ihek
Po
Ved
oY
KALB
OP
Y
ROS
KLAUS
1
MAL
VI
b
b
U
O s
TSR
MOK
SLU
AK
TAD
BM
TSA
LYGINAMOJI
KALBOTYRA
IR
TARYBINES
LIETUVIQ
FILOLOGIJOS
UZDAVINIAI
K.
KORSAKAS
Plaéiai y a
Zinomas
didziulis
a p au inis
ilology
doméjimasis
lie u-
iu
kalba
jau
nuo
pa
lyginamosios-is o inés
kalbo y os
a si adimo
p a-
dzios.
Daugiau
kaip
pe
pusan o
sim o
me u,
p adedan
kompa a i is ikos
pag indéju
F.
Bopu,
daugelis
izymiu
kalbininky
iek
Vaka uose,
iek
sla u
k aS uose
pasky é
ne
iena
sa o
da ba
lie u iu
kalbai
bei
jai
giminingoms
bal y
kalboms
y iné i.
Ty
kalbininky
a pe
ma ome
okias
kalbo y os
mokslo
izymybes,
kaip
A.
Sleiche i,
F.
Fo una o a,
A.
Leskyna,
V.
Tom-
sena,
A.
Becenbe ge i,
J.
Boduena
de
Ku ené,
A.
Po ebnia,
F.
Sosiu a,
A.
Mejé,
J.
Zuba i,
H.
Pede sena,
N.
an
Veika,
V.
Pizani
i
k .
Né a
eikalo
éia
p imin i,
jog
a p au ines
li uanis inés
ilologijos
bibliog a ija
Siandien
suda o
jau
keliolika
iks anéiu
i ai aus
dydzio
po-
ziciju,
kaip
né a
eikalo
i
nu odiné i,
kodél
lie u iu
kalba
nusipelné
okio
didziulio
démesio
a p au inéje
kalbo y oje.
Tai
isiems
pakankamai
ge ai
zinomi
dalykai,
ypa¢
kiek
jie
liecia
senesniuosius
bei
p ieSka inius
laikus.
Zymiai
maziau,
deja,
mums
y a
zinoma
a p au iné
li uanis inés
i-
lologijos
buklé
poka io
me ais.
Nesiekian
duo i
i8samios
os
buklés
ap-
z algos,
—
ai
a ski o
da bo
uzda inys,
ku j
a imiausioje
a ei yje
u e u
‘a lik i
m sy
kalbininkai
specialis ai',
—
¢ia
no é ysi
ik
pazyme i
iena
ki a
s a besni
jos
daba inio
ys ymosi
momen a
i
pab éz i
uos
ak ualius
uzda inius,
ku ie
Siandien
i8kyla
Sioje
s i yje
musu
a ybiniams
ilologams
1
Gana
igsamiaq
li uanis iniy-bal is iniu
da bu,
pasi odziusiu
1945—1955
m.
laiko a piu,
bibliog a ine
apz alga,
—
iesa,
daugiausia
bal u-sla u
kalbiniy
y3iy
ema ikos
a z ilgiu,
—
y a
pa eikes
V.
Topo o as
(z .
B,
H.
Tomopos.
Hoseiimme
pa6o ni
B
OOAacTH
u3y4ueHMA
GanTo-cAaBAHCKUX
ASKIKOBLIX
OTHOMIeHMi,
—
Bompockl
CAABAHCKOTO
ASHIKO3HAHMA.
Bam yck
3,
M.,
1958,
c p.
134—161).
Kai
ku ie
i$
naujausiuju
li uanis iniy-bal is iniu
da by
minimi
i
i aly
kalbininko
V.
Pizanio
1953
m.
paskelb oje
apz algoje
apie
bend aja
i
lyginamajq
kalbo y a
(zx.
e ima
inkinyje
OOmee
mu
MHACeBpo elicKoe
ASbIKO3HAHMe.
M.,
1956,
c p.
83—199),
o
aip
pa
a ybinés
kalbininkés
T.
Deg e io os
knygoje
apie
daba ine
lyginamaja
kalbo y a
(T.
A.
Ae epesa.
[lym
paspuTua
coppeMenHoi
aun suc uxu,
1,
M.,
1961,
215
c p.;
2,
M,,
1962,
213
e p.)
i
ki os
a ybinés
kalbininkés
‘A.
Desnickos,
iesa,
jau
kiek
sens eléjusia-
me
eikale
apie
indoeu opieciu
kalby
giminingumo
y inéjimus
(A.
B.
Ae
cH
um)
Ka
3,
Bonpo-
Chl
H3YYCHUA
POACTBA
HHAOCBPOMelCKUX
A3bIKOB,
M.,
-1955,
332
c p.).
bei
apsk i ai
humani a iniy
mokslu
a s o ams.
Apie
ai
pakalbé i
ypaé
s a bu
ysium
su
Ta p au iniu
sla is u
V
kong esu,
ku io
p og amoje
numa y uose
p anesimuose
bus
lieciami
i
kai
ku ie
lie u iy
kalbos
y-
inéjimo,
ypaé
bal y-sla y
kalbiniu
san ykiy
is o inés
aidos
p obleminiai
klausimai.
Jeigu
pi maisiais
poka io
me ais
lie u iu
kalbos
bei
su
ja
susijusiu
lyginamosios
kalbo y os
p oblemy
y inéjimai
ki y
au u
kalbininky
a pe
bu o
kiek
apmazéje,
ai
pasku iniuoju
desim meciu
Sioje
s i yje
el
pa-
si ei$ké
aiskus
Pagy éjimas.
Pi miausia
pazymé ina,
kad
p ie
o
Pagy e-
jimo
nemazai
P isidéjo
i
is
ak y iau
p isideda
hemazas
bi ys
usu
a-
ybiniy
kalbininku,
kaip
S.
Be ng einas,
V.
Topo o as,
O.
T uba¢io as,
F.
Filinas,
B.
La inas,
B.
Go nungas,
P.
Ce nychas,
V.
I ano as
i
k .
