Žemaitiškos morfologinės ypatybės Šakynos tarmėje

LIETUVIV KALBOS MORFOLOGINE SANDARA IR JOS RAIDA La Ee Uvrous AAS UR MOK SLi AKADEMIJ-A ZEMAITISKOS MORFOLOGINES YPATYBES SAKYNOS TARMEJE A. JONAITYTE Gretimos tarmés visada viena kita Sick tiek veikia. Tas poveikis bina nevienodo stiprumo ne tiktai vienos tarmés kitai, bet ir dviejy skirtingy tarmiu tretiai. Tos ar kitos gretimos tarmés. poveikio stipruma nulemia jvairiis istoriniai, ekonominiai ir kalbiniai faktoriai. Ypaé stiprus kaimyniu poyeikis pastebimas vadinamosiose pereinamosiose tarmése, kuriy plote susikerta daug skirtingy gretimy tarmiy ypatybiy: fonetiniy, morfologiniu, leksiniu ir sintaksiniy. Viena i tokiy bidingesniy pereinamyjy tarmiy yra ir Sakynos! tarmé, kurios morfologijos ypatybiu santykis su gretimomis Zemaitiy tarmémis Cia ir nagrinéjamas. Tiriamosios tarmés pagrindas yra‘ aukStaitiSkas, todél i8 esmés aukStaiti8ka yra ir jos morfologijos sistema: ji artima gretimy Siaurés vakaru ir vidurio aukStai- ¢ciu tarmiy morfologijos sistemoms. Skirtumai atsiranda daugiausia dél vakarine dali, o kartais ir visa tarmés plota uZkliudantiy Zemaitisky ypatybiy. Naujesniosios i ju vartojamos Salia seny aukStaitiSky lytiy kaip daznesnés ar retesnés gretiminés formos, senesniosios yra apémusios visa tarmés plota ir neretai visai i8stiimusios auk’- taitiSkas formas. Ne visada galima tiksliai pasakyti, ar atskiros formos j Sakynos tarme atéjusios i8 Zemaitiy, ar susiformavusios savarankiSkai ir tiktai pana¥ios j atitinkamas Zemai¢iy formas. Ypat sunku nustatyti tikraja kilme tokiy apra’omosios tarmés formy, kurios vartojamos ir gretimy Zemaiéiu, ir Siaurés vakary, ir net vidurio aukStai¢iy. Pagaliau atskiros retesnés morfologijos ypatybés, galimas daiktas, i§ seno yra buvusios Sakynos tarméje, bet iki Siol joms Gia iSsilaikyti padéjo tokios pat gretimy Zemaitiy tarmiy ypatybés ir todél atrodo, tartum jos bituy atSjusios i8 Zemaitiy. Dél to straipsnyje daugeliu atvejy tiktai nurodoma, kad ta ar kita tarmés ypatybé yra tokia pat kaip gretimy Zemaitiy tarmiy, bet ar ji tikrai atéjusi if Zemaitiy — nenustatoma. Be Sakynos tarmés Zemaiti8ky morfologiniy ypatybiu, straipsnyje stengtasi duoti ir pastebétas gretimy Zemaitiy tarmiy aukStaitybes. ZemaitiSkos ypatybés nagrinéjamos nuosekliai pagal kalbos dalis. ' Bendru Sakynos tarmés vardu vadinamos visos Latvijos TSR pasienio Siaurés vakary aukStaitiy Snektos, kuriose veikia visuotinio kiréio atitraukimo désnis (Zagarés, Skaistgirio, Kruopiy, Sakynos, Gruzdziy miestéliy apylinkés). 165 Daiktavardis. Vakariniame tarmés pakraStyje (Auksutiai, Kruopiai, kartais ir Sakyna) atskiry ia-kamieniy daiktavardziy vns. kilmininkas ir Sauksmininkas turi iu kamieno formas, pvz., vns. kilm.: kripaus, raifaus, séfaus, spalaus; vns. Sauksm.: kripau, raifiau, séhau. Sios iu kamieno formos vartojamos Salia daZnesniy ia-kamieniy. Gretimose Zemaitiy tarmése (KurSénai, Papilé, Akmené, Vegeriai) iw kamieno formos Siuo atveju vartojamos labai platiai, todél atrodo, kad i Sakynos tarmés vakarine dalj jos bus uZneStos i8 Zemaitiy. Toje pat Sakynos tarmés ploto dalyje pastebimas ir kitas Zemai¢iams biidingas reiSkinys: j atskiry é kamieno daiktavardziy vns. paradigma yra jsibrovusios i kamieno vardininko formos, pvz.: katis, ki'tis, upis, 0 i i kamieno vns. paradigma retkartiais isibrauna é kamieno vardininko formos, pvz.: d'nte, d'nkite, vi'té. Apie Kruopius, Auksutius, Sakyna ir net Dilbinus a-kamieniy daiktavardZiy su priesaga -ukas vns. vietininkas Salia aukStaitiskos formos retkaréiais turi ir Zemaitiska su galiine -vo (~ -o), pvz.: blu:dfukuo, dafitkuo, laukitkuo Skn, kakitko Dilb. Plg. kalittkuo, suodiikuo Kr, egliidkuo Akm, dafZokuo, kaliidkuo Ver. ia kamieno daiktavardziai kéIs, vé-jes, vé-ins, kaip ir gretimose Zemaitiy ir Siaurés vakary aukStaidiy tarmése, vns. galininke turi galiine i (ké'li, vé-ji || vé-je, vé'lni), atsiradusia pagal tuos ia kamieno daiktavardZius, kurie Gia désningai turi -i (kirvi, j@uti). 