scieee Open visual document viewer

Reikšmingas baltarusių kalbininkų leidinys

K. Morkūnas; A. Vidugiris

Full text

adime i- in|lis,-¢ (1) biol. uZuomaz- ginis; quan o necessá- io neiSsi y- s es, nyks an- is, lik inis; ~iai ó gãos (ó gãos, pe deke seu eikSmés e olucin- io o ganis- mo iSsi is i- men o du an e e es an es k caminho j i&nykima, p z., aklosios Za nos a auga, s ubu galio ossal e e c.) Sudé inio e mo udimen - á ios o gane desc eZi- mas Siuo caso só dubliuoja undame- n inj desc e é- zima e é, miisy opinião, odos8kai Re e Alin gas: Tokiy a ejy DLKZ é nemazZa. . P obá el- men e ce o o so ié ico o binis a F. So okole- o s, a i man- do que o melho i8iniy e miny desc ézi- mas aikinama- jame Zodyne ijungimas ju j giminingy sa oky g upe, e não de alus aiSkinima- s, o que i§ ko pada y a, o que pa a é usada e . . ?, po que, i8 iesy, ais desc i é- Zimai (ypaé j ankiy i p ie aisy) mui o apidame- n e passen a. Além disso, nejjungi- an desc ézi- amas sa okos j pla esne subo din- uojan ia sa oka ou usando nepilnaji apib ézi- ma, mui o ácil desliza j en sence a Paimkime po a exemploz- iu: mui osin|- jis,-¢ (2) -+ mui os: ~iai nume a- dziai (que ai com mui osis- kai iniais daik a a- dZiais) mine iilin|- |is,-é > (1) mine ala- s: ~és asos. M. alie-© jus. M. anduo (ku iame é i8 i pes koks mine ala- s) Segundo sudé inio e mo plu aliniai skai a - dziai nepilnaji apib ézi- ma pi maja- me aukS iau ci o ame pa yzdy- je iSei u, que ZodZiy compoiny- je penk i me ai pa a o - as skai a - dis pode conside - ado bi i plu aliniu. Pap as ia Sulusioini- o. na água ambém há iS i pusiy mine aly, mas po él al água ninguém não chama mine alin- iu? Sudé iniy e miny paZymini- niy démeny sinonimus pa ogiau bii y dé i:ne po iso sudé inio e mino, como que se az no plu al DLKZ a ikniy (plg. isp iidin- és du ys isp iidini- s,-é s ., ga siné ayba ga sinis,- -é s ., ga anks - inis dan is ksS inisé s . e k .), bu i e j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j a eil ino: smil ainis smil inis,-é s .). y Su ienodi- nus aukS iau ap a us sudé iniy e miny pa eikimo i apib ézi- mu ne ienod- umus DLKZ, seu s aipsn- iy s uk i a pasida y y upu i s aip in e ne : © mais impo an e Zmonéms bii y mais con enien- e usá-lo. Gaiyenis REIKSMING- AS BALTARUS- IU KALBININKU LEIDINYS Tliinex ana- iwp: a nac Genapycka- i mopp , Mincx, 1963, VIIT+338 Zemél970 p.S.+ P ie s ambiaus- iy i eikiausimi- ngu leidiniy, nos úl imos anos p a u inu- siy ne ik ai bal a usiy, bu and apsk i ai a ybine kalbo y a, be abejo, belong o he TSR Moksly Akademijos J. Kolaso a do Kalbo y os ins i u o, iSBal a us- iy dialek ologi- nis a las o he language. Sis edinys é ilgy empo, g ande 2 Z .. Tl. Copoxose - on, Cupiénonan xapak epu- c iika TepMHHOB B TOAKORBIX CHOBApAX, Jlexcuxo p- adayeckuii cGopnuK, p in, V, M., 1962, p. 130. 