Naujasis „Rusų–lietuvių kalbų žodynas“

mines vietovardžių lytis, jo darbas būtų buvęs kur kas kompaktiškesnis ir pre- ciziškesnis. Atskiri poskyriai ir skirsniai, suprantama, būtų gavę visai kitą pavidalą. Iš kitų smulkesnių trūkumėlių ir netikslumų galima nurodyti pasitaikančias abejotinas etimologijas, ypač tais atvejais, kai priesaginis oikonimas vedamas tie- siog iš bendrinio žodžio. Pavyzdžiui, iš slaviškos kilmės bendrinių žodžių pdpas, patasas (< vok. Pottasch), randas (<lenk. rząd „valdžia, valdyba...“), sabalas, tūboras, važnyčia vedami vietų vardai Papiškės, Papiškiai (p. 55), Patūšinė (J. Princo netiksliai rašoma Patašynė), Patūšiškės, Patūšiškė (p. 55), Randiškė (p. 55), Sa- bališkėnai, Sabališkės (p. 56), Tabarai, Tabarauskai (p. 56), Vazniškiai (Gudeliai; J. Princo netiksliai — Važniškiai), Vazniškiai (Liudvinavas; p. 57) iš tiesų yra prie- sagos -išk- vediniai iš asmenvardžių Papas, Patūšius, Randis, Sabalys, Taba- ras, Tabarauskas, Vaznis, Vaznys, Vaznius. Kitas reikalas, kad dalis šių asmen- vardžių gali būti slaviškos kilmės. Kaimo vardas Demeniškiai (p. 44) vestinas ne iš rusų ĮJleMban ar lenk. Domi- nik, o iš liet. ežero vardo Dėmenas. Vietovardžiai Pakuonis (lenk. Pokojnie) ir Salūperaugis (lenk. Salopirogi) yra aiškūs substitucijos (Deutung) pavyzdžiai, bet autorius juos mini tik galūnių sla- vinimo skyrelyje, Pasitaiko atvejų, kai lietuviškosios ir slaviškosios vietovardžio formos sugre- tinimo dar nepakanka nustatyti, kuri jų yra pirmesnė. Antai, autorius, kalbėdamas apie priesagų ir galūnių pasikeitimus, teigia, kad vietovardžių Alšėnai (p. 65, 126; Garliava), Barsūkai (p. 164; Liudvinavas), Bundériai (p. 166; Alytus) lenkiškosios formos Olszany, Borsuki, Bondary esančios pirmesnės, o jų lietuviškieji atitikme- nys esą perdirbiniai iš lenkų. Tačiau toks tvirtinimas reikalingas įrodymų, tiksliau, reikalinga vietovardžio istorija. Juk, sakysim, vietovardis Barsūkai gali būti susidaręs vėliau, negu į lietuvių kalbą atėjo bendrinis žodis barsūkas. Vadinasi, jis gali bū- ti kilęs iš lietuvių kalbos žodžio (skolinio) barsūkas. Tuomet lenkiškoji vietovardžio galūnė -i tebus tik lietuviškosios -ai atitikmuo, bet ne atvirkščiai, kaip teigia J. Princas. : Knygos gale autorius pridėjo buvusios Suvalkų gubernijos žemėlapį. Tai labai reikalingas priedas, tačiau žemėlapio vietovardžių galėjo būti duotos ir lietuvis- kosios lytys, bent jau pačių lietuviškiausių vietų vardų. Pasitaiko vienas kitas citavimo netikslumas, pavyzdžiui: L. 23, p. | yra Likiš- kėlio, o J. Princas duoda Likiškėliai; Sabeliškeniai (tiksli forma yra Sabaliskénai) yra L. 23, p. 2,0 ne p. 1; Jokūboniai — L. 23, p. 281, o ne p. 218. A. Vanagas NAUJASIS ,,RUSU-LIETUVIU KALBŲ ŽODYNAS“ Rusų-lietuvių kalbų žodynas. Sudarytas, panaudojant spausdintą ir rankraštinę medžiagą, kurią surinko J. Baronas. Paruošė V. Baronas ir V. Galinis. Redagavo A-H prof. B. Larinas, K-H ir T-§ J. Macaitis (ats. red.), O-C K. Musteikis. „Mintis“, Vilnius, 1967 (I d. 569 p., II d. 622 p.). Žinomas pedagogas ir leksikografas J. Baronas (1873—1952) savo ,,Rusy- lietuvių žodyną“ išleido 1924 m. Antroji jo žodyno laida, žymiai papildyta ir pa- 200 taisyta, išėjo 1933 m!. Šio žodyno ir paliktos gausios rankraštinės medžiagos pa- grindu paruoštas naujas žodynas, kurį sudaro du didžiuliai tomai —apie 200 aut. lankų. Žodynas apima per 75.000 žodžių. Tokio plataus rusų-lietuvių kalbų žo- dyno lig šiol neturėjome. Žodyno sudarytojų gerai padaryta, panaudojus spausdintą ir rankraštinę J. Ba- rono žodyninę medžiagą. Šis žodynininkas, kaip žinoma, yra išvaręs gana gilią vagą lietuvių leksikografijoje. Jo „Rusų-lietuvių Žodynas“ yra labai turtingas — jame gausu ne tik liaudies šnekamosios kalbos ir įvairių raštų žodžių, bet ir jo paties vykusiai pasidarytų naujadarų. Per J. Barono žodyną į lietuvių literatūrinę kalbą įėjo tokie dabar žinomi žodžiai, kaip: apžavai, gaisravietė, gembinė, links- muolis, niekalas (brokas), niršulys, niršus, nuoraudis, nuožvalgus, pastriūbomis, pa- šnekovas ir kt. Naujasis žodynas, nors ir sudarytas J. Barono žodyno pagrindu, tačiau maža kuo tėra panašus į jį, jei nebent Zodyninés medžiagos turtingumu. Tiek savo apim- timi, tiek žodžių atranka ir jų leksikografiniu apdorojimu —tai naujas žodynas, sudarytas pagal tarybinės leksikografijos principus. Į jį visų pirma įeina dabarti- nės rusų literatūrinės kalbos žodžiai, bet griežtai nevengta ir naujesnėje rusų lite- ratūroje dažniau pasitaikančių tarmybių, taip pat pasenusių žodžių. Žodyne duota nemaža mokslo ir technikos terminų. Prie rusų kalbos žodžių, reikalui esant, pa- teikiama jų vartojimo charakteristika — nurodoma, kuriai kalbos sričiai jie priklau- so, koks jų!'stilistinis atspalvis. Žodžiai smulkiai skirstomi reikšmėmis ir iliustruojami jų vartojimo pavyzdžiais. Po to už tam tikro ženklo (rombo) pateikiama nema- ža kūrybiškai į lietuvių kalbą išverstų priežodžių, patarlių, frazeologinių žodžių junginių. Štai keletas jų: epėm rar no nucannomy — meluoja išsijuosęs; Oytinas eon08ytuKa — padauža, pramušitgalvis, narsuolis; dame eurma — pasprukti; Oéuieeo da enuao — pigią mėsą šunys ėda; monuamo 6 mpanouxy — laikyti prikąstą liežuvį, neprasitarti, ko nereikia; He ckocumo 201086 — galą gauti, nusisukti sprandą; oHnu dpye dpyea cmosamb — abu labu tokiu, abu vieno galo; nocae yocura 2opuuya — Sauks- tai popiet; nyeanas 60poka u Kycma GoumcAa — nušutęs karštu ir šalta pučia; cOe- Aamo U3 myxu cAoKa— iš adatos vežimą priskaldyti ir kt. Žodynas daugeliu atžvilgių sudarytas pagirtinai. Tačiau kaip kiekviename di- deliame darbe, taip ir šiame, pasitaiko vienas kitas netikslumas ar netobulum as. Nurodysime keletą mūsų pastebėtų mažmožių. 1. Žodžiai į lietuvių kalbą verčiami gausiais sinonimais (leksiniais, darybiniais, morfologiniais), pvz.: Apoxb — drebulys, virpulys, virpesys, virpčiojimas, drebėjimas, kratulys, šiurpulys, šiurpas, žvarbis; krūpulys; pyGwnma — 1. vézdas, pagalys, brūklys, strypas, strampas, kuoka... 