Apie sudurtines atliktines veiksmažodžio laikų ir nuosakų formas lietuvių literatūrinėje kalboje

LIETUVIŲ KALBOS MORFOLOGINĖ SANDARA IR JOS RAIDA LEITE. TU V O'S TSR MOKSLUY AKSA DE M TJ" A APIE SUDURTINES ATLIKTINES VEIKSMAŽODŽIO LAIKŲ IR NUOSAKŲ FORMAS LIETUVIŲ LITERATŪRINĖJE KALBOJE N. SLIŽIENĖ Sudurtinių atliktinių formų struktūra § 1. Lietuvių kalbos sudurtines atliktines veiksmažodžio laikų ir nuo- sakų formas sudaro savarankiškos leksinės reikšmės veiksmažodžio bū- tojo kartinio laiko veikiamojo arba būtojo laiko neveikiamojo dalyvio vardininko forma ir pagalbinio veiksmažodžio būti asmenuojamos formos, pvz.: esu pakvietęs, -usi, esu pakviestas, -a, buvai pakvietęs, -usi, būsi pakviestas, -a, būtume pakviesti, -os... $ 2. Esamojo laiko, ypač trečiojo asmens, sudurtinių atliktinių formų reikšme dažnai vartojami būtojo laiko dalyviai ir be pagalbinio veiksma- žodžio. Pvz.: Tų, kam arų sparnai išaugę — juk viesulas nebaido. GirR I 137. Kame buvai, dukteraite, kame vaikštinėjai? Kame tavo vainikėlis rasele užkritęs? JD I 105. Nejaugi ir jinai jau Viliaus įvesta į gyveni- mą ir palikta pusiaukely? SimonVK II 123. — Ar tai mes ir naktims nusamdyti?—stebisi vyrai. ZemR II 349. Tokios formos sietinos su vardažodiniu tariniu, paveldėtu iš žilos senovės ir plačiai vartojamu dabartinėje lietuvių kalboje. $ 3. Vieni būtojo laiko dalyviai kartais pavartojami ir tariamosios nuosakos sudurtiniy atliktiniy formų reikšme!. Pvz.: Kiek metų, dievaž, nebūčiau pažinusi, jei kur vieną sutikusi... VienR V 342. Kad suspéje tai gal būt ir atgydę. Sld LKZ III 284. Būčiau nesukęs (lizdelio), kad senelis buvęs, dėl to susukau, kad jauniklis buvau... JD III 683. Kad būčiau žinojus šelmį šalbierėlį (=ka- reivėlį), žalių rūtų vainikėlį — skrynioj pakavojus! JD II 493. Bet ji turi stipriai galvoti, kodėl ana mergaitė, pavadinta Barbe, taip labai į ją žiūrėjo, taip piktai, taip įtarinėjančiai, taip pavyduliaujančiai ir to- kia kupina keršto, lyg jai Ilžė viską viską išplėšusi ir išsine- Susi. SimonVK II 123. ! Sitokiy atvejų yra ir latvių kalboje, plg. J. Endzelins, Latviešu valodas gra- matika, Riga, 1951, § 762. 6. Lietuvių kalbos morfologiné sandara ir jos raida 81 $*4. Tariamosios nuosakos atliktinėms formoms sudaryti kartais var- tojamos dar pagalbinio veiksmažodžio sudurtinės formos. Pvz.: Nors laukė Antano, bet, pamatęs jį, Gaigalas pajuto savo dvasios gilumoje neramumą, lyg tartum būtų buvęs kuo prasikaltęs.. BilR I 90. ..(Vacys) šaltokas pasirodė, išdidus, lyg būtų buvęs sudrumstas vidus... TilvU 103. O laimė, jo ilgų metų tikslas buvo taip arti ir taip galimas, kad reikėjo dar kažką menko, nereikšmingo padaryti, ir jis būtų buvęs pasiektas... VienR V 403. $ 5. Kai kuriais atvejais būtojo laiko dalyviai yra vartojami būd- vardiškai ir su veiksmažodžiu būti atliktinių formų nesudaro. Būdvardišką reikšmę dažniausiai turi tie dalyviai, kurie yra padaryti iš įvykio veikslo veiksmažodžių, reiškiančių daikto ar asmens psichinės arba fizinės būse- nos pasikeitimą (išblyškęs, apskretęs, sustingęs, įtūžęs, suplotas, suveltas, nualintas ir pan.). Eidami tariniu, šie dalyviai būdvardiškai yra varte- jami šiais atvejais: 1. Kai dalyvis reiškia daiktui priskiriamą gatava ypatybę ir visiškai neturi ankstesniojo veiksmo reikšmės. Pavyzdžiui, sakydami jo nosis yra kunktelėjusi, mes nusakome nosies išvaizdą, forma kaip jos pasto- vią ypatybę, o ne kaip kunktelėjimo veiksmo pasekmę. Nekyla net tokia mintis, kad kalbamoji nosis kada nors galėjo būti tiesi, o paskui kunkte- lėjo. Pvz.: ; Nėr gražus jau dėl to, kad atkabę lūpos. Grz LKZ V 27. Jis ne su kuprele, tik taip gunktelėjęs. Gs LKZ III 736. Tas vaikas tik- ras buzurlis — riebus, drūtas, žandai išsipūtę. Ck LKZ I 1006. Valgo valgo, o į naudą neina, vis sudžiūvęs. Gs LKZ II 793. — Kuo aš tau ištižęs?— Sokosi Linkus. ŽemR I 252. Šįmet rugiai nučiurę. Vlkv LKZ II 122. Pašėlę buvo ir šunys! Baudžiauninkų maž visų Sukram- tytos buvo kenklés. ZemR II 382. Kumelaitė perdykus (gudri) — supranta gaspadorių. Brt LKZ II 370. Juk žinai, mamike, kad mano vis- kas tvarkoj ir mano rankos nesupuvusios. SimonVK I 313. Jo nosis lenkta lyg gugė. Lš LKZ III 702. Uosio ir klevo lapeliai k a r- pyti Kpč LKŽ V 308. 2. Kai šalia dalyvių yra pasakyti įvardžiai toks, koks, kažkoks, toks pat ir pan., pabrėžiantys jų būdvardišką reikšmę. Pvz.: Mačiau — giltinė galanda dalgį tave piauti; dėl to ir esi toks iŠš- bales, sudžiūvęs kaip kempinė. ZemR 1 346. Ha, aš mačiau, koks tavo veidas buvo nušvitęs. SimonVK II 17. Jis jau iš pat mažo toks nesukukuliotas buvo. Vk§ LKZ VI 810. Visi miežiai kažin koki užkežėję. Dbč LKZ V 680. 