Jungtukai, dalelytės bei jų samplaikos sujungiamajame sakinyje

LIETUVIY KALBOS GRAMATIKOS TYRINEJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLY AKADEMIJA JUNGTUKAI, DALELYTES BEI JU SAMPLAIKOS SUJUNGIAMAJAME SAKINYJE A. VALECKIENE § 1. Sujungiamajame sakinyje neretai sunku atskirti jungtuka nuo dalelytés. Tiek jungtukai, tiek dalelytés neturi jokiy morfologiniy poZymiu. Be to, jungtuko ir dalelytés funkcija gali atlikti tie patys Zodeliai (pvz.: ir, tik, bet, tai ir kt.)*. Jungtukai su dalelytémis, kartais ir su tam tikrais savaranki8kos leksinés reiksmés Zodiiais, sakysim, formaliy rodikliy neturintiais prieveiksmiais todél, délto, modaliniais Zod#iais gana, negana, beasmeniais veiksmazZodZiais reikéti, uZtekti ir Kt., daZnai sudaro tam tikras samplaikas. Siais atvejais svarbu nustatyti minimyju samplaiky gramatikalizacijos laipsni. Straipsnyje Siuos klausimus ir norima panagrinéti. Jungtukas ar dalelyté § 2. Dalelytés ir jungtukai jau yra lietuviy kalboje atskirai nagrinéti®. Cia bus lietiami tik tokie jungtuku ir dalelyéiy vartosenos atvejai, kai yra sunku nustatyti ju funkcija. Neginéytinas dalykas, kad dalelytés turi kur kas didesnj semantini kravi, negu jungtukai. Jungtuky konkretigji reikSmé yra jau labai i8blukusi. Jeigu dalelytés pabrézia bei modifikuoja atskirus ZodZius ar visa sakinj (démenj), tai jungtukai parodo tik démeny sintaksinj-semantinj santyki, visiSkai nekeisdami démeny turinio. Vis délto galima jZiiréti ir kai kuriy jungtuky tam tikra reikSme. PanaSiai kaip linksniy formy reik8més skirstomos ij konkretigsias ir sintaksines®, taip ir jungtukai vient 1 Jungtukai i§ kilmés yra susije su dalelytémis. Formuojantis sindetinei (jungtukinei) sakinio struktiirai Salia asindetinés (bejungtukés), didelé dalis jungtuky yra iSsirutuliojusi i§ dalelytiy. Kai kurie jungtukai véliau galéjo gauti ir dalelytés funkcijg. Ta raida ivairiose kalbose néra pasibaigusi ir dabar. Zr. 1. Baysp, K sonpocy 0 npoucxoxzenun coisos, ,,Sbornik praci Filosofické fakulty Brnénske’ university, IX, A8, Brno, 1960, p. 9 t.t.; K nonpocy 0 BosHHKHOBeHHH H pasBuTHH THNOB cylOxKHOBO NpewoxeHusA, ,,Bompocsl claBAHCKOTO SSbIKOSHaHHA, BIT. 6, MocKsa, 1962, p. 94t.t.; J. Bauer, Spojky a GAstice, Sbornik praci Filosofické fakulty Brnénské university“, XIII, A 12, 1964, p. 131 tt. 2 Zr, V. Labutis, Dabartinés lietuviy kalbos dalelytés (kand. disert.), Vilnius, 1965; Dalelytés ir ju vieta kalbos daliy tarpe, ,,Literatiira ir kalba“, VI, Vilnius, 1962, p. 354—370; J. Zukauskaité, Prijungiamyjy jungtuku vartojimas lietuviy literatiirinéje kalboje (kand. disert.), Vilnius, 1962. 3 E. Kypuaosu4, Ovepku no wmursuctaKe, Mocksa, 1962, p. 184. 69 gali biti daugiau semanti8ki, o kiti — tik sintaksiniai*. Semantiniai jungtukai parodo jungiamy démeny tam tikrus reik’minius santykius, o sintaksiniai jungtukai turi,gryna sintaksine reik8me, rodo tik vieno démens priklausyma kitam. Visi sujungiamieji jungtukai, iSskyrus, gal bit, viena ir, yra semantiniai®. Jungdami sakiniu démenis, jie parodo, tiesa, labai bendra démeny sintaksinj-semantinj santyki. PraktiSkai atskirti, kada tam tikras Zodelis turi jungiamaja funkcija (sintaksinis planas) ir kada jis yra démens semantinis modifikatorius (semantinis-leksinis planas), dagnai nelengva. Yra ir pereinamujy atvejy, kai tos abi funkcijos labai susijusios. Atskirti dalelyte nuo jungtuko sunkina dar ta aplinkybé, kad dalelytés, modifikuodamos sakinj, neina sakinio dalimis. Skiriant jungtuka nuo dalelytés, pravartu remtis Siy kategorijy diferencinémis ypatybémis, biitent: dalelytés pabrézia bei modifikuoja turinj démens, i kurio sudéti jos ieina; jungtukai, jungdami du démenis uZdaros struktiros sakiniuose®, tik intonaci§kai Sliejasi prie antrojo démens, o sintaksiSkai-semantiSkai démeny turinio nekeitia ir né vienam démeniui nepriklauso’. Jie parodo tik démeny sintaksinj-semantinj santyki. . Zodelio funkcijos skiriamuoju poZymiu taip pat gali biti Zodelio pozicija®. Jungtukas sujungiamajame sakinyje paprastai eina démens pradZioje. Dalelytés gali citi ir pradZioje ir viduryje démens. Kai Zodelis stovi pradZioje démens, pozicija diferencinés reikSmés neturi. Ta¢iau kai tam tikras Zodelis yra ne démens pradZioje, jau galima spresti, kad jis atlieka ne jungtuko funkcija’. § 3. Lietuviy kalboje daznai eina jungtuku ir dalelyte Zodeliai ir, tik. Imkime pavyzdiius su Zodeliu ir, kuris uzima antrajame démenyje ne pirmaja, bet antraja ar tolimesne vieta. 