Rytų aukštaičių pietinės tarmės morfologija

LIETUVIY KALBOS GRAMATIKOS TYRINEJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLUY AKADEMIJA RYTU AUKSTAICIU PIETINES TARMES MORFOLOGIJA (Daiktavardis, biidvardis, skaitvardis, ijvardis, veiksmaZodis) K. MORKUNAS Sis darbas yra prie§ keleta metu (1961) apie Pabdisko, Pasilés (Ukmergés r.), CidbiSkio, Gélyony, Musninky, Viest (Sirvinti r.) apylinkiy tarme (tiksliau — Snekta) paraSytos monografijos dalis. Pirmoji monografijos dalis, kurioje apraSyta tarmés fonetiné sistema, taip pat detaliau nurodytas tarmés plotas ir ribos, yra paskelbta anks¢iau’. Pora mazZesniy straipsniy paskelbta ir i§ morfologijos. Siame darbe jau skelbti dalykai nekartojami, biitinais atvejais tiktai nurodoma ankstesnés publikacijos. Svarbiausias démesys skiriamas tarmés morfologijos sistemai, tarminiy duomeny pateikimui, o nuo ju kilmés platesniy aiskinimy daZniausiai atsisakoma. Taip elgiamasi tick dél vietos taupymo, tiek ir dél to, kad daugelio lietuviy kalbos tarminiy morfologijos reiSkiniu (jy tarpe biidingu ir rytu auk&taitiu pietinei tarmei) kilmé jau gana platiai nuSviesta kai kuriuose pastaraisiais metais iSleistuose kapitaliniuose veikaluose*. DAIKTAVARDIS 1. Bendrosios pastabos Giminé. § 1. a) Vyri8kosios giminés daugiausia yra vadinamieji ({)a-kamieniai daiktavardiiai, pyz.: dignas, guolis, Svécis~ svécias, Zvifblis ~ Zvirbl¥s. (i)a-kamienius i§ dalies arba visi8kai yra peréje ir negausiis i, (i)u bei priebalsiniy kamienu vyti8kosios giminés ZodZiai, pvz.: ufglis ~ afiglis, vagis; dungiis ~ dangus, sinas ~ sinus, sukéis ~ sikcius; akmué, pemud ~ piemud, tesmud (dar plg. §§ 13-16). VyriSkosios giminés asmenis gali reiksti ir paskiri (i)o-, é-kamieniai daiktavardziai. Daugiausia tai yra asmenvardZiai, pyz.: (vardai) aleksa ,,Aleksas“, vinca »Vincas“, zigma ,,Zigmas“; (pavardés) aviZa ~ Aviza, dida ~ Dida (|| diudas ~ Didas, pig. dudai ~ Diidai ,,kaimo pavadinimas“), gineika ~ Gineika, vegelé ~ Végélé. Siy kamieny vyriskosios giminés bendriniai ZodZiai yra reti, pyz.: barZdila ~ barzdyla, déde ~ déde. 1 Zr. ,,Lietuviu kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960, p. S— 59. Be to, ten (p. S—6) paaiskinta ir fonetiné transkripcija, kuria pateikta tarmés fonetika. Siame darbe tarmés morfologijos duomenys i§ esmés pateikiami ta patia transkripcija. 2 LTSR MA Lietuviy kalbos ir literatiiros institutas, Lietuviy kalbos gramatika, t. |, Fonetika ir morfologija (daiktavardis, biidvardis, skaitvardis, ivardis), Vilnius, 1965; Z. Zinkevitius, Lietuviy dialektologija (Lyginamoji tarmiy fonetika ir morfologija), Vilnius, 1966; Chr. S. Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, Oslo — Bergen — Troms6, 1966, ir kt. 107 b)Moteri8kosios giminés daiktavardZiai yra (i)o-, é-, i-kamieniai, pvz.: galva, sduje ~ sduja, katé. I Siuos kamienus paprastai yra peréje ir buve priebalsiniy kamieny moteriskosios giminés ZodZiai, pvz.: ausis, dukté (dar plg. §§ 1H, -42; 16), c) Vadinamujy bendrosios giminés daiktavardziy yra nedaug. Kiek gausesne ju grupe sudaro tik o kamieno Zodiiai, pvz.: dvésna, dvékla, diisna ~ diiiisna, &fuisa ~ gniiisd ,,kas negreitas prie darbo“, gvdsa ,,vépla“, kemerékla ,kas nerangus, nevikrus“, kerépla, kevérza, kitirza ,,suniurélis“, lepéiza »drimba“, firna, pikdirna, rdira ,.niektauza, plepys“, snida ~ sniida ,,snaudalius“, susnd (|| susna), Svéna ,.kas Svénoja (daug kalba)“, vépla, 2épla. Kity kamieny pasitaiko tik paskiri ZodZiai, kuriais kartais apibidinamas tiek vyri8kos, tiek moteriSkos lyties asmuo, pvz.: galvécis ~ galvécius .,kas turi gera galva, yra protingas“ (jisai didelis galvédis; and gerd galvécis), gudrécis ~ gudrétius (také gudréce neabgdusi; nebiik téke gudrécis); gerklénas ,,kas prates smarkiai rékti, bartis“ (jisai toks gerklénas; téi béba téke gerklénas); ackalinas ~ atskaliinas (jisai téks ackalinas pazdére; and téke ackahinas \| ackaline— nenéri su niéku gimifiiotis), pérejunas ~ péréjiinas (tasai vaikas tikras pérejunas; toi merga toke pérejunas || pérejune) i rekSnis ~ réksnys (beffidkas — rekSnis, a mefééte biva da didésne reksnis || reksné); pliske ~ plinské ,niektauza“ (and téke phiske; neKlausik kit tas pliske || pliskis Snéka), skrésne ~ skrésné ,,apskretélis, -8“ (ana téke SkréSne; jisai téks skrésne \\ Skrésnis), niplila ~ nyplélé ..kas menkas, nedidelio igio* (mdtina téke Zniplala; ki jisai padaris téks 2niplala). Tarmés bendrosios giminés daiktavardziai daugiausia yra priesagu vediniai; prieSdéliy vediniy ir sudurtiniy zodziy pasitaiko tik vienas kitas, pvz.: patérska »plepys, -é“, naktibalda. Bendrosios giminés daiktavardZiais paprastai reiSkiama neigiama paziira i kalbamaji asmeni. Skaitius. § 2. Be vienaskaitos ir daugiskaitos, senosios kartos zmoniy kalboje dar pasitaiko ir dviskaitos formy. Tatiau ir senoji karta tas formas yra iSlaikiusi ne visu kamieny ir ne visy linksniy. Kiek daZniau vartojamas tiktai (i)a-kamieniu daiktavardziy dviskaitos galininkas, einas kartu su du ar abu(du), pvz.: du karti atdlake (~ atdléké); kaiilam pa du kuosiku umpilay ,,kiaulems po dvi pintines ipyliau“; abi mais nupifka; pa du pédu déda; az du rézu Zénijius ,,a8 du kartus tuokiausi“; atdveze pef dien du vezimit; dns naréje, kad abidu vaika paiimtumem; péfnij di cafitnafu gavai ,,pernai du centnerius gavau“; pa du rubli makéje; vezikam dave pa du padeli (~ puodelix). Dar retesnés yra o-kamieniy daiktavardZiy dviskaitos galininko formos, pvz.: dvi dieni Idukiy (~ léukiau); pirka dvi kapi agurku; dvi yagi jisvare. Kity kamieny Sio linksnio dviskaitos formu visiskai negirdéta. Sustabaréjusiuose posakiuose (pvz., kai kuriuose prieZodZiuose) dar pasitaiko ir viena kita dviskaitos vardininko forma, pvz.: abu gali toku; saldu kaip di medi; st durni — di turgit, si pliku nér ké péstis. Vis délto ir vyresniosios kartos tarmés atstovai (nekalbant jau apie jaunima) vietoj minéty dviskaitos formy daugiausia vartoja daugiskaita, pvz.: di kartus buvai; abu maisxius nupirka... Dviskaitos lickanomis laikytinos ir dabar vartojamos daugiskaitos (Ja kamieno naudininko, (i)o, é, i, wu kamieny naudininko ir inagininko formos be 108 -s*, pvz.: (naud.) darzdm, médiem ~ médziam; (naud., in.) galvém, sdujem ~ sdujom; katém, Zémem ~ Zémém; ausim, ugnim; pelim. Six linksniy daiktavardziu, kaip ir kity linksniuojamyjy kalbos daliy, formos su -s tarméje nevartojamos. § 3. Tarméje, kaip ir Ik., yra daiktavard7iy, kuriy vartojamos arba tiktai vienaskaitos, arba tik daugiskaitos formos, pvz.: a) vienaskaitiniai: pienas, penélis ~ pienélis, malis ~ moljs ,,molis“; bdila ~ bailé, kulé ~ kiilé ,,javu kilimo metas; kuliamieji javai“; iédelas ,,édalas“, pénelas ,Maistas, paSaras“; snaudulis ~ snaudulys, graudulis ~ graudulfs; geriimas, kuntriimas ~ kantrimas; jaunumé, mazumé; jaundive ~ jaundtvé, sendive ~ sendtvé; baltazemis, jedzemis ~ juodzemfs , juodZemis*; papjiite ~ papiiité ,,papititis“, pripratis ~ pripratys ,,pripratimas“, svopratis ,,supratimas, supratingumas“; b) daugiskaitiniai: kailinei ~ kailiniai, kailifikai, kailinékai; dalibas ~ dalybos, radibas ~ radybos; spaudiklas ~ spaudjklés _,,rieSutu spaustukai“; Zabédklii ~ Zabokliai; krékenas ~ krékenos, riétenas ~ rietenos, sélenas ~ sélenos, smdgenas »Smegenys“, svaigenas ~ svaigenos ,,svaiginys“; musStines ~ mustfnés, Zudines ~ Zudynés; pelasei ~ pelésiai, plakesei ~ plékésiai ,,plékai*, rudesei ~ riidésiai ,,radys“, dumtuves ~ diutuyés, karStives ~ karstives ,,kar8tuvai“, skerstives ~ skerstives; ataudai, ii§(i)edas ~ ixédos, nuiobaigas ~ nuobaigos, ntiosedas ~ niosédos, pagrépstas ~ pagrébstos ,,pagrébstai“, pdkritas ~ pakritos, prazvdlgas ~ prazvdlgos. . Linksnis. § 4. Be literatiirinéje kalboje vartojamy linksniu, tarméje dar yra einamasis vidaus vietininkas (iliatyvas). Sio linksnio formos atstoja Ik. prielinksnine konstrukcija + galininkas. Apie linksniy galiines, biidingas vieno kamieno ar tam tikros grupés kamienu zodziams, kalbama toliau. Cia minétini tiktai visiems kamienams bendri dalykai, batent: 1. Dgs. Sauksmininko formos visada sutampa su dgs. vardininku. 2. Vienoda yra visy kamieny daiktavardZiy (ir kity linksniuojamuju ZodZiu) vietininko bei iliatyvo formy daryba. a-kamieniai daiktavardZiai vns. vietininko galiinéje visur turi balsi -i ( < *-én) ~ -e (plg. § 6), o kity kamieny formos yra sutrumpéjusios (§§ 7—16). Visy kamieny dgs. vietininko formos Musninku, Sirvinti apylinkése turi balsi -e (Jauktose, Sakése), 0 Gélvony, Pabdisko apylinkése — balsi -i ~ -e (laukuosi, Sakési). Dgs. vietininko formos be galinio balsio tarméje pasitaiko labai retai, pvz.: laukuos, Sakos*. Visy kamieny vns. iliatyvas baigiasi -n (plg. §§ 6—16). Dgs. iliatyvo formos ne visame tarmés plote vienodos. Rytinéje ir pietinéje dalyje — GrauzZiétiai, KrikSténai, Viésos, Kaimynéliai, Juknénys — daZniausiai vartojamos formos su -na, pyz.: kapuosna, sdujesna ~ sdujosna. Cidbiskio, Musninky apylinkése vietoj jy arba greta ju dar yra ir tokios dgs. iliatyvo formos, kaip: kapuosnan, rdtasnan, Sakésnan, sifdisnan ar (retiau) juknanisan ~ Juknonjsan, smailviosan ~ Smailitiosan, Zdslesan ~ Zasliuosan. Gélvony, Pabdisko apylinkése daugiausia vartojamos dgs. iliatyvo formos ® Plg. J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, Riga, 1951, p. 405. * Platiau apie tarmés dgs. vietininko formas zr. K. Morkinas, I§ ryty aukStai¢iy tarmiy daugiskaitos inesyvo formy istorijos, kn.: Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida, Vilnius, 1964, p. 145 tt. 109 yra: kapwiosin, ratasin, Sakésin, Sifdisin (padarytos jos i8 dgs. vietininko formy, pridéjus prie jy -n pagal vns. iliatyva). Ta pat biaty galima pasakyti ir dél visu kitu linksniuojamyjy kalbos daliy vietininko ir iliatyvo formy postpozicijy bei jy paplitimo. Kamienas. § 5. Tarméje (i)u ir priebalsiniy kamieny daiktavardZiy béra tik liekanos. | kitus kamienus pereina ir tam tikry grupiu i-kamieniai ZodZiai. Désningas daiktavardziy kamieny miSimas geriau i8rySkés ,,Linksniavimo“ skyriuje (§§ 11—16). Cia paminésime tik atskirus ZodZius, tarméje turin¢ius kita kamiengalio balsi, negu Ik. Pvz.: a kamieno: vikas, dgs. naud. vikdm, gal. vikits (: 1k. vikis); ia kamieno: klimpis (: klimpé), reikalis ~ reikaljs (: reikalas); o kamieno: kdima (: kdimas), krekla ,,gegné“, dgs. naud. kréklam ~ kréklom, gal. kreklas ~ kreklas (: kréklas), métera (: moteris), riétkas ~ rietkos dgs. (: rietkas): é kamieno: abelZ ~ obelé (: obelis), gire ~ giré (: girid), iile ~ ylé, dgs. naud. jilgm ~ ylém, gal. iilas ~ les (: fla), palé ~ palé (: pala), skalé ~ skolé (: skola), Spifge ~ spirgé, dgs. naud. Spifgem ~ spirgém, gal. Spifgis ~ spirges (: spirgas), uskalé ~ uzkalé, dgs. naud. uskalem ~ uzkalém, gal. uskalas ~ wzkales (: wzkalas), voge ~ végé (: vdgis, -io). 