4 Aréiau Zemaitiy ribos (Kruopiai, Auksutiai, i8 dalies Sakyna) ia, i ir priebalsiniy kamieny vns. vietininkas gana daZnai Salia aukStaiti8ky formy su galiine -y(je) turi ir formas su Zemaiti§ka galiine -ie (~é), pvz.: gfdvie, mé-die; né‘sie, pirtie, vandenie. Plg. luopsié, miolie, viejie Kr8, gardélie, svirtie, pirtie Akm, bir rie, mienesie, pirtie® Vgr. Tose patiose Sakynos tarmés Zemaitiy paribio vietose moteriSkosios giminés i ir priebalsiniy kamieny daiktavardZiy dgs. vardininkas ir galininkas retkarGiais turi Zemaitiskas ¢ kamieno formas: d'ntes, d-okstes; dikteres, sé-seres (plg. Sirdes, tintes Kris, ZOusts Akm, av‘s, kliet’s Vgr), 0 dgs. vietininkas — gretimines zemaitiSkas formas su -iese ( ~ -ése), pvz.: akies(e), dnksties(e), séseries(e) Skn, Krp, klété-s(e) Zg. Visy kamieny ir visy linksniuojamyjy kalbos daliy moteri’kosios giminés dgs. vietininkas Salia formy su galiine -os(e) turi ir daZniau ar retiau pasitaikandias gretimines formas su galiine -uos(e), pvz.: dkuos(e), pievuos(e), raokuos(e) Skn, jdujuos Darg, piisuos Dilb. Visai toks pat rei8kinys pastebimas ir daugelyje Zemaiziu tarmiy (KurSénai, Kaunatava, Saukénai, retkaréiais Akmené ir kt.), kur moteri’- kosios giminés Zodziy dgs. vietininkas greta savo tikrosios turi ir vyriskosios giminés forma. Atrodo, kad formy su -wose atsiradimui Sakynos tarméje pradzia bus davusios zemaitiy tarmés. Galima dar paminéti, kad savo ruoZtu i8 Sakynos tarmés vietininko formos su -uose kartais sugrizta ij kai kurias gretimas Zemaiciu dounininky Snektas, pvz.: dédélous véitéus ~ dideliuosé viétuose Ver (Giepaitiy k.). I tas Zemaiciy Snektas retkartiais persimeta ir aukStaitiska a, ia kamienu dgs. vietininko forma, kurios galiiné -uos(e) foneti8kai nepakinta, pvz.: méeskitos, tdukiios, ve- * Del Siy formy kilmés Zr. MW. Kasmaycxac, Coxpamenne ynotpe6nenna umen CYWAECTBHTeABHEIX C OCHOBOH Ha i B JIMTOBCKOM A3bIKe, «Bonpochl caaBAHCKOrO sA3bIKOsilaHHA», T. 5, Mocksa, 1961, p. 82—89. 166 laGhos ~ Veldiciuose Vgr (Giepaigiy, Velaitiy, Aukstuju k.), kriopitios ~ Kruopiuosé Akm (Sablauskiy k.). Tuose pat paaukStaités kaimuose retkartiais pasitaiko ir aukStaiti$ky visu kalbos daliy dgs. naudininko ir inagininko formy be galiinés -s, pvz.: jauném (Giepaitiai), Spuoka'm (AukStieji), vi-tim (dgs. in.) Velaitiai, pisém (dgs. in.) Zuoliem (dgs. in.) Giepaitiai, laukd-m (Mentiai), Sakém (Sablauskiai). u-, iu-kamieniy daiktavardziy vns. vietininkas Siose Zemai¢iy Snektose turi galine -wo, pyz.: véliéu ~ Vilniuo, térgéu. Tatiau visuose paaukStaités dounininky kaimuose retkarGiais pasitaiko ir auk8taiti8ky vns. vietininko formy, pvz.: véddi (Giepaitiai). j Biidvardis. Daug ypatybiy, bidingu gretimoms Zemaiéiu tarméms, turi ir Sakynos tarmés bidvardis. Pavyzdziui, daugiaskiemeniy bidvardziy vns. naudininkas paprastai Salia senos ivardinés galinés turi ir reciau vartojama daiktavardine (li-tiagam \\ li-tingui, plg. gailingam || gailingu’, svetimd’m || svétimu’ Kr8), ia kamieno biidvardZiy su galiine -ias vns. galininkas turi gretimine forma su galiine -i (pé'Sce || pé-sti, staée || stati, tusée || tusti), bidinga gretimoms Zemaiciy tarméms, o é kamieno bidvardziu didelé, deSiné, kairé vns. kilmininkas, vietininkas, dgs. naudininkas, jnagininkas ir vietininkas Salia é-kamieniy turi ir gretimines io-kamienes formas, pvz.: didelo's || didelé-s, déxiné: \| désifio-, didelé-m(s) \| didelé-m(s), didelé-s(e) \\ didelo's(e). Salia senosios u kamieno bidvardziu yns. kilmininko formos tarméje kartais jau pasitaiko ir gretiminé ia kamieno forma (Ji*gaus || li-ge, sw'raus || sire), ia kamieno formos