scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

1598 m. Merkelio Petkevičiaus Katekizmo leksika

J. Kruopas

Full text

DE LA LEXICOLOGÍA Y LEXICOGRAFÍA LITUANAS ACADEMIA DE CIENCIAS DE LA RSS DE LITUANIA 1598 m. DE MERKELIS DE PETKEVIČIUS DEL CATECISMO LÉXICO J. KRUOPAS Son muy importantes para la filología lituana los escasos monumena. tos escritos del siglo XVI — M. los J. escritos M. de ir Mažvydas, Bretkūnas, Daukša y otros. Proporcionan abundante material para esclarecer la formación de la lengua literaria ir lituana y, en general, la historia de la lengua. Por lo tanto, una jų investigación exhaustiva iš constituye una de las tareas más actuales de la lingüística lituana. Es especialmente importante investigar el léxico de los escritos antiguos, que constituye una fuente significativa ir para la lexicografía y la lexicología lituanas. En primer lugar, es necesario elaborar índices de palabras de obras individuales que se utilicen plenamente para el gran «Diccionario de la ir lengua tų lituana» y puedan sentar las bases de un diccionario histórico de la lengua lituana. Ya se están preparando M. de Mažvydas ir M. Diccionarios de los escritos de Daukša. Se ha publicado el índice de palabras del Nuevo Testamento de Chilinskis. Se ha prestado atención į 1598 m. M. de Petkevičius el Catecismo (en adelante — PK), como el primer į monumento de la literatura escrita reformada de Lituania, de importancia para la ciencia de la lengua lituana. 1952 m. se elaboró un pequeño PK diccionario que abarca aproximadamente palabras, 2.300 que ahora se publica aquí para que puedan utilizarlo los investigadores y lexicógrafos del léxico de la lengua lituana. ir Be del pequeño diccionario, ofrecienPK do algunas observaciones ir sobre el carácter, el alcance, la composición del léxico, etc. I. PK pequeño diccionario En el pequeño diccionario se procura destacar los significados principales de las palabras, las formas más característicair s, las variantes, etc. Al final del artículo lexicográfico, entre paréntesis se indica con cifras cuántas veces se ha empleado la palabra. Como palabras lema aparecen: los nominativos de los nombres y pronombres, y ir los infinitivos de los verbos. o — Si en el texto no se encontraron formas de nominativo o de infinitivo, estas fueron reconstruidas. Los adjetivos, verbos, participios y adverbios se presentan con la negación ir junto a las su formas no, por ne ejemplo: atboti be (pol.) «prestar atención, o mirar»: wienok asz ant to nodboiu 59,25—26 (I. niedbam 59,26); neadboiem 164,13; nodboiem 164, 20(3); || compárese. dar ejemplo. Las definiciones de los significados habituales ir de la palabra generalmente no se explican mediante sinónimos, ir po se indica uno u otro caso de uso de la palabra del to lema (con una breve oración o ar sintagma; o varios, si no ayudan be a determinar el significado de la palabra). A menudo, junto po con la oración o el sintagma, se proporcionan algunas otras formas aisladas más ir características, que pueden ser necesarias para la gramática histórica y otras investigaciones. P. ej.: aklybė: Ir impuolem ing didę aklibę 120,2/1/; akis: tawo akis iszwis 6* 83 79,22; akia 46,16; akimis 15,23... (37); premiar: apdowanot 38,20; abdowanot 29,15; apdovanoia 38,14; abdowanoio 166,20 (4). Solo se explica con otras palabras, distinguidas por comillas, el significado de algunos préstamos, calcos, palabras más raras y palabras empleadas con un significado inusual para nosotros, por ejemplo: akrutnykas (pol.) «Žžiauruolis, tironas»: akrutnikams 143,5 (I. okrutnikom 143,5) (1); apsiieSkoti (calco) «apsigauti»: ant kurios wisi stowedami nopsiieszka 243, 8 —9 (I. oszukuią sig 243,9) (1); atpentui «vėl, atgal»: ne norekim griekosn griszti atpentuy 127,3(1). Junto a las palabras y los significados poco claros se coloca un signo de interrogación. Para determinar y precisar el significado de las palabras lituanas, en algunos casos se ofrecen equivalentes polacos, tomados del texto polaco del PK. Las palabras lema se presentan en la lengua escrita actual. Solo los dialectalismos fonéticos y de formación de palabras del PK más evidentes y establecidos como posibles (son muy pocos) se han dejado sin modificar en las palabras lema, por ejemplo: aplaisti (=apleisti), ataiti (=ateiti), apidovanoti (=apdovoti), garba (=garbė). Esto se hizo con el fin de que fuera más fácil encontrar las palabras del PK escritas dialectalmente. Para que el lector menos experimentado del PK pudiera encontrar más rápida y fácilmente en el glosario alguna palabra escrita no conforme a la ortografía actual (por ejemplo: abdowanot, adgimtumbey, dektu, žiame), dicha palabra se presenta como lema en ortografía petkevičiana y se indica (véase) dónde debe buscarse, por ejemplo: gialbet, giama, giaras, giarkit... Véanse gelbėti, gimti, geras, gerti. Las oraciones, combinaciones de palabras y palabras del PK citadas están escritas con la ortografía original; solo se han sustituido los signos góticos por latinos. Los préstamos se señalan como polonismos (pol.), bielorrusismos (br.), rusismos (rus.), eslavismos (sl.), latinismos (lot.) y germanismos (ger.) según la fuente directa de la que entraron en la lengua lituana. Por ejemplo, angelas se considera un eslavismo, porque procede de los eslavos y no fue tomado directamente del griego. Para indicar la fuente de los préstamos, se recurrió a investigaciones anteriores (de K. Būga, Pr. Skardžius y otros) y actuales (de A. Sabaliauskas y otros) sobre los préstamos, a diccionarios etimológicos, etc. Cuando es difícil indicar de cuál lengua eslava (polaco, bielorruso o ruso antiguo) se tomó la palabra, el préstamo se señala como eslavismo (sl.). Cuando en lugar del préstamo el PK emplea un equivalente lituano de significado igual o cercano, este se presenta no solo por separado, sino también en el artículo del préstamo después del signo de equivalencia; también se añade la abreviatura plg. (= compárese) en los casos en que se ofrece un equivalente lituano cercano, pero no idéntico. Si el equivalente lituano se ha tomado de los escritos de M. Mažvydas, M. Daukša y otros, la fuente se indica mediante la abreviatura correspondiente (Mz, DK, DP, etc.). A [ab-Véase ap-: abdowanot, abgaywintoiu, abgaleti... Véase apdovanoti, apgaivintojas, apgaléti...] aba «o»: Aba ta antra 34,7; du aba tris susieys 148,2; 204,5; 228.8... (29). Se usa exclusivamente aba; arba no se encuentra. abagi «arbagi»: abagi 27,19; 48,7... Abraomas, Abromas: aba. 84 (5); duda: wisokias abeioimas butu atimtas 246,13; abeiogima 95,10... (4). dudar: neabeioiam 214,11—12; abeiotumbim 25,6; abeiokit 46,12; ne abeiodami abi: Tay abi szali 209,25... (8). dera 228,16; 229,23; compárese. ambos. Abromuy 178,14; Abplg. rahomop 194,15... (4) abrozas (pol.) «ídolo»: Nedarik sawi abroza 4,8 (I. imagen 4,8); 105,16; 109,13 (3); || compárese ídolo Hno. B I Sam 15; DP 89. absolución (lat.): absolución 206,8 (1). de ambos 110,14; 2287... (7). [adžr. — at-: adgimtumbey... véase renacer...) Adán: Adán 173,13; Adán 168,22... (5). ofrenda (pol) „sacrificio, ofrenda, don“: afiera 224,10 (I. Ofiara 244,9...); afieroy 249 22... (7); compárese con duosna ir dovana. afieravojimas (pol.) „sacrificio, donación“: afierowoima 245,14 (1); || compárese donación. ofrecer (pol.) «ofrecer, regalar»: afierawoiam afierawotas 195,20; 218,24... (4); || compárese regalar, ach jaust. : Ach 70,22; 71,7... (9). Achabas: Achabas 229,7 (1). ojo: tawo akis iszwis 79,22; akis 46,16; akimis 15,23... (37). ciego: akis atweria aktu 101,9 (1). ceguera: ir impuolem ing didę aklibe 120,2 (1). ceguera: akliste 164,18 (1); compárese. ceguera. pedregoso, adj. : pedregosa99,10; s, pl. abreviatura de gal. piedra 184,25 (2). pedregosa: o piedra de koios tawo ne Zieystu 80,8; akmeniuy 80,24 (2). akrutnykas (pol.) ,bruto, tirano”: akrutnikams 143,5 (I. cruel 143,5) (1); || cfr. monstruo. crueldad (pol.) «tiranía»: akrutniste 143,7: akrutnistems 142,20 (2). salario «remuneracióo n»: atduost alga tikrą pagal darbu kozna 66,5; 88,15... (4). aceite (esl.): alieius dg. 88,12; sustantivo aleiums 51,8 (2). į aceite (esl.) «tal árbol»: aliwos 95,17 (1). hambriento: el 88,25; hambriento para los hambrientos 101,6 (2). Aleluya: Aleluya 89,20; 90,6... (25). desmayarse: como la nieve blanquearé de mis pecados, por los cuales desfallezco 63,8 (8). altar (sl.): altar 75,24 (I. oltarze 75,24); altar 64,11 (2). amén (abreviatura de eslavo): Amén 21,13; 33,10... (44). comienzo „edad“: que desde el comienzo es de tu su padre 112,18; 114,5; 118,19 (3); cf. edad. eternamente adv. : 77,8; 84,9... (21). eternamente eterno, 28,6; -a: el eterno sg. abreviatura de «va.». amzinoy 183,15; amžinosios 1164... (102). amžius (-ias) «un largo período, vida, eternidad»: garbindami tawe wisad cia amžiuy sawame 67,5—6 (I. przez wszystek czas žywota 67, 5—6); su iuo ant amžiu bučia 2,20... (62). anas, ana, ansai, -a: 1) «él»: ans anis 65,10; 35,8; 51,14...; 2) «anas»: pronombre. abr. ana 94,20; 116,22... (103). anas se usa principalmente con el significado de «él». ángel (esl.): Angelay 152,15; plural ki. Ángelu 152,15... .(3). ángel (ac.): ángel 36,13; 39,25... (3). carbón: pl. s. carbón 90,17 (1). ángel (esl.): Anielas 152,21; 85,19... (11). ángel (esl.): Ángel 166,7; Ángels 178,20 ... (8). temprano adv. : se levanta temprano 15,8; 19,14... (4). estrecho: Anksztu kielu pereyti wisus nepriete- | lius 143,23—24 (1). en, sobre: Esta preposición su se usa con genitivo para a) expresar: lugar (¿traducción?): kursai est ant dangaus auksztai 4,9—10 (I. na cielo 4,9); En la primera toblicios ira kieturi prisakimai 6,3—4 (I. Na primero 6,3)...; b) al tiempo (trad.): o amor por su él a través de los siglos será 2,20 (I. na los siglos 2,20); hasta ese día estar ir siempre nuestros 32.14 (I. na ese día 32,14)...; c) direcciones: Todos los objetos te muestran 35,3 (I. na esto 35,3); Habla to sobre el alma santa 242.4 (I. Nad to 242.4); €) a la oposición: Así ahora se han reunido contra mí todas las desgracias 59,23...; d) para el propósito (trad.): giwent galetumbim ant garbes warda tawa 32,18 (I. ku consuelo 32,18)...: e) modo (trad.): ant pawaikslo io sutwartas 2,13—14 (I. na iego wyobraženie 2,13); f) para la superioridad: Pone ant Señor 41,6; o sobre todos los dioses El rey es muy poderoso 81,6...; ... (367). A veces se (9) usa con las formas su mane, tave, save: tritura los dientes de los pecadores que rechinan contra mí 45,5—6; 45,15; 53,26; 102,24; 193,17; 237.6. Sobre el mandamien- (106,1; 109,1) to hay que mantenerlo ti con errores de corrección (=prisakima= prisakymo); cf. los encabezados de las páginas siguientes. anta „ant“: Su para indicar el ir lugar con genitivo, etc. marcar: anta 49,3; 50,21; 99,22; 107,11; 115,5; 149,15; 160,10; 162,2; 171,27; 180,18; 182,19 (11). En algunos lugares ant y anta ir se usan alternativamente en la misma página (49,17 ir 49,3; 107,11 ir etc. ). antai adv. : tay Ir antay ka kalba Jonas 249,26 (1). anticristo (esl.): anticristo 133,9 (I. Anticris133,9...); 133,26... (3). to segundo, -a: Segundo 105,16; segunda 72,8; segundo 106,17... (29). apóstol (esl.): Apasztalas 2453: Apasztafay 195.6... (103). 85 apbiaurinti (=apibiaurinti): uno. véase. afeo 62,22 (1). limpieza (esl.) ,,limpieza®: apčistimop 193,25 (1): || compárese con embellecimiento. limpiar (esl.) „limpiar, hacer inocente“: apčistiti 128,26; sing. va. apcistitas 63,6: 193,14.. (5); || comp. apgražinti. apdovanoti: apdowanot apdowanoie 38,20; 29, 15; 38,14; 166,20 (4); comp. apidovanoti. apé «acerca de»: 1) con acusativo se dice generalmente aquello sobre lo que se piensa, se habla, se enseña, se pide, se cuida, etc., p. ej.: bat ape mus rupinas 38,13 —14; ape Sawe swieciie 244, 11 —12; 203,20; 220,19; 237, 21; 243,18..; calcos: ape ka prasisit 179,4 (L.ocz prosi¢ 179,3); 23.4...; 2) 166,1; 167,1; 168,1 y 169,1 (en todas partes en los encabezamientos) ape con genitivo debe considerarse errores de imprenta, pues en todos los demás casos (p. ej.: 105,1; 165,1) en casos semejantes se emplea ape con acusativo. apeka (esl.) «tutela»: cuidado 223,25 (I. cuidado 223,26) (1); || compárese tutor. guardián (esl.) «tutor»: s. en. apekunu 65,11; dg. quien. apekunu 228,13 (l. opiekunow 228,14) (2); || compárese supervisor. rodear: Rodearé la casa del Señor con gran alegría 52,5 (1). reanimador „reanimador“: sg. en. abgaywintoiu (I. ožywičielem 18,27) (1). idear «vencer»: abgaleti al malvado demonio 19,24; abgaletas 68,21 (2); cf. apigaléti. defensor: turi abgineia tikrą 57,15; abgineiu cf. 31,19...(10); apigynéjas. defensa: ing O apgynima tikray io pasiduoti abginima abginimu 141,8; apginti 30,22; «proteger»: 38,22...(4). apginti 90,12 ir abgint 39,4; 3.ª pers. adornado 36,5...(4). embellecimiento ,,limpieza®: vn. ga. embellecimiento 30,15 (2). embellecer „limpiar“: ir krauieys sawa apgrazinay 129,8; (I. oczyséil); apgrazincia 181,22...(3); compárese apigraZinti. apgrezti «nugręžti, nukreipti»: ant garbos szwenta warda apgreszti io apgrez 18,7; te 33,16 (3); compárese. apsigrezti. apidovanoti: (=apdovanoti): apidowanoio 8,22; apidowanoiey 30,19 (2); compárese. premiados. buscar (trad.) «engañar»: apieszkoiau 248,15; apieszkotas 244,21 (I. engañado 244,18) (2); || compárese. desesperarse. vencer (=vencer): apigaleia 100,11 (1); compárese lamentar. defensor de los 86 defensores (=defensor- ): vn. en. apigineiu 100,6 compárese. (1); defensor. purificar (=limpiar), “purificar- ”: apigraZina 8,23; 83, 22 (2); compárese. apgraZinti. abarcar (-abarcar): y las tinieblas de este mundo me envolvieron 78,16—17 (1). burla (=burla) ,,burla“: dg. ga. burlas 60,14; 161,3 (2); cf. burla. abandono (=abandono): „dejar en paz“: nuog wisu o aplaydima kurie mane persekioia / 100,8—9 (1). recortar: appipiauste 159,2 (1); cf. appiaustyti. apireikšti (=apreikšti) «declarar»: apireyszki 175,13; apireyszkia 177,20...(3); cf. apreikšti, apirieti (=aprieti) «insultar» neteysum liežuviu mane apirieie : ir 86,21 (1). apisakyti (=apsakyti) «declarar, describir»; per prarakus apisakie 178,16 (1). apišviesti: (=apšviesti) Apiszwietęs szwiesibe weydo szwento tawo 68,4 (1); cf. iluminar. apiveizdėti: (=apveizdėti) wisu metu mus apweyzdi apiweyzdedams 16,10; 153,24 (2); cf. apveizdėti. decepcionar (=apvilti): o kunigus apiwile 166,23 (1). ceguera ,apakimas“: o žmoniu apiakime 115,18 (1). apjakti „apakti“: apiakes grieku akliste 164, 18(1). burla ,,burla“: m. gen. burla 142, 23 (1); cf. apijuokas. burlarse: apiuokie apkesti: kurie manes 69,23; 139,14 (2). neapkiencya bautismo 46,7 (2). (sl): apkriksztimu 202,1 (1). bautizar (sl.): apkriksztitas 171,12; apkriksztitumbim rociar 192,17...(5). (=abandonar): 1) „dejar — abandonado“: bat tu méanes ne aplaydey 69,13—14; noplaist 237,23; nopilaysi 141,3; 141,15; aplaydes 72,7; aplaystas 77,16; 132,20...; 2) „permitka ir hacer algo, dejar algo a ko alguien“: ne norek musu giems duoti ir hanbit apfaysti 142,20—22. (I. hanbi¢ dopuszczad)... (16). visitar (=adelantar) „pasar de largo, no tocar“: teywayniste... io noplanks 200, 19-20 (I. no pasa 200,20) (1). alrededor, prep. que se sientan alrededor de la mesa 94,12 (1). aplnptas, 133,17: impreso erróneamente; debe ser aptuptas (I. zlupione 133,17). intercambiar: toda la verdad apmayne apmazgojimas: 133,12 (1). ese lavado, mediante el bautismo, apmazgoima apmazgoti: apmazgot 193,9; apmazgotame 181,19 (2). 4,16; nopmazgocia apmulnay 251,21; 200,16; 181,21...(10). «falsamente», adv. : golpe. waykiaus sulauks sawo sukulima. / Hija Babilona ne apmulnay 99,3 (I. no erróneamente 99,3) (1). circuncidar: (=circuncidar): Id a cada niño al octavo día circuncidarlo, describir: nos lo describió 158-9, 27—2 (1). Pablo el santo ka 215,5 (1). apreikSti «expresar, comunicar»: apreikszti 155,11; apreykszta 99,20...(7); cf. apireiksti. apreiSkimas (trad.) «aparición»: apreyszkime 178,24 (l. ziawieniu 178,24) (1). aprijimas ,,atracón*“: vn. ga. recibe 1494 (I. obzarstwa 149,3) (1). aprinkti „elegir“: kursay wieta aprinkay 95,24 (1. obrales 95,24); dg. va. aprinkti 186,19...(4). proteger: teykis tat patsay absaugot absaugotas 36,20; apsaugotojas: 57,19...(3). vn. en. poseídos 57,17 (1) por los protectores: 1) „sentarse“: sentarse alrededor de la mesa 94e 12; 2) „abarcar“: el Anticristo abarca 133; 9—10 (2). inundar „abarcar“: sawo baysibe wisus mus apseme apsigreZti: 143,18 (1). 1) „convertirse“ (vert.): tuoiaus ir apsigreZzia ing dulkies 35,10 (I. obroca sie 35,10); 2) ,dirigirse“ (vert.): para que todos nuestros trabajos se orienten hacia la gloria 227, 22 (I. obracaly 227,22); 3) ,volverse“: El ministro se volverá hacia la gente 218,18— 19 (I. habiendo 218,18); 63,20...(4). engañado (trad.) «engañarse- »: en la que todos, al estar de pie, se engañan 243,89 (I. engaña 2439) (1). asumir «aceptar»: asumidlos, los que os habéis 199.9 (1). ataviado, glotón: etc. etc. me visto, 208,27 (1). vestirse «engalanarse- »: se engalanó 195,8 (1). renuncia (trad.) «declaración»: de la renuncia 206,10 (I. opowiadania 206,10) (1). renunciar (trad.) «confesar- »: quienes no renuncian 209,18 (I. que no se declaran 209,18) (1); compárese confesar. dar un paseo (trad.) „comportarse“: apsiwayksciot 114,19 (I. comportar114,20); se nopsiwayksciotumbei 250,23 (I. no celebró 250,24) (2); cf. recorrer; || cf. comportarse DK 41. apslėpti «ocultar»: noreiau apslept piktibiu 56,18 (1). apstatyti: apstatik wisad anielays 20,12 (1). apsūdyti (br.) «condenar»: vn. va. absuditas 61,18 (1). dificultar; ney wel apsunkinkim sirdžiu musu walgimu dg. 149,6; va. dificultar 24,15...(5). iluminar (br.) «paliudyti»: paszwieéitumbim 192,19 (I. o$wiadczyli 192,19) (1); compárese liudyti. apšlėkti «apšlakstyti»: Apszleski 63,5 (I. Pokropisz 63,4) (1). iluminar: dígnate iluminar mis ojos 47,11; te iluminar 33,14... (7); cf. iluminarse. iluminación: Para que por las fauces de su /isz apszwietimo tawo/ widuri Babilona kalbetu žodi tawo apszwietima 134,8; 183,20 (I. obiasnieniu 183,20) (2). apturéti (vert.) „gauti“: apturet 9,9; malonę tawo apturesim 137,23 (1. otrzymamy 137,23); 95,19; 115,12... (13); || plg. obtener. recorrer (trad.) «Celebrar, conmemorar»: apwayksciotumbim 207,12; apwayksciotas 191,4 (2); || cf. conmemir orar, celebrar. providencia: budam tawoy apwayzdoy apveizdėjimas 143,14 (1). «providencia, tutela»: apwayzdeimą apveyzdegiman 197,12; 39,23.., (5). inspeccionar «examinar»: teikieys iszmincia apweyzdet 62,24; apveyzdek 31,17... (4); compárese mirar alrededor. vestirse «envolverse, ponerse»: kuri ant sawę per kriksztimą szwentą apwelkam conjunción 193,18 (1). ar palabra ir interrogativa: kaypa ilgay... quiero olvidar/pik ara toda la vida 47,4; 98,15 (2). desgarrar: wagas arda 72,16 (1). arpa (pol.): dg. ga. Arpa 98,5; 98,6 (I. Arfas 98,5)... (2) arcángel (abreviatura) Archanielay 150,9 (1). arklys: caballo 58,4 (1). labrar: ne seia ney aria cercano 114,14. (usado como sustantivo y como ir adjetivo): milesi artima tawo artimam kartą 6,12; Zadeia 48,21; artimoia 109,19... (18). artinti(s): artinosi velikos 159,18; o tawespi Pone artiname 183,10 (2). burro (sl.): asils asilo aš: 58,4; asz aszgi 109,6...(3). manes man 4,3; 54,2; 82,6: 53,3; 91,5 ir mani 98,20; manimp 47,6; manespi 126,13... (237); comp. asen. lágrima: nos escucha con lágrimas 71,19 (1). aden «yo»: Asien 53,22; 123,10; 148,10; 148,23 (5); comp. s. aSmas, -a «octavo»: Aszmas 106,12; aszma 158,27 (2). devolver (=entregar): devolver 249,12; devolvemos devolver con... 32,15; 150,7; (9); comp. entregar. venir (=llegar); viene 154,14 (1); comp. venir ir llegar, 87 [ataianciame 200,21 véase ataiti.] kr descanso (=reposo- ): descanso 50,19 (1); véase descanso. [corregi- -29,9 do, véase. corregir.] venir (=venir): ik kolay gis atais notaiau 216,8; notaime 121,8; ataiusi 193,25; ataianci154,4; ame dg. 200,21; ki. ataysenciuiu; recordando 173,14... (28); comp. ataeiti ir ataiti. ataivis (=ateivis): ataywiey aba pelgrimay 203,16; ataywius 221,9 (2). atajimas (=atéjimas): atagima 46,17; ataima 195,23... (3); comp. atéjimas. ataminti (=atminti): atamena 85,14; ataminta 88,2... (4); comp. recordar. responder (=contestar): respondió 181,13 (1); cf. responder. rechazar (=repeler) „rechazar“: ne rechazará 64,7 (1); cf. repeler. brote «rama que se injerta»: ataugay itaisti ing tikrą kelmą ne isciepiti ataušimas «enfriamiento»: 186,13 (1). atausima 66,18; 126,17 „ (3). enfriar «enfriar, refrescar- »: atausisiu 24,16; dg. va. atausiti 121,25; vn. va. atausięs 156,17 (I. ochtodžit 156,17) (3). ataverti (=atverti): nasrus atawers 86,20; atawerey 151,6;... (3); cf. atverti. atboti (pol.) «prestar atención, o mirar»: wienok asz ant to nodboiu 59,25—26 (I. niedbam 59,26); neadboiem 164,13; nodboiem 164,20 (3); || cf. atsiveyzdėti. atduoti (=atiduoti): atduot atduosti 106,4; atduome cf. ataduoti. ateiti: ant swieta ateyt taykies 177,15; 3 abreviatura ateyti 234,23; atsięs 180,9; atencia 220,15 (=la siguiente); 42,6; 57,11; 58,12; 80,5; 91,22; 111,8; 122,18; 138,18; 139,27; 149,10; 149,15; 151,9; 158,20; 161,20; 169,20; 177,15; 178,22; 180,2; 195,25; 217,10; 234,23 (27); cf. ataeiti ir ataiti. atėjimas: ateimas ira ketweriopas ateima 148,2; 149,12; 156,19... (11); cf. atgjimas. [aten¢ia 220,15 Véase. ir.] reanimar: Para que en vuestras dificultades él mismo os reanime, el reanimador: 179,10; del 14,18 (2). reanimador 221,7 (1). curar «reanimar»: el alma nuestra curar dg. 128,5; va. curar 131,8 (82). renacer: iž al renacer de nuevo 14,12 (1). renacer: Para que su espíritu santo reviviera, 31,7 (1). volver a la Ne vida: juntos su con él revivimos 167,2 (1). devolver «devolver, compensar- »: devuelve una fuerte ira 87,6 (1). 64,5; 3 abreviatura de «asmuo» (persona) 251,16... (8); 88 girar «volver»: gira el rostro, volverás 35,7; 63,11 (2). volver «volverse»: id hacia mí vuelve a 179,12 (1). acostar (trad.) «atidėti»: atguldit ant kito cieso 249,4 (I. odkladač 249,3); atguldinekime 82,10... (5); cf. atkelti. atilsis: Recuerda el día de descanso 108,5 (1); cf. atailsis. quitar: naudas io ateme 169,9; atimdineia 186,10; atimtumbey 130,26; atimtas 246,13 ... (10). levantar «alejar»: ne atkialk szwentosios dwasios sawo 63,16 (1). cortar «cortar»: atkirta ausi 160,13 (1). indulgencia (=perdón): troksztam grieku atlaydima 129,21 (I. odpuszcZenia 129,23...); atlaidima 113,7... (22). perdonar (=perdonar): teykis kaltiems atlaysti 168,7; notlays 191,13; atlaydziam 10,3 _ (Il. odpuszezamy 10,3); atlaystumbim 126,2 ve 563). atlankymas «visita»: atlankimą 251,5 (1). atlankyti «visitar»: atlankit 250,17; atlankisim atlankitas 92,7; atlikti 246,21...(8). «quedarse, permanecer»: sawa 110,18—19; cistatoy atlika atliks 61,26; 245,23 (3). atmainas «cambio, modificación»: Be atmayno tatay tureio but atmayną atmainyti «cambiar, 120,18; transformars128,16 (2). e»: kitas draugistes čiesas atmayna notmaynancios atmaynancuose notmainomas 232,22—23; 218,12—12; 120,20; 120,5 (5). atmainiai «de manera cambiante», adv. : ir la lengua siempre [habla] verazmente / con verdad santa 48,10—11) (I. por medio de la ilusión 48,11) (1). lavar «lavar»: no puede lavar su pecado original rechazar 198,16—17 (1). «rechazar, alejar»: Para que rechaces la iglesia malvada 134,14; rechaza 118,3; rechazado 73,9 (3). memoria «memoria, recuerdo»: glorifica en memoria mía 14,5—6; 124,18; 207,20 ... (6); cf. memoria. memoria: o gieribes wisada atmintumbit 124,16; atminti 185,24; atmink 98,23; atmindama 236,23; cf. ataminti. memoria: 1) „memoria“ (?): Jay turesi ant atminties musu wisokias piktibes 96,16 (I. bacžnošči 96,16) (1); 2) „recordación, recuerdo“ (trad.): de la memoria 222,12 (I. en memoria 222,12) (1); || cf. recuerdo. renovación: renovación 11,19 (1); cf. renovación. renovación: renovación 201,16 (1); cf. actualizar actualizar: atnaugint manimp dwasia tikrą 145,19; atnawgink 63,15; atnauginta 134,21 aes 1 LS): traer: atnesiem atnesiet 196,22; atnesztiem 198,27; atpentui «de nuevo, 193.3... (7). atrás» adv.: no norekim griekuosn atpentui griszti 127,3 (1). atpildyti «recompensar»: kietweriopay tay noriu atpildit 248,16; 3.ª pers. te atpild 248,14 (2). redentor (trad.) ,iSgelbétojas*: atpirkieia 2244 (I. odkupiciela 224.4); pelig vacuopción atpirkieiu atpirkieiaw atpirkimas (vert.): atpirkima 8,7 (I. odkupie-149,22) 252,12; (1). 