3. Kai sakinyje yra būdvardžių (kartais daiktavardžių), nusakančių kitą kurią to paties daikto ar asmens ypatybę ir einančių su dalyviais vienarūšėmis sakinio dalimis. Pvz.: Gumbas, nors ilgai miegojo, bet nelinksmas kėlėsi; buvo susirau- kęs, piktas, išbarė pačią be reikalo, ant mergaitės suburniavo. ŽemR I 324. Trobos lubos buvo aprūkusios, dervuotos ir tokios pilvotos, sakytum viršum Urno galvos kabojo ne lubos, o didelis, di- 82 delis skilandis. CvR III 271. Vyras buvo gėrūnas ir pasileidęs kaip lapų ryšys. Brt LKZ III 270. Jo plaukai buvo trumpi, aukštyn ežiuku suvaryti, kakta aukšta ir lygi, ūsiukai lietuviški — žemyn nukarę. Gud-GuzKIT 25. Kitų veiksmažodžių būtojo laiko dalyviai su pagalbiniu veiksmažo- džiu atliktinių formų nesudaro tik tada, kai įeina į įvairiarūšių frazeologi- nių junginių sudėtį. Pvz.: Jis po ūsu, o ji dar jauna, tik ant kojų užbėgus— argi tai pora? Vlk LKZ 596. Jis, kuris buvo toks protingas, protingiausias visoje Karaliaus šeimoje — šiandien beprotis, šiandien iš proto išė jes. SimonVK II 183. Rodos, esi išmintingas ir svieto mates, o gali taip spėriai prisiimti kontraktą! ZemR II 59. Pasiutes garbingumas! Tokie pat iš būrų sterblės iškritę kaip ir Dovis Plonis. SimonVK II 20. Pagrindinė sudurtinių atliktinių formų reikšmė $ 6. Visas sudurtines atliktines formas sieja viena bendra reikšmė. Jos reiškia ankstesniu veiksmu pasiektą rezultatinę būseną, trunkančią tam tikru dabarties, praeities arba ateities momentu. Pavyzdžiui, sakinyje tėvas yra išvažiavęs esamojo laiko atliktine forma pasakome, kad tėvas išvažiavo ir dabar jo nėra. Veiksmas įvyko anksčiau, o dabar- tyje yra juo pasiekta rezultatinė būsena. Pagrindinė atliktinių formų reikš- mė artima graikų ir lotynų kalbų perfekto grupės laikų (pvz., perfekto, pliuskvamperfekto) reikšmei. | § 7. Atliktinių formų reikšmė yra kartu ir rezultatinė, ir santykinė: atliktinės formos reiškia tam tikru momentu trunkančią rezultatinę bū- seną ir jos santykį su ankstesniu veiksmu, dėl kurio ji yra susidariusi. Labiausiai išryškėja atliktinių formų reikšmė tada, kai jos vartojamos greta atitinkamų vientisinių veiksmažodžio formų. Ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatinė būsena esti vienalaikė su vientisinėmis formomis: nu- sakytais veiksmais ar būsenomis, o ją sukėlęs veiksmas — ankstesnis už juos.:Pyz.: 7 Ten Karaliaus žardynas, jame marguoja— čia guli, čia links- mai $okinéja— jauna banda. Lygiagrečiai su Karaliaus — Vilko žar- dynas. Vilkas yra išleidęs savo arklius paganyti. Arkliai laigo, dūksta, čia kojas mesdami aukštyn, čia atsistodami ant paskutiniųjų. SimonVK I 46. Vientisinių ir atliktinių formų reikšmės santykį grafiškai galima būtų taip atvaizduoti: ankstesnis išleidimo | laiko planas veiksmas | . t PRR T vėlesnis ; : « 1. +. |_| rezuitatiné | lai 2 laiko planas marguoja |-| guli |-| šokinėja būsena algo dūksta 6* 83 Kaip matome, sudurtinių atliktinių formų reikšmė yra susijusi su dviem laiko planais: veiksmas priklauso ankstesniam laiko planui, o juo pasiekta rezultatinė būsena — vėlesniam. Ankstesnysis laiko planas yra šalutinis, antraeilis, kadangi mums aktualus tik atliktine forma nusa- kytas veiksmas, susijęs su vėlesniuoju laiko planu, o ne visa to laiko situacija. Vėlesnysis laiko planas yra pagrindinis, nes mums aktualūs visi jo veiksmai ir būsenos. Su kalbamuoju momentu betarpiškai sie- jasi tik pagrindiniam laiko planui priklausantys veiksmai ir būsenos. At- liktine forma nusakomas už juos ankstesnis veiksmas. Dėl to veiksmo laiko nusakymo požiūriu atliktinės formos turi santykinę reikšmę. Bet tuo veiksmu pasiekta rezultatinė būsena priklauso pagrindiniam laiko pla- nui ir turi betarpišką ryšį su kalbamuoju momentu. Todėl sudurtinių atliktinių formų reikšmė yra ne tik santykinė, bet ir rezultatinė. San- tykis su dviem laiko planais yra pagrindinis sudurtinių atliktinių formų reikšmės bruožas. Jis skiria sudurtinių atliktinių formų reikšmę nuo ati- tinkamų vientisinių formų reik§meés2. $ 8. Kadangi atliktinių formų reikšmė yra ne tik rezultatinė, bet ir santykinė, jos dažnai vartojamos šalutiniuose sakiniuose, kai reikia išreikšti šalutinio sakinio veiksmo laiko santykį su pagrindinio sakinio veiksmo laiku. Atliktinėmis formomis nusakomas šalutinio sakinio veiks- mas, ankstesnis už atitinkamomis vientisinėmis formomis nusakytą pa- grindinio sakinio veiksmą, o juo „pasiekta rezultatinė būsena yra viena- laikė su pagrindinio sakinio veiksmu. Pvz.: Kožnas tur, kaip dieos jam skyręs yr, pasikakint. DonelR 104. Aš netikiu tavo žodžiais, bet jei esi gerą sugalvojęs, kalbėk. KrėvDP 230. Tu dabar supranti, kam esi užkerėtas, didysis viziri? HP 20. Nebaigusi sakinio, Grėtė apsisuko į duris ir išėjo tokiais pat žingsniais, kokiais buvo įėjusi. SimonVK II 220. O ant grio- vio krašto tą rytą jau sėdėjo moteris, kuri buvo išvaryta ir tik- rai neturėjo kur nueiti. SimonVK II. 230. Lyg mažutę savanoris Moniką tuojau sodindavo ant kelių, įdėdavo į rankas cukrainį ar šiaip niekuti, o jeigu ji būdavo atsigulusi—išplėšdavo »iš lovos. CyR VIII 214. Kurpės štai, Egluže, sudėvėki jas! O kai bus aplūžę, gau- si vėl naujas! NėrP 451. Kai pagrindiniame sakinyje yra pasakyti veiksmažodžiai, reiškiantys kalbėjimą, mąstymą, psichines būsenas ir fizinius pojūčius (sakė, klau- 2 Kitų giminingų kalbų (pavyzdžiui, latvių kalbos, slavų, germanų, romanų kalbų) atitinkamų sudurtinių laikų (perfekto, pliuskvamperfekto ir kt.) reikšmės taip pat papras- tai yra susijusios su dviem laiko planais, plg.: Latvijas PSR ZA Valodas un literatūras institūts, Mūsdienu latviešu literaras valodas gramatika, I, Riga, 1959, p. 590, 594, 599; A. A. Ilore6na, Ha 3anucok no pycckoi rpammartnke, 1—1II, Mocksa, 1958, p. 256— 257; E. H. Jlemuwua, Cucrema npomejtumux BpeMeH B HOBoGosrapckux tekcrax XVII— XVIII Bexkos, «Yuensie 3sanucku Hu-Ta cjiaBsnoBejenns> (Akamemus Hayk CCCP), T. 19, Mocksa, 1960, p. 30—48; O. Ecnepcen, Ouzocodus rpassarTuku, Mocksa, 1958, p. 314; T. C. Heuaepa, O pesyJibTaTHBHOM OTTeHKe 3HaueHHA OOpMbI nepdexra B C£OBpeMEHHOM HeMelKoM s3bike, «Bonpocbi f3bika H JiuTeparTypbi>, Mocksa, 1959. 