galéjo susidaryti patioje Sakynos tarméje, bet galéjo ateiti ir i§ gretimy Zemaitiy tarmiy (KurSénai, Papilé, Akmené), kuriose u ir ia kamieny budvardziy formy vienodéjimas yra pazenges Zymiai toliau. VyriSkosios giminés aukStesniojo laipsnio bidvardZiy vns. naudininkas ir dgs. vardininkas Salia senujy formy turi ir gretimines ia kamieno daiktavardZiy formas (aukstesid'm \| auksté-shui, dukstesni || aukstéSnei). Moterigkosios giminés aukStesniojo laipsnio bidvardZiu vns. kilmininko, vietininko, dgs. naudininko, inagininko ir vietininko senasias formas baigia i8stumti atitinkamos io kamieno formos, pvz.: bdlteSfio's || baltesné's (ret.), balteSfo- || baltesné'(ret.), baltesid-m(s) || baltesné-m(s) (ret.), balteSiio‘m(s) || baltesné-m(s) (ret.), baltesfios(e) || bdltesné-s(e) (ret). Visi Sie aukStesniojo laipsnio vyri8kosios ir moteriSkosios giminés bidvardZiy linksniavimo bruoZai yra bidingi ir gretimoms Zemaitiy tarméms, plg. baltésfiu’ (vns. naud.), baltésne’ (dgs. vard.), balteSfiios (vns. kilm.) Kr8, séneSfiios (vns. kilm.) Pp. Vyriskosios giminés aukStiausiojo laipsnio bidvardziy vns. vardininkas turi galiine -is (gefd'usis), naudininkas — daiktavardine galiine -wi (geFd-uSui), t. y. kaip ir gretimose Zemaitiy ir vidurio aukStaitiy tarmése, pvz.: baiSda'usis, auk SEdusui Dnr, did2é-usis, gefd'usu Kr8, joud2a-us's, poikdus's Pp. Bet vns. galininkas kaip ir Zemaitiy tarmése turi galiine -i, pvz.: gefd'usi (plg. didiausi Kr8, baisd‘us' Vgr), ir skiriasi nuo vid. aukStaitiy, plg. skafid-use Dnr. Tu bidvardziy dgs. vardininkas taip pat kaip gretimose Zemaitiy tarmése turi daiktavardine galine, pvz.: il@d-usei (plg. didZd'use’ Kr8, ramd-usé’ Pp, gefa'usé Akm). 18 w ir ia kamieny bidvardziy padaryti ivardziuotiniai bidvardziai Salia désningy aukstaitisky formy kartais turi ir tokias, kaip gretimy Zemaitiy dounininky 167 arba dinininky, pvz., vns. vard.: éiski-sis || aiskésis*, tamsi‘sis || tamsésis; Zali‘sis (plg. smélki's's, stémbi'sis Pp, siinki:sis, nauji's's, Akm, “astri-sis, brangi-sis, Zali-sis Ver, briimgé-sis || brungésis, grazéesis* Kr); vns. gal.: grazi:ji || graze-ji; Zali’ji (plg. smolkt'j' Pp, tinki-j', tasti:j!, Akm, bringt:j', prasti-j'® Vgr, gra-Zi-ji Kr’). TvardZiuotiniy bidvardziy vns. naudininkas beturi tik daiktavardine galiine kaip ir gretimose Zemaitiy tarmése, pyz.: aukstojui’. Zemaitiskos darybos yra Sakynos tarmés vns. Vietininkas, pyz.: juodamé:je? (pig. didemi‘jie, Kx8, dideméijie Pp, dedeméj‘ Vgr). Dgs. vardininkas ir naudininkas kaip ir gretimose Zemaitiy tarmése turi daiktavardines galiines, pyz.: baltiejei, baltiesdm(s)*. Beje, daiktayardiné dgs. vardininko forma jau vartojama ir gretimoje vidurio aukStaitiy Daunoravos tarméje (geriejei || gerieji), bet, galimas daiktas, ji ten pateko i Sakynos tarmés. Tiriamosios tarmés ploto vakariniame pakraStyje (Auksutiai, Kruopiai, kartais ir Sakyna) neivardZiuotiniy vyriskosios giminés biidvardziy ir jvardZiy dgs. naudininkas kartais turi i§ Zemaitiy atéjusias gretimines formas su galiine -im/(s), pvz.: didelim(s), mazim(s), tim(s), visim(s), plg. anéms, jaunéms Pp, geri'ms || gerims Kx8, patéms, jaunéms Akm, ketéms, Jjauném, mazéms V gr. Skaitvardis. Arviau Zemaitiy ribos (Sakyna, Auksuéiai, Kruopiai) skaitvardzio di, dvi kilmininkas, naudininkas, inagininkas ir vietininkas kartais turi Zemaitixkas gretimines formas su i: dviju', dvim(s), dvim(s), dvijuos(e), dvijo's(e). SkaitvardZiai nuo 11 iki 19 padaromi su 2 formantais: -lika ir -leka. Formantas -lika daugiau vyrauja rytinéje tarmés ploto dalyje (Kyburiai, Skaistgiris). Plg. vidurio aukStaitiy joni8kietiu dvi‘leka, tréleka. Vakarinéje dalyje, t. y. argiau Zemaitiy ribos (Kruopiai, Sakyna, Auksutiai, Siupyliai), vartojamas formantas -/eka. Plg. vi'fi'leka, dvi'leka Kr8, dvi-lek, tri-leke