143,23; 202,7. niu 8,7); 16,6... (4). redimir (vert.): atpirktumbey 151,4; vn. va atpirkes 97,9 (I. odkupi¢ 97,9...); dg. va. at. comprar; al recomprar 163,25... (11); || cf. atvaduoti, atprovymas (sl.), «desviación, orientación» vn. ki. atprowima 205,24 (1); cf. atprovyti. ; atprovyti (sl.) «dejar pasar; atlikti»: Sig dieną atprowit mumus 41,22; Tatay atprowiies 216,17 (I. odprawiwszy 216,17) (2); || compárese. atlikti DK 44, atpulti «retroceder»: wisi atpuls 53,5 (I. odpadna 53,5) (1). atrasti «encontrar»: o wieta malday atradau . 53,10; 3.ª persona. atrastu 27,6; (l. znalazł 27,5); 211,6 (3). atriSimas (vert.) «perdón de los pecados- »: atriszimas 206,5 (1); || compárese el desprendimiento. respuesta «respuesta a las preguntas»: Atsakimas 2,11; 7,24; 1994... (23). responder, «responder al que pregunta»: Atsakit 237,11; atsakia 181,19... (5); compárese atasakyti. entregarse: 1) meylingay ir langwiey turi iam atsiduot 236,9 (1); 2) ing... apweyzdeima atsiduokim 223,25; 1.ª pers. atsiduo- (2). mi 237,18 atsiekti «alcanzar»: ing Ziwata ieytu kurio atsiekęs 251,12 (1). atsigrizimas: duok meylesp atsigrizi- (1). ma 22,19 atsigrįžėti: atsigrižieti sawesp 57,24 (1). atsigrįžti: idant per tay tawęsp 250,16 (1). atsigrisztu atsilikti «quedarse, estar»: neatsiliks ne wienas 96,19 (1). descanso «descanso»: atsilseimo 173,16; 38,25 (2); cf. atilsis y atailsis. atsilséti: atsilseio diena sekma 5,6; atsilsetu atsimainyti «cambiar»: Nesang 108,19... (4). ka ane katbeia negal atsimaynit 66,2—3; Teg atsimaynay atsimuilyti (pol.),,equ69,25... (3). ivocarse; cambiar»: O meyfe tawa niekad notsimuylis priesz mane 51,10 (I. A milo$¢ twoia nieodmienna bywa 51,11); cf. muilyti; || cf. atsimainyti. atsiprovyti (esl.),,realizar, hacer»: atsiprowis 2229 (I. sig... odprawia 22209) (1); cf. atprovyti; || cf. padaryti. separarse: patis nuog draugistes atsiskiria 209,13; 204,12 (2); cf. atskirti. recuperarse «enmendarse»: Todėl atsitieskim /piktibiu perstokim 149,22 (l. się przyprawmy atsiysti: atsiusti teykies sunu 157,22; atsiustas refrescarse: atsiwasinkit manimpi 24,15; 11-12 155.9... (4). (2); cf. atausyti. atsivyzdéti «tener en cuenta»: Atsiwizdek an to atskirti: atskiriem ir ne prilaydzi136,20 (1). am Wecerosp atstoti: Walandoy smerties 208,17—18 (1). ne atstoki 37,25; 248,1; Ir ne atstosim potam nuogi žodžio, tawo 73,22 (I. I nie odstapimy 73,22) (3) apartar: mažu nuog meyles savo... notstumia 195,1—2 (1). attaisyti (=atitaisyti) (trad.) como Zemay giesmemis ataysita 8—9 (I. odprawowane 29,11) (1). attekéti (=atitekėti), «correr hacia aquí (=fluir hacia aquí), llegar» (hablando de personas): Tay ir židay iszpažino... kada miestan attekieio 166,17 (1); cf. ateiti. attolinti (=atitolinti): attolint 173,15; nottolinki 182,3; attolink 113,23; attolintas attremti 234,13... (9). (=atitremti) «apartar, eliminar»: manę nuog sawes attremt 62,23; ne attremsi 574... (3); cf. atatremti. atvaduoti, «redimir, rescatar, liberar»: kurs mus krauiu atwadawa 76,16 (1); cf. atpirkti. atvalkioti (trad.) «aplazar»: turetu atwalkiot... ant kito ¢ieso 249,3—4 (I. odwlaczaé 249.3); atwalkiodinedami atvederioti (sl.) «cenar»: atwecierioio 215,20 (I. odwiecZerzal 215,20) (1). atverti: lupas mana pats atwerti teykis 63, 25-26 (I. 81,16 (2). otworzy¢ 63,25); 101,9; atweri rankas sawa 35,6 (I. otworzysz 35,6); atatwersi atwers 115,14 (1. odewrzec 115,14); Sirdis musu silseyma 185,6 (I. naprawisz 185,6); atwertos duris 115,23 (I. otwarte 115,23) (6); cf. ataverti. 164 «atlikti»: aba ira 29, atvėsis: Laukia 89 atwesia duszia nugramzdinta auglius 103,16 (1). «cosecha» (?): duos... didibę waysiaus 116.22... imą giara auglaus 185,7—9 (I. wielkie mnostwo dobrego owocu) (1). Augustas: Augustas 153,5 (1). oro: oro 158,24; sg. instr. con oro 246,4 (2). [auksza 154,7: impreso erróneamente, debe ser aukszta; véase aukštas.) superlativo usado como sustantivo. adjetivalmente y una vez sustantivalmente (80,2); el más alto 16,8; el más alto 127,7... (7). alto adv. : en lo alto del cielo 4,9; 107,11; 132,2; altísimo 29,7; 84,12 (4). alto: |) «altura, elevación»: tesi garba... ant aukszta 155,25; 53,18; 141,16; 156,11; (4); 2) «alto, -a»: auksztosn wietosn aukštybė: karalau auksztibes 34,15; auksztibey 115,5; 66,17—18; 91,3; 122,10; 158,16 (4). dg. p. auksztibes 81,8... (4); compárese alto. aukštyniu «aukštyn», adv. ; Oh, corazones vuestros..., elevad a las alturas 218,9—10; 131,11 (2) oído: o tatay wietoy ausin kuszteima 205,27; oído 69,4... (9). aurora: 1) «resplandor del día»: auszroy 67,9; 93,7 (2); 2) «país del este»: vn. ki. corderita del alba «creyen158,19 (1). te»: nuog neprietelu ginki /mus sawo aweles 155,13—14; 36,15; 70,23; 81,15; carnero: 179,25; 209,15 (6). No doblegaste a ese Señor de los bueyes ni de los carneros 46,10 (1). corderito «señor»: awinelis 178,27; 246,7 (2). oveja: 1) «corderito»: como oveja inocente padece 112,22; (I. Baranek 112,21) (1); 2) «creyente»: alimentándonos como ovejas que el Creador teje 116,10 (1). B Babilonia: Babilona 99,3; 99,11... (6). hambre: badu giene gaiszta 114,15 (1). terminar: ia wisada baykti 183,8; 3.ª pers. bayktu 45,22; 3.ª pers. baigie 172,44 (3). miedo: baimei 239,22; bayme¢ 17,14; baymey 232,14... (12). temerosamente adv., temerosamente 240,10 (I. bogoboynie 240,11) (1). horribilidad, terror, ferocidad, tiranía* .... baysibe 212,1; baisibiu 79,15; 143,7... (10). ferocidad «brusquedad»: atlays iumus baysurustibes sawa ma 28,22 (1); cfr. horribilidad. 90 terrible, -i, «terrible, feroz...» : baysus 103,2; baysu 44,21; baisuosius 119,8; baysioy (13). ir paptatinbalsas: 1) est balsas girdetas suderan=- 178,16; ciays balsays giedokim 23,6...; 2) «melodía»: tuoiau balsu 150,4; 180,7... (23). blanco, m. -a etc. cabezas blancas 222, 6; 242,10 2). balvonas (br.) «ídolo»: vn. ki. balwona 107,10; dg. ki. balwonu 208,19; balwanu 228,26 (3); ||cf. ídolo BrB I Sam 15; DP 89. banda «rebaño de ganado»: wedi ias kaip awelas ir kaip bandą sawo 70,24 (1). barnia (-is) «disputa, riña»: vn. ga. barnia 90,22; dg. ga. barnias 141,21 ir barnis barti: baria anuos 195,7 (1). bat (=bet): pamete mane warguoli /bat tu mano ginklu esi 54,9; bat wienoki 142,16 (3). tą paduksi turim 135,25; 211,6... (3); cf. bataig. bataig (=betaig) «pero, sin embargo- »: bataig 4,25; 57,5; 181,7... (46). En algunos lugares se emplean en la misma página bat y bataig (10,6 y 10,24; 65,23 y 65,8; 91,12 y 91,7). bataiga (=betaiga): bataiga 123,18 (1); cf. bataig. bažnyčia (sl),,casa de oración; comunidad de personas creyentes“: Bazni¢ia 133,3 (I. Zbor 133,3); bažničios 162,8; bažniciey 73,13; bažnicioy 143,26... (43). be: esta preposición, usada con genitivo, tiene actualmente los significados habituales (ser, hacer, sufrir... sin algo): be wisokio sirdies abeiogima 95,10; kiente be kaltes 161,7—8; Be tawes nieko ne galim 167,14... (17). bėda: beda 140,20; 149,19; 224,23... (7). bedievis: s. m. ki. bediewia 79,10; dg. ki. bediewiu 90,20... (4). bėgti: tawęspi bekti 144,15; 113,9; 186,9 (4). bernelis «vaikelis- »: Bernelis 152,8; 95,16; bernas «vaikas»: bernus 20,11; bernay 156,13 bespiečnai (pol.) 154,22... (4). «saugiai- »: duok id bespecžnay giwentum (2). 143,12—13 (I. przespiecžnie 143,13) (1); || plg. gudriai. Belén «Belén» 153,7... (3). horribilidad «toda clase de horror»: biauribe 133,13; dg. ga. biauribes 161,3... (5). horrorizar: biaurina mokslu piktu 72,25 (1); compárese biaurétis. sentir horror: zmonems pisznomis tokias biauris 43,14; nesibiauretu 187,2 (2). horrorizarse «biaurėtis»: Patiecha vž girekus gaylintiemus /ir ieys biaurinantiemus biaurumas: 26, 16—18; 28,17 (2). apmazgot nuogi biaurumu 62,7 (1); cf. biaurus. biaurus «sucio, malo, inmoral»: biauraus biauroia 10612; biaurayseys 109,18; wei kB) 52,2 biblia: Biblios 222,7 (1). pobre, -a (esl.) «pobre, indigente®: biednas 140,10; biedna vn. in. 67,16; biednaia dg. va. biedniey cf. rico.» temer бояться к. st. deber temer a. alguien, tener miedo de algo. dur. con inf.; impers. bijosi (man) «tengo miedo (a algo)»; bijaũsi «temible»; bijùs «miedoso»; biją̃s «temeroso»; bebiją̃s «sin miedo»; bijóti «tener miedo habitualmente»; bijóti(s) «asustar(se)»; pabijóti «tener un poco de miedo»; pribijóti «asustar»; subijóti «intimidar»; užbijóti «intimidar, amedrentar»; nebijó́ti «no temer»; nebijó́ti(s) «no tener miedo»; įsibijóti «cobrar miedo»; išsįsibijóti «asustarse mucho»; bijótinas «temible»; bijótojas «persona temerosa»; bijójimas «miedo»; baimė̃ «miedo»; išgąstis «susto»; žr. baimė̃. | temer бояться 66,22; к. st. deber temer a. alguien, tener miedo de algo. dur. con inf.; impers. bijosi (man) «tengo miedo (a algo)»; bijaũsi «temible»; bijùs «miedoso»; biją̃s «temeroso»; bebiją̃s «sin miedo»; bijóti «tener miedo habitualmente»; bijóti(s) «asustar(se)»; pabijóti «tener un poco de miedo»; pribijóti «asustar»; subijóti «intimidar»; užbijóti «intimidar, amedrentar»; nebijó́ti «no temer»; nebijó́ti(s) «no tener miedo»; įsibijóti «cobrar miedo»; išsįsibijóti «asustarse mucho»; bijótinas «temible»; bijótojas «persona temerosa»; bijójimas «miedo»; baimė̃ «miedo»; išgąstis «susto»; žr. baimė̃. | temer бояться к. st. deber temer a. alguien, tener miedo de algo. dur. con inf.; impers. bijosi (man) «tengo miedo (a algo)»; bijaũsi «temible»; bijùs «miedoso»; biją̃s «temeroso»; bebiją̃s «sin miedo»; bijóti «tener miedo habitualmente»; bijóti(s) «asustar(se)»; pabijóti «tener un poco de miedo»; pribijóti «asustar»; subijóti «intimidar»; užbijóti «intimidar, amedrentar»; nebijó́ti «no temer»; nebijó́ti(s) «no tener miedo»; įsibijóti «cobrar miedo»; išsįsibijóti «asustarse mucho»; bijótinas «temible»; bijótojas «persona temerosa»; bijójimas «miedo»; baimė̃ «miedo»; išgąstis «susto»; žr. baimė̃. | temer бояться к. st. deber temer a. alguien, tener miedo de algo. dur. con inf.; impers. bijosi (man) «tengo miedo (a algo)»; bijaũsi «temible»; bijùs «miedoso»; biją̃s «temeroso»; bebiją̃s «sin miedo»; bijóti «tener miedo habitualmente»; bijóti(s) «asustar(se)»; pabijóti «tener un poco de miedo»; pribijóti «asustar»; subijóti «intimidar»; užbijóti «intimidar, amedrentar»; nebijó́ti «no temer»; nebijó́ti(s) «no tener miedo»; įsibijóti «cobrar miedo»; išsįsibijóti «asustarse mucho»; bijótinas «temible»; bijótojas «persona temerosa»; bijójimas «miedo»; baimė̃ «miedo»; išgąstis «susto»; žr. baimė̃. | 156,4... (15); || temer бояться к. st. deber temer a. alguien, tener miedo de algo. dur. con inf.; impers. bijosi (man) «tengo miedo (a algo)»; bijaũsi «temible»; bijùs «miedoso»; biją̃s «temeroso»; bebiją̃s «sin miedo»; bijóti «tener miedo habitualmente»; bijóti(s) «asustar(se)»; pabijóti «tener un poco de miedo»; pribijóti «asustar»; subijóti «intimidar»; užbijóti «intimidar, amedrentar»; nebijó́ti «no temer»; nebijó́ti(s) «no tener miedo»; įsibijóti «cobrar miedo»; išsįsibijóti «asustarse mucho»; bijótinas «temible»; bijótojas «persona temerosa»; bijójimas «miedo»; baimė̃ «miedo»; išgąstis «susto»; žr. baimė̃. | temer бояться к. st. deber temer a. alguien, tener miedo de algo. dur. con inf.; impers. bijosi (man) «tengo miedo (a algo)»; bijaũsi «temible»; bijùs «miedoso»; biją̃s «temeroso»; bebiją̃s «sin miedo»; bijóti «tener miedo habitualmente»; bijóti(s) «asustar(se)»; pabijóti «tener un poco de miedo»; pribijóti «asustar»; subijóti «intimidar»; užbijóti «intimidar, amedrentar»; nebijó́ti «no temer»; nebijó́ti(s) «no tener miedo»; įsibijóti «cobrar miedo»; išsįsibijóti «asustarse mucho»; bijótinas «temible»; bijótojas «persona temerosa»; bijójimas «miedo»; baimė̃ «miedo»; išgąstis «susto»; žr. baimė̃. | temer бояться к. st. deber temer a. alguien, tener miedo de algo. dur. con inf.; impers. bijosi (man) «tengo miedo (a algo)»; bijaũsi «temible»; bijùs «miedoso»; biją̃s «temeroso»; bebiją̃s «sin miedo»; bijóti «tener miedo habitualmente»; bijóti(s) «asustar(se)»; pabijóti «tener un poco de miedo»; pribijóti «asustar»; subijóti «intimidar»; užbijóti «intimidar, amedrentar»; nebijó́ti «no temer»; nebijó́ti(s) «no tener miedo»; įsibijóti «cobrar miedo»; išsįsibijóti «asustarse mucho»; bijótinas «temible»; bijótojas «persona temerosa»; bijójimas «miedo»; baimė̃ «miedo»; išgąstis «susto»; žr. baimė̃. | (s.): biiosiesi 91,17; biiocia 51,4; nesibiome biiotumbim 61,15; biies biiesi 33,5; nebiienciu 243,1; 249,9 208,20... (29). expediente «proceso judicial»: dg. ki. bitu 87,12 (1). entablar una demanda «hablar, decir»: bitoti 79,5; 2 pers. bilay 57,23; 3 asm. bila 60,14 ir Biloia 4,2; Bilodamas 166,10... (24). deambular «obligar a ir todos los que vagan» 118, 4—5 (I. blgdne y zlosciwe 118,4) (1); plg. extraviarse. blitidas (br.) „plato“: sg. ga. bluda 219,13 (1). error (abreviatura) desvío, error; paganismo”: bludo dg. 133,22; ki. bludu dg. 142,7; ga. bludus 155,11 (3); || compárese error. bluznierius (bluznierius) (col.) ,,piktZodZiautojas, apkalbétojas“: bluznieriaus 229,1 (1); || compárese piktZzodis DP 173. brangus, -i „valioso“: brangia 30,15; brangiausiu brangiausioy 30,18; brangiausias 249,21; 184,13... (18). hermano, correligionario, compañero de ideas”: Sed entonces verdaderamente mis queridos ir herman28,18; os y 235,2; hermanas, hermanos, hermanos 179,6... (20). fraternal: 220,17 (1). tambor fraternal (abreviatura): 102,5 (1). tamborileo, redoble: con el redoble 160,10 (1). manera, «manera de actuar, de trabajar; costumbre»: recopilación... esa manera es vn. 203,4; įn. de 215,19; maneras maneras 204,8... (19). construir (pol.) «construir»: budawok murus 64,8 (1) || cf. construir. alerta adj. : ojalá nuestra mente io estuviera alerta 39,2 (1). vida cotidiana ,vida, edad»: a lo largo de toda nuestra vida 32,14 (1). buitre (br.) «gordo, robusto- »: buynas 58,19 (I. buyna 58,19) (1). mágico „extraordinario“: regieia žienklą buklingą 137,7—8 (1). boca: vszkimszta turi buti burna 67,25 (1). bursavoti (pol.) „hacer amistad“: Bursawoio dažnay su griesznayseis 121,4 (1); || cf. amistad. letra „instrumento de adivinación“: sobre la ropa se lanzó un hechizo 161,13 (1). ser: ser estoy 76,19; eres 2,12; 2,19; es 73,15; est 8,4; esencia 135,10; sed tes 86,3; [=sé] sería 157,12; seríamos 122,23; es no es 118,13; ir 6,9; eres 6,4; santi 100,2; 245.4; 177,14; 64,17 [=siendo]; sancioia 107.12; sancios 31,18; sancius 180,15; sancieys siendo 55,5; estando 162,12; 98,13... (654). [sería 235,18: correcto. error, debe ser budu; véase būdas.) existencia «cumplimiento»: 183,20 (I). prieg iam buwimą capit. € 33,12 [capitulum ] «división»: latinismo fortuito. [ciastis, ciastawok Véase Ččestis, Cestavoti.] entero (br.) „sano, entero“: kelsis wel cieli 111,23 (I. cato 111,33) (1); || compárese total [ciertas, cieso..., cetwergie Véase čertas, čėsas, Cetvergas...] : símbolos (esl.): dg. ki. címbalo 102,8 (1). Ciprión 247,21 (1). cnata (pol.) «inocencia»: dg. ga. cnatas 17,15 (1); || cf. dg. ga. naturaleDK 3,3; za virgen DK 3. cnatlyvas (pol.) «inocente»: dg. va. cnatliwi 51,23; 95,16; 243,1 (3). Colosenses 248,18 (1). creda (lat.) «exposición de las verdades de la fe»: sing. m. Credoy 172,25 (1); cf. fe. Č cierto (br.) «diablo»: čierto 36,6; 37,19; 167,22... (9); || cf. diablo. tiempo (br.) «tiempo, momento»: čiesas 247,9; čiesą 2489; čiesais 121,5... (46); || cf. momento. honrar (hermano) «respetar»: Ciastawok 5,9; čiastawotumbey 235,22 (2); || compárese venerar. respetar DK 23. honor (br.) «gloria, respeto»: čiastis 34,5; 106,8; 197,14... (12); || cf. gloria, honor. četvergas (br.) «jueves»: vn. vie. Cietwergie 160.4 (1). aquí: Aquí 75,14; aquí 101,23; 126,10; 230,16... (67). aquí «aquí»: darnos todo lo bueno aquí aquí 21,8; 98,11; 196,13; 220,20... (35). puro, -a (col.) «limpio, inocente»: necistas čistą cistumi 62,21; prisakima...iszpildit 145,17; 62,15; ne cisti 193,11... (16). 91 partícula interrogativa -gu: Gallego tu ta 6,15; Amo mi tu corazón durante 9,3; mucho tiempo 45,20; Pagužistat 199, 5—6... nutria «medianoche, profundidad de la noche»: Dikay saugos sargay nakties gudros 93,5— 6 (1); cfr. astucia. astutamente «hábilmente, vigilantemente» adv. : ir serkti pats gudrey iaučia 112,14 (I. completo 112, 14) (1). gūdrumas «medianoche, profundidad de la noche»: gudrum nakties ir auszroy tawe atmindamas 67,9—10; gudrume nakties 153,27 (I. w de medianoche 153,27) (2). gukštinėti «pasear»: te gukstinei wisada čia pawargieleis su 87,16—17 (1). acostar (trad.) «poner»: tawimp asz guldžiu nodieią 96,12—13 (I. Pokladam w tobie vfanie gulditumbim 96,12...); guldinéius 176,16; guldidami gulėti: 173,24; wienok 184,10; 114,18; 184,10...(8). darziney guli guleio 166,12; gulis 153,8; 153,21-22; gulintigi 154,2; gulint gulti: 158,10...(10). Oración para acostarse 39,19 (1). tentación: gundiman ne weski 123,18; 138, 8; 141,10...(8). gundyti: negundintu 36,16; 134,10 (3). guolis: guli sawa kialtuwu guolij 153,22 (1). gvoltas (pol.) «coacción»: gwolta ne dari= tumbey 236,19—20 (1); || compárese. opresión DK 34. gvoltavoti (pol.) «dañar»: istatimay szwenti io est gwoltawoiami 191,13—14 (I. gwalcone 191,14) (1). || véase. dañar. gundik 51,17; H hadina (br.) «hora»: sg. ga. hadina 160, 21; hadinoy 161,17; 161,4 (3); || compárese hora. hadnai (br.) «adecuadamente, dignamente»: priimt hadnay 127,10; (I. godnie 127,20) 131,26; 203,8...(7). hadnas, -a (br. «adecuado»: nehadnas 216,21 (I. niegodne 216,10...) nehadno 217.4; hadnays 127,8; 221,3...(3); || compárese necesario AK 31. hadnastis (br.) «idoneidad; valor»: dg. ga. ga. hadnastis 132,15; para que conozcamos la idoneidad de nuestra amistad 217,24; hadnastg 217,22 (1. godnošė 217,24)...(- 5). Heli 161,18 iglesia. (1), hereje (esl.): dg. ki. heretiku 208,21; retikus 41,4 (I. Heretiki 41,4) (2). hetmonas (esl.) «comandante»: Hetmona 86,6 (1); cf. || comandante Mz 247. Hehistor98 ia (esl.) «historia»: dg. ki. Historias 229,4 (I. Historye 229,4) (1). honbyti (pol) «burlarse, avergonzar»: honbit 142,21 (I. hanbi¢ 142,21); || compárese avergonzar. Ch Querubín, 150,10 iglesia. (1). Christus, Christusas, baZn. : Christus 166,10; Christusas 29,18; Christaus 185,22; Christusa 13,6... (175). —Se encuentran con mayor frecuencia las formas Christusas, especialmente la forma del genitivo (Christusa). LLY į: 1) en lugar de la į preposición, en todas partes solo 2) ing; como įprefijo se encuentra mucho más frecuentemente que ino im-; véase palabras su į- (orden, ordenar...- ), in- (poner dentro, penetrar...) ir im- (impulti). id «idant»: id pažeistume ne daugiau 27,11; 53,10; 80,6... (77). En algunos lugares id ir idant se utilizan paralelamente en la misma página (por ejemplo, id 25,6 ir idant 25,16; 91,21 ir 91,21); idant de manera continua (excepto las 247,1) utilizadas a partir de la 220 pág. hasta el final; cf. para que. para que: O tendremos que pedir para que... sosténnos, Señor, ilumina mis 39,3—4; ojos, dame valor para que no tema la / muerte ne 47,11—12; 118,12; 171,19... (207); cf. íd. para que: para que algún día seamos 131,22—-23 (1); compárese para que para que: para que 21,5; 191,15 (2); compárese para que entrar: ne entrar por el camino equivocado 43,12; ne entrará Ziamena entró dg. 82,6; 154,21; va. ieie 83,4... (10). [error de 134,19: corrección, debe ser ios]. buscar: ne noreikime io ieszkot duonoy 172,22; grieszkau 54,2; ieszkome 129,19; gieszkosite...(9). Ieva: Iewa 178,9 (1). ik „iki“: 1) prep. su en dativo para el tiempo Marcar: senibey ik tureki sawo maloney 70, 8—9; 169,18; 237,2... (9); 2) prep. su para marcar el lugar del dativo: palinkigs ik Ziamey 88,23 (1); 3) prep. su en expresiones con ik dativo: gali [=ik galui] eliminar el conjunció141, 21-22. 4) n: Tuskiankim durisna io [ik mumus atwers anas 115,13—14; 178,11; 209,2... (4); compárese hasta. hasta: 1) prep. su para expresar tiempo con dativo: nuog dienos iki dienay 81,17; 85,10; 107,19; 186,25 (4); 2) prep. su con dativo en la expresión se: iey iki gali žiwata sawo 200,26; 203,18; 220,9; 251,6 (4); iki žiwati 214,10 (1); compárese sig. ilaisti (=įleisti): ataugay ilaysti /ne ing tikrą kelmą... 186,13—14; 186,17—18 (2). durante mucho tiempo adv. : ilgay... vzmirst nori 47,3; ilgaigu 47,5; 97,22... (11). largo, -a: Daré una larga vida 80,17—18; 85,6; ilipyti «injertar, clavar»: ing 1206... (4). kuna sunaus sawoia ilipik 127,13—14; dg. p. ej. ilipiti iltis: siarnas con grandes colmillos 72,18 (1). longitud,,alargamiento*: giedogimay linksmi/be 186,17 (2). iokia ilguma 153,17 —18 (1. tęsknošči 153,18) įmesti: duobena imestas 137,6; 136,26; 137,13 impedimenta latinismo fortuito. impulti (=įpulti), «atacar, irrumpir, caer dentro»: (1). impuls diden giedon 89,11—12; ing liga impultu (3), 229,9: 249,16; 67,18; 120,2 (4). imti: 1) «tomar, recoger, apropiarse»: moksta imt gali macies 204,23; nuog imtos io imame 101,22; 11,13; imcia 103,28; vn. va. emes 219,7...; 2) «mencionar» (vert.): Ne imk dowanay io warda 109,14 (I. Niebierz... 109, įnartinti «enfurecer, 14.79); 1063... (52). irritar»: inartinom 22,6 (1). indėti (=įdėti): kung grabana indeio 162,25—26; 158.3 (2). ing «a, hacia»: se emplea con acusativo para expresar 1) el lugar hacia el que se va: skistas wanduo ing gi ieis ieie ing baznicią con los verbos convertirse, unir, recoger, someterse, dar, conducir: tada mirszta tuoiaus 88,10; ir apsigręžia ing dulkies 35,9—10; suiung ing wieną io 83,5; 114,22...; 2) su kuna 238,5—6; mus aprinkay ing... linksmibes 142,6—7; 141,8; 142,23; 223,24; 118,26...; 3) con verbos de creer (muy a menudo), redytis, confesar... (vert.): regetumbim daug sunu tikinciu ing tawe 33,9; 77,19; redos ing szwentą wardą io 67,22—23 (I. się sprawuią w imię swiete iego 67,23); 200,12; 225,5; 238,14; 240,3; 244,15...; 4) ing kurio isodinay szakni 71,24 debe considerarse un error de corrección (=ing kuria)... (70). ingi: ingi 63,20; 112,16 (2); cf. ing. ingilti (=ijgilti): tas gieluo ingils ne 79,21 (1). adquirir (=adquirir): tiene la persona aba... adquiere [aba instrumento 247,22—23 (1). de paternidad (lat.): con instrumentos que te... 102,9 (1). 7* especial, -ia «especial, personal»: el nacimiento especial... 152,14—15; 197,25 (2). del rey y: comprueba la verdad [y nos ta entrega alabanzas y amor 16,26—27; 19-20; 20,25; 22,25; y dará toda clase de frutos/ y de él no caerá 43,17,19; Y ellos mismos no comprenderán, y también: un corazón inclinado y también 67,17... (844). humillado 64,6; 72,19; 78,21; 81,10; 95,25; 110,15; 138,15; 145,26; 176,3... (23); compárese. y. orden: iz isakima tawo /gialbetu nuog neprietelu 36,13—14; 92,9; pagal io paties istatima ir isakima 192,13—14; 201,2; ordenar: Potam ir tat iems isakit 235,20 (5). teykies 171,10; isako 192,1; isakie 105,13; isakita 236,13 oe (13). isCiepyti (iSCiepyti?) (pol.) «injertar, inculcar- »: isciepiti 245,6; isciepiti 14,12; ne ing tikra kelmą isciepiti 186,13—14... (5); || ple. dejar entrar. isiduoti «entregarse, involucrarse»: regi kad isidawiau tawo Pone ginktan 89,12; ir negan. duosna kuniszkosna neinsiduotumbit 234,22 E). Asustarse (¿isigąsti?): kogi isigąsiuosiu /kad neprietelus tikoia 53,2 (1). desahogarse (¿iSsikésti?), «contarlo todo»: szakas Ilaide /placiey isikiete 73,8 (1). enamorarse (vert.) «aficionarse»: idant žmogaus isimiteięs draugistes... pats wienas ne giwentu 233,6—8 (Il. rozmitowowszy się towarzystwa 233,6—8) (1). convencerse (¿?): ir kurie ne kiencia manes /i sitikie wisi atpuls 53,4—5 (1). ocultarse «esconderse»: tad piktas isisleptu /id po Pona ne butu 149,12—13 (I. tam by się rad zly skryt 149,12) (1). irrumpir: isiveržie ten siarnas 72,18 (1). separar (¿?): Ne iskirk ing peklą manes su razbaynikays 52,13 (1). isodinti: Tas bus kaip medzias isodintas 43,16; isodinay įstatymas (vert.): idant pagal istatima 71,24; 72,8 (3). Pona Christusa ir pagaley Apasztalu buda daritumbim 191,7-9; 231,20; 236,19... (11); comp. įstatyti. įstatyti: (vert.) «establecer, fundar, preparar»: Del to swetasti istatey 129,23 (1. šwiatošč vstawit 129,24); Waciara sawo istate 2154 (I. wieczerza swoi¢ postanowil 2154); 9,13; istatytojas (vert.) «creador, preparador»: Kas ira 191,23; 205,20; 207,20; 236,14 (1). istatitoio weciarios Pona? 13,10 (I. kto iest vstawca... 13,10) (1); comp. įstatyti, iš: 1. La preposición iš se usa con genitivo para indicar: a) para el lugar: Id isztrauktu99 mbey isz ranku piktuiu isztrauk mus isz gierkles 114,4...; 5 b) para el tiempo: isz rita dekawokim priežasčiai: isz piktenibes priesz 103,12—13; mane pasikilsia 38,10:...; c) 44,10; 59,26; 86,22...; &) para el modo: tatay darikim isz karta 181,26...; d) iSskirciai: potam wiens isz zZalnieriu szona iam pradure 162,15—16; 222,20...; e) vertiniai: irgi ano biios isz sirdies sawa 95,8 (I. I boisi¢ iego z serca prawego 95,8)...; f) en varios otros casos: Isztrauk mane isz sunkibes dideles 102,21 —22; O ta nauda isz io priemimo imsim 126,24... (178). 