2. Linksniavimas a kamienas § 6. Tarmés a-kamieniy daiktavardziu galinés nuo Ik. daugiausia skiriasi tik foneti8kai: vns. vard. [ptiod-, vaik-|-as ~ [ptiod-, vaik-] -as, kilm. -a ~ -o, naud. -aj ~ -ui, gal. -u ~ -q, in. -u (-d) ~ -u (-d), viet. -i (-i) ~ -e (-é), Sauksm. -i ~ -e; dgs. vard., Sauksm. -aj (-ai) ~ -ai (-ai), kilm. -u (-t) ~ -y (-@, gal. -us || -as (-as|] -ds) ~ -us (-is), in. -ais (-ais) ~ -ais (-ais). Vns. iliatyvo nekiréiuota galiiné visada tariama -an ~ -an (puiodan), o kirtiuota — dvejopai: -an ir -an, pvz., miskan || miskan (daZnesné, rodos, yra -a/i). Kai kuriu a-kamieniy daiktavardziu (daugiausia asmenvardZiy) vns. Sauksmininko formos turi dalelyte -aj, pvz.: jénai ~ JOnai, pétrai ~ Pétrai; auginai~ Augtinai, juzénaj ~ Juzénai; bitinikai ~ bitinykai \\ bitiniki, tévaj || tévi. Daugiaskiemeniy ZodZiy vns. Sauksmininko formos gali ir visiSkai neturéti galinio balsio ar dvibalsio, pvz.: ddbil, Sifuk ~ Simiuk, ufitan ~ Ajitan (| unténaj ~ Antdnai). Dél dgs. naudininko Zr. § 2, dgs. vietininko ir iliatyvo — § 4. ia kamienas § 7. Tarméje ia-kamieniy daiktavardziy vns. vardininko kirciuota galiiné -is turi ilga balsj (bralis ~ broljs ,,brolis“, kelis ~ keljs ,,kelias“, malis ~ moljs »molis“, smelis ~ sméljs, fviris ~ Zvyrfs_ ,,Zvyras“), o nekirgiuota — trumpa (briedis, peilis, Zédis). Be to, vns. vardininko galiiné -is fonetiSkai atitinka ir Ik. -ias, pvz.: Svécis ~ svétias, véjis ~ véjas. Afrikatos rodo, kad Sia galiine turéjo ir jducis ,,jautis“, médzZis (|| médis). Tarmés vns. kilm. galiiné -e fonetiSkai atitinka Ik. -io (pvz., brdle ~ brdlio), naud. -ij ~ -iui, gal. -i ~ -i (bréli ~ bréli) ir -iq (Svéci ~ svédia, véji ~ véq), in. 110 -'u? (-'it) ~ -iu (-it), il. -in (-in) ~ -in (-if); dgs. vard., Sauksm. -ii (-ei) ~ -iai (-iai), kilm. -'u (-'%) ~ -iy (-if), gal. -is (-is || -'us) ~ -ius (ids, pvz.: brélis ~ brélius, Sveéis || Sveéus ~ svecits), in. -ijs (-eis) ~ -iais (-iais). Vns. vietininko galiine lemia kirtio vieta: nekiréiuota galine turintios formos baigiasi -ii ~ -yj <-yje (surii ~ siiryj, véejit ~ véjyj), 0 kirtiuota — balsiu -y (mali ~ mol} ,,molyje“, Smeli ~ smély ,,smélyje“). Dél dgs. vietininko ir iliatyvo Zr. § 4. Vns. Sauksmininkas, turintis nekiréiuota galiine, baigiasi -i (briedi), o kiréiuota — balsiu -y (arkli ~ arkly). Daugiaskiemeniu ia-kamieniy vns. Sauksmininkas daZniausiai turi galiine -iy ~ -iau, pvz.: artdjiu ~ artéjau, kaséjiu ~kaséjau, kreivarufkiu ~ kreivarankiau || kreivarunki, vaikdpalaikiy || vaikdpalaiki. Retiau galine -iu gali turéti ir dviskiemeniai ZodZiai, pvz.: jduciu || jduti, Svéciu || Sveti. Salia dazZnesnés Zodzio bralis vns. Sauksm. formos brali kartais pasitaiko ir bralai. Dél dgs. naudininko Zr. § 2. o kamienas § 8. Daugumas tarmés o-kamieniy daiktavardziu linksniy galiiniy yra tos patios, kaip ir Ik. (skiriasi tik fonetiSkai): vns. vard. [-/év-] -a, [Sak-] -d, kilm. -as (-ds) ~ -os (-6s), naud. -ai ~ -ai, gal. -u ~ -q, il. -an (-én) ~ -on (-6n); dgs. vard., Sauksm. -as ~ -os, kilm. -u (-@) ~ y (-@), gal. -as (-ds) ~ -as (-ds). Vns. inagininkas nuo Ik. skiriasi morfologi8kai pakitusia galiine, plg. tarmés vns. in. /évai, Sakai. Galiiné -aj kildintina i8 -uj ~ -qj. Si galiiné visiems (i)o-kamieniams vardazodziams apibendrinta pagal moteri8kosios giminés ijvardziy vns. inagininka, pvz.: anuj ~ andj \\ ana} ,,ana“, Sittij ~ Sitdj || Sita} ,Sita“ (apie Sias ivardZiy formas dar Zr. § 42 ir 15-ta iSnaSa). Ilgesnémis (dvibalsinémis) galiinémis yra pakeistos ir visu kity moteriSkosios giminés linksniuojamuju Zodziy (taip pat ir kartais pasitaikantiu obei é-kamieniy vyriSkosios giminés daiktavardZiy) vns. inagininko paprastosios galiinés®, plg. §§ 9-12, 16c, 25, 26. Vns. vietininko galiiné yra sutrumpéjusi: -aj (-67) ~ -oj (-6j). Dél dgs. vietininko ir iliatyvo Zr. § 4. Vns. Sauksmininkas greta formy su galiine -a kartais turi ir formas su -a. Pirmosios (pvz.: gdlva,'mefga) yra senesnés: jy galinis -a <-d, o antrosios (galvd, merga) — atsiradusios pagal vns. vardininka. Dél dgs. naudininko ir jinagininko Zr. § 2. io kamienas § 9. io-kamieniy daiktavardZiy galiinés yra tokios pat, kaip ir o-kamieniy (Zr. § 8), tiktai po j ar suminkStéjusio priebalsio tarméje jos yra dar daugiau foneti8kai pakitusios. Ypa¢ yra pakitusios nekiréiuotos galiinés, plg.: vns. vard. [sduj-]-e ~ [sduj-]-a, [valdz-]-2 ~ [valdz-]-id, kilm. -es (-'6s) ~ -os (-ids), naud. -ii ~ -ai (-iai), gal. -i ~ -q (-iq), in. -ij (-ij) ~ -qj (-i@j), viet. -ii (-'67) ~ -oj (-i6/), il. -in -'6n) ~ -on (-idn), Sauksm. -i ~ -a (-ia); dgs. vard., Sauksm. -es ~ -os (-ios), kilm. -u(-’i) ~ -y (-iq), naud. ir in. -em (-'dm) ~ -om (-idm), gal. -is (-is) ~ -as (-ids), viet. -esi | ® Tvirtapradés priegaidés Zenklelis, raS8omas kairéje balsés puséje, rodo, kad tas balsis yra suprieSakéjes, o prieS jj einantis priebalsis suminkStéjes. ® Pladiau apie tas tarmés vns. jnagininko formas Zr. K. Morkiinas, [vardZiuotiniy biidvardziu iekanos ryty aukStaitiy pietinéje tarméje, ,,Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai*, serija A, t. 2(7), 1959, p. 198 tt. wii -ese (-'dsi/~'dse) ~ -ose (-idse), il. -esin/-esnal-esnan (-'dsin|-'dsna|-‘dsnan) ~ -osen |-osna]-osnan (-idsen|-idsna|-idsnan). Poros io-kamieniy daiktavardZiy vns. vardininkas baigiasi -i<-i: mafti, pati »zmona“. é é kamienas § 10. Daugumas tarmés é-kamieniy daiktavardziy galiiniy yra tos patios kilmés, kaip ir Ik.: vns. vard. [kdfv-]-e ~ eae ~é, kat-] od a) [kat-] -é, kilm. -es (-és) ~ l-és (-és), naud. -ij ~ -ei, gal. -i ~ -e, il. -in (-én) ~ -én (-én); dgs. vard., Sauksm -es ~ -és, kilm. -'y (-'i) ~ -iy (-if), gal. -is (-is) ~ -es (-és). Dal vns. jnagininko galiinés -ii (-ij) Zr. § 8. Vns. vietininko galinis balsis yra nukrites. Galininio_ kirgiavimo formy daznai nukrinta ir -7 (~ -j), pvz.: pamiské »spamiskeje* 5 ukmeFgé ,, Ukmergéje“, Fevé Zievéje“, bet sakoma (reéiau) ir su -i: pamiskéi, ¥evéi. Negalininio kirgiavimo formy -j visada iSlieka, pvz.: késii ~ kO%éj, upii ~ upéj, Zémii ~ Zéméj. Dél dgs. vietininko ir iliatyvo Zr. § 4. Seniausia vns. Sauksmininko forma, reikia manyti, yra su galiniu balsiu .-i, atsiradusiu i§ trumpojo -e, pvz.: kdfvi, kati, lapi. Forma su -e (8), pvz.: kate, kdfve, lape ~ lapé, yra nauja, atsiradusi pagal vns. vardininka. Salia kdti, katé kartais pasitaikanti forma kate, greitiausiai, yra kontaminaciné i§ dviejy pirmyjy. Dél dgs. naudininko ir inagininko Zr. § 2. DaiktavardZio katé dgs. vardininko, naudininko ir inagininko formos kartais vartojamos ir su i-kamieniy galiinémis: vard. katis ~ katys, naud., in. katim. Po sukietéjusio / é-kamieniy daiktavardZiy galiinés, ypa¢ nekirciuotos, daugeliu atveju visiskai sutapo su o-kamieniy galinémis, plg.: vns. vard. [sdul-] -a ~ [sdul-] -é, [pel-] - ~ [pel-]-é, kilm. -as, -8s, naud. -aj, gal. -u, in. -ai, -a}, viet. -aj, -é || -é, il. -an, -én, Sauksm. -a || -a, -a || -; dgs. vard., Sauksm. -as, kilm. -'u, -'#, naud., in. -am,-ém, gal. -as, -&s, viet. -asi/-ase, -Esil-ése, il. -asin|-asna(n), -tsin|-Esna(n). i kamienas § 11. i-kamieniy galiines geriausiai yra iSlaike moteriSkosios giminés galininio kirtiavimo ZodiZiai, plg.: vns. vard. [Sifd-]-is, kilm. -ies, gal. -i ~ -j, il. -if, Sauksm. -ié; dgs. vard., Sauksm. -is ~ -ys, kilm. [sifd2-]-t ~ [Sirdz-]-iZ, naud. ir in. -im (plg. § 2), gal. -is (\| Sifdis), viet. -isi ~ fse/-ise ~ -fse (plg. § 4), il. -isin ~ -ysen/ -isna(n) ~ -ysna (n) (pig. § 4). Vns. naudininkas daZniausiai turi io-kamieniy daiktavardZiy galine: sifdzii ~ Sirdziai. Senosios i-kamieniy yns. naudininko galiinés -i (<-ie <-ei) liekanu, rodos, turi retiau pasitaikanti forma Sifdii, o taip pat suprieveiksméjes a-kamienis Zodis jiki galii,,iki galo“. Galinis -j Gia pridétas pagal kity (a, 0, 6) kamieny naudininko galiines, kurios baigiasi balsiu -i. Dél vns. inagininko galiinés -ij (sifdzii \| Sifdif) Zr. § 8. Vns. vietininko formos, turin¢ios kirti ne galiinéje, baigiasi -ij, pvz.: nédsij ~ nésyj, paltii ~ pdltyj, o kirtiuojamos galiinéje — -i, pyz.: aki ~ akf, pifti ~ pirty. § 12. Moterikosios giminés negaliininio kirtiavimo i-kamieniai daiktavardziai linksniuojami visiSkai taip pat, kaip negaliininio kiréiavimo é-kamieniai daiktavardziai (§ 10), plg.: vns. vard., Sauksm. [nds-]-e ~ [nds-]-é, kilm. -es, naud. -ii, gal. -i, 112 in. -ii, viet. -ii, il. -in; dgs. vard., Sauksm. -es, kilm. -'u, naud., in. -em, gal. -is, viet. -esi/-ese, il. -esin/-esna(n). Taip, pavyzdZiui, linksniuojami daiktavardziai: gaifte ~ gaisté (: lk. gaistis), iilte ~ ilté (: iltis), kdfte ~ karté (: kdrtis), kite ~ klidité (- klititis), kil’e ~ kilxé (: kalBis), ktge ~ kiigé (: ktigis), pdlte ~ pdlté (: pdltis), pasl?psne ~ paslépsné (: paslépsnis), pazifite ~ pazinté (: pazintis), Svifte ~ svirté (: svirtis), ugne — ugné (: ugnis), ufikSte ~ afiksté (: dnkstis), tite ~ dnté (: dntis). Siu daiktavardZiy visy vienaskaitos linksniy, iSskyrus vardininka, o taip pat daugiskaitos kilmininko ir-galininko galiinés su é-kamieniy (pvz., kdfve ~ kdrvé) galiinémis sutapo fonetiSkai. Véliau ir kity linksniy — vns. ir dgs. vardininko, dgs. naudininko, inagininko, vietininko, iliatyyo — galiinés buvo pakeistos pepe é kamieno galinémis. § 13. VyriSkosios giminés i-kamieniai daiktavardZiai tarméje beveik visiSkai peréje j ia-kamienius, ple: vns. vard. [w/igl-]-is ~ [afgl-]-is, [vag-]-is, kilm. [wéigi-]-e ~ [afgl-]-io, [vag-]- -ies || [vag-]-e ~ [vag-]-io, naud. -ij ~ -iui, gal. -i ~-j, in. ~it ~ -itt, viet. -ij ~ -yj, -i ~ -f, il. -in, -in, Sauksm. [vag-]-ié || -is; dgs. vard., Sauksm. [wfgl-]-ij ~ -iai, [vag-]-is ~ -ys || [vag-]-ei ~ -iai, kilm. -'u ~ -iy, -'i ~ -if, naud. -em ~ -iam, -'dm ~ -idm, gal. -'iis || -is ~ -its, in. -iis ~ -iais, -eis ~ -iais, viet. -esi|-‘uose (-ese) ~ -iuose, -'uosi|-'vose — -iudse (plg. § 4), il. -esin ~ -iuosen|-esna(n) ~ -iuosna (n), -'viosin ~ -itiosen|-viosna(n) (plg. § 4). Vns. kilmininkas daZniausiai turi galiine -e ~ -io, o dgs. vardininkas — -ei (nekirGiuota -ij) ~ -iai. Tarméje vyriskosios giminés taip pat yra kifkSnis ~ kirksnjs ,,kirkSnis“. (i)u kamienas § 14. u-kamieniy daiktavardZiy galiinés daugiausia pakeistos a-kamieniy galinémis. ISlaikytas u-kamienio galiines turi tik atskiri linksniai. Vns. vardininko galiiné -uvs daugiausia yra i8likusi tiktai kiréiuota, pyz.: alis, medits, vidiis. Nekirtiuota -us dél ZodZio galo redukcijos daZniausiai tariama -as, “pvz.: sunas ~ siiniis; tuFgas — tufgus. Retiau ir -iis >-ds : alds, vidas. Tas pat pasakytina ir dél dgs. galininko, plg.: pelits || pelds (reé.), pietas ~ pietits. : Atskiry u-kamieniy Zod%iu vns. kilmininkas turi tiktai galiine -aus, pvz.: alaiis, medaiis, vidaiis. Kiti daiktavardziai Salia u-kamieniy galinés daZnai gali turéti ir a-kamieniy galiing, pvz.: J/etaiis ~ lietaiis || lieta ~ lieto, virSaiis \| viF’a ~ viF¥o, Zmagaiis ~ Zmogaiis || 2méga ~ Zmégo. Vns. naudininko galiiné -aj fonetiSkai atitinka Ik. -ui (siinai ~ siinui), vns. gal., kaip ir dgs. kilm., -w ~ -y (stinu ~ siiny, sunti ~ sing), vns. il. -an (kirgiuota ir -un) ~ -un (tu?gan || turgui || turgar, vidui || vidai). Vns. inagininkas daZniausiai turi a-kamieniy galiine -u (aliv, lietu, medi, stinu, Emédgu), reSiau pasitaiko ir sutrumpéjusi w-kamieniy galiiné -wm <-umi (alurit, medurit). Atskiry ZodzZiy vns. vietininkas vartojamas tiktai su galiine -aj ~ -uj, pvz.: vidai, virsai. Kity u-kamieniy daiktavardzZiy vns. vietininkas daugiausia turi a-kamieniy galiine -i (<*-en), pvz.: cukri ~ cukré, dufigi ~ dangé, tufgi ~ turgé (ree. tuF-gai). &. Lietuviy kalbos gramatikos tyrinéjimai 113 Vns. Sauksmininkas daugiausia iSlaiko u-kamieniy galtine -aw (alai, sunai ~ siinaii, Zmagatii ~ Zmogait), bet kartais pasitaiko ir a-kamieniy galiiné (pvz., Zmdgi ~ Emége). Dgs. vardininkas ir Sauksmininkas daZniausiai turi a-kamieniy galiine -ai: letai ~ lietai, pelai, turgai, virsai. Retiau pasitaiko iSlaikyta (paprastai vyresniosios kartos atstovy) ir galiiné -us (-as) ~ -iis, pvz.: pélus (pélas) ~ pélis, piétus ~ piétiis. j Dgs. naudininkas ir inagininkas pelim, petim ~ pietim, sunim ~ siinim yra u-kamieniy dviskaitos formos, plg. § 2. Tatiau Salia jy daZniau yra vartojamos a-kamienés formos: naud. peldm, sundm ~ siindm, tuFgam (turgdm), virsdm; in. pelais, sunais ~ siinais, tufFgais (turgais), virsais. Dgs. vietininko ir iliatyvo formos daugiausia padarytos pagal a-kamienius, pvz.: peltosi|peltiose, petuosi|petuiose ~ pietuosé, virsuosi/virSuose; peluosin|peluosna(n), petuosin|petuosna(n). u-kamieniu galines yra iSlaikes tiktai vienas kitas Zodis, pvz.: pelusi (pelusi), petusi; pelisin, petusin. Pastarosios formos vartojamos labai retai ir tiktai senyju tarmés atstovu. Dél Siu linksniy postpozicijos dar plg. § 4. § 15. iv-kamieniy daiktavardZiy galiines daugiausia yra sutapusios su ia-kamieniy galinémis, plg.: vns. vard. [Kriz-]-is ~ [krfz-]-ius, kilm. -e ~ -io, naud. -ii ~ -iui, gal. -i ~ -iy, in. -'u ~ -iu, viet. -ii ~ -iuj, il. -in ~ -iun, Sauksm. -iw ~ -iau; dgs. vard., Sauksm. -ii ~ -iai, kilm. -'u ~ -iy, naud. -em ~ -iam, gal. -is ~ -ius, in. -iis ~ -iais, viet. -esi ~ -iuose/-ese (-'uose) ~ -iuose, il. -esin ~ -iuosen|-esna(n) ~ -iuosna(n). Priebalsiniai kamienai § 16. Kaip jau minéta (§§ 1, 5), tarméje priebalsiniy kamieny daiktavardzZiai daugiausia turi kity kamieny galiines. Pagal dabartini linksniavima Siu daiktavardziy galima skirti kelias grupes. a) Zodziai akmué, raumué linksniuojami beveik visai kaip a-kamieniai, plg. linksniy galiines: vns. kilm. [a@kmen-]-a ~ [akmen-]-o, naud. -ai ~ -wi, gal. -u ~ -q, in. -w, viet. -i ~ -é, il. -an ~ -ai, Sauksm. -ié (Salia vardininko formos, pvz., akmud); dgs. vard., Sauksm. -ai, kilm.-a ~ -#, naud. -dm, gal. -as ~ -us, in. -ais, viet. -tosi/-vo- -se, il. -viosin|-viosna(n) (plg. § 4). Neretai ir iy ZodZiu vns. vardininkas vartojamas su galiine -as ~ -as: dkmenas, raiimenas. b) Zodzio pemud ~ piemud vienaskaitos formos daugiausia turi ia-kamieniu, © daugiskaitos — i-kamieniu daiktavardZiy galines, plg.: vns. kilm. [piemen-|-e ~ -io, naud. -ij ~ -iui, gal. -i ~ -j, in. -'u ~ -iu, viet. -i ~ -, il. -in, Sauksm. -ié; dgs. vard., Sauksm. -is ~ -ys, kilm. -u ~ -%, naud., in. -im, gal. -is, viet. -isi/-ise ~ -fse, il. -isin ~ -jsen|-isna(n) ~ -fsna(n) (plg. § 4). Kaip pemué linksniuojama: jezmud ~ juozmud ,,juosmuo™, lemud ~ liemud, rudué, skemué ~ skiemué, stamué ~ stuomuéd, Selmué, Suva (tik vns. kilm. Salia daznesnés formos Stine ~ Sinio turi ir Sunies), tesmud, vandué (senosios kartos tarmés atstovy: undud); tik dgs.: dSmenis ~ Gsmenys, méimenis ~ métmenys. Atskiri Sios grupés ZodZiai dar gali turéti ir a-kamieniy daiktavardZiy galiines, pvz.: vns. kilm. stvomena, té’mena, naud. stuomenai, téfmenai...; dgs. vard. stamenai, tesmenai; asmenai, meimenai, naud. stamendm, teSmendm; meimendm... Greta vns. vardininko formos Selmué dar pasitaiko ir sélmenas, selmenis. 114 I&skyrus vns. vardininka, tokias pat galiines kaip pemuo turi ir duftis ~ dantys ,dantis“, debesis || debesis ~ debesfs (tiesa, Salia daznesnio dgs. kilm. debesi ~ debesij kartais sakoma ir debeSi ~ debesii{). c) Buve moteriSkosios giminés priebalsiniy kamieny daiktavardZiai dabar daugiausia turi i-kamieniy galiines, plg. ZodZio sesué (\| sesuvd) linksniy galines: vns. , kilm. [seser-]-iés, naud. -ij ~ -iai, gal. -i ~ -j, in. -ii (plg. § 8), viet. -i ~ -F, il. -in, Sauksm. -ié (greta vardininko formy); dgs. vard., Sauksm. -is ~ -ys, kilm. -i ~ -q, naud., in. -im, gal. -is, viet. -isi/-ise ~ -fse, il. _isin ~ -ysen|-isna(n) ~ -fsna(n). Taip linksniuojami dar Sie daiktavardZiai: dukté (vns. kilm. dukteries || duktés); ausis, diris ~ durys (tik dgs.), pusis, Saknis, Zusis ~ Zqsis, Zuvis. Visu ju dgs. kilmininkas prieS galiine turi kieta kamiengalio priebalsi. 3. Kiréiavimas § 17. Nekalbédami apie bendruosius tarmés ir lietuviy literatirinés kalbos daiktavardZiy kirtiavimo dalykus, cia paminésime tiktai tuos, kurie tarme skiria nuo literatiirinés kalbos. 1. Pasitaiko, kad atskiri daiktavardZiai (dviskiemeniai ar daugiaskiemeniai) tarméje kirciuojami pagal kita kiréiuote, negu lk. Savo kirGiavimu gali skirtis ir vienos kitos priesagos visi (ar beveik visi) vediniai. Zemiau iSvardijamos tos priesagos, o taip pat nurodomi daZniausiai vartojami atskiri skirtingo kiréiavimo Zod¥iai. a) Tarméje pastovy kirtj turi: dviskiemeniai daiktavar dZiai: grifiée ~ grincia (: 1k.’ grycid 2), guioba (: guobd 4), vaigis \| valgis 2 (: vaigis 2); daugiaskiemeniai daiktavardZiai: bépratis, -e (: beprdtis, -é 2), beddfbis,-e (: bedarbis,-é 2), bekélnis,-e (: bekelnis, -é 2), bexifdis, -e (: besifdis, -€2), giltine (: giltiné 3), ketasifdis, -e (: kietasifdis, -€2), minkstasifdis -e (: minkstasifdis, -é2), paiilgavéidis, -e (: pailgaveidis, -é2), skélinikas, -e ~ skélinykas, -é (: skolinifkas, -é2). b) Antraja kirtiuote tarméje kirciuojami dviskiemeniai daiktavardziai: drumzlas (; drumzlés 4), :puSne ~ pusné (: pusnis 4), sntida ~ sniida (: sniida 4), tiéne ~ usné (: usnis 4), Zvaigide (: Zvaigidé 4). Antrosios kiréiuotés yra ir daugiaskiemeniai daiktavardZiai su priesaga -ite ~ -fté, pvz.: avite, Sakite, viStite. Reikia pridurti, kad tos ri8ies vediniy yns. inagininkas ir dgs. galininkas kirti daugiausia iSlaiko galiinéje (in. avitii, Sakitii, vistitit; gal. avitis ~ avytés, Sakitis ~ Sakytés, viStitis ~ vistytés), nors, apskritai, tokiais atvejais jis atitraukiamas j prieSpaskutinj ilga skiemeni (plg. vns. in. slivai »Slyva“, dgs. gal. slivas ~ slyvas). Antraja kirtiuote kirtiuojamas ir dar vienas kitas daugiaskiemenis daiktavardis: garufkSte ~ garafksté (: gardnkstis 1), pavafte (: pavarté 3»), uzuftis ~ uzaiitis, vns. kilm. uzurice ~ uzaiicio (: izantis 1). c) Treviosios kiréiuotés tarméje yra dviskiemeniai daiktavardZiai: bralis ~ brolfs (: brélis 1), gurkSnis ~ gurksnjs (: girksnis 1), klanis ~ klons (: klénis 1), kuSnis ~ kasn¥s (: kdsnis 1), malis ~ moljs (: mélis 1), Sdukstas (: SdukStas 1), ? Literatiirinés kalbos kirtiavimu laikomas »»Dabartinés lietuviy kalbos Zodyno™ (Vilnius, 1954) kiréiavimas. : M5 mis, plg.: vns. vard. didela ~ didelé, naud. dideldi ~ dideléi, gal. didelu ~ didele, in. didelaj; dgs. vard. didelas ~ didelés, gal. didelas ~ dideles. Pagal tuos linksnius o-kamieniu galinés kartais pridedamos ir kity linksniy formoms, plg.: vns. kilm. didelés || didelés ~ didelés, viet. dideldj \| dideléj «dideléj, il. didelén \\ didelen ~ didelén; dgs. naud., in. didelém || didelém ~ didelém, viet. dideldsj\| didelesi ~ didelésé, il. dideldsin || didelésin ~ didelésen. 3. [vardZiuotiniy bidvardziy liekanos § 27. Rytu aukStaiziy pietinés tarmés plotas jeina j ta Lietuvos dali, kurioje ivardziuotiniai bidvardZiai dabar beveik nevartojami. Jy funkcijas Gia daZniausiai atlicka paprastieji bidvardziai. Tarméje kiek dazniau pasitaiko tiktai jvairiy sudaiktavardéjusiu, suprieveiksméjusiy ivardzZiuotiniy bidvardziy, plg. tikrinius viety vardus: bindréje ~ Bendrdja Skominéliu, Vaitktiny k. (Pabaisko apyl.) pievos, dididje ~ Didzidja Knizlaukio k. (Vépriu apyl.), Slabadés, Ulyényku, Vaitktiny k.” (Pabiisko apyl.) pievos, dubjéje ~ Dubidja Slabados, Vaitkiny k. pievos, iilgdje ~ Igéja Minitky k. (Misninky apyl.) dirva, plaééje ~ Placidja Vaiteliskiy k. (Kriksténu apyl.) pieva, smaildji Kaimynéliy k. (Musninky apyl.) dirva; didzeje bala ~ Didzioja bala Baguziskiy k. (KrikStény apyl.), didzeje pieva ~ Didzioja pieva Santakid k. (Viesqi apyl.), iilgieji alkaj ~ Iigieji alkai Skominy k. (Pabaisko apyl.) raistas, jilgdje pieva ~ Ilgdja pieva Vindeikiai, platieji alkaj ~ Platieji alkai Skominu k. raistas; (netaisyklingai padarytos formos) aukstdjes ~ Aukstdéjos Le&titny k. (Juknonitj apyl.) dirva, platusieji Skefsinii ~ Platusieji skersiniai Gailitiny k. (Krikétény apyl.) dirva. Apie kitus sudaiktavardéjusius, o taip pat suprieveiksméjusius Sios tarmés jvardziuotinius bidvardzius Zr. ,,Lietuvos TSR MA Darbai“, serija A, 2(7), 1959, p. 191t. 4. Kiréiavimas § 28. a)’ Tarmés dviskiemeniy bidvardziy kirtiavimas mazZai skiriasi nuo Ik. Minétinos tiktai Sios smulkmenos: 1. Vieno kito biidvardzio kirtiavimas nesutampa su Ik., pvz., tretiaja kir¢iuote Kirciuojamas tuémsus, -i (: Ik. tamsus, -i 4), ketvirtaja kirtiuote — keFSas, -a (: kérSas, -d 3), Sifmas, -a (: Sirmas, -d 3). 