2. vėpla, vėplys, baslys, mulkis, kvailys, dulbis, stuobr ys, kiauladūra. Gana daug prasminių ir stilistinių sinonimų randame kone prie kie k- vieno platesnės reikšmės žodžio. Gausus sinonimų vartojimas, be abejo, yra teigia- ma žodyno ypatybė, nes ne visada galima vienos kalbos žodžiui atrasti tikslų ir tik vieną kitos kalbos atitikmenį, Viename kontekste gali labiau tikti vienas atitik- muo, kitame — kitas. Tačiau, iš kitos pusės, per gausus sinonimų, o kartais ir ne sinonimų, o gana nutolusios reikšmės žodžių pateikimas vienam kitos kalbos * Naujojo (1967 m.) žodyno pratarmėje ir leksikografinių šaltinių sąraše netiksliai nuro- doma, kad antrasis leidimas buvęs išleistas 1932 m. Iš tikrųjų, antrojo leidimo paskutiniame puslapyje, tuojau po žodyno teksto, išspausdinta data — 1933 m. vasario 7 d. Tą dieną, matyt, Zo- dynas buvo baigtas spausdinti. 1933 m. datą nurodo ir „Mažoji lietuviška tarybinė enciklopedija“. 201 žodžiui išversti, — kliudo jį suprasti reikiama reikšme. Imkim, pavyzdžiui, šio žodyno žodį ryaska, kuris į lietuvių kalbą verčiamas šiais atitikmenimis: dyki- nėtojas, bastūnas, šlaitas; padauža, pludungis, ūžautojas, ūžikas, puotautojas, lėbautojas, girtuoklis; Hounol eyaska — naktikovis, pabalda, naktibalda, kilda- šas. Kaip matome, čia vienam rusiškam žodžiui pateikti gana skirtingos reikšmės lietuviški atitikmenys. Rusų kalbos žodynai žodį eyasxa aiškina taip: ,,TOT, KTO NpasjJHO H pa3ryJibHo MKHBET“%; , TOT, KTO JIIOGHT TYJISITb“*, Jei pirmieji trys žodžiai (dykinėtojas, bastūnas, šlaitas) daugiau ar mažiau išreiškia žodžio eynara turinį, tai padauža — labiau atitinka rusų nocesa, pludungis — eemperux, ūžautojas, ūžikas, puotautojas, lėbautojas — Kymuaa, girtuoklis — neanuya; nak- tikovis (=naktikovas?) — retas tarminis žodis, reiškiantis naktibalda. Visiškai nesuprantamas ir nežinia, iš kur paimtas kildašas (akad. „Lietuvių kalbos žo- dyno“ V t. jis neįrašytas). Žodis Ganga („Conbnioh TSKĖJILIŪ MOOT) į lietuvių kalbą verčiamas — kū- jis, kuoka, vézdas. Bet tai skirtingos reikšmės žodžiai: kūjis — geležinis įrankis, o kuoka, vėzdas — mediniai įrankiai ir labiau atitinka rusų kalbos žodį JdyO6una. Gor — dievas, dievaitis; stabas. Vargu, ar reikalingas čia stabas (rus. udoa, ucmyKan). neryx — gaidys, skétronas. Iš tikrųjų, skėtronas, kaip ir kakarikonas, tėra gai- džio prievardis, o ne nominatyvinės reikšmės sinonimas. 2. Kai kurie rusų kalbos žodžiai į lietuvių kalbą verčiami retais, nesupranta- mais J. Barono ar kitų autorių pasidarytais ZodZiais, pvz.: Ope3sryn — dygeklis (J. Barono žodyno II 1. būvo dyguoklis), neapsiviežėlis, išvingėlis, magašius, šleikš- tuolis. Neaišku, iš kur paimti žodžiai dygeklis ir magašius, jų akad. , Lietuviu kal- bos žodyne“ nerandame. Žodžiui 6yxr duodami šie atitikmenys: ryšulys, gniutulas, gezulas, kypa. Vie- toje žodžio gezulas geriau buvo vartoti kezulas. Žodžiui kypa „Lietuvių kalbos žodyne“ duodama ,kriivos, virtinės“ reikšmė, o ne ,rySulio®. GypeBaJi verčiamas: vėtralauža, vėjalauža, griaumedis, išvartos, lūžtvė, sankry- tos, išlaužos, išgulos, lūžtis, kirma, griaumenys. Žodis kirma užfiksuotas tik šiame žodyne. Šalia plačiai žinomos lūžtvės, reta lūžtis darosi