84 sė, manė, svarstė; žinojo, jaudinosi, jautė, matė ir pan.), arba juos at- stojančios žodžių grupės (ėjo kalbos, sklido gandai, atėjo į galvą ir pan.), šalutiniame sakinyje vartojamos esamojo laiko atliktinės formos, nežiū- rint to, kokio laiko forma išreikštas pagrindinio sakinio veiksmas3. Pvz.: Vieni aiškino, kad būsimasis Lietuvos karalius yra kilęs iš Jogailos ir net iš Mindaugo giminės, kiti jau vyko į Berlyną užsakyti auksakaliams karūnos... Gud-GuzKIT 189. Jai regėjos, kad ubagė kalėdodama daug yra apie maištininkus girdėjūs, gal juos ma- ė... gal ir apie Petrą ką žino. BilR I 234. Niekas nieko nebedirbo, tik ėjo visais pašaliais, tikrino, kiek ir ko užgyventa, kur ir kas padėta, kaip padėta, kodėl padėta. BaltPV I 330. Aš girdėjau jūsų pažadus ir žinau, kad riteris greičiau galvą savo padės; negu a t- sisakys nuo to, ką yra sumanęs ir savo žodžiu paZadeé jęs. KrėvDP 213. Kiek sužeistų esi surinkus, paklaus tave tė- vynė. NėrP 309. Kartais atliktinėmis formomis nusakomas pagrindinio sakinio veiks- mas, ankstesnis už atitinkamomis vientisinėmis formomis nusakytą šalu- tinio sakinio veiksmą, o juo pasiekta rezultatinė būsena esti vienalaikė su šalutinio sakinio veiksmu. Pvz.: Taručiai dar kelias dienas girdėjo šunį lojant ir saugojant ištuštė- jusius Pašušvių namus, ir, kai jie susiprato jam nuneštį paést, jis buvo dingęs. CyR VIII 137. Kad vasarojus prieis, rugius jau būsim suvežę. Knv LKŽ II 793. Kai susitvarkęs išėjau iš savo kampo, vakarienė buvo paruošta... CvR III 236. § 9. Ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatinė būsena yra suvokiama kaip veikėjo arba objekto būsena, susidariusi dėl ankstesnio veiksmo. Pavyzdžiui, sakinyje jis šiąnakt yra dirbes atliktine forma pa- sakome ne tik, kad šiąnakt jis dirbo, bet ir koks jis dabar yra dėl to, kad šiąnakt dirbo. Objekto būseną apibūdina neveikiamosios rūšies atlik- tinės formos, pvz.: visos gėlės jau buvo nuskintos*. § 10. Ankstesniu veiksmu pasiektą rezultatinę būseną reiškia ir re- zultatinés, ir nerezultatinės reikšmės veiksmažodžių atliktinés formos. Rezultatinės reikšmės veiksmažodžių atliktinės formos dažniausiai vartojamos tada, kai yra išlikęs konkretus ankstesnio veiksmo rezultatas. 3 Šiais atvejais panašiai vartojamos ir esamojo laiko vientisinės veiksmažodžių for- mos, pvz.: visi sakė, kad jis jau dirba, visi sakys, kad jis jau dirba ir pan. Šitokią vartoseną nulemia minėtų veiksmažodžių semantika, kuri veiksmo laiką leidžia apibūdinti ne tik kalbančiojo, bet ir veikiančiojo asmens požiūriu, t. y. pasakotojas arba autorius veiksmo laiką gali apibrėžti ne pagal savo, o pagal veikėjo kalbamąjį momentą, plg. E, Kp x nx ko Ba, Hekoropbie npoGsieMbl H3yseHHi KaTerOpHH BpeMeHH B COBpeMeH- HOM pycckom sabike, «Bonpocbi siasikoguanusi», 1962, Ne. 3, p. 20—22; E: H. lem uu a, min. veik., p. 39. 4 Neveikiamosios rūšies atliktinés formos rezultatinés būsenos reikšmę turi ryskesne, negu veikiamosios. Neveikiamosios formos rodo, jog veiksniu išreikštas asmuo arba daiktas ne pats veikia, o yra kieno nors kito veikiamas; vadinasi, patiria tam tikrą veiksmo sukeltą būseną. Tuo būdu pati neveikiamosios rūšies reikšmė yra susijusi su būsenos reikšme. Kaip tik dėl to neveikiamosios atliktinés formos turi tokią ryškią ankstesniu veiksmu pasiektos rezultatinės būsenos reikšmę. 85 Neveikiamosios atliktinės formos ir intranzityvinių veiksmažodžių vei- kiamosios atliktinės formos, reikšdamos kartu veiksmo rezultatą ir anks- tesniu veiksmu pasiektą rezultatinę būseną, apibūdina arba veikėją (vei- kiamosios formos), arba objektą (neveikiamosios formos). Pvz.: Yr atsiųstos dovanėlės nuo jauno bernelio: žalių rūtų vaini- kėlis ir aukso žiedelis. JD 111 577. Tarp miškų esu gimęs ir uz- augęs. BilR I 128. Buvo kruvinai sukepę lūpos nuo tylėjimo skaudaus. NėrP 378. O kas bus, kai čėsas verpt ir aust prisiartins, o line- liai jūs ant lauko bus pasilikę? DonelR 58. Visų veiduose buvo matyti kažkoks lengvumas, lyg į gegužinę jie būtų susirinkę. CvR VIII 44. Kadangi tranzityviniy veiksmažodžių veikiamosios atliktinés formos veiksmo rezultatą reiškia ne veikėjo, o objekto atžvilgiu, jomis pasakoma ne tik, koks yra veikėjas dėl atlikto veiksmo, bet ir kokie yra jo veiklos padariniai. Veiksmo rezultato reikšmė paprastai esti ryškesnė už anks- tesniu veiksmu pasiektos rezultatinės būsenos reikšmę ir dažniausiai dau- giau ar mažiau ją nustelbia. Pvz.: Nes ką žiemą jis yra stalde sudūmojęs, tur visiems pasakyt, kad vėl jau vasara grįžta. DonelR 34. Šitą latvių kalbos gramatiką yra parašiusiu du geriausiuoju Latvijos kalbininku. BūgKS 199. — Šiuos daiktus esu gavęs iš vieno pirklio, radusio juos Mekos miesto gat- vėje, — tarė pirklys. HP 15. Nerezultatinės reikšmės veiksmažodžių atliktinės formos reiškia tik ankstesniu veiksmu pasiektą rezultatinę būseną. Pvz.: Taip akuotuotą drobulę atsinešei, tur būt, miežinius pelus su ana esi nešęs. Brs LKZ I 73. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską. SimonVK I 37. Bet kadangi jaunikatis visą dieną buvo apie vie- ną dalyką galvojęs, tai suprantamas daiktas, kad ir kalba jų nukry- po į tą pusę. HP 284. Prieš savaitę atvažiavęs į šį Zemaičių miestelį, aš jau viską, kas man buvo įdomu, su valsčiaus sekretorium ir girininku buvau apvaikščiojęs ir apžiūrėjęs. VenclR III 176. Kiti iš jų, be lagerių, dar įvairiuose kalėjimuose buvo ištupėję po Rke- letą metų. SruogR V 26. Prieklėtis, net akmuo pasistotį švietė baltumu; nė žymelės, kad kas būtų jį pastojęs purvina ar tik dulkėta koja. VaižgDD 39. * * * $ 11. Santykinė-rezultatinė atliktinių formų reikšmė išplaukia iš jas sudarančių būtojo laiko dalyvių reikšmės. Atliktinės formos yra išriedė- jusios iš sudurtinių tarinių, kurių vardinė dalis buvo būtojo laiko daly- vis, žymintis daikto ypatybę, išplaukiančią iš ankstesnio veiksmo“. Ši 5 Daikto ypatybę, išplaukiančią iš ankstesnio veiksmo, dabar žymi tik atributyvi- niai dalyviai, dažniausiai einantys pažyminiu ir kartais vardine sudurtinio tarinio dalimi, pvz: paklydęs vaikas, perskaityta knyga, koks jis išbalęs ir pan. 86 reikšmė žymia dalimi atsispindi ir atliktinių formų reikšmėje, tik čia daikto ypatybės reikšmė yra žymiai susilpnėjusi, o ankstesniojo veiks- mo reikšmė — išryškėjusi. Skirtumas tarp pažyminiu einančių dalyvių ir su tais pačiais dalyviais sudarytų atliktinių formų ypač ryškus tada, kai dalyviai padaryti iš eigos veikslo veiksmažodžių arba iš darybinių tranzityvinių įvykio veikslo veiksmažodžių, plg. pvz." sirges vaikas ' ir vaikas yra sirgęs, atnešęs laišką žmogus ir žmogus yra atnešęs laišką; būtojo laiko dalyviais, vienais arba su priklausomais žodžiais, pasakome, koks yra vaikas, žmogus, tuo išskirdami juos iš kitų vaikų ar žmonių, o atliktinėmis formomis daugiau pasakome, ką jie yra veikę ar padarę, negu kokie jie yra dėl tos savo veiklos. Beveik tą patį galime pasakyti ir vadinamąja perfektine reikšme pavartotomis būtojo kartinio laiko vientisinėmis veiksmažodžio formomis, pvz.: šia liga vai- kas jau sirgo, kažkoks žmogus tau atnešė laišką. Skirtumas tarp pažyminiu einančių dalyvių ir atliktinių formų reikš- mės žymiai sunkiau įžiūrimas tada, kai dalyviai padaryti iš nedarybinių intranzityvinių įvykio veikslo veiksmažodžių, reiškiančių daikto ar as- mens psichinės arba fizinés būsenos savaiminį pasikeitimą, plg. pvz.: pražydusios rožės ir rožės jau yra pražydusios. Šiuo at- veju ankstesniojo veiksmo reikšmei išryškėti trukdo veiksmažodžio lek- sinė reikšmė: juk ir vientisinės šių veiksmažodžių formos gali turėti gana ryškią kokybinę reikšmę, pvz.: puodas prakiuro, kaip su juo be- virsi. Taip pat gana sunku įžiūrėti skirtumą tarp pažyminiu einančių bū- tojo laiko neveikiamųjų dalyvių ir neveikiamųjų atliktinių formų reikš- mes, plg., pvz: nupiauti rugiai ir rugiai yra nupiauti. Čia ankstesniojo veiksmo reikšmei išryškėti trukdo neveikiamosios rūšies reikš- mė, susijusi su būsenos reikšme. Taigi, pagrindinį skirtumą tarp atliktinių formų ir pažyminiu einančių būtojo laiko dalyvių reikšmių nulėmė skirtingos dalyvių sintaksinės funk- cijos: tariniu einančių dalyvių reikšmė veiksmažodėjo, stiprėjant anks- tesniojo veiksmo reikšmei ir silpnėjant iš to veiksmo išplaukiančios ypa- tybės reikšmei, o pažyminiu einančių dalyvių reikšmė liko ta pati. § 12. Sudurtinių atliktinių formų pagrindinėje reikšmėje dar at- sispindi dalyvio ir pagalbinio veiksmažodžio gramatinės reikšmės: iš dalyvio reikšmės išplaukia ankstesniu veiksmu pasiektos rezultatinės būsenos reikšmė, o pagalbinio veiksmažodžio formos rodo rezultatinės būsenos trukmę tam tikru dabarties, praeities arba ateities momentu. Tačiau atliktinių formų reikšmė nėra lygi dalyvio ir pagalbinio veiks- mažodžio gramatinių reikšmių sumai, kadangi atliktines formas suda- rančių dalyvių reikšmė yra pakitusi ir skiriasi nuo pažyminiu einančių dalyvių reikšmės. Dėl to atliktinių formų reikšmę suvokiame ne kaip dvi savarankiškas reikšmes, o kaip vieną naują gramatinę reikšmę. 