Tai
daugiausia
ju
pas angy
i
naujai
paskelb y
da by
déka
Siandien
él
a gai-
in as
as
lie u iy
bei
apsk i ai
bal u
kalbu
medziagos
naudojimas
a ybi-
neje
ling is ikoje,
ku is
bu o
be eik
isi8kai
isnykes
ma izmo
y a imo
laiko a piu.
Rusu
a ybiniai
kalbininkai,
ypa¢
jaunoji
ju
ka a,
Siandien
él
a -
gai ina
i
sékmingai
P a esia
as
senasias
usu
ilologijos
adicijas,
kai
lie u iu
kalba
bu o
specialiai
nag inéjama
okiu
izymiy
kalbininku,
kaip
F,
Fo una o as,
A.
Sachma o as,
G.
Uljano as,
A.
Po ebnia,
V.
Po ze-
zinskis
i
kai
jos
ak ai
bu o
gausiai
panaudojami
iek
apsk i ai
lyginamo-
sios-is o inés
kalbo y os,
iek
ypac
bal y-sla y
kalbiniy
san ykiu,
bal y
i
sla y
au u
e nogenezés
i
ki okioms
kalbinéms
bei
is o inéms’
p oble-
moms
sp es i.?
Siandien
a ybinéje
usu
kalbo y oje
ma ome
él
g iz an
iek
p ie
y
P oblemy
sp endimo,
iek
P ie
naudojimosi
lie u iy
kalbos
ak ais
jas
sp endzian .
Tai
aki aizdziai
ma y i
kad
i
i§
p o .
S.
Be ns eino
lyginamosios
sla-
u
kalby
g ama ikos
ku so,
ku i
jis
skai é
1952—1954
m.
Mask os
uni e -
si e e.
Ku so
au o ius
Pab ézia,
jog
,,bal yu
kalbos
u i
Pi maeilés
eik3més
lyginamajai
sla u
kalby
g ama ikai.
Tai
ienodai
p ipazis a
iek
bal u-
sla u
p okalbés
eo ijos
Salininkai,
iek
i
Jos
p ieSai"’.
I
ki oje
ie oje
da
isakmiau:
nBal y
kalby
ak ai
nepap as ai
s a biis
sla y
p okalbés
(™pacaaBsaHcKo o
A3bIKa)
is o ijai
nuS ies i.
Bal u
kalby
duomenimis
pla-
Ciai
naudojasi
isi
kalbininkai,
Bal y
kalbu
duomeny
eikSme
sla is ams
nulemia
aip
pa
nepap as as
Siu
kalbu
a chaiskumas"‘,
Su
Siais
a ybinio
kalbininko
eiginiais
susisiekia
izymaus
bulga yu
kalbininko
akad.
.
Geo gije o
nuomoné
apie
lie u iu
kalbos
eik&Sme
apsk i ai
isai
indoeu opeis ikai.
Sa o
eikale
»Lyginamosios-is o inés
kalbo y os
nag inéjimai",
sp esdamas
indoeu opieciu
kalby
kilmés
bei
p o e ynés
p oblema,
V.
Geo gije as
ago:
»Eu opoje
mes
Siandien
an-
dame
pa ia
a chaiskiausia
i§
isy
gy uojanciy
indoeu opieciy
kalby
—
lie u iy
kalba.
Tai
paaiskin ina
uo,
kad
lie u iy
kalba
ys ési
sa o
se-
2
Z .
J.
Palionis.
Rusy
kalbininky
indélis
i
li uanis ika.
V.,
1963,
p.
74,
ECs:
Bepum eiu,
Ouepk
cpasHu eanHoi
TPaAMMATHKM
CA@BAHCKHX
A3EIKOB,
M.,
1961,
c p.
28,
*Ten
pa ,
p.
37.
nosios
ée ynés
ibose
(a ba
ne oliese
nuo
jos)
i
bu o
eikiama
ik
paciu
a imiausiy
giminingy
kalby
—
sla y
bei
ge many
—
i
ik ai
labai
ne-
zymiu
laipsniu
—
suomiy-ug y
kalbu.
Sis
ak as
u i
eikSmés,
nus a an
indoeu opieciy
kalbu
p o é yne”®.
Pazymé ina,
kad
miné aji
V.
Geo gi-
je o
eikala
suda o
jo
kiek
isplés os
paskai os,
skai y os
Mask os
uni-
e si e o
ilologijos
akul e e
1956
m.
udeni.
Tad
galima
saky i,
kad
lie u iy
bei
ki y
bal y
kalbu
jain
e
i
seno es
p isy)
eikimé
sla is ikai
i
apsk i ai
isai
indoeu opeis ikai
el
bu o
pasku iniuoju
me u
isakmiai
akcen uo a
Ta ybu
Salies
sos inés
uni e si-
e e
—
Zymiausiame
a ybinio
mokslo
cen e.
Ka u
eikia
pazymeé i,
kad
abieju
miné ujy
eikaly
au o iai
ne
ik
dekla a o
siy
bal u
kalby
eikSme,
be
i
gausiai
pasinaudojo
u
kalby
duomenimis
sa o
eikaluose
sp en-
dziamiems
klausimams
nag ine i®.
Ta
pa
ma ome
i
neseniai
pasi odziusiame
zinomo
usy
a ybinio
kalbininko
p o .
F.
Filino
idomiame
eikale
,,Ry iniu
sla y
kalbos
susida-
ymas‘’,
Jo
au o ius,
apz elgdamas
bal y-sla y
kalbiniy
ysiy
bei
e noge-
nezés
p oblemas
i
apibidindamas
y iniy
sla y
kalbos
is o ini
o ma i-
masi,
aip
pa
daugeliu
a eju
emiasi
lie u iskomis
a ba
bal iSkomis
e i-
mologijomis,
gausiai
duoda
pa yzdziy
is
lie u iu
i
la iy
kalbu,
ka u
a skleisdamas
i
ne
iena
nauja
bal y
genciu
p ieSis o és
momen a.
Pagaliau
eikia
paminé i
da
oki
s a u,
sa o
ezul a ais
is
ik uju
no a o iska
da ba,
kaip
jaunesniosios
ka os
usu
a ybiniy
kalbininku
V.
Topo o o
i
O.