2. En algunos casos iš se emplea con mane, tave: Tegul ne džiaugias isz mane 47,16; dawey isz sawe girklą sweyka 130,25—26; 224.24; 239,21. 3. En el título «Ape iZ numirusia prikielimo» (166,1 —169,1), las formas del acusativo deben considerarse errores de corrección, pues anteriormente (165,17) se emplea el genitivo. 4. La preposición iš se emplea como prefijo (véanse las palabras con iš-, p. ej., išalkti, išbalti...). Además de iš, paralelamente (aunque con menor frecuencia) se emplea la preposición iž; a veces alterna con la letra «ju» incluso en la misma página (isz 69,11 e iz 69,2; 166,25 e 166,5...). iSakninti «implantar, arraigar»: Zodi sawa szwenta teykisi iszaknint sirdisna 31,10—11 tener (1). hambre: panenek mus ataywius sawo iszatkusius 221,8—9 (1). išbalti: como la nieve iszbalsiu 63,7 (1). išbiaurinti «ensuciar»: penukszla kaip kiaules ir szunes neiszbiaurintų 209,6; iszbiaurintumbim 194,5; dg. va. iszbiaurinti 193,12 (3). išbyloti «hablar hasta el final, expresar»: del tos io iszbilotos meyles 119,18; 224,19 (2); cf. ižbyloti, iskalbéti. išblaškyti: Jo neprietelus wisi per szalis iszbtaszka 87,21—22 (1). iSdeginti: carbón quemado por el fuego iszdegintos (1). 90,17—18 išdėti: «enterrar» grabe sawam iszdeia 162,24 (I. pochowal 162,24); kalbos... kurios buvo išdėstytos 166,11 (2). išduoti: 1) „atiduoti“ (vert.): vž iuos kuna iszdawey/ir krauius sawus iszleiey 130,15—16 (I. za nie swe cialo wydat... 130,14); 207,22; 221,18; 223,22... (13); 2) „išduoti- “: vz trisdesimts penigu... iszdawe 160,2—3; 215,10 (2); plg. iZduoti. 100 išėda „Žiauruolis“: nes žmoniu iszeda [ant musu galwu pasikiele 71,5 (I. cruel 71,5) (1); comp. cruel hombre. salir «salir, elevarse»: Aunque del mundo por la muerte saldré 122,6; 134,10; abandona tú mismo esa ofrenda /que saldrá de un corazón fiel 64,10— salida: él custodia tu salida 91,23 (1). iSgadinti: 11... (6). Su belleza fue destruida primero 73,5 išgaišti «desaparecer»: por eso ellos desaparecerán 55,21 (1); comp. ižgaišinti. salvación (1). (traducción) „redención, salvamento®: iszganimas 143,23 (Il. zbawienie 143,25...); iszganimop 181,3; 224,13... (38); cf. salvación, salvamento. salvar (traducción). „redimir, salvar“; iszganey 202,11 (I. zbawit 202,11) (10); cf. salvar, salvífico, -a „que salva“: iszganitingame 197,4; iszganitinga 222,14 (2). Salvador (traducción), „salvador, redentor* eclesiástico. : iszganitoias 242,17; iszganitoiau 202,7; 245,25...(7); cf. el Salvador, el redentor. salvación: del hombre salvación 163,20 (1); cf. salvar. salvar: de todos los pecados estamos salvados 213,9; salvaría 202,10; salvaría 161,20. de: de su propia arma 72,17; 153,3 (2); cf. de. [iszgialbeima, iszgialbeti- ... Véase salvación, salvar]. O io curar: ronomis melinomis iszgiditi esme 244,5; 251,17; 251,23 (3). oír «escuchar»: iszgirsk... szawkientigi sawęsp 44,17; 76,11; 133,5... (6); comp. oír. perforar «desenroscar, desviarse»: isz kaltibes krikscioniszkos iszgręsztumbei; derribar «volcar»: ne Piktąsias 234,16—17 (1)- žmones wisas isz wietos iszgrawia 101,14—15 (1). calentarse «cansarse»: Kada dwasia mano iszilsta 99,19 (1). sacar «extraer, liberar»: isz welno rankos iszeme 166,2 (I. wydart 166,2) (1). wydart „quemar“: widurius mano ugnia sawo iszkaytink 51,17—18 (1). iškakti ,,iSkeliauti“: Duok laymingay iszkakt mums 144,3—4 (1) elocuencia «desahogo»: para no encontrar discurso en sí mismo 63,2—3 (I. excusa 63,2); Tendrás mucho que decir 93,25 (2). hablar: 1) «decir»: Habiendo hablado esto /amonesta a la gente 219,19—20; 2) «contar» Vz tales buenas obras indecibles 17,2 inexpresables por el amor inefable (I. 17,21); 29,15; 30,9 (6); comp. izkalbéti. iSkamunikavotis (híbr.) bZ: iszkammunikawoies 209,19 (I. exkommunikuia 209,19) (1). iškelti «elevar; exaltar”: iszkiele rankas sawas serkti kieleywius /iszkietdams 87,2; pawargusius ir 101,11—12 (I. wywyZszaiac 101,11); 142,18... (6). claramente «claramente» adv. : iszkiey... piktina 204,24; 206,4; 213,25 (3). soportar: iszkięscia kalawiia kirtima 60,12 (1); iSklausymas: apie iszklausima mielą tawo 135,6 (1); cf. escuchar. escuchar, «oír; considerar, satisfacer»: id teyktumbeis iszklausiti 117,9; iszklausis 119,11; iszklausisi 137,24; 184,22... (25). iSkoroti (híbr.) «castigar»: ne iszkoroigs 191,12 (1). mantener: 1) iszlaikit baymey... ir tikroy wies roy 199,10—11 (1); 2) sieyminelg... patogiey... iszlaykit galetumbit iSlaisti 2351 (1). (=iSleisti): inclina tu cabeza /dusia tuoy iszlayda winni¢ia potam 161,26—27; erszkiecius iszlaydo 72,5—6; Iszlaydo palabras feas de su ira 86,22 (I. parte 88,23); O po al ne primero, por bondad, 104,10—11; id podría liberarlo ti 127,14 (I. liberación 127,14)... (6). Derramamiento: Con mi derramamiento de sangre 130,27 (1); cf. verter, derramair r: krauius sawus iszleiey 130,16; iszlietas 126,9; 131,7... (10); cf. ižlieti. nivelar «comparar» (?): Praszome neiszligintos gieribes tawa 29,13—14 (cf. 1. niezmierney išliuosavimas 29,15) (1). (híbr.) «liberación»: iszluosa= wimas 143,25 (1); compárese išliuosuoti. iSlivosuoti (híbr.) «liberar, libertar»: iszluosuot iszluosok 224.7; 77,18 (2); || compárese liberar. išmania wiso to, comprensión»: Da tu comprensión de tu deseo 23,25 (I. comprensión 23,24) (1). conocimiento «Comprensión- »: dame tu comprensión 21,22; 217,19—20 (2); cf. conocer, entender «comprender»: idant galetumbit ismanit darbus hadnasti iszmana ir iszmanitumbei 218,11; iszmanik 74,9; iszmanita 239,25; neiszmanomas 233,21; ejercitar: 195,24; sirdis... 206,8 (12), akmeningas pats iszmanksztinki tu 184,25 (1). prueba «ensayo»: tas O wel iszmeginimas musu pačiu 217,16—17; 205,14... (4); compárese. probar. probar «poner a prueba, investigar, cerciorarse»: aba teypag nemoka iszmegint /te iszmegin gi kiti 204,21; Te iszmegin patsay sawe 205,1; 217,13... (5). desechaIr r: szlowe io isz žmoniu tegul bus iszmesta 87,25—26 (1). ablandar „suminkštinti“: kietas sirdis pats iszminksztink sabio 23,23 (1), „protingas“: iszmintingas 2,13; Iszmintingiey 158,19... (4). sabiduría: 1) ,,inteligencia“: parodik mums sawo maci dangaus iszminti ir 142,14—15; 62,24; 83,2...; 2) „conciencia“: idant... giwent galetumbim... su giara iszmincia musu 32,17—20 (I. z con buena conciencia 32,19)... (8). enseñar: Enséñanos to 184,12; enseña 9,18; 3 persona singular iszmokitu 206,20; iszmokitas 200,26... (9). aprender: iszmokim pakaros 155.4 (4). profanar: iszniekino dides io teysibes 120, 24-25 (1). exterminar: isznaikint wisas neteyses mana 62, 4-5 (1); comp. desaparecer. exterminar (-yti) «exterminar»: sin embargo, borraré vuestros pecados, 122,7; exterminaré 141,22 (2); compárese exterminar. confesión (vert.) «reconocimiento, declaración», Sobre la confesión del ir arrepentimiento por los pecados iu 144, 8—9 (199,14); Aquí debe ser confesión de fe 199,14—15; 210,3—4... (16); compárese confesar. confesar (trad.) «reconocer, decir»: wieros... ne nor iszpažint 209,9—10 (I. wyznač 209,10...); 220,8; ir žodžieys iszpažista/ iuog žmogus ir griesznas iszpažinot 205,2—3; iszpažindami 200,12; 210,1... (16). censurar: iszpeykta ta szwenta sprowa 191,11 (1). cumplimiento (trad.) «ejecución»: iszpildima «conocimienprisakimo 85,20—21 (I. wypelnieniu 85,22). 133,23 (2); compárese cumplir. cumplir (vert.) «ejecutar, realizar»: ka Zadeiey wis iszpildey 24,21 (I. spelnit 24,21): iszpildes 180,18... (7); || compárese hacer. redimir: queriendo redimirnos / así pues, para na redimir, 151,2—3; redimí, 202,9; redimido 16,24 (3). iSpléSyti: dilapidar todos los bienes ajenos; 87,20— 21 (1). iszplesza, išplūsti «escapar»: krauiey wanduo iszphudo 162,16 (1). selecciosu nar: wisays tays /a quienes elegiste, a 156,5; los 142,19; 180,18... (10). 101 resolver (trad.): Malženstwą... elegidos, solo la muerte los separa 232,23—24 (I. rozwiezuie 232,25) (1). išronyti (hibr.) «herir»: Kurie iaučiat sirdi sawo iįszronitą iszronitas 126,15; 251,22 (I. herido 251,21) (2); || comp. herir. expresar: iszsakisiu tat Ponuy sawam 99,16— 170 extraer: ne iszsemta wersme meyles dides 146,2—3 (1). elevarse, enorgullecerse «elevarse, enorgullecerse»: dresa kalbeti tuo ir iszsikialti 142,3 (1). inventar «significar»: Tas wardas /con nosotros Diewas/ es sensato 156,24—25 (I. wyktas daią 156,24) (1). glorificarse (hibr.) ,.iSsigarsinti“: isistowiio 166,22 (I. rozslawito 166,22) (1). salir (trad.) «išklysti»: isz tenay sudit /neduokime neywienam iszsiwest 172,27 (I. zwodzi¢ 127,27) (1). i Sskaitymas «įišskaičiavimas»: Cionay turi but iszskaitimas reikalu surinkima 219,20—21 (I. pronunciar 219,20) (1). «iškalbėti»: Atlaysk mumus musu kaltes [iz neisztariomos meyles 22,17—18 (I. inconmensurable 22,19) (1); comp. iskalbéti, isbyloti. fluir: Isztekieio swietastis musu iszganima 162,18 (I. wyciekly 162,18) (1). iStepimas „dėmė“: isztepimas 192,25; 198,16; 251,21 (3); plg. ištepti. ištepti ,,sutepti, išjuodinti“: Iszwisk moteri sawo nuog Antikrista isztepta 133,26—27; 193,5; 246,6 (3). išterioti (br.) „išnaikinti“: (1); || compárese. erradicar. extender: habiendo extendido... las manos 164,10 (1). afectar: que un gran viento sobreviene / el anillo cae al suelo 85,4—5 (I. vderzy 85,4) (1). derretirse: como el aceite se derretirá extraer 88,11—12 (1). «estirar, salvar»: isztraukiey isz ir gierkles isztrauktu isztrauktumbey 89,17—18; 16,20; 103,12... (15). desterrar «išvaryti»: honis 71,25 (1). liberar «liberar, redimir»: žmones iszwadawa iszwadawęs 148,15; iSvadzioti 128,19; 152,18... (4). (trad.) «išvesti»: kurs wisu iz silwartu mane iszwadzioi 45,14—15 (I. wywodzi¢ 45,15) (1); || cf. išvesti. Liberar (col.) «liberar, emancipar- »: mus iz... paskandinima smeréia io brangia iszwalninay 30,15 (1); || comp. liberar. iszteriot 141,21 isztremey... wisus paišvesti: 102 iszwedziau 1) tawe iZ Ziames Eghipta 4,4—5; 100,12; 107,6; 2) «dar fruto» (trad.): idant waysiu isz sawę iszwestu plod wywiedli iszvezdamas 239,21 (1. 239,21); 232,15 (2). traducir: izgi szakniu iszwerst 141,22—23 (1). ver «ver»: Duok iszwisti... pakaiu 96,4; iszwido 195,8; iszwidę 154,14... (14). introducir: wiernus tęn iwedei 151,6—7 (1). desarrolir lar: iwiste wistiklan 158,2 (1). Izapas: Apszleski mane Izapu meiles 63,5 (1). Israel: Izraelaus 96,4; Izraelau 91,12... (5). Isaac: Izoku 223,14 (1). iž: iz 6,8; 22,17; 42,6; 166,5; iz sawe 225, 9—10... (48); comp. es. esparcir (=iSbarstyti): izbarstis kielus piktuosius 44,7 (1). fuga (=iSbégimas): ir ner wietos ant izbegima izbyloti (=iSbyloti): 100,2 (1). comp. isbyloti. tesoro 1) „riqueza“: con el tesoro más preciado, la palabra sawa szwento apidowanoiey 30,18—20; 2) „tesorería“: abrió el tesoro /dowanas dides dawe 154,24—25 (I. skarby swe otworzywszy 154,24); 186,8 (3) entregar (=iSduoti): izdawe 124,13; izduotas 13,22; 126,8... (7); cf. expedir. hacer perecer (=hacer perecer) «exterminar»: Porque las tierras pobres están realmente exterminadas 66,14—15; Extermina estas grandes malezas 104,14 (2); iZgaléti (=iSgaléti): cubrir con fuerza su o mano débil 39,13; (I. defensiva 39,13) (1). iZganymas (=iSganimas): iZganimas 45,7; 73,14; 129,10... (5); comp. iZganyti. iZganyti (=iSganyti): iZganik 71,4; iZganitas 6,21; 67,21 (3); comp. išganyti. izganytojas (=iSganitojas): vn. ki. iZganitoia 29,23; 64,18 (2); comp. salvador. įžgąstis (=iSgastis): vZmirsi¢ iZgasties ir gieradeystes tawo jZgelbétojas 26,16. (=isgelbétojas): vn. ki. iSgiatbetoia. ]} ભૂ#+#+#+#+?исидә Sorry, invalid JSON caused by generation. Need redo. Need exact array count 8. Translate Lithuanian to Spanish preserving weird chars. Items: ki. unchanged; iZganitoia maybe 26,3; 28,14; 40,6... (5). abreviatura: abreviatura 16,7; 19,12; 47,24; 57,4; 58,24; 68,15; 74,15; 83,13; 88,17; 94,18; 98,26; 100,12; 106,23;122,19; 140,15; 141,22; 161,5; 167,19 (18); comp. abreviatura. [abreviatura Véase. liberador.] oír (=escuchar): oirás... mis oraciones 55,6 (1); comp. oír. exposición (=exposición) (trad.) «disposición» Tenemos que marcar brevemente 106,20 (1). la exposición: teš teyk ius mieli waykialey izimet 201,15 (1). neizbitoma 34,18 (1); pronunciar (=pronunciar): neižkalbetas 38,12 (1); cf. pronunciar. derramar (=derramir ar): en nuestros vž vasos derramado por nosotros 14,20 (1); cf. derramar. confesión (=confesión): confesión 7,23; 29,6 (2). confesar (=confesar): Confesamos 27,23; confesando 70,10; 14,15... (4). cumplirse (=cumplirse) (trad.) «suceder»: se cumplió con el io nacimiento 152,9 (I. si¢ spehilo 152,9) (1). J [jai, iai, jaigi, iaygi Véase si, si.] jalmuZzna (pol.) ,,limosna, ofrenda“: ialmuznos 225,23 (1); || compárese duosna, regalo. Japas 138,15; 242,11 (2). Jardonas: Jardona 59,22 (1). ya adv. : Cia iau prasidest paganimas namikscias 15,2—3; 71,10; 132,17; jaw 213,5; 245.5... (86). En algunos lugares ya aparece con un sufijo enfatizador, por ejemplo: toiau tosiau jaunybé 20,21; 250,20. „jaunystė“: nuog iaunibes mano szaukiu 69,10 (I. mtodošči 69,9); 71,5 (2); cf. jauniske. novio: 1) suZiedotinis (?): iaunikis 234,8; Jaunikiop 233,12 (2); 2) ,jaunikaitis“: iaunikiu... (1). jauniškė „juventud“: vi. ki. iauniszkies 242,3; 249,6; 249,10 (3). jausti: te iaut malonę 55,17; iaust iau149,3; ¢ia 67,16; Jautiegu 9,3... (15). jautis: iawcia 5,19; 109,5 (2). si: kuriu iey mes neturesime [wisi amžinay prapulsim 135,14—15; iey kitaip tay mag nimp wieta turetu 98,21; 242,21... (61). jeib „si“: ieyb 128,11 (1). jeigi „si“: iaygi 242,14 (1); compárese si uno (pol.) ,aplicador, unificador*: iedno¢iaus 145,8—9 (I. iednacza 145,8—9) (1); unir (pol.) «unir, juntar»: O para que también nosotros sumerjamos la perdición eterna por to una sola razón 217,1—2 (I, para tal llamamiento unimos 217,2) (1); | cf. unir. Jerusalén: en Jerusalén 92,13 (1); Jerusalén 64,9; 94,20... (9) (invariable); Jerusalén 158,21 (1); Jerusalén 98,24 (1). Jesús, Jezusas: Jesús 13,16 ir Jezusas 159,15; de Jesús 166,26 ir a Jesús 29,22... (64). él, ella, ellos, ellas: gis 18,14; gi 153,9; io 2,20; ioia ios 4,27; iam 99; 64,5 ir iamui iey 61,21; 200,26: gi 17,25; ia 183,7; iuo iame 119,13; iop iampi 220,11; iampe 149,5; 115,6; 251,9 (2), iosp gie 9,8; 114,15; iu 71,27; giems 101,11; iemus 171,4; iuos ias 74,13; ieis iomis 70,23; iuose 76,20; jump 249,18; 75,22; 158,7... (544). ies debe 134,19 considerarse un error de corrección (=ios). Se usa con el significado de anas (cf. anas). jisai: gisay 88,14; 191,19; 231,17 (3). jog: Jog plg. 13,16; juog. jokias, -ia „joks“: ne iokias dayktas nesiranda 230,20; neiokia 245,2; iokios 45,4; neiokiu 105,16... (22); plg. joksai. ninguno: ni siquiera 192,24 (1). Jacob: m. kí. Jacoba 100,25; 239,16... (3). Juan: Juan 178,24; Joniep 24417... (6). mover «estimulair r»: gierump darbump wisada iudintu 28,9—10 (1). Juda, Judošius: Judos 186,19; Judosius 160,10 (3). juk: ¡Pues el ir escarabajo es pequeño... žiames 140,13 (1). yugo: juog giaras dayktas est wiruy priiunkt nuog iauniszkies wayksciot iunge (1). 249,7 iuoda būdv. : vn, en. iuoda 103,7 (1). juog: lo hacemos por ti /iuog teykiesi mums atlaysti 116,21—22; ir isz daug kitu rodziasi /juog mes isz sawęs nieka ne turim 242,24... (98); cf. es decir. risa: haz ir risas te 89,7 (1). hacer reír: quien hace reír a los afligidos 113,4 (1). reírse: la desgracia que te ríes 140,20; riendo; ceñir: 45,19... (3). ceñido 88,13 (1). llevar un cinturón: que así ta también se ciña, que se ciña por todas partes 88,13—14 (1). José: José 162,23; 153,6 (2). ustedes: ius iusu 98,8; iums 199,25; 148,10 ir iumus iumis 200,5; 199,23... (100). ne fiesta sobre K colgar „kyboti“: en la cruz... kaboia 112,21; kabanti 252,15 (2). kač (col.) «aunque- »: kač 49,7; 166,19 (2); || cf. aunque. kačiais (esl.) «aunque- »: kačieyb 59,22; 133,16; 194,11... (5); || cf. aunque. por consiguiente (esl.) «aunque- »: kacieygi 62,21 (1); || cf. aunque. que: 1) «que»: Porque veis que el beneficio os llega desde la tierra hasta allí 68,14—15; wo [para que, por milagro, eso mostrara 137, 3—4... (acerca de 125); 2) «cuando, al que»: Para conducir estos a un acuerdo /el herrero busca 90,24: ir prometiste escucharnos siempre cuando pedimos io en nombre 196,15—16; 246,2... (acerca de 103 47); 3) «si»: Que algún día el hombre pecador se aparte de su maldad… sin embargo, io quiero recordar ne los pecados del día 248,20; 4) partícula enfática: así o que ya necesitamos toda clase de iž protección 135,13; 85,2. cuándo: 1) «cuándo: una vez; alguna vez»: para que llegue tą una hora en que nuestros cuerpos descansen- ... 38,24—25; pues el hombre no sabe cómo da llegará la muerte 149,4—5; Gloria al Señor [a quien/cuando llamé 55,23; recordando todos mis saltos propios/ con lo único que cuando Señor Dios ofendí 247,3—4; 153,9; 232,10; 234,16... (35); 2) «que»: para que nos dieras... tu palabra/cuando gi la comprendiéramos bien 176,13 — 15; 141,2—3; 142.4; 144,18; 179,18; 230,17; (7). A veces que «cuando» ir y «que» se usan paralelamente en la misma página, p. ej. 67,4 ir 67,13; 139,26 ir 139,27. puesto que: puesto que 126,20; 191,11 (2); compárese cuándo puesto que: puesto que... tewuy 15,10; 191,3...; musu pasidaboio kadangi 172,20; 179,21 (12). vecino „cierto siervo“: nauieys butumbim id kayminays como: conj. io 120,11 (1). 1) Palabra: como fue antes nunay ir /así será siempre eternamente que 86,1415; o siempre se mantenga/ como tu tú mismo quieres 116,11—12; 123,22...; 2) comparativamente (adv.): me lavarás, como la nieve blanquearé 63,6 —7; 75,12; 88,22...; 3) «cuando, en qué momento»: Porque el ser humano ya morirá/ Lo devorará en Zieme 100,22; ...(176). kaipa, kaipagi: kaypa 47,3; kaipa 117,4; kaipagi 6,21; 9,8; 209,13; 225,1 (6); cf. cómo. A veces, como ir comoagi, se emplean paralelamente kaipo, kaipog: kaipo 34,6; 66,11; 98,11...; kaypog 138,14... (11); cf. cómo. espada: Porque el más barato corta con la espada, 60,12; 67,18; 90,23 (3). habla: no es justo en su propia lengua 65,20; Hablar la 90,17; 1724 (3). lengua: en voz alta Hablar palabras a la gente, 219,7— 8: hablas, 142,3; hablando, 53,27; hablarás, 244,23; hablando 178,7; 148.9... (62). montaña: de la 48,8; montaña, hacia la montaña 60,8; 91,3... (5). culpable, -a: 1) «culpable, pecador»: cómo perdonamos a nuestros deudores culpables 10,23; Porque él persigue al hombre inocente gu 88,5—6; 199,16; 216,22...; 2) «deudor, 104 obligado»: somos ką deudores, por eso lo hacemos 242.20; 235,17; 15,17... (23). culpa «culpabilidad, pecado»: su Se levantó be contra toda clase de culpas 86,24; Perdónanos nuestras culpas, 118,21; que sufrimos por la su culpa 110,22-23... (12). culpabilidad 1) «culpa, pecado»: Perdónanos nuestras culpas 165,16; 114,20; 120,23; 2) «deber»: escuchar sus propias culpas 235,8 (I. debería oír su culpa: 235,8); 231,1; 234,16... (6). perdonareo mos nuestras culpas a los culpables 125,27 (1). acusar: acusándose a sí mismos; culpable: iu perdonarem125,23 (1). os nuestras 0 culpas a los culpables; acusar: 125,27 (1). acusándose a sí mismos iu 125,23 (1). riendas: sin embargo, por las ir riendas se calma enseguida 58,7 (1). sufrimiento: Mejor puedes calmar todos mis sufrimientos 67,3—4; 163,4; 163,11 (3). paciencia: grande es tu paciencia; paciente: 164,26; 138; 169,18 (3). plural va. paciente 118,12 (1). para reinar (br.): gobernar 113,10; como rey 20,19; karalaw 207,14; karalauienti 184.4... (18). karalaudams reino (br.): karaliste 10,25; karalist¢ 18,13; karalistan 163,12... (31). rey (br.): El rey es muy poderoso 81,6; Karaluy 33,20; 150,25... (25). guerrero, combatiente, adversario: (7): musu kariaunika pergateia 120,27 (1). kariauti «luchar»: teykis mus vž kariaut 141,17 (1). guerrero «combatiente, (?): Ir adversario» da fuerza para vencer a los guerreros fuertes 145,25—26 (I. guerreros 145,25) (1). guerrero «guerra»: Se su levantarbe on guerreros de toda clase 86,23; 138,9 (2). karoti «estar suspendido»: suspendido entre ladrones 120,27 (1). caliente: del infierno caliente 78,16; 58,20; dg. ki. karsztasniu 205,20 (3). karštybė: Karsztibes Saules niekad ne biiosiesi kartas 91,17. „sykis“: ką artimam kartą žadiea 48,21, 160,21; 216,5... (8). kartus, -i: kartu girkla dawe karcios karéiausia kas: eina 161,12; klausiamuoju, 164,9; santykiniu, 1652; 171,27 (4). neZymimuoju įvardžiu, pvz.: todel tawe klawsiu kasgi: kasgi 48,6; 243,13 (2); plg. kas kastyria (br.) „Žaidėjas kauliukais; suk&ius®: dg. [¿quién eres?, 2,10; y qué esperamos de él, qué tendremos 38,17; acerca de qué no dudamos /que eso harás 197,18; kogi 53,2; kopi 218,3... (116). ki. kastiriu 209,1 (t. kosterow 209,1) catecismo (esl.) iglesia, : catecismo 7,1; 14,1; katig(i) «que, pues»: Iszmokie mus... katigi ne kursay klausa ZodZia est pagirtas /bataig kursay pildzia 184,12—15; katig 145,13 kauti «matar»: dg. cl. kauienčiu 208,24 (I. zdraycow 208,24) (1). kaulas: Sutrinti 29.7... (9). kaulay 63,10; 36,20; 88,11 keikti «insultar»: O sirdie kieykie 65,5 (1). keleivis: kieleywiui 146,5 (1. pielgrzyma 146,5); kelias: Asz kialas /teyse/szwiesibe 121,20; kialan 78,10; 95,5... (25). (2). (3). 32,3; 101,12 (4). viajar: kielawimu 182,13 (5). levantamiento, «resurrección»: nuog kielimo 66,10; 113,7; 16523 (3). mano kelmas «tronco- »: ing tikrą kielma isciepiti 186,14; kielman 186,16 (2). levantar- (se): o pirmiaus kad anksti kielasi 15,7—8; iey tikit /kad isz to wiso ne galim Kkialtis 198,14—15 (I. powstaé¢ 198,15); Noris kielsis koksai musis 53,78; kialkisgi 180,21; kialanti 154,5; kialdams 55,8... (36). keltuva «ganado- »: wienok darziney guli [sawa kialtuwu guolij 153,22 (1). sufrir: teykies cionay Kkientieti dela Zmogaus 159,16—17; kienteiey 147,12; kienčienčios 242,11... (87); cf. kesti. venganza: prapulsit iZgi kierszto mano 74,15 (1). kęsti «sufrir»: kursay del io čia warga nor kigsti 140,6 —7; kienčiu 60,10; kienté 163,6; kigs 201,1; kigstumbey 234,11; kiencias keésti «extender»: kur žialent žole sawa žiedus kiačia 50,20. 84,8... (19). ketinti «prometer»: Nesang tokiu wisada kietin Diewum buti 65,18—19; 113,7 (2). ketveriopai adv.: kietweriopay tay noriu atpildit 248,16 (1). ketvirtas, -a: Kietwirtas 3,18; vn. vie. kietwirtoi 4,15; 33,11; 193,28... (12). keturi, -ios: Kieturi 3,15; kieturias 81,25... (6). ח?]} Novoline? No, must valid JSON. Need fix. maybe. final proper. recoges 30,20; 187,1 (2); compárese kialas..., Kialtis..., kialtuwu, kiaturiasdesimts Zr. sufrir, camino, levantarse, keltuwa, cuarenta. | cerda: kaip kiaules... neiszbiaurintu 209,5—6 (1). [kieykie véase keikti.] kiek: 1) kiek tiktay ira musimp giara 212,13 — 14; 216,5; 240,25... (6); 2) rupindamos kiek wietos absaugotoiu 57,17 (2). kiekas «cada»: tatay darikit kiekas kartu giarsit ant atminima mano 15,5—6; 216,3 (2). [kiekwieriopas 148,2: error de corrección, debe ser kietweriopas.] cada uno, -a: kiek wienas 43,11; kiek wien 102,11; kiek wienam 9521... (13). Kiek ir vienas, =-a... se escriben por separado. [kielavimu, kieleywiui, kielimo, kielmą, kienteiey, kierszto, kiesti, kietin, kietwirtas, kieturi... véanse keliavimas, keleivis, kėlimas, kelmas, kentėti, kerštas, kęsti, ketinti, ketvirtas, keturi...]. kietas adjetivo: kietas sirdis pats iszmikstink gusano «espantajo, dragón»: Tu Lawą ir kirmele pamisi 80,10 (1). kirtimas «,Kkirtis»: Nes pigiaus iszkięscia katawia kirtima 23,23 (1). kitas, -a: te nesi nieks kitas 65,14; kitamuy 115, 4; kiton 186,17; kitiemus 123,17... (41).க்க]}Winvalid?json? Need no typo. We have invalid weird chars? In final current generated has 60,12—13 (1). Wait. Need output proper JSON. Let's redo. de otro modo, adv. »: de otro modo 28,21; 206,9 (2). diferente: kad turečia linksmibę kitokią 98,21 — kytras 22 (1). sl.,,engañoso, taimado, astuto“: Kkitras 178,8; kitroio 20,25 (2). kytrastis (sl.),,engaño, artimaña, astucia“: Kkitrastimis 39,10 (I. chytros¢iami 39,9); 175,15 (2); compárese kytrybé; buklysté MZ 258. kytrybé (sl): kitribe 65,25; 19,21 (3); compárese kytrastis. adv. en otro lugar : en otro lugar 193,22; 243,7 (2). klaidéjimas (=kleidéjimas) «error, herejía»: o klaydeimams tiemus gala padaryti 73,2—3 (1); cf. klaidéti. klaidéti (=kleidéti) «equivocarse, vagar»: ktaidet 114,7; 3.