1) Apsidziaugé ir tévas, ir Seimininkai Papieviai, pasipiité ir pats Kirstukas. Vien IMA 19. 2) Kvatos visi ponai, juoksis, sykiu ir ponia dzZiaugsis. ZemR IV 391. 3) Vieversiai visose pusése uz vienas kito vyturiavo, taip pat ir po miskq pauksteliai jau su- * Plg. Ochosbl nocTpoeHHA ONMcaTeMbHO TpaMMaTHKH COBpeMeHHOTO pycckoro AMTepatypHoro s3pika, Mocksa, 1966, p. 183. * Plg. ten pat. ® Uidaros struktiiros sakiniais vadinami sujungiamieji sakiniai, turintys vieng jungtuka prieS paskutinj démenj. Jy negalima testi. Jungtukas prie’ paskutinj démenj yra signalas baigti sakinj. 7 Jungtuko sintaksine-semantine izoliacijag nuo démeny uzZdaros struktiros sakiniuose rodo dar ir tai, kad tam tikrais atvejais, priklausomai nuo démeny turinio, galima sukeisti vietomis du sujungiamojo sakinio démenis, nepakeitus jungtuko pozicijos. Jungtukas, keitiant démenis vietomis, nepersikelia su antruoju démeniu j pirmajq vieta (kaip, pavyzdziui, prijungiamajame sakinyje kartu su Salutiniu démeniu), bet lieka senojoje pozicijoje, t.y. vél prie’ antraji démenj. Plg.: Ponas tik eina aplinkui, Ziitri, juokiasi, 0 masina net iizia, smarkiai sukama. LTRn 365 ir Masina net iizia, smarkiai sukama, o ponas tik eina aplinkui, ziuri, juokiasi. Kiek daugiau susijes su démeniu kartojamasis jungtukas atviros struktiiros sakiniuose (kuriuos potencialiai galima testi). Cia jungtukas, kartojamas prie§ kiekviena démenj, pabrézia démeny vienarigiskuma. Dél to kartojamieji jungtukai visada yra artimi dalelytéms. 8 Zodelio pozicijos reik$mé jungtuko ir dalelytés funkcijai nustatyti iskeliama ir kity kalby tyrinéjimuose, plg.: B. Tr. Aqgmonu, Bregenue B CHHTaKCHC COBpeMeHHOTO HeMeILKOTO ASbIKa, Mocxea, 1955, p. 217. ® Tam tikrais atvejais gali biti inversija, plg.: Gerasirdé Butkiené viena teneuzmirsdavo savo kaimynés Snervienés, su kuria kitados bent viena kitai vaikus sv. krikstan nesiojo; buvo tad bent trilinkos kimos. VaizgRR I 192. Cia tad, be jungtuko, jokiy kity funkcijy neturi. Sujungiamasis jungtukas kartais atsiduria antrajame démenyje po jterpinio, pvz.: Seniai tatai buvo, rasi, ir todél jai nebemalonu tai prisiminti. SimonASL 18. 70 kile ivairiais balsais giedojo. ZemR II 238. 4) Atsitiko vieno kaimyno vaikino vestuvés, nuvaziavau ir a& su tévais. LzPR 1 20. 5) O Bintakiy maza trobelé, menkai ir vietos. SimonASL 273. 6) Simoniai niekam neraSo, niekas ir Simoniams laisku nesiuntinéja. SimonASL 197. 7) Kitiems nepadési — nepadés niekas ir tau. PP 120. 8) Paragino exiukas gaidj, tas ir perneSé jj kiton griovio pusén, CvR V 72. 9) Ateik kitqa metq ir papasakok man apie didziausiq kyvaili,... tuomet ir atiduosiu tau skolq. CvR V 157. Siuose sakiniuose i antraji démenj ieinantis Zodelis ir yra ir sintaksi8kai-semantigkai su tuo démeniu susijes. Jis pabrézia bei modifikuoja betarpi8kai po jo einanius Zodzius. Gali tai biti veiksniai, papildiniai, aplinkybés, tariniai, plg.: ir pats Kirstukas, ir ponia, ir po miskq pauksteliai, ir aS, ir vietos, ir Simoniams, ir tau, ir pernesé, ir atiduosiu. Pabrézdamas bei modifikuodamas nurodytuosius Zodzius, Zodelis ir papildo viso démens emocinj bei komunikacini turinj. Dél tokios savo funkcijos Zodelis ir Gia laikytinas dalelyte. Su jungtuku ji sieja tik savotiSkas reikSmés panaSumas. Zodelis ir, modifikuodamas bei pabréZdamas daiktavardi ar daiktavardinj ivardi, igyja reik$minj atspalvi ,,taip pat“ ir pabréziamojo ZodZio savoka netiesiogiai susieja su pirmojo démens ar ankstesnio konteksto panagios riSies Zodziu savokomis, plg.: ... ir tévas, ir Seimininkai Papieviai, ... ir pats Kirstukas (1), ...Visi..., ...if ponia... (2), vieversiai visose pusése..., ir po mixkq pauksteliai (3), (kiti vaziavo) ...ir a3... (4), ...niekam..., ...ir Simoniams... (6), kitiems..., ...ir tau (7). Tatiau toks gretinimas neiSeina