Apie sudurtines atliktines veiksmažodžio laikų ir nuosakų formas lietuvių literatūrinėje kalboje

LIETUVIŲ KALBOS MORFOLOGINĖ SANDARA IR JOS RAIDA LEITE. TU V O'S TSR MOKSLUY AKSA DE M TJ" A APIE SUDURTINES ATLIKTINES VEIKSMAŽODŽIO LAIKŲ IR NUOSAKŲ FORMAS LIETUVIŲ LITERATŪRINĖJE KALBOJE N. SLIŽIENĖ Sudurtinių atliktinių formų struktūra § 1. Lietuvių kalbos sudurtines atliktines veiksmažodžio laikų ir nuosakų formas sudaro savarankiškos leksinės reikšmės veiksmažodžio būtojo kartinio laiko veikiamojo arba būtojo laiko neveikiamojo dalyvio vardininko forma ir pagalbinio veiksmažodžio būti asmenuojamos formos, pvz.: esu pakvietęs, -usi, esu pakviestas, -a, buvai pakvietęs, -usi, būsi pakviestas, -a, būtume pakviesti, -os... $ 2. Esamojo laiko, ypač trečiojo asmens, sudurtinių atliktinių formų reikšme dažnai vartojami būtojo laiko dalyviai ir be pagalbinio veiksmažodžio. Pvz.: Tų, kam arų sparnai išaugę — juk viesulas nebaido. GirR I 137. Kame buvai, dukteraite, kame vaikštinėjai? Kame tavo vainikėlis rasele užkritęs? JD I 105. Nejaugi ir jinai jau Viliaus įvesta į gyvenimą ir palikta pusiaukely? SimonVK II 123. — Ar tai mes ir naktims nusamdyti?—stebisi vyrai. ZemR II 349. Tokios formos sietinos su vardažodiniu tariniu, paveldėtu iš žilos senovės ir plačiai vartojamu dabartinėje lietuvių kalboje. $ 3. Vieni būtojo laiko dalyviai kartais pavartojami ir tariamosios nuosakos sudurtiniy atliktiniy formų reikšme!. Pvz.: Kiek metų, dievaž, nebūčiau pažinusi, jei kur vieną sutikusi... VienR V 342. Kad suspéje tai gal būt ir atgydę. Sld LKZ III 284. Būčiau nesukęs (lizdelio), kad senelis buvęs, dėl to susukau, kad jauniklis buvau... JD III 683. Kad būčiau žinojus šelmį šalbierėlį (=kareivėlį), žalių rūtų vainikėlį — skrynioj pakavojus! JD II 493. Bet ji turi stipriai galvoti, kodėl ana mergaitė, pavadinta Barbe, taip labai į ją žiūrėjo, taip piktai, taip įtarinėjančiai, taip pavyduliaujančiai ir tokia kupina keršto, lyg jai Ilžė viską viską išplėšusi ir išsine- Susi. SimonVK II 123. ! Sitokiy atvejų yra ir latvių kalboje, plg. J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika, Riga, 1951, § 762. 6. Lietuvių kalbos morfologiné sandara ir jos raida 81 $*4. Tariamosios nuosakos atliktinėms formoms sudaryti kartais vartojamos dar pagalbinio veiksmažodžio sudurtinės formos. Pvz.: Nors laukė Antano, bet, pamatęs jį, Gaigalas pajuto savo dvasios gilumoje neramumą, lyg tartum būtų buvęs kuo prasikaltęs.. BilR I 90. ..(Vacys) šaltokas pasirodė, išdidus, lyg būtų buvęs sudrumstas vidus... TilvU 103. O laimė, jo ilgų metų tikslas buvo taip arti ir taip galimas, kad reikėjo dar kažką menko, nereikšmingo padaryti, ir jis būtų buvęs pasiektas... VienR V 403. $ 5. Kai kuriais atvejais būtojo laiko dalyviai yra vartojami būdvardiškai ir su veiksmažodžiu būti atliktinių formų nesudaro. Būdvardišką reikšmę dažniausiai turi tie dalyviai, kurie yra padaryti iš įvykio veikslo veiksmažodžių, reiškiančių daikto ar asmens psichinės arba fizinės būsenos pasikeitimą (išblyškęs, apskretęs, sustingęs, įtūžęs, suplotas, suveltas, nualintas ir pan.). Eidami tariniu, šie dalyviai būdvardiškai yra vartejami šiais atvejais: 