eilés). Jono Jablonskio (1860—1930) lapeliai. Rygiskiy Jono Lietuviy kalbos gramatika, Kaunas — Vilnius, 1922 (skaitmens rodo puslapius). a; J. Jablonskis, Rinktiniai ra8tai, I tomas, Vilnius, 1957 (skaitmens rodo puslapius). Rygiskiu Jono Lietuvju kalbos sintaksé, Seinai, 1911 (skaitmens rodo puslapius). Lietiviskos dajnos uzra8ytos par Antana JuSskevi ée, Kasanb, I — 1880, II — 1881, III — 1882 (skaitmens rodo dainos numeri). K. Jaunius, Lietuvju kalbos gramatika, Petrapilis, 1908 — 1916 (skaitmens rodo puslapius). JOniskis. Jurbarkas. 63 Jrk — Litauische Marchen und Erzihlungen. Aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt mitgeteilt von C. Jurkschat, Pl. Gedruckt im Auftrage der litauisch — litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898 (skaitmens rodo puslapius). JV — Liettvigkos svotbinés ddjnos, uéra8ytos par Antana JuSkéviée ir iSspaudintos par Jona JuSkéviée, Peropylé, 1883 (skaitmens rodo dainos numeri). Jz — Juzintai, Rokigkio r. K — Worterbuch der littauischen Sprache von Friedrich Kurschat, Erster Theil: Deutsch — littauisches W6rterbuch, Halle, B, 1 — 1870, B. II — 1874 (skaitmens rodo dalis ir puslapius), Zweiter Theil: Litauisch-deutsches Worterbuch, Halle, a. S, 1883 (zymimas tik K). Kal — Kalnilis, Kretingos r. kilm. — kilmininkas. KL — Katechizm Ledesmy w przekladzie wschodnio—litewskim, W Krakowie, 1890 (skaitmens rodo puslapius). KipD — Klaipédiskiy dainos, Surinko Jons PakalniSkis, ISleido A. Bruozis, Vilnius, 1908 (skaitmens rodo dainos numeri). KlvrZ — Zemaitiy Kalvarija, Plungés r. KoG — Grammatyka jezyka zmudzkiego ulozZona przez X. Kalixta Kossakavskiego [..] Kalbrieda lezuwio ziamaytiszko, Wilno [...], 1832 (skaitmens . Todo puslapius). KorsRn — Kostas Korsakas, Rinktiné, Vilnius, 1950 (skaitmens rodo puslapius). Kp — Kupiskis. KrévAP — Vincas Krévé, Apsakymai ir padavimai, Vilnius, 1955 (skaitmens rodo puslapius). Krok — Krokialaukis, Alytaus r. Krt — Kaitena, Kretingos r. Krin — Kretinga. Ks — KaiSiadorys. Kik t — Kuktiskés, Utenos r. ‘Kv — Kvédarna, Silalés r. lat. — latviu kalba. LB — Litauische Volkslieder und Marchen aus dem preussischen und dem russischen Litauen, gesammelt von A. Leskien und K. Brugmann, Strassburg, 1882 (skaitmens rodo puslapius). EG — Lietuviszka Ceitunga, Iszeinanti kas Utarninka, Klaipéda (18771889) i (skaitmens rodo metus ir numerius). lenk, — lenku_ kalba. £ Tk. — literatiriné kalba. Lkm — Lifikmenys, Sventioniy r. Lkv — Latikuva, Rietavo r. Ln — Lénas, Anykstiy r. Inkv — Linkuva, Pakruojo