ª pers. klaysti 82,2 (2). klapatas (br.) «desgracia, preocupación»: ramink tu musu kiapatus 135,19 (I. klopoty 135,20) (1); cf. rapestis. klauptis: klaupesi 207,3 (1). [pregunta 6,20 y 6,25; error de corrección, debe ser «pregunta»; cf. 6,14 y ss.] escuchar: y al preguntar, después de preguntarnos: y en la pregunta, o al escuchar. cuarenta: Kkiaturiasdesimts 170,17 (1). [kiacia, averiguarlo, el oyente: y sobre todo al 204,7 (1). escuchar a los que 204,9 (1). escuchan: Entonce105 s, al escuchar las palabras, a los que escuchan 157,12; te Preguntar a quien habla de sí mismo: 149,20... (24). preguntar al preguntar 61,9; 154,16; 198,21... (10). estar lleno: debe estar lleno 46,19 (1). inclinarse (col.) inclinarse: pues no debéis inclinaros 107,15; 411—12 (2); cf. humillarse. 122,12 arrodillarse «,arrodilla- : rse, 65,20; ponerse de 26,10; rodillas» tropezar tropezamos tropezando 81,12 (le vpadaiac kocerystė 81,13) ... (4). (pol.) «herejía» ecles. : koceriste 134,3 (I. poder de la zarina 134,3) (1); cf. klaidéjimas. por qué: ¿Por qué a ti… (1); cf. kodrin. por qué pues: Por tanto 64,14 (1); comp. por qué. codila (s.) «incienso»: dawe sawas dowanas auksą kodila 158,24 (1). kodrin «por qué»: kodrin 60,8; 65,9; 115,93); comp. por qué. pierna: liutą koioms sutrisi 80,11; koiump 225,1; 182,6... (9). cuál, -ia: koksay koki 53,8; kokiuo 99,25; 192,7 (13). kolai (=kolei): kolay mane wirgdiste iuokdamies iszmanes 45,19; 100,18; 209,2... (6). insultar (pol.) „injuriar, despreciar“: dg. ¿qué? de rodillas 208,20—21 (1); comp. maldecir. comunión eclesiástica : comuniones 205,20 (1). corintios: Koritump 13,15 (1). kornastis (pol.) «disciplina, disciplina»: po kornošcia bažničios szwentos- ... pasiduost 209,10—11 (I. karanie... poddawaia 209,11) (1). korojimas (sl.), «castigo, aflicción- »: koroima 251,4; korogimay 58,12; 134,10... (4). koronia (-€?) (pol.): «castigo, aflicción- »: koronia 22,19; 135,22 (2). koroti (esl.) «castigar»; koros 49,22; koroigs 108,3; dg. va. koroti 204,13 (4); comp. castigar DP65. kozalnyčia (pol.) «púlpito» bazn. : kozalniči222,7 (1). os kozonis (pol.) «sermón- »: kozonies 23,13; kozoni 206,18; || comp. sermón, kožnas, -a (br.) «cada uno»: kožnas 99,7; kožnamuy 115,24; kožnop 148,18; koznayseis 121,5... (56); || compárese cada uno. koznis (esl.) «castigo- »: kozni 71,14 (1); compárese pabaudimas DP 559. [knbka 215,19; errata de corrección, debe ser kubka.] žmogum sutwere 106 2,16 libros (br.): iž kietwirtu knigu Mayžiesiaus 33,11—12 (1). kratyti «mover»: drebu wisad kaip tapas kuri krata weiey 88,24 (1). sangre: ir krauieys sawa apgrazinay 129,8—9; krauias 160,25; krauie 14,3; krauiuose 218,14... (59). krauti: kraukit pokim tawa szauksmus sawo kreivai (1). (¿trad.?), «injustamente»: kreyway prisiekienciu 208,22 (1. krzywo przySigzcow 208,22) (1); || compárese. derechos. cristiano (sl.): krikscionis 105,12; krikščionies dg. 3,12; ga. krikscionius 40,16... (21). krikščionystė «cristiandad»: krikscioniste 150,19 (1). krikščioniškas, -a: krikscioniszkam 199,11; krikscioniszkosp 234,8—9... (11). bautismo (sl.): kriksztuy 129,7 (1); cf. bautismo. bautismo «bautizo»: kriksztimas kriksztima kriksztimop 162,20, comp. (23); bautizar. bautizar (esl.): kriksztilu 201,8; kriksztitumbit dg. 192,4; va. kriksztiemi 196,1... (6). caer: ir žiedas krint Ziamen 85,3 (1). Cristo, Cristos: Cristo, 6,5—6, Cristos 8,9... (4); cf. Christus. agravio (sl) „agravio“: kriwda 84,2; 169,17; 248,13 (1. krzywde 84,3) (3); |Iplg. daño DK 27. cruz (sl.): kriziaus kriziauspi 124,13; kriipavimas 164,5; 222.1....(13). «pavojus; biikStavimas?» krupawimg 99,17 (I. nebespiecznosé 99,17) (1). krutéti: 1) «gyventi, būti»: kurio galibe giwenam [krutame ir esame 212,16; 2) «trabajar, 193,1; 199,20... actuar»: krutes 43,19 (I. czyni¢ bedzie 43,20) (2). kruvingai adverbio de modo : kruwingay 160,8 (1). prakiaytawa kruvina adjetivo : 243,16; kruwinos 250,7; kruwina kruwinoy 22 (3). kubka(s) (abreviatura) «copa»: kubkas 51,9; kubkos 216,21; 221,20... (14). kulti «golpear, triturar- »: Sukulkit kulkit nete ižgi grunta 98,26 (1). cuerpo: kunas 66,12; kuns 164,17; kunuy 210,16; kung 20,4... (104). duque (germ.): kunigayksztis 61,16 (1). sacerdote (germ.): 1) „pastorius“: kunigay 160,23; kunigumpi 160,14... (5); 2) „kunigaikštis“; ne duksekitesi /tiems kurie gal ne kšiąžęta- gialbet /kunigams Zmonemus (compárese I. ch 100,21) (1). adv. corporal: kuniszkay ne giwena corporal, -a: kuniszkas kuniszkos kuniszkuosna kupravimas: 172,13 (1). Noris ant ateys sunkibes 148,2; 138,10; 234,21... (6). /irgi kokie kuprawiiu may del silpnibes (I. iu 57,11 —13 preocupación dondequiera:азərbaycanca: , 57,12) (1). ¿Adónde voy? Allí va el señor del linaje 92; o da caminar en tus tropas /donde viven todos los fieles, 77,5—7; ¿dónde? 144,14... (28). cuál (-is), -i, kursai: se usa como pronombre interrogativo, relativo (con mayor frecuencia), indefinido (raramente), p. ej. : Bendito es cada hombre /que ne entra en la maldad 43,11 —12; cuál es entonces el beneficio 14.8; es curso 34,20; kursay 208,12; cuál cuál 55,23; 203,17... (313). movimiento «Susurro»: tatay o wietoy en el oído susurrado muy forzadamente. : muy enfadados 205,27 (1). L 27,24; 214,16; 228,21... (38); más 164,14; 170,20; 86,22... (5): fabiausey 59,19; 200,23... (5). cable «garante» Zinay iuog ten bus aida ne 115,20 (I. regkoymia 115,21) (Dg laisti (=leisti): par mierą szwiese faydo 154,10 — 11; iau laisk pakaiuy Pone 159,9 (2). laistis (=descender) «rendirse, dirigirse a» (¿trad.?): Ant tawa... szawkimo /drasey wisi laydziamesi 24,18—19 (I. smiele sie apuszczmy amy ant walos 24,19); laydesi io 160,7—8 (I. na iego wola puščit 160,7) (2). conservar: en la verdad, en el tiempo de conservación 155,12; 187.3... faikit 233,21; taykiau 81,25; 187,3... (18). laimė: faymes 95,20; vn. vie. laymiey 94,23 (2). [Laymasnia 232,17 Véase. laimus.] laimiai ,,abundantemente‘‘ adv. : dar felicidad a los fieles Aquí 94,22—23 (1). felizmente adv. : feliz para quien se retira así 42,2; 144,3 (2). feliz: Feliz 56,13; El más feliz 93,22; superl. ki. laiminguiu 93,22 (1). laimus ,laimingas‘‘: Laymus 128,22; Laymasnia 232,17 [=laimesnio] (2). lakioti: ney wel strelu nakti lakioienciu 79,16 (1). [véase 103,22 landanciams meterse.] langvas (=ligero): o duerme langwa pridawey 19,21—22; 32,5; 183,14 (3). langvai (=ligeramente) adv. : oración... langway katbeta 39,18; langwiey turi iam atsiduot langvybé 236,9 (2). (=ligereza): langwibe langwibey 223,2; [lankienciosios 234,15 (2). Véase. ⟧}又爽? Wait malformed JSON. Need exact. Should output valid. 93,18=19 etc. Need translate likely archaic entries preserving tokens. doblar.] lankiSkai (=lenkiSkai) adv. : con voz de arco como lankiSzkay ir 23,14 (1). doblar (=lenkti): En la mano del hombre, las flechas que se doblan 93,18 (=lenkenciosi] (I. strzapoly pedliwe 93,17) (1). lanta (=lenta): Antroy toy lantoy raszita 105,17 (I. tabla f. 106,18); ki. tantu 105,14 2). hoja: ir hoja desnuda io ne caerá 43,18; 88,24 (2). ladrón (col.) „ladrón, estafador“: el ladrón está we colgado de la cruz de San 252,14; Juan, balanceándose entre los tejados 121,2 (2); || cf. borracho, glotón. campo: está su ante nosotros en el campo 61,22; 94,8; 114,13; esperar las flores de grasa para 153,23 (4). esperar: ir ordenó esperar en una ciudad, esperaría171,24; mos 179,11; grasas, las 112,5; que esperan, 46,18; esperando 231,24... (22). [alabar..., alabar... Véase alabanzas, alabar.] romper: tomó el pan... rompe, 13,18—19; quebrantando tus mandamientos, roto 173,13; 215,16... (6). [ley, legislar Zr. levas, levaitis. hielo (pol.) „by, bile“: para que nosotros leda de alguna manera ne pudiéramos bautizar 192,7 (1); || comp. bat. latinismo 239.8: accidental legal. vida eterna ,,humillación”: Oremos a nuestro padre por la vida ir eterna 1153—4 (L w čichošči) (1). levaitis: lawayti /luta koioms sutrisi (I. Lwig nogami y Smoka potrzesz 80,9—10) (1). palanca (abreviatura) «león»: Tu Lawa ir kirmele pamisi 80,10 (1). elogios «abundantemente» adv.: para que me des así abundantemente iz de tu amor 50,18 (I. muchos 50,18); ir ta alabanzas, alabarnos, alabado, alabar 16,27; 239,13 (3). «Glorificar, venerar»: la lengua alabará con cantos Mi Señor 50,5; Alaba, 100,17; acompañar 53,24 (3). alabando: acompáñame, te seguiré por 54,11; el camino verdadero 57,26 (2). toque (abreviatura coloquial) «tratamiento»: 204,15 (1); || compárese tratar. resto «undécimo»: en la primera carta a los Corintios, en el resto del depósito, el médico 13,16 (1). (esl.) «médico»: del médico 251,17 (1); || cf. médico. sing. ki. liečiima 107 nupulti «nusikalsti, nusmukti»: nes tu galibe teykies pakielt nupuolusi 45,9—10; o nupuolamusiemus brolemus iusu padetimbit 235,2; nupuolusius 74,8... (8). nupuolis «nelaimė, vargas»: niekad io nepameta kožname nupuoli 45,25 (I. przygodžie nuramdyti «nuraminti, sudrausti46,2) (1). »: Geriaus gali nuramdit mano kančias wisas 67,3; neprietelus musu... tu patsay iau nuramdik 71,21—22; 87,24... (5). nurimti: wienok nuog kamanu ir žąstu tuoy nurimsta 58,7 (1). nuraminti: kad nuramis mana smutka 59,17; 60,19 (2). nuregéti «numatyti»: didi priepuoley turi būt su rupescia nuregieti 229,9—10 (I. obaczane 229,10) (1). nusaugojimas «išsaugojimas»: del nusaugoima necistatos 232,13 (I. wiarowania 232,13) (1). nusidéti «nusikalsti»: Pasizistam kad iau nusideiom 35,21 (1). nusilaisti (=nusileisti),,nupulti*: Kaip ziemay nusitaydo 155,2—3 (1). entristecerse: no te entristezcas, sino encomienda tu pena a Dios 91,12; no nos entristecemos 96,23; nusipakaimas (-ijinimas?) (pol.), «calma»: y la calma de (2). vuestras conciencias 223,2 (1. vspokoienie 223,2) (1); || cf. nusiraminti. calmarse: entonces se calma mi corazón 66,23 (1). nusisergéti nusisergieste 123.4 (1). nusistiprinti «fortalecerse»: teyse io szwenta nusistiprina 90,4 (I. zmocnila si¢ 90,4) (1). nusiteisinti «justificarse»: Jay norecia nusiteisinti 242,12—13 (I. vsprawiedliwi¢ 242,13); nusitekėti «escapar»: y adónde queremos (1). escapar 243,6—7 (I. včiec 243,6); nusitekame 22,14; nusiųsti «enviar, mandar»: dígnate enviarnos aquí al mundo a tu (2). : hijo 16,18; envió 120,22; 173,4... (8). nusiZeminti: Se humilla como un siervo 163,18; nuskysti «arrepentirse»: que ninguna persona se arrepienta jamás 87,22—23 (I. nie zmituie 87,24) (1). nuspaudimas (1). «compresión, presión»: wisam nuspaudime prieg iam busiu 80,14—15 (I. vdrecZzeniu 80,15); nuspaudimuose 90,8 včisku (1. 90,8) (2). «protegerse»: Bataig iu pigay 114 nuspausti «comprimir, presionar»: id gi kit“ nuspaustu 87,10 (I. vtrapi 87,12); suda dara nuspaustiems 101,5 (I. vdreczonym 101,6); nuspaustasis nustipryti (vert.?) «fortalecer- »: Asz pastatisiu ir nustiprisiu 88,20; 143,8 (4). uszkalbi mano 194,16 (I. vmocni¢ 194,16) (1). nusvesti (vert.)?,,consagrar“: warda tawo nuszwestumbim 118,2—3 (I. poswiecili 118,2) nuteisinimas (vert.?) (1). «justificación»: tatay del nuteysinima /wisokia žmoniu gimima 111,3— 4 (I. vsprawiedliwienia 111,4); 8,7; 121,9; nuteisinti (¿trad.?) «absolver»: Wiera musu 170,13 (4). nuteysinti 176,5 —6 (I. vsprawiedliwieni nutekėti «fluir»: maldoy... tekame 117,8 (1). nuterioti (br.) 167,6); 194,13; 213,6 (3). «perder»: Tegul wis nuterioia prowoy nuogi bilu 87,11 (1). nutikrinimas (trad.) «fianza, garantía»: ape grieku atlaydima nutikrinimas 206,7 (I. vpewnienie 206,7); 246,24; 249.1 (3); cf. laidas. nutikrinti (¿trad.) «dar fianza, garantizar»: ir maloney tewo ius nutikris 122,4—5; nutikrinay 142,11 (1. vpewnit 142,11); nutikrintas 246,22... (8). nutrankyti «burlarse, mofarse (?)»: te nutrankay gie mani 89,6 (I. sikaluja 89,6); Ne wienam ne nutrankidams 48,13 (I. nie vrągaiac 48,13) (2). borrar: el borrado será borrado 94,1617; 246,10 (2). 1 arrebatar «atrapar»: cómo atrapó a los judíos 160,11 (1). 2 arrebatar «construir una valla»: los constructores de vallas estropean /kuri... buwo giaray nutwerta 72,15 (1). nutukinti: quiero adelgazar /saciar con la sangre de mi cuerpo 121,22 (1). cansar: estaba tan cansado [que no podía caminar 161,9—10 (1). mirar «echar una mirada»: otro lo mira desde un lado 204,18 (1). arrastrar (vert.) «apartar»: siendo arrastrado de sí mismo por la ira 193,19—20 (I. zwlocžymy 193,20) (1). humillación (?), «humillación, sumisión»: y en la humillación hacia ti nos derramamos 117,8 (I. pokorze 117,8) (1). humillar «inclinar»: y levanta mi pobre cabeza humillada 44,15—16 (l. vnižoną tewęspi nu44,16); 64,6; 248,26... (4). descender: Creemos que descendió al 111,2 (1. infierno zstapil 111,2...); 8,14; que descendiste del cielo jaustukas: 181,6... (4). Oo o: 1) En las manos de tu padre o 32,13; 98,14; 127,7...; 2) conjunción: Por la mañana temprano /o se reunieron 19,14—15; en compañía quienes me /o ayudarían y me defenderían del enemigo 91,5—6... o como conjunciir ón e iš interjección se utilizó 384 «viso» veces. manzano: «isz obeles rukscios omnia», 186,15 (1). latinismo 230,3: ocasional. P final: O «pabaigos musu galop» 41,12; ik «pabaygay swieta» 169,18; 186,25... (5); cf. finalización. finalización «pabaiga»: o «wel pabaygimu to ziwata warginga» 82,15—16; 42,5; 91,24 (3); cfr. fin. terminar: terminarás tu 4,24: trabajo, termínalo 108,7 (2). humildemente (pol.) ,,humildemente, devotamente“: pabaznay 18,8; 22,20; 182,9 (I. piadosamente 18,9...) (3); || compárese žemai. piedad (pol.) „piedad, humildad“: pabaznistey 138,4 (I. w pabožnošči 138,4); 144,21 (2). escapar: patramtas pabegtu /peklona sawa nueytu 20,14 (1). construir (pol.) «construir»: pabudawotus 92,6 (1); ll cf. construir. despertar: ne pabudintumbim ant sawe baysios rustibes tawo 211,12—13; 2144 (2). despertarse: VZmigau... ir me 44,20; desperté, despierto 169,6 (2). contemplar, observar (pol.) observar»: padaboies tai sawimp 241,19 (1); || comp. ver. hacer «hacer, crear, realizar...» : teykis galą padariti 73,3; padarey 156,6; padaritumbite 242,18; Pagidarik 239,19; padares 215,11; padaritomis 196,3... (48). padaugymas, padauginimas «aumento»: meyley tawa padaugima 24,2—3; (I. multiplicación 24,2); 76,9; 9,9: 238,19 (4). multiplicar «aumentair r»: aumentar verdaderamente el amor 23,10 (1). entrega «transmisión» (?): Redimirnos de la vana tradición de nuestros padres 246,2—3 (I. podania 246,3) (1). ayudante (-is): tú ayudas, yo tengo que 70,3; ayudar, ayudaré 137,11; 1679... (13). ayuda «ayuda»: pero espera io algún tiempo después de la ayuda; 46,12—13; agradecer 200,27; por la 136,10; ayuda 2377... (23). : (br.): Agradezcamos; 223,20 (1). 1 ayudar «prestar auxilio»: si estás dispuesto a ayudarnos, ayudar; no 184,7; ayuda; para que 101,9; ayuden 82,24; 2353... 2 ayudar «dejar, acostar...» : dónde dejaría a sus hijos 75,13... (24); «padadamo234.4 s» debe considerarse un error de (= corrección («padedamas»). aumento: buk apgineiu ir padidinimu 31,19 (I. pomnoženiem 31,20) (1); compárese. multiplicación. padrūtinti(s) «fortalecer»: padrutint 27,8; padrutinosi... malone 90,3; padrutintu 187,12 (3). padūksis (-¿?) „esperanza, consuelo- “: giwent gatetumbim ant garbes warda tawa [y en la aflicción de nuestro prójimo 32,17—19 (I. paciesze tawimpi 32,18); paduksi turu 68,20— 21; (I. vfanie 68,2); 135,25... (10). padulkyti: iuos kaip dulkies padulkis paduoti: 44,4 (1). 1) «pavesti»: Galiben tawo paduome 36,18; 58,10; 70,18; paduota 235,23; 236,1 (I. poddana 235,24; poddany 236,1)...; 2) «perduoti»: tikiedami tawa žodžiuy/ mums... paduotuy 24,20; 215,8... (1). padžiūti «nudžiūti»: padžius žole 85,3 (1). [paencios 110,14 ir paencia 111,12 žr. eiti.] daño: por daño 246,5 (=para el daño) (1); compárese. dañar. dañar: lo que estorba, eso daña en su naturaleza dañada 72,13 — 14; 233,10—11; 133,16..." (5). según (conforme a): Con esta preposición, que rige su genitivo, se expresa según qué se ko vive, se paga, se perdona..., p. ej.: según ti no vivimos según tu voluntad, ordena que pague a todos según 131,24; sus obras 177,2; 169,21—22; 55,15; 74,19... En algunos casos no se iš pueden determinar las terminacioar nes de los casos; su según se usa con genitivo, ar su acusativo (p. ej. : según la grandeza de tu gracia, 62,5; según tu voluntad, perdona 114,6), las faltas, pues según el dialecto de los escritos de Petkevičius, estos pueden ser ir genitivos o ir acusativos. Puesto que se ve claramente, en su mayor parte, que según (pagalei) rige el genitivo, su como ir en los escritos de Mažvydas, se puede iš suponer que en todos los escritos de Petkevičius pagal se emplea con genitivo, su pagalbé (-a): praszom 115 Es más frecuente pagal (28) que pagalei (15); hay casos en los que ambas formas aparecen en la misma página (p. ej., 84,10 y 84,11; 191,7 y 191,8). pagalbes wieszpat 36,2—4; pagalbe 91,5; pagalbą 175,7—8; paganymas (traducción- ), «enseñanza178,21... (7). »: Paganimas namikszias 16,1—41; (I. Pasterstwo domowe 16,1 —42) (26); Pagimas 15,1 debe considerarse un error de corrección (=Paganimas); || cf. sermón. pagarbinti «glorificar»: pagarbintas esti 101,2; pagėdinti «avergonzar»: pogiedink... barnis /musu neprietelu 142,16; vn. va. 150,15 (2). pagiedintas pagimdymas: duodamas... langwa pagimdima 32,5 (1). 241,9 (2).. pagimdyti: ten gi pagimda /ir rankosna eme 153,12; vie. va. pagimditas 200,1; pagimdus 157,23 (=pagimdziusi)... (5). pagirdyti: papenet ir pagirdit 226,3—4; dg. va. pagirditos 90,16; 221,10—11 (3). elogiar: pokim... no puede elogiar 243,4; vn. forma abreviada de la entrada. elogiado 151,23; vn. abreviatura. elogiadas 233,7... (5). pagyvenimas (vert.), «vida, existencia- »: duok giara pagiwenima 118,18–19; (I. pozywienie 111,18); pagiwenimo 15,16 (2); || compárese gyvenimas. pagrebas (sl.) «bodega»: turi pilnus pagrebus wina 46,20 (1); || cf. sótano KN 208. paguldymas (vert.) «capítulo, división®: paguldime 13,16 (1. Rozdziale 13,16); 195.4; 245.9 (3); || cf. straipstis Mz 172. paguldyti: |) «poner, acostar»: prakarte gi pagulde 153,14—15; Asz duszią sawa vz ius paguldžiau 244,13; 244,19; 249,25 (4); 2) vert. : kame ira paguldita kalte to nehadno ragawima 217,3—4 (I. w czym iest polozona wina 217,3) (1). pagundymas «tentación»: Ne wesk mus ing pagundimą 118,26; 10,24; 138,13... (6). pahonis, pahonka (sl.) «pagano, -a»: pahonies 228,27; pahonkos; dg. va. pahonis 113,22... (5). paikas: kuriump paykuiu eyti daugi žmoniu pailsti: o 49,12 (1). dumos wisos tuoiaus io tenay pails 247,17; 2489... (6). 100,24; [paioprasta 98,17 véase paprastas.] paieškojimas (¿trad.?) «hallazgo»: kurie ne pakrikštyti: mumis ant pagieszkogima 43,8 (I. pakrypti «desviarniu 43,8) (1). 116 pajudinti «provocar»: ir ne pajudintubim ant sawes /smarkios rustibes tawa 27,12—13 (1. a nie pobudzali... 27,12) (1). pajuokas, i§juokimas, juokas»: Ne duok welniuy ant paiuoka 42,3; Paiuoka wisad dare isz io sunkiu wargu 88,6; paiuokus dara 89,3 (3). pajusti: idant galib¢ patiechu wisokiuose priepuoluose paiustu 240,5 (1). pakajingas (esl.) «tranquilo»: Duok pakainga uzgimimą 37,7 (1); || compárese ramus. 1 pakajus (esl.) «tranquilidad, paz»: Tes pakaius io walos klausantiemus 157,12; pakainus 92,21; pakaiopi 181,3; 153,11... (21); || compárese ramumas. 2 pakajus (esl.) «habitación»: idant wisokius namus ir pakaius teyktus Ponas vždengt pakampi «en secreto» 39,11—12 (1). būdv. : idant wisiems butu žinoma /ne papeykta /ne pakampi 227,18 — pakalné «valle»: pakalney 51,3 (I. dolinie) 20 (1). pakara (pol.), «humillación»: pakara 153,19 (I. (1). pokora 153,19); pakaroy 136,18; 231,24... (6); || compárese nuZiaminimas y nusiZeminti. pakarna (pol.), «humillada»: pakarnomis 18,2 (I. pokornymi 18,2) (1); || compárese nuzeminti. pakarnai (pol.), «humillados»: pakarnay 16,13 (I. pokornie 16,14); 1557; 2142... (6); || || compárese nuzemintai DK 172. pakasti: numirgs /ir pakastas 7,10; 8,12; 112,23 pakelti: 1) «elevar»: ne dręsdami akiu sawa (3). pakialt 210,9; o sirdis... auksztiniu pakialkit 218,10...; 2) «soportar»: net pikta pakialdams 138,23—24; 3) «levantar»; tu gi ant koiu teykis pakialt 251,19... (16). pakyléjimas: uz pakileima tawa kieltusi 252,5 (Il. podzwignieniem 252,5) (1); compárese pakyléti. pakyléti: Akis sawa pakileiau 91,3; pakilekim 131,10(2). escuchar: Ewangelios paklausikit 194,26 (1). hacer arrodillarse: toy gi paklupdina 88,8 (I). obedecer «escuchar, oír»: Paklusek iau mane szaukima 100,8 (1). hasta que (=mientras): pa kolay 171,24; pakolay pakoroti (sl.) «castigar- »: pakerosi 62,95 (1); pailstančius 221,10 (2). || cf. bausti DP 65. pakriksztitumbim 192,13 (1). est su se, alejarse- »: pakrips nuog pozyskamokstu mano daugi žmoniu 122,20 (1). mover «mover»: kurs duos ne koiu pakrutint 91,9 (1). tentación (pol.) «se mueve»: tentaciones 20,25; (I. tentativ20,25); as de tentación 112,13 (2); || cf. tentación. penitencia (pol.) «arrepentimient85,9; o»: pakutą pakutosp 148,7; 171,19... (4); || compárese arrepentimiento. pakūtavoti (pol.) «arrepentirse» : pakutawotumbim 147,6; nepakutawoienčius 205,22 (2); || compárese compadecerse. liberación (=liberación): Potam pataydimas žmoniu turi but 226,12 (1). bendición: tawęs čiesu palaimos ir nepalaimos noptaisk 237,22 (1). bendiciones «Felizmente»: Palaymiey tokiam pasiwes 94,15 (1). «bendito, -a feliz»: Bendito 76,21; 94,19; 99,3; sust. adv. palayma 152,22... (5). soltar (=dejar ir): porque al ne soltarlo no se inclinará, soltando 108,2; estos, la 22524 (2). ventana: que ir vaya a pedir pan por las ventanas 87,17 (1). [espera, esperad... véase esperar, cesar.] inclinar: inclina tu oído sawa 76,12; 113,16; inclinado 161,26; el corazón, inclinada también y humillada 64,6... (7). cesantemente adv. : 56,21 (1). cesar „dejar de“: para que nosotros, pecadores, 147,6; cesáramos palowe 115,14; ne acompañ57,20... (12). ar al que cesa: acompañé- ... a tu casa 59,11 (1). abandonado (?) „dejar“: palikoia iumus pamokssla awo 123,10 (I. dejó 123,10) (k); compárese. dejar. dejar: palikt teykies raszte paliko palikdamas 28,24; palinksminimas: 207,11; palinksminima 87,14... (6). tewas danguiegis duosti 17,9; 134,25 (2). alegrar: a mí... alegrar: 70,12; palinksminay 78,11; palinksmink 246,21... (5). palinksmintas palinkti ,,inclinarse“: ik palinkięs 88,23; žiamey palinkusią 64,23 (2). pamačia (pol.) „ayuda“: pamačia 236,12 (1); || cf. pagalbė. gustar: pamegay ant amžiu giwenti 71,2; pameksi 64,10 (2). perder «dejar»: nunca io ne caer en el caos 45,24; 54,7; 69,19 (4). pametavonia (pol.) «arrepentimiento»: pametawoniosp 28,9 (1); || cf. arrepentiDK 97. miento paminti: io galibę 168,2—3; pamine pamisi 80,10 (2). imprenta ilegal para olvidar «morir»: Cuando tendremos que morir 163,8 (l. morir 163,8); olvidaremos 115,14—15 (2); cf. morir. sermón «enseñanza, ciencia; sermón”: Cuando escuchamos tu sermón 37,5 (I. aprendamos 37,5); bien las enseñanzas, observemos en los sermones si 186,2; hay alguna 122,15; 148,22 enseñanza (6). (sl.) «venganza- »: sobre su enseñanza 27,14 (1. enseñan27,13); za enseñada 99,5; 211,14 (3); || cf. venganza. reflexionar (col.) «vengarse»: pamstisis Señor Dios sobre to (I. się mščič pamstiig4,20); si 107,18 (3); || cf. venganza. chica (coloq.): Anielas Pannay dijo 152,21; 155,10 vee (T); || compárese muchacha llevar un tiempo (trad.) „levantar“: bataig tiene wisa meyley langwibey ir panesioti ale masz 234,14—15 (1. wszytko mitošči taskawošči w znosi¢ i 234,17) (1); || compárese levantar. desear: No descuides a los cercanos de la casa 5,17; 5,18 (2). reprimendir a: de la reprimenda habría suficiente 229,20 (1). reprender: corazones quebrantadir os ne humillados, 248,27; reprendió, 69,12; reprendidos, reprendidos 132,20... (7). engordar «alimentar» el cuerpo con ir sangre, engordar 131,21; 132,3; 221,8... (4); para que engordaras 35,4 es necesario conservar los erroda (=engordaras). escándalo: completar a quien causa el 209,1 (1). escándalo 1) «llenar»: tu llénanos con tu santo espíritu 127,15 (I. Llénanos- ... 127,14...); 139,11; 175,5 (6); 2) «hacer» (trad.): Ne colma el pecado horrendo 108,26 (I. No pecarás... 108,26) (1); || Véase hacer, sobornar: Ka¢ iuos kunigay papirko paplatinimas, paplatymas 166,19 (1). „aumento, ampliación; multiplicación*“: paplatinima giara auglaus potam per ir paplatinima wieros musu 185,8—9; 214,7; 2522 (3); compárese. paplatinti. paplatinti «multiplicar; aumentar, ampliar*: O paplatink terpu musu karaliste sawa 179,23; Pagiplatink iuos tawe mielausias paprastasis 239,17; 238,16... (4). «habitual, cotidiano»: uZmirsztu žaysta paioprastą 98,17 (I. zwyklego 98,17) (1). paprotis „paprotys“: ir haz puro el corazón de toda costumbre 145,17—18 (I. od zlych naietnošči 145,8) (1). 