i anie iy
kalby
iesioginiy
kon ak y
kons a a imas.
Au o iai
Sig
iba
nu-
kelia
daug
oliau
j
pie yéius,
negu
iki
Siol
bu o
da oma,
j
Seimo
upés
baseing,
ku iame
anda
apie
d idesim
bal iSky
upiy
a dy.
Jsidemé ina,
kad
be eik
isi
jie
y a
deSiniajame
Seimo
k an e.
Sa o
uoz u
no ime
pab éz i,
kad
daugumos
jy
bal iSkumas
nekelia
abejoniy.
Kalbininkai,
ypaé
pas a uoju
me u,
y a
pas ebéje
nemaza
bal y
i
i anie¢iy
kalby
leksikos
bend ybiy.
Ta iau
Siy
bend ybiy
aiskinimas
isa-
da
suda yda o
daug
sunkumy,
nes
iki
Siol
ieningai
bu o
laikomasi
nuo-
monés,
kad
bal y
i
i anieciy
kalby
iesioginiy
kon ak y
né a
bu e.
Pie -
y inés
e ninés
bal y
ibos
a kélimas
j
Seimo
baseina,
ku
y a
be eik
neabejo iny
i anieciy
pédsaky,
leidzia
au o iams
da y i
iS ada,
kad
Sei-
mas
kazkada
y a
bu es
bal y
i
i anie iy
kalby
be a pisky
kon ak y
ie a.
Visigkai
naujai
knygoje
sp endZiamas
i
bal y
genciy,
palikusiy
o-
kius
ySkius
pédsakus
AukS u inés
Padniep és
oponimijoje,
olesnio
liki-
mo
klausimas.
K.
Biiga
eigé,
kad
bal ai,
kazkada
gy ene
oli
j
pie y
y us
nuo
Siy
dieny
Lie u os
e i o ijos,
sla y
spaudziami,
aukési
j
Siau-
és
aka us
i
jau
VI—VII
m.
e.
amZiuje
pasieke
daba ines
s i is,
o
uo
pa ¢iu
me u
sla ai
a éjo
iki
Vilniaus
zemiy!.
V.
Topo o as
i
O.
T uba-
éio as
sa o
knygoje
gana
pag js ai
kelia
min j,
jog
s
la y
spau-
dzZiamy
bal y
masinio
aukimosi
nebu o,
o
sla-
ai,
pamazu
sk e bdamiesi
j
bal y
gencéiy
gy en-
as
s i is,
asimilia o
bal us
ie oje.
Ta
pa i ina
kai
ku ie
hid onimy
da ybos
dalykai,
pa yzdziui,
su iksy
iSsidés ymo
eilé,
0
ypaé
ai,
kad
bal iSkus
a dus
u i
labai
maiZi
upeliai
i
nemaZas
skaicius
gy enamy
ie y
a dy,
ku ie
palygin i
g ei ai
keigiasi.
Bal y
asimilia i-
mas
u éjes
yk i
ne
ienu
laiku
i
ne
isu
iS
ka o.
Au o iai
mano,
kad
kai
ku iose
sla y
uzZim ose
bal y
s i yse
asimiliacijos
p ocesas
bu o
ilgas
i
sudé ingas,
g eigiausiai
lydimas
biling izmo
pe iodo.
Hipo eze
apie
d i-
kalbj
pe iodg
au o iai
g indZia
isy
pi ma
bal iSky
ie o a dziy
su
ga-
linémis
-as,
-us
one inés-mo ologinés
subs i ucijos
sla y
kalbose
iks-
lumu.
Misy
manymu,
biling izmo
hipo eze
pa em y
i
kai
ku iy
AukS u-
inés
Padnep és
hid onimy
seman inés
pa elelés,
ikslis
seman iniai
e -
iniai
(kalkés),
p z.:
Basoeexxa
(ku ia
au o iai
lygina
su
lie .
gZuolas,
la .
ozols,
p .
ansonis)
:
i
y6poeuxxa,
Jly6pose ixa;
JTucuuxa||Ponwa
(plg.
usy
auca;
Ponwa
—
i8
i anie iy
zodzio
,,lapé“)
i
jos
in akas
Jo-
nanxa
(plg.
lie .
apé).