nebereikalinga. Tur būt, iš A. Juškos žodyno į šį žodyną perėjo tokie reti žodžiai, kaip byjus „baimė“ (601345), blizgas „blizgė“ (6recna), dyksmiltė ,Jakusis smėlys“ (cbiny- 4uti necox), dotalas, dotas „dovana“ (nodapok), ritis „rūsys“ (noepeb). Vien J. Barono ir šiame žodyne vartojami žodžiai: girdyklas „,gėralas“ (noiino), spiegura „krėnelė, krėna“ (naena), blastūnas „jintrigantas“ (uxmpuearnm), gamus „produktyvus, vaisingas“ (npous3eodumehoHblii), nuogapustys „Jakusis smėlynas“ (coinyuue necku), gydvietė „kurortas“ (kypopm), geltymas „trynys“ (cenrmox), sėdis „seansas“ (ceanc), plikšys „šikšnosparnis“ (Aemysdan Moltuo). Atrodo, kad žodynas visiškai galėjo be jų išsiversti. 3. Pratarmėje autoriai pažymi, kad, pateikdami rusiškų žodžių reikšmes, jie nevengia ,,iSimtinais atvejais net plačiau vartojamų svetimybiy®“. Prie tokių ,,iSimti- 2 Žr. CnoBapb pycckoro s3biKa. Cocrasutesn C. H. Oxeros, ag. 4-oe, M., 1960. 3 CnoBapb pycckoro s3bika. Coct. HucruryroM sisbikosnanua Akageduno Hayk CCCP, T. I, M., 1957. 4 Žr. S. I. Ožegovo žodyną, 202 nų“ atvejų galima būtų priskirti žodžius bliūdas (621000), balana (Ayuuna), bizūnas (Kamua), karčiama (Kopuma), rėčka (6ades), gryčia (usba) ir kt., bet vargu ar reikalin- gi žodynui tokie germanizmai, kaip antai: ronas „,rąstas, sienojas“ (6peexo), span- gis „rėčka, kubilėlis“ (6ades), šnapsas „degtinė“ (tunanc), tynė „vonia“ (eanna). Kai kurie žodyne vartojami žodžiai dabar nebeteikiami literatūrinei kalbai, pvz.: atmirti „mirti, išnykti, liautis egzistavus“ (ommepemo), rašytojinis „rašytojų“ (nucamenockuti), chuliganyti „chuliganiškai elgtis“ (xyaueanume), kinietis „Kki- nas“ (kymaey). 4. Žodyne pateikiama nemaža įvairių mokslo sričių terminų. Dauguma jų vy- kusiai vartojami ir verčiami į lietuvių kalbą. Vis dėlto pasitaiko ir terminologinių netikslumų, nevienodumų. Žodyne nevienodai rašomi kai kurie sudėtiniai tikri- niai pavadinimai, pvz.: Gegužės pirmoji (str. maéexka, mai, uecmeue ir Gegužės Pirmoji (str. nepeomaii, nepeomaitickui, npeOmaitickuii); Paukščių takas (str. mMAe4- Holi, nymo*“), bet Raudonasis Kryžius (str. Kpecm). Reikėtų laikytis ,,Lietuviy kalbos gramatikos“ ir minėtų bei kitų panašių sudėtinių pavadinimų antruosius dėmenis rašyti didžiąja raide. Straipsnyje 2epouHs rašoma motina didvyrė, o straips- nyje Mambo tas pats Žodžių junginys — motina-didvyrė. Brūkšnelis šiuo atveju ne- reikalingas. Straipsnyje sasy rašoma vaistinis smidras (Asparagus offic.), o straips- nyje cnapoca—smydras (Asparagus). Rekomenduotina laikytis ,,Dabartinés lietu- viy kalbos žodyno“ ir rašyti smydras. Taip pat reikėtų rašyti ne pokelinis tabakas (str. naueunoiii), bet pakelinis tabakas. Pasitaiko ir terminų kirčiavimo nevienodu- mu, pvz.: Ziovéinis (str. 3e6) ir Zioveinis (str. A66ėkoK), bylpinigiai (str. u3aOdepoaxu) ir bylpinigiai (str. cyoeGroul), vaštaka, Fulica atra (str. Kypouxa) ir vastaka, Fulica atra (str. avicyr), būlvinė saulėgrąža (str. epytwia) ir bulvinė saulėgrąža (str. 3emnanoiti), dešimtdinė trūpmena (str. Oecamoiunotii) ir dešimtainė