1. Kai dalyvis reiškia daiktui priskiriamą gatava ypatybę ir visiškai neturi ankstesniojo veiksmo reikšmės. Pavyzdžiui, sakydami jo nosis yra kunktelėjusi, mes nusakome nosies išvaizdą, forma kaip jos pastovią ypatybę, o ne kaip kunktelėjimo veiksmo pasekmę. Nekyla net tokia mintis, kad kalbamoji nosis kada nors galėjo būti tiesi, o paskui kunktelėjo. Pvz.: ; Nėr gražus jau dėl to, kad atkabę lūpos. Grz LKZ V 27. Jis ne su kuprele, tik taip gunktelėjęs. Gs LKZ III 736. Tas vaikas tikras buzurlis — riebus, drūtas, žandai išsipūtę. Ck LKZ I 1006. Valgo valgo, o į naudą neina, vis sudžiūvęs. Gs LKZ II 793. — Kuo aš tau ištižęs?— Sokosi Linkus. ŽemR I 252. Šįmet rugiai nučiurę. Vlkv LKZ II 122. Pašėlę buvo ir šunys! Baudžiauninkų maž visų Sukramtytos buvo kenklés. ZemR II 382. Kumelaitė perdykus (gudri) — supranta gaspadorių. Brt LKZ II 370. Juk žinai, mamike, kad mano viskas tvarkoj ir mano rankos nesupuvusios. SimonVK I 313. Jo nosis lenkta lyg gugė. Lš LKZ III 702. Uosio ir klevo lapeliai k a rpyti Kpč LKŽ V 308. 2. Kai šalia dalyvių yra pasakyti įvardžiai toks, koks, kažkoks, toks pat ir pan., pabrėžiantys jų būdvardišką reikšmę. Pvz.: Mačiau — giltinė galanda dalgį tave piauti; dėl to ir esi toks iŠšbales, sudžiūvęs kaip kempinė. ZemR 1 346. Ha, aš mačiau, koks tavo veidas buvo nušvitęs. SimonVK II 17. Jis jau iš pat mažo toks nesukukuliotas buvo. Vk§ LKZ VI 810. Visi miežiai kažin koki užkežėję. Dbč LKZ V 680. 3. Kai sakinyje yra būdvardžių (kartais daiktavardžių), nusakančių kitą kurią to paties daikto ar asmens ypatybę ir einančių su dalyviais vienarūšėmis sakinio dalimis. Pvz.: Gumbas, nors ilgai miegojo, bet nelinksmas kėlėsi; buvo susiraukęs, piktas, išbarė pačią be reikalo, ant mergaitės suburniavo. ŽemR I 324. Trobos lubos buvo aprūkusios, dervuotos ir tokios pilvotos, sakytum viršum Urno galvos kabojo ne lubos, o didelis, di- 82 delis skilandis. CvR III 271. Vyras buvo gėrūnas ir pasileidęs kaip lapų ryšys. Brt LKZ III 270. Jo plaukai buvo trumpi, aukštyn ežiuku suvaryti, kakta aukšta ir lygi, ūsiukai lietuviški — žemyn nukarę. Gud-GuzKIT 25. Kitų veiksmažodžių būtojo laiko dalyviai su pagalbiniu veiksmažodžiu atliktinių formų nesudaro tik tada, kai įeina į įvairiarūšių frazeologinių junginių sudėtį. Pvz.: Jis po ūsu, o ji dar jauna, tik ant kojų užbėgus— argi tai pora? Vlk LKZ 596. Jis, kuris buvo toks protingas, protingiausias visoje Karaliaus šeimoje — šiandien beprotis, šiandien iš proto išė jes. SimonVK II 183. Rodos, esi išmintingas ir svieto mates, o gali taip spėriai prisiimti kontraktą! ZemR II 59. Pasiutes garbingumas! Tokie pat iš būrų sterblės iškritę kaip ir Dovis Plonis. SimonVK II 20. Pagrindinė sudurtinių atliktinių formų reikšmė $ 6. Visas sudurtines atliktines formas sieja viena bendra reikšmė. Jos reiškia ankstesniu veiksmu pasiektą rezultatinę būseną, trunkančią tam tikru dabarties, praeities arba ateities momentu. Pavyzdžiui, sakinyje tėvas yra išvažiavęs esamojo laiko atliktine forma pasakome, kad tėvas išvažiavo ir dabar jo nėra. Veiksmas įvyko anksčiau, o dabartyje yra juo pasiekta rezultatinė būsena. Pagrindinė atliktinių formų reikšmė artima graikų ir lotynų kalbų perfekto grupės laikų (pvz., perfekto, pliuskvamperfekto) reikšmei. | § 7. Atliktinių formų reikšmė yra kartu ir rezultatinė, ir santykinė: atliktinės formos reiškia tam tikru momentu trunkančią rezultatinę būseną ir jos santykį su ankstesniu veiksmu, dėl kurio ji yra susidariusi. Labiausiai išryškėja atliktinių formų reikšmė tada, kai jos vartojamos greta atitinkamų vientisinių veiksmažodžio formų. Ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatinė būsena esti vienalaikė su vientisinėmis formomis: nusakytais veiksmais ar būsenomis, o ją sukėlęs veiksmas — ankstesnis už juos.:Pyz.: 7 Ten Karaliaus žardynas, jame marguoja— čia guli, čia linksmai $okinéja— jauna banda. Lygiagrečiai su Karaliaus — Vilko žardynas. Vilkas yra išleidęs savo arklius paganyti. Arkliai laigo, dūksta, čia kojas mesdami aukštyn, čia atsistodami ant paskutiniųjų. SimonVK I 46. Vientisinių ir atliktinių formų reikšmės santykį grafiškai galima būtų taip atvaizduoti: ankstesnis išleidimo | laiko planas veiksmas | . t PRR T vėlesnis ; : « 1. +. |_| rezuitatiné | lai 2 laiko planas marguoja |-| guli |-| šokinėja būsena algo dūksta 6* 83 Kaip matome, sudurtinių atliktinių formų reikšmė yra susijusi su dviem laiko planais: veiksmas priklauso ankstesniam laiko planui, o juo pasiekta rezultatinė būsena — vėlesniam. Ankstesnysis laiko planas yra šalutinis, antraeilis, kadangi mums aktualus tik atliktine forma nusakytas veiksmas, susijęs su vėlesniuoju laiko planu, o ne visa to laiko situacija. Vėlesnysis laiko planas yra pagrindinis, nes mums aktualūs visi jo veiksmai ir būsenos. Su kalbamuoju momentu betarpiškai siejasi tik pagrindiniam laiko planui priklausantys veiksmai ir būsenos. Atliktine forma nusakomas už juos ankstesnis veiksmas. Dėl to veiksmo laiko nusakymo požiūriu atliktinės formos turi santykinę reikšmę. Bet tuo veiksmu pasiekta rezultatinė būsena priklauso pagrindiniam laiko planui ir turi betarpišką ryšį su kalbamuoju momentu. Todėl sudurtinių atliktinių formų reikšmė yra ne tik santykinė, bet ir rezultatinė. Santykis su dviem laiko planais yra pagrindinis sudurtinių atliktinių formų reikšmės bruožas. Jis skiria sudurtinių atliktinių formų reikšmę nuo atitinkamų vientisinių formų reik§meés2. $ 8. Kadangi atliktinių formų reikšmė yra ne tik rezultatinė, bet ir santykinė, jos dažnai vartojamos šalutiniuose sakiniuose, kai reikia išreikšti šalutinio sakinio veiksmo laiko santykį su pagrindinio sakinio veiksmo laiku. Atliktinėmis formomis nusakomas šalutinio sakinio veiksmas, ankstesnis už atitinkamomis vientisinėmis formomis nusakytą pagrindinio sakinio veiksmą, o juo „pasiekta rezultatinė būsena yra vienalaikė su pagrindinio sakinio veiksmu. Pvz.: Kožnas tur, kaip dieos jam skyręs yr, pasikakint. DonelR 104. Aš netikiu tavo žodžiais, bet jei esi gerą sugalvojęs, kalbėk. KrėvDP 230. Tu dabar supranti, kam esi užkerėtas, didysis viziri? HP 20. Nebaigusi sakinio, Grėtė apsisuko į duris ir išėjo tokiais pat žingsniais, kokiais buvo įėjusi. SimonVK II 220. O ant griovio krašto tą rytą jau sėdėjo moteris, kuri buvo išvaryta ir tikrai neturėjo kur nueiti. SimonVK II. 230. Lyg mažutę savanoris Moniką