Dėl sudėtinių terminų pateikimo ir apibrėžimų „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“

Ligh U VLU AL B-O-S; LEK S1I.K.OS,R- AIDA Ly lekod UlV.O:8.. 3% 'S Re MlO-KS L Uo A KA. DB M2. 3.4 PASTABOS, RECENZIJOS DEL SUDETINIY TERMINU PATEIKIMO IR APIBREZIMU »DABARTINES LIETUVIY KALBOS ZODYNE“ Leksikos apim imi, no minamosiomis endencijomis i lizdy bei s aipsniy s uk i a ,,Daba inés lie u iy kalbos Zodynas“ (Vilnius, 1954) am ik a dalimi y a a imas S. OZego o usy kalbos Zodynui (plg. C. M1. Oxxe on,*Cosapp pyccKo- TO ssbika, 132. V, M., 1963) i N. bei G. Fo le iy angly kalbos Zodynui (plg. The concise Ox o d Dic iona y o cu en English edi ed by H. W. Fowle and G, H. Fow- le based on Ox o d Dic iona y ( ou h edi ion), Ox o d uni e si y P ess (Pa is wo- we wydawnic wo naukowe, Wa szawa, 1951). Pi masis jo leidimas i8éjo i8 spaudos daugiau kaip p ieS deSim j me y i bu o eigiamai j e in as iek misy espubli- koje, ick i uZsienyje. A imiausiais me ais bus p adé a uo8 i an oji ,,Daba inés lic u iy kalbos Zodyno“ ( oliau — DLKZ) laida. Sio s aipsnio ikslas — pa eik3 i kele a pas aby dél sudé iniy e minu pa eikimo i apib ézimy DLKZ i uo p isi- dé i p ie Sio Zodyno lizdy bei s aipsniy s uk d os pa obulinimo Sudé iniai e minai, a ba e minologiniai Zodziy junginiai, a ybinéje kalbo- y oje palygin i maZai y iné i?. Remian is y negausiy y inéjimy eo iniu pama u, daba inéje lie u iy kalboje galima igski i kele a biidingesniy sudé iniy e miny i- Siu: 1) de inamieji ZodZiy junginiai: a) ,,bid a dis +daik a a dis“ ipo Zodziy Junginiai su ienu a keliais de inamaisiais paZyminiais, PVZ.: ai usis |] auksakuodis |] gumbuo asis || nuodingasis || pli dinis || s andzialapis || Sliauzian ysis || andeninis éd- * ReikSmingesni s aipsniai, ku iuose ienu a ki u aspek u uZsimenama apie sudi inius e minus, miisy nuomone, y a Sie: H. J. Augpees, B. JI. SamO6pxuuKkuii, Umennoe cao- BooOpasoBa e B C OpTHBHOl TepMunono uu, ,,PasBHTHe CoBpeMeHHO O pyccKo o a3biKka“, M., - 1963; y pa iy, Honoe B cospemennoli cenncKoxosniic Bexnoii TepMHHOnO HH, ,,Bonpoce Kyab- Typbl peun", Baim. 2, M., 1959; B. Tl. anuaenxo, O caoxooGpazonannu B oGaac a mpons- BOACTBeHHO-TexHAYeCKO TepMuHOno HH, ,,Bonpoc KyabTyps peu“, Buin. 2, M., 1959; A. Backaxos, C pyx ypasie Tanw epmuios B TYpeUKOM S3bIKe H HX NeKcHKO pa pHyecKoe odopmuenue, ,,Jlexcuxo padayeckni c6opuuk", sum. 6, M., 1963; C. H. Oxe os, O c pyx y- Pe gpaseoso un, en pa , sein. 1, M., 1957; H. I. Kysbxux, K sonpocy o cysHoc a epma- Ha, ,,Bec unx Jlenuu pagcko o yuunepcu e a’, pun. 4, JI., 1962; B.B. Axyaeuxo, [se 3a- MeTKH 06 HHTepHalHOHaMbHO MeKCHKe H TepMHHOJO HH, ,,YueHKIE 3anucKH guazono . ax. Xappkoscko o oc. yuus. um. A. M. Poppxo o“, Xappkos, 1962; a ski i TSRS MA leidiniai — 4. C. Jlo e, Oc oss noc poenusa nayyHo- exuuyeckoli Tepmuno io un, M., 1961; K. A. Jles- koscKas, Mmex ioe caosooSpazosai e 8 cospemexHoll HeMeUKoi oOmecTBeHHO-noOAHTHYECKOi Tepmunowo nu, M., 1961; ,,Bonpocs epmuxono an (s . inkinys), M., 1961; O. C. Axmanosa, Ouepku no o6uieli u pyccxol aexcuxoao un (3 sky ius), M., 1957 i k . 