229 esul ado do abalho cole i o. A laso med%iaga de aco do especial q p og ama mon ada i§ 1027 Bielo ússia TSR i amy ie y. | medziago colhimen- o abalho, ukusi keliolika me y, be Minsko J. Kolaso de Na do Kalbo y os ins i u o kalbininky, oi i auk as i g ande bi ys alkininky — epublikos aukS yujy mokykly dés y ojai, aspi an es, s uden ai, nemaZa idu iniy mokykly moky ojy. S ampos A lasa engé ambém bas an e g ande cien iniy abalhjy cole i o, oda leidinj o edaga o TSRS Memb o-co esponden- e da Moksly academia R. A aneso , Bielo ússia TSR Acadêmico ly Moksakade- mija K. K api a i ilologijos moksly dak a é J. Macke ié. Bal a usiy língua dialek ologinj a lasa* cons i ui duas didelés li os. P immojo- je dadas ajudas (Bal a usias TSR adminis a i os, his ó icos) i linguís icos Zemélapiai. Pas a yjy Zemélapiy ap esen ada 338. Elas mos ada impo ânciaia- usiy bal a usiy a miy one icos mo ologias pa icula ybiu, i a ski y sin aksiniy kons ukcijy, azeologizmy, i ai iy Zodziy i e my dissemina- ção, zonas de consumo. Ty Zemélapiu pa a comen á ios des inada segunda O li o do A las. Be seu, seus iodicos a igos pla- Giai iSnag iné i sepa adas lingu is inés ques ões de geog a ia, ab a ida A las de apa ecimen- o his ó ia, jo s uk ii a, ap esen ada bal a usiy linguagem a miy y inéjimo bibliog a ia. Pa yzdingas é a ski y A laso Zemélapiu em i ge al de oda a publicação écnica apipa idalização de gus ão — escolhidas co es i ha monizadas, j ai iis Zenklai i k . Bal a usiy idioma dialek ologinis a las didZiausia eo ine i p ak ine eiksme, abejo, em be bal a usiy idiomas mokslui. A las ap esen- ada i u inga i ai i a miné meziaga isy p imei o se á impo an e Sal inis bal a usiy li e a u ai - inés p á ica da língua. Ta medziaga, o ambém paaiskéjes a ski y kalbiniy eiSkiniy ikslus geog a is papli imas, padés melho iXsp es i mui oselj li e a u i in- és linguagem oné icaos, mo ologijos, sin aksés, leksikos no minimo klausimy. Bal a usiy li e a u ai i- néje em língua a é Siol pas eiko nemaza g e iminiy o ma, P z. : 420d, ys? ix ( e iau) ye énack ,, e Selis*; dgs. kilm. xd i xammay ,,pi kiy; dgs. inag. nanuani i nasueima ,,pe iais; 29ma i 2omanae,- ,,Si a; 6apom i Onpam simame; 260el.i 2ade ,,me ai , Remdamiesi Em dados e bais publicados no A las (plg. Zemél. n . 84, 101 i k bal a usiy kalbininkai, p ecisa man i, nusp es.), que keliy g e iminiy iS o my ge almen e inka li e a ii inei alba. IS léxico pa a pe gun as des inadas A laso pa e i ySkéja gausi bal a usiy linguagem sinonimika, plg. sp agilo jungo denominaçõ- (2592): es eyjacoix, yoic, eyxcOVKA, npbies3- Ka, ye oka, sdeaska, yeap ina, Kdniya, nimya, pimenb, xamguyix, npysy , colpmsi o, na4onka, 6poyKa k . ; eiksmazodzio kalbé i i sinónimos eymapoluyo, 2amaniyp, 6andKayp, (320): ncjniyo, ayclae, soKayo, easapeiy. A lase ap esen ada u inga leksiné a miu meziaga se á inalhiiam Sal inis bal a usiy kalbininkam, c ian es i pe ulinan - es nacionaline j ai iy liaudies akio kul i os i s i¢iy e minijg. Ta medZiaga ambém o ça á os lbinis as pe Zii é i, que a é i8 Siol a o y sinonimy conside a undamen al li e a u i i- nés do Zodziu a e mo. Pa yZiui, p