Pp, veifigulek* || viiéulek*, dvi:lek¢ Akm, veinéulek# || viidulek* Vgr. Tiesa, formantas -lika retkaréiais pasitaiko ir kai kuriuose paaukstaités Zemaitiy kaimuose, Ppvz.: devi.fitiolek*, peakiiolek« (Giepaigiai, Velaigiai). Salia skaitvardzio viemioleka || -lika (plg. vidurio aukStaitiy, pvz., Daunoravos venuoleka) labai platiai vartojama ir forma vieftioleka || -dika. Forma su minkstu n kaip matéme i§ pavyzdziy, vartojama gretimose Zemaitiy tarmése. Kelintinio skaitvardzio trecias, treciasis vns. vardininkas ir galininkas pazemaitéje (Sakyna, Kruopiai, Auksutiai, kartais net Dilbinai) gana daZnai turi Zemaitiskas gretimines formas tréc, treti'sis, tré-ti, tréti‘ji. Plg. tréti, tréti7ji Kr8, trétivs's Pp, trét', tréti-s's, tréti-j’ Akm. Tardis. Ivardziu dns, jis, kas, katras, nieks, sis, tds, tatras, viskas vns. inagininkas be tokiy formu, kaip Ik., turi ir po kelias da%nesnes ar retesnes gretimines formas SU -m, PvzZ.: dnuo || dnuom || dnum, jiio \| jlom, ki || kitom|| kiim, Sto \\ Som || Sim.. Vns. jnagininko formos su -m platiai vartojamos ir gretimose Zemai¢iy tarmése * Tokios formos pasitaiko apie Siupylius, Auksudius, kartais Sakynga, t. y. prie Zemaitiy dinininky kurSéni8kiy ribos, ‘Dar i. Z. Zinkeviéius, IvardZiuotiniy bidvardziy istorijos bruozai, Vilnius, 1957, p. 83. 5 Nejvardziuotiné forma: prdsc, pra-dée. ® Del prieSgaliininio skiemens -ojkilmés Zr, Z. Zinkeviéius, min. veik., p. 93—94. 7 Del kilmés Zr. K. Apuuc, Mepesog TpaMMaTHKH JMTOBCKOTO S3bIKa HCHOVIHennplit K. Byra, Merporpag, 1908—1916, p. 149. ®* Del jy atsiradimo Zr. Z. Zinkev.igius, min. veik., p. 83—85. 168 (KurSénai, Papilé, Akmené, Vegeriai). [vardZiai dns, kic, tds ir skaitvardis viens vakarinéje tarmés ploto dalyje, pazemaitéje, gana daZnai turi Zemaitigkas gretimines vns. vietininko formas dnem(i), kitem(i), tém(i), vienem(i). Sios formos net su fonetiskai nepakitusia Zemaitiska galine, atrodo, yra atéjusios i8 gretimy dounininky tarmiy, plg. dnem< kitem?, véinem*, tem? Vgr; tém®, véiném?, éntrém’ Akm. Dél dgs. naudininko formy su -im(s) Zr. 168 psl. ; Ivardziu dns, katras, sis, tas, tatras dgs. galininkas Salia tokiy formu, kaip Ik., turi ir Zemaitiy tarméms bidingas formas: dnus, kdtrus, tis, Sis, tdtrus, plg. tos Pp, anis Kr, 16s Vgr. Tokios gretiminés formos yra platiausiai paplitusios vakarinéje tarmés ploto dalyje aréiau Zemaitiy ribos, nors atskirais atvejais ju pasitaiko net apie Zagare ir Skaistgiri, t. y. prie vidurio aukStaitiy ribos. Ivardziy dna, ji, kdtra, si, td, tatra vns. inagininkas visame tarmés plote dazniausiai turi tik jvardZiuotines formas: and‘je, jé-je, katrd-je... Be to, apie Auksucius, Kruopius, o kartais ir Sakyna, Dilbinus pasitaiko jau sutrumpéjusiu ivardZiuotiniy formu, pvz.: andi, katrd‘i, 5éi, tdi. Tokios sutrumpéjusios ivardziuotinés formos paprastai vartojamos kai kuriose gretimose Zemaitiy tarmése, pvz.: KurSénu and’i, katra@'i, Séi, tai. TvardZio td vns. vietininkas Salia moteri8kosios giminés formos 16° turi ir plaGiai vartojama vyriskos giminés forma tdm(e). Si forma vartojama beveik visame Sakynos tarmés plote, i&skyrus tik patius jo pietus (Gruzdziy apylinke), pvz.: 16 darziné: || tame darziné’ Kyb, téjd'ujé:, t6* priepirté- || tame ra-stiné-, tame vanélo" Sk, 16° kakto-, t6° pdéo: kitté>, t6° virtivé> || tame ba-lo:, tame lietuvo', tame ri-go" Zzg, 0° vieto’, t6° tré-bo: \| tame ditobé-, tame valgi‘klo’ Skn, tiio prieglauduo || tame pusie Auks, témi vietuo, tami jd'ujuo, témi kamisijuo Krp. Apie Sakyna ir Kruopius ir Salia ivardZiy dna, Si, kita, toki ir skaitvardZio viena (kartais ir antra) vns. vietininko formy dno’, kito:, §6°, té-ko", vieno’, dntro’ yra anam(e), kitam(e), sém(e), to’ kem(e), vienam(e), dntram(e), pvz.: Séme tré‘bo, Sem pisé’, dname yago', vienam lé-vo", antrame