1598 m. Merkelio Petkevičiaus Katekizmo leksika

IŠ LIETUVIŲ LEKSIKOLOGIJOS IR LEKSIKOGRAFIJOS LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA 1598 m. MERKELIO PETKEVIČIAUS KATEKIZMO LEKSIKA J. KRUOPAS Lietuvių filologijai labai svarbūs negausūs XVI a. rašytiniai paminklai — M. Mažvydo, J. Bretkūno, M. Daukšos ir kitų raštai. Jie duoda daug medžiagos lietuvių literatūrinės kalbos formavimuisi ir apskritai kalbos istorijai nušviesti. Todėl visapusiškas jų ištyrimas yra vienas iš aktualiausių lietuvių kalbotyros uždavinių. Ypač svarbu ištirti senųjų raštų leksiką, kuri yra reikšmingas šaltinis ir lietuvių leksikografijai bei leksikologijai. Pirmiausia reikia sudaryti atskirų veikalų žodžių indeksus, kurie būtų pilnai panaudoti didžiajam „Lietuvių kalbos žodynui“ ir galėtų padėti pagrindus istoriniam lietuvių kalbos žodynui. Jau rengiami M. Mažvydo ir M. Daukšos raštų žodynai. Išleistas Chilinskio Naujojo testamento žodžių indeksas. Atkreiptas dėmesys į 1598 m. M. Petkevičiaus Katekizmą (toliau — PK), kaip į pirmąjį Lietuvos reformatų raštijos paminklą, turintį svarbą lietuvių kalbos mokslui. 1952 m. buvo sudarytas PK žodynėlis, apimantis apie 2.300 žodžių, kuris čia dabar spausdinamas, kad juo galėtų pasinaudoti lietuvių kalbos leksikos tyrinėtojai ir leksikografai. Be žodynėlio, duodama kiek pastabų apie PK leksikos pobūdį, apimtį, sudėtį ir kt. I. PK žodynėlis Žodynėlyje stengiamasi iškelti pagrindinės žodžių reikšmės, charakteringiausios formos, pakaitalai ir kt. Žodyninio straipsnio gale skliausteliuose skaitmenimis nurodoma, kiek kartų žodis pavartotas. Antraštiniais žodžiais eina: vardažodžių ir įvardžių vardininkai, o veiksmažodžių — bendratys. Jei tekste nerasta vardininko arba bendraties formų, tai jos rekonstruotos. Būdvardžiai, veiksmažodžiai, dalyviai ir prieveiksmiai su neiginiu ne duodami prie formų be ne, pvz.: atboti (pol.) „paisyti, žiūrėti““: o wienok asz ant to nodboiu 59,25—26 (I. niedbam 59,26); neadboiem 164,13; nodboiem 164, 20(3); || plg. atsivyzdėti. Įprastinės žodžio reikšmės apibrėžimais ir sinonimais dažniausiai neaiškinamos, ir po antraštinio žodžio nurodomas vienas kitas to žodžio vartosenos atvejis (su trumpu sakinėliu ar žodžių junginiu; arba be jų, jei jie nepadeda nustatyti Zodžio reikšmės). Dažnai po sakinio arba žodžių junginio duodama dar ir keletas charakteringesnių atskirų formų, kurios gali būti reikalingos istorinės gramatikos 6* 83 ir kitiems tyrinėjimams. Pvz.: aklybė: Ir impuolem ing didę aklibę 120,2/1/; akis: tawo akis iszwis 79,22; akia 46,16; akimis 15,23... (37); apdovanoti: apdowanot 38,20; abdowanot 29,15; apdovanoia 38,14; abdowanoio 166,20 (4). Tiktai kai kurių skolinių, vertinių, retesnių ir mums neįprasta reikšme pavartotų žodžių reikšmė aiškinama kitais žodžiais, išskiriamais kabutėmis, pvz.: akrutnykas (pol.) „Žžiauruolis, tironas““: akrutnikams 143,5 (I. okrutnikom 143,5) (1); apsiieSkoti (vert.) „apsigauti““: ant kurios wisi stowedami nopsiieszka 243, 8 —9 (I. oszukuią sig 243,9) (1); atpentui „,vėl, atgal““: ne norekim griekosn griszti atpentuy 127,3(1). Prie neaiškių žodžių ir reikšmių statomas klaustukas. Lietuviškų žodžių prasmei nustatyti, paryškinti kai kur duodami lenkiški atitikmenys, paimti iš lenkiško PK teksto. Antraštiniai žodžiai pateikti dabartine rašomąja kalba. Tik ryškiausi ir nustatyti galimi PK fonetiniai ir žodžių darybos dialektizmai (jų labai maža) palikti antraštiniuose žodžiuose nepakeisti, pvz.: aplaisti (=apleisti), ataiti (=ateiti), apidovanoti (=apdovanoti), garba (=garbė). Tai padaryta tuo sumetimu, kad lengviau būtų galima surasti tarmiškai užrašytus PK žodžius. Kad mažiau patyręs PK skaitytojas greičiau ir lengviau galėtų rasti žodynėlyje kokį nors žodį, parašytą ne pagal dabartinę rašybą (pvz.: abdowanot, adgimtumbey, dektu, žiame), tas žodis duodamas antraštiniu žodžiu petkevičine rašyba ir nurodoma (žr.), kur jo reikia ieškoti, pvz.: gialbet, giama, giaras, giarkit... Žr. gelbėti, gimti, geras, gerti. Cituojamieji PK sakiniai, žodžių junginiai ir Žodžiai užrašyti originalo rašyba tik gotiški ženklai pakeisti lotyniškais. Skoliniai polonizmais (pol.), baltarusizmais (br.), rusizmais (rus.), slavizmais (sl.), lotynizmais (lot.), germanizmais (ger.) pažymėti pagal tiesioginį šaltinį, iš kur jie yra į lietuvių kalbą patekę. Pvz., angelas laikomas slavizmu, nes jis iš slavų, o ne tiesiogiai iš graikų kalbos paskolintas. Skolinių šaltinį pažymint, remtasi ankstesniais (K. Būgos, Pr. Skardžiaus ir kt.) ir dabartiniais (A. Sabaliausko ir kt.) skolinių tyrinėjimais, etimologiniais Zodynais ir kt. Kai sunku nurodyti, iš kurios slavų kalbos (lenkų, baltarusių, senosios rusų) žodis paimtas, tada skolinys pažymimas slavizmu (sl.). Kai vietoje skolinio PK vartojamas tolygus arba artimos reikšmės lietuviškas atitikmuo, tai jis pateikiamas ne tik atskirai, bet ir skolinio straipsnyje po lygiagrečių ženklo; pridedama ir santrumpa plg. (= palygink) tais atvejais, kai duodamas artimas, bet ne tolygus lietuviškas pakaitalas. Jei lietuviškas atitikmuo paimtas iš M. Mažvydo, M. Daukšos ir kitų raštų, tai šaltinis nurodomas atitinkama santrumpa (Mz, DK, DP ir kt.). A [abZr. ap-: abdowanot, abgaywintoiu, abgaleti... Zr. apdovanoti, apgaivintojas, apgaléti...] aba „arba“: Aba ta antra 34,7; du aba tris susieys 148,2; 204,5; 228.8... (29). IStisai vartojamas aba; arba nerasta. abagi „arbagi“: abagi 27,19; 48,7... plg. aba. 84 (5); abejojimas: wisokias abeioimas butu atimtas 246,13; abeiogima 95,10... (4). abejoti: neabeioiam 214,11—12; abeiotumbim 25,6; abeiokit 46,12; ne abeiodami 209,25... (8). abi: Tay abi szali dera 228,16; 229,23; plg. abu. Abraomas, Abromas: Abromuy 178,14; Abrahomop 194,15... (4) abrozas (pol.) „stabas“: Nedarik sawi abroza 4,8 (I. obrazu 4,8); 105,16; 109,13 (3); || plg. stabas Br. B I Sam 15; DP 89. absoliucija (lot.): absoliucios 206,8 (1). abu abeiu 110,14; abieiu 2287... (7). [ad- — žr. at-: adgimtumbey... žr. atgimti...) Adomas: Adomas 173,13; Adoma 168,22... (5). afiera (pol) „auka, aukojimas, dovana“: afiera 224,10 (I. Ofiara 244,9...); afieroy 249 22... (7); plg. duosna ir dovana. afieravojimas (pol.) „aukojimas, dovanojimas“: afierowoima 245,14 (1); || plg. do= vanojimas. afieravoti (pol.) „aukoti, dovanoti“: afierawoiam 195,20; afierawotas 218,24... (4); || plg. dovanoti, ach jaust.: Ach 70,22; 71,7... (9). Achabas: Achabas 229,7 (1). akis: tawo akis iszwis 79,22; akis 46,16; akimis 15,23... (37). aklas: akis atweria aktu 101,9 (1). aklybé: ir impuolem ing didę aklibe 120,2 (1). aklysté: akliste 164,18 (1); plg. aklybė. akmeninga būdv.: akmeningos 99,10; dg. ga. akmeningas 184,25 (2). akmuo: o akmuo koios tawo ne Zieystu 80,8; akmeniuy 80,24 (2). akrutnykas (pol.) ,Ziauruolis, tironas“: akrutnikams 143,5 (I. okrutnikom 143,5) (1); || plg. išėda. akrutnysté (pol.) „tironystė“: akrutniste 143,7: akrutnistems 142,20 (2). alga „atlyginimas“: o atduost alga tikrą pagal darbu kozna 66,5; 88,15... (4). aliejus (sl): alieius 88,12; dg. jn. aleiums 51,8 (2). į alyva (sl.) „toks medis“: aliwos 95,17 (1). alkanas: alkanas 88,25; alkaniems 101,6 (2). Alleluia: Alleluia 89,20; 90,6... (25). alpti: kaip sniegas iszbalsiu nuog grieku mano, kurieis asz alpstu 63,8 (8). altorius (sl.): altorius 75,24 (I. oltarze 75,24); altoriu 64,11 (2). amen (sl.): Amen 21,13; 33,10... (44). amžia „amžius“: kurs nuog amžios est su tewu 112,18; 114,5; 118,19 (3); plg. amžius. amžinai priev.: amžinay 77,8; 84,9... (21). amžinas, -a: amžinasis 28,6; vn. va. amzinoy 183,15; amžinosios 1164... (102). amžius (-ias) „ilgas laikotarpis, gyvenimas, amžinybė“: garbindami tawe wisad cia amžiuy sawame 67,5—6 (I. przez wszystek czas žywota 67, 5—6); su iuo ant amžiu bučia 2,20... (62). anas, ana, ansai, -a: 1) „jis“: ans 65,10; anis 35,8; 51,14...; 2) „anas“: vn. ki. ana 94,20; 116,22... (103). anas dažniausia vartojamas „jis“ reikšme. angelas (sl.): Angelay 152,15; dgs. ki. Angelu 152,15... .(3). angiolas (sl.): angiolą 36,13; 39,25... (3). anglis: dg. va. anglis 90,17 (1). anielas (sl.): Anielas 152,21; 85,19... (11). aniol(a)s (sl.): Aniolas 166,7; Aniols 178,20 ... (8). anksti priev.: anksti kielasi 15,8; 19,14... (4). ankštas: Anksztu kielu pereyti wisus nepriete- | lius 143,23—24 (1). ant: Sis prielinksnis su kilmininku vartojamas reikšti: a) vietai (vert.?): kursai est ant dangaus auksztai 4,9—10 (I. na niebie 4,9); Ant pirmos toblicios ira kieturi prisakimai 6,3—4 (I. Na pierwszey 6,3)...; b) laikui (vert.): o meyley su iuo ant amziu buéia 2,20 (I. na wieki 2,20); ant tos dienos ir per wisa buyti musu 32.14 (I. na ten dzien 32,14)...; c) krypčiai: Wisi daiktay ant tawes wayzdi 35,3 (I. na cie 35,3); Ant to dwasia szwenta kalba 242.4 (I. Nad to 242.4); €) prieSingybei: Teyp dabar susirinko ant manęs wisos bėdos 59,23...; d) tikslui (vert.): giwent galetumbim ant garbes warda tawa 32,18 (I. ku pociesze 32,18)...: e) būdui (vert.): ant io pawaikslo sutwartas 2,13—14 (I. na iego wyobraženie 2,13); f) viršenybei: Pone ant Ponu 41,6; o ant wisu diewu Karalus labay galis 81,6...; ... (367). Kartais (9) ant eina su formomis mane, tave, save: sutrink dantis griesniku ant mane grieziencius 45,5—6; 45,15; 53,26; 102,24; 193,17; 237.6. Ant prisakima (106,1; 109,1) reikia laikyti korektūros klaidomis (=prisakima= prisakymo); plg. sekančių puslapių antraštes. anta „ant“: Su kilmininku vietai ir kt. žymėti: anta 49,3; 50,21; 99,22; 107,11; 115,5; 149,15; 160,10; 162,2; 171,27; 180,18; 182,19 (11). Kai kur ant ir anta vartojami pakaitomis tame pačiame puslapyje (49,17 ir 49,3; 107,11 ir kt.). antai priev.: Ir tay ka antay kalba Jonas 249,26 (1). antikristas (sl.): antikristas 133,9 (I. Antikrist 133,9...); 133,26... (3). antras, -a: Antras 105,16; antra 72,8; antroy 106,17... (29). apaštalas (sl): Apasztalas 2453: Apasztafay 195.6... (103). 