i8 semantinés-leksinés plotmés riby. Ji lemia Zodelio ir igyjama reikSmé ,,taip pat“. Zodelis ir Sia jungtuku netampa, nes sintaksiskai-semantigkai jis modifikuoja démenj. Nurodytieji sakiniy Zodziai tarp saves tik ir santykiauja; kiti démens Zodiiai lieka neutralis. Tuo tarpu eidamas jungtuku, Zodelis ir jungia visa démenj i8tisai su kitu visu démeniu ir ty démeny turinio nemodifikuoja, plg.: Igai dar kalbéjo dukté su tévu, ir abu jautés tartum tremtiniai, isvaryti j tolima, nezinomq krastq. VenclR M1 152. Panagia funkcija, kaip ir, turi Zodelis tik, eidamas antrojo démens antroje vietoje. Jis gali pabrézti bei modifikuoti ne tik betarpiSkai po jo (1—3), bet ir pries ji einanéius Zodzius (4—7), pvz.: 1) Ponaitis mokysis institute visa savaite, ten ir valgys, man tik SeStadieni po piety reikia ponaitj parsivesti. ZemR IV 392. 2) Nutirpau visas, Sirdis tik plaka. ZemR IV 384. 3) Kad as uzsimosiu kirviu tam Suniui, Suo tik — au, au, au ir nubégo. CvR V 77. 4) Visos mokinés pernykstios, aS tik nauja, kvaila. ZemR IV 324. 5) — Jusy vaikai jau prakute, berna tik nusisamdysit ir nudirbsit Zeme... ZemR IV 419. 6) Niekam nedavé Zinios, rytmetj tik suzinojo kaimynai, kad jau mires. ZemR IV 420. 7) Prasilaisyino rugienos, vasarienos, liko tik nekastos bulvés. BaltPV, 113. Cia Zodelis tik, isijunges i antraji démeni, labiau yra susijes tik su pabréziamaisiais Zodziais. Pabréziamiesiems Zodziams jis suteikia i8skiriamaji atspalvi. Ypa¢ stiprus pabréZimas bei i’skyrimas tais atvejais, kai tik eina po pabréZiamojo Zodzio (4—7). Dél tokios savo funkcijos Zodelis tik nurodytuosiuose sakiniuose, kaip Zodelis ir atitinkamais atvejais, laikytinas dalelyte. Kaip dalelytés ir, taip ir dalelytés tik pabréziami ZodZiai, einantys antrajame démenyje, savo turiniu gali sietis su pirmojo démens Zodiiais, plg.: ... visq Savaite..., > AL +-.tik SeStadienj... (1), visos mokinés..., aS tik (4) ir kt. Tagiau toks Zodziy santykis taip pat neiSeina iS semantinés-leksinés plotmés ribu. § 4. Aptartuose sakiniuose ir, tk yra antrojo démens semantiniai modifikatotiai i8 esmés dél savo pozicijos. Pakeitus Zodeliu ir, tik pozicija, t. y. atkélus juos j pirmaja vieta démenyje, paprastai kinta ir ty Zodeliy funkcija, nors sakinio reikk’mé i8 esmés lieka ta pati. Lengviau atsiskiria nuo savo pabréZiamojo Zodzio Zodelis tik, ypaé tuose sakiniuose, kur jis yra po pabréziamojo Zodzio, plg.: Ponaitis mokysis institute visq savaite, tik man SeStadienj po piety reikia ponaitj parsivesti. Nutirpau visas, tik Sirdis plaka, Kad as uzsimosiu kirviu tam Suniui, tik Suo au, au, au... Visos mokinés pernykstios, tik aX nauja... Jiisy vaikai jau prakute, tik berng nusisamdysit... Niekam nedavé Zinios, tik rytmet{ suzinojo kaimynai... Prasilaisvino rugienos, vasarienos, tik liko nekastos bulvés. DazZnai taip pat galima pakeisti ir Zodelio ir pozicija, nors dél to kartais kiek sutrinka, pasidaro nebe tokia natirali sakinio ritmika, Plg.: Kvatos visi ponai, juoksis, ir sykiu ponia dziaugsis. Atsitiko vieno kaimyno vaikino vestuvés; ir nuvaziavau a¥ su tévais. Paragino eziukas gaidj, ir tas pernesé Thess Papasakok man apie didziausiq kvaili, ir tuomet atiduosiu tau skola. Simoniai niekam neraso, ir niekas Simoniams laisky nesiuntinéja. Juk dabar neapsiziiirési, ir dienos nér. Taip transformuotuose sakiniuose Zodeliai ir, tik (atkelti i pirmaja vieta) nebepabréZia ty Zodziy, kuriuos pirma pabrézé ar modifikavo. Naujy Zodziu, prie’ kutiuos atsidiiré, jie, atrodo, be specialios intonacijos taip pat nepabréZia ir nemodifikuoja. Tuo biidu tie Zodeliai nebéra sintaksi§kai-semanti$kai susije su antruoju démeniu. Jie rodo tik démeny tarpusavio santyki, vadinasi, atlieka jungtuko funkcija. Zodelius ir, wk galima atkelti i pirmaja vieta démenyje kartu su Zodiiais, kuriuos ie (stovédami prepozicinéje padétyje) pabréZé bei modifikavo. Tokiais atvejais Zodelio ir funkcija maziau pakinta, negu atkélus ta Zodelj i pirmaja vieta be pabréziamojo Zodzio. Plg.: Kvatos visi ponai, juoksis, ir ponia sykiu dziaugsis. Simoniai niekam neraso, ir Simoniams niekas laisky nesiuntinéja. Cia Zodelis ir, atkeltas i pirmaja