rawko-, té-keme bé-do*. Toks pat reiSkinys pastebimas ir gretimose zemaitiy tarmése, plg. tami klebuonijuo, tudkémi Saléd'usuo ,,tokiame Saltyje“ Kr, véindme plitdie, kétame révkuo Pp, tam patem kittie, tem? birzie Akm, tém® dusie, kitem* yéittio, Sém* piisie Vgr. Pazemaitéje ivardZiai ana, ji, katra, tatra, Si, ta greta dgs. galininko formu and’s, j@s katra's, tatrds, Sé's, td's turi ir formas su trumpu a: dnas, jas, katras, tatras, Sés, tds. Formos su trumpu a vartojamos ir gretimose zemaitiy tarmése. Apie Sakyna ir Kruopius Salia taisyklingy ivardziy kas, tas vas. galininko formy ka’, ia pasitaiko kartais gretiminiy formy kao, tito, pvz.: tur biri labai svéiks 2mé6-gus, kas tito dara Skn, kiio ans pasa’ki, tas viskas bd‘ikas; a Zinai kiio? Krp. Tokios formos sutinkamos ir gretimose zemaitiy dounininky Akmenés ir Vegeriu tarmése, pvz.: brdng“s i*, ale kiio padari's' Akm, tiio a§ pazi‘st", tito Zendu; kito tén tei Spuioka@ gn tuo glouksn’ gal tdisuos, a kin' Vgr. Zemaitiy jos vartojamos greta ki, ti’. Formy kiio, tio kilmé neaiSki: jos gali biti atsiradusios tose tarmése, bet gali biti ir latviskos. Nemaza bendry ypatybiy su Zemaitiais, o kartais su Zemaitiais ir vidurio aukstaitiais drauge turi Sakynos tarmés asmeniniai jvardziai. Svarbesni i8 jy tokie. III asmens jvardZiai dns, dna, jis, ji ne visame tarmés plote vartojami vienodai. Vakarinéje tarmés ploto dalyje artiau Zemai¢iu (Siupyliai, Sakyna, Auksutiai, Kruo169 piai, i$ dalies ir Dilbinai) paprastai vartojamas ivardis ans, dna. Toliau nuo Zemaiciu ribos (Dameliai, Zagaré) jau pasitaiko ir jis, ji. Apie Skaistgiri (Siaurinis vidutio aukStaitiy paribys) jis, ji ir dns, dna vartojami lygiagretiai, pietinéje vidurio auks tai¢iu paribio dalyje (Kyburiai, Dargaitiai) jau vyrauja jis, ji. Asmeniniy ivardziy as, tu ir sangrazinio ivardzZio saves vns. galininko formos mani, tavi, sdvi galiine sutampa su gretimy Zemaitiu (pvz.: min? ~ muni, tav? ~ tavi Kr8, mont, tav? Pp, sev’, miin®, tev? Akm, Vgr) vidurio auk®taitiy (pyz., Joni8kio mdni, tavi) tarmiy formomis. Apie Kruopius, Dilbinus ir Sakyng Salia tavi, sdvi kartais pasakoma ir tévi, sévi. Plg. atitinkamas Akmenés ir Vegeriu formas. Ivardis més turi ir forma mas. Tokia forma turi ir gretimos Zemaigiy tarmés (plg. Papilés, Kur’ény md‘s). Asmeniniy ivardziy mes, jiis kilmininkas Salia mirsu, ji-su turi ir pla¢iai vartojamas, gretimoms zemai¢iy tarméms bidingas, formas musa, jirsa, o ty ivardziu galininkas greta formu mum/( 5 jum(s ) turi ir formas minis, jimis. Tokios galininko formos vartojamos kaimyny zemaitiy (KurSénai, Papilé, Akmené, Vegeriai). Sakynos tarméje jos vartojamos tik artiau Zemaitiy ribos (Kruopiai, Auksudiai, Sakyna). Pazemaitéje Salia dgs. vardininko ir galininko formy daglis, 2a-sis Zemaiciu pavyzdziu atsirado formos dagles, Za'ses. Pagal jas ir Salia mamis, jiumis tose pat vietose (Auksutiai, kartais Sakyna) retkartiais pasakoma ir mimes, jimes. Asmeniniy ivardziy as, tu moteri8kosios giminés dviskaitos vardininkas ir galininkas paZemaitéje, kaip ir gretimose Zemaitiy dounininku Vegeriy ir Akmenés tarmése (plg. modv! || mddv?s abédv's Ver, mddv? dvé || médv’s abédv’s Akm), kartais turi gretimines formras midves, jiidves. Vyri8kosios giminés asmeniniu ivardziu dviskaitos naudininkas ir jnagininkas apie Kruopius, Auksudius, Sakyna, be mudviem, judviem, anidviem, turi platiai vartojamas Zemaitiskas gretimines formas mudum, jiidum, anidum (plg. miidum, judum Kr8, judom, védom Pp, médom, abé.