85 apbiaurinti (=apibiaurinti): vien. va. apibiaurintas 62,22 (1). apčystymas (sl.) ,,apvalymas®: apčistimop 193,25 (1): || plg. apgražinimas. apčystyti (sl.) „apvalyti, nekaltą padaryti“: apčistiti 128,26; vn. va. apcistitas 63,6: 193,14.. (5); || plg. apgražinti. apdovanoti: apdowanot 38,20; 29, 15; apdowanoie 38,14; 166,20 (4); plg. apidovanoti. apé „apie“: 1) su galininku dažniausiai pasakoma, apie ka iSmanoma, kalbama, mokoma, prašoma, rūpinamasi ir kt., pvz.: bat ape mus rupinas 38,13 —14; ape Sawe swieciie 244, 11 —12; 203,20; 220,19; 237, 21; 243,18..; vertiniai: ape ka prasisit 179,4 (L.ocz prosi¢ 179,3); 23.4...; 2) 166,1; 167,1; 168,1 ir 169,1 (visur antrastése) ape su Kkilmininku reikia laikyti korektūros klaidomis, nes visur kitur (pvz.: 105,1; 165,1) panašiais atvejais vartojamas ape su galininku. apeka (sl.) „globa“: apeką 223,25 (I. opiekę 223,26) (1); || plg. prievaizda. apekūnas (sl.) „globėjas“: vn. in. apekunu 65,11; dg. ki. apekunu 228,13 (l. opiekunow 228,14) (2); || plg. priveizdėtojas. apeiti: Pona namus apeisiu didey linksmibey 52,5 (1). apgaivintojas „gaivintojas“: vn. in. abgaywintoiu (I. ožywičielem 18,27) (1). apgaléti „nugalėti“: abgaleti piktą welna 19,24; abgaletas 68,21 (2); plg. apigaléti. apgynéjas: turi abgineia tikrą 57,15; abgineiu 31,19...(10); plg. apigynéjas. apgynimas: O ing apgynima io tikray pasiduoti 141,8; abginima 30,22; abginimu 38,22...(4). apginti „apsaugoti“: apginti 90,12 ir abgint 39,4; 3 asm. abgintu 36,5...(4). apgrazinimas ,,apvalymas®: vn. ga. abgrazinima 30,15 (2). apgraZinti „apvalyti“: ir krauieys sawa apgrazinay 129,8; (I. oczyséil); apgrazincia 181,22...(3); plg. apigraZinti. apgrezti „nugręžti, nukreipti“: ant garbos szwenta warda io apgreszti 18,7; te apgrez 33,16 (3); plg. apsigrezti. apidovanoti: (=apdovanoti): apidowanoio 8,22; apidowanoiey 30,19 (2); plg. apdovanoti. apieškoti (vert.) „apgauti“: apieszkoiau 248,15; apieszkotas 244,21 (I. oszukany 244,18) (2); || plg. privilti. apigaléti (=apgaléti): apigaleia 100,11 (1); plg. apgaléti. abdowanot abdowanoio 86 apigynéjas (=apgynéjas): vn. in. apigineiu 100,6 (1); plg. apgynéjas. apigraZinti (=apgraZinti) ,,apvalyti*: apigraZina 8,23; 83, 22 (2); plg. apgraZinti. apiimti (-apimti): o galibes sito šwieto apieme mane warguoli 78,16—17 (1). apijuokas (=apjuokas) ,,apjuokimas“: dg. ga. apiiuokus 60,14; 161,3 (2); plg. apjuokas. apilaidimas (=apleidimas): „palikimas ramybeéje“: o nuog wisu aplaydima / kurie mane persekioia 100,8—9 (1). apipiaustyti: appipiauste 159,2 (1); plg. appiaustyti. apireikšti (=apreikšti) „pareikšti“: apireyszki 175,13; apireyszkia 177,20...(3); plg. apreikšti, apirieti (=aprieti) „apiplūsti“ : ir neteysum liežuviu mane apirieie 86,21 (1). apisakyti (=apsakyti) „pareikšti, apsakyti“; per prarakus apisakie 178,16 (1). apišviesti: (=apšviesti) Apiszwietęs szwiesibe weydo szwento tawo 68,4 (1); plg. apšviesti. apiveizdėti: (=apveizdėti) wisu metu mus apweyzdi 16,10; apiweyzdedams 153,24 (2); plg. apveizdėti. apivilti (=apvilti): o kunigus apiwile 166,23 (1). apjakimas ,apakimas“: o žmoniu apiakime 115,18 (1). apjakti „apakti“: apiakes grieku akliste 164, 18(1). apjuokas ,,apjuokimas“: vn. ga. apiuoka 142, 23 (1); plg. apijuokas. apjuokti: apiuokie 69,23; 139,14 (2). apkesti: kurie manes neapkiencya 46,7 (2). apkrikStymas (sl): apkriksztimu 202,1 (1). apkrikštyti (sl.): apkriksztitas 171,12; apkriksztitumbim 192,17...(5). aplaisti (=apleisti): 1) „palikti — apleisti“: bat tu méanes ne aplaydey 69,13—14; noplaist 237,23; nopilaysi 141,3; 141,15; aplaydes 72,7; aplaystas 77,16; 132,20...; 2) „leisti ka nors daryti, uZleist ant ko nors“: ne norek musu giems duoti ir hanbit apfaysti 142,20—22. (I. hanbi¢ dopuszczad)... (16). aplankti (=aplenkti) „praeiti pro šalį, nepaliesti“: io teywayniste... noplanks 200, 19-20 (I. nie minie 200,20) (1). aplink priel.: kurie aplink stalą apses 94,12 (1). aplnptas 133,17: klaidingai išspausdinta, turi būti aptuptas (I. zlupione 133,17). apmainyti: wisą tiesą apmayne 133,12 (1). apmazgojimas: tas apmazgoimas per kriksztimą 193,9; apmazgoima 181,19 (2). 4,16; apmazgoti: apmazgot 251,21; apmazgotame 200,16; nopmazgocia 181,21...(10). apmulnay ,,netikrai“ priev.: bat. waykiaus sulauks sawo sukulima. / Dukte Babilona ne apmulnay 99,3 (I. nie omylnie 99,3) (1). appiaustyti: (=apipiaustyti): Id kožną waika aszmą dieną appiaustitu 158-9, 27—2 (1). aprašyti: ka mums aprasze Powilas szwentas 215,5 (1). apreikSti „pareikšti, pranešti“: apreikszti 155,11; apreykszta 99,20...(7); plg. apireiksti. apreiSkimas (vert.) „pasirodymas“: apreyszkime 178,24 (l. ziawieniu 178,24) (1). aprijimas ,,apsirijimas*“: vn. ga. apriima 1494 (I. obzarstwa 149,3) (1). aprinkti „išrinkti“: kursay wieta aprinkay 95,24 (1. obrales 95,24); dg. va. aprinkti 186,19...(4). apsaugoti: teykis tat patsay absaugot 36,20; absaugotas 57,19...(3). apsaugotojas: vn. in. absaugotoiu 57,17 (1) apsėsti: 1) „susėsti“: aplink stalą apses 94e 12; 2) „apimti“: Antikristas apseda 133; 9—10 (2). apsemti „apimti“: sawo baysibe wisus mus apseme 143,18 (1). apsigreZti: 1) „pavirsti“ (vert.): tuoiaus ir apsigreZzia ing dulkies 35,10 (I. obroca sie 35,10); 2) ,nusikreipti“ (vert.): idant visi darbay musu apsigresztu ant garbos 227, 22 (I. obracaly 227,22); 3) ,atsigre#ti“: Ministras apsigrežies Zmoniump 218,18— 19 (I. obrociwszy 218,18); 63,20...(4). apsiieSkoti (vert.) „apsigauti“: ant kurios wisi stowedami nopsiieszka 243,89 (I. oszukaia 2439) (1). apsiimti „sutikti“: apsiimat iuos iszlaykit 199.9 (1). apsirijéjas: dg. ki. apsiriieiu 208,27 (1). apsiriistauti ,,apsiriistinti“: apsirustawo 195,8 (1). apsisakymas (vert.) „pasisakymas“: apsisakimo 206,10 (I. opowiadania 206,10) (1). apsisakyti (vert.) „išpažinti“: kurie nopsisako 209,18 (I. ktorzy si¢ nie opowiadaia 209,18) (1); plg. išpažinti. apsivaikščioti (vert) „elgtis“: apsiwayksciot 114,19 (I. postepowaé 114,20); nopsiwayksciotumbei 250,23 (I. nie obchodzil 250,24) (2); plg. apvaikščioti; || plg. elgtis DK 41. apslėpti „paslėpti“: noreiau apslept piktibiu 56,18 (1). apstatyti: apstatik wisad anielays 20,12 (1). apsūdyti (br.) „nuteisti“: vn. va. absuditas 61,18 (1). apsunkinti; ney wel apsunkinkim sirdžiu musu walgimu 149,6; dg. va. apsunkinti 24,15...(5). apsvieyti (br.) „paliudyti“: paszwieéitumbim 192,19 (I. o$wiadczyli 192,19) (1); plg. liudyti. apšlėkti „apšlakstyti“: Apszleski 63,5 (I. Pokropisz 63,4) (1). apšviesti: teykis apszwiest akis mano 47,11; te apszwiet 33,14... (7); plg. apisviesti. apšvietimas: Idant per nasrus sawo /isz apszwietimo tawo/ widuri Babilona kalbetu žodi tawo 134,8; apszwietima 183,20 (I. obiasnieniu 183,20) (2). apturéti (vert.) „gauti“: apturet 9,9; malonę tawo apturesim 137,23 (1. otrzymamy 137,23); 95,19; 115,12... (13); || plg. gauti. apvaikščioti (vert.) „Švęsti, minėti“: apwayksciotumbim 207,12; apwayksciotas 191,4 (2); || plg. minėti ir švęsti. apvaizda: budam tawoy apwayzdoy 143,14 (1). apveizdėjimas „apvaizda, globa“: apwayzdeimą 197,12; apveyzdegiman 39,23.., (5). apveizdėti „apžiūrėti“: teikieys iszmincia apweyzdet 62,24; apveyzdek 31,17... (4); plg. apiveizdėti. apvilkti ,,apsisiausti, užsidėti“: kuri ant sawę per kriksztimą szwentą apwelkam 193,18 (1). ar jungtukas ir klausiamasis žodelytis: kaypa ilgay... vžmirsti nori/ar ik wisam amžiu 47,4; 98,15 (2). ardyti: wagas arda 72,16 (1). arfa (pol.): dg. ga. Arfas 98,5; 98,6 (I. Arfy 98,5)... (2) archanielas (sl.) Archanielay 150,9 (1). arklys: arklis 58,4 (1). arti: ne seia ney aria 114,14. artimas (vartojamas kaip daiktavardis ir kaip būdvardis): milesi artima tawo 6,12; artimam kartą Zadeia 48,21; artimoia 109,19... (18). artinti(s): artinosi velikos 159,18; o tawespi Pone artiname 183,10 (2). asilas (sl.): asils 58,4; asilo 109,6...(3). aš: asz 4,3; aszgi 54,2; 82,6: manes 53,3; man 91,5 ir mani 98,20; manimp 47,6; manespi 126,13... (237); plg. asen. ašara: girdi mus malkais aszaru 71,19 (1). aden „aš“: Asien 53,22; 123,10; 148,10; 148,23 (5); plg. as. aSmas, -a „aštuntas“: Aszmas 106,12; aszma 158,27 (2). ataduoti (=atiduoti): ataduot 249,12; ataduodame 32,15; ataduost 150,7; ataduotomis... (9); plg. atduoti. ataeiti (=ateiti); ataeina 154,14 (1); plg. ataiti ir ateiti, 87 [ataianciame 200,21 žr. ataiti.] kr atailsis (=atilsis): atailsi 50,19 (1); žr. atilsis. [ataysita -29,9 žr. attaisyti.] ataiti (=ateiti): ik kolay gis atais 216,8; notaiau 121,8; notaime 193,25; ataiusi 154,4; ataianciame 200,21; dg. ki. ataysenciuiu; ataydams 173,14... (28); plg. ataeiti ir ataiti. ataivis (=ateivis): ataywiey aba pelgrimay 203,16; ataywius 221,9 (2). atajimas (=atéjimas): atagima 46,17; ataima 195,23... (3); plg. atéjimas. ataminti (=atminti): atamena 85,14; ataminta 88,2... (4); plg. atminti. atasakyti (=atsakyti): atasakia 181,13 (1); plg. atsakyti. atatremti (=atitremti) „atstumti“: ne atatrems 64,7 (1); plg. attremti. ataugas „šakelė, kuri įskiepijama“: ataugay itaisti ne ing tikrą kelmą isciepiti 186,13 (1). ataušimas „atvėsimas“: atausima 66,18; 126,17 „ (3). ataušyti „atvėsinti, atgaivinti“: atausisiu 24,16; dg. va. atausiti 121,25; vn. va. atausięs 156,17 (I. ochtodžit 156,17) (3). ataverti (=atverti): nasrus atawers 86,20; atawerey 151,6;... (3); plg. atverti. atboti (pol.) „paisyti, žiūrėti“: o wienok asz ant to nodboiu 59,25—26 (I. niedbam 59,26); neadboiem 164,13; nodboiem 164,20 (3); || plg. atsiveyzdėti. atduoti (=atiduoti): atduot atduosti 106,4; atduome plg. ataduoti. ateiti: ant swieta ateyt taykies 177,15; 3 asm. ateyti 234,23; atsięs 180,9; atencia 220,15 (=ateinančią); 42,6; 57,11; 58,12; 80,5; 91,22; 111,8; 122,18; 138,18; 139,27; 149,10; 149,15; 151,9; 158,20; 161,20; 169,20; 177,15; 178,22; 180,2; 195,25; 217,10; 234,23 (27); plg. ataeiti ir ataiti. atėjimas: ateimas ira ketweriopas 148,2; 149,12; ateima 156,19... (11); plg. atgjimas. [aten¢ia 220,15 Zr. eiti.] atgaivinti: Idant iusu sunkibese pats ius atgaywinéia 179,10; atgaywina 14,18 (2). atgaivintojas: atgaywintoiau 221,7 (1). atgydyti „atgaivinti“: dusia musu atgiditi 128,5; dg. va. atgiditi 131,8 (82). atgimdyti: iž nauia atgimditi budami 14,12 (1). atgimti: Dvasia sawo szwenta adgimtumbey 31,7 (1). atgyti: Ne drauge su iuo atgijom 167,2 (1). atgraZinti „Sugrąžinti, atsilyginti“: atgražina smarkią rustenibę 87,6 (1). 