scieee Open visual document viewer

Prieveiksmiai su formantu „-(i)ai“ šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse

E. Grinaveckienė

Full text

LIETUVIU LABOS MORFOLOGINE SANDARA IR JOS RAIDA Lee BE THUewii0-s TSR MOCSLU ACADEMIA -PRICEIPOSIAI SU FORMANTU -(i)ai SIAURES VAKARU AUKSTAICIU PUNES! E. GRINAVECKIENE 1. Ob a P ie eiksmiy su o man u -(i)ai Siau és aka y auk& ai iy a mése, como em i mui os ki y lie u iy idiomas a miy, é bene p incipalm- en e. Dazo men- e eles são doados biid a dziy, eciau i8 daly iu. i Kiekyienas g aduiado bidkiemenis bidwa dis no malmen e em seu p ie eiksmij, i exemplo: baisus baisiai, d asus : d @siai, ké Sas : ke sai, kligas kligai, pél- : : Sas : palsai, iScias : uS¢iai, Za igus : Za igiai ,,ge u zingsniu (: a mis kumélé Za giai ai, em as seguida nespéju). I§ nelaipsniuojamy bud a dziy (p z. : bdsas, kni ipscias, méklas ,,mikius, péscias, ai as) p é eiksmiai o man u su -(i)ai ge almen- e não azemomi, aciau jy pas ou, exemplo.: be gédzias : be gédZiai. I§ mui osskieme- niy bid a dziy p ie eiksmiai su o man u -(i)ai azem-se menos. Assim é da pa e i§ odél que i a plu alida- de y bid a dziy (p.g., da iniai p essagom- su is -inis, -ainis, -y is, -é as, -uo as, p ieSdéliais po-, p o-, p ie isi sudu iniai) oda nãoipsniuojam. i Dazãos Mais Comidos Sie daugiaskiemeniy iS biid a dziy aze p ie eiksmiai: abeja iskai,, idu inis- kai* mes gy énam abeji iskai), akylai, aklinai, balzganai, (: be eikalingai, ga a ai, ge okai (i ge okai, e .), ki éniskai, ligi is ai, mélynai, nezZmoniskai, pa i su inixkai, aud6nai, sa 6 iskai, olokai (i oldkai, e .), apyblogiai, a kampiai,,n- uoSaliai padék ios (: as is a kampiai, que aikai nep iei y), nuoda biai,- ,da b8 iai* ele mui o nuoda biai iskg az), nuo akiaj (: p akasé agi e nuo akiai), paskliuddnia- i,nuolaidziai* j ilei iéla (: paskliu6 kiadniaiji ainda assim knisa), lygmaliai (: ,lygiai su k aS ais (: ojé puodynéje aukq bii o gmaliai, Ly ago a o nusligo). ' S aipsn- yje nag inéj- ami p ie eik- smiai su o man- u -(i)ai, u ilizad- os Siau és aka y aukS aig- iy a mése, iSlaikand- iose lie u iy li e a i i- nés kalbos ki éio luga e p iegaid- e. Tomis a mém- is ala-se plo e, es ando en e Smalininky, Vadzgi io, Gi kalnio, Ski snemunés. 12% 179 Bene é p incipal- men e mul idias- kiemeniy p ie eik- smiy com o man- u -(i)ai, pada y y i8 daik a a- diniy bid a dz- iy, u in¢iy p iesaga -iskas. Dalies y p ie eik- smiy leksiné eikSmé é mui o desc en- d in a e a as usi do eikSmés ZodZiy, i$ ku iy eles aze , наприме- р.: pe kanis- kai,,labai~ (: pe k ini- skai Sdl a), piemenis- kai,,neap- gal o ai, Siniskai,,l- abai, élniskai,,labai. : I§ daly iy pada y y p ie eiks- miy com o man u -(i)ai pasaiiko nedaug. Po kele a jy é a si adus- iy i8 eikiamosi- os e não iekiamosi- os uSies esamojo e bi ojo ca inio empo daly iy, e ambém i8 eikiam Z ybés daly iy, например.: a sakanéi- ai,,labai bem, Sn@bzdan- éiai, Snibédanéi- ai, §na anéiai- ,¥gian iai; papaikusia- i,,labai* ( (: empo padéikusiai g ei béga), pagédusiai- ,,labai* (: pélkéje uodG pagédusiai da ig), papaikusia- i,,sma kiai* (: papaikusiai Sékauja), pasiii usiai aikai as - labai (:Suo pasi i usiai pik as), pasélusiai,- labai* (:pasélusiai misés kdnda), neapsdko- mai, g ylabai ((:sime já ybyneadk- omai), nesusapsa- i, zén idig* (kam: gy u inam- e néciama- i), su e ama- jande (:su isama uésida o), nem nem nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, ,descomp amai* (:nesup as inai, a ¢ia o d, i klas), a ne bi inai (: lékia j miés a, sp dudzias ne bi inai), paka é inai, uz ek inai. P ie eiksmiai, aze i8 a-kamieniy bid a dziy, nãoekiamosios iies esamojo e bi ojo ca inio empo daly iy, e ambém eiki iSamybés daly iy, em o man a -ai; o man a -iai em p e eiksmiai, aze is udo ki y biid a dZiy e daly iy. ISj ia cons i ui Salia d i ai,, i miai®i- m e senai,,seny ai* di e en e eik8me consumidos p e eiksmiai d dciai,sma ki- ai, mui o e senai,,p ie mui o empo. Pode-se coisa que d aGias e an igamen e, u edami di e en es o man us e sa a ankiSkas eikSmes, é apa ece ade não is d d as e sénas, e i$ ou o kamieno o mas, ku iy Siuo empo in es igamaja- me plo e já né a, zg.: d dciai galéjo apa ece i8 *d d jas~d- ééias; plg. mais d égalys?. . Teisybé, i iamosias ansmése apasci o aquelas mesma Saknies p ie eiksm- iy, pa alelag - e iai i su a ojamy o man u -ai, i su -iai, po exemplo.: iSlaidai e iSlaidziai, acilmen e e le ig iai, di e ido e li ksmiai. Taéiau Siose a mése biid a dZiai, ku iy ie p e eiksmiai aze , no malmen e i em d iejy i8 kamieny (a i u) o mas, ex.: iSlaidas i iSlaidis, le iguas 1 le is, li iksmas e aleg mis- .