r. lot. — lotyny kalba. Lp — Léipalingis, Lazdijy r. LT — Lietuviy Tauta, Lietuviy mokslo draugijos rastai, I—V kn., Vilnius, 1907— 1936 (skaitmens rodo knygas ir puslapius). Iz — Laz(d)tnai, Baltarusijos TSR, Molodeéno s., Jurotiskiy r. Lzd — Lazdijai. LzPR —Lazdyny Peléda, Raitai, I—VII, Vilnius, 1954—1955 (skaitmens rodo tomus ir puslapius). M — Lietuwiszkai — Latvischkai — Lenkiszkai — Rusiszkas Zodynas M. Miezinio, Tilzéje, 1894, a MairRR I — Maironis, Rinktiniai raitai, I, Vilnius, 1956 (skaitmens rodo puslapius), 64 MarcinkDP MiezBP MiezML Myk-PutS I Mit Mit MontvRn mot. g. Moz MP Nmé NS Ns OG PaukstAA ee Pg PgrT Pim Pls Pilg Pit Po Pnd PP pr. Prn ps. Ps RD Rdm Rev Just, Marcinkeéviéius, Dvidegimtas pavasaris, Vilnius, 1956 (skaitmens rodo puslapius). Eduardas Miezelaitis, Broliska poema, Vilnius, 1954 (skaitmens rodo puslapius). E. Miezelaitis, Mano lakstingala, Vilnius, 1956 (skaitmens rodo pusTapius). V. Mykolaitis-Putinas, Sukiléliai, I, Vilnius, 1957 (skaitmens rodo puslapius). Mitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft, Bd. I—VI, Heidelberg, 1883—1912 (skaitmens rodo tomus ir puslapius). Molétai. Vytautas Montvila, Rinktiné, Vilnius, 1950 (skaitmens rodo pusJapius). moteriskoji gimineé. Mozés knygos (1, 2, 3, 4, 5) (biblija). Postilla Lietuwiszka Tatai est Izguldimas prastas Ewangeliu ant koznos Nedelios ir Szwentes per wisus metus, kurios pagal buda sena Bazniczioy Diewa est skaitomos. Nu isz nauia su didziu perweizdeghimu est izduota [..] Wilniuj per Jokuba Morkuna [..] Metuose [...] 1600 (skaitmens rodo puslapius). f Pasaky rinkinys, Rankrastis, K. Bugos gautas if J. Murkos. Marijampolis, Vilniaus r. Miroslavas, Alytaus r. s Mazvydas, Seniausieji lietuviy kalbos paminklai iki 1570 metams Led Kaunas, 1922 (skaitmens rodo puslapius). Mazeikiai. Kudirkos Natimiestis, Sakiy r. Nementiné. ji Lietuviy dainos ir giesmés Siaur-rytinéje Lietuvoje A, R. Niemi ir A. Sabaliausko surinktos, Annales Academiae scientiarum Fennicae, Ser. B. Tom. VI (1911) (skaitmens rodo dainos numeri). Nusidawimai apie Ewangélijés Prasiplatinima tarp Zydfi ir Pagonfi. (Pirmasis lietuviy laikraétis, éjes 1832—1914 m. Prisuose; skaitmens rodo metus ir numerius). Jan Otrebski, Wschodnio-litewskie narzecze twereckie, Czes'é I, Gramatyka, Krakéw, 1934 (skaitmens rodo puslapius). J. Paukgtelis, Audra ateina, Vilnius, 1956 (skaitmens rodo puslapius). Pocitinéliai, Radviliskio r. Pagiriai, Ramygalos r. Pagraman¢io tarmé, Kaunas, 1939 (skaitmens rodo puslapius). Palémené, Kaisiadoriy