117 paprovymas (sl.) „pataisymas“: y una corrección que promete la vida 206,3 (1). escribir: como escribió el profeta 133,24; escrito 106,22; 205,11... (5). vender: vendió por treinta monedas 160,2 parédyti (br.) (1). «ordenar- »: En la cual ordenó todo 142,10 (1); || cf. tvarkyti MT 204. parédkas (br.) «orden, fila»: Giesmes... pagaley sawa paredka 43,3—35; paskirti paredkay Dowida 92,11—12 (I. vstawione rzady Dawidowe 92,12); 1053 (3); | cf. tvarka DP 363. parédnai (br.) «ordenadamente» adv. : idant wisa butu darita patogiey ir parednay 229,12; 229.15 (2); || cf. tvarka DP 363. paremti «fortalecer»: paremk sirdis ir sąžinę 21,21; 20,6; 63,18; paremkite nupuolusius paroda (sl.) «consejo- »: kurio parodą sirdi sawo iauciu 49,20; parodos 205,25 (I. porady 205,24) (2); || cf. pritarti. parodyti: kurias mumus teykieys paroditi 25,25; 74,8 (4). parodey 130,19; paroditūmbim 192,19; parodik 87,8; parod 73,25 (=parodyk- )... (16). parpulti «caer de bruces»: noris ir tukstantis prieg taw parpuls 79,19 (1). pas: Esta preposición se emplea con acusativo para expresar lugar, p. ej.: nebiiok stowedams pas ana 61,11 —12; Ten pas ugni stowedams pasakyti: Tay pirm aniolas pasakie 166,7 (1). cuento «relato»: no cree en cuentos falsos 48,16 (I. Nie wierzy powies€iom zlym 48,16) (1). 160,19; 166,16; 233,19; 252,15 (5). mundo: Koznoy wietoy sio pasaulo 86,9; apropiaci89,20; 158,17 (3). ón: pasawinima ir sudereima... su bazni¢ia 238,11—12 (I. poslubienia 238,11) (1); cf. pasavinti.. pasavinti «tomar»: kitam ne butu pritarta arba pasawinta 228,8 (I. zaręczona 228,9) pasavinti se emplea en los escritos de (1). Mažvydas, Bretkūnas, Daukša y otros, y tiene el significado de «tomar, unirse, desposarse, adoptar». sembrar: idant tawo sekta čia paseta 185,3—4 (1). temer «asustarse»: MPasibijęs Petras tare pasidaboti (pol.) «gustar»: tewuy 181,27. musu pasidaboio 15,11 (I. spodobalo 15,11) (1). pasidukséti «esperar, confiar»: Tiektay pasinusideiom dukseiau kinti“: kaip tawe regieiau 66,20 (1). entregarse: 1) «encomendar»: O ing apginima io tikray pasiduot 141,8—9; pasidawiaw 44,21; 118 . 45,11...; 2) «entregarse»: bat žodžiams čierto ans pasidawe 119,22; 220,14—15... (7). comportamiento «sustento»: No ganarás para ti el sustento 93,9 (Il. požywienia 93,9) (1). compadecerse: Compadécete de un siervo tan afligido 114,2; 133,4 (2). compasión «arrepentimiento»: De sus maldades hacer arrepentimiento 57,2—3 (I. wyznanie 57,3) avergonzarse «sentir vergüenza»: con quien no se avergonz- (1). aría ante el juicio 241,14 (1). levantarse «alzarse»: sobre nuestras cabezas se alzó 71,5—6; (I. powstali 54,14); 86,23; levantarse «alzarse»: por la ira se levanta contra mí 44,10 (1). inclinarse (esl.), «humillarse»: mi corazón siempre se inclinará 141,18... (7). ante él 55,25—-26 (1); || cf. humillarse. inclinarse: tu koiump pasitenkey 181,5; 181,10 (2). pasimetavoti (pol.),,recordar los pecados, examinarlos de nuevo“: griekuose guli /o nepasimetawoia 209,3—4 (I. nie vpamigtawaia 209,3—4); 248,21 (2); || cf. vartoti. extenderse «multiplicarse»: sawoi sektoi... pasiplatint 240,23 (1); cf. paplatinti. pasiprovymas (esl.) «enmienda»: su tikra duma pasiprowima 126,2 (1); || cf. taisyti; prisitaisyti y prirengti DK 97. pasirėdyti (pág.) «pasirengti»: O que de ese modo nos prepararemos 126,20 (1); || compárese prisitaisyti y prirengtis DK 97. aparecer: ¿De qué manera debe aparecer pokim? 241,5—6; apareció 90,2—3; 177,21; 229,26 pasispirti «apoyarse, fortalecerse»- (7). “: esto mačia dwasios s. con la que me o consolaría y pasispirtu me fortalecería 240,6—7 (1). «sustiprėti»: ir se fortalece entre personas de nacimiento extranjero 72,3—4 (1). repararse (pág.) «consolarse, tranquilizaro se»: se extenderán esos kautay triturados 63,9 (1); || cf. calmarse. pasivesti (¿traducción?) «tener éxito»: laymingay tokiam pasiwes 44,2 (I. Szcezęsliwie mu sig powiedzie 44,2); pasiweda 92,14 (I. powodži się pasiwes 92,14); 94,15 (I. sie wodzi . 94,15) (3). familiarizarse: 1) «Saber»: Nos conocemos ya 135,21 (1); 2) «conocer, jsitiAsí. las personas conocieron milagros 162,13 (I. las personas se conocieron 162,13) (1); 3) „confesar (?)*‘: que anis no se ha herido con los familiares 209,15 (I. ellos... 209,15—16) (1). leer (¿trad.?) „apoyar“: ir vž leer bien 167,6 (I. policženi 167,6) (1). ahogamiento: iž... paskandinima iszwalninay 30,14; 83,21; 198,11; ahogamiento 244,13... (7); ahogamiento 22,6 (1); cf. ahogar. ahogar «hundir, condenar a la perdición»: toksay musia paskandintas buti 171,16—17 (I. potępion 171,17); abagi wel pekloy ant amžiu paskandint paskirti: pulkan wiernu 139,23; 242,14... (5). paskirti paskirta paskirti 151,13—14; 161,14; 92,11; 234,18... (5). paskui: 1) adverbio de tiempo: O paskuy tat turi but kalbeta 199,16 — 17; 2) va con preposición y acusativo, p. ej.: paskuy Zmones eydapaskutinė biidv. : mi 149,20—-21; 122,18; 216,20... (5). dienoy paskutiney 169,20 —21 (1). servicio (pol.) ,,servicio“: pashugay 133,3 (I. postugowaniu 131,3); || compárese rarnauti. paslušnas (pol.) ,,paklusnus®: ir iamuy pastuszeste ni 86,2 (1); || compárese paklusnus DK 129, ceder (col.) «servir»: bat ataiau wisiemus pastužit 121,13 (I. postužyč 121,17) (1); || comp. servir. pasnykas (br.): pasnikas 205,19 (1); || compárese. ayunar DP 52. ayunar (br.): ayunando 88,26 (1); || compárese. ayunar DK 37. plantar: planté a sí mismo en la mesa 71,27; 172,10 (3). saciedad ,,saciedad®“: saciar el cuerpo 116,15 (1); cf. saciar. saciar: saciar el cuerpo con sangre 121,18; saciar 35,14; 71,17; dg. va. saciar 131,8 (4). paspesti: me colgó Zabangus 99,21—22 (1). puesta en escena «determinación, (?)“: reglamentos para examinar así su conciencia según la disposición del Señor 127,20—21 (I. disposiciones 127,21) (1); cf. disponer. construir: 1) «fundar» (¿traducción?:): pastatit teykieys karalistę id daugintusi 72,9—10 (I. vstawiles 72,10); 197,23; pastatitoie 240,9 (I. postanowionym 240,9); 2) «establecer» (¿traducción?): Asz pastatisiu ir nustiprisiu vszkalbi 194,16 (I. postanowi¢ 194,15); pastatisime 126,5 (I. postanowimy 126,5); pastatitos 224,15 (I. decretado 224,16); 3) «construir»: danos tu id mano po derecha /construiremos todos 174,9—10; 42,8; no sé 129,12; 92,10; 219,15; 251,20; 4) «preparar» (trad.): construye para sí mismo una morada santa 124,17 (I. erigió 124,19) ... (12). refuerzo: ir sobre el refuerzo... mumus 224,13 (1). reforzar: teykis gi pastiprint 251,18; pastiprinam pastiprintumbit 194,10; pastiprinan¢iam 231,19 —20: pastiprindami 229,25; 214,6 249). pastumdélis: Te est mote naslistoy /waykay pastumdeleis 87,16 (I. sirotami 87,17) (1). felicitación ,,curación“: De los que no pueden para que se dignen ser curados 18,23—24 (I. consagrar 18,24) (1). con la curación (sl) „dar testimonio“: paswieéitumbit 214,1 (I. daban 214,1); testimonio con la curación 223,6—7 (I. dieron fe 223,7 (2); || cf. testificar. vocación 1) «situación, negocio, estamento» (trad.): para que según vuestra vocación 234,24 — 25 (1. vocaciones 234,24); de todas las personas, de cada vocación 89,22—23 (I. estado 89,23); 228,20; llamemos 229,5 (I. de la República 229,5); 234,25... (4); 2) «invitación»; la (?); id mala ne utilización de la invitación 82,9—10 (I. emplazamiento 82,10); 31,23 (2). convocar „invitar“: kursay ius tosp draugistesp paszawkia 238,3—4 (I. powota 238,3) (1). ensalzamiento, glorificación: 45,8; paszlawinimas paszlawinima 24,10 (l. przežegnanie 24,10); paszlawinimu 40,11; paszlawinime 239,12 (I. blogoslawienstwie 239,13)... (16); paszlowinimu 38,21 (1). pašlavinti: paszlawint 40,8 (I. požegnač 40,8); paszlawin 33,13 (I. blogostawi 33,14); paszlawintu 199,24; paszlawink 21,15; paszlawinta 223,13; paszlavinti 94,3... (31). pašventimas ,,pašventinimas“ : paszwentima 17,6 (I. pošwiecenia 17,6); 24,2 (2); cf. consagrar dedicar. ir consagrar: 0 mus wisus amžinay paszventipaszwentinay na 124,14; 72,9 (I. poswiecit 72,9) (2). dedicar „consagrar“: o smerčia sawa brangiausia paszwesti 128,27 (I. poswiečič 128,27 ...); paszwentey 129,8; 162,19; 193,14; 196,8... (13); cf. consagrar. cama «lecho»: o no obtuvo lecho 154,19 (1). «corrección, |, enmienda»: habiendo reconocido los pecados, nos corregiremos, (1). enmendaremos (esl.) «heredero»: pl. ki. patamku 197,8 (I. descendencia 195,7) (1); || compárese. tévainis. 119 entrega «ociosidad- »: para que no os entreguéis a la entrega y a las desgracias corporales 234,20 — 22 (I. ungir con 234,22) (1). aceite: ungió con aceite 162,1 (1). pateriojimas (br.),,pérdida®: y en su eterna perdición lo comerán ne 209,6—7 (I. perdición 209,7) (1); || cf. perecer. paterioti (br.) „perder, privarse de“: pateriot 247,23; paterioio 119,23; pateriotos 164,24... (6); || cf. destruir. consuelo (herm.) «consuelo»: Consuelo 28,16 (1. poéiecha 28,15); patiecha 144,17 (I. otuche 144,17); patiechu 240,4—5; 249,17... (8); || cf. apaciguamiento DK 174. patieSyti (br.) «consolar»: patiesik 71,20 (1); || cf. raminti. patogiai «decorosamente, bellamente» adv., : para que todo fuera hecho decorosamente 229,12 (I. vežčiwie 229,11); 229,15—16; 234,27 (3). patogus, -i «verdadero, bello, sincero»: y les muestro amor sincero, más 107,22; sincero 205,13—14; 232,9 (3). patremti «expulsar, eliminar»: porque tú expulsaste las tinieblas 19,20; patremtu 39,9; patrems 45,25; patramtas 20,14 (4). pats, patsai, pati: amarás a tu prójimo / como a ti mismo 6,12—13; patsay 24,25; pati 41,20; paties 46,5; pačiam 8,3 y pačiamuy 106,7; vn. instr. pačiu daiktu 239,18; pačiamp patis 182,24; 194,9 ... (129). se encuentra con mayor frecuencia pats que patsai; en algunos lugares, en la misma página, ambas formas se alternan (140,17 y 140,9; 114,12 y 114,4). patūroti (br.) «asentir»: swietuy labiaus paturoiom 164,13—14 (I. folgowaé¢ 164,15) (1); || compárese pritarti, patvirtinimas «refuerzo»: mą dowanot 132,10 (1). paukštis: pauksciey 67,20; paukscius 153,24 (2). paukštalis (= paukštelis); pauksztaley 75,19; pavadinti «invitar»: idant ne kaip sudop pawadinti eiti 241,12—13 (I. pozwani o patwirtinipavaikslas (= paveikslas): pawaiksto 2,14 (1). pavakarė «tarde»: est nuimtas pawakares Ččiesu 162,21 (1). 114,13 (2). ' pavalnas, -a (pol.) «obediente (?): wisame pawalni bukim 181,25 (I. powolnymi 181,25); pawalna 64,16 (2); || compárese paklusnus Mž pavargėlis «mendigo»: 1) 241,12) (1). «mendigo»: te gukstinei wisada čia su pawargieleis 87,16—17 (I. 234, 120 zebrakami 87,18) (1); 2) «pobre»: ir su mumis teypag pawargieleis 252,7 (1). pavargti: Nesang asz rudulis pawargięs esmi ir 77,15; pawargusia 47,9; pawargusiam 89,17; pawargieę' 250,19... (11). pavedimas «dirección» tatay užu (?): o Dwasios szwentos pawedimo 9,14 (I. powodem 9,14) (1). paveikslas: 1) «imagen»: iuog mus ant paweiksla sawa sutwerey 30,10—11; 212,19 (2); 2) «ejemplo- »: id paweyksta imtu isz io 180,23 (I. ejemplo 180,23); 252,14 imagen «ejemplo- »: mums paweyzdą (2). dawe 155,5—6 (I. ejemplo 155,5) (1); cf. imagen. paveizdėti «mirar»: Teikis paweyzdet... ant Christusa 76,14; Paweyzd 66,15 (2). pavyzdėti «mirar»: Pawizdeia Diewas isz dangaus 242,5; pawizdek 37,22; 46,15; paversmé «fuente»: sg. ki. pawersmes 66,19; pl. va. pawersmes 50,22; pawersmiu 43,17 pavėsė 73,12; 78,21; 99,24; 133,8; 135,6...:(9). «sombra»: Vž tos paweses stoięsi 91,16 pavietris (esl.) «peste»: sg. ki. pawietries 75,16 (I. powietrza (3). 79,17) (1); || compárese maras Mz 384. (1). paviskinti «mover»: kad iszwistu mane pawiskinta 47,18 (1). pažeisti: ir pazeydem maiestota tawa szwenta 26,13 (I. przewinili 26,12); pazeydę tawo gieribe 165,14 (I. obrazili 165,14); kurie nors vgnin imesti /nebuvo tenay pažeysti 136,25—27 (1. vszkodzeni 136,26); 177,19; pazZeizda «ofensa»: Anas isztrauks isz spastu... ir nuog pazeyzdos žmogaus bediewia 79,9—10 (I. y od 211,23... (11). zarazy 79,10) 6 (1). pažintis «conocimiento, reconocimiento» (?) : Ir ant kialo pažinties tawos 57,25 (I. vznania 57,25); 120,11; Para que permaneciéramos siempre junto a tu conocimiento 179,19—20 (I. Abysmy y tu w tey statošči /a w wierze mogli trwač 179,19—20) (3); compárese conocimiento. conocimiento: que nos dé el verdadero conocimiento de nuestros pecados 28,7; conocimiento 109,11 (1. poznanie 109,11); 125,22; 197,5... (8). conocer: Oh, aprendamos también a conocer bien a Dios 17,25 (1. znač 17,25); conocer 196,23; reconoceréis 198,21; conocería 2,19; conociéramos 179,2; habiendo conocido 211,9—10; conocimiento 120,7... (65). (pol.) „uso, utilización“: Hay uso del cuerpo y de la sangre ir 13,5 (I. uso 13,3); 216,22 (2); || comp. uso para DK 19, marcar (pol.) «usar, emplear»: Weciaria... paziwot 207,20 (I. consumir, 207,20...); utilizar, 208,4—5; aprovechemos 131,3 (3); || comp. ragawiem 213,5 (I. consumimos 213,5); || cf. usar DK 83. sellos (br.) «Signo, marca»: pečietis 197,23 (I. peczęcz 197,24); pečieties 213,5; O pecieti sobre todo os daré 122,2 (4); || cf. marca DP 531; señal, Mž 153. sellar (br.) «Marcar»: aquí, mediante la petición, lo sellaríamos, lo fortaleceríamos ir 208, 6—7 (lI. sellaban 208,6) (1); || cf. Etiquetar, marcar. hombro (abr.) «horno»: peciaus 137,2 (I. pieca 137,2) (1); || cf. juego BrB. Sal. XVII, 3, reprochao r: ir reprochas, hundes al impuro 239,5 (1). infierno (pol.) „infierno“: pekila 52,13; pektona 20,14; pektosna 7,11 (I. quinta 7,12); 139,23... (12); || cf. infierno DK 14, ganado „ganado“: ganado 5,3 (I. ganado 5,4); 108,11 (2); compárese ascensor peregrino (pol.) ,extranjero“: Jay ataywiai aba pelgrimai kokie mieste butu 203,16—17 (I. peregrinos 203,17); || comp. viajero. alimento „comida“: o como dawey pan al cuerpo alimento para saciedad alimento 35,15—16; 116,17, 59,7 (3). alimentar „dar de comer, nutrir“: dígnate alimentarnos contigo mismo para 128,4; que nos 130,23; alimentemos, alimentando 116,10... (9). dinero (=dinero) (germ.); Ne dar una opinión del dinero 48,22; 160,2 (2). quinto: Quinto 106,8 (1). penukslas «penas»: para que no to profane el santo penukszlas como ir los cerdos los perros 2094-6; 217,26; 224,12... (10). per, esta preposición (207,12): se usa con acusativo para expresar: 1) tiempo: así también el hombre durante todos los ir siglos debe consolarse y protegerse 58,8—9; y durante toda nuestra vida 39,24; 25,16...; 2) lugar: Sus enemigos se dispersan por todos los países 87,21...; 3) causa: pero nosotros vemos por nuestra fe 125,19; Aunque saldré del mundo por la muerte 122,6...; 4) que nos concederá la justicia por medio de ellos 24,4; y nunca deja de obrar por medio de su amado hijo 15,22...; 5) traducciones: por medio de su Palabra verifica su verdad 16,22 (I. przez stowo 16,26); para que con su poder alejara de nosotros y derribara 39,8 (I. przez moc por 39,8); medio del poder de reelaborado en el escrito de Mateo 106,21...; ... (107). (trad.) ,,aplacar, suplicar“: la ira eterna... ir id nos lo hubiera concedido 16,21 -23 (I. przeprawit 16,23) (1) tránsito «llegada» (trad.): Welika musu aba pereimas 218,23 (I. przešcie 218,23) (1). pasar, cruzar «pasar»: Habiendo atravesado de noche a todos los enemigos, la victoria 143,23—24; «victoria, triunfo»: da 20, 24—25; 25,13; 30,25 (4). para la victoria, del triunfo iu 119,8; 166, 25—26; 223,18—19.., (5). vencer: ayuda a que venzamos a todos los enemigos; vencí, 117,5; vence; 47,14: asustar: 120,27; 170,16; 183,6... (18). asusta a todos los malvados 142,26—27 (I. asustar; 142,26) (1). acostar: 1) «volver a poner*: acostar 98,22 (I. traducir 98,22) (1); 2) «traducir» (trad.): que ahora traduciremos brevemente 227,12 — 13 (I. traducir 227,14) (1). traducir (=transferir): 1) «perdon- (?); ar» él no quiere ceder de tal manera / entregar ne el derecho 106,3—4; 2) «dejar» (trad.): Kodrin tatay perlaydo ans geriaus permano perlaisk 65,9—10; 87,10 (I. Przepusé 87,11) (3). permanyti «comprender» (trad.): kada giariay gi permanitumbim 176,15 (Il. entendí176,15); an en permano 65,10; 181,14 (3); compárese comprender. dormir: pakaiuy ir loskoy... podríamos dormir 38,25 (1). para comprender: Ans mumus wisiems tewa narsą perprasie 124,11—12 (1). atacar „parpulti“: como una pared inclinada y medio derrumbada 64,22—23 (I. el perseguidor 64,23) (1). desaparecerá (?): cf. perseguir. perseguir: Nesang gis persigue a una persona inocente 88,5; 100,9 (2). advertencia «advertencia»: sg. instr. con una advertencia 229,8 (I. advertir, 229,9); 227,12 (2). prevenir «avisar, recordar»: persergieia 245,20 (I. obwarowat 245,20) (1). perstoti: 1) «quedarse» (trad.): ir ant wisu amziu ieys perstosiu su 49,9—10 (I. Przestanę nimi z 49,10) (1); 2) «Jliautis»: dejemos de pecar, 71,10— 11; dejemos de pecar 149,8; 149,22; ne dejaremos de 225,13—14 (4). pecar, para pecar (pol.) ,obstaculizar- »: sin embargo, las ciencias superiores no obstaculizan nada; ne persekiotoias piemuo: kaip 47,17 (1); 121 205,17—18 (I. przeszkadzaią 205,18) (1); || cf. kliudyti DP 87. bes regiedamas 56,23; piktibey 248,21; 20,3; 184,21; 208,25... (25); cf. mindamas wisokius cf. peršokti. peršokti: 1) «delinquir, transgredir» (vert.): perszokdami dažnay norą ir prisakimą tawa 26,14—15 (I. przestgpuiac 26,14...); perszokdami 21013 (2); || cf. nusidéti, pažeisti; 2) «pasar»: sią perszokusią dieną 38,9 (1). pertirti «examinar- »: pertirę sawa sąžines 127,20— perZzegnojimas (pol.) «bendición- »: Pierziegnoimas 240,18 (I. Pozegnanie 240,17); perziegnogima 129,5 (2). perZegnoti (pol.): 1) «peržegnoti» (?): Perziegnok... Desines tawo galibe 41,15—16 (1. Pozegnay... 41,15) (1); 21 (1). 2),,palaiminti*: perzegnok 151,15 (1); || cf. laiminti DK perzengimas (vert.) «nuodėmė- »: ir atlaysk mums tuos perziengimus musu 210,24 (1. wystepki 210,24) (1); plg. nusidéti. peržengti (vert.) «pažeisti»: perziengiencius mokisiu tawa kiala 63,19—20 (I. przestgpce 63,18...); 205,21—22 (2); || plg. pažeisti. nešti «pešioti»: wisa nakti wargina 165. /pesie 160,15 (1). Petras: Petras 160,12... (8). corte, recorte®: ape piaustima Pona 157,15 (1). namu piemuo 15,7; Buwo anoy szalile ganidam piemenes 158,5; piemenimus 153,26... (5). mediodía: Giesme priesz pietus 35,2; 25,12 (3). barato «fácilmente» adv. : pigay nusisergieste 123,4; pigiey 246,20; pigiaus 60,12; 69,20 pigus «fácil, rápido»»: pigiasnio atprowima (4). 205,23 (1); cf. barato. villano (trad.) «“malhechor”»: piktadeias 86,19 (I. zlošnik 86,21) (1); || compárese con iséda. malvadamente, adv. : te hice malo ante tus ojos, -a: malo 92,16 (1. enemigo 62,13—14; 69,17; 82,9; 125,8... (6). 92,16); fuerza maligna 61,4; piktop 51,24; dg. cf. piktiei 88,27; piktuiu 44,22; piktiemus 67,24; piktuosius 142,27; pikčiausia 184,17; piktasias 184,27... (89). piktenybė «maldad, iniquidad, tentación»: piktenibiu musu wisokiu vžmirsztumbey 31,5 — 6; piktenibe 82,4; Piktenibey 62,19; pik=« tenibemis 39,9... (10). 122 piktybé «piktenybė, maldad, iniquidad»: mano pikperšokis (vert.) «delito, transgresión*: attibesp perszokius sawus 247,3 — 4 (Il. przestgpstwa 247.3); 234,11 (2); piktipiktenybė. piktinti: surinkimą Diewo piktina 204,25 (1). pildyti(s): 1) «cumplir» (traducción): iuog zokaną pildziau 148,11 (I. wypelnit 148,11...); pildinkit 148,12; pilditumbim 107,3; pildzianti 83,9; 148,6; 184,15... (11); 2),,llenar(- se)®: isz kurios pildziesi ziame 237,7; o tatay kalbedams pildzia bluda 219,12—13 plenamente (traducción) «diligentemente, (2). bien, verdaderamente»: nes paskuy dangun pilnay weyzdeia (|. pilnia 172,14); Turim ape tatay pilnay rupintis 191,6 (I. pilnie 191,6...); 61,3; 215,3; 234,24... (10); compárese. || diligente, bueno. pilnas, -a: 1) «lleno»: est pilni wisa giara 35,7; pilnus 46,20; 144,14; 151,22...; 2) «diligente, verdadero» (trad.): Ape pilną Zodia Diewa klau: [=klausima] 184,1-187,1 (I. pilnym 184,1...); 183,18; 204,8...; (22); || compárese. verdadero, bueno, diligente. pilnastis (pol.) «cuidado, diligencia»: Kur su didžia pilnaščia tie žodžiey nuog wiernuiu turi but wartoti 24,16—18 (I. pilnoščią 245,17) (1); || compárese. cuidado. pilnystė (trad.) «plenitud»: idant tikribe ir pilniste atliktu 245,22—23 (I. doskonalošč 245,23) (1). Pilotas: Pilotu 7,9... (4). primero: 1),,antes, primero“ adv. : nos es necesario probarlo nosotros mismos primero 125,7—8; primero no puede el gallo cantar 160,20; 166,7; 203,14... (11); cf. primero; 2) preposición con genitivo para indicar tiempo,,- antes, primero“ señalar, p. ej.: así como nos es dada la muerte antes 170,22—23; antes de dos semanas 203,5; primero, antes, 204,3; 205,19... (9). primeramente adv. : esos no entrarán en el cielo /... antes de prometerse a sí mismos 82,6—7; 133,20 (2); Primero hay que saber esto 203,3; 227,14; 230,10... (11); primeramente 86,10 (1). pirmagimtojis (vert.),,pirmgimtinis“: no habla de un solo pecado del primogénito 246,10— 12 (I. pierworodnego 246,10) (1); || cf. primogénita DK 12. primera decl. : Pirma tamuy wisi turime tikieti 125,11; 139.7. primero, -a: Primera parte 8,2; Canto primero 110,3; primero 105,15; 139,7; al primero 169,12; Primeros 10,14 [= primeros]; primer 104,10. dedo: dedo de la mano derecha 173,12 (1). pizca (fig.) «orgullosa, excelente»: a las personas con pollas, tales fealdades 43,13—14 (I. delicioso 43,14) (1); || comp. excelente Mž. ampliamente priev. : placiey isikiete 73,8; 178,16 (2). batir «mušti»: golpear, batir; golpear 160,27; mucho al pájaro 138,22 (2). aletear: tu corazón aleteará de alegría; con las palmas de 94, 12—13 (1). las manos, golpeando, ordenó profetizar 160,17—18 (1). difundir(se): 1) «difundir- »: se difundirá /como raíz de wina 95,14—15 (1); 2) «multiplicar»: Teikis, multiplica a tus fieles; creceremos y nos 174,2 (1. difundiremos 174,3); 197,6; 212,22 (3). cabello: ni ir un solo cabello /no caerá de la cabeza 140,14 (1). tribu (hermano) «linaje»: s. m. pl. tribu 197.2 (I. a los miembros de la tribu 197,2...); 197,9; 198.6 (3); || compárese familia, desgarrarse «partirse»: las rocas se parten 162,8—9 (1). después 1) de: rige su genitivo: Canto del po sur 35,12 (1); 2) se usa con su dativo para expresar tiempo, ir lugar o modo, p. ej.: cuando era tarde, para aquellos po siervos 13,24; O po sentados a la derecha 168,10...; po 7,13; 89,16; 131,12... (muy frecuenteNe mente); ludik 109,20; nepoteysey po idant sargibey 137,16; butum po traduccioniu es: por las obras también los conoceréis 123,4—5 (I. po en los ie ejemplos podéis 123,4)...; ...337); 3) su reconocer po el acusativo: habiendo pasado tres veces 160, 6—7; traducciir po ón: sea glorificado por todo el mundo 225,15—16 (I. y por todo el mundo 225,15); Pues todos los días de nuestra vida debemos servir 249,12—13 (I. Porque todos los días de nuestra vida... 249,12); 249,19; 252,6 (5); 4) para expresar lugar y otros sentidos con el instrumental, p. ej., : ¿Por qué ahora nos compadecemos ante tus ojos 27,25; 51,19; 81,12...; Po sobre la tierra negra, vieja y endurecida 103,7—8; acéptanos bajo tu mano 165,3; nos arrodillamos ante el rostro traducci210,8...; ón: Desnudos to estamos po de pecado 120,14 (I. bajo el pecado 120,14); Nos entregamos todos bajo tu custodia 182,23 (I. My¢ sig pod straz 182,23)... (512). Hay casos en los que «pe» se escribe junto con formas de los casos (dativos e instrumentales), y tales combinaciones se convierten en algunos casos en adverbios, por ejemplo: ante mis ojos 4,6; se sienta a la derecha 7,13; 8,16; y Pawizdek mana podesiney 99,24; asimismo, acude con ellos juntamente a la reunión 200,2—3; 204,1; 238,14; Ne ludik nepoteysey 109,20. Es especialmente frecuente pokim (Pokim priesztarniku tu gatawii stala mana 51,7; 58,11; 89,16... (21), surgido por vía de contracción iš po ir akim se ir emplea paralelamente su po akim (27,24; 30,9... (5), po ojos 62,14; 81,12... (11), po con los ojos 85,13; 230,18... (7); incluso en la misma página aparece a veces pokim (230,19) ir po con los ojos (230,18). También es frecuente potam, usado como adverbio de tiempo (Véase potam). [podeSinei Zr. después: podesinei 7,13; 8,16; 99,24 (3). [error de 247,18: corrección tipográfica, debe ser padet; cf. ayudar.) [véase podraugei después: podraugiey 200,2; 204,1; 238,14 (3).] [véase pokim después de: recuerdo 102,12; 122,12; 178,26... (21).] después de un año (pol.) «memoria»: id saw ant pomieties priwestu wisą giwenimą sawa 247,1—2 pamieč (1. 