tuojau sodindavo ant kelių, įdėdavo į rankas cukrainį ar šiaip niekuti, o jeigu ji būdavo atsigulusi—išplėšdavo »iš lovos. CyR VIII 214. Kurpės štai, Egluže, sudėvėki jas! O kai bus aplūžę, gau- si vėl naujas! NėrP 451. Kai pagrindiniame sakinyje yra pasakyti veiksmažodžiai, reiškiantys kalbėjimą, mąstymą, psichines būsenas ir fizinius pojūčius (sakė, klau- 2 Kitų giminingų kalbų (pavyzdžiui, latvių kalbos, slavų, germanų, romanų kalbų) atitinkamų sudurtinių laikų (perfekto, pliuskvamperfekto ir kt.) reikšmės taip pat papras- tai yra susijusios su dviem laiko planais, plg.: Latvijas PSR ZA Valodas un literatūras institūts, Mūsdienu latviešu literaras valodas gramatika, I, Riga, 1959, p. 590, 594, 599; A. A. Ilore6na, Ha 3anucok no pycckoi rpammartnke, 1—1II, Mocksa, 1958, p. 256— 257; E. H. Jlemuwua, Cucrema npomejtumux BpeMeH B HOBoGosrapckux tekcrax XVII— XVIII Bexkos, «Yuensie 3sanucku Hu-Ta cjiaBsnoBejenns> (Akamemus Hayk CCCP), T. 19, Mocksa, 1960, p. 30—48; O. Ecnepcen, Ouzocodus rpassarTuku, Mocksa, 1958, p. 314; T. C. Heuaepa, O pesyJibTaTHBHOM OTTeHKe 3HaueHHA OOpMbI nepdexra B C£OBpeMEHHOM HeMelKoM s3bike, «Bonpocbi f3bika H JiuTeparTypbi>, Mocksa, 1959. 84 sė, manė, svarstė; žinojo, jaudinosi, jautė, matė ir pan.), arba juos atstojančios žodžių grupės (ėjo kalbos, sklido gandai, atėjo į galvą ir pan.), šalutiniame sakinyje vartojamos esamojo laiko atliktinės formos, nežiūrint to, kokio laiko forma išreikštas pagrindinio sakinio veiksmas3. Pvz.: Vieni aiškino, kad būsimasis Lietuvos karalius yra kilęs iš Jogailos ir net iš Mindaugo giminės, kiti jau vyko į Berlyną užsakyti auksakaliams karūnos... Gud-GuzKIT 189. Jai regėjos, kad ubagė kalėdodama daug yra apie maištininkus girdėjūs, gal juos maė... gal ir apie Petrą ką žino. BilR I 234. Niekas nieko nebedirbo, tik ėjo visais pašaliais, tikrino, kiek ir ko užgyventa, kur ir kas padėta, kaip padėta, kodėl padėta. BaltPV I 330. Aš girdėjau jūsų pažadus ir žinau, kad riteris greičiau galvą savo padės; negu a tsisakys nuo to, ką yra sumanęs ir savo žodžiu paZadeé jęs. KrėvDP 213. Kiek sužeistų esi surinkus, paklaus tave tėvynė. NėrP 309. Kartais atliktinėmis formomis nusakomas pagrindinio sakinio veiksmas, ankstesnis už atitinkamomis vientisinėmis formomis nusakytą šalutinio sakinio veiksmą, o juo pasiekta rezultatinė būsena esti vienalaikė su šalutinio sakinio veiksmu. Pvz.: Taručiai dar kelias dienas girdėjo šunį lojant ir saugojant ištuštėjusius Pašušvių namus, ir, kai jie susiprato jam nuneštį paést, jis buvo dingęs. CyR VIII 137. Kad vasarojus prieis, rugius jau būsim suvežę. Knv LKŽ II 793. Kai susitvarkęs išėjau iš savo kampo, vakarienė buvo paruošta... CvR III 236. § 9. Ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatinė būsena yra suvokiama kaip veikėjo arba objekto būsena, susidariusi dėl ankstesnio veiksmo. Pavyzdžiui, sakinyje jis šiąnakt yra dirbes atliktine forma pasakome ne tik, kad šiąnakt jis dirbo, bet ir koks jis dabar yra dėl to, kad šiąnakt dirbo. Objekto būseną apibūdina neveikiamosios rūšies atliktinės formos, pvz.: visos gėlės jau buvo nuskintos*. § 10. Ankstesniu veiksmu pasiektą rezultatinę būseną reiškia ir rezultatinés, ir nerezultatinės reikšmės veiksmažodžių atliktinés formos. Rezultatinės reikšmės veiksmažodžių atliktinės formos dažniausiai vartojamos tada, kai yra išlikęs konkretus ankstesnio veiksmo rezultatas. 