-Tokiy casosy, quando i8 do mesmo kamieno bid a dz- io bi y doados p e eiks- miai e com o man- u -ai, e com -iai, né a Is o mos y - y, que e Salia sénas, d ii as seniau ainda u éjo bi i ou as i biid a d- ziy o mas, i$ ku iy aze p ie eik- smiai seniai e d aéiai, 2 Salia seniai Siau és aka yS- ai iy a mése auk u ilizado da p ie eik- smis e nepé se- niai, da . plg. J. O ebski, G ama y- ka jezyka li ewski- ego, III, Wa sza- wa, 1956, § 647. 180 Não odos Sio o man- o p ie eik- smiai na á ea es udada ago a em g e a Zodzius, iS ku iy eles galéjo bi i aze , ex.: nepé se- niai, ap ek in- ai, nak inai, nesup a- s inai, uz ek in- ai, sausgéla- i, saussai, sem piliy* (: odo kdulus gélia sausgéla- i), sausmi - kai, sausmi - kai, sem água* (: is k i dl- ug j spi i gm- i kai). Isso mos y - y, que pelo menos pa e Sig p ie eik- smiy galéjo e ne u é i seu Saknies biid a d- Ziy ou daly iy e, al ez bu , su gido no a de aco do já esandius Sio p ie eik- smiy da ybos ipo exempzi- us. Se p ie eik- smiai com o man- u -(i)ai e es á bu e bud a d- Ziy be a dés giminés ienaska- i os ie inink- ai®, isso úl imos exempZi- ai, e ambém odos p ie eik- smiai i$ daly iy, indica que éliau p ie eik- smiy da yba galéjo yk i sa a an- kiSkai, . y. y. o man - as -(i)ai oi adiciona- ndo di e am- en e a bid a dz- io ou daly io kamieno. Kad alguns o man- o -(i)ai p ie eik- smiai i8 ik o galé y bi i naujesni da iniai, i8 pa es indica e jy desc i e- nd in as gal ininis ki éiação (abygaliai, abySaliai, abypusia- i). ou o Um p ie eik- smiy são usados e p ielinks- niSkai, ex: abygaliai (:na@mas j eng as abygaliai e eles gy éno aby galiai namo), abypusiai (: kélias médziais nusodj - as abypusiai e abypusiai kélio s o éjo ka ei iai), abySaliaj (:abysali- aj élia os nukabiné- os i aby Siyiai kélio s o éjo masinos). Ti iamsi em a mése oco e e alguns j a din- és Saknies p ie eik- smiy, u inéiy, di e en - emen e do isy ki y Sio ipo da iniy, i ap - adj o man- a -ai, наприме- р.: kaddi,,se- niai p aei yj- e, ik di (i ik dis), isdi, né S di né an di (: mes j éiipes j jk i e, o jiné S di né an di). Ao Sio ipo an e eik- smiy de aco do seu daiba e ki ia ima a ibuíni e alguns Sakninio ki iação an e eik- smiai, como pi mai (i pi mdi, e .), ápido (i g ei ais, g ei ), pé nai, uzpé nai (i dzZpe n- ai). Dalis p ie eik- smiy é usada lie u iy li e a ii - inéje alboje, em ou as a mése e nos elhais aS uos, só les einé e me idiné- ye lie u iy kalbos a miy plo o pa e e li e a ii - inéje alboje alguns jy são supe iad- os com i aga- le p iegaide ( i ap- adé p iegaidé j i aga- le galéjo iS i s i ak u iniy galiiniy Siy*, du an e o plg. Ik. jié<jie, ués< d- os i i iamo- jo plo o ie, eles, juo, jd~ja, ka @ ~ka a, ands ~ ands, Si gs ~ Si as e pan.5). Alguns i8 miné y p ie eik- smiy a mése em ainda e g e imin- es o mas com p idé in- émis gal iném- is, exemplo. : Salia kaddi, pi mdi, pé nai e kaddis, pi mdis, pé nais (-s Gia galéjo bi i p idé as e mui osis- kai os jnaginin- ko pa yzdzi- u). T i ap - adis Siy p ie eik- smiy galiiniy ki cia i- mas, e ambém g e imin- és jy o mas, a é Siol coloca kalbinink- ams abejoniy del seu kilmés®. 3 Pig. J. Endzelyn- as, Bal y kalby sons e o mas, Vilnius, 1957, § 424; J. O ebski, G ama y- ka..., III, § 656. 42 . Z. Zinke iéi- us, Lie u os- iy kalbos j a dZiu- o iniy bid a dZ- iy is o ijos b uoZai, Vilnius, 1957, p. 22, 24. 5 Z . E. G ina ec- kiené, Li uiy kalbo y - os klausimai, . 1, Vilnius, 1957, p. 153, 157, 158; plg. 10. Ceuxyc, Tosop cesepo-s- anaqunix Kancos, aBpTope- d. AHCC., Buapnioc, 1955, p. 8. 6 Pig. J. Endzelins, La ieSu alodas g ama ika, Riga, 1951, § 473; J. O ebski, G ama y- ka..., III, §§ 657658. 181