15, Uisak. N . 174 Das ynas (augaly sis ema ika , sus um inés |/ Soninés || idinés || galinés || lokalinés |] dugninés |] pa i xinés mo enos (geologija), baseininis || b anduolinis || ene ge inis |/ g ei asis |/ homogeninis || he e ogeninis || labo a o inis || Siluminis | a pinis eak- o ius (b anduoliné ene ge ika), Soninis nu edamasis g io ys (melio acija), ély o- sios silosinés kul ii os (ag onomija), kai inamoji akuuminé lempa (elek o echnika); b) ,,daik a a dis // kilmininkinis a ibu y inis ZodZiy junginys +daik a a dis“ ipo Zodziy junginiai su ienu a keliais nede inamaisiais pazyminiais, p z.: da bo dai- na ( olklo is ika), sie os igs is (chemija), s ingimo empe a i a ( izika, chemija), sluoksny g ei in u as ( eks ilé), kin amosios || nuola inés s o és gene a o ius (elek o- echnika), medzio anglies ka biu iza o ius (chemija); c) ,,daik a a dis + daik a a - dis // bid a dis* ipo p iedéliniai zodziy junginiai, p z.: g¥uolas pasepélis (Que cus pubescens), pusis ke uzé (Pinus mon ana), asuo é d iské (S ipa capila a), di enis smi duolis (Ononis a ensis), di uolé gydiné (Ag imonia eupa o ia), papa is kudlis (D yop e is phegop e is), s azdas giesmininkas (Tu dus muscicans), ba a ykas audon i sis (Bole us e sipellis), e elis Zu ininkas (Pandion haliae us), ka elis ke - Sulis |/ uldukas (Columba palumbus // oenas), ki s ukas nykS ukas (So ex minu us), o e é sk aiduolé (P e omys olans), pelé mazylé (Myc omys minu us), elemen as g ynuolis (chemija), kalnas ienixuolis (geomo ologija), akmuo s y iinas (geomo - ologija); 2) aldomieji Zodziy junginiai, p z.: a) linksninio aldymo ,,daik a a - dis +daik a a dis“ ipo Zodziy junginiai, p z.: dauginimas a lankomis (bo anika), i inimas as ais || akmenimis |/ iubingais (kalnakasyba), g idinimas aly oje (me- alo y a), apklausa akis a oje ( eisé), a siskai ymas g ynaisiais (ekonomika), d éki- nimas juos omis (hid o echnika), jZeidimas eiksmu || aS u ( eisé); b) padaly inio yaldymo ,,daik a a dis + padaly is“ ipo Zodziy junginiai, p z.: epimas pane ian // uzpilan |/ slegian (masiny mokslas), konse a imas siidan || dZio inan (mais o p oduk y echnologija), apklausa a pazis an ( eisé); c) p ielinksninio aldymo ,,daik- a a dis + p ielinksnis +daik aya dis // a ibu y inis Zodziu junginys“ ipo, p z.: k anas su s éle (maxiny mokslas), kon ak o ius su Sp ag uku (elek o echnika), biu e é su Giaupu ( iziné chemija), emuma be nuo ékio ( iziné geog a ija), gynéjas i pasky imo |/ susi a imo ( eisé), aldymas iki gy os gal os ( eisé), alen ingumas pagal deguonj || andenilj (chemija), a skai ymai j spec ondg (ekonomika); 3) sudu- Tiamieji Zodziy junginiai, a ba sudu iniai pilnu iniai Zodziai, p z.: kapsulé-de o- na o ius (pi o echnika), g io ys- ink u as (melio acija), pas e iza o ius- egene a- o ius (mais o p oduk y echnologija), Siuzas- egulia o ius (hid o