incipalm- en e papli es pi kai és (kama os) nomeamen- o eménka A las (240) co e a- men e ij iSkel as p imei a * luga , Pig. M. T. Byaaxay, AG Hexo opyx mi anuax napmanisau i i passinus 6enapycKai ai apa ypuai moss,,,[Ipaus Inc si y a mosasnayc aa AH BCCP, iin. 1, Mincx, 1954, p- 3-21. * Cia ou o luga i skliaus elis dado skai ius indica Bal a usiy a las de dialec ologia da língua Zemélapio eilés numbe j. e, en e an- o,,Bal a- usiy- u- sy kalby Zodyne* desde o ZodZio siun iam i ela i am- en e mazame á ea do cen o da Bielo ús- sia usada Zodj eapolyHa; Zodziai Gyscbdyn- ix,,bul ien- ojas (281), nadcKyni,- ,pleiskan- és kanapés (283), cmoe,,kigi- s, s i a (288), py6éao (py6eao),,- Sienka é (289) são mui o mais amplamen- e u ilizados e Zinomi, do que Zodyne da ju synonyms: 6y2s04xix, maniyol, cuipma, ixKa, xc3pO k . A las padés iSaiSkin i mui o impo ân- ciaiy ques ão eo iniy, lie ian iy bal a usiu a miy susida im- o, li e a u - ai inés linguagem o ma im- osi p ocesso- sus, his o ini- us bal a usiy ySius com g e imom- is sla y ( usy, uk ainie i- y, lenky) e ou as nações. Sla y kalbu a pe bal a usiy kalba pap as ai ak uoj- ama como y u sla y kalba, u in i yaka y sla y kalby p iemaiSy. Tadiini, num ce o sen ido bal a usiy língua é a y um pe einam- oji en e y iniy e aka iniy sla y kalby. Em mui os casos isso ypaé bem con i ma A laso leksiné medZiaga. Ry u e Ziem y iy Bal a usi- jos leksika glaudZiai elacionia- -se com usy g e imy a miu leksika, plg. 2daoKa,,lo- psys (247) us. a oaoka; adeda,,(pli- go) e s u é (256) us. omeda; e xKa,,an- is (29*jm7) us. Ymka; cKdyepyo _,,s al ie- sé (325) us. cxdmepm- o; xassix,,S- eimininkas (334) us. xossiun; GanbHe ,,- se gan is, não es á bem (319) us. 6oxoadd. Vaka y e pie aka- iy Lexika da Bielo ús- sia mais a i ikme- ny em uk ainie - iy e lenky línguas, plg. naquela pa e da Bielo ús- sia us ous aukS iau miné y pa adini- my sinonimas: xaa icKa, KanouuKa- lop,,- 8ys uk . xoa icxa, lenk. kolyska; naaiya (ndaiya),,- e s u - é* uk . noa ius; KduKa,,a- n is* uk . Kduxa, lenk. kaczka; a6pijc (d6pyc, abp jca- x),,s al i- ese uk . o6pijc, lenk. ob us; eacnadd- p,,Seimini- nkas uk . eocndda- p, lenk. gospoda- z; xedpo ,,- se gan i- s, não es á bem uk . xedpu i, lenk. cho y. Também oco e bas an e mui o Zodziu, que bal a us- iy ala sieja só com uma que sla u ala, наприме- р. com lenky: cmgdxa,,- Sulinys (241) lenk. poço; Hacid.aoi, nacidaa,- naS iai* (249) lenk. nosidlo; mSxua_, - ai o yks- é (312) lenk. ecza; 3imxHa,,- Sal a* (321) lenk. zimno. A lase o neci- da leksiné medZiaga pa odo e pa iksli- na e i§ ki y kalby j bal a us- iy kalba pa ekus- iy skoliniy lokalizac- yja, ajuda melho en ende y skoliniy pli imo di ecis. Pa yZiui, iS y$ké- ja ikslus plo as, no qual são usados ais pe lenkus a éje ge mani- zmai, como: axdapdk,- ,sijonas* (329) ok. Un e o- ck, lenk. anda ak (plg. ambém lie . a m. anda ok- as); uinixip,,kl- é is (239) ok. ( y p iis- iy) spike , lenk. spichle (lie . a m. Spyke é, Spyke