87 * * * § 13. Sudurtinéms atliktinems veiksmažodžių formoms yra būdingi du santykinés-rezultatineés reikšmės atspalviai. Pirmuoju atveju atliktinés formos reiškia konkrečią rezultating bu- seną, pasiektą ankstesniu veiksmu, kuris suvokiamas kaip konkretus vien- tisinis aktas. Pvz.: Kas nors šiąnakt dobiluose yra nakvo į g s — gulykla palikusi. Pit LKZ III 714. Jau iš to, ką čia esmi pasakęs, akylas skaityto- jas gali įsitikinti, kad kalba iš tikrųjų yra senovės kultūrinio gyvenimo rodytojas. BūgKS p. VII. Seniai ganom po medes, jau ponas nebeturi valios atimti nuo mūsų, esam užsigyvenę. ZemR II 64. AS ma- tau, vyrai, kad jūs esate kažkieno prikalbėti ir suagituoti!. VienR V 106. Juras pasilenkė, norėdamas geriau padėtį Monikos galvą, ir krūptelėjo: šaltis jau buvo pakilęs jos sgnariais. CvR VIII 235. To ryšelio skarmaluose buvo įdėtas ir geltonas bilietas: jame buvo paženklintas Zosés „amatas“. ZemR II 234. Mušk, būsi motiną užmušęs, o ne svetimą. SimonVK II 345. Priešpiet ateisiu pažiūrėti, jei ežios bus taip nušliaužiotos, negausit ėst, ne- -gau-sit, galėsit nykštį į burną įsikišt! ČiurlRR III 93. Antruoju atveju atliktinės formos reiškia apibendrintą rezultatinę būseną, pasiektą apibendrintu neapibrėžtos praeities veiksmu. Pvz.: Be to, esu girdėjęs švelnų, gana tylų, dažną kvaksėjimą; šis balsas girdimas, kai antys nebaidomos lesinėja ar plaukioja kokiame nors ramiame ežero užkampyje. IvanLP II 88. Ar negana pons amtsrots, mus kaip tėvs pamokindams, draudęs yr su pūčkoms ant padva- rijų šaudyt? DonelR 100. Juk Vilius yra laikęs Ilžę savo glėby, gal jis ją karščiau mylėjo negu ją — Grėtę. SimonVK II 149. Kas ge- ruoju, ilgomis tik kalbomis ir tuščiais žodžiais jas (galybę, laimę) yra pasiekęs? KrėvDP 202. Seniai buvau jį bematęs: norėjosi su juo apie spaudą, apie literatūrą paplepėti, — jeigu ir nieko nepadaryti, tai nors pasvajoti. BilR I 123. Visą savo amžių su visais jis buvo kal- bėjęs tik lietuviškai. Bet šį kartą, nuėjęs pasveikintį Karalikės, jis pakišo jai ranką, sakydamas: „Guten Morgen, Mariechen!“ SimonVK I 304. „Šitoje kėdėje bus Karalius sirgdamas sėdėjęs", — sako sau Tūmaitienė. SimonVK I 179. | Tam tikrame kontekste gali išryškėti ir vienkartinis neapibrėžtos pra- eities veiksmo pobūdis. Pvz.: Anuomet „Draugijoje“ (III 193—199) esmi tvirtinęs galū- nę -ystė (-ysta) esant slaviškos kilmės, bet šiandie to daryti nebegaliu, nes nebeleidžia naujieji kalbos faktai. BūgKS 230. Negali žinoti neigi senovės raštuose rasti, ar Perkūnas yra turėjęs pačią, ar ne. DaukRR 217. Ėvutė vieną kartą yra buvusi pas Šalteikių Vilkieną žąsų kiaušinių. SimonVK I 294. Rezultatinės reikšmės veiksmažodžių atliktinės formos tokiais atve- jais nerodo išlikusio konkretaus veiksmo rezultato. Pvz.: 88 Kartais deda kiaušinius į senus plėšriųjų paukščių ir varnų lizdus; aš pats esu radęs Korliškėje, netoli Varėnos, anties dėtį varnos lizde, juodalksnyje, apie 5 m nuo žemės. IvanLP II 71. Tame pačiame popo miškely yra pasikorę trys iš artimojo sodžiaus; ten pat Piest- upy kapai... BilR I 169. | Apibendrintos rezultatinés būsenos reikšmė yra gana silpnai suvo- kiama, dėl to ir išryškėja ja sukūrusio neapibrėžtos praeities veiksmo reikšmė. Ypač ryškią neapibrėžtos praeities veiksmo reikšmę ir silpną apibendrintos rezultatinės būsenos reikšmę turi esamojo laiko atliktinės formos. Įdomu pažymėti, kad, priklausomai nuo šių santykinės-rezultatinės reikšmės atspal- viy, skirtingai vartojamos laiko aplinkybės. Kai atliktinés formos reiškia tam tikru momentu trunkančią konkrečią rezultatinę būseną, sakinyje pasakytos laiko aplinkybės gali rodyti ne tik ankstesniojo veiksmo (a), bet ir juo pasiektos rezultatinės būsenos laiką (b). Pvz.: a) Aš pats su brigada iš Berlyno tik pargrįžęs! Gud-GuzKIT 287. A. Einš- teinas jau šio amžiaus pradžioje yra nustatęs formule ryšiui tarp masės ir energijos... BaršF 176. Vieni tų bedarbių buvo atėję prie fabriko vartų dar su patamsėliu, kiti vidunaktį, buvo ir tokių, kurie tebestovėjo savo vietose, užėmę jas iš vakaro. VienR V 415. Dar vienas kulkosvydis buvo prie iešmų būdelės, o likusieji — už miškelio, kur dar karo metais vokiečių buvo įreng- ti parako sandėliai. Gud-GuzKIT 389. b) Ryto metą taip kietai buvo įmigęs, vos prišaukė šeimininkas. ŽemR II 313. Kur kitados siūbavo pakrypęs, nuolat taisomas ir nuolat suirgs neprava- žiuojamas medinis tiltas, dabar buvo permestas geležinis. VienR 1 142. Zinai ką, Viliau, rytoj būsi užmiršęs visa ką. SimonVK Į 108. Tačiau kai atliktinés formos reiškia apibendrintą rezultatinę būseną, sakinyje pasakytos laiko aplinkybės rodo tik. veiksmo laiką. Pvz.: „Pasakojimai apie plėšikus ir žmogžudžius, kuriuos tik kada buvau gir- dėjęs, dabar stojo man prieš akis. VenclR 111 172. Bet ne tas maras, kuris po kraštą yra siautėjęs prieš porą šimtų metų, kaip randama senuose raštuose arba kaip visai neseniai kažkokiame kalendoriuje taip gruntingai buvo aprašyta. SimonVK II 325. ; $ 14. Atliktinių formų vartojimas viena ar kita reikšme iš dalies priklauso nuo veiksmažodžių veikslo. Įvykio veikslo veiksmažodžių atlik- tinės formos dažniausiai vartojamos konkrečios rezultatinės būsenos reikšme, o eigos veikslo veiksmažodžių formos (ypač esamojo laiko) — apibendrintos rezultatinės būsenos reikšme. § 15. Atliktinėms formoms yra žymiai būdingesnė konkrečios (ne apibendrintos) rezultatinės būsenos reikšmė. Apibendrintą rezultatinę bū- seną reiškia daugiausia esamojo laiko formos; be to, dažniausiai tik veikiamosios. Pažymėtina dar tai, kad esamojo laiko atliktinės formos be pagalbi- nio veiksmažodžio apibendrintos rezultatinės būsenos reikšmę turi labai retai. Pvz.: Ir čia Grėtė atsistoja priešais senąją Karalienę ir pažvelgia į ją to- kiu žvilgsniu, tokiomis žaibuojančiomis akimis, kokių ji dar niekada nemačiusi. SimonVK II 219. 