vieta, bet palikes betarpiSkai prieS tuos pacius zodzius, yra su jais taip pat sintaksi8kai-semantixkai susijes, kaip ankstiau, kai stoyéjo vidury démens prie tuos padius Zodzius. Zinoma, ta Ju sasaja jau yra kiek silpnesné, nes Zodelis ir, atsidiires jungtukui biidingoje pozicijoje, jau ima degraduoti i jungtuka, nors tia duotuose sakiniuose daugiau ar maZiau iSlieka dalelytés pabréZiamoji bei modifikuojamoji funkcija. Reikia pasakyti, kad tam tikruose sakiniuose, priklausomai nuo démeny struktiros, Zodeli ir atkelti ij pirmaja vieta be to Zodzio, prie’ kurj jis stovéjo ir kurj pabrézé ar kitaip modifikavo, bitty visi8kai nenatiralu ir praktiSkai negalima. Zodeli ir tokiais atvejais galima perkelti i pirmaja vieta tik kartu su po juo einantiu Zodziu. Plg.: Apsidziaugé ir tévas, ir Seimininkai Papieviai, pasipité ir pats Kirstukas. «1r pats Kirstukas pasipité. Bet negalima: ...ir pasipiité pats Kirstukas. 72 Bailus lapo issigasta, drqsus ir vilko nebijo. ...ir vilko drasus nebijo. Bet negalima: ir drqsus vilko nebijo. Bidamas antrojo démens pradZioje, bet pabréZdamas bei modifikuodamas po jo einandéius antrojo démens Zodzius, Zodelis ir daznai iSlaiko dalelytés funkcija, plg. dar tokius sakinius: — Ka darysi, ir laimé ne nuolat esti! — saké linai. BaléAP 25. Stai ir turit, ir Zodzio samdiniui pasakyti negalima. BaltPV, 40. Nedék jo kienén: ir maigan nepareis. PP 390. Zinomas vistos protas: ir ileidusi lape. DaukZP 25. Tai protas, ir i§galvoti tokius paukSdius! LzPR IU 8. O tai dyvai, didi dyvai buvo: ir uzZéalo eZers vasaratéj. LTRn 91. Neprasyk ezio darzan: ir nepraSytas ateis. PP 218. 18 dalies iSlaiko dalelytés pabréziamaja funkcija Zodelis ir tokios struktiros sakiniuose, kur po ir, stovintio pirmoje antroje démens vietoje, eina parodomasis ivardis fas arba tas pats, nurodantys pirmajame démenyje daiktavardziu pasakyta daikta, pvz.: Stai Zitirék, viskas sutriike, visi kinkymai virveliniai, ir tie jau supuve. Vaizg RR1I48. — Maciau, dar ir girnos ant akmens uidétos, ir tos plaukia. CvR V 154. — Vienas geras Zmogus dvare buvo, ir tq isvijo. CvR V 31. ‘Ju mata gyvuliy, ir tie patys ne kam tike. JabIRR I 533. Jnesa kruopas, ir tos pacios vos tik Zilos. ZemR I 239. Pilg. tokios pat struktiiros sakinius, kuriuose ir turi aiSkiq jungtuko funkcija: Mieste atsitiktinai raddu pazistama zmogy i§ Biudvieciy, ir tas mane sutiko parveZti. VenclPU 293. Liko namie prie tévo jaunis brolis, katras buvo dar visiskai mazas, ir tq karalius labai myléjo. B3RP 106. Zodelis ir savo funkcija yra dar panaSus j dalelyte, nors jau daugiau priartéja prie jungtuko tokiuose sakiniuose, kur yra gretinami tapatiis ar tos pat riSies veiksmai bei ypatybés. Démeny tariniais tokiais atvejais eina tie patys ar artimos reikSmés ZodZiai bei junginiai. Veiksnys antrajame démenyje paprastai eina tuojau po Zodelio ir, kuris stovi antrojo démens pradZioje, ir yra prie$pastatytas pirmojo démens veiksniui. Dél to jis pabréziamas, iSkeliamas. Plg.: Nepyk! tamsta motina — ir aS motina... LzPR Il 83. Visi ja buvo patenkinti, ir ji pati buvo patenkinta. VienAS 8. Paskui delnais pleskino — ir mes pleskinom, rankas kélé — ir mes kilnojom. ZemR IV 15. Duok tu Zemei, ir Zemé duos tau. PP 34. Gerbk save, ir kiti tave gerbs. PP 111. Mat, tie Zmonés dainuoja, ir jis nebeiskendiqs, norjs dainuoti, DaukZP 19. Grazina, juk man jau per 35 pervirto, ir tu jau nebe pirmos jaunystés. VienAS 90. Niekad manes daugiau nebematys — nei tétis, nei mama, nei broliai, ir as jy niekad nebeisvysiu... VenclPU 234. ...sodziaus vaikai joja ant arkliu, ir jis labai noréty jodinéti. BiIR 121. Berniukas susirgo, ir senoji jau marinama. Vencl PU 332. Senis ponas buves Mykolas, ir ponaitis tévo vardu. ZemR IV 381. Sirgau, sako, ilgai, ir Benis, ir kiti vaikai isirgo. ZemR 1V 377. *° V. Labutis tokiais atvejais pavartota Zodelj ir traktuoja kaip jungtuka, turinti tam tikrame kontekste dalelytés reik8me, plg.: jo pavyzdi: Viena minuta, ir atéj masina, zr. B. Nab y ruc, Yactuusl coppemenvoro 1HTOBCKOTO A3bIKa (aBTOp. Aucc. K. @. H.), BustbHtoc, 1965, p. 14. Masy supratimu, jeigu Zodelis ir turi dalelytés reikSme, tai