is- ); wyp, wipom,,s- oginé, pasii é~ (238) ok. ( y p iis- iy) su(e) . Como léxicos, assim como impo â- nciaiaus- iy oné ica, mo olo- gias, sin aks- és peculia - ybiu la minai ski um- ai em mui os casosy con i ma dois p incipa- is bal a us- iy a miy g upos Ziem y¢- iy e pie aka- iy. Pa yZiui, Ziem yiu a méms bidingos o mas nipameio- ,,pe lau i, pe skalb- i, iSplau i (10), edpad,,m- ies as (13), Osiyéxak aikas (85), Hdgyio xamy,,na- uja pi kia (124), 6apsyo,,i- ma ( ns. 3 asm.) (148), xdowoyo- ,,kalba ( ns. 3 asm.)49), xd0yo*,, - aikSjaio (gs. 3 asm.) (157), cecue*s (17), e c., em co esp- ondência com os sou he n Z akane- se: Benopyc- cko-pycc- kui clopapb, nox pexaKun- eli axanemu- ka AH BCCP K. K. Kpanupp- , Mocxsa, 1962. * Apibend - in o esamojo empo plu alisk- ai os 3 o mas de pessoa com -y4b (-1046) ao in és -a o (-a4) a oja e g e imos usy a més, plg. IO. ®. Mauxesi- s, Maphano- in asencao- na ¥ Gesapyc- kaii mone, Minck, 1959, p. 175, 251, 231 26pod, dsinsi, Héey xamy, 6aps, Kdowa, xddsayb, cécy . Rempaziesi A laso medZiaga, bal a usiy kalbininkai az i ada, que pie aka iy Bela usian a més é iSlaikiusios daugiau a chaiSky ypa ybiy, negu Ziem y iy5. Ve dade, nemaZa bal a usiy linguagem a miniy eiSkiniy é pasiski s e quan o i di e en e. Pa yzdziui, i A laso is o, que quando ku iy sin aksiniy ypa ybiu izoglosos bal a usiy idioma a eala dalina y ine e. j aka ine dali. Sakysim,: y inéia pa e são u ilizadas cons uções na io K Gayoky ,,nuéjo (nuéjau, nuéjai) pas é a exay (217), Ha KaHi ,, azia o ( azia au, azia ai) ca liu (222), y me Ganiys eanasa . manha do de cabeça (223), 0 na pa e ociden al — na iuoi Qa GayoKi, exay Kanén @i cons ução ambém di undusi quase em odos bal a usiy pie inése a mése), mne Oa ins 2anaca. Pas a ujy kons ukcijy, como de i mui os ki y A lase ap esen- y peculia - ybiy, di undi- mo isoglosos iXeina uz e i ó io da Bela ús bo y ke a i g e imy sla u ( usy, uk ainiegiy, lenky) bal y a (lie u iy, la iu) kalby a ealus*, Taigi Bal a usiy idioma dialec ologico a las dou á aliosas medzZiagos ambém ao comum sla y kala lasu, his o inei-lyginamaiai kalbo y a i ai iam ou os es udios. by i Comp enda- ma, Sis edinys impo an e i lie u iy linguagem mokslui. Tlgus amZius uke glaudiis bal y i sla y au y ySiai aiskius pédsakus saliko i y au y em línguas. Kalbininky démesj já há mui o empo pa auké ypaé a imy kaimyny lie u iu — bal a usiy i kalby — bend ybés, kalby y j aka uma ki ai. Pa yzdziui, lie u iy y iniy a miy p iebalsio kie inação / (plg. ladas lédas, < auk iné alkiiné), < a ika u a imas c, dz luga j li e a ii inés idioma p iebalsiu 1, d (plg. diioc, dziend ao in és dio i, diend) bidinga — bal a usiy i kalbai (plg. eoyx < coax ,, olcas; dams < days ,,dui i, O3eH exo < ,,dia). Kai ku iy kalbininky opinião, oms especialyb- éms paplis i lie u iy linguagem a mése como só padéjusi i bal a usiy língua. Ta iau didZiausiq bal a us- iy idiomas j aka é expe ime- n usi lic u iy a miné leksika. S ai alguns plagiau a ojamy bal a usizmy: ba iniai ,,bu okai, bu okuy lapy s iuba (bal a . 