T ubaéio o
s udija
,,AukS u inés
Padniep és
hid onimy
ling is iné
analizé"’,
Siame
da be,
ku io
pasi odyma
paZyméjo
i
musu
espublikiné
spauda,
nag inéjami
kalbiniu
a z ilgiu
auks u inio
Dniep o
in aku
pa adinimai
i
nus a y a
apie
800
bal iskos
kilmés
hid onimy.
Sa o
analizei
pag is i
s udijos
au o iai
panaudojo
gausia
lie u iskos
oponimi-
kos
bei
hid onimikos
medziaga
i
isa
eile
lie u isku
e imologiju.
No s
kai
ku ios
i§
y
e imologiju
i
ginéy inos,
o
a ski i
eiginiai
e a
hipo e-
iSki,
a¢iau
apsk i ai
Si
s udija
duoda
gana
i a
pag inda
nukel i
seno es
bal y
genciu
gy enamaji
plo a
Zzymiai
oliau
i
y us
(ne
iki
Seimo
upés
baseino),
negu
iki
Siol
ai
bu o
da oma,
i
uo
pa iu
leidzia
isiskai
ki aip
ak uo i
bal u
genéiu
p ieSis o és
san ykius
ne
ik
su
sla ais
bei
suomiais-
ug ais,
be
ne
i
su
i anieciais,
ku iu
iesioginiai
ySiai
su
bal ais
pap as-
ai
isada
bida o
mokslininku
paneigiami.
5B,
UW.
Teop ues.
Mccaeaosanua
0
cpaBHHTeABHO-HCTOpM4eCKOMy
A3bIKOSHAHHIO,
M.,
1958,
c p.
247.
6
An ai
S.
Be n& eino
eikale
y a
180
a eju,
o
V.
Geo gije o
—
90
a ejy;
ku
ope-
uojama
konk e¢iais
lie u iy
kalbos
ak ais,
nebekalban
jau
apie
bend us
eo inius
samp o-
a imus,
p ielaidas
i
eiginius,
lieCiancius
lie u iy
kalba
i
lie u iy
bei
apsk i ai
bal u
gen-
¢iu
kalbinius
ySius
p ieis o és
laikais
su
sla ais,
ge manais
i
ki omis
indoeu opieciu
au-
omis.
7
®.
Tl.
Ouaun,
OOpasonan ie
a3EIKa
BOCTOUHEIX
cAaBaH.
M.,
1962,
292
c p.
8B.
H.
Tonopos,
O.H.Tpy6azes,
Anu enc mueckni
aHaaus
uApoHuMmos
Bepx-
He o
Moanenposna.
M.,
1962,
270
c p.
Sio
da bo,
ypaé
jo
li uanis inés
dalies,
san auka
suda o
y
paciy
au o iy
s aipsnis
,,Baa uiickua
aaponumus
BepxHe o
Tlaane ponna",
paskelb-
as
1961
m.
,,Lie u iu
kalbo y os
klausimu"
IV
ome
(p.
195—218).
.
Suminé ieji
eikalai,
Pasi ode
Ta ybu
Sajungoje
1958—1962
m.
lai-
ko a piu,
o
aip
pa
isa
eilé
didesniy
i
mazesniy
s udijy
bei
s aipsniu
(ju
au o iy
a pe,
be
Tusu,
andame
i
ki y
a ybiniy
au u,
aip
pa
i
uz-
sienio
kalbininkuy),
paskelb y
Siuo
laiko a piu
a ybinéje
ilologinéje
pe-
iodikoje®,
ne
ik
g azino
lie u iy
kalbai
eikSminga
skambéjima
a giju-
sioje
a ybinéje
lyginamojoje-is o inéje
kalbo y oje,
be
i
él
su
pab éz-
inu
ak ualumu
iskélé
bal u-sla u
p okalbés
bei
p o é ynés
p oblemas.
Ypa¢
gy o
s a s ymo
i
ne
ais ingu
ginéu
os
p oblemos
susilauké
Ta p au inio
sla is y
IV
su azia imo,
i ykusio
1958
m.
Mask oje,
ig a-
ka ése
bei
jo
me u!®,
i ,
galima
lauk i,
nemaziau
démesio
joms
bus
ski ia-
ma
i
Sieme
i yksianciame
So ijoje
Ta p au iniame
sla is u
V
su azia-
ime.
Bal u-sla u
p okalbés
bei
p o é ynés
p oblema
Pasku iniuoju
me u
el
y a
apusi
bene
iena
ak ualiausiy
i
placiausiai
s a s omy
lyginamo-
sios-is o inés
kalbo y os
p oblemy
a p au iniu
mas u.
Be
a ybiniy
kalbi-
ninku,
Siai
p oblemai
ypac
dideli
démesi
ski ia
daugelis
izymiu
daba ies
lenky
kalbininku,
is o iky
i
a cheology
—
T,
Lé -Spla inskis,
J.
Ku ilo-
icius,
J.
O embskis,
J.
Sa a e icius,
K.
Moiinskis,
J.
Kos ze skis,
K.
Jaz-
dze skis,
K.
Timinskis
i
k ,
Ypa
pazymeé ini
pi maisiais
poka io
me ais
pasi ode
akad,
T.
Lé -Spla inskio
da bai
(,Apie
sla y
kilme
i
p o é yne”
i
,,P asla ai",
abu
1946),
ku iy
pag indinius
eiginius
au o ius
éliau
pa-
ka ojo
sa o
s aipsniuose,
paskelb uose
i
a ybinéje
spaudoje!!.
I&ski -
inés
eikimés
y a
J.
Ku ilo i¢iaus
da bai,
ku iuose
bal u-sla u
p okalbés
hipo ezé
g indziama
bal y
i
sla y
kalby
in onaciniy
sis emyu
a imumu.
Sios
s i ies
ilgameCiai
J.