tripmena (str. dpobs), nėndri- nė vištėlė (str. 6odanou, Kypuua) ir nendrinė vištėlė (str. KaMbuUHUK) ir pan. Žodyne taip pat galima aptikti pasenusių ir netikslių terminų. Būdingesnius jų paminėsime. Straipsnyje o6esxcupernroul randame lietuviškus atitikmenis nuriebintas, nu- riebinimas (nuriebinti vilnas, nuriebinti preparatus spiritu ir t. t.). Tai tikras nesusi- pratimas. Galima ginčytis tik dėl žodžių nuriebalinti — nuriebalinimas (plg. nu- vandeninti->nuvandeninimas, nuZievinti—>nuZievinimas ir t. t.) taisyklingumo ir jų tinkamumo apibendrintai daiktavardinio veiksmažodžio šaknimi žymimos medžia- gos pašalinimo reikšmei nusakyti®, bet šiam reikalui jokiu būdu negali būti varto- jami iš būdvardžių padaryti veiksmažodžiai ir jų daiktavardiniai abstraktai. Žodis kopeiika žodyne verčiamas lietuvišku atitikmeniu krūtininė, krūtingalis. Reikėtų arba nurodyti dvi šio rusiško termino reikšmes, arba versti tik nugarinė, kaip siūloma ,,Rusy-lietuviy kalbų politechniniame žodyne“ (Vilnius, 1959). Žodis kopeiika gyvulininkystės terminų žodynėlyje taip aiškinamas: „cnuRXas HIM nosckusnas 4acmb ceunoit norAymytuu“". Dabartinėje rusų literatūrinėje kalbo- 5 Rusiškų terminų rašybos nevienodumai šioje recenzijoje neaptariami, nors jų taip pat pa- sitaiko, pvz.: Maeuntid nymo (str. nymo) ir Maeunowd [Tyme (str. maeunoud), mne6Gedb KAuKyK (str. 2e6eds) ir aebedo-xaukys (str. Kauxkame) ir pan. 6 Plačiau apie tai Zr. „Kalbos kultūra“, 7, Vilnius, 1964, p.29. 7 DHUMKJIONIeIHYECKHT CJIOBAPL-CNPABOYHHK NO JKHBOTHOBOACTBY, M., 1960, p. 219. 203 je žodis xopetixa pirmiausia vartojamas kaip tik šia reikšme*. Vilniaus miesto firmi- nėse mėsos parduotuvėse kopeixa taip pat vadinama tik nugarine. Straipsnyje nepenad hidrotechnikos terminu siūlomas žodis perpuolis (MHO- eocmynenuamoii: nepenad — daugialaiptis perpuolis). Melioracijos specialistai rusišką terminą nepenad verčia lietuvišku slenkstis (MH020CmyneKuamoii nepenad — daugiapakopis slenkstis)?. Sriuba ceasnka žodyne lietuviškai taip ir pavadinta — selianka. Kulinarai šią sriubą jau seniai vadina lietuvišku žodžiu šiupininė. Šis pavadinimas vartojamas jau ir valgiaraščiuose. Jis daug tinkamesnis, negu aukščiau minėtas skolinys. Straipsnyje dsypyuras rašoma Jeypysnas nuna — dvirankis piūklas, o straips- nyje nuaa — nonepeunas (0sypyunas) nuna — dvitraukis piūklas. Terminas soak verčiamas jūrinis vilkas (žuvis), Anarhichas lupus, o straipsnyje 02k randa- me vilkutis, Anarhichas lupus. Straipsnyje saay nurodoma, kad sasuss Konycma — didysis Silokas, Sedum maximum, o straipsnyje Kanycma tas pats rusiškas terminas verčiamas kiškio kopūstai, Oxalis acetosella. Visi aukščiau minėti lietuviški termi- nai nepeiktini, bet tame pačiame veikale juos vis dėlto reikėjo suvienodinti. Žodyne pasitaiko nevienodai vartojamų botanikos ir zoologijos lotyniškų ter- minų. Pyz.: Jle6edo Kauxkyu—gulbé giesmininké, Cygnus cygnus (str. Ae6eJdo), bet Ae- b6edo-kaukyn — gulbė giesmininkė, Cygnus musicus (str. KAuKamo). T. Iva- nausko, M. Valiaus ir kitų ornitologų veikaluose ši