6ayoein(n)e bu oky olai, s iebai*), bodid, bédius ,, é as, a él (bal a . 6du2 é as), biil- ba ,,bul é* (bal a . 62062), uzbénas ,,aso is* (bal a . 36a ,,aso is, poodyné), i a y i ,,kalbé i, Sneku iuo is (bal a . e jmapoujp). Alguns emp és im- os ix bal a usiy do idioma en ou a é lie u iy j li e a u i i- nés do leksika, P z.: no dgas, p éslas; si- Jonas (bal a . xapée; npdcaa, npiicaa; casi casix). : Ve dade, às ezes su ge abejoniy, a que embo a lie u iy idioma skolinys é a éjes bal a usiu, i§ ou as a i sla y (pzj., lenky, usy) idiomas. Nesses casos aos lbinos ago a mui o padés ,,Bal a usiu idioma dialec ologico a las, nele dada p ecisali de mui os bal a usiy idiomas Zod%iy i o mas geog a ia. Relian is sio A laso ak ine medziaga, se á possí el e is a ne de um lie u iy língua ZodZio kilmés aiskinima. Pa yZiui, a é Siol j ai iai e a ai8kin a dialek izmo g ickas ,,Zg ie is kilmé. Tas Zodis mégin a sie i i su lenky de língua ZodZiu g uszki ,, am ik a bul iy igis, i bal a usiy línguas 6pjuca® ,,Zg ie is, i kildin o i¥ lic uyiskos a minés o mas * Pig. 10. ©. Manxenus, A. T. Mypawxo, A. B. Opemonxosa, 06 u o ax pa- Go i lo coc asmenmio a naca 6enopyccKHx HapomHEIx Tosopos,,,- Bonpocs Auas eKTHono H BOCTONHO-CaBAHCKHX Ai3 IKOBT- M, Mocksa, 1964, p. 45 . * Pig. A. 11. Henoxynuu i, Apeanbusie acnekTs 6aTO-cmaBaHCKHX A3bIKOBBIX OTHOmenn i, Kuen, 1964, p. 62 . 7’ Plg.E. F aenkel, Li auisches e ymologisches Wo e buch, Heidelbe g-Gé ingen, ., 1955 p. 302, * Pig. Li uiy línguas Zodynas, III, Vilnius, k ickas,,- 1956, p. 653. 232 g ieZ is* ( ie oj Sios o mas, ambém emp in - as i¥ bal a us- iu idiomas, do o iginal k ska dusis g, manoma, apa eceu já nas mesmas aduçõ- es do idioma li e iu®). TS A laso paaikéja que bal a us- iy ala, be ki y g ieZ io pa adini- my (6piuKa, Opyuika, Opy Kua, epewicei- na, epeinca, Kpyuka...), em ambém e epyuxa (276). O úl imo nome, como e xpijuxa, é biidinga da on ei a li uana bal a us- iy a méms (Gluboku, Pas o iy ajonai). Tendo em is a isso, em sepa ad- os lie u iy a mése ago a u ilizadas o mas k ickas e g ickas g ei iaus- iai são passinkol- in os i§ bal a us- iy kalbos ski ingy a miu. ,,Bal a u- siy idioma dialek ol- oginis a las nemaZa pasi a n- aus e kalbinink- ams, y inéja- n iem bal y (lie u iy, la iy) kalby i aka bal a us- iy kalbai. Visy pi ma démesj a aukia aqueles dialek iz- mai, que p incipal- men e p opli e bal a us- iy a mése, be a pi&- kai encon u- an es com lie u iy ou la iy a mémi- s, например, p e ega -10K (-yx), usada pa a ce os diminuu - y iais daik a a- dziams aze (296), p e ega -eHe, da ama okiy ZodZiyiy, como 6 6aséne, bul., ien. (plg., a myas bul iénis, bulbiénis), kapmagb- a. * (280-2); sepa ZodZiai: p3seixol, pdszini (254) lie . ézginés; ocSein (234) lie . Zaginjs; Osipedx (275) lie . di énas; aceép, ceep, ceipuns, ceipc s... (242-4) lie . s i is. amplame- n e bal a us- iy Gana usados Sie bal iSki skoliniai: maxmd, manus, ménma, MéHYs... (264) lie . men é; cuipma (cyipmd), cyipda... (288) lie . s i a; ceipax, ceépax, ceipdxax (239) lie . s i nas e k . P incipal- men e na i inéia da TSR da Bielo ú- ssia pa e é papli es spéjam- as li uaniz- mas @ n2, éjna (233) lie . jduja® o no can o sul aka - á io (Poleséj- e) Kayus, Ka ona (235) lie . khionas. TS y iniy lie u iy a miy j g e imas bal a us- iy a mes g ei iau- siai é pa eke e am ce a i gy uliy a paukS iy Saukimo Zodeliai, p z., ka iu: mnpycb-- mnpyco (304) lie . p us(e)-- p us(e), a in: 6a3-6a36 (305) lie . baz-baz, Zasu: 3 o- -310-310, 3 0.A o-3- b.aio, cy Ab-ocyAb (307) lie . ziu-ziu-zi- u, ziul (e)-ziul(e), Ziu-Ziu e k . A las ap esen - ada leksiné medZiaga padés mais ácil en ende e analogin- és ZodZiy da ybos, a ski y eikmiy emp inim- osi casos. P incipal- men e aka iné- se bal a us- iy a mése a oja- myu o mas maziaKi, mdziaKi, maziaoni- x,,kapinés (318) elaçãois com Zod%iu aeiaa,,ka- pas é analogisk- as lie u iy kapai, kdpinés elaçãoiu com kapas*. T§ lie u iy línguas oca inhas bal a usi- ai, possí el daik as, é pasiskoli- ne ZodzZio au i uma eikSme, plg. bal a . 2én peayo lie . linis du i; y inése bal aTus- iy a mése Siuo caso diz: 2é Opa (267). I8 A laso mediZiag- os ambém melho i& y$ké- ja e kai ku iy bend y bal y e sla y Zodziy dissemin- ação no e i ó - io da Bela úsia, p z. : Kaze (239) lie . klé is; manaKd, méaaka, mandka (315) lie . alca; sob e, d6pyyo (265) lie . a i. Lie u iy e bal a us- iy kalby bend ybi- y, jy a pusa - io j akos y inéji- mas se á ainda sékmingê- s, quando apa ece- á e lie u iy kalbos a las. Lamen a só i, que,,P og- amos, segundo os quais o am escolhid- os medZiaga bal a us- iy e lie u iy kalby a lasams, i§ an e não o am de idame- n e ha moniz- ados abiejos,,- P og am- os, digamos, galéjo ® Plg. V. U bu is, D i e imology no es,,,K- albo y a, I, Vilnius, 1958, p. 220221. w Pig, EB. F aenkel, Li auisch- es e ymolog- isches Wé e b- uch, p. 192. u Siau ing- se lenky a mése ya oja- ma o ma mogilki,,k- apinés, quando ku iy kalbininky opiniãoon- e, é eikSmés skolinys, ou adinamo- ji kalké, i8 lie u iy kalbos, plg. Cz. Kudzinow- ski, Jaéwingo- wie w jezyku,,,- Ac a Bal ico-sl- a ica, Bialys ok, 1964, p. 224. bi i mui o mais bend y ou analogis- ky sin aksé- s, leksikos klausimy ( y kalby a pusa - io his o ini- us ySius leksika como só melho a- men e e exo o). ,Bal a us- iu língua dialec ol- ogico a las sua s uk ii - a, o mação p incipais um ce o sen ido não di e e do anks¢iau apa odzi- usiy a ybiniy- TM e mui os uZsienio ling is in- iy a lasy. Siame a lase só ai ap esen - ada ak iné medZiaga (dado impo ân- ciaiausiy bal a us- iy kalbos a miniy eiSkiniy geog a i- nis papli ima- s), mas né a os medZiag- os y inéji- mo, mokslinés analizés. P ecisa iké is que bal a us- iu lingüis as ais abalho ealizem no u u o e ei asy - us esumim- en os e ob ido i8 adas publica á em ou as publicaçõ- es*. Kele as ki y k i iniy pas aby, que podem se ei as,,B- al a usiy língua dialec ol- oginio a laso suda y o- jams, p incipal- men e lie ia neesmini- us emas, sepa as me odinio pobiidZio smulkme- nas. Uma ou a jy ia i paminési- me. A lase apasciko Zemélapi- y, ski y denomina- ções ou e mina- ms, ku iy éikSmés né a p ecisam- en e mais de alizuo- as ou di e enci- juo as. Sakysim, Zemélapis n . 