2. Tretiosios kirtiuotés biidvardzio brangus, -i yns. vardininkas kirtj turi SaknyJe. — briingus, brifigi, bev. g. briingu, — vadinasi, kaip diskus, diski, tinkus ~ tdnkus, tiki ~ tdnki®®. ; 3. MoteriSkosios giminés, t.y. (i)o-kamieniu bidvardZiy vns. naudininko kirGiuojama galiiné: baltdi, sausdi; saldfdi ~ saldzidi, aldi ~ Zalidi. Taip kiréiuojami ir tu Kamieny tretiosios bei ketvirtosios kirtiuotiy daugiaskiemeniai biidvardziai, pvz.: alkandi, paiilgdi, pufvindi, Svetimdi; nazulidi ~ nuoulnidi, panaSdi ~ panaSidi. Daugiaskiemeniy bidvardZiy kirtiavimo skirtumy nuo Ik. pasitaiko kiek daugiau. % Dél Siu bidvardziy kirtiavimo plg. A. Laigonaité, Literatirinés lietuviy kalbos kirgiavimas, Vilnius, 1959, p. 50. 122 1. BidvardZiai su priesagomis -onas, -ona; -i'vas ~ -yvas, -i'va ~ -yva tarméje kiréiuojami treiqja kiréiuote, pvz.: gelténas, -a ~ geltdnas, -d, raudénas, -a ~ raudénas, -a; unkStivas, -a ~ ankstyvas, -, velivas, Bae vélfvas, -a; dgs. naud. geltaniem, geltanom, raudaniem, raudaném; unkStiviem, unkStivém, veliviem, velivom. Daugiausia taip kiréiuojami ir priesagos -ingas, -inga vediniai, pvz.: smalingas, -d, geringd ,,éringa“; dgs. naud. smalifigiem, smalingém, geringém; dgs. gal. smalingus, smalingas, geringas. Atskiri priesagos -ingas, -inga badvardZiai kiréiuojami keleriopai — tretiaja kirtiuote, kaip jau minéta, arba (reGiau) turi pastovu kirti . Priesagoje (kaip Ik.) ar Saknyje, pvz.: letingas, letinga \\ letingas,. letinga || lietingas, lietinga; dgs. naud. letingiem, letingsm il letiigem, letingam \| lietifigem, lietingam:; dgs. gal. letingus, letingas || lietingus, lietingas. Dvejopai kiréiuojami sudurtiniai bidvardziai su prieSdéliu prie-: jie arba turi pastovy kirti priesdélyje (kalp | Ik.), arba kilnojama i8 galiinés i i prieSdéli, pvz.: priedufnis, -e, priekvaisis, -e, Priekuftis, -e || predutnis, el priedurnys, -é, prekyaisis, en priekvais}s, -é, prekurtis, en priekurtfs, -é; dgs. naud. priedufnem ~ priedurniam, priedurném || predufidm ~ priedurnidm, predufném ~ priedurném; dgs. gal. priedunis ~ priedurnius, priedurnes. Tregiaja ,,a“ kirtiuote kiréiuojamas bidvardis mélinas, -a ~ mélynas, -a (mote-. TiSkosios g. vns. vardininko taip pat kiréiuojamas pirmasis skiemuo!), dgs. naud. meliniem, meliném, gal. mélinus, mélinas. 2. AukStesniojo ir auk&télesniojo laipsniy bidvardZiai tarméje yra ketvirtosios kiréiuotés. Tos kiréiuotés dazniausiai yra ir bidvardZiai su priesaga -utinis, -utine : paskutinis, -e, pirmutinis, -e, vidutinis, -e; dgs. naud. paskutiniem, paskutifiém (dél galiinés Zr. § 26), gal. paskutifius, paskutinis. 3. Kitaip, negu Ik., kirtiuojami atskiri priesagos -inis, “ine badvardziai. Pvz., tarméje pastovu kirti turi miltinis, -e (: Vk. miltinis, -é, 2), mésinis, -e (: meésinis, -é 2); veiosinis, -e (: uosinis, -é 2). Dvejaip kirgiuojami aglinis, -e ~ eglinis, -é, alksninis, -e, beFZinis, -e — antraja kirtiuote (kaip Ik.) ir pastoviu kirtiu (dglinis, -e, alksninis, -e, béFZinis, -e). SKAITVARDIS 1. Kiekiniai skaitvardziai Pagrindiniai § 29. Tarmés pagrindiniai kiekiniai skaitvardZiai savo daryba daugiausia nesiskiria nuo tos pat ruSies Ik. skaitvardZiy. Atskiri ar tam tikry grupiy (sakysim, pil = 019") BRA ora kiek pakite tiktai fonetiSkai, plg.: . vienas, viena . du, dvi . tris ~ tris . keturi, kétres < kéturios . pinki ~ penki, pifkes ~ peiikios . Sesi, Sé8es ~ SéSios . saptini <septyni, saptines < septynios . astioni, aXtuones ~ aSttonios CNA MNFWN — 123 9. devini ~ devyni, devines ~ devynios 10. désims, deximtis 11. venviolka < vieniolika 20. dvidesims 21. dvidesims vienas, dvidesims viena 30. friZdesSims ~ trisdexims 40. kétreZdesims < kéturiasdexims 100. Simtas 1000. tkstuftis ~ tiikstantis. Salia kiekiniu skaitvardZiu saptineZdesims ,,70“, astuoneZdesims ,,80“...; tiiks- . tufitis Simtas, tukstuftis di Simtaj, tikstuftis di simtaj pifke?desims... daznai (ypaé vyresniosios kartos tarmés atstovy) ta patia reik’me sakoma: saptine? déxiritis (<septynios déSimtys), atuone? déximtis...; venuolka simtu’ (~ simty), dvilka simtu, dvilka simtu ii piftkeZdexims... Plg.: mdf jai saptine? désimtis Sesi métai; us kdFvi tadaj makéje axtafidlka deviiéika simtu; jisai be dvidesSims ketufa Simtu neparduoda. § 30. Skaitvardis vienas™ linksniuojamas kaip a-, 0 viena kaip o-kamieniai bidvardZiai (§§ 23, 25). Skaitvardzio di, dvi kilmininko, naudininko ir inagininko formos yra tos patios kaip vyriSkajai, taip ir moteri8kajai giminei: kilm. dveji ~ dviejq arba dvié, naud. ir in. dviem. Vyri8kosios giminés vietininkas dvejubsildvejubse ~ dviejuosé, il. dvejuosin ~ dviejiiosen|dvejuiosna(n) ~ dviejiiosna(n), moteriSkosios giminés viet. dvejosildvejése ~ dviejosé, il. dvejésin ~ dviejésen|dvejésna(n) ~ dviejésna(n) (plg. § 4). Taip pat, kaip di, dvi, linksniuojami ir aba, abi. Tiktai vardininkg, ir galininka beturi abiidu, abidvi — kiti linksniai nevartojami. Skaitvardzio iris atskiras vyriskosios ir moterigkosios giminés formas turi vietininkas ir iliatyvas: viet. frijuosifirijuose, irijésilirijése, il. trijvosin|frijuosna(n), trijésin|trijésna(n). Kity linksniy formos giminés neskiria: kilm. frijé ~ triji, naud. ir in. frim ~ trim, gal. iris. Skaitvardzio keturi galiinés yra tos patios, kaip ir ia-kamieniy bidvardziu (pvz., naujas, § 23), o kétres ~ kéturios — kaip io-kamieniy bidvardziy (pvz., nauja, § 25) daugiskaitos formy. Be moteriSkosios giminés vardininko formos, balsio u po priebalsio ¢ paprastai neturi ir galininko forma: kétris ~ kéturias. Su moteri8kosios giminés galininku yra sutapes ir vyri8kosios giminés galininkas kétris. Taciau jo galiiné -is tarméje gali biti foneti8kai atsiradusi kaip i8 -is, taip ir i8 -ius. Sio linksnio forma két(u)fus pasitaiko Cidbiskio, Misninky apylinkése ir kitur tarmés ploto rytiniame pakraStyje. Ja taip pat turi ir gretimos ryty auk8taitiy tarmés, po suminkstéjusio priebalsio (ar j) iSlaikantios sveika -us (Kurkliai, Lydudkiai, Zélva, Molétai Giedraiéiai...). Kaimynai KaiSiadoriq apylinkiy vidurio auk®taitiai (pvz., Zasliai) 81 galininka turi su -is, nors atskirose vietose (pvz., Palémené) Salia jo dar pasitaiko ir forma su -ius. Galima dar pridéti, kad galiiné -is bidinga ir K. Sirvydo raStams, % Kaip Ik. (plg. Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas, p. 93) 8), taip ir tarméje Wendin dar gali biti vartojamas biidvardzio ar jvardzio reikSme, pvz.: likati viena ki (= kaip) Dir Steos 3 su tud vaikit dabaf vienxs vargus; venais métajs biva labaj unkStivus pavdsaris; jié ki gaidiel yienus pres kjtu Sakinéji: més diz viéna bdkana (= képalo) dypnas nevdlgem. 124 plg.: pinkis SP I 252.9, septinis SP 1 140,, Salia elnius SP I 141,,, erszkiécius SP IL 16339. Kaip keturi, kétres linksniuojami ir pifki, pifikes; SeSi, Sé5es; saptini, saptines; astuoni, aStuones; devini, devines. Skaitvardis désims nelinksniuojamas. Linksniuojamoji jo forma deSimtis (kiek daZniau vartojama tiktai vyresniosios kartos tarmés atstovy) turi tas patias galiines, kaip ir i-kamieniai daiktavardziai (plg. § 11), tiktai greta daugiskaitos kilmininko desim&i ~ deXimciqj pasitaiko ir desimti ~ deSimtij. Skaitvardziai venvolka — devindika turi vienaskaitos linksnius. Jy galiinés yra tos patios, kaip ir o-kamieniy daiktavardZiy (§ 8), tiktai galininkas turi trumpa -a, t. y. sutampa su vardininku. Skaitvardis sifitas linksniuojamas kaip a-kamieniai daiktavardZiai (§ 6), 0 tukstuftis daugiausia (0 jaunesniosios kartos atstovy visada) — kaip ia-kamieniai daiktavardZiai (§ 7). Senoji karta ji kartais dar vartoja ir su é-kamieniy daiktavardziy galiinémis, plg.: vns. vard. tukstufite ~ tikstanté, vns. kilm., dgs. vard. tikstufites ~ tiikstantés, dgs. naud. ir in. tukstuitem ~ tikstantém. Tokios formos, greitiausiai, yra atsiradusios vietoj senesniy moteriSkosios giminés i-kamieniy formy (plg. moteri8kosios giminés i-kamieniu daiktavardziy peréjima i é-kamienius — § 12). Sudurtiniai skaitvardZiai dvidexims — devineZdesims nelinksniuojami. Samplaikiniy skaitvardZiu (sudaryty i8 keliy ZodZiy) linksniuojami visi ZodZiai, pvz.: vard. du tikstuiéi tris, Simtaj devini, kilm. dveja tikstuiéu irija Simtu devifn ir t. t. Dauginiai § 31. Pirmiausia minétini tokios patios darybos dauginiai skaitvardZiai, kaip ir Ik.: veneri ~ vieneri, vieneres ~ vienerios; abeji, dbejes ~ abejos; dveji, dvéjes ~ dvéjos; ireji, iréjes ~ tréjos; keiveri, kéiveres ~ kétverios; pifkeri, pinkeres ~ peiikerios... devineri ~ devyneri, devineres ~ devynerios. Su priesaga -erkartais sakoma ir dvejeri, dvéjeres ~ dvéjerios; irejeri, iréjeres ~ tréjerios. Greta dauginiy skaitvardZiy, turin¢iy priesaga -er-, tarméje dar vartojami tos patios reik8més skaitvardZiai su priesaga -el-: veneli ~ vieneli, vieneles ~ vienelios, pinkeli, pinkeles ~ pefikelios; SeSeli, Séseles ~ Séselios; saptineli < septyneli, saptineles < septjnelios; astaneli ~ aStuoneli, a¥tuoneles ~ asttionelios; devineli ~ devyneli, devineles ~ devynelios. Salia moteriSkosios giminés vardininko formy vieneres, vieneles, galininko vieneris ~ vienerias, vienelis ~ vienelias dar pasitaiko formos su Sakniniu -e-: vard. véneres ~ vénerios, véneles ~ vénelios, gal. véneris ~ vénerias, vénelis ~ vénelias. Pastarosios, greitiausiai, atsiradusios pagal dvéjes ar dvéjeres, kéiveres (vard.); dvéjeris ~ dvéjerias, kéiveris ~ kétverias (gal.). Dauginiai skaitvardZiai vartojami su daugiskaitiniais daiktavardZiais, pvz.: dvéjes (dvéjeres, dvéjeles) diris, kéiveres Sakes, devineri (devineli) métaj. ; Linksniuojami dauginiai skaitvardZiai kaip pagrindinis skaitvardis keturi, kétres (§ 30). Vyri8kosios giminés galininko galiné daugiausia yra -is (dvejis, irejis), tik artiau rytinés tarmés ribos pasitaiko ir -us (dvejis, frejis). Salia moteri8kosios 125 giminés dauginio skaitvardzio fréjes naudininko ir inagininko formos érejém kartais sakoma ir frijém, pvz.: frijém pifstinem neustéks Sulu; su trijém kéinem. Pastaroji forma, greigiausiai , yra kontaminacinis perdirbinys i8 frejdm ir trim. Kuopiniai § 32. Tarmés knopiniy skaitvardzZiy daryba tokia pati, kaip lk.: dvéjetas, iréjetas, kéivertas, pifiketas ~ pefiketas, devinetas ~ devynetas. Sios riSies skaitvardZiai gali biti vartojami ir su vyri8kosios ir su moteriSkosios giminés daiktavardfiais, pvz.: fréjetas arkli, kéivertas pafsu; piiketas kdftu, SéXetas Railu. Kuopiniai skaitvardZiai turi vienaskaitos linksnius. Jy galiinés daugiausia tos patios, kaip ir a-kamieniu daiktavardziy (§ 6), tiktai vardininkas ir galininkas kartais gali turéti dar ir galiine -a, pvz.: pinketa pafsu ldksta, fréjeta kdFiu ganasi; kétverta arkhi pafdave, astvo neta vistu lape minese. Sios formos (kaip ir vienuolika—devyniolika) laikytinos bevardés giminés vardininko-galininko liekanomis. Trupmeniniai § 33. Tokio tipo trupmeniniai skaitvardZiai, kaip lk. viena trecioji, trys aStuntosios, tarméje nevartojami; vietoj jy sakoma: ( vienas) iréédalis, ( vienas) keivirtadalis, di pinktadalii ~ du penktadaliai, tris axtuntadalii ~ trps astuntddaliai ir et Sios riSies skaitvardZiai turi tiktai vyri8kosios giminés formas; jy sudurtiniai sandai fréédalis, keivirtadalis ir kt. linksniuojami kaip ia-kamieniai daiktavardZiai (§ 7). Trupmeninio skaitvardzio reik8me vartojamas ir Zodis puse ~ pusé (linksniuojamas kaip é-kamieniai daiktavardZiai, § 10). Skaitvardziai pusufitra ~ pusafitro, puSsiréée ~ pustrécio, puskeivirta ~ pusketvifto.... yra kaitomi giminémis, bet nelinksniuojami; jy vartojamos tik kilmininko “formos, pvz.: puSiréée maisxa ~ pustrécio maixo, puSireéds luntés ~ pustrecids lentés. 