Ne
ada,
kai
sla ai
p asisk e bé
oli
j
Siau e,
ju
uzim ose
e i o ijose
da
ilga
laika
bu o
bal y
saleliy,
ku ios
pe
d i-
kalbj
pe ioda
palaipsniui
nyko.
V.
Topo o as
i
O.
T uba éio as
mano,
kad
kai
ku ios
Siy
saleliy
i8liko
gana
ilgai,
ne
iki
an ojo
m.
e.
uks an -
me io
p adzZios.
P iimdami
Sia
eo ija
(o
ja
abejo i
kol
kas
jokio
pama o
ne u ime),
galu inai
iSsp es ume
i
kai
ku ias
ki as
su
bal y
p aei imi
susijusias
p oblemas.
Visy
pi ma
ai
liecia
lie u iy
saleliy,
esan iy
j
y us
i
pie us
uz
Siy
dieny
Lie u os
TSR
e i o ijos
ibu,
a si adimo
klausima.
'
Apie
ai
Z .
K.
Biiga,
Rink iniai
aS ai,
III,
Vilnius,
1961,
p.
740
i
ki u .
223
sp es i
jau
y a
paski a
nemazZa
j ai aus
p o ilio
y inéjimy.
Taéiau
di-
dzioji
dauguma
Siy
y imy
lie é
bal y
i
Pabal ijo
suomiy
ySius,
o
bal u-
Pa olgio
suomiy
kalbiniy
kon ak y
p oblema
y a
daug
mazZiau
y iné a.
V.
Topo o as
i
O.
T ubaéio as
sa o
knygoje
kiek
pla¢iau
aiskina
bal y
i
Pa olgio
suomiy
kalbinius san ykius.
Jy
s udijy
iS ados
da
ka a
pa i ina
jau
K.
Bigos
kons a uo a®
bal y-ma d iy
kalby
iesiogi-
niy
ySiy
bu ima,
plg.
iS
bal y
skolin a
ma d iy
peel’,
pejel’
,,peilis“.
Be
o,
V.
Topo o as
i
O.
T ubaéio as
mano,
kad
bal ai
y a
u éje
gana
in ensy ius
iesioginius
kon ak us
ne
ik
su
ma d iais,
be
i
su
ma iais
(ée emisais)®.
Vienas
pag indiniy
Sio
eiginio
j odymy
bi y
lie-
u iy
kalbos
Zodis
lopsys,
ku j
au o iai
laiko
skoliniu
i8
ma iy
leps
»lopsys;
ka is,
an
ku ios
kabinamas
lopSys“?.
Dél
p iebalsio
§
(plg.
ma d iy
a s)
lie .
lops¥s
negali
bi i
skolin as
i8
ma d iy.
Bal y-suomiy
kalbinius
san ykius
lie ia
i
au o iy
eiginys,
kad
lie-
u iy
(kaip
i
usy,
plg.
udu-xa)
kalbos
impe a y o
o man as
&
y a
a -
si ades
pagal
suomiy
impe a y a,
ku io
o man as
aip
pa
y a
-ka
(-k).
Tai
isi$kai
nauja
i
labai
d asi
hipo ezé.
Jai
j e in i,
ma y i,
eikés
a -
ski os
didesnés
s udijos.
Baigdami
bend esnio
pobiidzio
pas abas,
no ime
pab éz i,
kad
ie o-
a dziai,
ku iy
analizé
leido
au o iams
pada y i
iek
naujy
i
s a biy
i8-
ady,
apsk i ai
iman ,
y a
gana
au en iSki
i
iksliis.
Tai
pi miausia
liecia
bal iskaja
oponimija.
Dél
sla isky
ie o a dziy
au en iSkumo
nie-
ko
ik a
negalime
pasaky i,
nes
monog a ijoje
pa eik y
hid onimy
pa ik-
in i
ie oje,
sup an ama,
negaléjome,
o
i
Sal iniai
(spausdin i
i
ank-
aS iniai),
i8
ku iy
au o iai
juos
émé,
mums
y a
nep ieinami
(i8sky us
P.
MaS ako o
inkinj).
Kad
iks a
iksliy
uz aSymy
i8
ie os
zmoniy,
p ipazjs a
i
au o iai.
Taciau
Si
didelé
yda
y a
biidinga,
apsk i ai
iman ,
isai
musy
oponomas ikai.