64,5; 3 asm. 251,16... (8); 88 atgręžti „atsukti“: atgreZzi weyda sawa 35,7; atgresi 63,11 (2). atgriZti ,,atsigrizti“: id manesp atgrisztu 179,12 (1). atguldyti (vert.) „atidėti“: atguldit ant kito cieso 249,4 (I. odkladač 249,3); atguldinekime 82,10... (5); plg. atkelti. atilsis: Atmink atilsia sekmą dieną 108,5 (1); plg. atailsis. atimti: naudas io ateme 169,9; atimdineia 186,10; atimtumbey 130,26; atimtas 246,13 ... (10). atkelti „atitolinti“: ne atkialk szwentosios dwasios sawo 63,16 (1). atkirsti „nukirsti“: atkirta ausi 160,13 (1). atlaidimas (=atleidimas): troksztam grieku atlaydima 129,21 (I. odpuszcZenia 129,23...); atlaidima 113,7... (22). atlaisti (=atleisti): teykis kaltiems atlaysti 168,7; notlays 191,13; atlaydziam 10,3 _ (Il. odpuszezamy 10,3); atlaystumbim 126,2 ve 563). atlankymas ,,aplankymas®: atlankimą 251,5 (1). atlankyti „aplankyti“: atlankit 250,17; atlankisim 92,7; atlankitas 246,21...(8). atlikti „pasilikti, išlikti“: sawa cistatoy atlika 110,18—19; atliks 61,26; 245,23 (3). atmainas „pakeitimas, atmainymas“: Be atmayno tatay tureio but 120,18; atmayną 128,16 (2). atmainyti „pakeisti, atsimainyti“: kitas draugistes čiesas atmayna 232,22—23; notmaynancios 218,12—12; atmaynancuose 120,20; notmainomas 120,5 (5). atmainiai „pasikeičiančiai““ priev.: ir kalba wisad tikribey/teysia szwenta neatmayniey 48,10—11) (I. okrom obludnošči 48,11) (1). atmazgoti „nuplauti“: ano isztepima prigimta negali atmazgot 198,16—17 (1). atmesti „atstumti, atitolinti“: Idant piktą bažnicią atmestu 134,14; atmesk 118,3; atmesta 73,9 (3). atminimas „atminimas, prisiminimas“: giarsit ant atminima mano 14,5—6; 124,18; 207,20 ... (6); plg. atmintis. atminti: o gieribes wisada atmintumbit 124,16; atminti 185,24; atmink 98,23; atmindama 236,23; plg. ataminti. atmintis: 1) „atmintis“ (?): Jay turesi ant atminties musu wisokias piktibes 96,16 (I. bacžnošči 96,16) (1); 2) „atminimas, prisiminimas“ (vert.): atminties 222,12 (I. pamietkę 222,12) (1); || plg. atminimas. atnaujymas: atnaugima 11,19 (1); plg. atnaujinimas. atnaujinimas: atnauginima 201,16 (1); plg. atnaujinti atnaujinti: atnaugint manimp dwasia tikrą 145,19; atnawgink 63,15; atnauginta 134,21 aes 1 LS): atnešti: atnesiem 196,22; atnesiet 198,27; atnesztiem 193.3... (7). atpentui „vėl, atgal“ priev.: ne norekim griekuosn atpentui griszti 127,3 (1). atpildyti „atlyginti“: kietweriopay tay noriu atpildit 248,16; 3 asm. te atpild 248,14 (2). atpirkéjas (vert.) ,iSgelbétojas*: atpirkieia 2244 (I. odkupiciela 224.4); atpirkieiu 252,12; atpirkieiaw 143,23; 202,7. atpirkimas (vert.): atpirkima 8,7 (I. odkupieniu 8,7); 16,6... (4). atpirkti (vert.): atpirktumbey 151,4; vn. va atpirkes 97,9 (I. odkupi¢ 97,9...); dg. va. at. pirkti; atpirkdams 163,25... (11); || plg. atvaduoti, atprovymas (sl.) ,,nukreip imas, rasiuntin as“ vn. ki. atprowima 205,24 (1); plg. atprovyti.; atprovyti (sl.) „praleisti; atlikti“: Sig dieną atprowit mumus 41,22; Tatay atprowiies 216,17 (I. odprawiwszy 216,17) (2); || plg. atlikti DK 44, atpulti „atsitraukti“: wisi atpuls 53,5 (I. odpadna 53,5) (1). atrasti „surasti“: o wieta malday atradau . 53,10; 3 asm. atrastu 27,6; (l. znalazl 27,5); 211,6 (3). atriSimas (vert.) „nuodėmių atleidimas“: atriszimas 206,5 (1); || plg. atlaidimas. atsakymas „atsakymas į klausimus“: Atsakimas 2,11; 7,24; 1994... (23). atsakyti , klausiamam atsakyti“: Atsakit 237,11; atsakia 181,19... (5); plg. atasakyti. atsiduoti: 1) meylingay ir langwiey turi iam atsiduot 236,9 (1); 2) ing... apweyzdeima atsiduokim 223,25; 1 asm. atsiduomi 237,18 (2). atsiekti „pasiekti“: ing Ziwata ieytu kurio atsiekęs 251,12 (1). atsigrizimas: duok meylesp atsigrizima 22,19 (1). atsigrįžėti: atsigrižieti sawesp 57,24 (1). atsigrįžti: idant per tay tawęsp atsigrisztu 250,16 (1). atsilikti „pasilikti, būti“: neatsiliks ne wienas 96,19 (1). atsilsėjimas „atilsis“: atsilseimo 173,16; atsilseyma 38,25 (2); plg. atilsis ir atailsis. atsilséti: atsilseio diena sekma 5,6; atsilsetu 108,19... (4). atsimainyti „pasikeisti“: Nesang ka ane katbeia negal atsimaynit 66,2—3; Teg atsimaynay 69,25... (3). atsimuilyti (pol.) ,,suklysti; pasikeisti“: O meyfe tawa niekad notsimuylis priesz mane 51,10 (I. A milo$¢ twoia nieodmienna bywa 51,11); plg. muilyti; || plg. atsimainyti. atsiprovyti (sl.) ,,atlikti, padaryti“: atsiprowis 2229 (I. sig... odprawia 22209) (1); plg. atprovyti; || plg. padaryti. atsiskirti: patis nuog draugistes atsiskiria 209,13; 204,12 (2); plg. atskirti. atsitiesti „pasitaisyti“: Todėl atsitieskim /piktibiu perstokim 149,22 (l. się przyprawmy 149,22) (1). atsiysti: atsiusti teykies sunu 157,22; atsiustas 155.9... (4). atsivésinti: atsiwasinkit manimpi 24,15; 11-12 (2); plg. atausyti. atsivyzdéti „atsižvelgti“: Atsiwizdek an to 136,20 (1). atskirti: atskiriem ir ne prilaydziam Wecerosp 208,17—18 (1). atstoti: Walandoy smerties ne atstoki 37,25; 248,1; Ir ne atstosim potam nuogi žodžio, tawo 73,22 (I. I nie odstapimy 73,22) (3) atstumti: mažu nuog meyles savo... notstumia 195,1—2 (1). attaisyti (=atitaisyti) (vert.) kaip Zemay giesmemis ataysita 8—9 (I. odprawowane 29,11) (1). attekéti (=atitekėti) ,,atbégti, ateiti“ (kalbant apie žmones): Tay ir židay iszpažino... kada miestan attekieio 166,17 (1); plg. ateiti. attolinti (=atitolinti): attolint 173,15; nottolinki 182,3; attolink 113,23; attolintas 234,13... (9). attremti (=atitremti) „atstumti, pašalinti“: manę nuog sawes attremt 62,23; ne attremsi 574... (3); plg. atatremti. atvaduoti ,,atpirkti, išvaduoti“: kurs mus krauiu atwadawa 76,16 (1); plg. atpirkti. atvalkioti (vert.) „atidėti“: turetu atwalkiot... ant kito ¢ieso 249,3—4 (I. odwlaczaé 249.3); atwalkiodinedami 81,16 (2). atvederioti (sl.) „pavakarieniauti“: atwecierioio 215,20 (I. odwiecZerzal 215,20) (1). atverti: lupas mana pats atwerti teykis 63, 25-26 (I. otworzy¢ 63,25); 101,9; atweri rankas sawa 35,6 (I. otworzysz 35,6); atwers 115,14 (1. odewrzec 115,14); Sirdis musu atwersi 185,6 (I. naprawisz 185,6); atwertos duris 115,23 (I. otwarte 115,23) (6); plg. ataverti. 164 „atlikti“: aba ira 29, 89 atvėsis: Laukia atwesia duszia nugramzdinta 103,16 (1). auglius „derlius“ (?): duos... didibę waysiaus ir paptatinimą giara auglaus 185,7—9 (I. wielkie mnostwo dobrego owocu) (1). Augustas: Augustas 153,5 (1). auksas: auksą 158,24; vn. įn. auksu 246,4 (2). [auksza 154,7: klaidingai išspausdinta, turi būti aukszta; žr. aukštas.) aukščiausias vart. būdvardiškai ir kartą daiktavardiškai (80,2); auksciausias 16,8; auksciausiasis 127,7... (7). aukštai priev.: ant dangaus auksztai 4,9; 107,11; 132,2; auksciaus 29,7; 84,12 (4). aukštas: |) „aukštis, aukštybė“: tesi garba... ant aukszta 155,25; 53,18; 141,16; 156,11; (4); 2) „aukštas, -a“: auksztosn wietosn 66,17—18; 91,3; 122,10; 158,16 (4). aukštybė: karalau auksztibes 34,15; auksztibey 115,5; dg. va. auksztibes 81,8... (4); plg. aukštas. aukštyniu „aukštyn“ priev.; O sirdis iusu.., auksztiniu pakialkit 218,9—10; 131,11 (2) ausis: o tatay wietoy ausin kuszteima 205,27; ausis 69,4... (9). aušra: 1) „dienos švitimas“: auszroy 67,9; 93,7 (2); 2) „rytų šalis“: vn. ki. auszros 158,19 (1). avelė „tikintysis“: nuog neprietelu ginki /mus sawo aweles 155,13—14; 36,15; 70,23; 81,15; 179,25; 209,15 (6). avinas: Ne nulenkste to Pona iauciu ney awinu 46,10 (1). avinėlis „viešpats“: awinelis 178,27; 246,7 (2). avis: 1) „avinėlis“: kaip awis nekalta kenteia 112,22; (I. Baranek 112,21) (1); 2) ,,tikintysis“: penedams mus kaip awis kurias teykieys sutwerti 116,10 (1). B Babilonas: Babilona 99,3; 99,11... (6). badas: badu giene gaiszta 114,15 (1). baigti: ia wisada baykti 183,8; 3 asm. bayktu 45,22; 3 asm. baigie 172,44 (3). baimė: baimei 239,22; bayme¢ 17,14; baymey 232,14... (12). baimingai priev.: baimingai 240,10 (I. bogoboynie 240,11) (1). baisybé ,,baisumas, smarkumas, tironi§kumas* .... baysibe 212,1; baisibiu 79,15; 143,7... (10). baisumas „smarkumas“: atlays iumus baysuma rustibes sawa 28,22 (1); plg. baisybé. 90 baisus, -i ,,baisus, smarkus...": baysus 103,2; baysu 44,21; baisuosius 119,8; baysioy 116.22... (13). balsas: 1) est balsas girdetas 178,16; suderan=- ciays balsays giedokim 23,6...; 2) „gaida““: tuoiau balsu 150,4; 180,7... (23). baltas, -a dg. va. baltos galwos 222, 6; 242,10 2). balvonas (br.) „stabas“: vn. ki. balwona 107,10; dg. ki. balwonu 208,19; balwanu 228,26 (3); ||plg. stabas BrB I Sam 15; DP 89. banda „galvijų būrys“: wedi ias kaip awelas ir kaip bandą sawo 70,24 (1). barnia (-is) „vaidas, rietenos“: vn. ga. barnia 90,22; dg. ga. barnias 141,21 ir barnis 142,16 (3). barti: baria anuos 195,7 (1). bat (=bet): pamete mane warguoli /bat tu mano ginklu esi 54,9; bat wienoki tą paduksi turim 135,25; 211,6... (3); plg. bataig. bataig (=betaig) „bet, tačiau“: bataig 4,25; 57,5; 181,7... (46). Kai kur vartojama tame pačiame puslapyje bat ir bataig (10,6 ir 10,24; 65,23 ir 65,8; 91,12 ir 91,7). bataiga (=betaiga): bataiga 123,18 (1); plg. bataig. bažnyčia (sl) ,,maldnamis; tikinčiųjų Žmonių bendruomenė“: Bazni¢ia 133,3 (I. Zbor 133,3); bažničios 162,8; bažniciey 73,13; bažnicioy 143,26... (43). be: šis priel, vartojamas su kilmininku dabar įprastomis reikšmėmis (būti, daryti, kentėti...be ko nors): be wisokio sirdies abeiogima 95,10; kiente be kaltes 161,7—8; Be tawes nieko ne galim 167,14 ... (17). bėda: beda 140,20; 149,19; 224,23... (7). bedievis: vn. ki. bediewia 79,10; dg. ki. bediewiu 90,20... (4). bėgti: tawęspi bekti 144,15; 113,9; 186,9 (4). bernelis „vaikelis“: Bernelis 152,8; 95,16; 154,22... (4). bernas „vaikas“: bernus 20,11; bernay 156,13 (2). bespiečnai (pol.) „saugiai“: duok id bespecžnay giwentum 143,12—13 (I. przespiecžnie 143,13) (1); || plg. gudriai. Betleem „Betliejus“ 153,7... (3). biaurybé „visoks biaurumas“: biauribe 133,13; dg. ga. biauribes 161,3... (5). biaurinti: biaurina mokslu piktu 72,25 (1); plg. biaurétis. biaurétis: zmonems pisznomis tokias biauris 43,14; nesibiauretu 187,2 (2). biaurintis „biaurėtis“: Patiecha vž girekus gaylintiemus /ir ieys biaurinantiemus 26, 16—18; 28,17 (2). biaurumas: apmazgot nuogi biaurumu 62,7 (1); plg. biaurus. biaurus „nešvarus, piktas, nedoras“: biauraus 10612; biauroia 109,18; biaurayseys 52,2 wei kB) biblija: Biblios 222,7 (1). biednas, -a (sl.) „neturtingas, vargingas®: biednas 140,10; biedna 67,16; vn. in. biednaia 66,22; dg. va. biedniey 156,4... (15); || plg. turtingas. bijoti (s.): biiosiesi 91,17; biiocia 51,4; nesibiome 61,15; biiotumbim 33,5; biies 243,1; biiesi 249,9 nebiienciu 208,20... (29). byla „teismo procesas“: dg. ki. bitu 87,12 (1). byloti „kalbėti, sakyti“: bitoti 79,5; 2 asm. bilay 57,23; 3 asm. bila 60,14 ir Biloia 4,2; Bilodamas 166,10... (24). blaudyti ,.klaidZioti“: ir priwersk wisus blaudancius 118, 4—5 (I. blgdne