3 Šiais atvejais panašiai vartojamos ir esamojo laiko vientisinės veiksmažodžių formos, pvz.: visi sakė, kad jis jau dirba, visi sakys, kad jis jau dirba ir pan. Šitokią vartoseną nulemia minėtų veiksmažodžių semantika, kuri veiksmo laiką leidžia apibūdinti ne tik kalbančiojo, bet ir veikiančiojo asmens požiūriu, t. y. pasakotojas arba autorius veiksmo laiką gali apibrėžti ne pagal savo, o pagal veikėjo kalbamąjį momentą, plg. E, Kp x nx ko Ba, Hekoropbie npoGsieMbl H3yseHHi KaTerOpHH BpeMeHH B COBpeMeH- HOM pycckom sabike, «Bonpocbi siasikoguanusi», 1962, Ne. 3, p. 20—22; E: H. lem uu a, min. veik., p. 39. 4 Neveikiamosios rūšies atliktinés formos rezultatinés būsenos reikšmę turi ryskesne, negu veikiamosios. Neveikiamosios formos rodo, jog veiksniu išreikštas asmuo arba daiktas ne pats veikia, o yra kieno nors kito veikiamas; vadinasi, patiria tam tikrą veiksmo sukeltą būseną. Tuo būdu pati neveikiamosios rūšies reikšmė yra susijusi su būsenos reikšme. Kaip tik dėl to neveikiamosios atliktinés formos turi tokią ryškią ankstesniu veiksmu pasiektos rezultatinės būsenos reikšmę. 85 Neveikiamosios atliktinės formos ir intranzityvinių veiksmažodžių veikiamosios atliktinės formos, reikšdamos kartu veiksmo rezultatą ir ankstesniu veiksmu pasiektą rezultatinę būseną, apibūdina arba veikėją (veikiamosios formos), arba objektą (neveikiamosios formos). Pvz.: Yr atsiųstos dovanėlės nuo jauno bernelio: žalių rūtų vainikėlis ir aukso žiedelis. JD 111 577. Tarp miškų esu gimęs ir uzaugęs. BilR I 128. Buvo kruvinai sukepę lūpos nuo tylėjimo skaudaus. NėrP 378. O kas bus, kai čėsas verpt ir aust prisiartins, o lineliai jūs ant lauko bus pasilikę? DonelR 58. Visų veiduose buvo matyti kažkoks lengvumas, lyg į gegužinę jie būtų susirinkę. CvR VIII 44. Kadangi tranzityviniy veiksmažodžių veikiamosios atliktinés formos veiksmo rezultatą reiškia ne veikėjo, o objekto atžvilgiu, jomis pasakoma ne tik, koks yra veikėjas dėl atlikto veiksmo, bet ir kokie yra jo veiklos padariniai. Veiksmo rezultato reikšmė paprastai esti ryškesnė už ankstesniu veiksmu pasiektos rezultatinės būsenos reikšmę ir dažniausiai daugiau ar mažiau ją nustelbia. Pvz.: Nes ką žiemą jis yra stalde sudūmojęs, tur visiems pasakyt, kad vėl jau vasara grįžta. DonelR 34. Šitą latvių kalbos gramatiką yra parašiusiu du geriausiuoju Latvijos kalbininku. BūgKS 199. — Šiuos daiktus esu gavęs iš vieno pirklio, radusio juos Mekos miesto gatvėje, — tarė pirklys. HP 15. Nerezultatinės reikšmės veiksmažodžių atliktinės formos reiškia tik ankstesniu veiksmu pasiektą rezultatinę būseną. Pvz.: Taip akuotuotą drobulę atsinešei, tur būt, miežinius pelus su ana esi nešęs. Brs LKZ I 73. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską. SimonVK I 37. Bet kadangi jaunikatis visą dieną buvo apie vieną dalyką galvojęs, tai suprantamas daiktas, kad ir kalba jų nukrypo į tą pusę. HP 284. Prieš savaitę atvažiavęs į šį Zemaičių miestelį, aš jau viską, kas man buvo įdomu, su valsčiaus sekretorium ir girininku buvau apvaikščiojęs ir apžiūrėjęs. VenclR III 176. Kiti iš jų, be lagerių, dar įvairiuose kalėjimuose buvo ištupėję po Rkeletą metų. SruogR V 26. Prieklėtis, net akmuo pasistotį švietė baltumu; nė žymelės, kad kas būtų jį pastojęs purvina ar tik dulkėta koja. VaižgDD 39. * * * $ 11. Santykinė-rezultatinė atliktinių formų reikšmė išplaukia iš jas sudarančių būtojo laiko dalyvių reikšmės. Atliktinės formos yra išriedėjusios iš sudurtinių tarinių, kurių vardinė dalis buvo būtojo laiko dalyvis, žymintis daikto ypatybę, išplaukiančią iš ankstesnio veiksmo“. Ši 5 Daikto ypatybę, išplaukiančią iš ankstesnio veiksmo, dabar žymi tik atributyviniai dalyviai, dažniausiai einantys pažyminiu ir kartais vardine sudurtinio tarinio dalimi, pvz: paklydęs vaikas, perskaityta knyga, koks jis išbalęs ir pan. 86 reikšmė žymia dalimi atsispindi ir atliktinių formų reikšmėje, tik čia daikto ypatybės reikšmė yra žymiai susilpnėjusi, o ankstesniojo veiksmo reikšmė — išryškėjusi. Skirtumas tarp pažyminiu einančių dalyvių ir su tais pačiais dalyviais sudarytų atliktinių formų ypač ryškus tada, kai dalyviai padaryti iš eigos veikslo veiksmažodžių arba iš darybinių tranzityvinių įvykio veikslo veiksmažodžių, plg. pvz." sirges vaikas ' ir vaikas yra sirgęs, atnešęs laišką žmogus ir žmogus yra atnešęs laišką; būtojo laiko dalyviais, vienais arba su priklausomais žodžiais, pasakome, koks yra vaikas, žmogus, tuo išskirdami juos iš kitų vaikų ar žmonių, o atliktinėmis formomis daugiau pasakome, ką jie yra veikę ar padarę, negu kokie jie yra dėl tos savo veiklos. Beveik tą patį galime pasakyti ir vadinamąja perfektine reikšme pavartotomis būtojo kartinio laiko vientisinėmis veiksmažodžio formomis, pvz.: šia liga vaikas jau sirgo, kažkoks žmogus tau atnešė laišką. Skirtumas tarp pažyminiu einančių dalyvių ir atliktinių formų reikšmės žymiai sunkiau įžiūrimas tada, kai dalyviai padaryti iš nedarybinių intranzityvinių įvykio veikslo veiksmažodžių, reiškiančių daikto ar asmens psichinės arba fizinés būsenos savaiminį pasikeitimą, plg. pvz.: pražydusios rožės ir rožės jau yra pražydusios. Šiuo atveju ankstesniojo veiksmo reikšmei išryškėti trukdo veiksmažodžio leksinė reikšmė: juk ir vientisinės šių veiksmažodžių formos gali turėti gana ryškią kokybinę reikšmę, pvz.: puodas prakiuro, kaip su juo bevirsi. Taip pat gana sunku įžiūrėti skirtumą tarp pažyminiu einančių būtojo laiko neveikiamųjų dalyvių ir neveikiamųjų atliktinių formų reikšmes, plg., pvz: nupiauti rugiai ir rugiai yra nupiauti. Čia ankstesniojo veiksmo reikšmei išryškėti trukdo neveikiamosios rūšies reikšmė, susijusi su būsenos reikšme. Taigi, pagrindinį skirtumą tarp atliktinių formų ir pažyminiu einančių būtojo laiko dalyvių reikšmių nulėmė skirtingos dalyvių sintaksinės funkcijos: tariniu einančių dalyvių reikšmė veiksmažodėjo, stiprėjant ankstesniojo veiksmo reikšmei ir silpnėjant iš to veiksmo išplaukiančios ypatybės reikšmei, o pažyminiu einančių dalyvių reikšmė liko ta pati. § 12. Sudurtinių atliktinių formų pagrindinėje reikšmėje dar atsispindi dalyvio ir pagalbinio veiksmažodžio gramatinės