Ku ilo iciaus
y inéjimai,
ineSe
nemaza
nauja
i
i
lie u iu
kalbos
akcen ologijos
is o inés
aidos
nus ie ima,
bu o
apibend-
in i
jau
poka io
me ais
du
ka us
(1952
i
1958)
isleis ame
jo
kapi alinia-
me
eikale
apie
indoeu opieciy
kalbu
ki cia ima
i
kai
ku iuose
jo
s aips-
niuose!2,
: ;
Pazymé ina,
jog
bal u-sla u
akcen ologijos
bei
in onaciniy
sis emu
bend umo
klausimai
Pasku iniuoju
desim meéiu
y a
susilauke
daugiau
a
maziau
iSsamaus
nag inéjimo
isoje
eiléje
naujai
pasi odziusiu
iek
sla u,
iek
Vaka u
k aS uose
eikalu,
s udijy
i
monog a iju,
ku ios
i§
esmés
§
Z .
nBolpocs
(bHAoao nn",
»BOMpocs
cAaBsaHCKO O
A3BIKO3HaHNA",
,,CAaBAHCKaa
qbu-
AoAo ua";
,,Yueunie
sanncKu
HHCTHTYTa
CAaBAHOBeAeHUA"
i
k .
10
Z ,
,,Bo mpocs
ASbIKOsHaHUA",
1958,
Ne
1,
c p,
36—35;
aip
Pa
COopxuk
o se os
Ha
Bo-
MPOCbI
10
A3bIKO3HaHMIO
(K
[V
MexayHapoauomy
CbesAy
CAaBucTos).
M.,
1958,
c p.
152—174,
Cia
Siuo
klausimu
pa eiskée
sa o
nuomone:
T.
Lé -Spla inskis
(K oku a),
L.
Bulacho skis
(Ki-
je as),
K.
Janaéekas
(P aha),
K.
T eine is
(G acas),
S.
Be nS einas
(Mask a),
P.
T os as
(P a-
ha),
V.
Kipa skis
(Vaka u
Be lynas),
M.
Budimi as
(Belg adas),
I.
Leko as
(So ija),
V.
E -
ni sas
(Ta u),
V.
Geo gije as
(So ija),
E.
Dikemanas
(Be nas).
"|
Z ,
Baa o-caapsncKas
ASBIKOBasS
OOWJHOCTR
u
MpoOAeMa
sTHO eHe3sa
cAaBaH.—
Bo-
MPOCbI
CAGBAHCKOTO
AS3bIKO3HaHUA,
BEI,
3,
M.,
1958,
c p.
5—14,
T,
Lé -Spla inskio
da by
apie
sla u
p okalbe
i
P o é yne,
paskelb y
1946—1955
m.,
issamiqa
apz alga
y a
da es
p o .
V.
Falkenhanas
(a.
,,
Zei sch i
ii
Sla is ik",
1956,
N .
2,
p.
49—88).
18
Z : jo
s .
,,O
6aaTO-cAaBaHCKOM
ASBIKOBOM
@AMHCTBe,
—
Bonpocs
caapaucKo o
S3bI-
KosHanua,
Bum.
3,
1958,
c p.
15—49,
8
keiéia
adicines
paziii as
Sioje
s i yje
i
pag indZia
jas
isiskai
naujais
p incipais.
Sios
s i ies
pasku iniojo
me o
da bai
y a
okie
eikSmingi
i
no-
a o igki,
kad,
okieciy
kalbininko
R.
Aice miule io
eigimu,
galima
esa
kalbé i
apie
,sukles éjimo
pe ioda
bal y-sla y
akcen o
bei
in onacijy
ysiu
(Akzen -
und
In ona ions e hdl nisse)
y inejimu
s i yje"".
Nag inédami
bal u-sla y
p okalbés
p oblema
iek
specialiai,
iek
kon-
eks e
su
ki omis
indoeu opeis ikos
p oblemomis,
bal u-sla y
kalbiniu
san ykiu,
ju
p ieSis o és,
mig acijos
i
e nogenezés
klausimus
ienu
a
ki u
aspek u
lie é
pasku iniaisiais
me ais
i
daugelis
Vaka y
kalbininku.
Nep e enduodami
i
iSsamuma,
paminésime
ben
pacius
s a biausius
ju
ios
s i ies
da bus.
Tai
zinomo
no egy
sla is o-li uanis o
Ch.
S ango
s udija
apie
sla u
i
bal y
eiksmazodj
(1942)
i
kai
ku ie
jo
élesnieji
da bai
apie
sla u
i
bal y
ki cia ima;
ai
neseniai
mi usio
zinomo
okie-
éiu
li uanis o
E.
F enkelio
apz alginis
da bas
apie
bal y
kalbas
i
ju
san-
ykius
su
ki omis
indoeu opieciy
kalbomis
(1950),
o
aip
pa
jo
lie u iu
kalbos
e imologinis
zodynas,
duodas
nemaza
medZiagos
lie u iu
i
sla u
kalbiniams
ySiams
nué ies i;
ai,
pagaliau,
izymiojo
p ancuzy
kalbininko
A.
Vajano
d i omé
sla u
kalbu
lyginamoji
g ama ika
(1950,
1958),
ku-
ioje
nemaza
ie os
ski iama
i
bal u-sla u
p okalbés
klausimams.
Mine-
ini
da
i
neseniai
mi usio
izymaus
okieciy
ling is o
M.
Fasme io,
no -
ego
K.
Falko,
p ancizo
R.
Smi leino
i ai is
da bai,
susije
su
sla u
i
bal u,
ame
a pe
i
su
lie u iu
oponimikos
bei
hid onimikos,
su
lie u is-
ku
ie o a dziu
bei
asmen a dziu
nag inéjimais,
duodanCiais
daug
nauja
lie u iskos
oponimikos
susla éjimo
p ocesui
i
apsk i ai
bal y-sla u
p ieé-
is o és
bei
is o iniy
laiku
ySiams
nuS ies i.
Nekeliame
Gia
sau
uZda inio
nei
apz elg i,
nei
e in i
sumine uose
da buose
duodamus
bal u-sla y
kalbiniu
ysiy
p oblemos
labai
i ai ius
i
ne e ai
g iez ai
p ie’ a ingus
sp endimus,
a
juo
labiau
—
suges ijuo i
ie-
noki
a
ki oki
os
p oblemos
sp endimo
aspek a.
Tai
u é yu
bi i
musu
kalbininky
specialis y
uzda inys.