247,1); 249,18 (2); || cf. memoria. señor (esl.) „merga Marija, mujer“: Que La Señora tuvo que dar a luz a un hijo 156,21 (I. Panienka 156,21); De la Señora 112,20; A las 110,17; señoras, con las señoras 32,4... (7); || cf. merga; señora DP 485. ponas (esl.) «señor»: El Señor Dios 2,16; al Señor de los Señores 33,20—21; sg. abrev. Poni 139,21; Poną 18,17; sing. instr. Ponum 110,11; sing. nom. Pon 47,25; Poniep 44,12; Poniemp 58,15; dual ki. Ponu 31,21... (567); || cf. señor. ponavonia (esl.) „señorío“: O ne attolink tolaus sawos ponawonios 113,23—24 (I. Panowania 113,23) (1); || cf. viešpatawimas DP 287. ponavoti (esl.) „señorear, gobernar“: idant teypag wiras ponawotu o ne ana 236,16—17 (I. panowat 236,19) (1); || cf. valdyti; viešpatauti ponystė (esl.) «gobiernMP 68. o»: ir žodzio tawo poniste 118,6—7 (I. panowanie 118,6) (1); || comp. viešpatawimas DP 287. poniška būdv. : vn. ki. poniszkos čistatos 177,18 ponstva (esl.), «ponija»: Panstwos ir (1). majestotai 150,10 (I. Tronowie y Panstwo 150,10) (1); comp. || viespates DK 83. pontskas (pol.), «Pontius- »: Numucitas po ponsku Pitotu 7,9 (I. Vmeczon pod Pontskim Pitatem 7,10); 8,12; después de Poncio Pilato musitas 110,21 (3). [popiawia 85,2: error de corrección, debe ser papiowia, verbo papiauti).] — iš papa (pol.): dg. ki. Papies 200,8. (I. Papieskiey 206,9) (1). [poponsku 7,9; 8,12 véase ponskas.] 123 sieloti «Ssielotis», «preocuparse- »: ne sietok duszia mano 59,14—15 (I. nie frasuy się 59,14) (1); cf. silvartas. siena «pared de la casa»: sieną 64,22 (1). syla (esl.) «fuerza, poder»: kurie mus sila tawo gintu nuog neprietelu 40,2—3; silu 6,9; sitoms 103,20... (8); || cf. galybė y stiprybė. silpnas: silpnas 251,18; Silpna 114,22; Silpname silpnybė: ir tikru musu silpnibiu/padeieiu 252,12—13; silpnibę 35,17; silpnibes 146, 4... Ei; silpnumas «juventud» (traducción): o anis del sitpnuma amžia ne gali wayksciot 195,22 (I. dla stabošči wieku 195,23) (1). silvartas (=sielvartas) «tristeza, dolor, desgracia...» : Oo silwarta neiszwisi ant 37,23(3). ; amziu 96,3 (I. A smutku nie pozna¢ 96,3); que calmará mis penas 60,19—20 (I. Frasunki 60,19); pena 45,14 (l.trudnoséi 45,16); a las penas 168,10 (I. klopodie 168,10); en las penas 175.8 (I. w teskliwoséi 175.8...1(17); compárese sieloti. afligido (=sielvartingas): 145,22 (1. troskliwa 145,23); silwartingu 31,27 (1. smutnich 31,27) (2). afligirse (=sielvartuoti- ): o wienok ne silwartuok manimp dusia mano 60,16 (I. nie frasuy 60,17) (1); compárese sieloti. Simeón 159,7 (1). Simón: Symonas 161,10 (1). Sión: Syona 98,9; Sioni 75,10; Syona 98,3... (7) sirata (esl.) «huérfano- »: Warguoli sirata sudik 74,6 (1. sierote 74,6); siratu 32,2; 135,19 (3); || cf. huérfano DP 24. siuntimas «servicio de mensajería»: id siuntimą pilditu 148,6 (1. poselstwo 148,6); 218,20 (2). silwartingą siuntinys «enviado»: siuntiniey 149,14— 15 (1. poslowie 149,14—15) (1). número: Nesibiiodam silos ir beskaičiaus žmoniu 143,16—17 (1. niezliczonych ludzi skaisti: skaisiosp (=skaisčiosp) /Bažničiosp 55,9 (I. iasnemu 55,8—9) (1). leer: skaytit 222,7 (1); cf. lector. lector: y en ese momento el lector tiene que leer lo que debe leerse 143,16) (1). 222,6—7 (I. Lector 222,7) (1). skalsiai «generosamente» adv.: : Dowans sawas skalsey iemus duosi 76,25 (Il. z hoynoščią skambėti: sonar: y sonar en los oídos entre gente extraña 50,6—7; 102,9 (2). skandinti: y condena la palabra de Dios 61,18 — 19 (I. potępia 61,18); 36,16; 20,4; 239,5 (4). cia 167,5... (62); || muerte DK 34. 76,25) (1). 130 skyda (germ.) «fortaleza»: Abgineiu ir skida powargusiu 104,3—4 (I. Obronco.- .. y twierdzo 104,3) (1); compárese apsaugotojas. skylė: o piktas namie tawa skilu te nedara skyrius: 92,16—17(1). 1) «diferencia»: Idant wieroy skiriaus kokia ne butu 228,23 (1); 2) «por separado», adv.: O idant koZznam skirumi teyktusi buti 18,22—23 (1). skirti(s): kad tureio iau skirtis 1159; 163.9; Nes tuo nuog kitu zweriu nekalbanéiu skiresi 232,11—12; 161,16; nesiskirtumbey 237,10—11; Skirtumbim 218,1 (6). skystas: skistas wanduo 88,10 (1). skola «deuda; culpa”: y allí mueres dejando deudas 87,13—14; cubriendo todas nuestras deudas 136,10 (I. winy 136,9); deuda skorbas (pol.) «riqueza- »: skorba 46,20 (1); cf. 251,1; 183,12 (4). || riqueza. apresurarse: nesiskubintus 145,3 (1). quejarse: neteysey ant io skundes 160,22—23 (1). umbral (=slenkstis): gražiey pabudawotus atlankisim stankscius 92,6—7 (1). ocultar: itgay nori slept weyda nuog manes 47, 4—5; ne stepk 55,4 (2). sloginti, slégti“: Sztay piktas žmogus dusią mano stogin 103,4—5 (1). slūžyti (sl.) „tarnauti“: shuzit wisame giarame artimiemus musu 18,10; shuziia 75,21 (I. stužą 75,21); stužitum 143,13... (7); || plg. tarnauti, smagenes „smegenys“: smagienes kaulu 58, 19 (1). smalstas „gobšas žmogus“: dg. ki. smalstu 208,27 (I. takomych 208,27) (1). smarkiai priev. : smarkiey susiteka- ... wandenes 59,24 —25; grumzdzia smarkiey 61,17 (I. strogo 61,17); 135,11; 161,6 (4); plg. smarkus. smarkybé: smarkibey 52,14 (I. okrudienstwie 52,13) (1); compárese. furioso. furia: smarkumas 234,13—14 (I. strogos- $¢ 234,15); smarkuma 162,5; 240,22 (3); compárese smarkus. smarkus, -i,,valiente, cruel, fuerte...- ““: Vz meyle atgražina smarkią rustenibę 87,7— 8 (I. niespodziewana 87,7); isztrauk isz smarkios rankos neprietelaus mano 88,18— 19; (1. srogiey 88,18); 137,13; 168.2; 169,3... (13). smertelnas, -a (pol),,mortal‘‘: smertelna 249,16 (I. $mertelna 249,16); inmortal 183,24; 51,3 (3); || compárese mirštama DK 186. smertis (br.),,muerte*: smertis 149,5 (I. smier¢ 149,5...); smerties 30,14; smerti 122,6; smer- smūtytis (esl.) „Entristeceo rse“: werksme wel smutiiasi 76,7 (1); || compárese nuliasti, silvartuoti, smūtkas (abreviatura) «tristeza- »: smutka 71,18 (I. žalošči 71,16); smutką 59,18 (1. frasunki 59,17); smutkie 103,9; smutkus 165,7...(6); || compárese silvartas. smūtnas, -a (abreviatura) «triste, pobre»: kada asz szaukiu smutnas tarnas tava smut55,7; na 45,16 (1. smutne 445,18); smutnoy 88,21... (8); compárese nuliasti. nieve: como la nieve iszbalsiu sopulys 63,7 (1). „dolor“: sopuluose 161,23 (1). Sora (=Sara): Soros 236,24 (1). sotymas ,saciedad”: o como dawey pan kunuy penu ant saciedad 35,15—16 (I. ku saciar a 35,16) (1). los vivos: sacia con tu gracia 67,7 (1). ala: con po tus alas 67,12; 79,11 (2). trampas: Él sacó al oso de las trampas opresión: 79,9 (1). Tenemos enemigos por todas / partes, vemos opresión por doquier 165,6—7 (1); cf. presionar. presionne ar repetidamente: spawditu waiku tawa 20,13 (1). presionar: Como queramos, así gi presiona69,21; remos; fui 56,19; presionado, presiona 84,3 (I. impresi84,4); ón frágil 56,22 (5); cf. oprimir. confesión (abreviatura) «confesión»: spawiedies 205, 27 (lit. spowiedzi 205,26) (1); || compárese confesión. sprova (lit.) «asunto, cuestión, trabajo»: kad ragauiam surinkime... nuog tawe pastatitos sprowos 224,14—16 (I. sprawy 224,16...); ten pradeia sprowas nauias 180,19; sprowose 245,9 (I. Dzieiach 245,9)... (20); || cf. cosa, asunto. sprovavoti (sl.) «preparar, realizar- »: sprowawota wečiaria 206,16—17 (I. sprawowana 206,17) (1); cf. prirengtis DK 99, srudinti (= surudinti) «afligir»: Tay Pone dusia mano labiausey srudina 59,19—20 (I. rozrzewnia 59,19) (1). E. Frenkelis (Spr. § 42) corrige el error tipográfico «surudinti». mesa: pastatita ant stalo 219,15; stalą 51,8; stalopi staliepi stalčius 125,6; 95,16... (15). (sl.) «trono»: Tenaygi pastatiti ira stalcius suda 92,10—11 (I. stolice sądowe 92,11); Trono del 85,15 (2); || cajón DK 47. stangauti «obstinarse, resistirse (?)»: ant puscios stangawianciu 81,20—21 (I. vpornego stangumas «obstinaci81,21) (1). ón»: Kuriu stangumas ir piktenibe prikiete manimp labay dide rustibe 82,4—5 (I. vpor 82,4) (1). 9* statyti(- s): ir te giedies dumos sawa /kurią state dusiey mana 69,26—27 (I. ežynili 69,28); teysumis patis statidamiesi 120,6—7 (I. dobrymi się zdali 120,7) (2). stebuklas: kad per stebuktą tat rodey 137,4 (Il. przez džiw 137,4); stebuktu 162,13 (2). stebuklingas: stebuklingas gimimas 152,10 (1). stiprai (-iai) «fuertemente, firmemente, ciertamente»: Stiprey asz tikiu wisad matoney tawa 51,15—16; tatay stiprey stosis 119,10 (I. w prawdžie 119,10); creemos firmemente en ello 141.5; 169.8... (6). fuerza «fortaleza, poder»“: stipribe 10,7; stipribey 85,20; 117,13; 1509... (6). fortalecer(se): tesi ramin ir stiprin anais zodzieys 248,18 —19; fortalece a la gente 182,21; stiprint 251,10; stiprintis 249,18 (4). fuerza: Tarnay tikri tures stipruma 37,17 cf. (1); fuerza. fuerte, -a (-us, -i): stipras 4,13 (I. fuerte 4,13); las fuertes 99,9; stiprą 251,7; stiprop 60,7: pl. adj. fuerte 137,19 y stipri 85,19; stipriemus 143,22; stipriasne 252,21... (116). styrėti «permanecer oculto»: tawimp dumos mano stiri wisos 103,24—25 (1). stoda(s) (esl.) «rebaño»: 153,26—27 (I. banda. stoti(s): 1) «convertirse, aparecer, suceder, ocurrir, mostrarse, ser» (vert.): Stoiausi swietui papeyktas 69,12 (I. stalem 69,13); Y se pone ante los po ojos iu 158,6 (I. stanal 158,6); stodamies nauiu sutwerimu 208,11—12 (I. stawaigc stotumbimes stosienti 208,10); 212,19; 152,22...; 2) ,ingresar(s- )*: en las puertas... La estación muestra 92,5—6; nuestras piernas de pie. 57.27; 91,17; 11515...-(37). estar de pie «estar de pie, mantenerse»: anas wisada stowi po desiney / rankay tawa 91,14—15; padek mums priesz stoweti sprzečiwič stowetumbim stowinčiuy stowint gi stowedami 119,2—3 (1. 119,2—3); 175,23: 118,15; 178,26; 140,24... (22). flecha: ni bien flecha flechas voladoras nocturn79,16 (1. as 79,16); flechas 90,16: 93,18 (3). estrofas (abreviatura) ,,miedo, espanto“: pues cuando zimme tiembla, qué miedo había allí 162,10211 (I. strach 162,11); stroche 160,19 (iil ple. miedo. stoda ganantiemus stadem 153,26) (1): || compárese ilgriaua strūnos (abreviatura) «instrumento de cuerda*»: alabad : con tambores de cuerdas 102,5:(l; gi waštru- / ny 102,6) (1). id) Dųžoiiaja stulpas (esl.): stulpopi gi pririšię» 160,261); || compárese stiebas DK 47. «(O (E1201 il empujar: peklona £131 ne stumtu 103,2—3 (1). regreso: bat lauki io instrumental en los significados actualmente habituales, p. ej.: am-Regresar: mumis buk 25,12; Ne eik su mums sudan tawo 22,12; Ir dekawokim su džiaukssukruvinti: sukruwintas 164,6 (1). mu 83,14—15; siarnas su didemis iltimis 82,18...; variantes: nunca puedes levantarte enojado con mi cuerpo 65,12; 54,8... (194). subudavojimas (pol.),,,enseñanza“ (?): ir bažnicios sawa grožibes subudawoymą 241,2 (1. zbudowaniu 241,1); 43,6; 197,15; 228,1 (4); || compárese. sermón. sūdas (br.) „juicio“: sudą dara nuspaustiems 101,5; sudan 102,23; sudop 241,12; dg. ki. sudu 74,10... (16). suderanciai «de común acuerdo» adv. : suderanciay to gieyde 230,18—19; 240,11 (2). suderéjimas «acuerdo, armonización, concordia- »: sudereima Pona... su baznicia (I. ziednanie 238,11) (1); cf. suderinti. suderéti «convenir- »: o suderanciays balsays giedokime 19,10 (I. iednostaynemi 19,11); 23,6 (2); cf. suderinti. suderinti «reconciliar»: mus su Diewu suderinay 24,21—22 (1). sūdyti (br.) «juzgar»: Sudit 42,7; sudij 74,4; sudisi 96,18; suditu 62,16; Sudikim [=sidiki mane]... 51,14 (20); cf. iSreisti Mz sūdžia (br.) «juez»: sudzia 27,2 (I. Sedzia 27,21); 74,18; 83,25; sudzios 241,15 (4). sudZiiiti: labay 107. sudziuwau 56,22—23; sudziuwes 88,26 (2). suejimas «reunión- »: kur ir szwentu sueimas 111,16—17 (I. obcowanie 111,17) (1). sugauti: O neprietelus ne sugautu 37,11; sugawes 99.9; 69,21 (3). [sugiespausti 65,15 Véase suspausti.] suglaudimas «unión»: tame musu draugistes suglaudime 214,8—9; suglaudimas 152,11 (I. zlaczenie 152,11); suglaudima 239,3:... (5); compárese suglausti. suglausti «unir»: Susiglausk sirdis in tikra meile 239,11-12 (I. Spoyze 239,12); abreviados 239.8 (2); comp. unir. devolver: pirmon loskon sugražina 7-8; sugrazinay 30,13 (2). comparar con sujungti «unir, acercar- »: tasaigi ius te sugriatin ir suiung ong wiena kuna 238, 4-6; sugriatinta 231,7—8; 230,23—24 (4); comp. unir. sugriešyti (br.), «pecar, delinquir- »: sugresiiom 131,24; sugriesziie 165,14 (|. zgrzeszyli 165,13) (2); || comp. nusidéti. 136, 132 sugrizima 22,10; 91,23; su: esta preposición se usa con el sugrizima 180,14 (1). unir: unir namuosna sugrizo 154,26 (1). zinay su en un solo cuerpo 238,5 (1). sukiilimas,,golpe, paliza“: bat ney wel ligink su tays 55, 14—15; weykiaus sulauks sawo sukulima Dukte Babilona ne apmulnay 99,2—3 (I. zburzenia 99,2) (1); cf. sukulti. sukulti «romper, golpear»: Teykis sukult... priesztarnikus 137,18; kursay sugawes iuos irgi sukuls 99,8 —9 (I. potlucze 99,9); sukulkit 98,26 (I. Zburzcie 98,26)... (5). sulaisti (=suleisti- ),,unir‘‘: su mumus sulaysta 126,25 (I. spoionego 126,25) (1); cf. suglausti. sulaukti: sufaukti to /kaip dusawau mielasirdistey tawo 47,19—20; sulauksiu 54,18; sulaužyti- ,,destruir®: silas wisokias.- .. sutauzey 36,9—10 (I. porazit 36,10) (1). sulesti: pauksciey zweris sulas 67,20 (1). comparar: Porque 92,2; 94,24 (4). no podemos comparar con los silvares... con... las alegrías 140,3—4 (1). suliibas (pol.), «promesas»: Recuerda tu primera promesa 133,27-134- ,2 (I. sluby 134,2); 132,18 (2). suliubyti (pol.) «prometer»: así como él nos lo prometió y se dignó prometer 211,2—3 (1. zaslubi¢ y obieca¢ raczyt 211,2—3); promete esas cosas a cualquiera 80,1920 (1. slubuie 80,20); sulubita 79,13; 115,8... (6). destruir: destruir todas las injusticias 145,16 (1); cf. sunykinti. sūnelis: suneli gi pagimde 153,9; sunelu 94,24 sunykinti «sunaikinti»: idant gundima kožną galetumbim sunikint 116,26—28; (2). 64,24 (2); cf. destruir. difícilmente, adv. : hunde hacen dos de mí 78,17; pesadez, hundimiento; desgracia, calamidad...” : Para que no te sobreve131,24 (2). nga el castigo 91,21—22; y de nuevo para los malvados, un castigo eterno 169,23 —24 (I. pohanbienie 169,24); sunkibey mana 52,18—19 (I. čięszkošči 52,18); por ejemplo, sobre nuestras dificultades 72,22 (I. včiski 72,22); sunkibese 1799... (17). sunkus, -i «pesado, penoso, grande»: ldant sunkus sapnas ne vzgriutu 37,10; iszgialbeti mes nuog sunkaus suspaudima 73, 20-21; sunkume gundime 141,10; Ir duok stiprey pergalet sunkius kariautoius 145, 25-26 (I. digszkie 145,25)... (17). sūnus: sunus 29,18; sunaus 38,19; sunaw 176,16; sunausp 176,12; sunup 30,12; sunumus 21,19; snnu [=sunu] 89... (159). suprasti «entender»: ne supras kad ing pekia impuls suprastu surakinimas (vert.) 67,17; «resumen»: 164,2 (2). Surakinimas wieros kriksczioniszkos 2,3—4 (I. Summa 2,3) (1). ordenamiento (abreviatura) «ordenamiento- »: reunión del Espíritu Santo mediante el ordenamiento 118,7 (1). (trad.) «reunión, sínodo»: reunión 237,25 (I. asamblea; 237,27); reunión 18,18; (Il. congregació18,18; n; comunión 8,26); en las 195,20... (38); reuniones; cf. reunirse. reunir: dígnate reunirnos contigo; reunir; 15,12; atar: ató 111,16... (4). con sus pensamientos 133,10 (I. związal 133,10) (1). suronyti (col.) «herir»: part. v. suronitas 244.4 (1. herido 244.3) (1); || cf. dañar. reunirse ,,reunirse“: nos reunimos po szitay 213,15; akimis 45,21; susieiot 44,9; susieia dg. y. susieie 19,15... (5). avergonzarse ,,avergonzarse“: 78,25 (1). acercamiento „unión“: susiglaudima tutawa ri 128,22 23 (I. zlaczenie z toba maia 128,23) (1); cfr. acurrucarse. acurrucarse «unirse»: teykies su mums susiglausti 125,12—13 (I. zlaczy¢ 125,13); susiglaudey susigriZtis: 130,19 (2). kad kieltus ans susigrisztus ir 144,21 (I. vino ku 144,20) (1). susilékti: como un pajarito en el nido; susilakie; susimylimas «compasión, 75,19—20 (1). misericordia»; danos amor y compasión : iž ir 32,7 (I. milosierdzia 32,7); vn. n. susimilimu 28,21; 103,15; 129.3 (4). susimilti, «compadecerse»: dígnate compadecerte de mí, pobre ahora asm. na 45,15—16; 3 susimile susimilk susimiltasis like.versus.susimilti, «apiadarse»: apiádate de mí, pobre ahora asm. 84,21; 53,25; 30,4... (22); compárese «compadecerse, | reunirse, encontrarse»: cuáles de vosotros os 209,24; reunisteis 78,5; aquí, se 158,14... (8). reunirán, reúnete; «casarse»: 1) «fluir»: confluyen grandes aguas con la lluvia 59,24; 2) «encontrarso e»: estos adversarios míos/contra mí se encuentran; «convertirse» (trad.): 69,16—17. Ayúdanos a convertirnos ya hacia ti 71,9—10 (I. se convirtieron 71,10) (1). contar: por los pecados innumerables, para que se 22,5 (1). congregaran aquellos; «opresión, aflicción, |, angustia...»: guíanos Ne hacia... la difícil opresión en 118,27; la opresión 141,9; 141,13... (4). comprimir «oprimir»: Teykis but... comprimido giatbetoiu 31,26; sugiespausti 65,5 (2). suspiaudyti: gimi szweta suspiaude 160,16 (1). alinear (trad.) «construir»: namu nesustatis 93,2 (I. no construye 93,2) (1). acuerdo «acuerdo»: El deseo o acuerdo de Jay... de ambos bandos se llegaría a un acuerdo 228, 12—13 (I. consentimiento) (1). [proporc47,19: ionado correctamente. error, debe ser suteyk.] [sutak 92,15: correcto. error, debe ser sureyk.] aceptar: Id cionay tatay mani wis sutiktu 98,20 (I. potkato 98,20) (1). frotamiento „destrucción“: ir sutrinima wisu gricku musu 223,23 (1); compárese triturar. triturar «destruir, aplastar...» : ¡Tritúrate... ta zweri smarkia 72,23 —24; smerti teypag sutriney 151,5—6; sutrintumbim 118,13; sutrintas 244.5... (20). desmenuzar: Te agradecemos con el corazón quebrantado 30,6—7 (I. creador 30,6); 64,5 (2). triturado (trad.) „creador“: sutweregi 86,7 (I. del creador 86,8...); sutwerieciaw 27,20: 110,4; 112.8... (7); || cf. hacedor. criatura (trad.): 1) „obra, criatura“: nupuolęs sutwerimas tawas 26,9—10; 135,7; 147,13...; || compárese criatura DP 35; 2) «creación»: giaradeiste už sutwerima musu 16, 3—4 (I. criaturas 16,4)... (24). crear (trad.) «crear»: kurias teykieys sutwerti 116,11 (I. crear, 116,11...) hacer 2,14... (18); || comp. hacer. creador (vert.) «creador»: sawo mielą sutwertoia 97,6 (1); || comp. hacedor. llamar por nombre: tawa meylena suwadina 157,5—6 (1). redactor (trad.) ,suvedZiotojas“: Tiesa tawa fabay anksztay del piktu suwedeiu 133,2—3 (I. zwodniki 133.3) (1). suvystyti: prakrate gulint wayka / rasit suwistita 158,10—11 (1). matar ,,prazidyti“: iau suzudina mus 61,2 (I. potrawit 61,2) (1). svečias: ir swecias kurasai esti namuose tawo 5,3—4 (I. gos¢ 5,5); sweciu 175,21; 108,12 (3). salud, -a saludos; mantenme sano, 50,24—25; salud; 19,23; 130,26; 230,5... (5). salud: paduomi... toda la salud 70,19; 118,18; sweykatay 21,7; 25,21 (4). más sano priev. : más sano sería 251,25 (1). saludar «gydyti»: teykis nuog grieku sweykint 146,19—20 (I. vzdrowič 146,21) (1). 133 svėtastis (br.) «Santas cosa, santidad»: swetastis 133,10 (I. swiątošči 133,11...); swietasciump 126,10; 129,19... (8); || cf. šventastis. svetimas, -a: žiamey cionay swetimoy budami 98,12—13; swetima 72,3; swetimomis sviečijimas (br.) «,testimonio»: 208,26... (8). swieciimą 193,27; 201,1 (2); cf. liudijimas. sviečymas (br.) «testimonio»: swiecima 5,16 (I. swiadectwa 5,18); 214,20—21 (2); cf. liudijimas. sviečyti (bielorr.) «testimoniar»: swieciia 13,12; 243,22; 245,12... (11); comp. liudyti. sviedkas (pol.) «testigo- »: swiedkai 230,12; swiedku 237,25; 231,2 (3). svietas (bielorr.) «mundo»: Nors swietas welniu pilnas butu 61,13; swieta 243,12; swietan 243.12; 137.8; 149,20... (67); || comp. pasaulis. Šš rama: waisiu duodama szakas aide 73,7—8 (1) raíz: kaipo szaknis wina waisui duodines 95,15; 130,25; szakniu 141,23... (5). país: 1) «kraštas»: Buwo anoy szaliie ganidam piemenes 158,5; 2) «šonas»: teyp kad iau iz wisokiu szalu /reykalingi esme abginimu 135,13—14 (I. strony 135,13); 165,4...; 3) «pusė»: abi szali Ziengienti ing malzenstwa 229,23—24; 228...; (17). šalpė «galybė» (?): rodik szalpe sawo 44,14 — 15 (I. moznos¢ 44,15) (1). šaltis: szaléia Menesiie 91,18 (1). šaukimas «kvietimas, prašymas, kreipimasis»: szaukimo 24,18 (I. zawolanie 24,18); 96, 12; 100,8 (3). šauksmas- ,,praSymas, kreipimasis“: iszklausik tu musu szaukima 21,9—10; szauksmus 122,3; 99,15 (3); plg. šaukti. «llamar, dirigirse a alguien, pedir, invocar»: kursay szaukia eykit wisi manęsp 126,13—14; mes tawespi szaukiame 131,21; szauktumbim 196,14; szakientiemus 75,16; szaukdams 137,10...(40). ščiepyti (pol.) «injertar- »: sciepik /ing kuna Sunaus 127,13 (1); || compárese jlipyti, įšakninti. šėforius (pol.) «supervisor»: tarnu ir szeforium io budamas 201,3 (I. szafarzem 201,3) (1); || compárese priveizdétojas. šeimyna «miembros de una comunidad religiosa»: Zwilgterek... ant to surinkimo sieyminos tawo 196,17 (I. cželadki 196,18) (1); compárese šeimynėlė, šeimynėlė «sirvientes»: waykus ir sieyminelg iūsu 234,26 (I. czeladkę 134 234,27); sieyminglesp jabalí: siarnas 72,18 (1). 15,5—6 (2). sombra: waikscioiu kaip siesielis palinkęs ik ziamey 88,22-23; siesielo 51,3... (3). seis, -as: siesi 6,9; szieszias 4,24; 108.6... (7). sexto, -a: Siesztas 106,9; siesztos 161,4 (2). [siarnas 72,18 Véase Sernas.] paja: guleia ant siaudu / 154,18 (1). [sieyminos, seyminele... Véase šeimyna, Seimynélé.] heno: guleia ant siaudu ir siena 154,18 (1). [siesielis..- ., siesis, siesztas... Véase šešėlis, šeši, Sestas.] cordialmente «sinceramente» adv.: sirdingay- ... dekawokime 17,3; 123,21 (2). : sirdingay- ... dekawokime 17,3; 123,21 (2). corazón: sirdis iam wisad mano pasikfonios 55,25; sirdies 20,23; sirdzia 114,22 y sirdi 9,3; sirdin 148,17; sirdisna 31,11... (96). este, esta: sio Swieta 61,16; sia 18,6; siuo 191,3; sieme 229,5; siose 116,5... (34). šitai «He aquí»: weyzdek sitay... ant pawargusia 47,9; 213,15 (2). Sitas: sito 78,16 (1). Skadlyvas (pol.) «perjudicial, dañino»: szkadliwa 57,14 (Il. szkodliwego 57,14) (1); cf. || daño Mz 16. škariata: Szkariatos 159,22 (1). glorioso, -a: szlawinga 231,2 (1); szlowingas 133,18; szlowingo 166,26; 95,13; šlavinimas, 113,20 (4). Slovinimas «adoración, buenos deseos»: Vž tatay iemus duos... szlawinimą 76,8—9 (I. dobrorzecžnie 76,8); 88,2; 72,2; 129,9 (4); amžins szlowinimas 143,26—27 (I. pozegnanie 143,27) (1). Slavinti, Slovinti: szlawint 40,10; szlawincia 75,10; szlawinkitegi 68,13; szlawindami 97,16... (25); szlowin 150,6; szlowintumbim 34,18; szlowindami 97,13... (13). šlovė: szlowe 10,26; szlowes 20,8; szlowe 81,3; szlowey 151,14... (16). Slovintingas, «famoso, ilustre»: regieia Zienkfa buklinga/- wisam swietui szlowintinga 137,7—9 (I. znamienity 137.9)... (1); cf. Slovingas. šonas: szona iam pradure 162,15—16 (1). štai jaust. : sztay mes pawargusios 26,8; 166,11 ... (4); sztey [=sztay] 69,16. šuo: dg. va. szunes 209,6 (1). šventas, -a: szwentas 68,16; szwentamuy 83,7; szwentop 196,2; szwentasis 57,2; szwentoi 116,13; szwentiegi 85,19; szwenciausias szwentiei meyte papilditi šventastis (vert.) 164,10... (333). En algunos casos, las -a formas definidas de los adjetivos šventas, funcionan como sustantivos, p. ej. : Teypag ir io „Šventenybė, sakramentas“: szventaščiu 139,11— 12; 85,19. 9,12 (I. santidad 9,12); 131,3 (2). sagrada: santidad y ir justicia para que vivamos 31,8; 145,21; 249,14 (3). celebrar: celebrar el séptimo día, celebrar 108,5; según la ley, celebraciones para 68,18; celebrar 4,23—24:... (6). Celebrar (trad.): Santificado sea tu nombre 9,20 (I. santificado sea tu nombre 9,207); 10,16; 116.6... (4). Brilla, (7), ilumina (?) «šviesa»: Zwayzde szwiezibsi eio /per miera szwiese laydo 154,9—11 (1); szwiesios nerodidams kaip numirusiuy 103,6 (I. Swiatla 103,6); plg. šviesybė. šviesiai priev. : Ilumina con luz nuestros rostros 175,9 (1). Sviesybé «luminosidad, luz»: Asz kelas teyse / szwiesibe | szwiesibes 121,20; 37,2; 169,5; 186,24... (7). Sviesus, -i: Zwayzde szwiesi sus 217,13. 154,10; szwietaT d: 1) abreviatura. Zodelytis: iau tad iop est kalbeigs 178,6—7 (I. to¢ 178,6); 149,12 (2); 2) «entonces»: conj. aunque entonces 170,20 (1). no oblig. ir conj. : Sed entonces verdaderamente mis queridos ir herman28,18—19; o os y hermanas, cuando quitas el alma de su iu /entonces muere inmediatamente 35,9—10, 96,18; 192,15... (29). [tačiau 244,10... véase tas, -a, tai.] tajemny¢ia (pol.) «secreto»: taiemniéios 181,11 (I. taiemnicy 181,11); taiemniéia 238,10; 230,1 (3); || compárese slaptée DK 7. también «taipogi»: Ira taypag nekurie 209,8 comp. (1); teipag. corregir: Teykis mus taysiti 149, 2,6; taisitu taysik 18,14; 40,14... (6). camino: lidek taku tikruoiu 54,12 (1). Tomás (sl): Tamosius 170,20 (1). oscura |, oscuridad: tamsiose vaykscioianéios 79,17; Zleios tamsioy 93,8 (2). tamsybé: Líbrame de la oscuridad / para que pueda darte gloria 100,12; tamsibey 74,10; tamsibese 121,22... (6). oscuro, -a: Nakti tamsią 169,5; Tamsioy 103,5... (4). [tana 153,7 véase tas.] tankiai «a menudo» adv. : maiestota.