No ime
ik
pasaky i,
kad
monog a ijoje
pe
maZai
ope uojama
eZe y
a dais,
ku iy,
iesa,
né a
P.
MaS ako o
inki-
nyje,
be
ku iy,
musy
jsi ikinimu,
galima
bu o
su ink i
i§
j ai iy
ki u
Sal iniy.
I§
lie u isky
ie o a dziy
o my
ne ikslumy
galima
suminé i:
Da upis
up.
—
y a
Dué upis;
Dama
up.
—
y a
Déimé
i
Damé;
Gle ija
up.
—
u i
bi i
Gli ija;
Kyklé
ez.
—
daba
Si oks
a das
nezinomas.
|
ling is ine
li e a ii a
jis,
ma y i,
pa eko
i§
G.
Ge ulio
,,Die
al p eussischen
O sna-
men“
(Be lin
und
Leipzig,
1922),
ku
G.
Ge ulis
emiasi
K.
Baga.
Sa o
°
Z .
K.
Biiga,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1958,
p.
417.
°
Kad
bal ai
y a
u éje
iesioginiy
kon ak y
su
ma iais
(Se emisais),
pas ebéjo
jau
K.
Biiga
(Rink iniai
aS ai,
III,
Vilnius,
1961,
p.
590),
ik
jis
Siuos
san ykius
nemané
bu us
in ensy ius.
Véliau
K.
Bigos
min j
pa i ino
B.
Se eb eniko as
(B.
A.
Cepe-
GpenHukos,
O
HeKoTophx
cmeqax
HcHesHyBIe o
HHAOeBpONelicKo o
A3KIKa
B
WeHTpe
esponeiicko
yac a
CCP, Gausko o
kK
Oas uiickum
sa3iikam,
,,Lie u os
TSR
Moksly
aka-
demijos
Da bai*,
se ija
A,
1,
Vilnius,
1957,
p.
69—71)
i
am
ik a
p asme,
labai
hipo e-
iSkai
V.
Nikono as
(B.
A.
Hukouos,
Henssec apie
s3niku
Tloouns,
<Bonpocn
s3niKo3Ha-
nua»,
1960,
Ne
2, p.
89—95).
;
7
Apie
ai
da
z .
O.
H.
Tpy6aues,
Tp
su oscxux
s umoazo nn:
|.
kak d,
2.
Sidudas,
3.
lopsys,
Lingua
Poznansiensis“,
VIII,
Pozna i,
1960,
p,
236—242.
15.
Lie u iy
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
225

ez.
P ie
Sios
Seimos,
gal
ba ,
p iski ina
i
Ke nauja
up.,
Ke na é
up.,
Ke na as
ez.,
Ke nys
ez.
Tad
upés
a do
Kapua
bal iskumu,
odosi,
né a
pama o
abejo i.
Upés
a das
/Kopxa
dél
jo
neaiskumo
au o iy
y a
j aSy as
ka u
su
Kapa,
be
j
e imologinj
bal isky
hid onimy
Zodyng
jau
né a
j auk as,
no s
u i
ge q
a i ikmenj
lie u iy
a dyne
—
Za na
up.
Be
o,
Gia
ik y
i
Kapa
(p.
109),
Kapenxa
(p.
57).
Idomu,
kad
Lie u os
mies elis
Za énai
y a
p ie
Za nés
upés.
Da
plg.
Za é
up.
i
kaimas
p ie
Sios
upés
Za énai.
Sem6uk,
3em6unxa
(p.
188).
No s
o my
au en ikumu
au o iai
i
abejoja,
be
ik
dél
o
palik i
§j
upé a dj
be
komen a y,
odosi,
né a
eikalo.
Zodzio
p adzios
z
ia
gali bi i
bal y
dialek izmas,
plg.
lie .
Zambas
up.
;
Mop aiixa
(p.
188).
Nu odomas
Koéiubinskis,
ku is
sieja
su
Zio oju,
- o i
(?).
Visy
pi ma
Sis
upés
a das
sie inas
su
lie .
ZaFéius
up.
NaGaposka
(p.
192).
Bal izmy
Zodyne
Sis
upés
a das
y a
laikomas
ienos
kilmés
su
bal y
oponimijoje
labai
daZna
Saknim
lab-
i
lygina-
mas
su
labas
,,ge as“,
o
ki as
os
pa ios
upés
in akas
Jo6paa,
Jlo6paxxa
be
iSlygy
laikomas
bal isko
a do
kalke.