y zlosciwe 118,4) (1); plg. uzklysti. blitidas (br.) „lėkštė“: vn. ga. bluda 219,13 (1). blidas (br.) ,,paklydimas, klaida; pagonybė“: bludo 133,22; dg. ki. bludu 142,7; dg. ga. bludus 155,11 (3); || plg. klaidéjimas. bluznierius (bliuznierius) (sl.) ,,piktZodZiautojas, apkalbétojas“: bluznieriaus 229,1 (1); || plg. piktZzodis DP 173. brangus, -i „vertingas“: brangia 30,15; brangiausiu 30,18; brangiausioy 249,21; brangiausias 184,13... (18). brolis ,,bendratikis, idėjos draugas“: Bukite tada tikri mano mieli broley ir seseres 28,18; brolemus 235,2; broleis 179,6... (20). broliškas: broliszką 220,17 (1). bubnas (br.): bubnays 102,5 (1). butiavimas: buéiawimu 160,10 (1). būdas „veikimo, darbo būdas; paprotys“: surinkima... tas budas ira 203,4; vn. įn. budu 215,19; budus 204,8... (19). budavoti (pol.) „statyti“: budawok murus 64,8 (1) || plg. statyti. budri budv.: sazine musu meiley io budri butu 39,2 (1). buitis ,gyvenimas, amžius“: per visą buyti musu 32,14 (1). buinas (br.) „riebus, tvirtas“: buynas 58,19 (I. buyna 58,19) (1). buklingas „nepaprastas“: regieia žienklą buklingą 137,7—8 (1). burna: vszkimszta turi buti burna 67,25 (1). bursavoti (pol.) „draugauti“: Bursawoio dažnay su griesznayseis 121,4 (1); || plg. draugystė. burta „būrimo priemonė“: ant rubu burtas mete 161,13 (1). būti: buti 76,19; esmi 2,12; esi 2,19; es 73,15; est 8,4; esme 135,10; este 86,3; tes [=teesie] 157,12; bucia 122,23; butumbim 118,13; ir 6,9; yra 6,4; ner 100,2; nera 245.4; esas 177,14; santi 64,17 [=esanti]; sancioia 107.12; sancios 31,18; sancius 180,15; sancieys 55,5; sant 162,12; budami 98,13... (654). [butu 235,18: korekt. klaida, turi būti budu; žr. būdas.) buvimas „laikymasis“: 183,20 (I). prieg iam buwimą € capit. 33,12 [capitulum ] „perskyrimas“: atsitiktinis lotynizmas. [ciastis, ciastawok Zr. Ččestis, Cestavoti.] cielas (br.) „sveikas, visas“: kelsis wel cieli 111,23 (I. cato 111,33) (1); || plg. visas. [ciertas, cieso..., cetwergie Zr. čertas, čėsas, Cetvergas...] : cimbolai (sl.): dg. ki. cimbolu 102,8 (1). Ciprionas 247,21 (1). cnata (pol.) „nekaltybė“: dg. ga. cnatas 17,15 (1); || plg. dg. ga. gamtas DK 3,3; nekaltybė DK 3. cnatlyvas (pol.) „nekaltas“: dg. va. cnatliwi 51,23; 95,16; 243,1 (3). Colossensump 248,18 (1). creda (lot.) „tikėjimo tiesų išdėstymas“: vn. vie. Credoy 172,25 (1); plg. tikéjimas. Č čertas (br.) „velnias“: čierto 36,6; 37,19; 167,22... (9); || plg. velnias. čėsas (br.) „laikas, metas“: čiesas 247,9; čiesą 2489; čiesais 121,5... (46); || plg. metas. čestavoti (br.) „gerbti“: Ciastawok 5,9; čiastawotumbey 235,22 (2); || plg. garbinti. gerbti DK 23. čestis (br.) „šlovė, pagarba“: čiastis 34,5; 106,8; 197,14... (12); || plg. šlovė, garbė. četvergas (br.) „ketvirtadienis“: vn. vie. Cietwergie 160.4 (1). čia: Čia 75,14; čia 101,23; 126,10; 230,16... (67). čionay „čia“: duot mums wisa giara čionay 21,8; cionay 98,11; 196,13; 220,20... (35). čystas, -a (sl.) „švarus, nekaltas“: necistas 62,21; čistą 145,17; cistumi 62,15; ne cisti 193,11... (16). 91 -gu klausiamoji dalelytė: Galiegu tu ta prisakima...iszpildit 6,15; Jautiegu tu sirdi sawo 9,3; ilgaygu 45,20; Pagužistat 199, 5—6... gūdra „vidurnaktis, nakties glūduma“: Dikay saugos sargay nakties gudros 93,5— 6 (1); plg. gūdrumas. gudriai „įgudusiai, budriai“ priev.: serkti pats ir gudrey iaučia 112,14 (I. pilno 112, 14) (1). gūdrumas „vidurnaktis, nakties glūduma“: gudrum nakties ir auszroy tawe atmindamas 67,9—10; gudrume nakties 153,27 (I. w polnocy 153,27) (2). gukštinėti „vaikštinėti“: te gukstinei wisada čia su pawargieleis 87,16—17 (1). guldyti (vert.) „dėti“: tawimp asz guldžiu nodieią 96,12—13 (I. Pokladam w tobie vfanie 96,12...); gulditumbim 176,16; guldinéius 173,24; guldidami 184,10; 114,18; 184,10...(8). gulėti: wienok darziney guli 153,21-22; guleio 166,12; gulis 153,8; gulintigi 154,2; gulint 158,10...(10). gulti: Malda gultu ent 39,19 (1). gundymas: gundiman ne weski 123,18; 138, 8; 141,10...(8). gundyti: negundintu 36,16; 134,10 (3). guolis: guli sawa kialtuwu guolij 153,22 (1). gvoltas (pol.) „prievarta“: gwolta ne dari= tumbey 236,19—20 (1); || plg. priespauda DK 34. gvoltavoti (pol.) „pažeisti“: istatimay szwenti io est gwoltawoiami 191,13—14 (I. gwalcone 191,14) (1). || žr. pažeisti. gundik 51,17; H hadina (br.) „valanda“: vn. ga. hadina 160, 21; hadinoy 161,17; 161,4 (3); || plg. valanda. hadnai (br.) „tinkamai, vertai“: priimt hadnay 127,10; (I. godnie 127,20) 131,26; 203,8...(7). hadnas, -a (br. „tinkamas“: nehadnas 216,21 (I. niegodne 216,10...) nehadno 217.4; hadnays 127,8; 221,3...(3); || plg. reikiamas AK 31. hadnastis (br.) „tinkamumas; vertė“: dg. ga. hadnastis 132,15; idant mes paZing hadnasti musu draugistes 217,24; hadnastg 217,22 (1. godnošė 217,24)...(5). Heli 161,18 bazn. (1), heretikas (sl.): dg. ki. heretiku 208,21; retikus 41,4 (I. Heretiki 41,4) (2). hetmonas (sl.) „vadas“: Hetmona 86,6 (1); || plg. vadas Mz 247. He98 historia (sl.) „istorija“: dg. ki. Historiu 229,4 (I. Historye 229,4) (1). honbyti (pol) „pajuokti, geédinti“: honbit 142,21 (I. hanbi¢ 142,21); || plg. pagédinti. Ch Cherubinas 150,10 bažn. (1). Christus, Christusas baZn.: Christus 166,10; Christusas 29,18; Christaus 185,22; Christusa 13,6... (175). —Dazniau sutinkamos Christusas, ypač kilmininko (Christusa) formos. LLY į: 1) vietoje prielinksnio į visur tiktai ing; 2) priešdėliu įsutinkamas žymiai dažniau nekaip in-arba im-; žr. žodžius su į- (įsakymas, įsakyti...), in- (indėti, ingilti...) ir im- (impulti). id „idant“: id daugiaus ne pažeystumbim 27,11; 53,10; 80,6... (77). Kai kur id ir idant vartojami paraleliai tame pačiame puslapyje (pvz., id 25,6 ir idant 25,16; 91,21 ir 91,21); idant ištisai (išskyrus 247,1) vartojamas nuo 220 psl. iki galo; plg. idant. idant: O turesime praszit idant... teyktus mus vžlaykit 39,3—4; teykis apszwiest akis mano drasey / idant ne vžmikcia smerčia vmay 47,11—12; 118,12; 171,19... (207); plg. id. idante: idante hadnais butumbime 131,22—-23 (1); plg. idant. idantigi: idantigi 21,5; 191,15 (2); plg. idant. įeiti: ne ieit piktu rodon 43,12; ne ieis Ziamena 82,6; ieio 154,21; dg. va. ieie 83,4... (10). [ies 134,19: korektūros klaida, turi būti ios]. ieškoti: ne noreikime io ieszkot duonoy 172,22; grieszkau 54,2; ieszkome 129,19; gieszkosite...(9). Ieva: Iewa 178,9 (1). ik „iki“: 1) priel. su naudininku laikui Zymėti: ik senibey tureki sawo maloney 70, 8—9; 169,18; 237,2... (9); 2) priel. su naudininku vietai žymėti: palinkigs ik Ziamey 88,23 (1); 3) priel. su naudininku posakiuose: ik gali [=ik galui] isznikint 141, 21-22. 4) jungtukas: Tuskiankim durisna io [ik mumus atwers anas 115,13—14; 178,11; 209,2... (4); plg. iki. iki: 1) priel. su naudininku laikui reikšti: nuog dienos iki dienay 81,17; 85,10; 107,19; 186,25 (4); 2) priel. su naudininku posakiuo se: iey iki gali žiwata sawo 200,26; 203,18; 220,9; 251,6 (4); iki žiwati 214,10 (1); plg. ik. ilaisti (=įleisti): ataugay ilaysti / ne ing tikrą kelmą... 186,13—14; 186,17—18 (2). ilgai priev.: ilgay... vzmirst nori 47,3; ilgaigu 47,5; 97,22... (11). ilgas, -a: Duosiu ilga amzia 80,17—18; 85,6; 1206... (4). ilipyti „įskiepyti, ibesti“: ing kuna sunaus sawoia ilipik 127,13—14; dg. va. ilipiti 186,17 (2). iltis: siarnas su didemis iltimis 72,18 (1). ilgumas ,,ilgéjimasis*: giedogimay linksmi/be iokia ilguma 153,17 —18 (1. tęsknošči 153,18) (1). įmesti: duobena imestas 137,6; 136,26; 137,13 (3), impedimenta 229,9: atsitiktinis lotynizmas. impulti (=įpulti) ,,pateikti, įkristi“: impuls diden giedon 89,11—12; ing liga impultu 249,16; 67,18; 120,2 (4). imti: 1) „imti, semti, pasisavinti“: moksta imt gali 204,23; macies nuog io imtos 101,22; imame 11,13; imcia 103,28; vn. va. emes 219,7...; 2) „minėti“ (vert.): Ne imk dowanay io warda 109,14 (I. Niebierz... 109, 14.79); 1063... (52). įnartinti „įniršyti, įpykinti“: inartinom 22,6 (1). indėti (=įdėti): kung grabana indeio 162,25—26; 158.3 (2). ing „į“: vartojamas su galininku reikšti 1) einamajai vietai: skistas wanduo ing gi ieis 88,10; ieie ing baznicią io 83,5; 114,22...; 2) su veiksmažodžiais pavirsti, sujungti, aprinkti, pasiduoti, duoti vesti: tada mirszta tuoiaus ir apsigręžia ing dulkies 35,9—10; suiung ing wieną kuna 238,5—6; mus aprinkay ing... linksmibes 142,6—7; 141,8; 142,23; 223,24; 118,26...; 3) su veiksmažodžiais tikėti (labai dažnai), rédytis, išpažinti... (vert.): regetumbim daug sunu tikinciu ing tawe 33,9; 77,19; redos ing szwentą wardą io 67,22—23 (I. się sprawuią w imię swiete iego 67,23); 200,12; 225,5; 238,14; 240,3; 244,15...; 4) ing kurio isodinay szakni 71,24 reikia laikyti korektiros klaida (=ing kuria)... (70). ingi: ingi 63,20; 112,16 (2); plg. ing. ingilti (=ijgilti): tas gieluo ne ingils 79,21 (1). ingyti (=igyti): turi žmogus aba... ingit [aba pateriot 247,22—23 (1). instrumentas (lot.): instrumentu kurieys tawe 102,9 (1). 7* ypačias, -ia „ypatingas, asmeninis“: Ipacias užgimimas... karalaus 152,14—15; 197,25 (2). ir: tiesą nutikrina [ir ta meilę laupsay mumus paduost 16,26—27; 19-20; 20,25; 22,25; ir duos waysiu wisokiu ciesu/ ir tapas nuog io ne nukris 43,17,19; Ir patis gie ne supras 67,17... (844). irgi: sirdi palenkta irgi nuZiaminta 64,6; 72,19; 78,21; 81,10; 95,25; 110,15; 138,15; 145,26; 176,3... (23); plg. ir. įsakymas: iz isakima tawo /gialbetu nuog neprietelu 36,13—14; 92,9; pagal io paties istatima ir isakima 192,13—14; 201,2; 235,20 (5). isakyti: Potam ir tat iems isakit teykies 171,10; isako 192,1; isakie 105,13; isakita 236,13 oe (13). isCiepyti (iSCiepyti?) (pol.) „įskiepyti, įdiegti“: isciepiti 245,6; isciepiti 14,12; ne ing tikra kelmą isciepiti 186,13—14... (5); || ple. įleisti. isiduoti „atsiduoti, įsitraukti“: regi kad isidawiau tawo Pone ginktan 89,12; ir negan. duosna kuniszkosna neinsiduotumbit 234,22 E). Isigasti (išsigąsti?): kogi isigąsiuosiu /kad neprietelus tikoia 53,2 (1). isikeésti (iSsikésti?) ,,iSsiSakoti*: szakas Ilaide /placiey isikiete 73,8 (1). įsimylėti (vert.) „pamėgti“: idant žmogaus isimiteięs draugistes... pats wienas ne giwentu 233,6—8 (Il. rozmitowowszy się towarzystwa 233,6—8) (1). isitikinti (?): ir kurie ne kiencia manes /i sitikie wisi atpuls 53,4—5 (1). įsislėpti „pasislėpti“: tad piktas isisleptu / id po Pona ne butu 149,12—13 (I. tam by się rad zly skryt 149,12) (1). įsiveržti: isiveržie ten siarnas 72,18 (1). iskirti (?): Ne iskirk ing peklą manes su razbaynikays 52,13 (1). isodinti: Tas bus kaip medzias isodintas 43,16; isodinay 71,24; 72,8 (3). įstatymas (vert.): idant pagal istatima Pona Christusa ir pagaley Apasztalu buda daritumbim 191,7-9; 231,20; 236,19... (11); plg. įstatyti. įstatyti: (vert.) „įsteigti, įkurti, suruošti“: Del to swetasti istatey 129,23 (1. šwiatošč vstawit 129,24); Waciara sawo istate 2154 (I. wieczerza swoi¢ postanowil 2154); 9,13; 191,23; 205,20; 207,20; 236,14 (1). istatytojas (vert.) „kūrėjas, ruošėjas“: Kas ira istatitoio weciarios Pona? 13,10 (I. kto iest vstawca... 