Ta iau
negalima
Sia
p oga
nepa eiks i
kele os
pas aby
bei
pageida imy,
glaudziai
besisiejanciy
su
a ybinés
li-
uanis ikos
olesniu
ys ymusi
i
su
iesioginiais
musy
ilologyu
uzda iniais.
Auk& iau
suminé ieji
pasku iniojo
me o
s a is
da bai,
ienokiu
a
ki okiu
a z ilgiu
él
i8kelia
jau
ilgus
deSim mecius
sp endziama
bal u-sla u
kalbiniu
ysiu
p oblema,
esmingai
lie ia
i
lie u iu
a ybine
ilologija.
P o
uos
da bus,—
kai
ku ie
i8
ju
jau
y a
susilauke
pla aus
a p au inio
ezo-
nanso
i
da o
i akos
isam
lyginamosios
kalbo y os
olesniam
ys ymuisi,—
negali
abejingai
p aei i
né
ienas
Siu
dieny
misy
li uanis as
—
ne
ik
specialis as
kalbininkas,
be
i
apsk i ai
humani a as.
Juk
uose
da buose
gausiai
naudojama
lie u iu
kalbos
mediiaga‘i
ja
emian is
ne e ai
da o-
mi
oli
siekia
ne
ik
ilologiniai,
be
i
is o iniai,
e niniai,
a cheologiniai
apibend inimai
bei
sp endimai.
Pa ik in i
u
sp endimy
bei
apibend inimu
18
R.
Ai ze miille .
Das
bal osla ische
Akzen -
und
In ona ionssys em.
G undziige
und
G undp obleme,
da ges ell
nach
dem
heu igen
S and
und
Fo schung.
,,Die
Sp ache".
VIIL.
Bd.,
1.
He , 1962,
p.
46—58.
S aipsnyje
duodama
k i ine
Sio
klausimo
i ji
lie¢ianciu
naujausiy
da by
apz alga.

mokslinj
pa ikimuma
lie u iskos
medziagos
pag indu
u eé y
bu i
iesiogi-
née
miusy
li uanis u
Pa eiga,
Kaip
odo’p ak ika,
i
K ali ikuo u
ki a auéiy
uzsienieciy
moksli-
ninku
da buose,
panaudojan
lie u iu
kalbos
ak us,
ka ais
pasi aiko
s ambiy
ne ikslumy
bei
klaidu,
a si andanciy
a
dél
nepakankamo
musy
kalbos
pazinimo,
a
del
émimosi
pasenusiais
Sal iniais,
a
iesiog
dél
am
ik o
subjek y umo.
Ypaé
dazni
a ejai,
kai
iS edamos
mazai
pa ikimos
e imologijos,
ku iu
a pe
biina
iesiog
ku iozigky.
Kaip
ysku
okio
a ejo
pa yzdi
galima
nu ody i
zinomo
lenky
is o iko
i
kalbininko
M,
Rudnickio
'
pa eik aji
ie o a dzio
Sadu a
e imologini
aiSkinima!*,
A gi
ne
misu
a ybiniy
kalbininky
ga bés
eikalas
laiku
pas ebe i
i
eikiamai
a i aisy i
panagius,
—
ne
isada
ge a
alia
a si andan¢ius,
—
ne ikslumus?!
Deja,
kol
kas
ai
da oma
labai
e ai
i
nepakankamai
yz ingai.
Da
a sakingesnis
miisu
ilologu
i
apsk i ai
isy
li uanis y
uzZda inys
nes o e i
nuoSalyje
nuo
a ybinio
bei
a p au inio
kalbo y os
mokslo
sp endziamyu
s a biy
P oblemy,
iesiogiai
liecianciy
lie u iu
kalba
i
lie-
u iy
au os
p aei j,
o
p ieSingai
—
pa eik& i
dél
Siu
p oblemu
ienokio
a
ki okio
sp endimo
sa o
nhuomone,
pag is a
li uanis ine
medziaga,
lie u-
iu
kalbo y os
bei
is o iog a ijos
naujausiais
duomenimis.
O
okios
naujos
medZiagos
a ybiniais
me ais
juk
sukaup a
nepap as-
ai
daug
i
leidzian
didiji
,,Lie u iu
kalbos
zodyna"
bei
papildan
jo
ka -
o eka,
i
y inéjan
lie u iu
kalbos
a mes
bei
lie u igka
oponimika,
i
ykdan
a cheologinius
kasinéjimus
a
e nog a ines
ekspedicijas.
Visa
&i
nepap as ai
e inga
medziaga,
ne e ai
duodan i
isiSkai
nauju
duomeny
iki
Siol
ebegincijamy
bal is ikos
i
sla is ikos
klausimy
sp endimui,
u-
e y
bu i
kuo
g ei¢iau
i edama
j
moksline
apy a a,
kuo
placiau
panau-
dojama,
sp endzian
Visasajunginés
bei
a p au inés
eikimés
kalbo y os
a
is o iog a ijos
p oblemas.
Imkime
kad
i
a
Pacia
bal u-sla u
p okalbés
bei
p o é ynés
p oble-
ma,
dél
ku ios
Siandien
i
a ybinéje,
i
uzsienio
kalbo y oje
yks a
okios
as ios
diskusijos.
”
Kaip
zinoma,
pasku iniuoju
me u
is ySkéjo
ys
pag indinés
Sio
klau-
simo
sp endimo
k yp ys.
Vienos
i
ju
a s o ai
laikosi
pozi io,
kad
y a
bu usi
bal y-sla y
p okalbé,
i
jos
ekons a imo
Pag indu
jie
bando
ais-
kin i
bal y
i
sla y
kalbu
bend ybes.
Sia
hipo eze
Siandien
emia
daugumas
aukS¢iau
miné uju
lenky
mokslininku,
0
aip
pa
okie
kalbininkai,
kaip
A.
Vajanas,
V.
Geo gije as
i
k .
An osios
k yp ies,
ku iai
p adzia
da é
da
A.