r. Pelesa, Baltarusijos TSR, Gardino s., Rodtinés r. Palusé, Ignalinos r. Plateliai, Plunges r. Panevezys. Pandélys, Rokiskio r. Patarles ir priezodziai, Vilnius, 1958 (skaitmens rodo puslapius). prisu kalba. Prienai. pasaka. ‘Pagvitinys, Pakruojo r. Liudo Rézos Dainos pirmojo lietuvi8ko dainyno III leidimas, I ir II dalis, Kaunas, 1935, 1937 Gainers rodo dainos numeri). Rudamina, Lazdiju r. {spisiet — Raguva, Panevézio r. 5. Kalbotyros klausimai VI. 65. Rod Rt SchG SD Sdk Sg SimonR SimonVK s. ind. Skd Skdy Skp Sim Sint Smn SNeérP I SNerR I Srj SruogD SruogDM SruogR Ill cus vsl, StanD StanP StngZ Str Sv Sauk Sd SimkA Skn 31 Sin Siu Sts Svné tarm. Trak Trgn Tt Tvr Ukm Up Ut 66 Ramygala. Roédtné, Baltarusijos TSR, Gardino s. Rusné, Silutés r, Rietavas. rusy kalba. : Handbuch der litauischen Scrache von August Schleicher, I, Grammatik, Prag, 1856 (skaitmens rodo puslapius). Dictionarium trium lingvarum, In usum Studiosae Iuventutis, Avctore R. P. Constantino Szyrwid |..] Quinta editio [..] Vilnae [..] MDCCXIII (skaitmens rodo puslapius), Sudeikiai, Utenos r. Satigos, Silutés r. I, Simonaityté, Ra&tai, I—VI, Vilnius, 1956—1958 (skaitmens rodo tomus ir puslapius). Teva Simonaityté, Vilius Karalius, I—II, Vilnius, 1956 (skaitmens rodo tomus ir puslapius). senoves indy kalba. SkuGdas. Skaudvilé. Skapiskis, Rokiskio r. Salamiestis, Kupiskio r. Salantai, Kretingos r. Siminas, Alytaus r. Saloméja Néris, Poezija, I, Kaunas, 1946 (skaitmens rodo puslapius). Saloméja Néris, Raitai, I, Vilnius, 1957 (skaitmens rodo puslapius). Seirijai, Lazdijy r. Balys Sruoga, Deivé i§ ezero, Vilnius, 1919 (skaitmens rodo puslapius). Balys Sruoga, Dievy migkas, Vilnius, 1960 (skaitmens rodo puslapius). B. Sruoga, Raéstai, Ill, Vilnius, 1957 (skaitmens rodo puslapius), senovés slavy kalba. Daynas Zemaycziu surinktas yr ysz'dutas par Symona Si aewieee [...] Wylniuje [...] 1829 (skaitmens rodo dainos numeri). Simonas StanevyCia, Pasakétios, Paruosé Jurgis Lebedys, Kaunas, 1948 (skaitmens rado puslapius). Lietuviy Zvejy tarmé Prisuose, Kaunas, 1933 (skaitmens rodo puslapi). Strinditis, Svenéioniu r. Svédasai, Anykétiu r. Sdukenai, Uzvenéio_ r, Seduva, Radvili8kio r. — Jonas Simkus, Apsakymai, Vilnius, 1953 (skaitmens rodo puslapius). - Sakyna, Siauliy r. Siauliai. Siaulénai, Radviliskio r. Silute. Satés, Skuodo r. Sventidénys ir Svenéionéliai, tarminis, Trakai. Tauragnai, Utenos r. Tytuvénai, Kelmés r., Tverécius, Ignalinos r. Ukmergé. Upyna, Skaudvilés r. Utena. Ug — Udiguostis, Jiezno r. Uip — Uzpiliai, Utenos r. Uiv — Uzventis. VaiciinD — Petras Vaiéitinas, Dramos, Vilnius, 1956 (skaitmens rodo puslapius). VaizgRR I — Vaizgantas, Rinktiniai ragtai, I, Vilnius, 1957 (skaitmens rodo puslapius). vard. — vardininkas. Vam — Vafniai. Vdk — Viduklé, Raseiniy r, Vdig — Vadigirfs, Raseiniy r. Vencl GD — A. Venclova, Gimimo diena, Vilnius, 1959 (skaitmens rodo puslapius). VenclR — Antanas Venclova, Raitai, Trys tomai, Vilnius, 1955 (skaitmens rodo tomus ir puslapius). VenclTB — A. Venclova, Taikos balandziai, Vilnius, 1952 (skaitmens rodo puslapius). VienIMA — A. Vienuolis, IS mano atsiminimy, Vilnius, 1957 (skaitmens rodo puslapius). VienR — A. Vienuolis, RaStai, 7 tomai, Vilnius, 1953—1955 (skaitmens rodo tomus ir puslapius). vyr. g. — vyrigskoji giminée. Vj — Vajasiskis, Zarasu’ r. Vik — Valkinifikai, Eisiskiy r. Vikj i — Vilkija. Vikv — Vilkaviskis. vn. — vienaskaita. vok. — vokieciu kalba. Vin — Varéna. Vinv — Varenavas (Balatna), Baltarusijos TSR, Gardino s. Vs — Veisiejai, Lazdiju r. Vik — Vaikai, Pasvalio r. . Vvr — Veivirzénai, Klaipédos r. Zt — Zietela (Diatlovo), Baltarusijos TSR, Gardino s. Zal * _ Zalidji, Vilkaviskio r. ZemR — Zemaité, RaStai, SeSi tomai, Vilnius, 1956—1957 (skaitmens rodo tomus ir puslapius). Zs1 — Zasliai, Kaisiadoriy r. MECTOUMEHHA HW UX 3HAYEHHSA B JIATOBCKOM SAS3bIKE A. BAJIALIKEHE Pestme 1. Tlo cBoeMy sHayeHHI0 MeCTOHMeHHA B JIHTOBCKOM A3bIKe JemATcCA Ha ceMb paspsfos: 1) auunie (a5, tu, jis, ji, més, jis, jié, jos, tamsta), 2) wosBpatTHoe (savés), 3) npuTaxaTenbHbie (mano, tdvo, sdvo, manas, -4d, tdvas, -d, sGvas, -d, manasis, -dji, tavdsis, -ji u T. 0. maniskis, -é, taviskis, -é uv. 0), 4), yKasaTenbubie (tds, td, Sis, Si, Sitas, -a, ands, -d, toks, -id, Sidks, -id, Sitoks, -ia, anoks, -ia, tas pats, ta pati, pats tas, pati ta, 67 toks, -ia pat), 5) Bonpocutembuo-oTHocutembuble (kas, kéks, -id, kuris, -i, katras, -a, kiend, keli, -ios, kelifitas, -a, keleri, -ios), 6). neonpemesenupie: a) coOcTrBeHHO-Heonpeyeaenubie (kas, koks, -id, Razkas, kazkoks, -id u np.), 6) ormuuntembubie (Rifas, -d, vienas, -d u ap.), B) O606mlaloulNe: yrBepuTetbHble (visas, -d, kiekvienas, -d u ap.), orpulatTetbubie (niékas, jdks, -id uw Ap.), 7) onpemenutenbHoe (pats, -i). 2. JIuunpie MectoumMenus 43, més, ti, jiis, jis, ji oOpasyior cucremy Tpex JIM, KOTOPadA BbIPaxKaeT OCHOBHbIe 9ACMCHTbI aKTA Pen: TOBOpsAlllero, coOeceqHHKa H HMO HIM MpeqMetT, O KOTOpOM Hyer peu. JIMuHbIe MECTOHMCHHA B JIMTOBCKOM ABBIKe [WIA BbIPAaXKeCHHA KaTerOpHuH MAMia riaTro0B He OOs3aTebHbI. DopMul as, més, ti, jis ykKa3piBaloT OObIUHO Ha uuua. Mecroumenue jis, ji ynotpeOasiotca B HcTOpHuecKOM Mepnogze wnTOBCKOFO ASbIKa TOJbKO KaK JIMYHOe, HO CBOHM MpOHCXOKMeHHEM ABIAeTCH yka3aTe/bHbIM. BBuAy Toro OHO yKa3bIBaeT He TO/bKO Ha‘ JIMMa, HO HM Ha MpeaMerpI. 