2. Kelintiniai skaitvardziai § 34. Tarmés kelintiniu skaitvardziy daryba iS esmés nesiskiria nuo Ik., plg.: pirmas, -d; ufitras, -d ~ ajitras, -a; irécis, -é ~ trédias, -id; keiviftas, -d; devifitas, -d; desimtas, -a; dvidesimtas, -a; dvidexim(s) pirmas, -d. Tiktai kelintiniai skaitvardiiai nuo ,,11“ iki ,,19“ tarméje gali turéti dvejopas formas — Salia venuolktas, -a, dvilktas, -a vyresniosios kartos tarmés atstovy gana da%nai dar yra vartojama ir venalikis, -e ~ vienuolikis, -é, dvilikis, -e ~ dvylikis, -é ir t. t. § 35. SkaitvardZio pirmas linksniai turi tas patias galiines, kaip a-kamieniai, © pirma — kaip o-kamieniai bidvardZiai (§§ 23, 25). Taip pat linksniuojami ir kiti a-, o-kamieniai kelintiniai skaitvardZiai. Skaitvardziai frécis, venalikis, dvilikis... linksniuojami kaip ia-kamieniai (§ 23), irecé — kaip io-kamieniai (§ 25) ir venalike, dvilike — kaip é-kamieniai (§ 26) bidvardZiai. Kaip tam tikri ia-kamieniai bidvardziai, taip ir skaitvardZiai venalikis, dvilikis ix kt. Salia vns. naudininko bidvardinés galinés (venalikem ~ vienuolikiam, dvilikem ~ dvylikiam) kartais turi ir daiktavardine (venalikij ~ vienuolikiui, dvilikii ~ dvylikiui). 126 Kelintiniy samplaikiniy skaitvardziy linksniuojamas tik paskutinis Zodis, pvz.: vns. vard. tukstuntis devini Simtaj pinktas, kilm. tukstuftis devini Simtai pifkta... dgs. vard. tukstuitis devini Simtaj keturelikii métaj, in. tukstufitis devini Simtai keturelikiis métais. 3. Kiréiavimas § 36. Svarbesnés tarmés skaitvardziy kirtiavimo skirtybés nuo Ik. yra tokios: a) Kiekiniy pagrindiniy: 1, RitmiSkai skaitiuojant, skaitvardziy ,,4“ — ,,6“ gali biti kirciuojamas pirmasis skiemuo: kéturi, pifiki, Sési. 2. Skaitvardzio viena vns. naudininko forma kirti turi galiinéje: vendi ~ viendi (plg. § 28a). 3. SkaitvardZio fris naudininko ir jinagininko formy priegaidé yra tvirtapradé: trim (plg. § 17,3). 4. SkaitvardZio deSimtis atskiru linksniy formos greta: galiininio kircio kartais (reGiau) gali turéti ir Sakninj, pvz.: vns. vard. deSimtis || déximtis, kilm. desimties \l désimtes. 5. Skaitvardzio simtas daugiskaitos formos kirtj turi Saknyje, jeigu jos eina po kito skaitvardzio, pvz.: du simtai, dvilka Simtu ~ dv}lI(i)ka Simty, irim Simtam, dviem Simtais, bet: Simtai ju tindi skraida; ti jé6 Simtais nepapirksi. b) Dauginiu: Greta galinéje kirtiuojamu vardininko formy saptineri, saptineli, astaneri, aStaneli, devineri, devineli vartojamos formos, turin¢ios kirti priesagoje: saptineri, saptineli, astuoneri, astuoneli, devineri, devineli. Formos su Siuo kirtiu atsiradusios pagal saptini, astuoni, devini, kur kirtis is trumpos galiinés atitrauktas désningai. c) Kelintiniu: 1. pirmas, -d vns. jnagininko ir dgs. galininko formy daZniausiai kirtiuojama galiiné: pirmu, pirmai; pirmis, pirmxs. Tu formy galiiné pradéta kirtiuoti dél kity kelintiniu skaitvardziy analogijos, pvz., ufitras, -@ ~ afitras, -d — vns. in. untrii, untraj; dgs. gal. untriis, untrés. Moteriskosios giminés skaitvardziy pirma — deSimta, dvidesimta — devine?- desimta vns. naudininkas kirtj turi galiinéje, pvz.: pirmdi, kefvirtdi, dvidesimtdi..., kaip ir o-kamieniy biidvardZiy tas pats linksnis (§ 28 a). 2. venalikis, -e — devinelikis, -e ~ devyniolikis, -é kiréiuojami antraja kir¢iuote (venuolktas, -a... turi pastovy kirti, kaip Ik.). TVARDIS 1. Bendrosios pastabos § 37. Daugumas tarmés ivardZiy yra tie patys, kaip ir Ik., tik kai kurie kiek pakite foneti8kai, morfologiSkai, atskiry ivardZiy pakitusi reikSmé, vienas kitas yra patekes i§ slavy kalby. Pvz.: 1. Asmeniniai: 45, ti, jisai™ || dns ,,jis“, ana ,,ji*, més, jus ~ jiis, jié || ane ~ Gnie, jos || Gnas ~ Gnos. 44 Trumpoji forma jis visiskai nevartojama. Su dalelyte -ai, kuri savo paZymimaja, tvirtinamaja reikime tarméje yra praradusi, vartojami ir atskiri kiti jvardZiai (plg. toliau). 127 2. SangraZinis savi ~ savé. 3. Savybiniai: mana ~ mano, tava ~ tavo, sdva ~ savo. 4. Parodomieji: ands, andi<andji* ,,ana“, Sitas, Sitaj ~ Sitoj ,,Sita“, tas || tasai, toj ,,ta“, tks || taksai ~ toksai, téke ~ tokia, Sitaks ~ Sitoks || Sitaksai ~ Sitoksai, Sitake ~ Sitokia, tas pac ~ tas pats, téj pati, pac tas, pati tdi, téks pac, taksai pai, téke pati (pai). 5. Klausiamieji-santykiniai: kas, kéks || kaksai ~ koksai, kéke, katras, katroi, kuris, kuféi (retas), keli, -es ~ -ios, kelifitas, -a, keleri, -es, kané »kieno“. 6. NeapibréZiamieji: kas, kdks || kaksai, kéke, katras, -6j, keli, -es, kelélka< keliolika, kéletas, bet kas, bet kéks || bet kaksai, bet kéke, bet katras, bet katréi, katras-ne-katras, katréj-ne-katréj, kai kas, kaina kas, kaina katras, kaina kéks (kaksai), Sis tas, Soks toks || seksai taksai ~ Sioksai toksai, Soke, toke, kitas, kitaj ~ kitoj, kas kita, vienas kitas, viena kita, kitéks, -e, kitoniskas, -a, visas, -a, viskas, viséks, -e, niekas, ni joks, -e ,,né joks, -ia“, ni kéks (kaksai), -e ,.né koks, -ia“ . Vietoj kiekvienas, -a daugiausia vartojami slavi8kos kilmés ivardzZiai kdznas, -a, anes. -d. 7. Pazymimasis pace, pati. 2. Linksniayimas Negimininiai ivardZiai § 38. as, ti; savi. Vienaskaita Daugiskaita V. as, th més, jus K. mani, tavi, savi miusu, jusu N. mdf, tdu, sdu mum, jim G. mani, tavi, savi mumis, jumis In. mani, tavim, savin mim, jim Vt. mani, tavi, savi mumisi/mumise; jumisi|jumise Be trumpesniy formy ds, 12, vns. vardininkas kartais dar turi ilgesnes: den, asenaj; tujen, tijenaj. Jas daugiausia vartoja tik vyresnioji karta. Vns. kilmininko ir galininko formos tarméje daugiausia yra vienodos: mani ~ mané@, tavi ~ tavé, savi ~ savé. Salia mani, tavi, savi retkartiais pasitaiko vns. galininko formos mani, tavi, savi. Jos gali_ biti senesniyjy formu mane, tavé, savé lieckanos (tarméje -é>-i), tatiau Siy ivardZiu vns. galininkas su -i pasitaiko ir tose rytinése lietuviy tarmése, kurios iSlaiko sveika senaji -é (pvz., apie Tvereéiy), taip pat tarmése, kuriose senovinis -en > -e (Palomené, Zasliai ir kitur). Dél to vns. galininko formy su -i kilmé yra neai8ki?®. Dgs. kilmininkas daugiausia yra muisu ~ miisy, juisu ~ jiisy (Sios formos vartojamos ir kaip savybiniai ivardZiai). Kartais dar pasitaiko vns. kilmininko pavyzdziu * Atskiry moteriSkosios giminés ivardziy paprastosios vns. vardininko ir inagininko formos yra pakeistos sutrumpéjusiomis jvardziuotinémis formomis (apie jas plaviau Zr. ,,Lietuvos TSR MA Darbai“, serija A, 2(7), 1959, p. 195 tt.). Salia paprastuju Sutrumpéjusias ivardZiuotines formas kartais turi ir vyriSkosios giminés dgs. vardininkas, pvz.: aniei, kajriei, Sitjel, tei. Taciau Sios formos pasitaiko ne visame tarmés plote — jos daugiausia vartojamos tiktai CidbiSkio ir Musninky apylinkése. * Pilg. J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, t. 3, Warszava, 1956, p. 137; Z. Zinkevitius, Lietuviy dialektologija, p., 299. 128 padarytos formos mumi ~ mum@, jumi ~ jum@ (plg.: jisai mumi_ neprase; jis jumi atéje un mumis ,,i8 jsy atéjo pas mus“). Kaip dgs. naudininkas, daZniausiai toks pat yra ir dgs. inagininkas (plg.: neik su mim; su jum nér ké Snekéi). Reégiau pasitaiko dgs. inagininkas mumim, jumith (plg.: su mumim and néfneka; a& su jumim nofu vazude). ; Dgs. galininkas daZniausiai yra mumis, jumis; retesnés galininko formos mumi, jumi. § 39. Kiti negimininiai jvardZiai turi tik vienaskaita. Jy galiinés daugiausia tos patios, kaip ir atitinkamy Ik. ivardZiu, tiktai atskiry linksniy kiek skiriasi foneti8kai, plg.: kas, niekas, Sis tas ké, nieka, $6 t6 kém, niekam, Sim tam kit, nieku, $i tii kué || kviom, nieku, Sué tud \\ Siom tulom BOARS Kilmininkas dar turi klausiamaja, santykine ir nezymimaja reikSme vartojama forma kané, pvz.: kan6 Sitai kepure ? kané padéta, tas ji pasiiims; nemétik akmenii — da kan6 hingu jiimusi. Forma kané, greitiausiai, atsiradusi i8 kend<kiend, t. y. i8 ivardzio kienas (dabar pasitaikantio tik rytinése lietuviy tarmése, pvz., Laziinuose, Gervééiuose, Zieteloje) vns. kilmininko. Salia galininko Si ti pasitaiko ir Si ni (plg.: dave 54 ti pasdégas), kur Si, matyt, atsirado pagal antrajj sanda (ti). Vns. inagininkas ktliom (< kuomi), Suom tuom (<siuomi tuomi), kaip ir gimininiy ivardziy to linksnio formos su -m, daugiau vartojamos vyresniosios kartos atstovu. Vietininko formas pavaduoja prieveiksmiai: ku/, niekur, Si ti ,,8en ten“. Ivardis keldika linksniuojamas kaip skaitvardis venuolka (§ 30). Gimininiai ivardZiai a kamienas § 40. a-kamieniy ivardziy, pvz.: ands, Sitas, visas, daugelis linksniy galiniy -yra tos patios, kaip ir a-kamieniy biidvardZiy (§ 23); skiriasi tik vienu kitu atveju. Kai kuriy jvardZiy vns. inagininkas turi trejopas galiines: -w, -uo ir -uom, plg.: anit, anué, anviom; katrit, katrué, katruiom; siti, Situé, Sitviom. Senesniasias galines -uo arba -uom (<-uomi) turi dar tds: tud, tom. Dazniausiai vartojamos Siu ivardZiy formos su -wo; su -uom labiau yra biidingos vyresniosios kartos atstovams, o su -u visiskai retai bepasitaiko. Kity a-kamieniy ivardziy vns. inagininko galiiné visada yra -u (<-uo), pvz.: kiti, kiténisku, kéinu, kelinti, vist. Ivardziai ands, katras, Sitas, tas turi senesniasias dgs. vardininko ir galininko galines: vard. anié, kairié, sitié, tié; gal. antios, katruos, Sitvos, trios. Kity a-kamieniy ivardZiy Siy linksniy galinés yra sutrumpéjusios: vard. kiti, kiténiski, kéEni, kelifti; gal. kitus, kiténiskus, ké=nus, kelintis. 