echnika), kei ik- lis-plak ukas ( eks ilé), lai as- ilkikas (ji ei ys é). DLKZ daugiausia pa eikiama pi mojo ipo sudé iniy e minu — pas o iyjy ZodzZiy junginiy i azeologizmy. P ak ikoje ju daugiausia i a ojama. Apsk i ai, DLKZ e minologizuo y Zodziu Junginiy pa eikiama mazokai. §j akuma eiké y iS aisy i, leidZian an aja Zodyno laida. DLKZ sudé iniai e minai pa eikiami d ejopai: a ba eina ku ios no s ZodZio eikSmés ilius aciniais pa yzdziais (a), a ba i8keliami a ski a eik’me (b). P z.: a) p iegaidé (1) g am. Zodzio ga su a imo biidas; in o- nacija: T i ap adé (k in an ioji) p. T i agalé (kylanéioji) p. kokybin|lis,-é (1)< kokybé: K. ski umas. Bado ap- linkybes ski iame i ~es i kiekybines (g am.) b) jung llis,-iés m. (3) 1. [...] 2. g am. sudu inio a i- nio j. — asmenuojamasis eiksmazodis a ii a s ojan is daly is — agudlis (2) [...] 3. pen inius . bo . éd yniniy Sei- mos augalas, augan is smil ingose di ose; daznai a p ugiy su inkama pik Zolé (Delphinium Con- solida) DLKZ ko elia y ieji sudé iniai e minai pa eikiami, miisy nuomone, pe daug ne ienodai. Palyginkime kai ku iuos s aipsnius: 1) ien(a)skil|i is, ~#é (2) bo . augalas, ku io 1) lygiaskilli is, ~é (2) u in is lygias skil- g iidas ienos skil ies: ~ diai augalai is: Ziedai~ ¢ciai (bo . Flo es egula es) 2) ilgiinél||is, ~é (2) ilgasis: ~iai linai ( okia 2) s y u6killis,~é dk . (2) kas s y uoja: S. liny iiis) be zas 2) linllas (4) bo . pluoS inis i aliejinis kul a- 2) bé ||Zas (3) bo . lapuo as medis bal a o8i- inis augalas (Linum): ~o Ziedas, ~us mi (Be ula): B. s y uoklis (nus i usio- au i, me k i, min i mis Sakomis) B. uplys (su embéjusia Zie e, di zingas) [...] 3) s ubu in|lis, ~ é (2) — s ubu as: ~iai 3) ankS in|lis, ~é (1) +2 ankS is: A. auga- gy uliai Jas (su ankS imis) Palygine aukS iau ci uo uose s aipsniuose a i inkamy ko elia y iujy sudé i- niy e miny pa eikima, ma ome ne ienodumu: ienu laikomasi na i alios sudé iniy e miny démeny i8sidés ymo a kos, ki u — jie kai aliojami ie omis; ienu su- dé inis e minas pa eikiamas ienaskai os o ma (1, 2), ki u — daugiskai os (3) i . . ; Del ko elia y injy sudé iniy e miny pa eikimo nep eciziskumo DLKZ besinau- dojan iam Zmogui gali kil i kai ku iy neai8kumy, klausimy. Kodél, pa yzdZiui, bid a dzio s e blinis,-é s aipsnyje ne ik nu ody a, kad sudé inio e mino s e bli- niai Zinduoliai u inys siejasi su daik a a dzio s e blé 3-aja eikSme, be duodamas i nepilnasis apib ézimas (,,ku ie aikus s e bléje neSiojasi“), o p ie sudé inio ana- omijos e mino skydiné liauka (biid a dzio skydinis,-é s aipsnyje) epaZymé a san umpa ana ., i sunku sup as i, a aukS iau miné a sudé ini e mina su ZodzZio skydas iena i§ eik$miy sieja unkcinis a panaS’umo ySys. F azeologiniai sudé iniai e minai miné ame Zodyne pa eikiami s aipsnio gale uz ikampio, p z.: pe k injas (1) 1. [...] A ~o ozelis ( oks pauk& is, Sco- lopax gallinago) p aga |ias (36) [...] A ~o akmenélis ( a m. A gen um ni icum). ~o masina (sp ogs amas ui aisas su