Meje,
Salininkai,
p ie-
Singai,
i odinéja,
kad
seno éje
nebu o
ne
ik
bal u-sla y
p okalbés,-
be
i
jokio
ypa ingo
bal u-sla u
kalbinio
bend umo,
Pagal
Si
pozi i i,
ku j
pasku iniuoju
me u
bene
ka ego igkiausiai
gina
A.
Zenas,
bal uy
i
sla u
Kalbos
iSsisky usios
i§
indoeu opie¢iy
kalbinés
bend ys és
(s3n kopag
oompHOCTE,
wspdlno a,
Gemeinscha )
nep iklausomai
iena
nuo
ki os
i
4M.
Rudnicki,
P aslawianszczyzna
Lechia-Polska,
Il
.,
1961,
p.
36—37.
Dél
Sios
M.
Rudnickio
e imologijos
klaidingumo
Z .
nLie u iy
kalbo y os
klausimai",
Vib iiap,
329395;
10
oliau
ys ési
pa aleliskai,
ik ai
a ski ais
is o iniais
pe iodais
sueidamos
i
am
ik us,
i
ai
ilgiems
laikams
nu iks an¢ius,
kon ak us.
Pagaliau,
eciaja
pozicija,
aiskinan
bal u-sla u
kalbinius
san ykius,
uzima
ie
mokslininkai,
ku ie,
nep i a dami
k aS u ineéms
paziu oms,
ma-
no,
jog da
pi minés
indoeu opieciu
kalbinés
bend ys és
ibose
susi o ma-
usi
a ski a
g upe
gen iniy
dialek u.
Tie
dialek ai,
nebidami
isiSkai
izo-
liuo i
nuo
ki u
kaimyniniy
indoeu opieciy
dialek u,
siejosi
a pusa yje
am
ik ais
panagumais.
Nesusiliedami
i
iena
kalba,
jie
sa o
is o inéje
aidoje
isgy eno
daug
bend y
paki imy
bei
a imu
a pusa io
sa eikos
(cooOIljHOCTE,
Ve keh sgemeinscha )
momen y.
Tuy
giminingu
dialek u
g upei
p iklause
p abal u
i
p asla y
kalbu
p o é iai.
Galu inai
sui us
indoeu opieciy
kalbinei
bend ys ei
(spéjama,
jog
ai
i yko
III
uks an me-
yje
p ieS
miisu
e a),
iS
os
dialek y
g upés
iSsisky usios
bal y
i
sla u
p okalbés,
ku ios
ilgqa
laika
da
bu usios
a imos
iena
ki ai
kaip
ik
deél
o
i§
miné osios
gen iniu
dialek u
g upés
pa eldé ojo
bend umo.
Tas
pend umas
galu
gale
bi u
isiSkai
isnykes,
jeigu
p abal ai
i
p asla ai
bu y
p a ade
be
koki
a pusa io
ySi
i
pa eke
i
ski ingas
gam ines
a
kalbines
s i is.
Be
o
kaip
ik
nei yko,
i
geog a iniai
bei
is o iniai
kon ak-
ai,
—
no s,
galimas
dalykas,
su
gana
ilgomis
pe aukomis
p aei yje,
—
a p
bal y
i
sla u
isliko
iki
musy
laiku.
Tad
io
pozi io
Salininkai
ie oj
bal y-sla y
p okalbés
pap as ai
kalba
apie
bal y-sla u
epocha
a
apie
“pal u-sla u
kalbine
sajunga
i
pan.
Siam
poZi i iui,
—
ienas
jo
p adinin-
ku
bu o
J.
Endzelynas,
—
Siandien
a s o auja
E.
F enkelis,
Ch.
S angas
i
kai
ku ie
ki i
Vaka y
kalbininkai,
0
pas a uoju
me u
jj
palaiko
okie
a ybiniai
ilologai,
kaip
S.
Be nS einas,
F.
Filinas
i
k .
Nesijausdamas
kompe en ingas
pasisaky i,
ku is
i8
Siy
iju
poziu iu
y a
a ciausiai
is o inés
iesos,
Cia
ik
no iu
pas ebé i,
jog
nuo
ienokio
a
ki okio
bal u
i
sla y
kalbiniyu
san ykiu
p ieSis o és
p oblemos
ak a-
imo
Zymiai
p iklauso
i
daugelio
li uanis inés
ilologijos
klausimy
sp en-
dimo
aspek as,
a
ne
pa ios
lie u iy
kalbos
eikSmés
e inimas
Sios
p o-
blemos
a i ilgiu.
An ai
akad.
V.
Geo gije as
ne
ienu
a eju
y a
eiges,
kad
,,bal i8ka
i
sla iska
y a
aip
a imi
a pusa yje,
jog
one ikos
i
mo -
ologijos
a z ilgiu
konse a y i
lie u iu
kalba
am
ik u
laipsniu
gali
a s o i
nepaliudy aja
p asla u
kalba"!®.
Del
gio
ka ego isko
bulga y
kal-
bininko
eiginio
kai
ku ie
a ybiniai
kalbininkai
a i ai
eiskia
p ieSinga
nuomone.
Pa yzdziui,
S.
Be ns einas
sako,
kad
V.
Geo gije as
Siuo
a z il-
giu
,,eina
labai
oli",
pe dédamas
lie u iu
kalbos
eikSme
sla y
p okalbes
ekons ukcijai'®,
o
F.
Filinas
iesiog
pa eigkia,
jog
Sis
V.
Geo gije o
ei-
ginys
y a
,,g ei¢iau
ikéjimo
dogma,
negu
i8 ada,
pag is a
is o iniais
y-
inéjimais"!”.
15
B.
Teop ues.
Uccaeaosanus
10
CpaBHHTeAbHO-HCTOpudecKoMy
si3p ko3HanH o.
M.,
1958,
c p
221;
ai
pa —
COopHuK
oTBeTOB
Ha
BOMpOChI
NO
A3bIKO3HAHHIO.
M.,
1958,
c p.
174;
,Sla ia",
.
28,
1.
16
C,
B.
Bepuom eiix,
Ouepx
CpaBHMTeABHOM
paMMaTHKM
CAaBAHCKHX
ASBIKOB.
M.,
1961,
c p.
34.
17
@,
Tl.
Ou AuUH.