13,10) (1); plg. įstatyti, 99 iš: 1. Prielinksnis iš vartojamas su kilmininku žymėti: a) vietai: Id isztrauktumbey isz ranku piktuiu 103,12—13; isztrauk mus isz gierkles 114,4...;5 b) laikui: isz rita dekawokim 38,10:...; c) priežasčiai: isz piktenibes priesz mane pasikilsia 44,10; 59,26; 86,22...; &) būdui: tatay darikim isz karta 181,26...; d) iSskirciai: potam wiens isz zZalnieriu szona iam pradure 162,15—16; 222,20...; e) vertiniai: irgi ano biios isz sirdies sawa 95,8 (I. I boisi¢ iego z serca prawego 95,8)...; f) įvairiais kitais atvejais: Isztrauk mane isz sunkibes dideles 102,21 —22; O ta nauda isz io priemimo imsim 126,24... (178). 2. Keliais atvejais iš pavartotas su mane, tave: Tegul ne džiaugias isz mane 47,16; dawey isz sawe girklą sweyka 130,25—26; 224.24; 239,21. 3. AntraStése ,,Ape iZ numirusia prikielimo“ (166,1 —169,1) galininko formas reikia laikyti korektūros klaidomis, nes prieš tai (165,17) vartojamas kilmininkas. 4. Prielinksnis iš vartojamas priešdėliu (žr. žodžius su iš-, pvz. išalkti, išbalti...). Be iš, lygiagrečiai (tik rečiau) vartojamas prielinksnis iž; kartais juodu kaitaliojasi net tame pačiame puslapyje (isz 69,11 ir iz 69,2; 166,25 ir 166,5...). iSakninti „įdiegti, prigydyti“: Zodi sawa szwenta teykisi iszaknint sirdisna 31,10—11 (1). išalkti: panenek mus ataywius sawo iszatkusius 221,8—9 (1). išbalti: kaip sniegas iszbalsiu 63,7 (1). išbiaurinti „Ssuteršti“: penukszla kaip kiaules ir szunes neiszbiaurintų 209,6; iszbiaurintumbim 194,5; dg. va. iszbiaurinti 193,12 (3). išbyloti „iškalbėti, išsakyti“: del tos io iszbilotos meyles 119,18; 224,19 (2); plg. ižbyloti, iskalbéti. išblaškyti: Jo neprietelus wisi per szalis iszbtaszka 87,21—22 (1). iSdeginti: anglis ugnie iszdegintos 90,17—18 (1). išdėti: „palaidoti“ grabe sawam iszdeia 162,24 (I. pochowal 162,24); kieles... kurs buwo iszdetas 166,11 (2). išduoti: 1) „atiduoti“ (vert.): vž iuos kuna iszdawey/ ir krauius sawus iszleiey 130,15— 16 (I. za nie swe cialo wydat... 130,14); 207,22; 221,18; 223,22... (13); 2) „išduoti“: vz trisdesimts penigu... iszdawe 160,2—3; 215,10 (2); plg. iZduoti. 100 išėda „Žiauruolis“: nes žmoniu iszeda [ant musu galwu pasikiele 71,5 (I. okrutny 71,5) (1); plg. akrutnykas. išeiti „išeiti, kilti“: Nors isz swieta per smerti iszeysiu 122,6; 134,10; pameski ta afiera pats /kuri iszeis is wiernu sirdies 64,10— 11... (6). išėjimas: ans serkt tawo iszegima 91,23 (1). iSgadinti: Iszgadinta ios groZibe pirmoy 73,5 (1). išgaišti „išnykti“: del to gie iszgaisz 55,21 (1); plg. ižgaišinti. išganymas (vert.) „atpirkimas, iSgelbéjimas®: iszganimas 143,23 (Il. zbawienie 143,25...); iszganimop 181,3; 224,13... (38); plg. ižganymas, išgelbėjimas. išganyti (vert.). ,,atpirkti, išgelbėti“; iszganey 202,11 (I. zbawit 202,11) (10); plg. ižganyti, išganytingas, -a „išganingas“: iszganitingame 197,4; iszganitinga 222,14 (2). iSganytojas (vert.) ,,iSgelbétojas, atpirkéjas* bazn.: iszganitoias 242,17; iszganitoiau 202,7; 245,25...(7); plg. iZganytojas, isgelbétojas. iSgelbéjimas: del žmogaus iszgialbeima 163,20 (1); plg. išgelbėti. išgelbėti: nuog wisu grieku esme iszgialbet 213,9; iszgiatbeiey 202,10; iszgiatbetu 161,20. išgi: iszgi ginkla sawa 72,17; 153,3 (2); plg. is. [iszgialbeima, iszgialbeti... Zr. iSgelbéjimas, išgelbėti]. išgydyti: O io ronomis melinomis iszgiditi esme 244,5; 251,17; 251,23 (3). išgirsti „išklausyti“: iszgirsk... szawkientigi sawęsp 44,17; 76,11; 133,5... (6); plg. ižgirsti. išgręžti „išsukti, išklysti“: isz kaltibes krikscioniszkos ne iszgręsztumbei 234,16—17 (1)- išgriauti „išversti“: Piktąsias žmones wisas isz wietos iszgrawia 101,14—15 (1). išilsti „pailsti“: Kada dwasia mano iszilsta 99,19 (1). išimti „ištraukti, išvaduoti“: isz welno rankos iszeme 166,2 (I. wydart 166,2) (1). iškaitinti „išdeginti“: widurius mano ugnia sawo iszkaytink 51,17—18 (1). iškakti ,,iSkeliauti“: Duok laymingay iszkakt mums 144,3—4 (1) iškalba „išsikalbėjimas“: idant iszkalbos nerascia sawimp 63,2—3 (I. wymowki 63,2); Tures gausey ant iszkalbos žodzia 93,25 (2). iškalbėti: 1) „pasakyti“: Iszkalbeies tatay /graudena žmones 219,19—20; 2) „apsakyti“ Vz tokias giaradeystes neiszkalbamas 17,2 (I. niewymowne 17,21); isz neiszkaltbetos meyles 29,15; 30,9 (6); plg. izkalbéti. iSkamunikavotis (hibr.) bZ: iszkammunikawoies 209,19 (I. exkommunikuia 209,19) (1). iškelti „pakelti; išaukštinti“: iszkiele rankas sawas 87,2; serkti ir kieleywius /iszkietdams pawargusius 101,11—12 (I. wywyZszaiac 101,11); 142,18... (6). yškiai „aiškiai“ priev.: iszkiey... piktina 204,24; 206,4; 213,25 (3). iškęsti: iszkięscia kalawiia kirtima 60,12 (1); iSklausymas: apie iszklausima mielą tawo 135,6 (1); plg. išklausyti. išklausyti ,,iSgirsti; atsižvelgti, patenkinti“: id teyktumbeis iszklausiti 117,9; iszklausis 119,11; iszklausisi 137,24; 184,22... (25). iSkoroti (hibr.) „nubausti“: ne iszkoroigs 191,12 (1). išlaikyti: 1) iszlaikit baymey... ir tikroy wies roy 199,10—11 (1); 2) sieyminelg... patogiey... iszlaykit galetumbit 2351 (1). iSlaisti (=iSleisti): palenkies sawo galwa /dusia tuoy iszlayda 161,26—27; winni¢ia potam erszkiecius iszlaydo 72,5—6; Iszlaydo biaurus Zodzius isz sawo piktibes 86,22 (I. pus¢il 88,23); O po pirmamuy ne iszlaisk isz gieribes 104,10—11; id galetumbi tiszlaisti waysiu 127,14 (I. wypuséié 127,14)... (6). iSliejimas: Krauiu sawa iszlegimu 130,27 (1); plg. išlieti, išlieti: ir krauius sawus iszleiey 130,16; iszlietas 126,9; 131,7... (10); plg. ižlieti. išlyginti „palyginti“ (?): Praszome neiszligintos gieribes tawa 29,13—14 (plg. 1. niezmierney 29,15) (1). išliuosavimas (hibr.) „išvadavimas“: iszluosa= wimas 143,25 (1); plg. išliuosuoti. iSlivosuoti (hibr.) „išvaduoti, išlaisvinti“: iszluosuot 224.7; iszluosok 77,18 (2); || plg. išvaduoti. išmania „išmanymas, supratimas“: Duok iszmania noro savo 23,25 (I. zrozumienie 23,24) (1). išmanymas „Supratimas“: duoki tawęs iszmanimą 21,22; 217,19—20 (2); plg. išmanyti išmanyti „suprasti“: idant galetumbit ismanit darbus ir hadnasti 218,11; iszmana 74,9; iszmanitumbei 239,25; iszmanik 233,21; iszmanita 195,24; neiszmanomas 206,8 (12), išmankštinti: sirdis... akmeningas tu pats iszmanksztinki 184,25 (1). išmėginimas „išbandymas“: O tas wel iszmeginimas musu pačiu 217,16—17; 205,14... (4); plg. išmėginti. išmėginti „išbandyti, ištirti, įsitikinti“: aba teypag nemoka iszmegint /te iszmegin gi kiti 204,21; Te iszmegin patsay sawe 205,1; 217,13... (5). išmesti: Ir szlowe io isz žmoniu tegul bus iszmesta 87,25—26 (1). išminkštinti „suminkštinti“: kietas sirdis pats iszminksztink 23,23 (1), išmintingas „protingas“: iszmintingas 2,13; Iszmintingiey 158,19... (4). išmintis: 1) ,,protingumas“: parodik mums sawo maci ir dangaus iszminti 142,14—15; 62,24; 83,2...; 2) „sąžinė“: idant... giwent galetumbim... su giara iszmincia musu 32,17—20 (I. z dobrym sumieniem 32,19)... (8). išmokyti: Iszmokie mus to 184,12; iszmokia 9,18; 3 asm. iszmokitu 206,20; iszmokitas 200,26... (9). išmokti: iszmokim pakaros 155.4 (4). išniekinti: iszniekino dides io teysibes 120, 24-25 (1). išnaikinti: isznaikint wisas neteyses mana 62, 4-5 (1); plg. išnykti. iSnykinti (-yti) „išnaikinti“: wienok iusu griekus isznikisiu 122,7; isznikint 141,22 (2); plg. išnaikinti. išpažinimas (vert.) „pripažinimas, pasakymas“, Ape iszpažinima greku ir gaileima iu 144, 8—9 (199,14); Cia turi but iszpaZinimas wieros 199,14—15; 210,3—4... (16); plg. išpažinti. išpažinti (vert.) „pripažinti, pasakyti“: wieros... ne nor iszpažint 209,9—10 (I. wyznač 209,10...); 220,8; ir žodžieys iszpažista/ iuog ir žmogus griesznas 205,2—3; iszpažinot 200,12; iszpažindami 210,1... (16). išpeikti: iszpeykta ta szwenta sprowa 191,11 (1). išpildymas (vert.) „įvykdymas“: iszpildima wiso prisakimo 85,20—21 (I. wypelnieniu 85,22). 133,23 (2); plg. išpildyti. išpildyti (vert.) „įvykdyti, atlikti“: ka Zadeiey wis iszpildey 24,21 (I. spelnit 24,21): iszpildes 180,18... (7); || plg. padaryti. išpirkti: mus noredams iszpirkt /teykieys kuna priimt 151,2—3; iszpirkay 202,9; iszpirktu 16,24 (3). iSpléSyti: wisa turtą swetimi iszplesza 87,20— 21 (1). išplūsti „išbėgti“: krauiey wanduo iszphudo 162,16 (1). išrinkti: su wisays tays /kuriuos iszrinkay 156,5; iszrinktus 142,19; 180,18... (10). 