89 Kai kurių sudurtinių atliktinių formų vartojimas praeities arba ateities veiksmo reikšme $ 16. Be santykinės-rezultatinės reikšmės, kuri būdinga visoms atlik- tinėms formoms, kai kurios atliktinės formos dar gali reikšti praeities arba ateities veiksmą. Šia reikšme dažniausiai vartojamos neveikiamo- sios atliktinės formos, kadangi vientisinių neveikiamųjų formy, kuriomis galima būtų nusakyti veiksmą, nukreiptą į sakinio veiksniu išreikštą daiktą arba asmenį, lietuvių kalboje nėra. Pvz.: Tą pačią naktį Mykolas Jonaitis buvo suimtas ir išvež.- tas į apskrities miesto kalėjimą. VienR V 195. Nors ir skysti, menki Kuktos plaukai, teaugę tik paausiais, buvo rūpestingai nukirpti ir pluoštelis po pluoštelio sudėti į popierinę dėžę. CvR III 300. Gendvi- lis nenorom paaiškino, kaip jam buvo paties klebono dovanotas „šventasai Aliuminijus“. Gud-GuzKIT 103. Taigi žiūrėk, neužmiršk, gir- tas pas mergas nejok, nes būsi išjuoktas i pažemintas. VaižgDD 88. Už tėvynę nuteriotq, už draugų kapus, — bus fašistam atiduota viskas su kaupu. GirR II 33. Kad būtų buvęs kas iš di- džiųjų, būtų vaikas pagelbétas. ŽemR I 371.— Dirbti mes neatsisakome, bet kad už griovių kasimą mums būtų atskirai u žmo- kėta,— nenusileido Mykolas. VienR V 106. Nuo atitinkamų veikiamųjų vientisinių (tariamosios nuosakos ir su- durtinių atliktinių) veiksmažodžio formų neveikiamosios atliktinés čia „skiriasi tik rūšies reikšme. Tuo būdu atliktinėmis jas galima vadinti tik dėl jų struktūros. Pati jų reikšmė yra iš esmės skirtinga. $ 17. Praeities arba ateities veiksmo reikšme vartojamos beveik vien tiktai įvykio veikslo veiksmažodžių neveikiamosios atliktinės formos. Taip yra del to, kad į atliktinių formy sudėtį įeina būtojo laiko dalyviai. Būtojo laiko dalyviu veiksmas konstatuojamas kaip vykęs ar įvykęs faktas, o ne nusakomas kaip procesas. Tokiai dalyvio reikšmei artimesnė yra įvykio veikslo reikšmė, ir dėl to būtojo laiko dalyviai daugiausia yra daromi iš įvykio veikslo veiksmažodžių. Esamojo laiko dalyviai, priešingai, reiškia trunkantį veiksmą ir todėl daromi daugiau iš eigos veikslo veiksmažodžių. Esamojo ir būtojo laiko neveikiamųjų dalyviu reikšmės skirtumu yra pagrįstas ir neveikiamųjų sudurtinių formų, suda- rytų su šiais dalyviais, gramatinių reikšmių skirtumas. Neveikiamosios atliktinės formos, sudarytos su būtojo laiko dalyviu, paprastai reiškia konkretų veiksmą, kuris tam tikru momentu įvyko arba įvyks (žr. aukš- čiau pateiktus pavyzdžius), o neveikiamosios formos su esamojo laiko dalyviu reiškia tam tikru momentu trunkantį veiksmą (a) arba turi apibendrintą reikšmę (b). Pvz.: a) Priėjęs alėjos galą, Jonas Puodžiūnas pažvelgė į brolio Anta- no rūmų pusę, kur dabar buvo sprendžiama jo paties ir jo sū- naus laimė ir likimas. VienR V 363; b) Tegul šioji lazda lieka tarp jūsų; ją žiūrėdami, atsiminsite, kad ir jūsų tėvai skaudžiai buvo ba u- dZiami. BilR I 180. 90 Tik labai retais atvejais tėra vartojamos eigos veikslo veiksmažo- džių neveikiamosios atliktinės formos ir konkretų veiksmą reiškiančios įvykio veikslo veiksmažodžių neveikiamosios formos su esamojo laiko da- lyviu®. Eigos veikslo veiksmažodžių neveikiamosios atliktinės hopes reiškia veiksmą, trunkantį tam tikru praeities arba ateities momentu, savo reikšme yra artimos neveikiamosioms formoms su esamojo A dalyviu. Plg.: Anksčiau buvo manyta, kad į magnetą reaguoja tik kai kurie kūnai, bet 1845 metais Faradėjus nustatė, kad į magnetą reaguoja visi kūnai, tik žymiai silpniau už geležį. BaršF 73. — O- kuo gi jie (lašiniai) jau negeri? — O tuo negeri, kad bekonai vien broga ir pasukomis buvo penėti. Ir minkšti kaip košė, ir parūdiję. VienR V 89. — Mes, dėde, griovių nekasime, — atsiliepė, sukdamas suktinę, jo bernas Mykolas. — Dėl ko nekasite? — Samdant nebuvo derėta. — Kaip tai neb u- vo deréta,— pašoko Jonas Puodžiūnas, — aš gi tau išvardijau visus ūkio darbus. VienR V 104. Seniai, dar prieš karą, buvo manoma statyti naują gyvena- mąją, bet vis nebuvo ir nebuvo pinigų. SimonVK II 171: Konkretų veiksmą reiškiančios įvykio veikslo veiksmažodžių nevei- kiamosios formos su esamojo laiko dalyviu yra vartojamos ypač retai ir savo reikšme yra artimos įvykio veikslo veiksmažodžių neveikiamo- sioms atliktinėms formoms. Pvz.: Paskui buvo įrengiamas svečių kambarys sy dviem lo- vom, murmurine praustuve ir veidrodine spinta. SimonVK II 168. § 18. Dabarties veiksmams nusakyti neveikiamosios atliktinės for- mos nevartojamos. Dabarties veiksmą reiškiančios įvykio veikslo veiks- mažodžių formos dažniausiai turi apibendrintą reikšmę, o neveikiamo- sioms atliktinems formoms apibendrinto veiksmo reikšmė yra nebū- dinga. § 19. Praeities veiksmo reikšme yra vartojamos ne tik būtojo karti- nio laiko neveikiamosios atliktinés formos, bet ir vieni būtojo laiko neveikiamieji dalyviai". Jie taip pat dažniausiai yra padaryti iš įvykio veikslo veiksmažodžių. Pvz.: Tikrinant inkilus, gegužės 19 dieną viename inkile prie Lakaikos ežero rasti 6 kiaušiniai (šiame inkile birželio mėn. 5 d. jauniklių jau nebebuvo). Antrame inkile gegužės mėn. 19 d. rasti devynių 6 Įvykio veikslo veiksmažodžių neveikiamosios formos su esamojo laiko dalyviu paprastai vartojamos tik apibendrintam veiksmui reikšti, pvz.: Dėl tavęs ir žilieji tėvo plaukai bus apjuokiami!.. PtR I 187. Ir vis už tai (tijūnavo), kad dabar jis buvo sočiai prišeriamas ir gerai apvelkamas be jokio rūpesčio tais da- lykais. VaižgDD 19. ; | 7 Tokia pat reikšme būtojo laiko neveikiamieji dalyviai seniau buvo vartojami ir rusų literatūrinėje kalboje, žr. II. C. Ky3nemnos, K Bonpocy 0 cKasyeMOCTHOM ymo- TpeOJienHH cTpajaTeJIbHbiX IpHJacTHA B pyccKOM JutepatypHom s3bike XVIII x nawana XIX Beka, «Tpyan HH-Ta pycckoro sisbika AH CCCP», II, M—JI., 1950. 