- dom Ver). Parodomasis jvardis si Salia yns. galininko formos Sa° kartais turi ir forma si’, pvz.: Si* n@kti Auks, Si va'sara Skn. Ypaé dazna ta forma prieveiksmiuose Si narki, Sindie ir pan. Cia ji galéjo atsirasti pagal vyrixkosios giminés suprieveiksméjusio vns. galininko analogija (Siri-t, Si:mé*t, Si-va'kar), 0 paskui i§ prieveiksmiy pereiti ir j linksni, t. y. Sind’k? atsirado pagal si-ri-t, Si-va'kar, 0 i8 Sitnd'ki savo ruoztu — Si* nd°kti. Bet ta forma gali biti atéjusi ir i8 gretimy Zemaitiy tarmiy (plg. Papilés, Vegeriy, KurSény mot. g. vns. gal. si*), kuriose si* i§ §@ atsirado del fonetiniy prieZasciy: nosinis suprieSakintas a tia tam tikrais atvejais virsta i*. Zemaitybé gali biti ir gretiminé pazymimojo jvardZio pac vyns. vietininko forma patem(e), plg. Vegeriy, Akmenés pdtém’. Veiksmaizodis. VeiksmaZodiiai su prieSdéliais be-, ne-, nebe-, te-, tebeSakynos tarméje, kaip ir gretimose Zemaitiy tarmése, sangraZos dalelyte daZniausiai turi Zodzio gale, pvz.: bésnekas, nésukas, nebesupas, tekepas, tebespd'rdo's. Gana daznai tarmés sangraZiniai prieSdéliniai veiksmazodiiai turi dvi sangraZos dalelytes: viena tarp Saknies ir prieSdélio, o kita Zodzio gale, pvz.: ne@acimenas, nesitveres, pasigeres, susidures, tebesibaras, usiki’as. Dvi sangrazos dalelytes dazniausiai turi tre¢iojo asmens, Zymiai retiau — kity asmeny formos, pvz.: susigré-psuos (yns. 1 asm.), usistati‘stés (dgs. 2 asm). PrieSdéliniai veiksmazodZiai su 170 dviem sangrazos dalelytémis désningai vartojami gretimose Zemai¢iy tarmése (Kr8, Pp, Akm, Ver). Tarmés i-kamieniai veiksmaZodZiai yra peréje i ia kamiena, o prie Zemaiciy ribos (Auksuéiai, Kruopiai ir kt.) ia-kamieniai veiksmaZodZiai, tiesa, nelabai désningai pereina j a kamiena, pvz.: d'udu, apsixeru, apsivertu, vérku (yns. 1 asm.); bégird, skiindas, vérk (3 asm.); d'udam, kéntam (dgs. | asm.). Tatiau i a kamieng pereina ne visi ia-kamieniai veiksmazodZiai. DaZniausiai nepereina tie, kurie ir gretimose Zemaitiy tarmése i§ dalies yra i8laike ia kamiena, pvz.: gilem, mi-lem, nebega'lem, ti-lem, tiirem \| tiram, Zirem \| Ziram. Plg. Zemaitiy gd‘lem, nioram,|| niorem, ti‘lem, fi'ram || Zitrem Kr, ga'lem, ti-lem, té.ram || t6.rem Pp, golem, ga-lem Ver, ga'lem, ti‘lem Akm. Senojo priebalsinio kamieno veiksmazZodziai Sakynos tarméje, kaip ir gretimose Zemaitiy tarmése, esamojo laiko formose yra iSlaike reliktinj f, pvz.: giest, liekt, miekt, skaust. Bet dabar Salia tokiy formy jau vartojamos ir formos be /: gied, liek... kaip Ik. VeiksmazodZiu asmenayimas. Esamasis laikas. Prie pat zemaiciy ribos, 0 kartais ir kiek toléliau (pvz., Sakyna) Salia aukStaiti8ky sangraziniy veiksmazodziy formy pasitaiko ir grynai Zemaitisky, pvz.: 3 asm. bdiga's, didzioja’s, mélda's, nebrieZa’s, vadina’s, minais Auks, ké‘leis, n@Sa’s, priseina’s Krp, ba-rais, darbiojeis, gldudzeis, misais Skn. Plg. gretimy Zemaitiy: ké@ lds, n@sd's, sé@kd's Kr8, lé-ida's, rondé's Pp, prasededa's, presedéudd's, soka's Akm, déudé's, jOuké's, péSa's Ver: Manoma, kad Zemaitiy galiiné Cia pailginta dél Salutinio nukeltinio kirtio. Sakynos ir i8 dalies Auksutiy bei Kruopiy 3 asmens formos su galiine -ais (minais, ké"- Teis...) gali biti tam tikras hipernormalizmas: pvz., Zem. vi'rd's atitinka Sakynos tarmés vi'rais, todél ir zem. réndé‘s Sakynos tarméje gali virsti randais. Tiesa, remiantis P. Aruma®, dar galima manyti, kad Sios Zemaitiy tarmiy formos padarytos su formantu -ai. Tada Sakynos tarmés formos mé@lda’s, vadina’s bity iSlaikiusios fonetiSkai sveika Zemaitiska galiine, o formy bda'rais, kéleis zemaitiska galiiné pakitusi pagal Sakynos tarmés fonetikos désnius. Galima dar paminéti, kad Siauriniu Zemaitiy dounininky (Akmenés, Vegeriy apyl.) kaimuose, esantiuose prie pat aukStai¢iy ribos, savo ruoZtu retkartiais pasitaiko iSgirsti ir aukStaitisky 3 asmens formy, pvz.: nenusétepas (Giepaitiai), dérbas (Sablauskiai). Apie Auksudius, Kruopius, reciau Sakyna ir sangraziniy veiksmazodziy dgs. 1 asmuo neretai turi gretimines zemaiti8kas formas, pvz.: jiiokamuos Auks, n@Samuos, vérdamo's Skn. Plg. KurSény ir Papilés n@-Samuos. (Siaurinés