laik odzio mechanizmu) Sios i8ies e miny pa eikimas DLKZ, misy nuomone, aip pa pe daug i ai- uoja. Pa yzdZiui, e iniai bal osios eilés (plg. angly blank e se, p anc. e s blancs, ok. Blank e se, usy 6ea ie cmuxu, lenky bialy wie sz), bal oji sil iné (plg. usy Gena 2opauka) pa eik i uz ikampio ZodzZio bal as,-a s aipsnyje, 0 sku amasis sk idimas (plg. lenku lo koszqcy, usy 6pe ouu i noaém) iSkeliamas a ski a eik’me Zodzio sku amas (~asis), ~a ( ~oji) s aipsnyje. Te minas ja os kiauly é (zool. Ca ia cobaya) ji a s aipsnyje pa eikiamas uz ikampio, o kiaulai é s aipsnyje — e 227 ne. Sudé inis e minas b onzos amZius su skliaus eliuose p idé u paaiSkinimu deda- mas Zodzio b onza s aipsnyje uz ikampio, o ko elia y aus a¥inio sudé inio e mino akmens amZius Siame Zodyne i8 iso né a. Be pama o azeologizmais laikomi i dedami uz ikampio okie sudé iniai e minai, kaip indoeu opieciy Kalbos, ji y || geog a ine || angly mylia, nosies pe a a, baudziamasis kodeksas, siau alapis gyslo is, kalny k is olas i pan. Sudé iniais e minais Zymimy sa oky apib éZimy pa eikimas p iklauso nuo s aipsniy, ku iuose e minai dedami, s uk a os i pobiidZio. Po sudé iniy e minu,* iena eikSmio a kelia eikSmio Zodzio s aipsnyje i8keliamy a ski a eikSme, api- b ézimai eina po b iikSnio i pap as ai bina ik pilnieji (a), o ilius acija einanciy sudé iniy e miny apib éZimai duodami skliaus eliuose i bina kele iopi: pilnieji (b), nepilnieji (c), leksiniai (d, d,), p z.: a) gumbig ybis (1) bo . kopis inis g. — pa azi inis 7 g ybas, augan is an kopiis y Sakny i suda an is gumbo pa idalo sus o éjimus (Plasmodiopho a b as- sicae) objek y izmas (2) [...] 2. bu zZuazinis o. — oks is o inio p oceso, bii inumo bei désningumo aiki- nimas, ku is pa eisina i gina kapi alis ing san a - ka, s engdamasis bu Zuazijos klasinius inaudo o- ji8kus in e esus p ideng i ,,nepa iskumo“, a iamo »objek y umo“ sk ais e. Ma ksis inis-lenininis ob- jek y umo sup a imas jjungia pa iskuma, eiks- minga, ak y iq padiii a j ik o e, siekian jq e o- : liuciniu bidu pe a ky i b) inkubicinllis,-¢ (1) + inkubacija: I. pe iodas (lai- kas, eikalingas gemalui isi ys y i kiau¥inyje; med. laiko a pas nuo apsik é imo iki pi myjy ligos simp omy pasi odymo) elii in|jis,-¢ (1) > elii as: -és linijos (Saulés spek o linijos, a si andanéios dél o, kad Zemés a mos e- oje esancios dujos i ga ai suge ia a i inkamus S ie- sos spindulius) c) p akai injjis,-¢ (2) + p akai as: ~iai ais ai (ku ie p akai a a o) pa uoSin|lis,-¢ (2) + pa uosa: ~és kainos (mokamos ykdan als ybines pa uoSas) | nilosédin|jis, ~é (1) + nuosédos: ~ és uolos (i§ nuo- : sédy susida iusios) d) ga énk8 in|lis,-é (1) > ga ankS is: G. dan is (k i- minis) ga sinilis, ~é (2) — ga sas: ~é agyba ‘( one iné). G, ilmas Selmenin|lis,-¢ (2) + 8elmuo: ~é k egidé (zool. Hi- undo us ica) d,) plios in|lis,-2 (1) + pluoS as: ~iai augalai (linai, kanapés) [...] spé in|lis,-¢ (1) + spo a: ~iai augalai (dumbliai, a y bai, samanos, papa iai) Vienas