91 kiaušinių lukštai, vadinasi, jaunikliai jau buvo išvesti. IvanLP II 97. Pa- galiau padarytas kompromisas. Derybos baigėsi žinoma „žąsimi“. SimonVK I 269. Antriems užsakymams išėjus, imta taisytis į vestu- ves, daryti alaus, piauti karvė. VaižgDD 52. Tik prieš 50 metų įsi- tikinta, kad atomas yra sudėtingas, kad jis yra sudarytas iš dar mažesnių dalelių. BaršF 176. To ir bereikia, kad toks paršelis (man y- t a — Ėvė) mane stumdytų ir man įsakinėtų. SimonVK II 232. § 20. Praeities veiksmo reikšmė būdinga ir kai kurioms veikiamosioms atliktinėms formoms, būtent: tariamosios nuosakos ir kartais būtojo kar- tinio laiko formoms. Tariamosios nuosakos veikiamosios atliktinės formos šia reikšme vartojamos labai dažnai ir atstoja trūkstamą tariamosios nuosakos vientisinį būtąjį laiką. Tariamosios nuosakos vientisinėmis for- momis galime nusakyti tik dabarties arba ateities tariamus veiksmus, o tariamosios nuosakos atliktinėmis formomis nusakomi buvę galimi arba geidžiami, bet neįgyvendinti praeities veiksmai. Pvz.: Laimė, kad dar ant lovos krito, o ne ant žemės: būtų užsimu-. šęs. ŽemR II 129. Kad būč žinojus tokį bernelį, kad jo rūsti širdelė, būč atsilenkus saulelės lanksmu, aušrelės pazarėle. JD I 843. Bent kūlės nuobaigų būtumėt palauke. BaltPV I 120. Savo rankele glostė Mykoliuką per veidelį taip švelniai, atsargiai, lyg tai vėjelis būtų jį bučiavęs. VaižgDD 55. Tačiau kaimynystėje nesirado nė vienos mergaitės, kuri būtų noréjusi tekėti už apdai- nuotojo našlio. SimonVK I 189. Galimam arba geidžiamam praeities veiksmui reikšti vartojamos tiek eigos, tiek ir įvykio veikslo veiksmažodžių tariamosios nuosakos vei- kiamosios atliktinės formos. , Biitojo kartinio laiko veikiamosios atliktinės formos praeities veiks- mui nusakyti vartojamos labai retai. Pvz.: Anądien mano žmogus buvo prie Stagaro dirbęs, Vakare par- sinešė duonos papentuką — davusi Stagarienė. SimonVK I 182. Taigi, kalba (jos žodynas) parodo, kad aisčių jau ariama, ekėjama ir sėjama nuo nebeatmenamų laikų. Dar nebuvo buvę nei lietuvių, nei lai- vių, nei prūsų, kaipo atskirų tautų su atskiromis kalbomis, o jau jų visa tai mokėta. BugKS p. 4. Kad parėjau, mane nepažino — aš tokį pilvalį buvau turėjęs. (Kal) DK. Išvados 1. Sudurtinės atliktinės veiksmažodžių formos turi savitą struktūrą ir savitą pagrindinę gramatinę reikšmę, kuri santykiauja su atitinkamų vientisinių veiksmažodžio formų reikšme. Tuo būdu jos sudaro vientisą veiksmažodžio laikų ir nuosakų paradigmą. 2. Pagrindinė sudurtinių atliktinių formų reikšmė yra santykinė-re- zultatinė: atliktinės formos reiškia ankstesniu veiksmu pasiektą rezulta- tinę būseną, trunkančią tam tikru dabarties, praeities arba ateities mo- mentu. Pagrindinis šios reikšmės bruožas, skiriantis ją nuo atitinkamų 92 vientisinių veiksmažodžio formų reikšmės, yra santykis su dviem laiko planais. 3. Sudurtinėms atliktinėms formoms yra būdingi du santykinės-re- zultatinės reikšmės atspalviai: konkrečios rezultatinės būsenos reikšmė ir apibendrintos rezultatinés būsenos reikšmė. Atliktiniy formų vartojimas viena ar kita reikšme daugiausia priklauso nuo veiksmažodžių veikslo. 4. Nors ankstesniu veiksmu pasiektos rezultatinės būsenos reikšmė ir išplaukia iš atliktines formas sudarančių būtojo laiko dalyvių reikš- mės, tačiau ji nėra ta pati reikšmė, kokią kadaise turėjo ir kartais dabar tebeturi sudurtinio tarinio vardine dalimi ar pažyminiu einantys daly- viai. Dėl to pagrindinė sudurtinių atliktinių formų reikšmė nėra lygi jas sudarančių komponentų gramatinių reikšmių sumai, o yra nauja gramatinė reikšmė. 5. Be pagrindinės, t. y. santykinės-rezultatinės reikšmės, kai kurioms atliktinėms formoms dar būdinga praeities arba ateities veiksmo reikš- mė. Veiksmo reikšme dažniausiai vartojamos įvykio veikslo veiksmažo- džių neveikiamosios atliktinės formos (išskyrus esamojo laiko formas) ir tariamosios nuosakos veikiamosios atliktinės formos. SANTRUMPOS BaltPV — J.Baltušis, Parduotos vasaros, I, Vilnius, 1957. BaršF — Prof. Dr. K. Baršauskas, Fizika, d. III—IV, Kaunas, 1950. BilR — J.Biliūnas, Raštai, I, Vilnius, 1954. ; BugKS — K. Buga, Kalba ir senovė, d. I, Kaunas, 1922. CvR — P. Cvirka, Raštai, III, VIII, Kaunas, 1949. CiurlRR -- S. Ciurlioniené-Kymantaiteé, Rinktiniai raštai, III, Vilnius, 1956. DaukRR — S.Daukantas, Rinktiniai raštai, Vilnius, 1955. DK —- Dialektologijos atlaso kartoteka, LTSR MA Lietuvių kalbos ir litera- tūros institutas (šalia, skliausteliuose, nurodoma