jis ir yra dalelyté. Juk jungtukas ir dalelyté tik ir skiriasi savo funkcija; sakinio dalimis nei vienas, nei kitas eina. Zr.: V. Sirtautas, Jungtukai ir jungiamieji Zodziai, ,, Tarybiné mokykla“, 1958, 7, p. 38; J. Zukauskaité, Jungtukas ir jo isskyrimo i§ kity tarnybiniu kalbos daliy kriterijai, p. 13. cx] Zodelis tik, skirtingai nuo ir, perkeltas i pirmaja vieta nors ir kartu su Zodziu, prie’ kurj jis stovéjo ir kurj pabrézé bei modifikavo, daZniausiai visiskai priartéja prie jungtuko, ypaé tais atvejais, kai iSlaiko iSskiriamaja reik8me. Tuo galima isitikinti, aukStiau minétus sakinius su fik pakeitus (transforma vus) taip: Ponaitis mokysis institute visq savaite, tik SeXtadieni man po piety reikia ponaiti parsivezti. Nutirpau visas, tik plaka Sirdis. Kad aX uzsimosiu kirviu tam Suniui, tik au, au, au Suo. Plg. dar tokius sakinius, kur Zodelis tik eina jungtukt ir reiSkia démeny prieSpastatyma bei gretinima su i8skyrimu”™. O laisvé netoli taip — tik suplasnot sparnais... SNérP 1 236. Nieko tokio, tik Sirdis dar vis taip neramiai plaka. Simon ASL 241. Visi buvo kaip buve: tik viena atmaina, VaizgRR I 54. Tarytum niekas daugiau né nearé, tik vienas Siuksty dédé pureno Zeme visam kaimui. VaizgRR I 101. Zodelis tik, stovéedamas antrojo démens pirmoje vietoje, atlieka dalelytés funkcija, daZnai turédamas ne i8skiriamaja, bet kitokia reikSme, plg.: IS yiso liesucio jo veido trysko ikvépimas; tik tik (=vos) nebesimaté kaktoje Mozés ragy. VaizgRR I 92. (Cia ir pakartojimas rodo tik tik esant dalelyte.) Perduosiu kaili kailiadirbiui, tik (=vis) kelios kapeikos ismuks j kiiene. ZemR IV 449. Apsisluostes uzgniauzé aplieta vietqa sausa marskiniy sterble, kad bobulé nesupyktu, ir nudiimé is trobos, tik kiemas sudundéjo. KrévSP, 97. , § 5. Be ir ir tik, sujungiamojo jungtuko ir dalelytés funkcija lietuviy kalboje gali turéti ber, tai. Atlikdamas jungtuko funkcija, bet rei8kia prieSinamuosius santykius, o tai — daZniausiai prieZasties bei salygos aiSkinamuosius santykius, plg.: Buvo dar Ziemos laikas, bet Zliugus atodrékis pranasavo greita pavasarj. CvR VIII 222. O tu esi didesnis, tai tau reikia pastatyti didesng trobq. LTt Ul 71. Pasakyk man negirdéta neregéta pasaka, tai a& tau duosiu ugnies. JablRR I 538. Zodelis bet dalelyte eina palyginti retai ir prieSingumo nerei8kia, o turi kitokias reik§mes, dél to nesunkiai skiriamas nuo jungtuko, plg.: Pasidariau alaus — bet (=vis) bus linksmiau. Gri(LKZ 1 642). Geriau be naudos, bet tik (=kad tik) niekas neraudos. PP 111. ...kad primanyty, pati krosnin ilisty, bet tik (= kad tik) grei¢iau uzvirty puodai. KrévSP, 93. Pastaruoju atveju bet turi reikSme, artima ,,kad“, ta¢iau sakinyje jie abu néra tolygis. Bet tia suteikia antrajam démeniui didelj emocini krivi (beje bet cia turi ir loginj kirti), kurio netenka démuo, pakeitus bet ij kad. Su kad toks sakinys ima reikSti prieZasties santykius ir tampa prijungiamuoju. Siame sakinyje su bet priezasties santykis labai nerySkus. Zodelis tai, eidamas antrojo démens pradZioje, laikytinas dalelyte, kai jis nerei8kia prieZasties bei salygos aikinamyjy santykiy (kaip eidamas jungtuku), tik suteikia antrajam démeniui nauja emocinj atspalvi, plg.: — Nesiriipink, bitinéli, nesiripink, tai bus mano koreliai pasiti. LTRn 35, 11 Jungtukas rik taip pat vartojamas be aiSkaus iSskyrimo, tik prieSpastatant bei gretinant sakinio démenis, pyz.: Ji gerai pazistu, — tik Tyzenhauzui to sakyt nereikia. SruogAD 25. — Slenku as j virtuve, tik staiga ur-ur-ur-ur! ant manes Sunys... LZPR I1 79. 