101 išrišti (vert.): Malženstwą... tiktay smertis iszrisza 232,23—24 (I. rozwiezuie 232,25) (1). išronyti (hibr.) „sužeisti“: Kurie iaučiat sirdi sawo iįszronitą 126,15; iszronitas 251,22 (I. zraniony 251,21) (2); || plg. žeisti. išsakyti: iszsakisiu tat Ponuy sawam 99,16— 170 iSsemti: ne iszsemta wersme meyles dides 146,2—3 (1). išsikelti „įišsiaukštinti, didžiuotis“: dresa kalbeti ir tuo iszsikialti 142,3 (1). išsimanyti „reikšti“: Tas wardas /su mums Diewas/ iszsimana 156,24—25 (I. wyktas daią 156,24) (1). išsislovyti (hibr.) ,.iSsigarsinti“: isistowiio 166,22 (I. rozslawito 166,22) (1). išsivesti (vert.) „išklysti“: isz tenay sudit /neduokime neywienam iszsiwest 172,27 (I. zwodzi¢ 127,27) (1). i Sskaitymas „įišskaičiavimas“: Cionay turi but iszskaitimas reikalu surinkima 219,20—21 (I. wyliczenie 219,20) (1). ištarti „iškalbėti“: Atlaysk mumus musu kaltes [iz neisztariomos meyles 22,17—18 (I. niezmierney 22,19) (1); plg. iskalbéti, isbyloti. ištekėti: Isztekieio swietastis musu iszganima 162,18 (I. wyciekly 162,18) (1). iStepimas „dėmė“: isztepimas 192,25; 198,16; 251,21 (3); plg. ištepti. ištepti ,,sutepti, išjuodinti“: Iszwisk moteri sawo nuog Antikrista isztepta 133,26—27; 193,5; 246,6 (3). išterioti (br.) „išnaikinti“: (1); || plg. išnaikinti. ištiesti: isztiesęs... rankas 164,10 (1). ištikti: kad weias didis isztinka /žiedas žiamen puola 85,4—5 (I. vderzy 85,4) (1). ištirpti: kaip alieius isztirps 88,11—12 (1). ištraukti „ištempti, išgelbėti“: ir isztraukiey isz gierkles 89,17—18; isztrauktu 16,20; isztrauktumbey 103,12... (15). ištremti „išvaryti“: honis 71,25 (1). išvaduoti „išlaisvinti, atpirkti“: žmones iszwadawa 148,15; iszwadawęs 128,19; 152,18... (4). iSvadzioti (vert.) „išvesti“: kurs iz wisu silwartu mane iszwadzioi 45,14—15 (I. wywodzi¢ 45,15) (1); || plg. išvesti. iSvalninti (sl.) „išlaisvinti, išvaduoti“: mus iz... paskandinima smeréia io brangia iszwalninay 30,15 (1); || plg. išvaduoti. iszteriot 141,21 isztremey... wisus pa102 išvesti: 1) iszwedziau tawe iZ Ziames Eghipta 4,4—5; 100,12; 107,6; 2) „išduoti vaisių“ (vert.): idant waysiu isz sawę iszwestu 239,21 (1. plod wywiedli 239,21); iszvezdamas 232,15 (2). išversti: izgi szakniu iszwerst 141,22—23 (1). išvysti „pamatyti“: Duok iszwisti... pakaiu 96,4; iszwido 195,8; iszwidę 154,14... (14). įvesti: wiernus tęn iwedei 151,6—7 (1). įvystyti: ir iwiste wistiklan 158,2 (1). Izapas: Apszleski mane Izapu meiles 63,5 (1). Izraelis: Izraelaus 96,4; Izraelau 91,12... (5). Izokas: Izoku 223,14 (1). iž: iz 6,8; 22,17; 42,6; 166,5; iz sawe 225, 9—10... (48); plg. is. izbarstyti (=iSbarstyti): izbarstis kielus piktuosius 44,7 (1). izbégimas (=iSbégimas): ir ner wietos ant izbegima 100,2 (1). izbyloti (=iSbyloti): plg. isbyloti. iždas 1) „turtas“: brangiausiu iždu žodžio sawa szwento apidowanoiey 30,18—20; 2) „iždinė“: iždą atawere /dowanas dides dawe 154,24—25 (I. skarby swe otworzywszy 154,24); 186,8 (3) izduoti (=iSduoti): izdawe 124,13; izduotas 13,22; 126,8... (7); plg. išduoti. įžgaišinti (=išgaišinti) „išnaikinti“: Nes wargios žiames tikray ižgaysintos 66,14—15; Ižgaysink iuos rustibey didey 104,14 (2); iZgaléti (=iSgaléti): vždenkt stipra o neizgaleta ranka sawo 39,13; (I. obronna 39,13) (1). iZganymas (=iSganimas): iZganimas 45,7; 73,14; 129,10... (5); plg. iZganyti. iZganyti (=iSganyti): iZganik 71,4; iZganitas 6,21; 67,21 (3); plg. išganyti. izganytojas (=iSganitojas): vn. ki. iZganitoia 29,23; 64,18 (2); plg. isganytojas. įžgąstis (=iSgastis): vZmirsi¢ iZgasties ir gieradeystes tawo 26,16. jZgelbétojas (=isgelbétojas): vn. ki. iSgiatbetoia 26,3; 28,14; 40,6... (5). izgi: izgi 16,7; 19,12; 47,24; 57,4; 58,24; 68,15; 74,15; 83,13; 88,17; 94,18; 98,26; 100,12; 106,23;122,19; 140,15; 141,22; 161,5; 167,19 (18); plg. isgi. [izgialbetoia Zr. iSgelbétojas.] iZgirsti (=iSgirsti): iZgirski... maldas mano 55,6 (1); plg. išgirsti. iZguldymas (=iSguldymas) (vert.) „išdėstymas“ Trumpą turim iZzguldima 106,20 (1). iZyméti „įženklinti, paženklinti“: tesi teyk ius mieli waykialey izimet 201,15 (1). neizbitoma 34,18 (1); ižkalbėti (=iškalbėti): neižkalbetas 38,12 (1); plg. iškalbėti. ižlieti (=išlieti): ir krauiuose sawuose vž mus ižlietuose 14,20 (1); plg. išlieti. ižpažinimas (=iSpaZinimas): izpazinimas 7,23; 29,6 (2). iZpazZinti (=iSpaZinti): Ižpažistame 27,23; izpazincia 70,10; iZpazindami 14,15... (4). izsipildyti (=iSsipildyti) (vert.) „įvykti“: ize sipilde per io vžgimimą 152,9 (I. si¢ spehilo 152,9) (1). J [jai, iai, jaigi, iaygi Zr. jei, jeigi.] jalmuZzna (pol.) ,,iSmalda, auka“: ialmuznos 225,23 (1); || plg. duosna, dovana. Japas 138,15; 242,11 (2). Jardonas: Jardona 59,22 (1). jau priev.: Cia iau prasidest paganimas namikscias 15,2—3; 71,10; 132,17; jaw 213,5; 245.5... (86). Kai kur jau eina pabréZziamuoju pasturdėliu, pvz.: toiau 20,21; tosiau 250,20. jaunybé „jaunystė“: nuog iaunibes mano szaukiu 69,10 (I. mtodošči 69,9); 71,5 (2); plg. jauniske. jaunikis: 1) suZiedotinis (?): iaunikis 234,8; Jaunikiop 233,12 (2); 2) ,jaunikaitis“: iaunikiu... (1). jauniškė „jaunystė“: vi. ki. iauniszkies 242,3; 249,6; 249,10 (3). jausti: te iaut malonę 55,17; iaust 149,3; iau- ¢ia 67,16; Jautiegu 9,3... (15). jautis: iawcia 5,19; 109,5 (2). jei: kuriu iey mes neturesime [wisi amžinay prapulsim 135,14—15; iey kitaip tay mag nimp wieta turetu 98,21; 242,21... (61). jeib „jei“: ieyb 128,11 (1). jeigi „jei“: iaygi 242,14 (1); plg. jei. jednoius (pol) ,taikintojas, vienytojas*: iedno¢iaus 145,8—9 (I. iednacza 145,8—9) (1); jednoti (pol.) „vienyti, jungti“: O kad teypag mes amžiną paskandinimą del to ragawima iednoiem 217,1—2 (I, dla takiego poziwania iednamy 217,2) (1); | plg. sujungti. Jerozolimas: Jerozolime 92,13 (1); Jeruzalem 64,9; 94,20... (9) (nelinksniuojamas); Jeruzalaus 158,21 (1); Jeruzolimas 98,24 (1). Jėzus, Jezusas: Jezus 13,16 ir Jezusas 159,15; Jezaus 166,26 ir Jezusa 29,22... (64). iis, ji, jie, jos: gis 18,14; gi 153,9; io 2,20; ioia 4,27; ios 99; iam 64,5 ir iamui 61,21; iey 200,26: gi 17,25; ia 183,7; iuo 119,13; iame 220,11; iop 149,5; iampi 115,6; iampe 251,9 (2), iosp 9,8; gie 114,15; iu 71,27; giems 101,11; iemus 171,4; iuos 74,13; ias 70,23; ieis 76,20; iomis 249,18; iuose 75,22; jump 158,7... (544). ies 134,19 reikia laikyti korektiiros klaida (=ios). Jis reikšme vartojamas ir anas (plg. anas). jisai: gisay 88,14; 191,19; 231,17 (3). jog: Jog 13,16; plg. juog. jokias, -ia „joks“: ne iokias dayktas nesiranda 230,20; neiokia 245,2; iokios 45,4; neiokiu 105,16... (22); plg. joksai. joksai: neioksai 192,24 (1). Jokūbas: vn. ki. Jokuba 100,25; 239,16... (3). Jonas: Jonas 178,24; Joniep 24417... (6). judinti „skatinti“: ir gierump darbump wisada iudintu 28,9—10 (1). Juda, Judošius: Judos 186,19; Judosius 160,10 (3). juk: Juk ir žwirbtalis mažas... žiames 140,13 (1). jungas: juog giaras dayktas est wiruy priiunkt nuog iauniszkies wayksciot iunge 249,7 (1). juoda būdv.: vn, in. iuoda 103,7 (1). juog: del tawęs tat darome /iuog teykiesi mums atlaysti 116,21—22; ir isz daug kitu rodziasi /juog mes isz sawęs nieka ne turim 242,24... (98); plg. jog. juokas: ir iuokus te daray 89,7 (1). juokinti: kuri nuludusius iuokin 113,4 (1). juoktis: beda kursay iuokies 140,20; iuokdamies 45,19... (3). juosta: iuosta 88,13 (1). juosėti: tegul teypag ta iuosta gisay wisur iuosi 88,13—14 (1). Juozapas: Juozapas 162,23; 153,6 (2). jūs: ius 98,8; iusu 199,25; iums 148,10 ir iumus 200,5; iumis 199,23... (100). ne puota ant K kaboti „kyboti“: ant križiaus... kaboia 112,21; kabanti 252,15 (2). kač (sl.) „nors“: kač 49,7; 166,19 (2); || plg. nors. kačiais (sl.) „nors“: kačieyb 59,22; 133,16; 194,11... (5); || plg. nors. kačiaigi (sl.) „nors“: kacieygi 62,21 (1); || plg. nors. kad: 1) „jog“: Nes regite kad nauda iums eit ižgi žiames 68,14—15; galibę tenay tawo pažina [kad per stebuklą tat rodey 137, 3—4... (apie 125); 2) „kada, kai“: Kad iuos wedu sandarion /kalawiius siekia 90,24: ir žadeiey mus wisad iszklausit/ kad wardan io praszom 196,15—16; 246,2... (apie 103 47); 3) „jei“: Kad kurią tiktay dieną griesznas žmogus pasimetawotu piktibey sawoy... taiau diena io grieku atmint ne noriu 248,20; 4) pabrėžiamoji dalelytė: o teyp kad iau iž wisokiu szalu reykalingi esme abginimu 135,13; 85,2. kada: 1) „kada: kadaise; kada nors“: idant tą walandą kada kunay musu atsilseyma ims... 38,24—25; nes nežina žmogus kada iop smertis ateis 149,4—5; Ponuy buk garba [kuriop kada szaukiau 55,23; atmindamas wisokius perszokius savus/ kuo tiktay kada Pona Diewa pažieyde 247,3—4; 153,9; 232,10; 234,16... (35); 2) „kad“: idant mums duotumbey... žodi tawa/kada gi giaray permanitumbim 176,13 — 15; 141,2—3; 142.4; 144,18; 179,18; 230,17; (7). Kartais kad „kada“ ir kada vartojami paraleliai tame pačiame puslapyje, pvz. 67,4 ir 67,13; 139,26 ir 139,27. kadangi: kadangi 126,20; 191,11 (2); plg. kada. kadangi: kadangi... tewuy musu pasidaboio 15,10; 191,3...; kadangi 172,20; 179,21 (12). kaimynas „tam tikras baudžiauninkas“: id nauieys butumbim io kayminays 120,11 (1). kaip: 1) jungiam. Zodis: kaip buvo pirm ir nunay /taip bus wisada amzinay 86,1415; o tegul wisad stoiesi/ kaip tu pats norj 116,11—12; 123,22...; 2) lyginant (priev.): nuplausi mane kaip sniegas iszbalsiu 63,6 —7; 75,12; 88,22...; 3) „kai, kada“: Nes žmogus kaip iau numirs/ Ziame praris 100,22; ...(176). kaipa, kaipagi: kaypa 47,3; kaipa 117,4; kaipagi 6,21; 9,8; 209,13; 225,1 (6); plg. kaip. Retkarčiais kaip ir kaipagi vartojami paraleliai kaipo, kaipog: kaipo 34,6; 66,11; 98,11...; kaypog 138,14... (11); plg. kaip. kalavijas: Nes pigiaus isskigscia kalawiia kirtima 60,12; 67,18; 90,23 (3). kalba: neteisus sawoy kalboy 65,20; Katbos 90,17; 1724 (3). kalbėti: balsu Zmoniump kalba žodžius 219,7— 8: kalbeti 142,3; kalbeiay 53,27; kalbancia 244,23; kalbeies 178,7; kalbedams 148.9... (62). kalnas: kalno 48,8; kalnopi 60,8; 91,3... (5). kaltas, -a: 1) „prasikaltęs, nuodemingas“: kaip mes atlaydžiame sawiemus kaltiemus 10,23; Nesang gis persekioia nekaltągi žmogu 88,5—6; 199,16; 216,22...; 2) „skolin104 gas, privaląs“: ką buwam kalti tay darem 242.20; 235,17; 15,17... (23). kaltė ,kaltumas, nuodėmė“: Pasikiele su kariu be wisokios kaltes 86,24; Atlaisk mums musu kaltes 118,21; kienteia del musu kaltes 110,22-23... (12). kaltybé 1) „kaltė, nuodėmė“: Atlaisk mums musu kaltibes 165,16; 114,20; 120,23; 2) „priedermė“: kaltibę sawa girdieiey 235,8 (I. powinnošė swą styszat 235,8); 231,1; 234,16... (6). kaltinykas: o kaltinikams musu atlaystumbim 125,27 (1). kaltinti: patis sawe del iu kaltindami 125,23 (1). kaltinykas: 0 kaltinikams musu atlaystumbim 125,27 (1). kaltinti: patis sawe del iu kaltindami 125,23 (1). kamanos: wienok nuog kamanu ir žastu tuoy nurimsta 58,7 (1). kančia: Gieriaus gali nuramdit mano kančias wisas 67,3—4; 163,4; 163,11 (3). kantrumas: didis est tawo kantrumas 164,26; 138; 169,18 (3). kantrus: dg. va. kantrus 118,12 (1). karaliauti (br.): karalaut 113,10; karalaw 20,19; karalauienti 207,14; karalaudams 184.4... (18). karalystė (br.): karaliste 10,25; karalist¢ 18,13; karalistan 163,12... (31). karalius (br.): Karalus labai galis 81,6; Karaluy 33,20; 150,25... (25). kariaunykas ,kariautojas, priešininkas“ (7): musu kariaunika pergateia 120,27 (1). kariauti „kovoti“: teykis vž mus kariaut 141,17 (1). kariautojas „kovotojas, priešininkas“ (?): Ir duok stiprey pergalet sunkius kariautoius 145,25—26 (I. boiowniki 145,25) (1). karias „karas“: Pasikiele su kariu be wisokios kaltes 86,23; 138,9 (2). karoti „kyboti“: karodams terp latru 120,27 (1). karštas, -a: isz peklos karsztos 78,16; 58,20; dg. ki. karsztasniu 205,20 (3). karštybė: Karsztibes Saules niekad ne biiosiesi 91,17. kartas „sykis“: ką artimam kartą žadiea 48,21, 