vietovė). DonelR — K. Donelaitis, Raštai, Vilnius, 1950. GirR — L. Gira, Raštai, I, II, Vilnius, 1953. Gud-GuzKIT— A. Gudaitis-Guzevičius, Kalvio Ignoto teisybė, Vilnius, 1952. HP — V. Hauf as, Pasakos, vertė J. Balčikonis, Vilnius, 1962. IvanLP — T.Ivanauskas, Lietuvos paukščiai, II, Vilnius, 1959. JD == Lietuviškos dainos, užrašė A. Juška, I-III, Vilnius, 1954. Kai — Kalotė, Klaipėdos r. KrėvDP — V. Krėvė, Dainavos šalies senų Žmonių padavimai, Vilnius, 1957. LKZ — Lietuvių kalbos žodynas, I, II, III, V, VI, Vilnius, 1941—1956. NérP * — S. Nėris, Poezija, Vilnius, 1954. SimonVK — I. Simonaitytė, Vilius Karalius, I, II, Vilnius, 1956. SruogR — B. Sruoga, Raštai, V, Vilnius, 1957. TilvU — T. Tilvytis, Usnynė, Vilnius, 1949. VaičRn — P.Vaicaitis, Rinktinė, Vilnius, 1954. VaizgDD — Vaižgantas, Dėdės ir dėdienės, Kaunas, 1945. VencIR — A. Venclov a, Raštai, III, Vilnius, 1955. VienR — A. Vienuolis, Raštai, V, Vilnius, 1954. ZemR — Žemaitė, Raštai, I, II, Vilnius, 1956. 93 O CJIOXXHbIX 3ABEPIHIIEHHbIX BPEMEHHbIX ®OPMAX B JIATOBCKOM JIUTEPATYPHOM S13bIKE H. CJIH)KEHE Pe3aiome CoxHbie 3aBepurekHbie BpeMeHHble (DOpMbI JHTOBCKOrO S513biKa 006pa3yloTcs H3 HeHcT- BHTeJIbHOTO HpHUacTHA TNpOnmIejinieTO OJHOKPATHOrO BpeMeHH, HMEOILIEro CaMOCTOS1TeJIbHOe JiekcHuecKOe 3HaueHHe HJIH CTpalaTeJIbHOro MPHUYACTHS TIpOlLejuIerOo BpeMeHH H CNpsrae- MBIX (OPM BenoMoraTeJibHuoOTro TJIarojia biti «GbiTh», Hanp.: yra pakvietęs,-usi, yra pakvies- tas,-a, buvo pakvietęs,-usi, buvome pakviesti,-os, būtume pakvietę, ,-usios... B 3HaueHHH 3aBepnIeHHbIX opm HacTosulero BpeMeHH, OcOČeHHO (OPM TpeTbero Jinilta, npHuUacTHS NpOUIeJIIero BpeMeHH UacTO ynoTpeOJiai0OTCA H Ge3 BCcnOMOTraTeJIbHOTO raarona. Takue GOpMB HMEIOT CBS3b C HMEHEbIM CKa3yeMmbiM, yHAcJeIOBaHHBIM H3 /laJIe- KOTO MpOHLIOro H WIHPOKO ynoTpeb/sieMbiM B COBPEMEHHOM JIMTOBCKOM Si3bIKe. Bee cJioxHbIie 3aBeplieHHble (DOpMbI oGbeanHseT oo obumee 3HaueKne. OHH 0603Ha- YalOT pe3yJbTATHBHOE COCTOSIHHE B HACTOSUIEM, B NMpPOLIJIOM HJIH B GyjymeM, HOCTHTHYTOE NpeaIecTBYIOIIHM JehcTBHeM. DTO 3HaueHHe CBf3aHO C JBYMS BpeMeHHbIMH INIaHAMH, OIMH M3 KOTOpHIX mpeamectsyer apyromy. Tak Kak JeHcTBHe npHHAJIJIEXHT MNPEAIIECTBY- jollleMy BpeMeHHOMY IJIaHY, C MOMEHTOM DpeuKH OHO HMeeT TOJIbKO OMOCPeICTBEHHYIO CBS3L. Takum 06pasoM 3HaueHHe CJIOXHbIX 3aBepUICHHBIX (opm sBJfeTcs OTHOCHTeJIbHbIM. Ho Tak Kak B OCHOBHOM BPEMEHHOM MJIaHe HaXOAMTCH TeM [eHiCTBHEeM JOCTHTHYTOE pe3y/jbTaTHBHOE COCTOsSIHHE, KOTOPOE, KaK H BCE AENCTBHS H COCTOSIHHS STOrO NJaHa, HMEEeT HenOCpe/lcTBeH- HYIO CBSI3b C MOMEHTOM peuH, 3HaUeHHe CJOMKHBIX 3aBepIileHHbIX (opm ABJAAETCH HE TOJIbKO OTHOCHTEJIbHBIM, HO H Pe3yJ/IbTATHBHbLIM. OTHOCHTENIbHO-Pe3yALTATHBHOE 3HAUEHHE CJIOXHLIX 3aBepIeHHBIX (GopM OoJblue BCEro BLISIBJISIETCS TOTAa, KOTAa CJIOXHBIE (OpMbl VNOTpeOJISIOTCA pPSAAOM C COOTBETCTBYIOUIHMH NPOCTHIMH BpeMeHHBIMH ¢(opmamu. J[leficTBHE TOraa CKashiBaeTcsi Kak NpeiulecTByioliee He TOJIbKO JOCTHTHYTOMY pe3yJbTaTHBHOMY COCTOSIHHIO, HO H BCE€M OJIHOBPEMEHHHIM C HHM JAEHCTBHAM H COCTOSIHHSIM, BBIPaK€HHBIM COOTBETCTBYIOIIMMH MPOCTHIMH BpeMeHHBIMH (pOp- mami. CloxHble 3aBepiieHHbie (OpMbl VNOTpeOJISIOTCA TakiKe JA BbipaXKeHHS BpeMeH- HbIX OTHOIIEHHH MeXAy IeHCTBHSIMH IJIaBHOTO H MPHAATOYHOTO NpeJIOKeHHS. Js CJOKHBIX 3aBepIUEeHHBIX (OPM XapakTepHbl ABA OTTeHKa OTHOCHTEJbHO-DE3yJIbTa- THBHOTO 3HaueHHs. B mnepsom cJayyae CJIOXHhIe 3aBepuIeHHbie (OpMbl 0003HAYAIOT KOH- KPeTHOe pe3yJabTaTHBHOE COCTOSIHHE, MOCTHFHYTOe KOHKDETHBIM NpelIecTBYIOLIHM AelicT- BHEM, a BO BTOPOM — OHH 0003Ha4aloT OGOGINEHHOe pPe3yJbTATHBHOE COCTOAHHe, HOCTHI- HYTOe 0GOGIIEHHBIM JefiCTBHEM HEOMpeeIeHHOro npouuioro. ŠHaueHHe OGOČINeHHOTO pe3yJib- TATHBHOTO COCTOSIHHSI BOCINpHHHMAaeTCA ropasjo cJIaGee, MOTOMY OCOGeHHO BBISIBIAETCS 3HaueHHe JefiCTBHS, NPHHAAJEKANIEr0 Heonpe/teJleHHOMY TNpourioMy. 3aBepuieHHbIM (op- MaM TJIarojioB COBEpLIeHHOTo BHAa GoJiee XapakTepHoe 3HaueHHe KOHKDETHOro pesyJbTa- THBHOTO COCTOsiHHS, a (JOpMaM TIJIaroJioB HECOBEpPIIEHHOTO BHAA, 0COGeHHO (opMam KHacTO- sero BpeMeHH,— 3HaueHHe OOOOILeHHOTO pe3yJibTaTHBHOTO COCTOSHHSA. 3HaueHne JOCTHUTHYTOTO pe3yJbTaTHBHOTO COCTOSIHMSI BbiTeKaeT H3 3HAYeHHS INpH- YyacTHsl, BXOJAMINEr0o B COCTaB 3aBeplieHHbIX (opM, HO OHO yxe He COOTBEeTCTBYET 3Ha- YeHHIO TOro MPHYACTHS, KOTOpOoe Korjla-TO BXOJHJIO B COCTAB COCTABHOTO HMEHHOTO CKa- 3yeMoro, OT KOTOpPOTO MPOH3OWIJIH 3aBeprueHHbie (opmsl. Ilpuuactue B cocTaBHOM CKa- 3yeMoM 0OGo3HauaJIO KauyecTBO MpeIMera, BhITEKalomiee M3 MpelecTBYIONEro NeHCTBHSA (cefluac 3TO 3HaueHHe HMEIOT TOJbKO AaTpHOYTHBHbLIe npuuacThg). B mnpouecce dopmupo- BaHHs 3aBepUIeHHBIX (OPM 3HAUEHHE MPHYACTHS MOCTENeHHO TIDHOJIHXKAJIOCb K 3HAUEHHIO TJIarovia: OCJIAaGJIO 3HaueHHe KauecTBa H BHISIBHJIOCH 3HaueHHe NpeIulecTBYIOUIero AEHCTBHS. Iloromy ceituac 3aBepnieuHbie OOpMHI 0603HAYAIOT He CTOJIbKO, KaKOe ecTh JeicTByioulee JIHIO, CKOJIbKO, UTO OHO JgIeJiaJIiO HJK CHleJIiajio. Takum O6pa3oM 3HaueHHe 3aBepIieHHBIX opm ‘He paBHO cyMMe rpaMMATHUeCcKHX 3HaueHHH NPHYACTHS HM BCIOMOTaTe]LHOrO rJa- roJia, a fIBJASETCSH HOBBIM TpaMMaTHUeCKHM 3HaueHHeM. 94