reikšmės: iš dalyvio reikšmės išplaukia ankstesniu veiksmu pasiektos rezultatinės būsenos reikšmė, o pagalbinio veiksmažodžio formos rodo rezultatinės būsenos trukmę tam tikru dabarties, praeities arba ateities momentu. Tačiau atliktinių formų reikšmė nėra lygi dalyvio ir pagalbinio veiksmažodžio gramatinių reikšmių sumai, kadangi atliktines formas sudarančių dalyvių reikšmė yra pakitusi ir skiriasi nuo pažyminiu einančių dalyvių reikšmės. Dėl to atliktinių formų reikšmę suvokiame ne kaip dvi savarankiškas reikšmes, o kaip vieną naują gramatinę reikšmę. 87 * * * § 13. Sudurtinéms atliktinems veiksmažodžių formoms yra būdingi du santykinés-rezultatineés reikšmės atspalviai. Pirmuoju atveju atliktinés formos reiškia konkrečią rezultating buseną, pasiektą ankstesniu veiksmu, kuris suvokiamas kaip konkretus vientisinis aktas. Pvz.: Kas nors šiąnakt dobiluose yra nakvo į g s — gulykla palikusi. Pit LKZ III 714. Jau iš to, ką čia esmi pasakęs, akylas skaitytojas gali įsitikinti, kad kalba iš tikrųjų yra senovės kultūrinio gyvenimo rodytojas. BūgKS p. VII. Seniai ganom po medes, jau ponas nebeturi valios atimti nuo mūsų, esam užsigyvenę. ZemR II 64. AS matau, vyrai, kad jūs esate kažkieno prikalbėti ir suagituoti!. VienR V 106. Juras pasilenkė, norėdamas geriau padėtį Monikos galvą, ir krūptelėjo: šaltis jau buvo pakilęs jos sgnariais. CvR VIII 235. To ryšelio skarmaluose buvo įdėtas ir geltonas bilietas: jame buvo paženklintas Zosés „amatas“. ZemR II 234. Mušk, būsi motiną užmušęs, o ne svetimą. SimonVK II 345. Priešpiet ateisiu pažiūrėti, jei ežios bus taip nušliaužiotos, negausit ėst, ne- -gau-sit, galėsit nykštį į burną įsikišt! ČiurlRR III 93. Antruoju atveju atliktinės formos reiškia apibendrintą rezultatinę būseną, pasiektą apibendrintu neapibrėžtos praeities veiksmu. Pvz.: Be to, esu girdėjęs švelnų, gana tylų, dažną kvaksėjimą; šis balsas girdimas, kai antys nebaidomos lesinėja ar plaukioja kokiame nors ramiame ežero užkampyje. IvanLP II 88. Ar negana pons amtsrots, mus kaip tėvs pamokindams, draudęs yr su pūčkoms ant padvarijų šaudyt? DonelR 100. Juk Vilius yra laikęs Ilžę savo glėby, gal jis ją karščiau mylėjo negu ją — Grėtę. SimonVK II 149. Kas geruoju, ilgomis tik kalbomis ir tuščiais žodžiais jas (galybę, laimę) yra pasiekęs? KrėvDP 202. Seniai buvau jį bematęs: norėjosi su juo apie spaudą, apie literatūrą paplepėti, — jeigu ir nieko nepadaryti, tai nors pasvajoti. BilR I 123. Visą savo amžių su visais jis buvo kalbėjęs tik lietuviškai. Bet šį kartą, nuėjęs pasveikintį Karalikės, jis pakišo jai ranką, sakydamas: „Guten Morgen, Mariechen!“ SimonVK I 304. „Šitoje kėdėje bus Karalius sirgdamas sėdėjęs", — sako sau Tūmaitienė. SimonVK I 179. | Tam tikrame kontekste gali išryškėti ir vienkartinis neapibrėžtos praeities veiksmo pobūdis. Pvz.: Anuomet „Draugijoje“ (III 193—199) esmi tvirtinęs galūnę -ystė (-ysta) esant slaviškos kilmės, bet šiandie to daryti nebegaliu, nes nebeleidžia naujieji kalbos faktai. BūgKS 230. Negali žinoti neigi senovės raštuose rasti, ar Perkūnas yra turėjęs pačią, ar ne. DaukRR 217. Ėvutė vieną kartą yra buvusi pas Šalteikių Vilkieną žąsų kiaušinių. SimonVK