3. Hopoo6pas0BanHoe MecToumeHve fdmsta B JMTOBCKOM A3bIKe He BbIPaKaeT HOBBIX OTHOMIEHHH MAY AMMAMH, OH ABJIAeTCA POpMOl Bex INBocTH BTOporo Hua. Tipu BexknBOM OOpallleHHH KO BTOpOMy JIMUy Tak2%e ymotpe6sioTca MecToHMenHe pats, -i, UMA MIpHuaratTeibHoe sveikas, -d, COuUeTAHHA HMeHH cyulecTBHTembHOrO sueikatd (6e3 KOHKpeTHOrO BeleCTBeHHOrO 3Ha¥eHHA) c MecToHMeHUAMH: tdmstos sveikatd, jisy sveikata, mectoumenue jis B 3HauecHHN «THI. 4. BosspatHoe MecrouMeHue savés uMeeT crapylo OcCHOBy H coxpaHH B JIMTOBCKOM S3bIKe, TAK 2Ke KaK B JIaTbILICKOM H CJIaBAHCKHX SA3bIKaXx, cTapoe 3HaueHHe: OHO yKa3bIBaeT Ha OTHOUIeHHe Kax oro H3 TpexX MI K camomy ceG6e. [IpursxatebHble MecTOHMeHHA sdvo, sdvas, -d, umerwuue OCHOBy BO3BPpaTHOTO MeCTOMMeHHA, TaK2xKe MOFyT yKa3bIBaTb Ha NpHHasJ@KHOCTh MpedMeTa BCeM TpeM JIMWAaM, CAyKAUMM B NpeqomwKennn AVIA BEIpPaxKeHHA cyObeKTa WelicTBUA HIM COCTOAHHA. 5. OcHopHble (bopMb! MpuTsxKaTebHBIX MeCTOMMeHHIi B COBpeMeHHOM SHTOBCKOM s3bIke mano, tavo, savo. Crapbie MpuTaxatTebuble manas, -d, ta@vas, -d HaxOQATCA Ha CTaqHH HCue3HOBeHMA, a sdvas, -d mpuoOperaer HOBOe KavecTBeHHOe 3HaveHHe HMeHH MpHsaraTebHoro «Heyyxoli». MecTOHMeHHbIe (bopmb! mandsis, -dji, tavdsis, -6ji MT. 0., a TakxKe HOBOOOpa30BaHHble MecrouMeHHA c cydduKkcom -iskis, -é (maniskis, -é u T. 4), B oTAU4HH OT APYrHX MPHTAKATebHbIX MCCTOHMeHHH, ynoTpeOisioTcaA ualile BceTO KaK HMeHa CYUICCTBHTCJIbHbIe B 3HAYeHHH TaK Ha3sbiBaeMOH «6u3KOli IIpHHaMWeKHOCTH>. 6. Crappie yKasatebuble MecToumenua fds, td, Sis, Si, Sitas, -a, ands, -@ COXPaHHJIM B JHTOBCKOM ASbIKe CTapylo TpexuseHHy!o cucTemy: Sis, Si wv Sitas, -a@ yKa3biBaloT Ha O/lMKaliMIMH U3BeCTHBIM MpesMet, ands, -a — Ha HawOoulee otmaenupili u tds, fd — Ha Oonee uM MeHee OTAaNeHHbIi OT TOBOPALMLerO AMA B OTHOWeHHH MpOcTpaHCTBa H BpeMeHH M3BeCTHIii mpedmer. TpexuenHaa cucteMa yKasaTenbHEix Mectoumenuii f6ks, -id, Sidks, -id, Sitoks, -ia, andks, -id B AMVTOBCKOM ABbIKe pagsaraeTca B MOJIb3y Mectoumenua t6ks, -id. 68 7. Mecroumenua tds, td, Sis, Si, Sitas, -a ynoTpeOsloTcA pH ykKasaHMM Ha H3BeCTHbIii MpeqMeT C MOMYEPKHYTHIM BbIMeIeHHeM, a TaK2Ke aHadbopuyeckH, T. €. TOKO yKa3bIBad Ha paHee ynomanytoe. Hapamy c yka3aTeIbHBIM 3HaueHHem Mectoumenua fas, ta u toks, -id mpHo6pesu yHKuuio mosuepkusanua. Mectoumenue tas, ta BcerpeiaeTca Kak CyObeKTHBHI MOAYepKUBAIOWIMii apTHKsb, MecTouMeHHe foks, -id noqYepKHBaeT CaM TIpeAMeT HH Mpu3Hak MpekMeTa, yCHJIMBasd CTeleHb ero MpOABeHHA. 