74 Atskirais atvejais tai, be prieZasties bei salygos aiSkinamujy santykiy, gali reiksti (da%niausiai tautosakoje) gretinamuosius santykius, panasiai kaip jungtukas ir. Siais atvejais jis atlicka jungtuko funkcija, bet yra artimesnis dalelytei, negu eidamas jungtuku ir reikSdamas prieZasties bei salygos aiskinamuosius santykius. Plg.: A jums duosiu Sita avinuka, tai judu ix to avinuko dalies gyvensit. BsRP 61. — Taip pat buvo ir mano vyrui, tai pamazél, pamazeél ir praéjo. VienAS 20. Eik cia, merguzéle, eik cia tu, jaunoji, — tai mudu kalbésim daug meiliy Zodeliy. LTRn 60. Prisédo bernelis prie mano Salelés, uzdéjo rankele ant mano petelio, tai yra lengvesné uz povo plunksnele. LTRn 73. Dabar eisiu ax klételén, sésiu uz skobneliy — tai mainysim aukso Ziedus, gersim Zaliq vynq! KrévZ 52. Ateis pavasarélis, uzZaugs mano plunksnelés; — tai lekiosiu, tai skraidysiu po Zaliqsias gireles. LTRn 126. § 6. Gana daZnai sujungiamojo sakinio antrojo démens pradzioje vartojamos dalelytés bent, dar, juk, net, vis ir kt. Miisy stebéjimo duomenimis, Sios dalelytés, nors ir stovi jungtukui bidingoje pazicijoje, jungtuko funkcijos neatlieka. Jos visada dar pabrézia bei modifikuoja antrojo démens Zodzius, papildo jo komunikatyvini bei emocinj turini, t. y. sintaksi’kai-semantiSkai yra susijusios su antruoju démeniu, vadinasi, iglieka dalelytés, nors ir atsiduria antrojo démens pradZioje. Plg.: Né vienas Zmogus Cia dar neuzklydo, bent to neatsimena kuoduoté. SimonASL 50. Visi jau pilnus pilvelius prilesé, dar liko vienas miezio gridelis. ZemR IV 433. Didesnés nebegali biti giedros, juk jau visa kas sudege. SimonASL 135. Uzsnige grioviai ir keleliai, net vieskelis menkai pazinti™. SimonASL 196. Varna ar prausk, ar neprausk, vis juoda. JablIRR 1 536. Jungtuku ir dalelyéiy ar tam tikry prieve‘ksmiy samplaikos § 7. Labai daZnai antrojo démens pradZioje jungtukai eina su dalelytémis arba tam tikrais prieveiksmiais (todél, délto). Kyla Klausimas, ar tokie Zodeliai, stovédami antrojo démens pradZioje, sudaro samplaikinius jungtukus. 12 J, Zukauskaité Zodelj net, be kity, laiko jungtuku (atrodo, prijungiamuoju), kai juo prasidedantis démuo aigkina pirmojo démens tariniu einantj Zodi, pvz.: Nudziugo, net akys sublizgéjo. Ji nurodo, kad net gavo Siuo atveju jungtuko funkcija, iSkritus prie’ net daZnai kartu vartojamam jungtukui kad (@r. J. Zukauskaité, min. veik., p. 5). Reikia pasakyti, kad tokia raidos eilé (kad net ir tik paskui net) nebitina. Kai atliepiamojo Zodzio pirmajame démenyje néra, kad Salia net ne visada ir tinka, plg.: Suklikau piktu balsu, puoliau prie matusés, net ponia nusigando. ZemR IV 374. Lauke buvo Sviesu nuo vidudienio saulés, net akys temo. VenclR LI 109. Siuose sakiniuose be atliepiamojo Zodzio ir prijungimas néra visai aiSkus. Sakysim, Sia negalimas antrojo démens atkélimas su visu net j pirmojo démens vieta, kaip bidinga prijungiamajam sakiniui. Masy supratimu, tokiuose sakiniuose ner néra nei prijungiamasis, nei sujungiamasis jungtukas, Pats sakinys yra bejungtukis, net yra aiSkus antrojo démens semantinis modifikatorius ir laikytinas dalelyte. Apie Zodelio net degradavima j prijungiamaji jungtuka galima kalbéti nebent tais atvejais, kai pirmajame démenyje yra atliepiamasis Zodis, plg.: Taip mane aprédé, net Praniukas pavydéjo. ZemR TV 378. ...tu taip gailiai verki, net akmenys griaudinasi. BaléGP, 5. Akompaniamentu tam baudimui ir primokymui girdéjai tokia papliauska, net skardus aidas ritos trukéiodamas per visa giria. VaizgRR I 96. Siuose sakiniuose antraji démenj galima atkelti su visu net i pirmojo démens vieta, be to, tia galima jstatyti jungtuka kad prie’ ner. Plg. dar sakinj su atliepiamuoju Z0diiu pirmajame démenyje ir kad net antrojo démens pradzioje: Atléké Syvas arklys, taip (toks) baltas, kad net visa Zeme nusvieté (ps.). Jabl (LKZ V 36). 75 a) Jungtukas ir dalelyté Visus sujungiamuosius jungtukus gali lydéti ivairios dalelytés. Tuojau po jungtuko gali eiti tokios dalelytés, kurios vienos jungtuko funkcijos neatlieka (bent, cia, dar, gal, gi, jau, kad, na, ne, né, net, nors, Sit, Stai, vél, vis ir kt.), taip pat tokie Zodeliai, kurie, be dalelyéiy, turi ir jungtuko funkcija (ir, tai, tik, uZtat, vistiek, vis délto). Dalelytés eina betarpiskai po jungtuky ar jungiamyjy Zodziu ir intonaci8kai yra prie ju prisiSliejusios. Kitaip sakant, dalelytés kartu su jungtuku yra intonaciSkai prisi$liejusios prie antrojo démens, nes sujungiamajame sakinyje ir vienas jungtukas intonaciSkai Sliejasi prie antrojo démens. Tatiau daugumoj atvejuy tie Zodeliai nesudaro sintaksiSkai-semantiskai nedalomo vieneto, nors jy intonacija ir vieninga. J samplaika ijeinanciy Zodeliy reik8mé bei funkcija daZniausiai suvokiama atskirai ir néra