I 294. Rezultatinės reikšmės veiksmažodžių atliktinės formos tokiais atvejais nerodo išlikusio konkretaus veiksmo rezultato. Pvz.: 88 Kartais deda kiaušinius į senus plėšriųjų paukščių ir varnų lizdus; aš pats esu radęs Korliškėje, netoli Varėnos, anties dėtį varnos lizde, juodalksnyje, apie 5 m nuo žemės. IvanLP II 71. Tame pačiame popo miškely yra pasikorę trys iš artimojo sodžiaus; ten pat Piestupy kapai... BilR I 169. | Apibendrintos rezultatinés būsenos reikšmė yra gana silpnai suvokiama, dėl to ir išryškėja ja sukūrusio neapibrėžtos praeities veiksmo reikšmė. Ypač ryškią neapibrėžtos praeities veiksmo reikšmę ir silpną apibendrintos rezultatinės būsenos reikšmę turi esamojo laiko atliktinės formos. Įdomu pažymėti, kad, priklausomai nuo šių santykinės-rezultatinės reikšmės atspalviy, skirtingai vartojamos laiko aplinkybės. Kai atliktinés formos reiškia tam tikru momentu trunkančią konkrečią rezultatinę būseną, sakinyje pasakytos laiko aplinkybės gali rodyti ne tik ankstesniojo veiksmo (a), bet ir juo pasiektos rezultatinės būsenos laiką (b). Pvz.: a) Aš pats su brigada iš Berlyno tik pargrįžęs! Gud-GuzKIT 287. A. Einšteinas jau šio amžiaus pradžioje yra nustatęs formule ryšiui tarp masės ir energijos... BaršF 176. Vieni tų bedarbių buvo atėję prie fabriko vartų dar su patamsėliu, kiti vidunaktį, buvo ir tokių, kurie tebestovėjo savo vietose, užėmę jas iš vakaro. VienR V 415. Dar vienas kulkosvydis buvo prie iešmų būdelės, o likusieji — už miškelio, kur dar karo metais vokiečių buvo įrengti parako sandėliai. Gud-GuzKIT 389. b) Ryto metą taip kietai buvo įmigęs, vos prišaukė šeimininkas. ŽemR II 313. Kur kitados siūbavo pakrypęs, nuolat taisomas ir nuolat suirgs nepravažiuojamas medinis tiltas, dabar buvo permestas geležinis. VienR 1 142. Zinai ką, Viliau, rytoj būsi užmiršęs visa ką. SimonVK Į 108. Tačiau kai atliktinés formos reiškia apibendrintą rezultatinę būseną, sakinyje pasakytos laiko aplinkybės rodo tik. veiksmo laiką. Pvz.: „Pasakojimai apie plėšikus ir žmogžudžius, kuriuos tik kada buvau girdėjęs, dabar stojo man prieš akis. VenclR 111 172. Bet ne tas maras, kuris po kraštą yra siautėjęs prieš porą šimtų metų, kaip randama senuose raštuose arba kaip visai neseniai kažkokiame kalendoriuje taip gruntingai buvo aprašyta. SimonVK II 325. ; $ 14. Atliktinių formų vartojimas viena ar kita reikšme iš dalies priklauso nuo veiksmažodžių veikslo. Įvykio veikslo veiksmažodžių atliktinės formos dažniausiai vartojamos konkrečios rezultatinės būsenos reikšme, o eigos veikslo veiksmažodžių formos (ypač esamojo laiko) — apibendrintos rezultatinės būsenos reikšme. § 15. Atliktinėms formoms yra žymiai būdingesnė konkrečios (ne apibendrintos) rezultatinės būsenos reikšmė. Apibendrintą rezultatinę būseną reiškia daugiausia esamojo laiko formos; be to, dažniausiai tik veikiamosios. Pažymėtina dar tai, kad esamojo laiko atliktinės formos be pagalbinio veiksmažodžio apibendrintos rezultatinės būsenos reikšmę turi labai retai. Pvz.: Ir čia Grėtė atsistoja priešais senąją Karalienę ir pažvelgia į ją tokiu žvilgsniu, tokiomis žaibuojančiomis akimis, kokių ji dar niekada nemačiusi. SimonVK II 219. 89