Sup an ama,
Si oks
poZii is
y a
pe
daug
apibend inan is.
Pi miausia,
isus
bal iskus
ie o a dZius
su
Saknim
/ab-
sie i
su
apelia y u
labas
y a
pe
d asu.
Jei
mik o oponi-
mijoje
i
ypaé
gy enamyjy
ie y
a duose
Si okia
seman ika
gali
bi i
i
gana
dazna,
ai
hid onimams
ji
maziau
bidinga.
Lie u iy
Laba
up.,
LabaikS as
up.,
Labazé
up.,
Lab@zis
ez.,
Labé
ez.
i
k .,
musy
manymu,
iksliau
bii y
sie i
ne
su
/abas
,,ge as“,
0
su
lébas
»dauba,
agu a,
slénys,
dubu ys,
a pukalné*.
Del
seman ikos
plg.
Loba
up.,
Lobinis
ez.
Cia
lab-
san ykiuoja
su
lob-
kaip
s( ) a é i
su
s o é.
Jeigu
Dnep o
baseino
upés
a das
Jlo6pas,
Jo6paxxa
i§
iesy
y a
bal i8ko
a do
kalké,
ai
dél
liau-
dies
e imologijos
ji
galéjo
a si as i
i
ig
lobas<*labas,
nes
abu
sin
dieny
zodziai
—
labas
i
Idbas
—
uo
laiku
u éjo
skambé i
pana§iai.
An a
e us,
upés
a da
Jo6paa,
Jlo6paxka
laiky i
bal isko
a do
©
kalke,
ypaé
dél
a ian o
J o6panxa,
u é ume
labai
a sa giai:
plg.
Zlo6pe ixa,
a ian as
Jo6panxa,
ku ia
au o iai,
miisy
manymu,
gana
y-
kusiai
sieja
su
lie u iy
ie o a dziy
gaknim
dubu -
=dubu ys
,,dauba,
slénys“.
O
juk
lébas
i
dubu ys
—
labai
panaSios
seman ikos
ZodZiai,
be-
eik
sinonimai.
Kad
iename
plo e
esanéiy
upiy
a dai
gali
u é i
Saknis
lob-
i
dub -,
odo
i
Dnep o
baseino
upé a dziai
Ja6uye<?
*Lobikis
i
lo6pe xa;
Jo6pux;
Jo6pune.
Pas a uosius
g ei iausiai
eiké y
es i
ne
i8
labas
,,ge as“,
0
i8
dubu -
(dubu ys).
Joma
(p.
194).
K.
Buga
i§
de yniy
jam
zinomy
upiy
a dy
Jowa
ik
ASmenos
in aka
laiké
bal i8ku,
o
isas
ki as
Logas
dél
ju
geog a ijos
mane
esan
sla iskos
kilmés
i
lygino
su
sl.
log
»pik as,
ne ikes“’.
Tu-
in
p ieS
akis
ecenzuojama
eikala,
ku is
zymiai
iSple ia
bal i8kos
hid o-
nimijos
papli imo
ibas,
galima
isiSkai
su ik i
su
au o iais,
kad
i
ki y
®
K.
Biiga,
Rink iniai
aS ai,
III,
Vilnius,
1961,
p.
530.
15*
227
)Kepap
(p.
188).
Bal izmu
laikomas
su
klaus uku
(apie
ai
Z .
auks-
éiau).
i
Komen a uose
apie
hid onimus
su
galiine
—o
(p.
126)
upiy
a dai
Ta o,
Cmep o
i
7Kepdo
y a
g upéje
hid onimy,
ku iiios
au o iai
laiko
su ie o a déjusiais
g ynais
apelia y ais:
/Kepdo,
['pa3e,
Ta e,
Cmep o,
Cyxapo,
Iponac e,
Py6ex,
Koaodese,
Jlo4w,
Cou,
Koxow
i
k .
Nesunku
sup as i,
kad
ai
sla iSki
apelia y ai
(scepdo
,,ka is“,
epa3e
,,pu as“,
za o
,,kamSa,
g indinys
pelkéje,
kilg inda“,
cmep o
-,,mi is“,
cyxapo
,dzZiu esis“,
nponac o
,,bedugné“,
py6ex
,,siena,
iba“,
Kozodeze
,,Suli-
nys“,
dow
,,duk é“,
cow
,,apuokélis“,
koxow
,, usy
mo e s
seno inis
gal-
os
papuoSalas?“).