160,21; 216,5... (8). kartus, -i: kartu girkla dawe 161,12; karcios 164,9; karéiausia 1652; 171,27 (4). kas: eina klausiamuoju, santykiniu, neZymimuoju įvardžiu, pvz.: todel tawe klawsiu [kas tu esi? 2,10; ir ko tikimes nuog io turesime 38,17; ape ką neabeioiem /kad tat padarisi 197,18; kogi 53,2; kopi 218,3... (116). kasgi: kasgi 48,6; 243,13 (2); plg. kas kastyria (br.) „Žaidėjas kauliukais; suk&ius®: dg. ki. kastiriu 209,1 (t. kosterow 209,1) katechizmas (sl.) bazn.: katachizmas 7,1; 14,1; 29.7... (9). katig(i) „kad, juk“: Iszmokie mus... katigi ne kursay klausa ZodZia est pagirtas /bataig kursay pildzia 184,12—15; katig 145,13 (2). kauti „Žudyti“: dg. kl. kauienčiu 208,24 (I. zdraycow 208,24) (1). kaulas: Sutrinti kaulay 63,10; 36,20; 88,11 (3). keikti „plūsti“: O sirdie kieykie 65,5 (1). keleivis: kieleywiui 146,5 (1. pielgrzyma 146,5); 32,3; 101,12 (4). kelias: Asz kialas /teyse/ szwiesibe 121,20; kialan 78,10; 95,5... (25). keliavimas: kielawimu 182,13 (5). kėlimas ,,atsikélimas“: nuog kielimo mano 66,10; 113,7; 16523 (3). kelmas „kamienas“: ing tikrą kielma isciepiti 186,14; kielman 186,16 (2). kelti(s): o pirmiaus kad anksti kielasi 15,7—8; iey tikit /kad isz to wiso ne galim Kkialtis 198,14—15 (I. powstaé¢ 198,15); Noris kielsis koksai musis 53,78; kialkisgi 180,21; kialanti 154,5; kialdams 55,8... (36). keltuva „galvijas“: wienok darziney guli [sawa kialtuwu guolij 153,22 (1). kentėti: teykies cionay Kkientieti dela Zmogaus 159,16—17; kienteiey 147,12; kienčienčios 242,11... (87); plg. kesti. kerštas: prapulsit iZgi kierszto mano 74,15 (1). kęsti „kentėti“: kursay del io čia warga nor kigsti 140,6 —7; kienčiu 60,10; kienté 163,6; kigs 201,1; kigstumbey 234,11; kiencias 84,8... (19). keésti „skėsti“: kur žialent žole sawa žiedus kiačia 50,20. ketinti „žadėti“: Nesang tokiu wisada kietin Diewum buti 65,18—19; 113,7 (2). ketveriopai priev.: kietweriopay tay noriu atpildit 248,16 (1). ketvirtas, -a: Kietwirtas 3,18; vn. vie. kietwirtoi 4,15; 33,11; 193,28... (12). keturi, -ios: Kieturi 3,15; kieturias 81,25... (6). keturiasdeSimts: Kkiaturiasdesimts 170,17 (1). [kiacia, kialas..., Kialtis..., kialtuwu, kiaturiasdesimts Zr. késti, kelias, keltis, keltuwa, keturiasdeSimts. | kiaulė: kaip kiaules... neiszbiaurintu 209,5—6 (1). [kieykie žr. keikti.] kiek: 1) kiek tiktay ira musimp giara 212,13 — 14; 216,5; 240,25... (6); 2) rupindamos kiek wietos absaugotoiu 57,17 (2). kiekas „kiek“: tatay darikit kiekas kartu giarsit ant atminima mano 15,5—6; 216,3 (2). [kiekwieriopas 148,2: korekt. klaida, turi būti kietweriopas.] kiekvienas, -a: kiek wienas 43,11; kiek wien 102,11; kiek wienam 9521... (13). Kiek ir vienas, =-a... rašomi atskirai. [kielavimu, kieleywiui, kielimo, kielmą, kienteiey, kierszto, kiesti, kietin, kietwirtas, kieturi... žr. keliavimas, keleivis, kėlimas, kelmas, kentėti, kerštas, kęsti, ketinti, ketvirtas, keturi...]. kietas būdv.: kietas sirdis pats iszmikstink 23,23 (1). kirmelė „baidyklė, slibinas“: Tu Lawą ir kirmele pamisi 80,10 (1). kirtimas „,Kkirtis“: Nes pigiaus iszkięscia katawia kirtima 60,12—13 (1). kitas, -a: te nesi nieks kitas 65,14; kitamuy 115, 4; kiton 186,17; kitiemus 123,17... (41). kitaip priev.: kitaip 28,21; 206,9 (2). kitokia: kad turečia linksmibę kitokią 98,21 — 22 (1). kytras sl. ,,vylingas, suktas, gudrus“: Kkitras 178,8; kitroio 20,25 (2). kytrastis (sl.) ,,vylius, suktybé, gudrybé“: Kkitrastimis 39,10 (I. chytros¢iami 39,9); 175,15 (2); plg. kytrybé; buklysté MZ 258. kytrybé (sl): kitribe 65,25; 19,21 (3); plg. kytrastis. kitur priev.: kitur 193,22; 243,7 (2). klaidéjimas (=kleidéjimas) „klaida, herezija“: o klaydeimams tiemus gala padaryti 73,2—3 (1); plg. klaidéti. klaidéti (=kleidéti) „klysti, klaidzioti“: ktaidet 114,7; 3 asm. klaysti 82,2 (2). klapatas (br.) „vargas, rūpestis“: ramink tu musu kiapatus 135,19 (I. klopoty 135,20) (1); plg. rapestis. klauptis: klaupesi 207,3 (1). [klausakimas 6,20 ir 6,25; korekt. klaidos, turi būti klausimas; plg. 6,14 ir kt.] klausymas: ir klausimop io pakauiuj mus renki 30,20; 187,1 (2); plg. klausyti. klausinéjimas: ir klausimeima aba dasiZinoima 204,7 (1). klausytojas: o 204,9 (1). labiausey klausitoiu sawo 105 klausyti: Tes pakaius io valos klausantiemus 157,12; te klausa Pona sawęsp kalbančia 149,20... (24). klausti: klausiėgu 61,9; klauzdamiesi 154,16; 198,21... (10). klėtis: klėtis pilnas turi 46,19 (1). kloniotis (sl.) lenktis: neturite giemus ktoniotisi 107,15; 411—12 (2); plg. nusižeminti. klūpauti „,klūpoti, klauptis“ : klupauti 65,20; klupawiame 26,10; klupaudami 81,12 (le vpadaiac 81,13) ... (4). kocerystė (pol.) „klaidatikystė“ bažn.: koceriste 134,3 (I. kacerska moc 134,3) (1); plg. klaidéjimas. kodel: Kodel tawe... (1); plg. kodrin. kodelgi: Kodelgi 64,14 (1); plg. kodel. kodylas (s.) „smilkalai“: dawe sawas dowanas auksą kodila 158,24 (1). kodrin „kodėl“: kodrin 60,8; 65,9; 115,93); plg. kodel. koja: liutą koioms sutrisi 80,11; koiump 225,1; 182,6... (9). koks, -ia: koksay 53,8; koki 99,25; kokiuo 192,7 (13). kolai (=kolei): kolay mane wirgdiste iuokdamies iszmanes 45,19; 100,18; 209,2... (6). kolioti (pol.) „plūsti, niekinti“: dg. ki. koloienčiu 208,20—21 (1); plg. keikti. komunija bažn.: kommunios 205,20 (1). korintai: Koritump 13,15 (1). kornastis (pol.) „drausmė, disciplina“: po kornošcia bažničios szwentos... pasiduost 209,10—11 (I. karanie... poddawaia 209,11) (1). korojimas (sl.) ,,baudimas, varginimas“: koroima 251,4; korogimay 58,12; 134,10... (4). koronia (-€?) (pol.): ,,bausmé, vargas“: koronia 22,19; 135,22 (2). koroti (sl.) „bausti“; koros 49,22; koroigs 108,3; dg. va. koroti 204,13 (4); plg. bausti DP65. kozalnyčia (pol.) „sakykla“ bazn.: kozalničios 222,7 (1). kozonis (pol.) „pamokslas“: kozonies 23,13; kozoni 206,18; || plg. pamokslas, kožnas, -a (br.) „kiekvienas“: kožnas 99,7; kožnamuy 115,24; kožnop 148,18; koznayseis 121,5... (56); || plg. kiekvienas. koznis (sl.) „bausmė“: kozni 71,14 (1); plg. pabaudimas DP 559. [knbka 215,19; korek. klaida, turi būti kubka.] žmogum sutwere 2,16 106 knygos (br.): iž kietwirtu knigu Mayžiesiaus 33,11—12 (1). kratyti „judinti“: drebu wisad kaip tapas kuri krata weiey 88,24 (1). kraujas: ir krauieys sawa apgrazinay 129,8—9; krauias 160,25; krauie 14,3; krauiuose 218,14... (59). krauti: kraukit pokim tawa szauksmus sawo 122,12 (1). kreivai (vert.?) ,,neteisiai“: kreyway prisiekienciu 208,22 (1. krzywo przySigzcow 208,22) (1); || plg. teisiai. krikščionis (sl.): krikscionis 105,12; krikščionies 3,12; dg. ga. krikscionius 40,16... (21). krikščionystė „krikščionija“: krikscioniste 150,19 (1). krikščioniškas, -a: krikscioniszkam 199,11; krikscioniszkosp 234,8—9... (11). krikštas (sl.): kriksztuy 129,7 (1); plg. krikstymas. krikštymas „krikštas“: kriksztimas kriksztima 162,20, kriksztimop (23); plg. krikštyti. krikštyti (sl.): kriksztilu 201,8; kriksztitumbit 192,4; dg. va. kriksztiemi 196,1... (6). kristi: ir žiedas krint Ziamen 85,3 (1). Kristus, Kristusas: Kristus, 6,5—6, Kristusa 8,9... (4); plg. Christus. krivda (sl) „skriauda“: kriwda 84,2; 169,17; 248,13 (1. krzywde 84,3) (3); |Iplg. žala DK 27. kryžius (sl.): kriziaus 124,13; kriziauspi 164,5; 222.1....(13). kriipavimas „pavojus; biikStavimas?“ krupawimg 99,17 (I. nebespiecznosé 99,17) (1). krutéti: 1) „gyventi, būti“: kurio galibe giwenam [krutame ir esame 212,16; 2) „dirbti, 193,1; 199,20... veikti“: krutes 43,19 (I. czyni¢ bedzie 43,20) (2). kruvingai priev.: kruwingay prakiaytawa 160,8 (1). kruvina būdv.: kruwinos 243,16; kruwina 250,7; kruwinoy 22 (3). kubka(s) (sl.) „taurė“: kubkas 51,9; kubkos 216,21; 221,20... (14). kulti „daužyti, sutrinti“: Sukulkit kulkit nete ižgi grunta 98,26 (1). kūnas: kunas 66,12; kuns 164,17; kunuy 210,16; kung 20,4... (104). kunigaikštis (germ.): kunigayksztis 61,16 (1). kunigas (germ.): 1) „pastorius“: kunigay 160,23; kunigumpi 160,14... (5); 2) „kunigaikštis“; ne duksekitesi /tiems kurie ne gal gialbet /kunigams Zmonemus (plg. I. kšiąžętach 100,21) (1). kuniSkai priev.: kuniszkay ne giwena 172,13 (1). kūniškas, -a: kuniszkas 148,2; kuniszkos 138,10; kuniszkuosna 234,21... (6). kupravimas: Noris ant iu ateys sunkibes /irgi kokie kuprawimay del iu silpnibes 57,11 —13 (I. zatrwoZenie 57,12) (1). kur(gi): Kur iau Pona gimines pulkays tenay eiti 92; o duok wayksciot tawuosna pulkuosna /kur wisi wierni giwena 77,5—7; kurgi 144,14... (28). kurs (-is), -i, kursai: eina klausiamaisiais, santykiniais (dažniausiai), neZymimaisiais (retai) jvardziais pvz.: Paslawintas wiras kiek wienas /kuris ne ieit piktu rodon 43,11 —12; kuriagi tada nauda yra 14.8; kurs 34,20; kursay 208,12; kuriop 55,23; kurie 203,17... (313). kustéjimas „Ššnibždėjimas“: o tatay wietoy ausin kuszteima 205,27 (1). L labai priev.: labai pikti 27,24; 214,16; 228,21... (38); labiaus 164,14; 170,20; 86,22... (5): fabiausey 59,19; 200,23... (5). laidas „garantijos davėjas“ Zinay iuog ten bus ne aida 115,20 (I. regkoymia 115,21) (Dg laisti (=leisti): par mierą szwiese faydo 154,10 — 11; iau laisk pakaiuy Pone 159,9 (2). laistis (=leistis) ,,pasiduoti, kreiptis“ (vert.?): Ant tawa... szawkimo /drasey wisi laydziamesi 24,18—19 (I. smiele sie my apuszczamy 24,19); ant io walos laydesi 160,7—8 (I. na iego wola puščit 160,7) (2). laikyti: tiesoy tikroj laykiki 155,12; 187.3... faikit 233,21; taykiau 81,25; 187,3... (18). laimė: faymes 95,20; vn. vie. laymiey 94,23 (2). [Laymasnia 232,17 Zr. laimus.] laimiai ,,gausiai‘‘ priev.: duosti laymiey sawiemus wierniemus Cionay 94,22—23 (1). laimingai priev.: laimingay tokiam pasiwes 42,2; 144,3 (2). laimingas: Laymingas 56,13; Laymingiausias 93,22; dg. ki. laiminguiu 93,22 (1). laimus ,laimingas‘‘: Laymus 128,22; Laymasnia 232,17 [=laimesnio] (2). lakioti: ney wel strelu nakti lakioienciu 79,16 (1). [landanciams 103,22 žr. lįsti.] langvas (=lengvas): o miega langwa pridawey 19,21—22; 32,5; 183,14 (3). langvai (=lengvai) priev.: malda... langway katbeta 39,18; langwiey turi iam atsiduot 236,9 (2). langvybé (=lengvybé): langwibe 223,2; langwibey 234,15 (2). [lankienciosios 93,18=19 Zr. lenkti.] lankiSkai (=lenkiSkai) priev.: tuogi balsu kaip ir lankiszkay 23,14 (1). lankti (=lenkti): Rankoy wira strelos lankienciosios 93,18 (=lenkenciosi] (I. strzaly popedliwe 93,17) (1). lanta (=lenta): Antroy toy lantoy