OSpasoBanMe
a3bIKa
BOCTOUNEIX
CAaBAH.
M.,
1962,
c p.
126.
11
Ku iam
iké i
i&
Siu
g iez ai
p ieS a ingy
eiginiu,
gy ai
dominan¢iu
kiek iena
li uanis a?
Kol
kas
musy
espublikos
kalbininky
balso
Siame
gince
da
negi dé i.
O
juk
li uanis y
Zodis
Siuo
a eju
galé u
i
p i alée u
u e i
nemaza
mokslinj
s o i.
A odo,
jog
misu
kalbininku
pasy umui
Sioje
s i yje
lik iduo i
ei-
ké u
a sik a y i
kai
ku iy
neigiamy
suges iju.
Viena
is
okiu
suges iju,
su-
sida iusi
bene
ySium
su
bal y-sla y
p oblemos
s a s ymu
Ta p au iniame
sla is u
IV
su azia ime,
y a
a,
kad,
esq,
a ybiné
kalbo y a,
sp endzian
Sig
p oblema,
eikalaujan i.
bi inai
laiky is
bal u-sla u
p okalbés
hipo e-
zeés.
Kai kas
uzsienyje
Sia
suges ija
samoningai
s engiasi
iSpus i.
Tokia
endencija,
sakysim,
aiskiai
ma y i
i$
kai
ku iy
lie u iy
nacionalis iniu
kalbininku,
pasi aukusiy
i
Vaka us,
a siliepimy
apie
V.
Maziulio
p ane-
sima'’,
skai y a
Ta p au iniame
sla is y
IV
kong ese
Mask oje.
Taéiau
i
suges ija
y a
niekuo
nepag is a
i
isiskai
nea i inka
a ybinés
kalbo y os
Siandieninés
p ak ikos.
Ta ybinéje
kalbo y oje
bal u-sla y
p okalbés
klausimu
Siandien
lais-
ai
eiSkiamos
bei
disku uojamos
g iez ai
p ieS a ingos
pazi i os.
Tai
aki-
aizdziausiai
ma y i
kad
i i§
miné yjy
S.
Be nS eino
i
F.
Filino
eikaly
bei
juose
andamy
eiginiu.
An ai
F.
#ilinas,
apz elges
i ai ias
Siuo
klausimu
eo ijas
bei
hipo ezes,
ne
ienu
a eju
a i ai
pa eiSkia,
kad
nbal y-sla y
p okalbés
hipo ezé
kaip
isuma
ne u i
i o
mokslinio
pag indo"!®,
o
S.
Be nS einas
pasisako
da
g iezciau,
eigdamas,
kad
nbal y-sla u
p okal-
bes
eo ija
pada é
didele
Zala
sla y
kalby
lyginamajai
g ama ikai.
Ji
s a-
mé
y iné ojus
maisy i
ski ingu
epochy
kalbinius
eiskinius,
edé
juos
i
di b ines
kons ukcijas
i
hipo ezes,
ku ios s abde
sla y
p okalbés
is o-
Tijos
y inéjima’”°.
Kaip
ma ome,
S.
Be n& einas
apie
bal u-sla y
p okalbés
eo ija
kalba
jau
bi uoju
laiku,
kaip
apie
p aei a
kalbo y os
e apa,
no s,
—
eikia
ai
pazymé i,
—
i
Siandien
y a
a ybiniy
kalbininky,
ku ie
da
lai-
kosi
Sios
hipo ezés.
Tad
i
musy
a ybiniai
li uanis ai
siuo
a z ilgiu
ne u-
e y
sa es
a zy i
jokiomis
iganks inémis
p ielaidomis
a
juo
labiau
nuo-
gas a imais,
o
sp es i
$j
klausima
ik
sine
i a
e
s udio,
emdamiesi
s a -
biausia
lie u iy
kalbos
i
Lie u os
p iesis o és
ak ais,
Man
jau
eko
ka a?!
iegai
pap iekais au i
m sy
espublikos
li uanis-
ams,
kad
jie
kol
kas’
eski ia
labai
maza
demesio
bal y-sla y
san ykiu
p oblemai.
Nebeka ojan
o,
kas
jau
bu o
pasaky a
ankséiau,
¢ia
no é-
usi
ik
da
ka a
pab éi i,
jog
oji
p oblema
y a
s a bi
ne
ien
kalbo y i-
niu
a z ilgiu.
Jos
daug
pla esne
eiksme,
m isy
manymu,
ge ai
nusako
sie
p o .
F.
Filino
zodziai:
,,Kaip
beai&kin ume
bal u
i
sla y
kalbu
a imuma,
sa o
Saknimis
neabejo inai
siekian i
olima
p aei j
(bal u-sla y
p oblema
oli
g azu
da
neiSsp es a),
Sis
a imumas,
iSlikes
iki
musu
laiku,
be
abejo,
8
B.
Tl.
Maxwauc.
O
ApeBHeMIMx
OTHOMeHMAX
GaaTHlicKHx
CA@BAHCKUX
ASbIKOB.
Buabmioc,
1958,
20
c p,
Rank a&¢io
eisémis,
19
®.
II.
Ouaun.
Ten
pa ,
p.
125
i
k .
2”
C,
B.
Bepuum ei a,
Ten
pa ,
p.
36.
*
Z .
,,ApyxxGa
Hapogos",
1962,
N .
8,
c p.
259;
K.
Ko sakas,
Li e a ii y
d augys é.
V.,
1962,
p.
102—107.
12
liudija
glaudzia
seno és
bal y
i
sla y
kaimynys e,
mazy
maziausiai
pas-
ku iniaisiais
amzZiais
p ie}
mUsu
e a
i
pi maisiais
mUsy
e os
amZiais.
Si
aplinkybé
y a
nepap as ai
s a bi,
nus a an
sla y
p o é yne.
Nus a y i,
ku
gy eno
kaimynys éje
sla ai
su
bal ais,
eiSkia
a saky i
i
klausima,
ku
bu o
bal u
i
sla y
p o é yné
an oje
pi mo
uks an me io
puseje
p ieS
musy
e a
i
pi maisiais
musy
e os
amiZiais"”.