vienalyté. Pirmasis Zodelis su antruoju démeniu, prie’ kurj stovi, sintaksiSkai-semantiskai nesusijes, jis atlieka tik jungiamajg funkcija; po jungtuko einantis Zodelis, prieSingai, yra sintaksi8kai-semanti8kai susijes su antruoju démeniu, modifikuoja jo komunikacinj bei emocinj turinj, t. y. atlieka dalelytés funkcija. Minétosiose samplaikose aiSkiai iSlaiko savo savarankiSka funkcija (eina jungtuku prasidedan¢io démens semanti’ku modifikatorium) dalelytés bent, cia, dar, jau, kad, ne, né, net, nors, Sit, Stai, vis ir kt. — Su karcia vezimq prikrauk vaiky mamai, — juokési tévas: — tai bent bus sveciy... ZemR III 21. Jurgis nuklumpé prie Tamosiaus, 0 cia kiti dairosi, kiek tas griovys nusuktas. ZemR Il 253. Kazkas jam buvo tai ikalbéjes, todél dar ketvirtq darbq uzdavé. LTRn 327. Skendéjo sniege visa Tekonio sodyba, nurime nuogos tuopos, o jau slyvy ir vysniy tai tik virStinés bekySojo i§ po sniego patvoriais. BaltPV,I 25. Daug Cia tekuciy, bet kad ty veduciy maza téra. PP 323. Greiciau medis sveikas anglimi pajuos, — o ne Zaltio yaikas tévq jums iXduos, SNérP 1281. ...buvo visi ixalke, tai né raginti nereikéjo. VaiZRR I 211. Pasileis vyti viena kita aplink driitg pusj; ne Zeméje, tik sraigiu aukStyn; tai net akys raibsta. VaizgRR I 67—68. Giros nebeturime, tai nors miselés Stai atsigerk. VaizgRR I 183. Pradedi klausyties, tik Sit — kazin kas SiurkStus daiktas nukrites tau ant veido. JablIRR I 533. Pilka tamsu, Slapia drégna, nuobodu skurdu, —ir tai Svyst pragiedrulis. VaizgRR 1 192. Keliavo visq dienq, ir vis nebuvo miskui nei galo, nei kra’to. CVR V 83. Jungtuka Siuose sakiniuose beveik visur galima praleisti. Dalelyté, atsidirusi pirmoje vietoje, lieka toks pat semantinis démens modifikatorius (plg. atitinkamus pavyzdzius be jungtuko § 6), ir sakinys tampa bejungtukiu. Labai daZnai po ivairiy jungtuky eina Zodelis ir, iSlaikydamas savarankiskq dalelytés funkcija (suteikia antrajam démeniui naujy komunikaciniy bei emociniu atspalviu). +. .geras vaikas, tyli, rami, darbi, ko bereikia, o ir miisy Benis néra, rodos, peiktinas. ZemR I 24. Gerai svetimoj Saly, bet ir ten milty kalno nerasi. PP 142. Buvo dar likes brolis, taiir tas paskendo ezere. BaltPV 39. Jurgis prizadéjo padéti mums avizy vezZti, taéiau ir ligi Siol nesulaukém. JablIRR 1 536. Nei tijiinui Geisei, nei broliui SiukStai jis nesirodé tinkqs rimtam sunkiajam darbui; tad ir siunciojo ji ten, kur jis... padirba dvigubai, trigubai. Vaiig RR 1 39. Bet cia jau nebe Aukstujai, taigi 18 Kad Zodelis gi nevartotinas prieSpriesinio jungtuko reikéme (vietoj 0) Zr. V. Labutis, .,.Kalbos kultira“, 6, Vilnius, 1964, p. 28—33. 76 ir grisime. Simon ASL 9. Sugrizes pas Povilaiti, pabengiau darbq ir éjau toliaus, todél ir mes eikim gulti. ValPJ, 56. Niekas AukStujuose Oginskienés nemates, uztai ir eina visokie spéliojimai. SimonASL 11. ‘ Praleidus jungtuka, Zodelis ir, atsidiires pirmoje vietoje démenyje, taip pat daugeliu atvejy i8licka sintaksiSkai-semantiSkai susijgs su démeniu, t. y. licka dalelyte, nors atskirais atvejais (kur jo sasaja su démeniu ne tokia rySki) jau jis degraduoja i jungtuka (pvz.: Sugrizes... éjau toliau, ir mes eikim gulti; plg. Sios struktiros sakinius § 4). Po ivairiy jungtuky, iSlaikydamas dalelytés funkcija, taip pat gali eiti Zodelis tik, pvz.: : Praslinko dar pusantro amiiaus, ir tik tada Zmonés aiskiai suprato visq ty radiniy svarbuma. Jabl\UZ 15. Vasarq... upelis visai isdziitdavo, ir tik kur-ne-kur pavésy daburiuose Zibédavo Zole apaugusios, varlémis ir kijagalviais vizgancios vandens duobés. VienUT 81. Jis geras Zmogus, labai geras, bet tik jam tos rankelés jau tokios — kur tik prisilies, ir palieka kas nors. LKZ IV 294. Praleidus jungtuka, Zodelis tik, atsidiires pirmoje vietoje, skirtingai nuo minétujy kitu Zodeliu, daugiausia degraduoja i jungtuka (plg. § 4). Eidami po jungtuky, miisy supratimu, taip pat turi savarankiSka dalelytés funkcija Zodeliai uztat, vis délto (ir délto ta patia reik8me), vis tiek, pvz.: Vaiksciojo Nastuté paskui zqseles, lyg baltomis ilgomis kelnémis apmauta, bet uztat blauzdos buvo apsaugotos... VienAS 9. Pirkia kaip pirkia: diminé, 