231 é des inado i ai iy a idés pa adini- my papli imui mos a . i8 Um dos nome mais amplame- n e u ilizado é ajudpxix, que a iau em i ai os luga es da Bielo ús- sia eixkia não odosSkai o mesmo obje o uo nome é chamado e a iy ga das comumme a e, e a ims des inado p ies a - as ao a o, e oda sepa ado a iy a as (kolikinis). Tokios Zodzio aiudpxix e ki y seu sinonimy eik8miy di e enci- ação e u eik$miy localizaç- ões iS Zemélapio nema i i. Ve dade, ais ikumai su gi am e dél am ik yu obje i iy p ieZas - iy daugo m- en e dél insu icik- amy ou não comple a- men e p ecisoiy A laso medZiag- os inkéjy uZ a8y y kalbiniy a e nog a - iniy da uu. Be equalo, mos a-s- e, A lasos Zemélapi- uses não mos ado geog aph- ic dissemin- ação okiy g aziy ou ela i a- men e ampiame- n e a ojamy sinoním, como icmdnxa, sdpagjua g e a cménka, eapolijxi,,- pi kai é, kama a (240); cisepxa, céeepHa g e a xdaadxa, cusodséx- a, 3imxa,,Sal- a (321) e k . Não isiskai uni o me- men e ap esen - ada sin aksin- és cons uç- ões: um P is eak- e y Visi ZodZiai suki Giuo- i (208, 209, 212, 213, 216, 217, 219), e ki y ne (206, 207, 214, 215, 218). Kai ku iy A laso Zemélapiy an aS i- niai nomes são po mui o lakoni8ki e dél o lei y ojui Zemélapio con eúdo iS jy não semp e aiSkus. Ypaé assim bina en ão, quando an a8 in- is Zodis em algumas eikSmes, plg. Zemélapio n . 229 d ip asmi- 8ka an aS i- nj denominai- nima,,Has- ppI appi Zemélapy- je pa ody a ailkS o (pas ogé- s) denominai- nimy popula iz- ação, aiau bal iya us lingua Zodis 2apd, eiSkia não só,,a aa- ikS as, mas i ,,kalnas (pas o o- ji eikSmé Zodyne duo aja). P ie an aS i- niu pa adinim- y, eiSkian¢- iy plan asus, целеiga oi da e la ynigkus e minus. Ta p ajudbiniy A laso Zemélapiy pasigend- ame da Bela usi- an TSR geog á i- co ( elje ini- o) Zemélapio, que, possí el daik as, padé y melho en ende sepa i o a miniy peculia y- biy izoglosy oco adi- ma bei ju iSsidés y- ma. K. Mo kiinas e A. Vidugi is #2 Plg., exemplozi- ui, A nac pyccKHx HapoAHbIX TOBOPOB WeHTPaM- bHBIX OOMacTell K BOCTOKY o Mocxssi, moa pe axune- i P. HW. Ananecon- a, Mocxsa, 1957; MW. O. [senaseni- scexnii, Jliu sic n- anni a aac yxpaincb- Kux HaposHux onopis 3aKapna - cpKoi o6aac i YPCP (Jlexcnxa- ), 1, Yx opog, 1958. Bal a usiy kalbininkai, baseando-- se A laso medZiaga, es á já e publique alguns abalhos desc end- inamojo pobidzio, plg. Sm eikinga kolek y i- nj abalho,,- Hapwich: na Genapyck- aii Apiasek o- no ii* (Mick, 1964, 48 p. 16), a igos a ski us publicaçõ- es,,Bonpo- ci ananex on BOCTOYH- O-cila aeHCBAK- HX s3biBo ua,, (Mockea, 1964),Beaa- pyckaa m‘opa Jlacnena - anni naKciKaao- ii (Mc, 1965) e k . 234