gulbė vadinama Cygnus cyg- nus L. Mopckoii nee — jūrinis liūtas, Otaria Stelleri (str. zee), jūros liūtas, Otaria stelleri (str. wopckoti), bet jūrų liūtas, Phoca leonina (str. cueytu). Nesuvieno- dinti ne tik lotyniški, bet ir lietuviški atitikmenys. Ilaciokx — žvynė (pilkoji žiurkė), Rattus norvegicus, bet Kpbica — žvynė (pilkoji), Mus decumanus. T. Ivanausko, S. Maldžiūnaitės ir kitų zoologų vei- kaluose ši žiurkė lotyniškai vadinama Rattus norvegicus. Opaan — jūrinis erelis, Haliaeetus, bet mopckoū opéa — jūrų erelis, Haliastus albicilla (str. moperotii). T. Ivanausko veikaluose šis erelis lotyniš- kai vadinamas Haliačtus albicilla. Kaywa — kuosa, Colenus monedula, bet easka — kuosa, kiaukė, kovu- kas, varnelė, Coleus monedula. „Lietuvių kalbos žodyne“, taip pat T. Ivanaus- ko, S. Mastausko veikaluose kuosa — Coloeus monedula. Išvardinsime dar šios rūšies terminų pateikimo korektūros klaidas, kurios ga- li klaidinti skaitytoją ir kurių nėra prie antro tomo pridėtame pastebėtų ir patai- sytu klaidų sąraše. Pvz.: esixyxoso — muskusiné žiurkė, kurménas, Desman moschata (=Desmana moschata); 20aybs : necnoti: 201Yy06 — miškinis karve- lis Coenas (= Columba oenas arba C. oenas); KpacHbowii : KpacHoui 2yco — fla- mingas, Phoencopterus (=Phoenicopterus), plg. ¢pramureo— flamingas, Phoeni- copteri (= Phoenicopterus); C6UHKQ : MOpcKas ceuHka — jūros kiaulyté, Cla- via cobaya (=Cavia cobaya), plg. mopckol : mopckas ceuxka — jūros kiau- Iyté, Cavia cobaya; cancan — sakalas-keleivis, Falco pelegrinus (= Falco peregrinus); KOHCKULL : KOHCKUŪ waseab — arkliarūgštė, gudaZolé, Rumex hyd- 8 Zr. CnoBaps COBPEMEHHOBO pycekoro JIMTEpaTyHHOTo siswika, T. 5, M., 1956. ? Žr. J. Čeičys, Melioracijos terminų žodynas, Vilnius 1960, p. 154, 204 rolopathum (= Rumex hydrolapathum), plg. uųaeenb : KoHcKull wasess — ilgalapé rūgštynė, gudažolė, Rumex hydrolapathum; rononasnka — čivylis, kana- piné, čeklelė, Acanthis (Carduelis) canabina (= Acanthis cannabina), plg. penoaos — čivylis, Acanthis cannabina. 5. Ir rusiški, ir lietuviški žodžiai sukirčiuoti, išskyrus rašomus kursyvu. Kir- čiuojant lietuviškus žodžius, stengiamasi nenutolti nuo įsigalėjusių literatūrinėje kalboje kirčiavimo taisyklių, nors jos dar ne visur yra tvirtos. Senasis J. Barono žodynas šiuo atžvilgiu buvo itin ydingas. Daugelis žodžių buvo kirčiuojami pa- gal rytiečių tarmę, kurios atstovas buvo pats autorius. Ypač nevykusiai buvo kirčiuo- jami tarptautiniai žodžiai. Šių klaidų naujajame žodyne nebėra. Pastebėta labai nedaug kirčiavimo klaidų: besiilsintis (=besiilsintis) — str. omdbixarowmjui, karaliūnas (=karaliūnas) —xoponeeus, liūnas (=liūnas) — mps- cuna, nenudžiūvo (=nenudžiūvo) — str. Moaoko, septynmetis (=septynmetis) — cemunemue, šiūdra (=šindra) — 6ymepask. Prie žodžio Eepona duodami du kirčiavimo variantai — Europa ir Europa, nors kiti panašūs žodžiai kirčiuojami vienaip: Bona, Roma, Onega. Tuo žodyno sudarytojai, matyt, norėjo parodyti nau- ją tos rūšies žodžių kirčiavimo polinkį, bet vargu ar pateisinama. K. Gaivenis ir A. Lyberis