dounininky Snektos — Akmené, Vegeriai — turi kitaip padarytas dgs. formas, pvz.: nésames Ver.). Kaip matyti i8 duoty pavyzdziy, ir Siuo atveju Sakynos tarméje kartais iSlaikomos fonetinés ZodZio galo Zemaitybés. Tokiy retkarviais pasitaikantiy Zemaiti’- ky formy turi ir kity sangraziniu veiksmaZodziy laiky dgs. 1 asm., pvz.: bitasis kartinis laikas kieliemuos, miiokiemuos Auks, Krp, Sildé-mo-s, vé*2é"mo's Skn; bitasis dazninis laikas ké*/dé:vuomuos, pikleviioda’vuomuos Auks, sé-lé-dé-vormo's Skn; biisimasis laikas ké-/samuos Auks, néSamo’s || neimo's Skn. ® Zr. P. Arumaa, Untersuchungen zur Geschichte der litauischen Personalpro- . nomina, Tartu, 1933, p. 19—21. 171" Pirminiai veiksmaZodziai, kuriy Saknis bendratyje baigiasi balsiais y, i, pvz.: fi, pwi, esamojo laiko formose turi priebalsi n, pvz.: bin, li-n, kaip ir gretimose zemaiciy ir Siaurés vakary aukStaitiy tarmése. Antriniai veiksmazZodziai, kuriy Saknis bendratyje baigiasi dvibalsiu au (sien@ut, tarné'ui), esamojo laiko formose po aw turi priebalsi J, PVZ.: tarnd'ujem, bet prie Zemaiciy ribos retkartiais pasitaiko priebalsis n, kaip kai kuriose Zemaitiu tarmése, pvz.: rieSutd'un, tarnd‘un Auks. Bitasis daZninis laikas. Zemaitiy paribyje, tiesa, retokai, pasitaiko ir ivairiy Zemaitiky bitojo dazninio laiko konstrukciju, padaryty su pagalbiniais veiksmaZodiiais liuobéti ir liabéti, pvz.: senélis hirb saki-s; k6-ina diena lub ateis ir dteis Sp; dns tami jdujuo lirb gulieti: i Slausc hi ateis Krp; tévé-lis amzinatilsis liob saki-da'va Skn; kita karta hiob dainuos, 30"ks, 0° daba tik 2iv?, kiir ariélkas nutvé-Fi Zarénai — Latveliai. Busimasis laikas. Prie Zemaiéiy ribos (Kruopiai, Auksuéiai, kartais ir Sakyna), kaip ir gretimose Zemaitiu tarmése, vartojamos vns. 1 asm. formos su Kietu -s-, pvz.: bi'su, saki-su. Visame tarmés plote, kaip ir gretimose zemaiciy tarmése, stumtine priegaide turinciy pirminiy veiksmazZodziy, kuriy bendraties Saknis baigiasi y, @ (pvz.: hi S, ri?) bisimojo laiko 3 asmuo i8laiko ilga Saknies balsi, pvz.: lis, ls. ISimtis yra tik bis. Taip pat visame tarmés plote Salia dgs. 1 ir 2. asm. formy, pvz., dirpsme, dirpste, vartojamos Zemaitiy pavyzdziu pagal ia kamiena padarytos formos, pvz., dirpsem, dirpset. Pazemaitéje vartojamos ir pagal a kamiena padarytos Siu asmeny formos, Ppvz.: dirpsam, dirpsat, kaip gretimy Zemaitiy dounininky tarmése (Vegeriai, Akmené, iS dalies Papilé). Zemaitiy dinininky paribyje (Auksuéiai) retkartiais vartojama dar viena Zemaiti’ka dgs. 1 asm. forma, pvz.: isvirsma, kasma, sumd'Isma (plg. KurSénu aisma, daifuisma). , Pasitaiko ir Zemaitisky sangraZiniu veiksmazodziu bisimojo laiko formu. Kur sakoma bi'su, @isu, ten sakoma ir gi-di'suos, vesuos, Apie Sakyna retkaréiais pasitaiko iSgirsti Zemaitisky 3 asmens formy, pvz.: riokseis (vaZuos po upeles, Zuveles rinkseis), plg. riiksés Kr8, diesé-s Pp, vésé-s Akm, mati:sé:s Ver. Dar plg. tokios pat darybos es. 1. 3 asm. formas. Liepiamoji nuosaka. Dgs. I asm. visoje Sakynos tarméje, kaip ir gretimose zemaitiy tarmése, padaromas pagal ia kamieno pavyzdi, pvz.: dé-kem, éikem (plg. drebiekem, rasi-kem Kr8, atedéukem, Pj@ukem Pp, maini*kem, plaukem Akm, biekem, pastati*kem Ver). Dgs. 2 asm. tiktai vakarinéje tarmés dalyje Salia tokiu formy kaip Ik. labai daZnai turi ir Zemai¢iams bidingas, pagal ia kamieno pavyzdj padarytas, formas, pvz.: dré-sket, misket. Sangraziniu veiksmazodziy daugiskaitos 1 ir 2 asm. daromi taip pat, kaip paprastujy veiksmazZodZiy dgs. 1 ir 2 asm. (stkemés, sitkité's || sitketé's). Be to, paZemaitéje pasitaiko ir visai Zemaitisky dgs. 1 asm. formy, pvz.: siikamos Skn. Liepiamosios nuosakos 3 asm. (vad. leidZiamoji nuosaka) padaroma taip pat, kaip visose gretimose Zemaiciy ir aukStai¢iy tarmése, t. y. su dalelytémis lai || lei, t&gu(l) || legu(1), pvz.: lei \\ lai dirb; tegu(!) || legu(l) dirb. Bendratis. Vakarinéje tarmés ploto dalyje vyrauja sangraZiniy veiksmazodziu bendratis su galine -ties, pvz.: nésties, vésties. Patioje pazZemaitéje (Auksutiai) 172 atskirais atvejais pasitaiko sangraZiniy Zemaiti8ky bendratiy su galiine -i's, pvz.: dirpti's, néSti's. Tikriausiai tai néra skolinta dinininkiSka galiiné, nes bendraties formy su ta galiine pasitaiko ir gana toli nuo dinininky ploto esan¢iose paaukStaités dounininky Snektose, pyz.: maitinti-s, parsenésti-s, osepelni-ti-s Giepaiciu, VelaiSiu k. (Vg), sikti-s Sablauskiy, Mentiy k. (Akm). Bidinys. Arciau vidurio aukStai¢iy (Sk, Kyb) daZniau vartojamas bidinys su galtine -te (mo‘ki‘te ismo-kai, skuste nuskis). Aréiau Zemaitiy ribos (Skn, Krp, Auks, Dilb) daugiausia vartojamas Zemaitiams charakteringas bidinys su -tinai, pyz.: dauzi'tinai, néStinai. Dalyvis. Veikiamoji riSis. Esamasis laikas. Kai kurie i§ i kamieno veiksmaZodziy kile vyri8kosios giminés dalyviai Salia daZnesniy ia kamieno vas. ir dgs. yardininko formy tebeturi ir reciau vartojamas i kamieno formas, pvz.: tiri's, ti ri’. Gretimos Zemaitiy tarmés i kamieno pédsaKus dalyviuose Siuo atveju taip pat iSlaiko, pvz.: ga'l's, niior's Pp, turis, niori* KrS, pasitiri's, tiris, ga'liv Ver. Bitasis kartinis laikas. VyriSkosios giminés dalyviai Salia vns. vard. formy su galiine -es ~ -gs turi ir formas su galiine -is, pvz.: bives || bivis, o Salia dgs. vard. formy su -e* ir formas su -i*, pvz.: bive’ || bivi:. Formos su galiinémis -is, -i' platiausiai paplitusios pazemaitéje (Siupyliai, Auksutiai, Kruopiai, i§ dalies Sakyna), bet retkaréiais pasitaiko ir visame kitame tarmés plote. Ypat pla¢iai vartojamas dgs. vardininkas su galine -i-. Pvz., apie Damelius, Zagare, Skaistgiri, Kyburius vans. vardininkas su -is gana retas, o dgs. vardininkas su -i*, palyginti, daznas, pvz.: isé-ji*, pasiliki* Dam, d'ugi", prisivéisi Zg, acira'di-,dé-vi: Kyb. Vyriskosios giminés dalyviy vns. ir dgs. vardininko formos su -is, -i* i tarme yra atéjusios ir i8 gretimy Zemaitiy, ir if vidurio aukStaiciu tarmiy. Plg. bavis, bivi: Kr8, abgrd.v*s, paméti* Pp, bivis, pasuti Dar. Kaip matyti i8 pavyzdziy, sin formy galiinés Sakynos tarméje iSlaiko Zemai¢iy ar vidurio aukStaitiy tarméms bidinga fonetika. Beveik visame tarmés plote sutinkama dgs. vardininko forma su galine -ie, pvz.: bavie, dirbie. Platiausiai ta forma vartojama artiau Zemaitiy (Auksutiai, Kruopiai, Sakyna, Dilbinai), bet kartais pasitaiko net apie Zagare, Skaistgiri, Juodeikius. VyriSkosios giminés formos su galiine -ie désningai vartojamos gretimose Siaurinése Zemaitiy dounininky Snektose, plg. priképéi Klykoliai, d-ugéi, ganéi Vor, isitvirtenéi, bovéi. Akm. Atrodo, kad ij Sakynos tarme formos su -ie greiGiausiai bus patekusios i8 Zemaitiy*®. Bisimasis laikas. Vyriskosios giminés dalyviy vns. ir dgs. vardininkas arviau Zemai¢iy (Auksutiai, Zarénai, Sakyna, Kruopiai) Salia aukStaitisky formu, pvz.: b&ksas, bé-ksa° turi ir reviau vartojamas Zemaitiskas formas, pvz.; béksi's, bé-ksi'; plg. ezbaidi'si's, saki-si-s Pp, gérsi’ siiksi* Kr8, bi'si:s Vgr, gi'vénsi's Akm. Neveikiamosios riSies dalyviai. Kaip ir gretimose Zemaiciy ir vidurio aukStaidiy tarmése, Sakynos tarméje néra reikiamybés dalyviy. Juos atstoja neveikiamosios 1% Biitojo kartinio laiko vyriSkosios giminés dgs. vard. formos su galune -ie désningai yartojamos ir kai kuriose Siaurés vakary aukStaitiy tarmése, pvz., apie Smalininkus (Zr. 1961 m. LKLI dialektologinés ekspedicijos metu filol. m. kand. E. Grinaveckienés surinktag medZiaga, registracijos Nr. 666). Bet nuo Sakynos tarmés jos perdaug toli, kad galéty turéti jai kokios nors jtakos. O jeigu galiiné -ie Sakynos tarméje bity sena, ji greiéiausiai turéty biti vienodai paplitusi visame plote. 173