A gi
Sis
klausimas,
ku j
iSsp es i
jau
kele as
de’im meciy
aip
p i-
myg inai
s engiasi
iek
sla u,
iek
daugelio
ki u
uzsienio
au u
moksli-
ninkai,
mazZiau
y a
ak ualus
li uanis ams
bei
bal is ams?
Juk
kiek ienos
au os
Zmonéms
upi
juo
iksliau
i
pilniau
Zino i
sa o
kilme
bei
p aei i,
ad
i
lie u iai
Siuo
a z ilgiu
negali
bi i
isim is.
I
kai
Siuo
klausimu
yks-
a
iandien
moksle
aS ios
diskusijos,
a ski ais
a ejais
igyjancios
ne
ak-
ualios
idéjinés-poli inés
p asmés,
jose
u é y
ak y iai
daly au i
i
musu
espublikos
li uanis ai.
IS
ik uju,
juk
i
daugelio
esminiy
li uanis ikos
p oblemy
sp endimas
zymiai
p iklauso
nuo
ienokio
a
ki okio
bal u
i
sla u
p o e ynes
lokaliza imo.
Vienaip
os
p oblemos
u é y
bu i
sp endziamos,
jeigu,
sakysim,
lai-
kysimés
adinamosios
,,au och oninés"
sla y
p o e ynes
hipo ezés
(s a -
biausieji
jos
a s o ai
—
daba iniai
lenku
kalbininkai
i
is o ikai
T.
Lé -
Spla inskis,
K.
Jazdze skis,
M.
Rudnickis,
J.
Kos ze skis
i
k .),
pagal
ku ia
sla y
p o é yné
lokalizuojama
a p
Vislos
i
Ode io
a
ne
p ie
Bal ijos
aka iniu
k an u.
I
él
ki aip
as
li uanis ikai
s a bias
p oblemas
ek y
sp es i,
jeigu
p i a ume
Siandien
is
labiau
p adedan¢iai
a ybinia-
me
moksle
isigalé i
eo ijai,
kad
sla y
p o é ynés
eikia
ieSko i
i
pie us
nuo
seno és
bal u
genciu
gy enamojo
plo o,
ku is
,,placia
juos a
auke-
sis
maZdaug
nuo
Nemuno
i
Daugu os
zemupiy
j
y us
i
ku i
laika
siekes
Dniep o,
Volgos
i
Okos
aukS upius"”’,
o
uo
a pu
,,sla y
gen ys
an oje
pi mojo
iks an meCio
puséje
p ieS’
musu
e a
uzemusios
miskinga
lygumu
e i o ija
nuo
Vaka inio
Bugo
aukés upio
iki
Dniep o
idu io
ékmés'*.
Pagal
Sia
eo ija
uo
me u
nei
bal y,
nei
juo
labiau
sla y
gen ys
da ne-
siekusios
Bal ijos
paj i io,
ku iame
gy ene
aka iniai
suomiai-ug ai.
(Sia
p oga
pas ebésime,
jog
kai
kas
pas a uoju
me u
j odinéja
i
m isy
Nemu-
no
a da
esan
suomiskos
kilmés,
o
okiu,
Siandieninémis
aka iniu
sla u
s i imis
ekanéiu,
upiu,
kaip
Visla,
Va a,
Od a,
pa adinimai
aip
pa
nesa
sla i8ki).
Si oks
seno és
bal y
i
sla y
p o é ynés
klausimo
sp endimas,
beje,
jau
u i
am
ik as
adicijas
i
li uanis ikoje
bei
bal is ikoje.
UZz enka
ik
p imin i
miisy
K.
Bigos
i
la iy
J.
Endzelyno
Sios
s i ies
da bus,
ku ie
Siandien
él
pla¢iai
i edami
i
moksline
apy a a
i
da osi
iek
s a iy
a -
gumen u
Sal iniais,
sp endzian
p obleminius
bal u-sla u
is o iniy
ysiu
klausimus,
iek
i
am
ik os
k i ikos
objek ais
yks an¢iose
Siais
klausi-
mais
diskusijose.
Tai
y8kiai
ma y i
kad
i
is
cia
minimy
S.
Be nS eino,
F,
Filino
i
V.
Topo o o
bei
O.
T ubacio o
da bu.
22,
I.
Duan.
Ten
pa ,
p.
129—130.
23
@,
TI.
ODuaun.
Ten
pa ,
p.
133.
%
®,
Tl.
Duauu.
Ten
pa ,
p.
147.
13
KOBBIX
CBa3e€H
AMTOBCKOTO
HapoaAa
C
PyCCKMM,
OeaopyccKuM
4H
Ap.
CAa-
BAHCKUMH
HapoaaMu.
?
Tloa,
KoHely
B
cTaTbe
MepeA
COBeTCKMMH
AMTYaHMcTaMM
cTaBHTCa
3aAaya
Gon ee
MIpHCTaAbHO,
HE*KeAM
AO
CHX
TOP,
W3yYAaTb
A3EIK
HM
Mpo-
MAoe
TaKHX,
HbIHe
COBeplIeCHHO
HCue3HYBINMX
OaATHiicKUxX
TAeMeH,
KaK
ApeBHHe
MIpycbl
M
ATBATH,
a
TakKxKe
OOpaTuTb
OoABNIe
BHUMAaHUA
Ha
143-
yueH e
ASBIKOBBIX
cBa3e
OaATHMICKUX
HapOAOB
C
y po-buHCKuMU
Hapo-
AaMu
B
TAyOOKOM
MpomiAom.
ABTOp
CTaTbH
BbIPaKaeT
HaAeKAY,
UTO
BHOBb
CO3AaHHasT
upH
Mex-
AyHapoOAHOM
kKoMUTeTe
CAaBHCcTOoB
MexaAyHapoaHad
KOMMCCHa
Mo
MCcCAe-
AOBaHWIO
OaATO-CAaBAHCKMX
OTHOLIeHUM
GyAeT
clocoOcTBOBaTh
aKTMBH-
3aljMM
paOoTsI
No
BaxKHeiMM
BompocaM
KaK
B
OOAACTH
CAaBHCTHKH,
Tak
M
AUTYaHMCTUKH.