9. Lietuviy kalbos gramatikos tyrinéjimai 129 ia kamienas § 41. ia-kamieniai jvardziai, pvz.: jisai, kéks (kaksai), linksniuojami panasiai kaip ir to pat kamieno bidvardziai (§ 23). Tiktai Sie ivardZiai beveik visada turi iSlaike senesniasias vns. inagininko, dgs. vardininko ir galininko galiines, pvz.: vns, in. jud || jom, kakué || kaktiom, dgs. vard. jié, kakié, dgs. gal. juos, kaktios. Salia asmeninio ivardZio vns. vardininko formos jisai ta patia reikS’me labai daznai vartojamas jvardis dns (<4nas), 0 greta dgs. vardininko jié — dne ~ dnie arba (re¢iau) dnis ~ dnys. : Ivardziai keli, keleri turi tik daugiskaitos linksnius, kuriy galiinés visi8kai tos pat, kaip ir bidvardzio naujas galinés (§ 23). Nuo kity ia-kamieniy savo linksniavimu kiek skiriasi ivardis pde ~ pats. Atskiri Sio ivardZio linksniai turi iSlaikytas i-kamieniy galiines, plg.: vns. kilm. paties, gal. pati ~ pati, dgs. vard. pdtis ~ patys. Kity linksniy galiinés yra ia-kamieniy. Sio kamieno galiine daZnai turi ir vns. kilmininkas: pace ~-pacio. Salia vns. galininko pati kartais pasitaiko ir pdci (plg.: paci didZdusi ddrbu padérem; jisai un paéi karali biva nuvéjis ,,jis pas pati karaliy buvo nuéjes“). Sios formos’é yra atsiradus pagal kitus linksnius, désningai turin¢ius afrikatg ¢. Ivardzio pac vns. inagininko ir dgs. galininko galiinés yra sutrumpéjusios: vns. in. paéu, dgs. gal. paéiss || pacis ~ paciis. o kamienas § 42. Daugumas o-kamieniy jvardziy turi tas patias galiines, kaip ir Sio kamieno biidvardZiai (§ 25). Kai kuriy jvardZiy vietoj vns. vardininko paprastyju formy, kaip jau minéta (plg. 15-ta i8na8a), daZniausiai vartojamos sutrumpéjusios jvardziuotinés formos (pvz.: andj, katréi, Sitaj...). Vns. inagininkas visada turi ilgesniasias (ivardZiuotines) galiines, pyz.: anuj ~ andj \| anaj, Sitti ~ Sitdj\\ Sitaj, visaj. IvardZiai and, katrd, Sita Salia dgs. galininko formy su -as ~ -as turi dar formas su -uos: antios, katruos, Situos. [vardZio ta vartojama tiktai forma tuos. Dgs. galininkas su -uos yra atsirades pagal vyri8kosios giminés (a-, ia-kamienes) formas. io kamienas § 43. io-kamieniy ivardziy galiinés yra tos patios, kaip ir o-kamieniy, tiktai eidamos po sumink&téjusiy priebalsiy daugiau yra pakitusios fonetikai, Pie vns. gal. pdci (<pdciu) ~ patiq, Sitaki ~ Sitokiq, vns. in. kakui ~ kokidj || kakii, patil »patia“, dgs. gal. pacis ~ padids, Sitakis ~ Sitokias, Vietoj Ik. dgs. galininko formy jas, kékias, kurids, Sids, tokias tarméje visada vartojama jus, kakvios, kufiios, Sos, takuos. Vietoj Ik. vns. vardininko formos ji tarméje, galima sakyti, visada vartojama and, o Salia dgs. vardininko jés — labai daznai ir dnas ~ Gnos. IvardZiai kéles ~ kélios, kéleres ~ kélerios turi tik daugiskaitos linksnius. 130 . Kiréiavimas § 44. Svarbesnieji tarmés ivardZiy kirtiavimo skirtumai nuo Ik. yra tokie: a) Ivardis sitas, sitaj kirgiuojamas taip pat, kaip kitas, -d (kitai), visas, -d, t. y. kaip ketvirtosios kiréiuotés dviskiemeniai bidvardziai (géras, -d). b) Ivardziai kéks (kaksai), kéke ~ kokia, §éks (Seksai), Soke ~ Siokia, toks (taksai), téke ~ tokia yra galininio kirtiavimo (kirti Saknyje turi tik vns. vard. kéks, Séks, t6ks, dgs. vard. kékes || kakés, Sékes, tékes || takés). c) Nepastovu kirti turintiy ivardZiy moteriSkosios giminés vns. naudininko formos visada kiréiuojamos galiinéje, pvz.: kelintdi, paédi (plg. bidvardzZiy kirtiavima, § 28). VEIKSMAZODIS 1. Bendrosios pastabos Nuosakos, laikai, skaigiai, asmenys. § 45. VeiksmazodZiy yra keturios niuosakos: tiesioginé, tariamoji, liepiamoji ir leidzZiamoji. Fiesioginé nuosaka turi keturis laikus: esamaji, bitajj kartini, bitaji dazZnini ir bisimaji. VeiksmazodZiy skaitiai yra du: vienaskaita ir daugiskaita; dviskaitos néra. Visy nuosaku ir laiky dgs. 1 asmens formos tarméje paprastai baigiasi -m, o 2 asmens -?. Siose formose po -m ir -? balsis -e- ~ -éiSlaikytas tik prieS sangrazos dalelyte, pvz.: néfames ~ néSamés, néSates ~ néSatés. Dél bisimojo laiko dgs. 1 ir 2 asm. -e plg. § 55. 4 Vienaskaitos ir daugiskaitos tretiasis asmuo visada turi vienodas formas. Atskiru veiksmaZodziy vartojama tik 3 asmens forma. Tai vadinamieji beasmeniai veiksmazZodZiai, pvz.: sdpa, sapéje ~ sopéjo, sapédava, sapés, sapétu; sékasi, sékesi ~ sékési...; téptelaje ~ tdpteléjo. Tatixu tam tikruose posakiuose pasitaiko ir 8iy veiksmaZodziy liepiamosios nuosakos 2 asmuo, pvz.: jir ufsisapék tu man teip ,,ir isisopék tu man taip“; jir paSnik tu mdf teip grazei. Sangraziniai veiksmazZodZiai. § 46. VeiksmazZodZiai be prieSdéliy sangrazos dalelyte -s(i) visada turi Zodzio gale. Sveika ja (-si) daZniau iSlaiko tiktai esamojo, biitojo kartinio, bittojo daZninio laiko ir tariamosios nuosakos 3 asmuo, pyz.: mdtasi ~ matosi, néSasi, pratisisi ~ praiisiasi, Sluojisi ~ Shiojasi; mdtesi ~ matési, néSesi ~ néxési, praiisesi ~ praiisési, Sldvesi ~ §lavési; matidavasi ~ mat}davosi, néZdavasi ~ néSdavosi, pratizdavasi ~ praiisdavosi, sluodavasi ~ Shiodavosi; matitusi ~ matytysi, néStusi, praiistusi, Shiotusi. Tatiau Sios formos taip pat neretai vartojamos ir be -i. Tada sutrumpéjusios sangrazos dalelytés -s daugiausia i8liecka minkStas, pvz.: mdtas, néSaS, praiisi§; mdteS8, néSe8, praiises; matidavasS, néZdavaS, praiizdavas; matitus, néStuS, praiistuS (tiesa, pasakoma ir mdtas, nésas...). Kity formy galinéje sangraZos dalelyté visada yra sutrumpéjusi, Pvz.: matitis ~ mattis, nésti8, praisti§ (-s minkStumas nelabai rySkus); nesvos, nesies, néSames ~ néSamés, néSates ~ néSates; neSaiis, neXeis néSemes ~ nésémés, néSetes ~ nésétés; nézdavaus, nézdavajs...; neSuos, nesies...; néSkis, néSkimes ~ néskimés; néStums. PrieSdéliniy veiksmazodZiy sangrazos dalelyté visada yra tarp prieSdélio ir Saknies, Nesutrumpéjusi ji (-si-) iSlieka Siais atvejais: 1) bidama kirtiuota, pvz.: apsiieme ~ apsiémé, nusiprause ~ nusiprausé, parsiveZa, pasisukem ~ pasisukéme, pasisukei ~ pasisukéte; or 9 131 4. Tam tikros tarmés veiksmaZodziy formos ir paskiri veiksmaZodiZiai turi ta patia kirtio vieta, kaip ir lk., tatiau priegaide — skirtinga, pvz.: a) Visu dviskiemeniy tvirtapradés Saknies veiksmaZodziu tariamoji nuosaka turi tvirtagale priegaide, plg.: /dis? ~ Iéisti — lai§&(e) ~ leist(ia), laistum, laistu, laistumem, laistumet; mdli — malé(e), maltum, maltu, maltumem, maltumei; Spit? — Spif- &(e), Spiftum, Spiftu, SpiFtumem, Spiftume?. Tvirtagale priegaide turi ir antriniy veiksmazodziy su kirtiuotomis priesagomis -auf, -ef?, -iff tariamosios nuosakos formos, plg.: baddu? — badaité(e), badaitum, badaiitu, badaiitumem, badaiitume?; givéni ~ gyvénti — gyvené(e), givefitum, giventu, givefitumem, giventumet; sadiif ~ sodinti — sadiné(e), sadifitum, sadifitu, sadifitumem, sadifitumei. b) Paskiri veiksmaZodZiai ar paskiros formos, turintios skirtinga nuo Ik. priegaide: dafdgi, darda (: Ik. dardéti, dada); ddfdini, ddfdina, défdina (: dafdinti, da¥- dina, da?dino); kafStelat ~ kaFsteléti, kafStelaji, kafStelaje (: karsteléti, karsteléja, karsteléjo) ; salstelat ~ salsteleéti, salstelaji, salstelaje (; sdlsteléti, sdlsteléja, sdlsteléju). § 60. Tarmés prieSdéliniy veiksmazZodZiy esamojo laiko formos labiau, negu Ik., yra linkusios kirciuoti prieSdélj. Dél to, skirtingai nuo Ik., kirtis j prieSdéli (sangraziniy formy — j sangrazos dalelyte) nukeliamas dar Siais atvejais: a) iS tvirtagalés Saknies ia-kamieniy formu, pvz.: jaiici ~ jatitia — dijauci, néjauci, nesijauci, nijauci, ujauci; kiféi ~ keftia — dikiAdi, atakiAdi, nékinci, nesikindi, neiikinci, prikindi; reiki ~ reikia — prireiki, pbrisireiki (bet nereiki); reki ~ rékia — néreki ~ nérékia, stireki, ufreki, usireki ~ uzsirékia; Skelbi ~ skelbia — dpskelbi, apsiskelbi, paskelbi; Sveiti ~ Sveitia — dpsveici, api§veici, néSveidi, nesifveici, mifveici, prifveici; §viiti ~ svefitia — dé§vindi, atasvindi, néfvinCi, prifvindi; ’ b) i8 tvirtagalés Saknies i-kamieniy formy, pvz.: lifki — nélinki, pdlinki; tili ~ tpli — neiistili ~ neistyli, mitili, patili (retiau: nutili, patili); Zuri ~ sifiri — abZuri ~ dpziiri, apiZuri, néfuri, pdiuri, prifuri, sizuri, neufZuri ,.neiziari* (cetiau: apiuri, neZiri...). Kitos prieSdéliniy veiksmaZodziy formos daugiausia kirtiuojamos taip, kaip ir Ik. DALYVIS 1. Bendrosios pastabos § 61. Dalyviai yra veikiamieji ir neveikiamieji. a) Veikiamieji dalyviai yra trijy laiky: esamojo, bitojo kartinio ir bitojo dazninio. Bisimojo laiko dalyvis tarméje nevartojamas, ji pakeitia veiksmaZodzio bisimojo laiko 3 asmens forma, pvz.: jisai pifks kdfvi (~ kdrve); pa peti jés ais Siena arépi ~ po pieti J6s eis Siéno grébti. Esamojo laiko dalyvis padaromas i veiksmaZodZio esamojo laiko kamieno su priesaga -ntis (vyr. g.), -nti (mot. g.), pvz.: méka — mékufttis ~ mékantis, mékuiti ~ mokanti; verki ~ veFkia — vefkintis ~ veFkiantis, veFkinti ~ verkianti; stévi — stoviftis, stévinti; Zina ~ Zino —-Zinuftis ~ inantis, ZinuAti ~ Zinanti. Palyginti labai reti esamojo laiko dalyviai su prieSdéliais, pvz.: atsdkwitis ~ atsakantis, pamékuftis ~ pamékantis. Tokio tipo dalyviai, kaip mokgs, verkiqs, stovis, Zinas, tarméje visiSkai nevartojami. 138 Bitojo kartinio ir biitojo daZninio laiko veikiamieji dalyviai padaromi taip, kaip ir Ik., tik moteriSkosios giminés formy galiiné -usi yra sutrumpéjusi (nukrites i), plg.: difbis ~ dirbes, dirbus (: \k. dirbusi), matis ~ mates, maéus (: \k. madiusi); dirbdavis ~ dirbdaves, dirbdavus (: lk. dirbdavusi). b) Neveikiamieji dalyviai tarméje yra dviejy laiky: esamojo ir bitojo. Padaromi jie taip pat, kaip ir Ik., pvz.: dirbamas, dirbamda, kéremas ~ kariamas, karema ~ kariama, Zinamas ~ Zinomas, Zinama; drtas, arta, matitas ~ matytas, matita ~ matyta. Neveikiamieji dalyviai tam tikrais atvejais gali turéti ir veikiamaja reik’me, pvz.: dirbamas arklis ,,darbinis arklys“, limpama liga, Suvama masind ,,siuvamoji masina“. Neveikiamaja reikSme turi ir vadinamieji reikiamybés dalyviai. Ta¢iau jy tarméje pasitaiko tik vienas kitas, pvz.: butinas reikalas ~ biitinas reikalas, netidelétinas darbas ~ neatidélidtinas daérbas. § 62. Tarméje vartojami ir sangraZiniai veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai. Tiesa, sangraZos dalelyte gali turéti tiktai prieSdéliniai dalyviai, pvz.: nusistveris ~ nusistvéres, pasispjdudis ~ pasispidudes, suzdauzidavi ~ susidauzydave; parsinestas, nusiskintas. Sangraziniai dalyviai be prieSdéliy nevartojami. § 63. Kaip ir biidvardZiai, dalyviai yra kaitomi giminémis, skai¢iais ir linksniais. Veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai yra vyri8kosios ir moteri8kosios giminés, plg. auk&ciau (§ 61) duotus pavyzdzius. Neveikiamujy bitojo laiko dalyviy dar daznai yra vartojama ir bevardé giminé, pvz.: daig darba padé ta; letaiis bita ~ lietaiis biita; da rugei (~ rugiai) neséta; kas pasakita, tiri bi? padarita ~ kas pasakjta, tii biti padarfta, Kity dalyviy bevardé giminé tarméje nevartojama. Dalyviai turi vienaskaitos ir daugiskaitos formas, pvz.: matis, virtas (yns.); mati ~ mate, vifti (dgs.). Dviskaita pasitaiko labai retai (tiktai senosios kartos kalboje), pvz., uz vienu mistu du némuSstu dioda ~ uz vieng mista du némustu dioda. Linksnius dalyviai turi tuos patius, kaip ir kiti vardaZodZiai, plg. § 4. Pagal kamiengalio balsj dalyvius galima skirti i (i)air (i)o-kamienius. 