8. Mectoumenue Gnas, afis, -d B 3HaueHHH TpeTbero JIMIla B roBopax JMTOBCKOTO A3bIKa MOFJIO pasBUTBCA OT yKasaTeMbHOrO MecTOHMeHUA ands, -@ B aHatbopHyeckom ynorpeOmeHun. DopMbl HMeHHTebHOrO nNazexa Gnas, -d, Gnys, Gnos, ipwoOpesume 3HaueHHe TpeTbero Mulla, C cpopmMamu KOCBeHHBIX nayexen oT jis, ji OOpasoBaiu cynmeTHBHYy!IO NapayurMy B BOCTOWHBIX TOBOPaX MHTOBCKOTO A3bIKa, KaK B COBPCMCHHBIX CJaBAHCKHX A3bIKax, Kpome OomrapcKoro wuTepatypHoro ssbika. JIMToBcKHli Gnas, afis, -d u cllaBAlcKuli ONS B 3HaYeHHM TpeTbero Ha, BepoATHO, ABMMIOTCA OOULHM, HO CaMOCTOATCAbHBIM ABJICHHEM OOONX S3bIKOB. 9. 3HaueHHa HOBOOOpasOBaHHbIx COcCTaBHBIX MecTouMeHHii tas pats, ta pati, toks pat, tokia pat KoneOs0Tca B 3aBHCHMOCTH OT 3HayeHHA 0OpasylOWlHx COB M@KLy yKasaTebHIMH HW HeOMpeeeHHbIMH OTIMYHTENbHbIMH. B OAHOM Culy4ae OHM yKa3bIBaloT Ha HSBECTHLIM MpeAMeT HJM IpH3HaK MpedMetTa, NOAYepKHBas, TO STOT MpeAMeT WIM NPH3HaK AB/AIOTCA UMeHHO TeMH, a He Apyrumu. B gpyrom calyyae OHM He MMEeIOT OMpeseneHHOFO 9JIEMeHTA, CBOHCTBEHHOFO yKa3aTeJIbHbIM MeCTOHMCHHAM, yKa3bIBaloT TOJILKO Ha TOKZECTBO MpesMeTa WIM MpHsHaka. 10. BonpocutejbHo-oTHOCHTeAbHbIe M€CTOHMeHHA NO CBOHM (pyHKIMAM OKOHYaTeIbHO He OG6ocobuMUCh. Mecroumenusa kas, kéks, -id, kuris, -i, katrds, -4 W Ap. B Ka4YeCTBe COIO3HBIX COB, KpOMe COCAMHUTEbHOM, HHOTJa COXpaHsloT M BoMpocuTembuyI0 cbyHKumlo. Bonee ApeBueli ABIAeTCA BOnipocuterbuasa cbyHkuua. B mpeaqmoxenuax Ges BONPOCHTeJIbHOH HHTOHALHH BOMPOCHTGJIbHO-OTHOCHTEIBHBI€C MeCTOMMeCHHA NOMYEPKMBAlOT NpeqMeT WIM Hpl3Hak mpeqMmeta. 11. Bce Heompenenenubie MecTOHMeHHA (K HHM OTHOCATCH He TOMbKO kas, kéks, -ia, kaékoks, -id ut. 0, HOU Ritas, -d, visas, -d wu mp.) nO cBoeMy OOWeMy 3HaveHHIO MPOTHBONOCTAaBJeHbI yKasaTeIbHbIM: NocMeLHHe _YKasbIBaloT Ha U3BeCTHbIe onpeyeeHHble pesMersl ui KayecTBa, nepBble — Ha HeompenemenHble. Hexoropble yKasaTe/IbHble MeCTOHMEHHA, T0TepAB OMpemeseHHOCTh, ynoTpeOsloTcH B KaveCTBe HeOMpese/eHHbIX (toks, -id). : 12. JlexcuueckHe 3Ha¥eHHA COMOCTaBJIAeMBIX B MIpeWOwKeHHH HeompeJI@JICHHBIX HIM yKasaTebHBIX MecTouMeHHii (vienas, -d... kitas, -G, vienas, -d... aftras u T. 0.) OTHOCATCA pyr K Mpyry Tak, 4TO STH MeCTOHMeHHA, XOTA H He COCTABJIAIOT OAHOM MeKCeMBI, pH CBOeOOpasHOM OTHOIIeHHH B Tpeqox*KeHuN mpHoOperaioT HOByIO (PyHKIHW, T. e. BbIpaKaloT B3aHMOOT69