- .. tankiey zieyde 2524 (1). tapimas «transformación»: Negirdetas tapimas kunu 152,13 (1). taryti «decir»: tarikime 25,5; taryta 247,15; 58,17 (3); cf. tarti. tarnaité: dukte... ney wel tarnaite 108,11 (I. stuzebnica 108,11); tarnaites 106,15 (2). tarnalis (=tarnelis) „tarnas“: stuzii wisiems tarnalamus / pawargusiems 128.8 (2); plg. tarnas. siervo: acepta las oraciones de tu siervo para servir a los siervos: sirve 78,3; a la Bienaventura60,14; nza para 239,14... (37). servir a los siervos 227,5—6; 22,21; 128,20 (3). servicio: antes del servicio Wečiarios Entre el 204,3; servicio del 228,3; 231,5; 239.7... (9). Señor: esta preposición se usa con el genitivo su para indicar entre qué se muestra, se ko inserta ir t. t., por ejemplo: muestra aquí entre la gente un gran amor tuyo, 68,6—7; insertado entre fieras feroces 137,12—13; 133,9; 145,8 (4); compárese entre ir medio. intermediario: intermediario 136,9 (I. intermed136,8); iario 19,7; 122,11 (3). entre «entre»: tarpu wisu giminiu 68,17; 87,26; 90,20; 93,22 (4). decir «decir»: tarkim wisi Amén, al 73,27; decirlo 171,27; 215,12; 247,16... (19). ese, esa, eso: Ese mandamiento... sobre muchas partes de la 5,24; parte así pues 15,14; to 57,9; además 20,21; de eso 26,17 ir a eso 56,17; ta 21,16: Pero así 178,15; pues con 157,22; eso 248,11; entonces 128,78; en eso 120,6; aquí 65,27; 153,7; 78,25; tu 4,10; a esos a 73,3; aquellos 5,21; esos en 92,3; esos 6,11; pequeño 227.5; ta 73,4; esas 14,13; esas 250,20; además 20,24; esto 106,17; aquello en 97,15; eso con 130,10; ellas etc. nac. tay 28,14; 39,14; 101.4... (408). Estas formas funcionan como demostrativos, relativos, etc. ir pronombres; a veces (muy raramente) se utiliza como palabra auxiliar. tuyo, -a: Dios fuerte tuyo 107,6; tuya 30,24; tuyo 41,2; tuya 143,14; tuyos 52,9; tuyos 77,9; Tawuosn 75,18;... (27?); cf. tu. tavo: debes vivir en tu casa, pues te 48,5—6; amo 59,26; 107,2; tuya 75,20; 91,15... (380?). En algunos casos es imposible distinguir; ar se usa el pronombre tavas, -a singular acusativo o femenino singular nominativo e instrumental, genitivo no concordado tawa, p. ej. : ar su ta tawa merga 233,18—19; malone tawa papildik 1754-5. szwentay tarnaud135 te-: La partícula te de las formas del modo desiderativo se escribe casi siempre por separado (p. ej.: te duod 33,18; te tur 87,12); solo ocasionalmente fe se une a los verbos (tes 157,12; tesi teg(i) «que»; 156,11). Teg atsimaynay iu roda 69,25; tegi 68,8; 226,3 (3), tegul (y tegulgi 238,25): Ir szlowe io isz žmoniu tegul bus iszmesta 87,25; 116,11; 123,13... (19). teiktis: Teykis mums nu padet 21,15; teykies teykisig teiktumbeysi teip «así»: 28,25; Ne teip 251,17; smarkios ir 239,10 ... (188). ne teip ir baysios 93,17; 200,20,21; 229,4; 240,20... (128). teipa (=teipo) «así»: (2). teipag(i) (=teipogi- ): teypag ir tatay tawo akis regies 79,22—23; 82,13; 130,6... (119); teypagi 114,9; 129,15; 185,14... (4). teipo «así»: teypo 46,11; 57,14; 98,10; 130,14 svn (9), En algunas páginas, teypo y teypag se ir emplean indistintamente (48,24 y 48,10; 130,14 y 130,6). derecho: 1) «derecho» (?): o teyses pats serkti 101,5 (I. prawdy 101,5); 51,20; 2) «justicia»: teysią szwenta neatmayniey 48,11 (I. Prawde tokiems teyse darikit 48,11...); 74,6—7 (1. sprawiedliwos¢ 74,6); 79,13; 121,20;... (16); compárese teisybė. adv. de teisiai. : nes taw tay priguli teysiey 21, neteysey 23—24; teisybé: 106,13; 160,22... (5). stowi ir teysibe Pona iki gimimu treéiamu 85,1; teysibes 22,13; teysibe 70,2; teysibiu 131,5... (20); compárese teisė. recto, -a: porque tu eres juez 74,19; Teysusis neteysam 159,7; neteysum 89,18; teysume 86,20; teysiegi 41,3; neteysuiu 100,13; teysumis 74,11; teysiausias 120,6; fluir: fluye 163.6... (23). wersmes tawespi wisi fluimos 50,14; 22,10—11; 1359 (3). fluir; tocar en suerte «bastar»: situ... carece 6,19; ne tocará; bastará 50,17—18 (2). se dirige «ternero»: dual ga. telus 64,12 (1). temny&ia (br.) «prisión»: temnicioy 101,7 (1); || compárese kaliné DP 523. allí: Porque allí encontré una vida tranquila 75,11; te 66,21; allí 92,5... (28). allí, adv. : Allí 172,8; 172,24 (2). allí: allí ya descansa allí 100,24; 929; 122,11 w+ 19). allí, adv. : Allí también 92,10 (1). así 60,9—10; 131,7 136 terioti (br.) «perder- »: tat terios 89,9 (I. straca 89,9) (1); || compárese pamesti. terp (=tarp): 1) esta preposición se usa con genitivo y expresa entre qué se encuentra algo, se fortalece, etc., p. ej. «Kurs teip stovi terp sunu mietuin» 93,23; 121,2; 148,23; 194,17... (14); 2) a veces terp se usa con las formas pronominales mane, tave, save, p. ej.: terp tawę ir mane /ir terp sekles tawo 194,17—18; 231,19; 238,7; compárese tarp. terpu «entre»: terpu sawa muru 92,15-16; 179,23 (2); compárese terp. [tes, tesi Véase.] ser.) testamentas (pol.): testamentas 14,2; 71,25... (5); || compárese ley. padre: tewas 16,16; tewo 155,9; tewą 148,12; tewop 161,22; tewamus 239,14... (168). heredero: tewaynimi 252,16; tewayniey 198,3; tewaynimis 17,19 (3). tévainysté,,jpédinysté*: tewayniste 200,13 (I. dziedzictwo 200,13); 200,19 (2); compárese tévainis. paterno: tewiszku 40,12 (1). paterno, -a (7?),paterno*: ir apweyzdegima tawa tewiszkia 30,22—23 (I. Oycowska 30,24); tewiszki 251,4; meyle sawa tewiszkia rodit 31,4—5; tewiszkiey mielasir25,12; 25,18—19; 314 (5). distey tiek (81,21) [=tieg(ia)] „sako, teigia“. Se usa únicamente la forma de la tercera persona del singular del presente de indicativo. tiekt „tiktai“: ne buwo... aprinkti /tiekt anis noreio pažinti 186,20 (1). tiektai «tiktai»: Tiektay ne žodžiu pačiu weyzdekim 185,25; 34,11; 66,20 (3). tiesa: tiesa 133,2; tiesos 102,20; tiesoy 135,2; tiesus (-as?): per Zodi 232,25... (11). sawa tiesą nutikrina tiesiai priev. : kuriuo tiesiey... 16,26 (1). ing Ziwata ieytu tieSyti (br.) «raminti, guosti»: 251,11 —12 (1). tiesit 140.9; tiesiiu 103,14; tieszitu 134.3; 14522 (4); cf. || raminti. tikėjimas: O didžiu tikieimu wisada gieyskime 141,13 (I. dowiernoščią 141,14); Ir taykis ius tame tikieime 122,26 (I. wierzeniu 122,26) tikėti: tikiet ing gi 7,25; (2). žadegimuy tikietumbim 119,12; tikinciuiu 141,3; tikiantiemus 157,3; tikiedami 24,19... (78). esperar: y lo que esperamos de él tendremos 38,17 (1). acechar: los enemigos acechan 53,2—3 (1). silencio: en silencio 236,8; 237,2 (2). callar: No calles, pues yo te acuso 86,18; en silencio «calladamente» adv.: : en silencio lo siguen 206,8 (2). 93,7 (1). verdadero, -a «justo, verdadero, fiel»: Dios eterno, verdadero, ir de verdad, 34,22; de los 176,21; verdader139,26; os, de los 54,12; falsos, 49,11; más 194,25; verdadero, 1459... (10). verdaderísimo, verdaderamente adv.: : tus ojos verán claramente 79,22; 141,8; 172,20; 184.8... (106). verdad: la ir palabra siempre es verdadera 48,10—11 (I. w certeza 48,11; 245,23): 219,5; 245,22 (3). solo «solamente»: solo 65,14; 90,14; 91,7 (3); comp. solamente. solamente adv. : solo tú vives con honor 128, 24-25; tiktey [=tiktay] 43,19; 133,14; 192,16... (31); cf. tiekrai. tiktis ,,suceder“: Nesitiks taw isz silwarta niekas 80,4 (1). perezosamente adv. : no seamos perezosos /demos gracias 82,19 (1). [en el texto 4,16; hay 36,19; errores de corrección, debe ser fu, tenemos.] tablilla (pol.) «tabla»: En la primera tablilla hay cuatro mandamientos 6,3; 6,1—2; 6,9 (3); || cf. tabla. perfecto: en nuestro conocimiento (1). perfecto 217,18—19 por eso: por eso 70,15; 97,8; 216,11... (18); cf. todrin. todrin «por eso»: todrin 26,20; 60,9; 81,11 81,16; 130,2; 131,10 (6); cf. rodėl. tokias, toksai, -ia: wiras... tokias 43,14; toksay 171,16; tokios 44,3: Tokiamuy 95,21; tokiuo 222,21; tokiemus 74,6; tuokio [=tokiuo] 152,17... (40). toli adv. : 1) «lejos»: cia arti ir toli sanciu 31,25; 84,16; 186,9 (3); 2) «mucho» (vert.): Toli daugiaus... tau turi but wartota 241,15—17 (Il. daleko wiecey 241,15) (1). toliaus «más adelante» adv. : defenderlo, de io tolaus palowe tolyniu „tolyn“: o kuo toliniu tuo daugiaus traicé (pol.) „trinidad“: traycey 41,21 (1). tirar: kursay mus nuog sawes traukia 20, tercero, -a: trečias 3,18; Trecia 8,18; vn. na. tre¢iamu 85,11; treciai 159,21... (23). desterrar, «expulsar, hacer desaparecer, rechazar»: niekada nuog 69,20; 113,23; 128,123 (3). sawe ne tremki 113,14—15; 186,7 (2). tres: tris 10,14; 148,22; 160,6... (5). 225,7—8 (1). treinta: trisdesimts tritiba 2-3; 216,20 (2). 160,2 (1). (br.) «tubo de soplo»: Balse linkstriubu mu 102,2 (I. trab 102,2) (1); || cfr. tubo BP 150; MP 125, desear: 1) «querer»: de gran deseo mi alma anhela, anhelamos anhelando 75,5; 123,21; 128,23... (11); 2) «jadear»: jadea por causa de un gran deseo + anhelo 164,6—7; 119,7 (2). tranquilo: entonces se calma el corazón mío 66,23 —24 (1). sofocar: habiendo cerrado en la oscuridad, 103,5—6 (1). sofoca deseo: «deseo, apetito»: para que el deseo de ir amor de cada mujer sea hacia su marido 236,14—16 (I. zadza 236,17); troszkuma 58,24 (1. žadliwošči 58,24); troszkuma 130,26 (I. deseo 130,26); 164.7... (5). faltar „reventar“: UZudangas... faltar 162,8 (1). trukti: ataik netrugdamas musump 97,2—3 (1). trumpai adv. trumpas, -a: te tur trumpą ziwatg 87,12; trumpame 138,18; trumpiemus 113.8... (4). trvolas (pol.) «duradero, constante»: o wieroie tikray trwolas 182,4—5 (I. istym 182.5) (1). tu: tu 9,3; tawes 28,6; taw 5,11; tawi 19,19; tawe 33,9; tawim 32,9; tawesp 45,13; tawimp 29,17... (355); comp. tujen. tujen «tú»: tuien 54,7; 79,12; 80,2; 106,25; 113,17; 234,5 (6); cf. ruso. mil: tukstantis 79,19; tukstanties 44,21; pl. nom. tukstanéiu 79,20... (5). tilas «diverso; frecuente (?)»: tulays griekay perszokdami 210,12—13 (Il. rozlicZznymi 210,12); Y con ciertos pecados, amenazantes 147.3 (1. czgstokroé¢ 147,2); 26,14 (3). tulingas «diverso- »: liezuwieys tulingays 174, 18—19 (I. roznymi 174,19) (1). adv. inmediatamente : entonces se calma 58,7; 161,26 (2). inmediatamente adv. : tuoiaus ir apsigrezia ing dulkies 35,10; 82,11; 100,23... (7). turéti(s): 1) „tener“: tener paciencia en la tentación kozname 138,8—9; tenemos 137,22; tureiey 136,24; tureéia 98,22; turedams 141,15 ...; 2),,privaléti*: ¿Qué tenemos que hacer entonces 243,6; 227,13; 230,8...? 3) «laikytis- »: manęs turekis 244,24 —25;... (228). turtas: pripultu koks turtas ant swieta 65,26; turta 87,20; dg. ki. turtu 52,16; 65,24 (4). tuskenti- ,,belsti*: Tuskiankim durisna io 115,13 tuščias: Atpirkti esme nuog (1). tuščia padawima tewu musu 246,3 (1). tvirtai «stipriai» priev. : twirtay... kęs 200,27 tvirtybė «ištvermė»: twirtibey 85,20 (I. stalošči tvirtinti (1). «stiprinti»: dwasia sawo mus twirtinki 119,4 (1). 85,21) (1). 137 tvora: tworą ios pagadina 72,13 (1). U ubagas (esl.) «mendigo»: vbagu 225,23 (I. ubogich 225,23); vbagamus 235,1—2 (2); || cf. mendigo DK 50. ubagystė (esl.) «mendicidad»: vbagiste 234,22 (1). učceyvastis (pol.) «honestidad»: vežčiwascia 203,10 (1. vežčiwoscią 203,11) (1); || cf. conciencia. ūgyti «criar»: cf. užūginti. fuego: vgnia sawo iszkaitink 51,17; vgnin ūkis: Vkia... ne gieysi artimoia 109,21 (1). Por eso, huyendo de todo aquello 227,11 (1). ama (-as?) (lit.) «mente»: 115,21; 136,26... (7). Apszwiesk szwiesey vmas musu 1759 (1); || cf. protas Mz «de repente, 249,15 (4). encender: meyles vgni teykis iose vždekti 174, uola: ant stipriosios akmeningos volos 99,10; uparas (pol.) «obstinación, oposición»: 459. vn. in. vparu 209.9 (I. vporem 209,9) (1). uparnai (pol.), opositora- »: vparnai 209,19 (I. vparnie 98,2 (1). urėdas (br.) «servicio, cargo»: tatay ant 162,8 (2). iusu ir ant ureda iusu vzgul 199,7 (I. vrzad 199,6) (1). [vszkalbi, vszturet, vszdrutinkit... Véanse uzkalbis, uzturéti, uzdriitinti.] už, uzu: |) se emplean con genitivo para expresar a) tiempo: Idant mažiaus vz dwieiu nedelu 227,15—16 (I. pszed 227,15); 162,13 (2); b) lugar: vz io sedeiom 223,17; ka- ¢ieyb vz lordana giweni 59,22; 91,16; 159,20; 223,17 (5); c) «por» (traducción): vž tawo padewaykielus vgis 94,11 (1); gimo galetumbim sunikint 116,27—28 (I. Za twoim wspomozeniem 116,27); Ka mes nu uzu padeimo tawo Tewe mielausias darem 224,16 —17 (1. Za pomoca twoia 224,17); iey nor ilgay but vZ manęs 108,21 —-22; 9,13; 55,21; 162,13; 198,17; 199,13; 200,27; 212,21; 212,22; 212,24; 218,9; 224,16; 240,23 (15); d) vz pahonies... wayka sawa malZenstwon ne duotu 228,27—229,3 (1); 2) la preposición už (uZu) se emplea con acusativo para indicar: a) sustitución: vz ius noriu numirti užgulėti (vert.) «pertene- —14; prasisime... vZ visas žmones 18,17—19; ir del krauia vž mus iszlieta 130, 3,14); Pirmeiy tris vžgul ant garbos Dekawokimeg teypag vz giaradey138 ste 16,15; vz tat tawe garbinsiu wisas dienas 67,8—9...; c) se expresa por qué se toma o se tiene algo... por ejemplo: giedą ims vž algą 89,9—10; emey mus sawi vž sunus 117,19—20; vž tiesą teipturim 117,14—15...; d) calcos: Vz tiesą vz tiesą katbu iumus 244,13—14 (1. Zaprawdę 244,10)...; ... (95). En algunas páginas se emplean indistintamente už y užu (16,15 y 16,4; 30,9 y 30,22; 206,2 y 206,16; 212,22 y 212,12); už es notablemente más frecuente (118) que užu (15). užauklinti «criar, educar»: idant waysiū isz sawę iszwestu /ir gi vzauklintu 239, 21—22 (1. wychowali 239,21) (1). užbėgti: 1) «detener- »: Siloms ir dusiey biednay kiala vzbek 103,20—21 (1); 2),,evitar- ®: uzbludyti (br.) «extraviarse»: vzbludit 2442] (Il. zabladzi- ¢c 244,18) (1); ||compárese. užklysti. uždeginti: Como la lluvia espera la tierra vžde17—18; vždektu 184,11; Vždekta 73,4 (3). cubrir «cubrir; proteger; pagar (vert.)*: vždengti mus nuog wisu priepuolu 183,2; ranka inesperadamente» adv., vmay 47,13; ginta 103,17—18 (1). 73,17; 154,23; tawa... vždenktubey 25,18— 19; (I. zaszézycil 25,19); wistiklays vždenktagi 154,3 (I. powitego 154,3); vždengdams musu wisokias skotas 136,10 (I. pokrywai- «obstinadamente, de manera 209,19) (1). upé: Cuando estuvimos junto al río de Babilonia ac 136,9)... (7); cf. užudengti. uždėti: ant io vždedams kaltibes musu 120,23; vždeia 244,2 (2). uždirbti: Ne vždirbsi saw 93,9 (1). uždrūtinti „,užkietinti““: ne vszdrutinkit sirdžiu sawu 247,15—16; ne vzdrutintumbim 81,19 užeiti (vert.) „rasti“: Tęn berneli vžeio 154,22 (I. nalezli 154,21) (1); || compárese rasti. [vznegie... véase užžengti.] [vzetema 162,3; error de corrección, debe ser uzutema.) uZgesti: Oo iay vzgies zarios 49,21 (1). uZgimimas: vZgimimas 152,14; vžgimimą 157,2—-3; 167.3... (13); compárese užgimti. užgimti: esti ant to swieta vzgimes 156,16 — (2). uZgreZti: ant sawęs narsą... wel vzgręsim 127, užgriūti: Idant sunkus sapnas ne vzgriutu 37,10 kas vžgul mokieti 3,13 (I. co naležy vmieč 15 (I. naležą 10,14); musu iszmintis.- .. ant naležy); 17; 155,10; 159.4 (3). 5-6 (1). (1). cer, corresponder, apoyarse en»: 121,13 10,14— 6-—7...; b) causa, fundamento y similares. : to acostarse sobre 2,7—8 (I. 106,7; 199,7... (12); comp. acostar- || se encima; comp. corresponder. inversión (pol.): con la inversión de esta tarde 14,13 (I. mediante el uso); uso 124,3; para el uso 127,17 (3); ||cf. uso usar DK 19. (pol.) ,,usar, utilizar“: su alegría en el uso 127,23 — 24 (1. del uso 127,24...); 231,24; usaremos 82.9... (6); || cf. usar DK 109. enganchar: vzkabine widuia ant sawgsias Arpas 98,4—5 (1). encantamiento (trad.) ,comunicación mutua, ir acuerdo“: nustiprisiu vszkalbi mano terp tawe manę ir 194,16—17 (I. vmowe 194,16) (1). ascende- (?): r, porque todas las fuerzas del / infierno se alzaron ferozmente contra nosotros 135,10—12 (I. sburzyly 135,12) (1). obstruir: la boca debe quedar obstruida 67,24 (1). extraviarse «,perderso e, desviarse- »: a nadie permitirás extraviarse en el camino 68,11—12 (I. zabladzit 68,12...); tasay tamsibese vžklista 121,22-23; 24,25; 66,16; 146,5 (5). mantener (¿trad.?) «conservar»: defendiendo y manteniendo todo lo bueno 18,20 —21 (I. zachowywuiac 18,21...); teykieysi vzlaykit nuog wisa pikta 25,13—14; vziaykitumbim 25,23... (12); cf. užulaikyti. užliecavojimas (pol.) «designación, propuesta»: Potam turi but vžliecawoimas ialmužnos 225,22—23 (I. zalecanie 225,22) užliecavoti (pol.) «designar, proponer- »: vzliecawo- (1). ia 217,23 (I. zaleca 217,23); užliecawoiama 218,4 (2). užlieti: con la lluvia... vžliesi 185,7 (1). užmigimas: concédeme antes de la muerte un sueño ligero 183,15; 37,7 (2). užmigti: Me dormí... y desperté 44,19; vžmikcia 47,12 (2). uzmirSimas: ¡Oh, en la ceguera de los hombres / y en el oscuro olvido 115,18 (1). užmiršti: dígnate no olvidarme 70,7; vZmirsztumbey 31,6; vzmirsi¢ 210,14; vžmirstas 116,2... (16); cf. užumiršti. pagar: Vzmokiek... giems pagal darbu iu 55,15—16; vzmokiecia 251,1; 169,22 (3). matar: ne vzmuszk 106,10; vZmusztas 244,10; 221,6... (6); cf. užumušti. llevar: ant aukszto vznesz 53,18 (I). encerramiento (trad.): kaip butu Christus vžrakinime 122,27 (I. vzamknieniu 122,26) (1); cf. užrakinti, užrakinti (trad.) «expresar»: Zodziuose iuos vzrakina 6,6 (I. zamknąt 6,6); 6,12... (2). gluosniu užsakyti: 1) «prohibir» (trad.): apriima / vžsa kie 149.4 (1. zakazal 149,4); 123,6—7 (2); 2) «publicar»: Wecieria... vzsakita 203.6; 227,17 (2). permanecer: ir Zaduosi uzsitaykit tikray 237, uzslizijim19-20 (1). as (sl.),,uZsitarnavimas®: vzstuziima 243,19; 2249 (12); cf. servir. uZslizymas (sl.),,uZsitarnavimas®: vžstvžimas 243,16; vistuzima 19,6; 223,18... (8); cf. servir. užslūžyti (sl.) «merecer»: vžstužiio 55,18; vžstužyiom 22,6; 71,13... (5); cf. užuslūžyti; servir. || golpear (col.): «palitidninti»: vžsmutiiey 70,11 (I. zasmučil 70,11) (1); || compárese liadninti BPs dormirs33. e: ne vzsnus Ponas tas 91,9—10 (1). proteger: Vizstoia sunus nuog neprietelaus 93,20—21 (1). užšalti: Vzszatusius iu kunus 67,19—20 (1); compárese užušalti. interceder «abogar- »: vžtarik mus tarnus tawa 173,23 (1); compárese užutaryti. salida: Saules užtekiegimas 84,16 (1). užtekinėti «correr hacia»: vžtekinedami su garbemis io weydui 81,2—3 (1). užtroškinti: noredam- ... dusios mano vztroszkinti 69,18 (1). užtrukimas «impedimento»: ant padeimo /ne ant vžtrukima 236,3—4 (I. zawadzie 236,4) (1); cf. užtrukinimas. užtrukinimas «impedimento»: be vžtrukinima wisada laymes 95,19—20 (1); cf. užtrukinti. užtrukinti «impedir, obstaculizar»: kas aną malženstwą vsztrukintu 22 (2). 230,2—3; 230,21 — užturėti «retener»: iuog negalima patis isz sawe ney tu dowanu tawa vszturet 224,23— 25 (I. zadžieržeč 224,25) (1). užudangas «cubierta- »: Vzudangas... truka / volos plisza .162,8 (1). uZudaryti (=cerrar): lindiney vžūdaręs 103,5 (1). užudengti (=cubrir): Sparnays sawo anas vzudenks 79,11; 172,5 (2). užudėti (=poner encima): grieckus musu vzudes ant sawes 126,26 (1). užeiti (= užeiti): Jau tamsibes vzueyti 36,3 (1). uZuginti «criar»: ir aną baymei... vZugint galetumbit 240,23 —24 (1). uZugaléti (=yacer) (vert) „pertenecerbe “: abioima vzuguli Al Señor, al padre, 192,21 139 alimentar, fortalecer, ir consolidar; madre ir parturienta; declarar ir hablar con elocuencia; ir correr fluir; espanto miedo; culpa ir culpabilidad; guerrero ir combatiente; tener la ir intención y prometer; afortunado dichoso; súplica ir petición; suplicar pedir; ir pronunciar decir; ir desgracia infortunio; ir inocencia; odio falta de amor; ir ilegalidad injusticia; fin ir final; ayuda auxilio; ir fortalecer reforzar; ir bendiciones destinos; ir felizmente afortunadamir ente; alimentar, ir saciar; elevarse, ir levantarse; llamar, nombrar; ir manantial, fuente; ir mirar, observar; ir maldad, perversidad; ir golpear, azotar; hacer ir amigo, acoger; llorar; ir ira; destruir; derecho; ir frecuente; retraso; ir pobre; hombre masculino, etc. ir ir ir ir ir ir ir ir ir Iš PK se puede observar cómo el léxico lituano se duplica mediante préstamos iš tomados del texto polaco situado junto a él o ir iš de otras fuentes, por ejemplo: ir statyti budavoti, ir mokytojas ministras, ir kerštas pamsta, ir privalėti musyti, ir sylvartas ir smūtkas, etc. (véase también el apartado sobre los préstamos). 2. PK préstamos. Desde el punto PK de vista del origen, la composición del léxico es la siguiente: iš 2311 de las palabras empleadas, 1841 palabras lituanas, 128 polacas, 113 bielorrusas, 123 iš rusas, prestadas kų del polaco o del bielorruso, 31 de diversos orígenes (latino, germánico, ir etc., pero que llegaron a la lengua lituana a través de las į lenguas eslavas), 11 latinas,8 germánicas ir 54 nombres propios. Añadiendo unas decenas de calcos, los préstamos constituirán aproximadam2594 ente de todo el léxico. Se pueden encontrar préstamos en todo el texto, PK en cada página. Hay una abundancia particular de jų «sprovos», cuya traducción es completamente servil, casi literal. Algunos préstamos se emplean una sola vez (apčystymas, apeka, apėkūnas, apsviečyti, atprovymas, ir etc.), mientras que otros se repiten con frecuencia en el texto (por ejemplo, ponas se 567 emplea veces, griekas — 103, dūšia — 90 generaciones). Los iš préstamos culturales antiguos son los menos numerosos, por ejemplo: agurkas, aliejus, asilas, arfa, būbnas, dėkavoti, disciplina, instrumentas, liudyti, liudijimas, liūtas, miestas, testamentas, etc. ir La mayoría de PK las veces nos encontramos su con polonismos ir eclesiásticos y préstamos bielorrusos. Los préstamos de este tipo eran, por lo general, duplicados innecesarios para la lengua lituana, palabras extranjeras ir incomprensibles para el pueblo. su Alternativamente, él mismo los M. Petkevičius a veces emplea equivalentes lituanos, que pueden encontrarse en diversos lugares del texto. Por ejemplo: afiera ir duosna, apeka ir prievaizda, atboti ir atsiveizdėti, budavoti ir statyti, čestavoti ir gerbti, čertas ir velnias, ¢ésas ir metas, dyvas ir stebuklas, čestis ir garbė, dužybė ir stiprybė, griešyti ir nusidėti, hadyna ir valanda, hanbyti ir pagėdinti, išronyti žeisti, ir išterioti išnaikinti, ir išliuosuoti išvaduoti, ir jalmužna auka ir (duosna), kač nors, it klapatas vargas ir (rūpestis), kloniotis nusižeminti, ir kožnas kiekvienas, ir -kozonis pamokslas, ir leda bet, latras ir girtuoklis (išėda), ir liekorius gydytojas, macis ir galybė ir (stiprybė), loska malonė, ir mylista malonė, mūka ir kančia, musyti privalėti, ir nodieja dūksis, pakajingas ir ramus, pakajus ir ramumas, pakara ir nužeminimas, pakusa ir pagundymas, pakūta ir pasigailėjimas, pamačia ir pagalbė, pamsta ir kerštas, pana merga, pūstyti ir naikinti, pasimetavoti ir vartoti, pasitiešyti ir nusiraminti, paslūžyti ir tarnauti, pelgrimas ir keleivis, pečėtyti ženklinti, pekla ir pragaras, prajevas ir stebuklas, primusyti ir priversti, smūtkas ir sylvartas, skorbas ir turtas, slūžyti tarnauti, ir stoda banda, strochas ir baimė, sugriešyti ir nusidėti, sulūbas ir ir žadėjimas, svietas ir ir pasaulis, tiešyti ir ir raminti, toblyčia ir ir lenta, vobyti ir vadinti, ir Zyvatas ir buitis (gyvenimas). A veces en la misma página se emplean un préstamo y una palabra lituana, por ejemplo: hanbyti (142, 21) y pagėdinti (142,16), 146 mūka (163, 11) ir sufrimiento (163, 4). Los abundantes equivalentes lituanos muestran que en mu muchos casos era fácil encontrar equivalentes lituanos al traducir, y que la incorporación de palabras de otras lenguas al iš texto polaco generalmente era innecesaria ir Perjudicial, porque debido a los to escritos la lengua se volvía jergal, difícil de comprender ir y artificial. No encontramPK os equivalentes lituanos para los préstamos culturales mencionados anteriormeir nte, para algunos términos religiosos ni para ciertas palabras. Por ejemplo: abrozas «ídolo», altorius, apkrikštymas, būbnas, bliūdas, cimbolai, dėkavoti, dvaras, evangelija, gromata, grabas, izapas, komunija, krikščionis, bažnyčia, knygos, levas, liūtas, liudyti, malžankai «recién casados», miestas, myra, mislis, mostis, mūras, nedėlia, nevdečnas «ingrato», pagrebas «sótano», pahonis, parėdkas «orden», pasnykas, pulkas, paturoti, pavietris, pečius, pečetis, rotmistras, rojus, škadlyvas, sviedkas, traicė, vėžia «bokštasir », etc. Hay alrededor de un centenar de este tipo de préstamos. Por lo tanto, aproximadamente uno de cada PK cuatro préstamos no tiene equivalente en lituano. Para algunos préstamos se pueden encontrar nų equivalentes lituanos en otros escritos antiguos. P. ej. : balvonas — ídolo, stabas BB | Sam cnata 15; inocencia, — gamta naturaleza DK 3; dūmoti — pensar, DK 30: dūma — pensamiento AK 61; matrimonio — malženstva DK 30; hombros — juego BB Sal XVII, 3; peste del distrito — MZ 384; orden — disposición DP 363; herida — rona Mž 427; columna — mástil DK 47; cajón — trono DK 47; secreto — tajemnyčia DK 7; prisión — temnyčia VEE 17 ir etc. En general, los préstamos de los escritos religiosos fueron un fenómeno regresivo y reaccionario en la ir historia de nuestra lengua escrita. No enriquecieron la lengua lituana con nuevos conceptos ni palabras, sino que, en la mayoría de los casos, sustituyeron las palabras lituanas por polonismos y otros préstamos comprensibles para pocos o completamente incomprensibles. ir Con el tiempo, este tipo de préstamos fue aumentando en nuestros escritos eclesiásticos; el ejemplo ir más