i8 ySkesniy sudé iniy e miny apib ézimy ikumy pee y a as, kad ilius aciniais pa yzdZiais einanciy sudé iniy e miny apib ézimai nepakankamai sude inami su an aS iniu s aipsnio ZodZiu Zymimos sa okos apib ézimais. P z.: 228 adime i in|lis,-¢ (1) biol. uZuomazginis; kiek eikian neiSsi ys es, nyks an is, lik inis; ~iai o ganai (o - ganai, ne eke sa o eikSmés e oliucinio o ganizmo iSsi ys ymo me u i esan ys kelyje j i&nykima, p z., aklosios Za nos a auga, s ubu galio kaulas i pan.) Sudé inio e mino udimen iniai o ganai apib éZimas Siuo a eju ik dubliuoja pag indinj apib ézima i y a, miisy nuomone, isi8kai Re e Alin gas: Tokiy a ejy DLKZ y a nemazZa. . Tik iausiai eisus a ybinis kalbininkas F. So okole o as, i indamas, kad ge iausias i8iniy e miny apib ézimas ai’kinamajame Zodyne — ijungimas ju j giminingy sa oky g upe, o ne de alus aiSkinimas, kas i§ ko pada y a, kas kam nau- dojama i . .?, nes, i8 iesy, okie apib éZimai (ypaé j ankiy i p ie aisy) labai g ei- ai pasens a. Be o, nejjungian apib éziamos sa okos j pla esne subo dinuojan ia sa oka a naudojan nepilnaji apib ézima, labai leng a nuslys i j en sence a Paimkime po a pa yzdziu: daugin|jis,-¢ (2) -+ daug: ~iai skai a dziai (ku ie eina su daugiskai iniais daik a a dZiais) mine iilin||is,-é (1) > mine alas: ~és asos. M. alie- © jus. M. anduo (ku iame y a i8 i pes koks mine alas) Pagal sudé inio e mino dauginiai skai a dziai nepilnaji apib ézima pi majame aukS iau ci uo ame pa yzdyje iSei u, kad ZodZiy junginyje penk i me ai pa a o as skai a dis gali bi i laikomas dauginiu. Pap as iausio Sulinio. andenyje aip pa y a iS i pusiy mine aly, be kodél okio andens niekas ne adina mine aliniu? Sudé iniy e miny paZymininiy démeny sinonimus pa ogiau bii y dé i:ne po iso sudé inio e mino, kaip kad da oma daugumoje DLKZ s aipsniy (plg. isp iidi- nés du ys — isp iidinis,-é s ., ga siné aSyba — ga sinis,-é s ., ga anks inis dan- is — ga anksS inis,-é s . i k .), be i e p i j sudé inio e mino idu j (plg. i a- p adé || i agalé p iegaidé — p iegaideé s .), nes daugeliu a ejy sudé inio e mino sinonimais bina i ienaZodZiai e minai ls. smil inis akmuo: smil ainis — smil- inis,-é s .). y Su ienodinus aukS iau ap a us sudé iniy e miny pa eikimo i apib ézimu ne ienodumus DLKZ, jo s aipsniy s uk i a pasida y y upu i s aipaianeieny: © s a biausia — Zmonéms bii y pa ogiau juo naudo is. K. Gaiyenis REIKSMINGAS BALTARUSIU KALBININKU LEIDINYS Tliinex ana iwp: a nac Genapyckai mopp , Mincx, 1963, VIIT+338 Zemél.+970 p. P ie s ambiausiy i eikSmingiausiu leidiniy, pas a aisiais me ais p a u i- nusiy ne ik ai bal a usiy, be i apsk i ai a ybine kalbo y a, be abejo, p iklauso Bal a usijos TSR Moksly akademijos J. Kolaso a do Kalbo y os ins i u o iSleis- as ,,Bal a usiy kalbos dialek ologinis a lasas“. Sis leidinys y a ilgy me u, didelio 2 Z . . Tl. Copoxose on, Cupiénonan xapak epuc iika TepMHHOB B TOAKORBIX CHOBApAX, » Jlexcuxo padayeckuii cGopnuK“, p in, V, M., 1962, p. 130. 229