0 vis délto matés ka%in kokia nepaprasta tvarka. VaizgRR I 210. Stenéjo, stenéjo, bet delto nemiré. Ds (LKZ Ul 270). Ir kokia bebiity tamsi naktis aplinkui, kaip besiausty vétros ir pilgos, 0 vis tiek jauku ir gera nuo Sito motinos artumo ir jos balso. BaltPV, 14. Praleidus jungtuka, witat, vis délto, vistiek, atsidirg antrojo démens pirmoje vietoje, pana¥iai kaip tik, gauna jungtuko funkcija, plg.: Jos akelés nejuda, uz tat dvisakis liezuvélis tik lenda, tik lenda ix ziomeny. JabIRR 1 536. Saulé, tiesa, persirito per pat galvas, vis délto gerokai tebekepina. WaizgP Ill 263. Verpsi — neverpsi, vistiek nesuverpsi. LTRn 329. Po iyairiy jungtuky gali eiti net dvi dalelytés. Jos taip pat iSlaiko savo savarankiSka funkcija. Plg.: Sakys: toks jau didelis Geisiy kavalierius, jam jau bene ketvirti metai, ir vis dar bekelnis! VaizgRR 1 124. Kol nevaiks¢iojo Kaziukas — bégiok prie jo su pienu, nesk visur su savimi, tampykis, 0 Gia ir taip kojos if nuovargio nuo darby luzta. CvR Vill 81. Tiesa, namie dar tévas ir vienas brolis, bet juk ir jie netrukus jau bus juodojo Sexélio aukos. SimonASL 37. Issiskyré sau IlZé Simoniy Krizq, tai tegul ir eina jau uz jo. SimonASL 163. Aukséiau minétos dalelytés vartojamos ir ne tuojau po jungtuko, bet dar po kito ZodZio, pvz.: Mano draugai peréjo laimingai, 0 man ir dingo Zemé is po kojy. SimonASL 299. Baidési o2ka girion bégioti, bet vilkas ir if darzo nutvéré. PP 315. Teta Bintakiené buvo atéjusi, tai ji ir uzdegé (lempa). SimonASL 328. Gyvena svetima galva, todél “4 Zodelius (vis) délto, vis tiek, einantius po jungtuky, vadina dalelytémis taip pat A. Piroékinas, Zr. A. Pirotkinas, Sujungiamuyjy sakiniy su jungtukais ir, 0, bet loginiai-semantiniai santykiai, ,,.Kalbotyra“, X, Vilnius, 1964, p. 96; kitaip J. Zukauskaité, min.veik., p. 19. 7, H30JIHPpOBAHHbIM OT KOMMOHEHTOB [lpeAJIOXKeHHA, T.€. OH He MCHseT COAepKaHnAa KOMMOHEHTOB, TO/bKO MOKa3bIBaeT OTHOLIeHHe MexKIy HUM. BosMoxKHBI M MepeXOMHBbIe C1y4aH. 2. Cnono tik ,TonbKo“, BBICTYMatoLee B NOSHLMH COlOsa, BLITOWHAeT PyHKIHIO co10sa, B OCOOeEHHOCTH B TeX CJIY4aAX, KOJa OHO HMeeT BbIJeMMTebHOe SHAYeHHe. Cuopo ir ,.u“, crostlee B Hauasie BTOPOrO KOMMOHEHTA, eLE JOBOJIbHO 4aCTO BBINOMIHAeT *yHKIUMIO CeMaHTHYecKOrO MOAMUKaTOpa, T.e. YACTHUBI. Cuosa bet ,,HO“, ~Bcé“, tai To“, yNOTpeOAsemble B pasHbIX (PPyHKUMAX, OObIUHO HMeIOT H pasHbie 3Hauenua. Cnopa bent ,xotb, dar ewe, juk ,,Beqb“, net ,,jaxe“, vis ,,Bce“ H T.1. BCerda ABIAIOTCA CeEMaHTHYeCKUMH MOJMdpHKaTOpaMH. 3. Uacruupl u HapeuHa, He MMeIOWIMe (PopMasbHBIX MoKasaTevtelt, MHTOHAHHOHHO coueTasb C co1o3aMH, OObINHO He OOpasyloT ¢ HUM eAMHOTO LestOrO (0 ir aU", bet tik HO TombKO™, dar ir ,emé u“, ir vis délto ,M Bcé-taku“, ir todél, ir délto ,u ntosTomy“ u fp.). B Takux coueTaHHAX OTJeJbHbIe C/lOBa BbICTYMaloT B cBoeii camocToaTenbHOl dyHKuun. Hegzenumoe cuHTaKcHuecKoe Wenoe o6pasyJOT TOMIbKO COSI C YacTUaMH gi ,wKe, tai ,,To“ (ogi ,,a“, betgi ,,HO™, ir tai ,.u TO" 5 0 tai a TO“ M Ap.), a TakoxKe Ba CHHOHHMHYECKHX COI03a (o taciau, o betgi ,,H0", 0 tuo tarpu ,a B TO BpeMA“ H JIp.). 4. B onpesenenubix cryuaix (pyHKUMIO COIO30B CONOCTaBJICHHe HJM MpoTMBONMOCTABeHHe) YCHJIMBaIOT UaCTHIbI, a TAKKE HEKOTOPbie MOJaJIbHbIe MH ApyTHe CjlOBa, UMEBLIHe CaMOCTOATesIbHOe JIeKCHYeCKOe 3HaueHHe, yroTpeO.1Aemple B TlepBOM KOMMOHeHTe (OObIHHO B Haavie) (tik — ir vél ,,TOMBKO — onatTb, dar — 0 jau ewe — a ye, vos — ir ,4yTb — u“, gana — ir, uzteko ir ,,JocTaTOuHO — u%, reikia — ir ,ayxKHO — u“ m gp.). Tlourm Bcergda Take CHHTAaKCHKO-JIeKCHyeckHe COueTaHHA ABJIAIOTCA HerpaMMaTHKasH30BaHHbIMU. K co1o3aM TATOTeIOT TOAbKO COueTAaHUA C ne He’ B NepBOM KOMMOHeHTe (ne tik — bet ir ,,He TObKO— HO Hu“, ne — ir ,,He — u‘‘, ne — bet He — HO“ H Ap.). OHaKo WB TaKHX CO“eTAaHHAX ovlee TECHAA CBA3b OTMCUACTCA TOJIBKO B TEX CYYaAX, KOTa YHOMAHYTHIE COBRA CTOAT pH OMHOPOAHBIX 4eHax MpeAoxKeHHA. B cuo2KHOCOUMHEHHOM MpeAoxKeHMM, KOTWa YaCTHIBI MODMULMpYIOT TOAbKO OMpeAeeHHbIe C/IOBa, a COIS CBA3bIBaeT I[e/Ible KOMMOHEHTHI, ellé JOBOJIbBHO YETKO pasrpaHHUMBalOTCA OTAeJIbHbIe ebyHKuHH COB, XapakTepH3YIOULMXCA CHHTAKCHKO-JIeKCHYCCKUMH OTHOUIEHHAMH,