destacado de lenguaje jergal es la „Broma atwerta ing Wiecznasti (1753 m.) de Alšauskas (Olševskis). Al comparar al amante y cultivador de la lengua ir lituana M. El léxico del Catecismo de Daukša su PK en el léxico se observa un gran paso atrás. M. Daukša utiliza constantemente: viešpats dievas, merga Marija, pasaulis, nuodėmė, kančia, metas y it muchos otros vocablos lituanos, o PK predominan ponas, pana, svietas, griekas, mūka, čėsas ir t. t. Por otra parte, cabe recordar que M. Petkevičius todavía emplea apvaizda, apšlėkti, išmėginti, įžymėti, pasigailimas, priežastis, ragauti, strėla y otros ir vocablos lituanos; posteriormo ente, en los escritos y ir en la lengua viva aparecen los préstamos apeka, apkrapyti, paprabavoti, paznočyti, minavoti, pakūta, pričyna, kaštavoti, vylyčia, etc. ir Parte de los préstamos iš procede de la antigua lengua rusa, por ejemplo: krikščionis, krikštas, ir krikštyti, etc. Los latinismos son ocasionales en el texto (creda, absoliucija); la mayoría de ellos, iš probablemente, tomados de las lenguas eslavas (disciplina, instrumento, sacramento, religión, testamento), como parte de otros germanismos ir palabras (p. ej.: asilas, angelas). Hay pocos germanismos; ir son los mismos tradicionales, que aparecen con frecuencia en los escritos antiguos (išliuosuoti, išliuosavimas, kunigas, kunigaikštis, liuosas, penigas, skyda). Ahora hay pocos préstamos que funcionan como palabras internacionales: disciplina, intrumento, religión, testamento, ir etc. 3. PK dialectismos. Iš De los a. ir escritos posteriores de los siglos XVI-XVII se puede ver que están escritos dialectalmente. Esto muestra ante todo las jų peculiaridadir es fonético-morfológicas. No cabe duda de que en ellos se emplean palabras ir dialectales, dialectismos léxicos. Al buscar particularidades léxicas dialectales En los a. escritos del siglo XVI, ante todo habría que prestar į atención a los ir paralelismos léxicos que se ofrecen en los márgenes de los textos, de los cuales hay especialmente muchos J. en los 10* 147 escritos de Bretkūnas y M. Daukša, y que debían hacer comprensible la lengua a los representantes de diversos dialectos. Sin embargo, por ahora es difícil, y en la mayoría de los casos imposible, determinar qué palabras de los escritos antiguos pueden considerarse dialectismos. Mientras no se haya recopilado y registrado todo el léxico de los monumentos lingüísticos antiguos y de los dialectos actuales, mientras no dispongamos de diccionarios históricos y regionales (dialectales) de la lengua lituana, será imposible rastrear la distribución y la geografía de palabras aisladas; por tanto, el examen de la cuestión de los dialectismos de los escritos antiguos carece del fundamento lingüístico necesario. Por ello hay que conformarse con llamar la atención sobre aquellas palabras de PK que, según los datos recopilados en el fichero del «Diccionario de la lengua lituana»“ y mediante mi encuesta complementaria, se emplean actualmente en determinados dialectos y, ante todo, pueden intentarse analizar como dialectismos. Palabras de este tipo pueden encontrarse en el PK por decenas. Entre ellas cabe mencionar: atpentui «de nuevo, otra vez»; en el PK se emplea solo una vez. Sus variantes atpent(i), atpenč(iui) se encuentran en los escritos de M. Mažvydas, J. Bretkūnas, M. Daukša, los calvinistas y otros. Hoy en día atpent (apent) se emplea únicamente en hablas samogitias aisladas. Es una palabra antigua, conservada solo entre los samogitios dounininkai. gymis «rostro, imagen» se emplea en BB, DP, SP, MP y otros; no se observa en los escritos de M. Mažvydas y no se encuentra en las hablas samogitias. Es una palabra aukštaitia. girklas «bebida, brebaje» también aparece en SD, KN, Ch y otros. Ahora está registrado únicamente entre los aukštaičiai orientales y septentrionales (Brž, Jnšk, SIč, Ps, Všk) y todavía tiene el significado de «cerveza de mala calidad». gukštinėti «merodear, vagar» está registrado únicamente en PK. En varias respuestas no verificadas a la encuesta fue registrado en localidades de los aukštaičiai orientales (An, Pbr, Pmp). keltuva «animal, ganado» aparece en MZ, BB, SD, SP. Ahora esta palabra es conocida en los dialectos de los aukštaičiai orientales. malkas «trago, bebida» en DP, SD, K. Donel, J y otros. Actualmente esta palabra se emplea principalmente entre los žemaičiai septentrionales y sus vecinos, y puede considerarse un dialectalismo žemaitiano. naminykas «El dueño de casa» aparece en DP, SP, MP, Ch y otros. Ahora esa palabra se usa ampliamente entre los aukštaičiai orientales, y puede considerarse un orientalismo. bueno, nūnai «ahora» se encuentra en Mz, BP, DK, SD, SP, MP y otros. Ahora esta palabra se usa entre los aukštaičiai orientales, especialmente entre los dzūkai meridionales. pakampus «secreto; indecente»» está registrado únicamente en PK. En respuestas no verificadas también está registrado entre los puntininkai (Dbk, Jz, Ppl). reiškiai «claramente, manifiestamente»» no se ha encontrado en otros escritos. En respuestas no verificadas está registrado entre los orientales (Kp, Ob). ruginti «rauginti» aparece en SD, de donde probablemente pasó a los diccionarios de D. Sutkevičius, F. Kuršaitis, G. Nesselmann y otros. Los aukštaičiai orientales lo emplean también hoy. smalstas «codicioso» aparece también en MP, y, según datos aún no verificados, ahora se ha registrado en algunas localidades orientales (Kp, Rgv, Rm, Vžns). telias «ternero» aparece en DP, SD, etc. Es una palabra de los aukštaičiai, mientras que los žemaičiai emplean veršis. tėvainis «heredero» aparece en MZ, DP, KN, SD, MP, Sut, K, N, Vaižg y otros. Ahora esta palabra solo se ha registrado en el folclore anotado en Vaškai. Probablemente sea una palabra oriental (al igual que tėvonis). «tuskenti „belsti“» aparece en los escritos antiguos Mz, BP, SD, MP, KN, Ch y otros. Ahora esta palabra, a juzgar por los datos de encuesta no verificados in situ, solo se conoce en algunos lugares de los aukštaitianos orientales (Lnkv, Sv, Všn y otros). ūgyti „auginti“ aparece en SD, KN, J. Ahora se emplea entre los aukštaitianos orientales. 148 Iš De los ejemplos presentados se desprende que estas son, salvo ir atpentui malkas, se palabras que actualmente se emplean entre los aukštaitianos orientales. Cuál era la distribucijų ón en el siglo XVI, mientras que ahora es imposible determinarlo. Solo provisionalmente podemos considerarlas palabras dialectales. PK se pueden encontrar ir más sinónimos de significado muy próximo o equivalente, que pueden vincularse a dialectos particulares, por ejemplo: apijuokas su juokas, blaudyti kleidėti, dauginti, ir daukesinti gausinti, ir dovana duosna, veikiai ir greitai, garbė, šlovė ir liaupsė, dūksis, ir padūksis viltis, dirbti krutėti, ir kaboti karoti, rudulis ir varguolis, graudenti ir srudinti, stangauti ir prieštarauti, tankiai ir dažnai, užauklinti ir užauginti, etc. ir ir ir ir 4. PK neologismos. Con la aparición de la a. escritura lituana del siglo XVI, iš al traducir de otras lenguas diversos libros de contenido religioso, se volvió muy ir pertinente la cuestión de la creación de términos religiosos y de otras palabras en general. Por ello, ya to con los su primeros escritos aparecen en la lengua numerosos neologismos. Todavía no han sido iš recopilados a. ni estudiados los escritos ir del siglo XVI; no ir disponemos to de un fichero completo de las palabras del período, por lo que, por ahora, la PK cuestión de los neologismos puede plantearse provisionalmente. Solo aquellas PK palabras raras, ir acuñadas y semejantes, que no aparecen registradas en el fichero del «Diccionario de la lengua iš lituana» ni en la lengua ar popular de los escritos anteriores, pueden considerarse convencionalmente neologismos. Se encontraron pocas palabras PK de este tipo, solo algunas: apsirijėjas, ištepimas «mancha», pastatymas «mustatymas», perėjimas «venida, Pascua», prilyginimas «semejanza», reikimas «necesidad, asunto». El neologismo perėjimas (según el polaco przešcie) es un calco evidente. Hay varias decenas de palabras traducidas semejantes. PK Jų el ir contenido y la o estructura son prestados, la forma es lituana. He aquí los calcos más PK característicos: apieškoti «engañar», apsieskoti «engañarse, apsisakyti «confesar», apsivaikščioti «comportarse», apturėti «obtener», atguldyti «posponer», atpirkti «salvar», atrišimas «perdón de los pecados», atvalkioti «regalar», attaisyti «cumplir», ganytojas «libertador», geradėjas «benefactor», gilumas «grandeza», guldyti «poner», įsimylėti «aficionarse», įstatyti «establecer, fundar», įstatytojas «fundador, instaurador», išduoti «entregar», išganymas «salvación», išganytojas «salvador, redentor», išpažinimas «declaración», išpildyti «cumplir», kreivai «injustamente», liežuvis , «lengua», mylėti «mėgti», mielaširdingai «maloningai», mielaširdingas, mielaširdystė, nekuris, nutikrinimas «laidas», paganymas «,pamokslas»«, panešioti «pakelti», papildyti «padaryti», pasivesti «pasisekti», paskaityti «palaikyti», perguldyti «išversti», peršokis «nusikaltimas», peršokti «nusikalsti», prastojimas «musikaltimas», prastoti «nusikalsti», pripulti «atsitikti», prisakymas «įsakymas®, užeiti «rasti», uždengti «sumokėti», užgulėti «priklausyti», užrakinti «išreikšti, apimti», užsakyti «uždrausti», užvesti «suklaidinti». Muchos de los calcos PK empleados se encuentran M. en los escritos M. antiguos de ir Mažvydas, Daukša y otros, por ejemplo: apturéti «gauti», įstatyti «įkurti», išpildyti «įvykdyti», liežuvis „kalba“, mielaširdingas «maloningas», perguldyti «išversti», prisakymas «įsakymas», surinkimas «susirinkimas» ir t. t. Por tanto, estos calcos no pueden considerarse neologismos, PK aunque M. Petkevičius pudo haberlos formado él ir mismo de manera independiente siguiendo las palabras polacas, pues seguía ciegamente el texto polaco. Cuáles de los otros calcos mencionadbe os, perėjimas, ar priklauso nepriklauso M. En cuanto a Petkevičius, por ahora, mientras no se hayan registrado jo todas las traducciones de los predecesores, es imposible determinarlo. 149 En el PK también se puede intentar buscar neologismos semánticos. Su rastreo tampoco es posible mientras no se hayan investigado los neologismos de ese tipo de los escritos anteriores. Aquí únicamente se presentan ejemplos del PK para examinar esta cuestión en el futuro. Son casos de cambio de significado de las palabras (traslación, ampliación, etc.) en los que, al leerlos, se puede percibir que en la lengua escrita se amplían los límites del uso de las palabras populares, que estas adquieren un nuevo matiz de significado. P. ej.: isztepima prigimta negali atmazgot 198,16; Todėl atsitieskim |piktibiu perstokim 149, 22; sirdis musu attwersi 185, 6; nuog welnia ir pakusu dengia 112, 13; glaudies wieniben su mumis 128, 19; Zodi sawa szwentą teykisi iszaknint sirdisna 31, 10 —11; ir gierump darbump wisada iudintu 28,9—10; ne pabudintumbim ant sawę baysios rustibes tavo 211, 12—13; paremk sirdis ir sąžinę 21, 21 (I. Posil 21, 22); Sekiodami balsą tykra szwentos Ewangelios 25, 7 (1. našladuiąc 25,6); ir pažeydem maiestotą tawa szwentą 26, 13 (I. przewinili 26, 12); entonces muere inmediatamente y se vuelve hacia el polvo 35,10 (I. obrocą się 35, 10); por la maldad se levantan contra mí 44, 10 (I. powstali 44, 12); nes rupestina tawo szwenton pasidawiaw 44, 20 (1. poruczit 44, 21); pues tú tienes poder para levantar al caído 45,9 (1. podniešč 45, 10); No inclines al Señor hacia los bueyes ni hacia las ovejas 46, 9 (I. bldigayéie 46,12); No volveré el corazón hacia el mal 51, 24; no conduzcas con ira a tu siervo 54,4 (I. nie sklaniay 54,4); inclinar el corazón y también humillar 64,6 (I. pokornego 64,6); la gente se levantó sobre nuestras cabezas 71,5; Y después no nos apartaremos de tu palabra 73,22 (I. nie adstepimy 73,22); kurs mus krauiu atwadawa 76,16 (1. sprawil wykupienie 76,16); despertó en mí una ira muy grande 82,4 (I. Przywiodlo 82,5); impuls diden giedon 89,11 (I. popadna 89,11); prakieykimas bus nutrintas 94, 16 (1. zgtadzone 94, 17); pakrips nuog mokstu mano daugi žmoniu 122,20 (I. odwioda 122, 20); gis musu kuna prieme 1249 (I. wčielič 124,10); teykies su mums susiglausti (1. zlaczy¢ 125, 13); mus amzinay sugriatina 136, 6 (l. ziednoczyt 136, 6); giaras dayktas est wiruy priiunkt nuog iauniszkes waykszciot iungie Pona 249,5 ir kt. 5. Archaísmos de PK. En esta sección se tratan las palabras lituanas de PK que actualmente rara vez o casi nunca se emplean, ni en los textos ni en la lengua viva. Casi todos ellos (excepto tanto «sako, teigia») aparecen ampliamente en los escritos del siglo XVI y, por ello, desde el punto de vista del uso de aquella época no pueden considerarse palabras arcaicas. Se volvieron tales a lo largo de los siglos, retirándose gradualmente al vocabulario pasivo, cediendo el primer lugar a palabras más vigorosas y finalmente desapareciendo por completo o subsistiendo únicamente en algún dialecto. He aquí algún que otro ejemplo. La palabra pekus «animales, rebaño» se emplea ampliamente en los escritos de los siglos XVI—XVII, alternando con banda y keltuva. En el siglo XVIII y posteriormente aparece con menor frecuencia; Vaižgantas todavía la empleaba ocasionalmente en sus escritos. De la lengua viva (de los dialectos) fue registrada en 1914 en Zietela y en 1939 en Tauragnai (pėkas). La palabra liaupsinti «adorar, alabar» también es frecuente en los escritos antiguos (Mž, DP, BP, SD, etc.). Todavía la emplea K. Donelaitis. Más tarde se vuelve muy raro. Ahora revive de nuevo (en el lenguaje publicístico y otros) con un significado nuevo e irónico: «alabar, ensalzar exageradamente- ». La palabra idant «para que» tiene ahora un matiz arcaico. Se encuentra no solo en los escritos antiguos, sino también en los de comienzos del siglo XX y posteriores; además, se ha conservado en algunos dialectos (Kv). 150 La forma tiek [=tieg(ia)], que debió de ser la tercera persona del presente del verbo *tiegti «afirmar, decir», puede considerarse asimismo fosilizada, rara y arcaica en los siglos XVI —XVII. Del PK se pueden ir señalar unas veinte palabras que, desde el punto de vista del uso actual, pueden considerarse arcaísmos: ašmas «octavo», idant «que», išbyloti «pronunciar, decir por completo- », ing «a», liekas «undécimo», liaupsė «honor», liaupsinti «honrar, ensalzar», medvisis (medvišis- ?) «cazador- », nete «incluso», nesang «porque», pekus «rebaño, ganado», reikia «asunto», sandara «concordia», sekmas «séptimo- », tiek [=tieg(ia)] «dice, afirma», todrin «por eso» y otras. Algunos de los arcaísmos mencionados (ašmas, sekmas, sandara y otros) todavía son empleados ocasionalmente por personas mayores en expresiones fosilizadas. Durante mucho tiempo se conservaron también en los escritos religiosos (libros de oraciones, himnarios, etc.). Actualmente, en el léxico de PK rara vez se encuentran también estas palabras: dermė «armonía- », dovanas «que se da como regalo», duksėti «esperar, tener esperanza», gyrius «elogio», lūkurnėti «remolinear», laimus «feliz», pakluséti ir «escuchar», persergėti «advertir», sloginti «oprimir», etc. 6. Palabras poco claras. En PK aparecen una docena de palabras dudosas, de fonética, morfología y significado poco claros. Aquí se enumeran por orden alfabético. En su número no se incluyen los evidentes errores de corrección, que se presentan junto a las palabras correspondientes o por separado. dariiu dekas 60, 19 (I. vežynię 60, 19) — forma dariiu poco clara. Según el texto polaco, debería ser darisiu [= darysiu]. Se puede pensar que se trata de un error de corrección. pues las formas dariju,,darau‘ no se han encontrado ni en otros escritos ni en los dialectos. dręsus (137, 12) «drąsus» solo se conoce por PK; El adverbio dresiai aparece en WP. Hay que pensar que, junto al verbo dręsti (Gr, Erž), también puede existir el adjetivo dręsus. goploti (goptoia 19, 18) «globoti» se encuentra en los escritos calvinistas y puede considerarse un error de corrección que pasó de PK a otros escritos calvinistas. O bien esta palabra se relaciona (lo único que lo impide es la diferencia entre las consonantes b y p) con gobti «envolver, proteger, guardar» (cf.: Jei tu mane patremsi, o-kas mane prigobs DK 44). En los dialectos no se ha encontrado esta palabra. liaupsiai (kad man teyp laupsey duost iz sawo meytes 50, 18—19: 1. wiele 50, 18) está registrado únicamente en PK. įsitikie wisi atpuls 53, 4—5 (I. otrąčiwszy «atsimušę, susitikę, užkliuvę» 53, 4): la palabra está impresa defectuosamente (la i está separada) y es poco clara. kupravimas (Noris ant iu ateys sunkibes /irgi kokie kuprawimay del iu silpnibes 57, 11—13: 1. zatrwoženie «įsibauginimas, neramumas» 57, 12) probablemente debe considerarse un error de corrección en lugar de krūpavimas. medvisis [= medvysis?] se emplea en PK una sola vez (79). En otros escritos antiguos encontramos medvišius [=medvyšius?] (MP, SE), medvišas [=medvyšas- ?] (Ch), medžiavišis [= medžiavyšis?] (SD). No está claro cuál era el segundo componente de la palabra medvisis (-visis o -višis, vysis o -vyšis), pues resulta difícil determinarlo a partir de la ortografía de los escritos antiguos. nutrankyti (te nutrankay gie mane 89, 6: 1. sikaluią 89, 6; Ne vienam ne nutrankidams 48, 13: 1. vrągaiąc 48, 13) se emplea en varios escritos antiguos con los inusuales significados de «burlarse, insultar». Es posible que se trate de un neologismo semántico. 151 sylvartas, sylvartingas, sylvartauti son, probablemente, formas samogitias que se encuentran MZ, DP ir etc. junto a las su formas siel- (alma DP, sielvartas SP ir etc. ). šalpė (rodik szalpę sawo 44, 15: 1. okaž mozno$¢ swoię 44, 15) debe significar „ayuda, asistencir ia“ está su relacionado con la palabra šelpti (cf. šalpa „asistencia“ Grg, MI). Esa palabra (como en ir pagalbė, šviesė) el su sufijo es -ė inusual y no ir iš está atestiguado en otros lugares. PK aparecen ir más ne palabras de forma inusual y de ir origen completamente claro. Cabe esperar que una parte se jų aclare mediante una investigación ir posterior de los escritos antiguos y de los dialectos. IV. PK diferencias entre los PK significados de las palabras; el léxico presenta pocos significados. Por lo general, las palabras tienen un o solo significado y solo ir ocasionalmente dos o más. Tal pobreza de significados se explica por el hecho de que la mayoría de las palabras se emplearon solo una o dos veces y, por ello, la semántica no pudo reflejarse. ir to jų La determinación del significado de algunas palabras es difícil, porque ni el contexto, ni el original del que se tradujo, ni otras fuentes ayudan a comprender el sentido de las palabras. iš En el glosario, tales significados dudosos de las palabras están marcados con signos de interrogación. Lo más difícil de PK comprender para el lector actual son los préstamos lingüísticos muy ajenos (p. ej.: kačeib, kastyria, nevdečnair s, etc.) ir calcos (p. ej. : apieškoti «engañar- », apsivaikščioti ««comporir tarse»», etc. ). | En el texto PK religioso algunas palabras tienen un significado ir específico. Por ejemplo, hermano, hermana significan ir to una persona de la misma fe, de la misma — idea; oveja, ovejita, al creyente; corderito, — a Jesús a Cristo; padre del cielo, al — señor, a Dios. PK encontramos palabras cuyos significados difieren de los significados de las palabras de la lengua literaria actual. Iš entre tales palabras cabe mencionar: atitekė́ti «venir a las personas», gailintis «enfurecerse, enojarse», gardas «manada, rebaño», astutamente «hábilmente, diligentemente», tesoro «riqueza- », valentía «ira, cólera», usar «considerar, repensar, recordar», jugar «tocar, tañer» etc. ir FUENTES ABREVIATURAS (según «Lietuvių kalbos žodyną» AK = anónimo 1605 m. catecismo. An = Anykščiai. BB = J. de Bretkūnas Biblia (1590). BP = J. de Bretkūnas Postila (1591). Brž = Biržai. Ch = S. B. Chilinskio Biblia (1660). Dbk = Debeikiai. DK = M. Daukšos Catecismo (1595). DP = M. Daukša Postilla (1599), E. Fraen = E. Investigación lingüística, especialmente sintáctica, del lituano calvinista de Fraenkel Catecismo de Melcher Pietkiewicz de 1589“ (1947). J = Jlurosckuit cJioBaps A. IOwxkepnua (I— 1897, II— 1904, III— 1922). Jnšk = Joniškėlis. JZ = JuZintai. K —Diccionario lituano-alemán de Friedrich Kurschat (1880). KN = Kniga Nobaznistes Kriké¢ioniszkos (1653). 152 Kp = Kupiškis, Ky = Kvėdarna. Lnkv = Linkuva. MP = Postilla Lietuwiszka... (1600). Mz = Mažvydas. Los antiguos monumentos de la lengua 1570 lituana hasta el año... (1922). N = Diccionario de la lengua lituana de G. H. F. Nesselmann (1851). Pmp = Pampėnai. Pbr = Pabiržė, PK = Polaco z Lituano Catecismo... (1598). Ps = Pasvalys, Ppl = Papilys. Rgv = Raguva. Rm = Ramygala, SP = Syrwids Punktay sakimu... (I—1629, I1— 1644). SIE = Saločiai. Sut = Zodininkas Letuwiszkai-Lotiniszkay-Lenkiszkas... (1848). Sv = Svėdasai. SE = Summa Aba Trumpas iszguldimas Ewangeliv... (1653). SD = Dictionarium Trium lingvarum... (1713). Vaizg = Vaižganto raštai. Vin = Vilento Enchiridionas, epistolos ir evangelijos (1882 m. F. Bechtelio leidimas). WP = Volfenbiutelio Postilė... (1573). Všk = Vaškai. Všn = Viešintos. Vžns = Vyžuonos. LA ESCRITURA LITUANA EN CARACTERES GÓTICOS DE M. MAŽVYDAS, 1598. H. CONCLUSIÓN Resumen Como resultado de la lucha económica, política y religiosa, en la Lituania del siglo XVI surge la escritura religiosa lituana, que existió hasta finales del siglo XVIII. Desempeñó un papel importante en el desarrollo de la lengua literaria lituana. Los monumentos más importantes de esta escritura son las fuentes principales para la investigación. Historia, dialectología y léxico de la lengua lituana. OJiuH H3 TaKkHX HcTouHHKOB—Karexn3Hc M. Daukša, 1598. En la obra se presenta todo el léxico del catecismo en forma de diccionario; y se caracterizan las principales capas del léxico: 1) léxico tradicional lituano, 2) préstamos, 3) dialectismos, 4) neologismos y 5) arcaísmos. H3 caosaps BHJHO, 4TO OOBEM ero CpaBHHTeJIbHO HeBeJIHK: Bcero okoJsio 2300 caos. Aunque el catecismo tiene un carácter religioso, los términos eclesiásticos (por ejemplo: altorius, bažnyčia, katekizmas) constituyen solo una parte insignificante del léxico (alrededor del 5 %). Las palabras restantes se refieren a la naturaleza (kirmėlė, lietus, saulė, etc.), a la agricultura (daržas, ganykla, žemė, pasėti, etc.), a la vida social (alga, dalininkas, nuoma, paprotys, etc.), al derecho (byla, neteisininkas, laidas, etc.), a la psicología (abejojimas, atmintis, išmania, etc.), a la pedagogía (mokymas, mokytojas, mokytinis, etc.), al ámbito militar (karias, kalavijas, mišis, etc.) y a otras áreas. En el léxico del catecismo se pueden encontrar muchas palabras paralelas, individuales, ocasionales y palabras no arraigadas en la lengua literaria, sin embargo, la base del vocabulario (aproximadamente el 80 %) está constituida por el léxico tradicional lituano. Una parte considerable del léxico (alrededor del 20 %) está constituida por préstamos del moldavo, el bielorruso, el ruso, el latín y el alemán. La mayoría de los préstamos: — PALABRAS DE ORIGEN ESLAVO (p. ej.: svietas, griekas, dusia, sirata y otras). Hapsny C 3AaHMCTBOBAHHbIMH CJIOBaMH cam [TATKABHUYC HHOTJA ynoTpeGAsieT H COOTBETCTBYIOUHE HM nuToBCKH153 e] (Por ejemplo: : H afiera duosna; nu čertas velnias; na dyvas stebuklas; u médico tratante H Ap. ). B kKarexH3HCe MOXHO HaliTH H JAHAJEKTH3MOB, T. €. CJIOB, ynorpebasieMblX Ternepb B OT/IeJIbHBIX JHAJEKTaX JHTOBCKOTO f3bika. TOJbKO B JKeMaliTCKOM JiKajiekKTe ynoTpeGJsioTcs CJIOBA atpentui uw malkas, a B BOCTOUHO-ayKIUTAliTCKOM — girklas, keltuva, naminykas, ni, nūnai, ruginti, telias, ugyti uw Jip. K neosoruamam M. [IsTksiBHUyca MOXKHO OTHECTH CcJeJyIOlIHE PALABRAS: glotón, pisoteado «mancha», puesta en escena «establecimiento», transición «llegada, Pascua», comparación «semejanza», expresión «necesidad, asunto» H Jp. M3 apxaH3MoB, T. €. CJIOB, B HACTOSIEe BpeMsi yXke HeynoTpe0JiseMbiX HH B IHCbMeHHOM, HH B pa3TOBOpHOM S13bIKe, CJIejtyeT yNOMsSHYTb: ašmas, idant, ing, liekas, nesang, pekus, reikia «asunto», séptimo, por eso mu 1.ª pág. Соглашенный Словарь Катехизиса M. Показывает1598 r. H ся анализ его Лексики НOMO- - JKeT H3YUHTh JHTOBCKHil JIKTEpaTYypHbIH si3biK XVI B, H GYyJ/IeT BaxKHLIM HCTOUHHKOM MpH CO3JlaHHH HCTOPHYECKOro CJoBapsl JIHTOBCKOTO s13bIKA.