Jeigu
bal izmy
zodyne
[a e,
Cmep o
i
/Kepdo
bal is-
kais
laikomi
a sa giai,
su
klaus uku,
ai
is
komen a y
skai y ojas
neabe-
jodamas
sup an a,
kad
ai
sla iski
ie o a dziai.
Tad
ku iuo
aiskinimu
ike i?
:
Dél
Cmep o
da
pasaky ina,
kad
j
bal izmy
Zodyna
jis
j auk as
be
pama o.
Lyginimas
su
lie .
Sme upis
éia
nieko
nepadeda,
nes
Saknis
sme -
lie u iy
kalboje,
o
ypaé
keliy
mazZy
upeliy
a duose,
y a
palygin i
nesena,
skolin a
i8
sla y.
Taip
elgian is,
bal isku
galima
bii y
laiky i
ne
ik
Cmep o,
be
i ,
pa yzdZiui,
Py6eo
(p.
125),
ku is
au o iy
y a
pa-
eik as
a p
ki y
hid onimais
i usiy
apelia y y
ka u
su
Cmep o
(p.
126).
Dél
py6ex-
plg.
lie .
Rubézius
up.,
RubéZupis
up.
Misy
ma-
nymu,
hid onimas
Py6eo
bal isku
nelaikomas
isai
pag is ai.
Panasiai
a si iko
i
su
Seimo
baseino
upés
a du
)Kagunka.
Kalbé-
dami
apie
bal y-i anie iy
iesioginiy
kon ak y
bu ima
(p.
231),
upé a dj
)Kaduxka
au o iai
pa eike
Seimo
baseino
bal isky
hid onimy
sa aSe,
a-
€iau
j
bal izmy
zodyna
jo
nej auké.
Maza
o,
jis
kazkokiu
biidu
a sidu e
sla isky
hid onimy
Zodyne,
ku
y a
laikomas
kilusiu
i§
sl.
*zad-.
Upés
a das
My exep
y a
i
bal i8ky,
i
sla isky
hid onimy
e imolo-
giniame
zodyne,
no s
abiem
a ejais
emiamasi
K.
Bigos
nuomone
apie
sla iska
Sio
a do
kilme:<sl.
*My u-o#eup.
Mums
odosi,
kad
Siuo
a -
eju
K.
Bios
nuomoné
kaZin
a
besalygiSkai
p iim ina.
An ojo
kompo-
nen o
-esep-
lyginimas
su
sl.
-acup-,
ku j
K.
Biiga
anda
ik
asmen a -
dziuose,
dél
seman ikos
kelia
labai
im y
abejoniy.
Be
o,
ne isai
aiSku,
kaip
sla i8kas
a das
*My uscup
sla y.
kalbose
galé y
pasikeis i
ij
My-
ewxep.
Jei
u ima
gal oje
liaudies
e imologija,
ai
jos
eikimas
g ei iau
galéjo
bi i
a i kS¢ias.
An ojo
komponen o
-exep
ySis
su
lie .
éZe as
y a
gana
aki aizdus.
Kad
upiy
a dai
gali
u é i
leksema
eze -,
odo
Sie
lie u iy
upé a dziai:
Eze -élé
(d i
upés),
EZe -élis
(SeSios
upés),
Eze -ys éia,
Eze -é akis,
EZe -uona,
Ezé -upis
(penkios
upés),
Eze -dpis.
Dél
my -
plg.
(?)
Maudciu is
up.
Sj a
galé ume
p ikiS i
i
dél
bal izmy
Zodyno
pilnumo.
Ka ais
buna
ne
isai
aisku,
kokiais
k i e ijais
ado audamiesi,
au o iai
iena
a
ki a
hid onima
j auké
a ba
nej auke
j
Zodyng.
Sup an ama,
Gia
ne u ime-
gal oje
y
a ejy,
ku iuos
au o iai,
ibojami
da bo
emos
i
medzZiagos
iikumo,
samoningai
aplenké.
(Nemuno,
Daugu os,
i$
dalies
Vaka inio
Bigo,
Okos,
AukS u inés
Volgos
baseino
anden a dziai,
aiSkis
apelia y-
229