2. Linksniavyimas (i)a kamienas § 64. a) ia-kamieniai yra veikiamieji vyri8kosios giminés dalyviai. Linksniuojami jie daugiausia taip pat, kaip ir ia-kamieniai bidvardziai (§ 23), tik atskiri esamojo laiko dalyviy linksniai kartais turi dar ir gretimines galiines, plg.: vns. vard. [dirbua-]-tis || -cis-~ [dirban-]-tis || -Cis, kilm. -Ge ~ -dio, naud. -cem ~ -ciam, gal. -ti || -€i ~ -tj || -cj, in. -éu ~ -Ciu, viet. -cem ~ -ciam, il. -tin || -in, Sauksm. -tis ll -Cis || -ciu (~ -Ciau); dgs. vard., Sauksm. -tis || -cii ~ -tys || -Ciai, kilm. -éu ~ -ciy, naud. -tem ||-cem ~ -tiem || -ciam, gal. -cis ~ -cius, in. -ciis ~ -Ciais, viet. -éesi | -Cese ~ -Ciuose, il. -cesin ~ Ciuosen | -Cesna(n) ~ -Ciuosna(n). Salia vns. vardininko ir galininko formy su priesagos priebalsiu -/- pasitaikanios formos ir su -éatsirado dél paradigmos lyginimo, t.y. pagal kitus linksnius, désningai turingius ta -¢-. Vns. iliatyvas dirbufcin (pasitaikas Salia dirbuftin ~ dirbantin) gali biti tos pa- &ios kilmés, kaip ir galiininio kirtiavimo forma dirbufden ~ dirbandiah (vartoja139 ma greta dirbuntin ~ dirbantif, § 66); dar plg. biidvardZiu gerésnis, paskutinis vns. il. su -en ~ -ian (§ 23). Dgs. vardininkas dirbufdii turi ta patia galiine, kaip ir bidvardzio medinis dgs. vardininkas medinii ~ mediniai, 0 dgs. naudininkas dirbuniéem — kaip dgs. naud. medinem ~ mediniam. Butojo kartinio ir bitojo dazninio laiko dalyviy vns. vardininkas turi galing -is ~ -es (difbis, dirbdavis), 0 dgs. vardininkas — -i ~ -¢ (difbi, dirbdavi). Retai bitojo kartinio laiko dalyvio dgs. vardininkas pasitaiko su -usii ~ -usiai, pyz., lika tik kakié suptivusij (daZniau — supivi) abalei. Butojo daZninio laiko dalyvio, be vns. ir dgs. vardininko, kity linksniu formos nevartojamos. b) a-kamieniai yra neveikiamieji vyriSkosios giminés dalyviai, pvz.: dirbamas, dirptas. Jy linksniy galinés yra tokios patios, kaip ir a-kamieniy bidvardziy (§ 23). (io kamienas § 65. a) io-kamieniai yra veikiamieji moteri8kosios giminés dalyviai, pvz.: dirbunti ~ dirbanti, dirbus, dirbdavus. Jy galiinés yra tokios patios, kaip ir io-kamieniy biidvardziy (§ 25). Biatojo kartinio ir bitojo daZninio laiko dalyviy dgs. vardininko formos yra sutapusios su ia-kamieniy (vyri8kosios giminés) formomis, pvz.: jos difbi, dirbdavi ~ jos dirbe, dirbdave. Biatojo dazZninio laiko dalyvio yra vartojamos tik vns. ir dgs. vardininko formos; kiti linksniai nevartojami. b) o-kamieniai yra neveikiamieji moteriSkosios giminés dalyviai, pvz.: dirbama, dirpta. Sie dalyviai linksniuojami taip, kaip o-kamieniai bidvard@iai (§ 25). 3. Kiréiavimas § 66. Veikiamieji esamojo laiko dalyviai daznai kirgiuojami dvejopai: a) kaip ir Ik., jie 8laiko veiksmaZodjio, i8 kurio padaryti, esamojo laiko 3 asmens kir¢io vieta ir priegaide, pvz.: sefga — Sefgufitis, -i; vérda — vérduitis, -i; b) turi nepastovy kirtj; iliustracijai duodama tokio kirtiavimo paradigma. Vyriskoji giminé Moteriskoji giminé Vienaskaita V. dirbujitis dirbuiti K. dirbufice dirbuniéés N. dirbufiéém dirbutiéai G.. dirbufti, dirbuici dirbuiéi In. dirbuiéu dirbuncii Vt. dirbufiéerh dirbunéi Il. dirbuftin, dirbuicen dirbuiiéon 140 Daugiskaita V. dirbuitis, dirbunéij dirbufices K. dirbundi dirbui'éa N. dirbuAtiem dirbunésm G. dirbuficis dirbuficis In. dirbuficeis dirbunéim Vt. dirbufiévosi | dirbuiéuose dirbunéési | dirbufiéése ll. dirbufiévosin | dirbuniéviosna(n) dirbunéésin | dirbuiiéésna(n) PanaSiai jvairuoja ir kai kuriy neveikiamyju esamojo laiko dalyviy kir¢iavimas: Salia pastovaus kirtiavimo formy (pvz.: givénamas ~ gyvénamas, givénama ~ gyvénama; Zinamas ~ Zinomas, Zinama ~ Zinoma) neretai vartojamos ir kilnojama kirti turin¢ios formos: vns. vard. givénamas, givenamd, Zinamas, Zinamd, kilm. givénama, givenamds, Zinama, Zinamés, naud. givenamdm, givenamdi, Zinamdm, Zinamdi, gal. givénamu, Zinamu, in. givénamu, givénamai, Zinamu, Zinamai, viet. givenamam, givenaméi, Zinamam, Zinamdi, il. givenaman, givenamon, Zinaman, Zinamén; dgs. vard. givenami, givénamas, Zinami, Zinamas, kilm. givenami, Zinamiu, naud. givenamiém, givenamém, Zinamiém, Zinamém, gal. givénamas, Zinamas, in. givenamais, givenamém, Zinamais, Zinamém, viet. givenamuosi | -vose, givenamdsi | -6se, Zinamuosi | -uose, Zinamési | -dse, il. givenamuosin | -vlosna(n), givenamédsin | -dsna(n), Zinamuosin | -viosna(n), Zinamésin | -dsna(n). Kiti dalyviai tarméje daugiausia kirtiuojami taip, kaip ir Ik. Tiktai visy moteriskosios giminés dalyviu vns. naudininkas paprastai kirtj turi galiinéje, pvz.: melZemdi ~ melZiamdi, Suvamdi; pakeltdi, vazetdi ~ vaziuotdi (plg. bidvardziy kirGiavima, § 28 a). 4. Sudurtiniai laikai ir nuosakos § 67. I8 veiksmazZodzZio biti formy ir asmenuojamojo veiksmazodzio dalyviu yra daromi sudurtiniai laikai ir nuosakos. Sudurtinés formos yra veikiamosios riiSies (padarytos su veikiamuoju dalyviu) ir neveikiamosios rii8ies (padarytos su neveikiamuoju dalyviu). Veikiamosios riSies sudurtinés formos vartojamos tiktai atliktinés, t.y. padarytos su biitojo kartinio laiko dalyviu (pradétiniu sudurtiniy formu, t.y. sudarytu su esamojo laiko dalyviu, negirdéta). Tos ri8ies sudurtinés formos turi keturias nuosakas: tiesiogine, tariamaja, liepiamaja ir leidzZiamaja. Ta¢iau dazniau yra vartojamos tiktai tiesioginés nuosakos esamojo, bitojo kartinio, biisimojo laiko ir tariamosios nuosakos formos. Asmenavimo pavyzdys: Tiesioginé nuosaka Esamasis laikas Vienaskaita Daugiskaita 1. asi davis, davus dsam davi™ 2. asi . 4 dsai 3 3. jira x y jira Rs * Bitojo kartinio laiko dalyvio vyriSkosios ir moteri8kosios giminés dgs. vardininko forma yra ta pati (plg. § 65 a): dsam détvi ,esame dave; esame davusios“. 141 Bitasis kartinis laikas 1. buvai davis, davus bivam — davi 2. buvai a s bivai A 3. buva = = buva % Bisimasis laikas 1. busu davis, davus busim (busme) davi 2. biisi + - bisité (buste) ,, 3. bis a trite bus * Tariamoji nuosaka 1. bite = (bud, biiciu) — davis, dévus biitumem davi 2. butum i 3 bitume? ‘ 3. biutu 1 i butu = Bitojo dazZninio laiko, taip pat liepiamosios ir leidZiamosios nuosakos sudurtinés formos vartojamos retai; jy dalyvis paprastai yra padarytas i prieSdélinio veiks_ mazodzio, pvz.: bidavam suvézi, bidavai suvézi; bik atéjis, bikim atéji; tégul bina atéjis, tégul bina atéji. Neveikiamosios riSies sudurtiniy formy taip pat daugiau pasitaiko tiktai atliktiniy, pvz.: esamasis laikas: ast prasitas, prasita; dsam prasiti, prasitas (~ prasjtos); bitasis kartinis laikas: buvati prasitas, prasita; bivai prasiti, praxitas; bisimasis laikas: busu prasitas, prasita; busi? prasiti, prasitas; tariamoji nuosaka: butum prasitas, prasita. Su neveikiamuoju esamojo laiko dalyviu padarytos sudurtinés (pradétinés) formos yra retos, pvz.: 16j pieva jira Sendujema (~ Siendujama); tds pievas sefiat bitva (bidava) Sendujemas (~ Siendujamos). PUSDALYVIS § 68. Pusdalyvis daromas i§ bendraties kamieno su priesaga -damas (vyr. g.). -dama (mot. g.). Turi jis vyrikosios ir moteriSkosios giminés vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formas, pyz.: vézdamas, vezdami, vauodamas, vaStiodami; vezdama, vézdamas ~ vésdamos, vaStiodama, vaiviodamas ~ vazitiodamos. SangraZiniai pusdalyviai tarméje gali biti tik prieSdéliniai, pvz.: aciguidamas ~ atsiguidamas, pasiturédamas, usinéZdamas ~ uzsinéSdamas. Pusdalyviai be prieSdéliy su sangrazos dalelyte gale nevartojami; vietoj ju tarméje vartojamos paprastosios (nesangrazinés) pusdalyviy formos. § 69. I8 antriniy veiksmaZodZiy padaryti pusdalyviai i8laiko pastovu bendraties kirti ir priegaide, pvz.: mati? ~ matyti — matidamas, matidama, en matidamas; rédii ~ rédyti — rédidamas, rédidama, rédidami, rédidamas; sakinéi — Sokinéti — Sakinédamas, Sakinédama, Sakinédami, Sakinédamas; trdukié ~ tréukyti — tréukidamas, trdukidama, trdukidami, trdukidamas. ‘ Pusdalyviai, padaryti if pirminiy veiksmazodziy, kirtiuojami dvejopai. Pastovu bendraties kirt turi tie pusdalyviai, kuriy Saknyje yra ilgieji balsiai é, 0, y, Hi arba dvi142 balsiai ie, uo, pvz.: lek? ~ lékti — ligdamas, légdama, légdami, legdamas; réki — régdamas, régdama, régdami, régdamas; Idi — Iédamas, Iddama, lédami, l6damas; vit ~ vyti — vidamas, vidama, vidami, vidamas; bii ~ biti — bidamas, bidama, bidami, biidamas; lie? — liedamas, liedama, liedami, liedamas; duot — dtiodamas, diodama, diodami, dviodamas. Kiti i8 pirminiy veiksmazodZiu padaryti pusdalyviai turi nepastovy kirtj: vyri8kosios giminés vienaskaitos forma iSlaiko bendraties kirti ir priegaide, o daugiskaitos forma kirtj turi galiinéje; moteriSkosios giminés — atvirk&tiai: vienaskaitos forma turi kirtj galiinéje, o daugiskaitos forma iSlaiko bendraties kirtj ir priegaide. Pvz.: (su Saknies senaisiais trumpaisiais balsiais) kas? ~ kasti — kazdamas, kazdama, kazdami, kézdamas; véSi ~ véiti — véZdamas, vezdama, veZdami, véZdamas; (su Saknies dvibalsiais ai, au, ei) duki ~ dugti — dugdamas, augdamd, augdami, dugdamas; baik? ~ baigti — baigdamas, baigdamd, baigdamit, baigdamas ~ baigdamos; Smeiki ~ smeigti — Smeigdamas, Smeigdama, Smeigdami, Smeigdamas; (su Saknies mi8riaisiais dvigarsiais) kdl? — kdldamas, kaldama, kaldami, kéldamas; vifs? — vifzdamas, virzdama, virzdami, viFzdamas. SangraZiniai pusdalyviai kirtiuojami taip, kaip ir paprastieji. PADALYVIS § 70. Padalyvis kaitomas tiktai laikais. Jis daromas taip pat, kaip ir Ik., pvz.: esamojo laiko padalyvis: ainuni (|| ainaft) ~ einant, binuft (|| binant) ~ ° binant, dirbuni (\\ dirbant) ~ dirbant; jojiht ~ jdjant, sédzint ~ sédZiant ,,sédint“; gulint, tilint ~ thlint; matufi ( \| mata?) ~ matant, tvarkuht (\| tva?kahi) ~ tvaFkant; (sangrazinés formos) juokiftis ~ judkiantis, véduftis (\| védafitis) ~ védantis; nesigiriat ~ nesigiriant, pafsiveduni (\\ pafsivedant) ~ parsivedant; biitojo kartinio laiko padalyvis: dirbus, likus, nésus, rékus, verkus. Butojo kartinio laiko padalyviai, padaryti i8 neprieSdéliniy veiksmazodziu, palyginti reti; kick daugiau jie daromi i$ prieSdéliniy veiksmaZodZiu, pvz.: pabivus, padavus, nemdéus (\| nemdacis) ~ nemadius, nuvazavus, uzéjus (\| uzéjis), unvafavus ivaziavus“. Sangrazine forma turi tik prieSdéliniai padalyviai, pvz.: acigrizus ~ atsigrizus, nes(i)maéus (|| nes(i)macis) ~ nesimaéius. Bitojo daZninio ir bisimojo laiko padalyviai tarméje visi8kai nevartojami. Tarmés padalyviy kirtiavimas nesiskiria nuo Ik. BUDINYS § 71. Bidinys turi ta pati kamiena, kaip ir bendratis. Baigiasi jis galiine -ti, kilusia i8 (vns. in. galiinés) *-tén (>Ik. -te), pvz.: neSti, sernti, stumti, vesti. PrieSdéliniy ir sangraziniy formy bidinys neturi. Bidinys yra suprieveiksméjes: sakinyje jis vartojamas Salia tos patios Saknies veiksmazodzio asmenuojamosios formos, pvz.: gefti géri ~ gerté géria, gulti gila, gduditi gdude ~ gdudyte gdude, kelti kéla ~ kelté kélé, kunkuluoti kunkulviodava ~ kunkulitiote kunkuliiodavo, ne§éti neSés ~ nesidte nesids, stumditi stumdik ~ stimdyte stimdyk, veSti véSée ,,veZte veztiau“. 143 Biadiniai su -tinai tarméje nevartojami; pasitaiko tik viena kita tos ri8ies forma (suprieveiksméjusi), pvz.: butinai reiki ~ bitinai reikia, uftektinai privefem ~ uzZtektinai privezéme. Kiréiuojami bidiniai taip pat, kaip ir lk. MOP®OJIOrHSA 1O)KHOFO FOBOPA BOCTOYHbIX AYKLITAHTOB K. MOPKYHAC Pe3mme B crarbe onmucbiBaeTcs COBOH3MeHeHHe (HMeHHDIe uacTH peu, MecTOHMeHHe H THarOs) 1OxKHOTO TOBOpa BOCTOYHBIX ayKUTaliros, Tepputopua sToro roBopa OXxBaTbIBaeT Take HaHOoviee BaXKHbIe HaCesIeHHbIe MYHKTHI, Kak KpuKurrexaii, Tla6aticxac, Mammae (Yxmeprexuit pation), Baracnasuuixuc, Tanponaii, MycHuHKal, Ué6uuKuc! (Wupspunrckuii pation). Mopdo.soruueckue cbakTbI HCCeLyemoro TroBopa comocTaBsAIOTCA C COOTBeETCTBYIOULMMH ABJICHHAMH JIMTOBCKOTO JHMTepaTypHOrO s3bIKa. Mims cyujectsuteabHoe. Kpome cbopm eAWHcTBeHHOTO 1 MHOXAKeCTBeHHOTO 4HCJa, B pew MpeAcTapuTenel crapiiero NOKOMeHHA HaOsOfaloTcA cbopMbI ABolicTBeHHOTO 4HCa (Yale Bcero (popMbI BUH. nMafexka BMecte c du ,,mBa“, abu ,,o6a“, Hamp., jisai du pedu déda ,,oH Ba cHona Kaager“). Penuxkramu BoicTBeHHOTO UNCJa ABJIAIOTCA H Cue yIoulMe (popMbI, B HaCTOsIee BPeMA YNOTpeO/AeMbIe B 3HaYeHHH MHOMKeCTBeEHHOTO UHCHa: Nat. n. vaikdm ,eTam“, Jat. u TBOp. 1. galvém »FONOBaM, TOOBaMu“, Zémem ~ Zémém ,,3eMAM, ,,3@MJIAMH“. B ropope ynorpe6ustorca 2Ba MeCTHBIe Naweka — WHECCHB M MaTUB. Hanarup ef. yncna B ropope ynoTpe6AeTca TaKoli xe, KaK MB Apyrux BocTOUHbIX TOBOpax (miskan ,, B nec“, piftin ,,B 6anio“), a BO MHOXeCTBeEHHOM 4HCVIe HMeeTCH HeCKOIbKO op 3TOTO Mayexa. Ha BocTOYHOli H 1oxKHOi OKPaMHax TeppuTopuu ropopa (Kpuxuirenali, MycunuKait, Ué6unkuc) yaue Bcero ynorpe6.1s1oTca (popMb! C (opMaHTOM -na H pexke c -nan usn -an (miskuosna, miskvosnan, miskvosan). Ha octanbHoii yactH Tepputopuu rosopa (Isaaponaii, TMaGaiicKxac) ynotpe6iseTca HIaTHB MH. uHca THNa miskuosin ~ miskiosen. Han6onee xapaxtepxoit mopcbosiornueckoii ocoGeHHocTbio ropopa sABssieTcA HanMune AuPTOHTHYeCKHX OKOHYAHHIi TBOPHTeNbHOTO MayexKa ef. yHcna uMeH CyMIeCTBHTeJIbHEIX (MH Apyrux HMeH) ¢ OcHOBaMnH Ha -(i)o, -é, -i, Hanp.: gdlvai, mar cif, kd? vii, akij (8 autep. 13, — gdlva, marcia, kdrve, akimi). TIpusunoli nosBJeHHA OKOHYAHHH -aj, -ii MOra ObITh 34MeHa B CHCTeMe CKJIOHEHHA MeCTOHMeHHi KpaTkux (opM TBOP. Najera ef. uncna (Hanp., ti < *tdn toi“) dopmamu THna ttj. Viena cytlecrauTesibHble MY2KCKOTO pola c OCHOBaMH Ha -i, -(i)u M Ha coracHbili YaCTHYHO HIM NOHOCTHIO NepelllIH B KAaTETOPHW CYLLECTBHTebHBIX C OCHO1 © donetuke H HeKoTOpEIx MopcponorHuecKHXx ocobeHHocTAX — PeJIMKTaX Me€CTOHMCHHBIX NpHJaraTeAbHblx, cbopmax HHeCCHBA — jlaHHOTO ToBopa CM.: »T py Abt Akajemnn HayK JIutosckoli CCP“, cepua A, 7. 2(7), 1959, erp. 191-203; ,,Bonpocs! anToBckoro ssbIKo3HaHHA“ (,,Lietuviy kalbotyros klausimai“), r. 3, 1960, erp. 5—59; r. 7 (Mopdoaornueckuii erpoii antoscKoro sazbika W ero passuTHe), 1964, erp. 145—152. 144 Boli Ha -(i)a, cp.: vagis ,Bop“, sunus (sunas) ~ siinis ,,cpin“, sukcis ~ sikcius »MOWeHHHK“, akmud ,,KaMeHb“; pod. M1. ef. 4. vagies u vage ~ vagio (uatle), sunaiis u sina ~ stino, sikée ~ sikcio, dkmena ~ Gkmeno; TBop. 1. eA. 4. vagit, sunu, sukéu, dkmenu; umenurt. nl. MH. 4. vagis ~ vdgys u vagei ~ vagiai (uaue), sunai, sikcij ~ sukciai, akmenai; at. 1. MH. 4. vagdm, sundm, sikcem ~ sik- ¢iam, akmendm. Baputonnueckue copa 2KeHCKOrO pojla C OCHOBOH Ha -i Nepeiau B KaTeropuio CJIOB C OCHOBON Ha -é, Hamp.: ndse ~ ndsé Hoc“ (: B MMTep. 13. ndSis), HMeHUT. Tl. MH. 4. ndses ~ ndsés, aT. H TBOp. MI. MH. 4. ndsem ~ ndsém. Hexoroppie pacxoxkeHua ¢ HOpMaMH JIMTepaTypHOTO sA3bIKa HaOwOfaloTcA TakxKe B CHCTeMe yapeHHA HMeH CYUecTBUTeJIbHbIX. Hanp., cyllectTBHTeIbHbIe ¢ cypuKcom -yté (avité ,opeuka“) B ropope OTHOCATCA KO BTOpol Napaqurme Yaapenua, OombumuctBo coB c cydbuKcom -iena (rugiena »PKHLe, 2KHHBbe™, vistiena »KYpATHHa“) — kK TpeTbeli napaqurme yJapeHua. Mims npusarateabnoe. Hexotoppie HMeHa MpHuiaraTesbHbIe MOryT HMeTb BOxAKWe OKOHYaHHA — JpeBHve u Oovlee HOBbIe, 34HMCTBOBaHHbIe OT Apyroro Tuna ckJioneHua. ITpexye Bcero, OTJebHbIe COBa C OCHOBO! Ha -a (XK. p. Ha -o) MepeXOAAT B CHCTEMY CKJIOHEHHA CJIOB C OCHOBO!i Ha -u (XK. p. Ha -io), Hanp.: astris »OCTDbIli 66 , bjauris ,orspatutenbubili* (8 naMATHHKax JpeBHeHTOBCKOTO A3bIKa M B HEKOTOPBIX roBOpax — astras, bjauras), poll. N1. el. 4. astra ~ GStro ui aStrais, bjaiira ~ biaiiro u bjauraiis, nar. n. ex. 4. astrém u aSt?ém, bjaurém u bjauram... TlocrenewHpii nepexod CnoB yNOMAHYTOM rpyMMbl B CKNOHeEHHM NpuNaraTenbHBIX C OCHOBOIi Ha -u, BepOATHO, GbIJI TaKKE NIPHUMHOM MpOTHBOMONORHOTO Mpouecca —B CKJIOHCHHH HMeH MpH JaraTesbHbIX C OCHOBOIi Ha -u NOABHJIMCb OKOHYAHHA, CBOICTBeHHble MpHJaraTeJIbHbIM C OCHOBOH Ha -a (cp.: platis ,,uIMpOKHA, po. nm. ed. 4. plataiis u plata ~ plato). Orenbuble (popMbI NpHJiaraTesbHBIX (2K. p.) CpaBHHTeJbHoli CTeneHH Hapsy C OKOHNAHHAMH CKJIOHEHHA Ha -€ MOrYT HMETb Tak>Ke OKOHYaHUA MpHMaraTesbHbIX C OCHOBOH Ha -io (cp. pod. 1. el. 4. geresnés u geresiiés). Viena npHusaratenbubie c cydpukcamu -onas (gelténas ,.KenTbIii“), -yvas (velivas ~ véljvas ,,no3qHuii“) B roBpope OTHOCATCH K TpeTbeli NapadHrMe, a mpHAaraTeJbHble CpaBHHTeJIbHOli CcTeneHH — K YeTBepTOH Napaqurme yapeHua. Mims 4ncavteabyoe. Hapaxy c MHOoKeCTBeEHHBIMH YHCAHTeJIbHBIMH, HMe10ULMMH cyduxe -er-, BCTpeyaloTcs UCAHTebHbIe TOTO *%e 3HayeHHA C -el-, Hafip., Seseri H Seseli »lllecTepo, lect“. Jiposxne (PopMbI HMeIOT TakxKe NOpsAKOBbIe YMC HTebupre of ,,11“ go ,,19“, Hanp., venuolktas, -a < vientoliktas, -a (uaile Bcero B pe4H cTapulero noKosenus) venalikis, -e ~ vienuolikis, -é ,o.uHHaguatbiii, -aa“. Mecroumenue. DopMbl poxUTeAbHOTO H BHHHTebHOTO Nadeka eX. YHCNa THYHbIX MECTOHMeHHH aF ,,1“, tiv tbl H BOSBPaTHOTO MeCTOHMeHHA Yallle BCero COBMaqawor: mani ~ mané, tavi ~ tavé, savi ~ savé. PoxwTenbHbili naqexk MH. 4HCIa YNOMAHYTHIX JIHYHBIX MeCTOHMeCHHIt HMeeT POpMy musu ~ miisy, jisu ~ jisy Han (pexe) mumi, jumi, BMH. 11. MH. 4. mumis, jumis Hu mumi, jumi. BunutenbHbiii MaexK MH. 4. MeCTOHMeHHH 2%keHCKOrO pola and ,oHa“, katrd ,,KoTOpaa“, kéke ~ kokia ,,kaxan“, toke ~ tokia ,,raxaa oObruHo copra JaeT c popMoii MyxKckoro pofa (anvos, katruos...). Paaron. Mncbusurus raarona yawe Bcero oKaHuuBaetcs Ha -? (néS? ,,HecTH“), pexe — Ha -ti (néSti) unu -te ~ -tie (néSte). B pew npegctaputeneli crapuiero 10. Lietuviy kalbos gramatikos tyrinéjimai i458 MOKOJIEHHA BCTpeyaeTca HHUHHTHB C (OpMaHTOM -ndai (néStenaj). Vincpwnutus BOSBpaTHBIX TarOJIOB BCera OKAHYHBaeTCA Ha -tis (néStis). Teppuunpie rarovibl ¢ KopHeBbIM ryiacHbiM i (6e3 corsacHoro nepey -7 B KHGpHHHTHBe) B KOHIe OCHOBLI HACTOSIero BpeMeHH Yallle BCeTO HMeIOT -sf-, a TAKAKe MOrYT HMETb -7HJM -v-, Hanp., pu? ~ piti ,rHUTb“ — 3-e MMO HacT. Bp. pusta, puna, piiva.. tBoskue (popMbi B HacTOsIeM BpemeHH (c CydpuKcoM -stHIM MHGUKCOM -nCBOHCTBEHHBI H MepBHUHBIM rilaroviaM C KOpHeBBIM u, Hanp., smuk? ,cnon3aTb, nafaTb“ — 3-e iMulo HacT. Bp. smuksta, smufike, Hapsay c dopmamu |-oro v 2-oro aMua MH. uucNa Oy qyulero BpeMeHH gulsim wspkeM, gulsi? ,imkere“ B pew NpescraBuTesell cTapiiero NOKOseHUA BCTpeyalorcs (popMbl HHOTO THMa — gulsme, gulste. B ropope ynorpeGusioTes caeayioiine popMbl CocaraTedbHOTO HaKJIOHeHHA: J-oe auuo ex. u. guide ~ guidia, pexe gulé, guiciy ~ gulciau; 2-oe nuuo ed. 4. gultum, 3-e auuo ex. u MH. 4. guitu ~ gulty, pexe gult; 1-oe auuo mu. 4. gultumem ~ gultuméme, 2-oe auuo MH. 4. gultume? ~ gultuméte. @opMbi NoBeaUTeNbHOTO HaKJOHEHUA ynoTpeGmmoTCA creAyioulMe: 1-oe MILO eg. u. guik, 1-oe MUO MH. 4. guikim, 2-oe aMuo MH. 4. gulkii. ®opmpi l-oro 4 2-oro Hila e. YNCa Oy Ayulero BpeMeHH OF NepBHYHBIX PiaTOJOB C KpaTKHM KOPHeM HJIM KOPHeM BOCXOAsMIeli AONTOTbI HMeIOT yapeHHe Ha oxonyanun, Hanp.: kasu ,6yay konatL“, kasi ,,Cyeutb Konatb; pirksu ,,Ky m0", pirksi ,xynuup*. B orauuve oT sHTepaTypHoro A3bIKa B @opMaX HacTOAUlero BPeMeHH C OCHOBaMH Ha -ia M -i yapeHHe MepeHocuTca C KOpHA BOCXOAAIel 1O1TOTbI Ha NpHCTaBKY, Halip.: 3-€ JMO HacT. Bp. Sveici ~ Sveicia ,uuctur, -aT~ — nusveici; uri ~ Zifri ,cmorpur, -at — prizuri pexe prizuri. IIpuuactue, feenpuyactue, noaynpuyactue. B rosope ynorpeOusiorcs ZelicTBHTEJIbHbIe NpHuacTut Hactosuero Bp. (dirbuatis ~ dirbantis umn dirbuhtis ~ dirbantjs, dirbufti ~ dirbanti), npowexwero oHOKpaTHoro Bp. (difbis ~ dirbes, dirbus) “ mpowiegmero MHoroKpatHoro Bp. (dirbdavis ~ dirbdaves, dirbdavus). Crpagatéabubie npHuactua MOryT UMeT (popMbi HacTosulero Bp. (dirbamas, -d) u npouleauero Bp. (dirbtas, -d). OT BosBpaTHbIX rlarojioB, IpHuacTHA MoryT ObITb OOpa3zoBaHbl TOIbKO MpH HanMuHH mpucraBoK (pasidirbis, pazdirptas < pasidirbtas). ; Jleenpnyactun umerwr cbopmb! AByx BpeMeH — HacTOallero UH Mpolllezuero oguoxpatuoro (dirbuft ~ dirbant, dirbus). Toaynpuyacrue o6pasyerca mpu nomomm cydpuxca -damas, -dama (dirbdamas, dirbdama).