raszita 105,17 (I. tablica 106,18); dg. ki. tantu 105,14 2). lapas: ir lapas nuog io ne nukris 43,18; 88,24 (2). latras (sl.) „plėšikas, sukčius“: latra pas sawe ant kriziaus kabantj 252,14; karodams terp tatru 121,2 (2); || plg. girtuoklis, išėda. laukas: stowi su mums laukie 61,22; 94,8; 114,13; tauka žiedus grazidams 153,23 (4). laukti: ir liepe wiename mieste laukti 171,24; taukiu 179,11; lauktumbim 112,5; laukiancios 46,18; laukdami 231,24... (22). [laupsay..., laupsinti... Zr. liaupsiai, liaupsinti.] lauZti: eme duona... lauzia 13,18—19; lauzdams tawa prisakimus 173,13; lauzitas 215,16... (6). [lawa, lawaiti Zr. levas, levaitis.] leda (pol.) „by, bile“: idant mes ne leda kokiu budu kriksztitumbim 192,7 (1); || plg. bat. legalia 239.8: atsitiktinis lotynizmas. létybé ,,nusiZeminimas“: Melskimes tewuy sawam pakaroy ir letibey 1153—4 (L w čichošči) (1). levaitis: lawayti /luta koioms sutrisi (I. Lwig nogami y Smoka potrzesz 80,9—10) (1). levas (sl.) „liūtas“: Tu Lawa ir kirmele pamisi 80,10 (1). liaupsiai „gausiai“ priev.: kad man teyp laupsey duost iz sawo meyles 50,18 (I. wiele 50,18); ir ta meilę laupsay mumus paduosti 16,27; 239,13 (3). liaupsinti „Ššlovinti, garbinti“: liežuwis giesmems laupsins Poną mano 50,5; Laupsinki 100,17; laupsindams 53,24 (3). lydėti: lidek taku tikruoiu 54,11; lidesiu 57,26 (2). liečijimas (sl.) „gydymas“: 204,15 (1); || plg. gydyti. liekas „vienuoliktas“: pirmoy gromatoy Korintump liekame paguldime 13,16 (1). liekorius (sl.) „gydytojas“: liekoriau 251,17 (1); || plg. gydytojas. vn. ki. liečiima 107 nupulti „nusikalsti, nusmukti“: nes tu galibe teykies pakielt nupuolusi 45,9—10; o nupuolamusiemus brolemus iusu padetimbit 235,2; nupuolusius 74,8... (8). nupuolis „nelaimė, vargas“: niekad io nepameta kožname nupuoli 45,25 (I. przygodžie 46,2) (1). nuramdyti „nuraminti, sudrausti“: Geriaus gali nuramdit mano kančias wisas 67,3; neprietelus musu... tu patsay iau nuramdik 71,21—22; 87,24... (5). nurimti: wienok nuog kamanu ir žąstu tuoy nurimsta 58,7 (1). nuraminti: kad nuramis mana smutka 59,17; 60,19 (2). nuregéti „numatyti“: didi priepuoley turi būt su rupescia nuregieti 229,9—10 (I. obaczane 229,10) (1). nusaugojimas „išsaugojimas“: del nusaugoima necistatos 232,13 (I. wiarowania 232,13) (1). nusidéti „nusikalsti“: Pasizistam kad iau nusideiom 35,21 (1). nusilaisti (=nusileisti) ,,nupulti*: Kaip ziemay nusitaydo 155,2—3 (1). nusiminti: ne nusimink bat nodieia tawo Diewiep gauldik 91,12; nenusimenam 96,23 (2). nusipakaimas (-ijinimas?) (pol.) ,,nusiraminimas“: ir nusipakaima iusu sazines 223,2 (1. vspokoienie 223,2) (1); || plg. nusiraminti. nusiraminti: tuogi nusiramina troszki sirdis mana 66,23 (1). nusisergéti „apsisaugoti“: nusisergieste 123.4 (1). nusistiprinti „sustiprėti“: teyse io szwenta nusistiprina 90,4 (I. zmocnila si¢ 90,4) (1). nusiteisinti ,,iSsiteisinti*: Jay norecia nusiteisinti 242,12—13 (I. vsprawiedliwi¢ 242,13) (1). nusitekėti „pabėgti“: ir kur nusitekiet norime 243,6—7 (I. včiec 243,6); nusitekame 22,14 (2). : nusiųsti „pasiųsti, atsiųsti““: teikies musump čia ant swieto nusiust sunu sawa 16,18; Nusiunte 120,22; 173,4... (8). nusiZeminti: Nusiziamina kaip tarnas 163,18 (1). nuskysti ,,gailétis“: tegul newienas žmogus niekad ne nuskundzia 87,22—23 (I. nie zmituie 87,24) (1). nuspaudimas „suspaudimas, prislégimas®: wisam nuspaudime prieg iam busiu 80,14—15 (I. vdrecZzeniu 80,15); nuspaudimuose 90,8 (1. včisku 90,8) (2). Bataig iu pigay 114 nuspausti „suspausti, prislégti“: id gi kit“ nuspaustu 87,10 (I. vtrapi 87,12); suda dara nuspaustiems 101,5 (I. vdreczonym 101,6); nuspaustasis 88,20; 143,8 (4). nustipryti (vert.?) „sustiprinti“: Asz pastatisiu ir nustiprisiu uszkalbi mano 194,16 (I. vmocni¢ 194,16) (1). nusvesti (vert.)? ,,paSvesti“: warda tawo nuszwestumbim 118,2—3 (I. poswiecili 118,2) (1). nuteisinimas (vert.?) „išteisinimas“: tatay del nuteysinima /wisokia žmoniu gimima 111,3— 4 (I. vsprawiedliwienia 111,4); 8,7; 121,9; 170,13 (4). nuteisinti (vert.?) „išteisinti“: Wiera musu nuteysinti 176,5 — 6 (I. vsprawiedliwieni 167,6); 194,13; 213,6 (3). nutekėti „nubėgti“: maldoy... tekame 117,8 (1). nuterioti (br.) „prarasti“: Tegul wis nuterioia prowoy nuogi bilu 87,11 (1). nutikrinimas (vert.) ,,laidavimas, užtikrinimas“: ape grieku atlaydima nutikrinimas 206,7 (I. vpewnienie 206,7); 246,24; 249.1 (3); plg. laidas. nutikrinti (vert.?) ,laiduoti, užtikrinti“: ir maloney tewo ius nutikris 122,4—5; nutikrinay 142,11 (1. vpewnit 142,11); nutikrintas 246,22... (8). nutrankyti ,,iSjuokti, paSiepti (?)“: te nutrankay gie mani 89,6 (I. sikaluja 89,6); Ne wienam ne nutrankidams 48,13 (I. nie vrągaiac 48,13) (2). nutrinti: prakieykimas bus nutrintas 94,1617; 246,10 (2). 1 nutverti „pagauti“: kaip nutwere gi ziday 160,11 (1). 2 nutverti „tvorą pastatyti‘‘: tworgios pagadina /kuri... buwo giaray nutwerta 72,15 (1). nutukinti: noriu nutukinti /kunu krauiu sawo pasotinti 121,22 (1). nuvarginti: buwa teip nuwargintas [kad eyt negaleio 161,9—10 (1). nuveizdéti „nužiūrėti“: iuos kitas isz szalies nuweizdi 204,18 (1). nuvilkti (vert.) „atitraukti“: rustenibes nuog sawe nuwelkam 193,19—20 (I. zwlocžymy 193,20) (1). nužemimas (?) ,,nuZeminimas, nuolankumas“: ir nuziamime tawespi nutekame 117,8 (I. pokorze 117,8) (1). nužeminti „nulenkti“: o pakialk nužiamintą wargia galwa mano 44,15—16 (l. vnižoną 44,16); 64,6; 248,26... (4). tewęspi nu- nužengti: Tikime iuog peklon nužiengie 111,2 (1. zstapil 111,2...); 8,14; kursay nuog dangaus nuziengiey 181,6... (4). Oo o: 1) jaustukas: Ing rankas tawa o tewe 32,13; 98,14; 127,7...; 2) jungtukas: Anksti rita susirinkie /o draugiben susieie 19,14—15; kurs man pagelbę duotu /o nuog neprietelaus gintu 91,5—6... o kaip jungtukas ir jaustukas iš viso pavartotas 384 kartus. obelis: isz obeles rukscios 186,15 (1). omnia 230,3: atsitiktinis lotynizmas. P pabaiga: O pabaigos musu galop 41,12; ik pabaygay swieta 169,18; 186,25... (5); plg. pabaigimas. pabaigimas „pabaiga“: o wel pabaygimu to ziwata warginga 82,15—16; 42,5; 91,24 (3); plg. pabaiga. pabaigti: pabaiksi darba tawo 4,24: pabaik 108,7 (2). pabažnai (pol.) ,,nuZemintai, pamaldžiai“: pabaznay 18,8; 22,20; 182,9 (I. poboznie 18,9...) (3); || plg. žemai. pabažnystė (pol.) „pamaldumas, nusižeminimas“: pabaznistey 138,4 (I. w pabožnošči 138,4); 144,21 (2). pabėgti: patramtas pabegtu /peklona sawa nueytu 20,14 (1). pabudaveti (pol.) „pastatyti“: pabudawotus 92,6 (1); ll plg. statyti. pabudinti: ne pabudintumbim ant sawe baysios rustibes tawo 211,12—13; 2144 (2). pabusti: VZmigau... ir pabudau 44,20; pabudes 169,6 (2). padaboti (pol.) pastebėti“: padaboies tai sawimp 241,19 (1); || plg. isvysti. padaryti „padaryti, sukurti, atlikti...“: teykis galą padariti 73,3; padarey 156,6; padaritumbite 242,18; Pagidarik 239,19; padares 215,11; padaritomis 196,3... (48). padaugymas, padauginimas „padidinimas“: meyley tawa padaugima 24,2—3; (I. pomnozenie 24,2); 76,9; padauginima 9,9: 238,19 (4). padauginti „padidinti“: ir meyley tikroy padaugint 23,10 (1). padavimas „perdavimas“ (?): Atpirkti esme nuog tuščia padawima tewu musu 246,2—3 (I. podania 246,3) (1). padéjéjas (-is): tawe padeiegi turiu 70,3; padeieiop 137,11; 1679... (13). padéjimas „pagalba“: bat nuog io padegimo kaznu čiesu laukit 46,12—13; padeimo 200,27; padegima 136,10; padeimu 2377... (23). : padékavoti (br.): Pagidekawokim 223,20 (1). 1 padėti „pagelbėti“: betaig esi gatavas mums padeti 184,7; padesti 101,9; nepadeia 82,24; padetumbit 2353... 2 padėti „palikti, paguldyti...“: kur padetu waykus sawa 75,13... (24); padadamos 234.4 reikia laikyti korektūros klaida (= padedamas). padidinimas: buk apgineiu ir padidinimu 31,19 (I. pomnoženiem 31,20) (1); plg. padauginimas. padrūtinti(s) ,,pastiprinti“: padrutint 27,8; padrutinosi... malone 90,3; padrutintu 187,12 (3). padūksis (-ė?) „viltis, paguoda“: giwent gatetumbim ant garbes warda tawa [ir ant padukses artimu musu 32,17—19 (I. paciesze 32,18); tawimpi paduksi turu 68,20— 21; (I. vfanie 68,2); 135,25... (10). padulkyti: iuos kaip dulkies padulkis 44,4 (1). paduoti: 1) „pavesti“: Galiben tawo paduome 36,18; 58,10; 70,18; paduota 235,23; 236,1 (I. poddana 235,24; poddany 236,1)...; 2) „perduoti“: tikiedami tawa žodžiuy/ mums... paduotuy 24,20; 215,8... (1). padžiūti „nudžiūti“: padžius žole 85,3 (1). [paencios 110,14 ir paencia 111,12 žr. eiti.] pagadinimas: pagadinimu 246,5 (=pagadinimui) (1); plg. pagadinti. pagadinti: kas twora, ios pagadina 72,13 — 14; pagadintame sawa prigimime 233,10—11; 133,16..." (5). pagal (pagalei): Šiuo prielinksniu, einančiu su kilmininku, išreiškiama, pagal ko gyvenama, mokama, atleidžiama..., pvz.: pagal tawęs negiwenom 131,24; pagal walos tawa redik 177,2; idant pagal darbu wisiems vžmokietu 169,21—22; 55,15; 74,19... Kai kur iš linksnių galūnių negalima nuspręsti, ar pagal vartojamas su kilmininku, ar su galininku (pvz.: pagal diduma malones tawa 62,5; pagal nora klaidet 114,6), nes pagal Petkevičiaus raštų tarmę tai gali būti ir kilmininkai ir galininkai. Kadangi daugiausia aiškiai matyti, jog pagal (pagalei) eina su kilmininku, kaip ir Mažvydo raštuose, tai galima prileisti, kad iš viso Petkevičiaus raštuose pagal vartojamas su kilmininku, 115 Dažnesnis yra pagal (28) nekaip pagalei (15); yra atvejų, kur abi formos sutinkamos tame pačiame puslapyje (pvz., 84,10 ir 84,11; 191,7 ir 191,8). pagalbé (-a): praszom pagalbes wieszpat 36,2—4; pagalbe 91,5; pagalbą 175,7—8; 178,21... (7). paganymas (vert.) ,,pamokymas”: Paganimas namikszias 16,1—41; (I. Pasterstwo domowe 16,1 —42) (26); Pagimas 15,1 reikia laikyti korektūros klaida (=Paganimas); || plg. pamokslas. pagarbinti „pašlovinti“: pagarbintas esti 101,2; 150,15 (2). pagėdinti „išgėdinti“: pogiedink... barnis /musu neprietelu 142,16; vn. va. pagiedintas 241,9 (2).. pagimdymas: duodamas... ma 32,5 (1). pagimdyti: ten gi pagimda /ir rankosna eme 153,12; vie. va. pagimditas 200,1; pagimdus 157,23 (=pagimdziusi)... (5). pagirdyti: papenet ir pagirdit 226,3—4; dg. va. pagirditos 90,16; 221,10—11 (3). pagirti: pokim... pagirt negali 243,4; vn. va. pagirtas 151,23; vn. ki. pagirtos 233,7... (5). pagyvenimas (vert.) ,,gyvenimas, gyvata“: duok giara pagiwenima 118,18—19; (I. pozywienie 111,18); pagiwenimo 15,16 (2); || plg. gyvenimas. pagrebas (sl.) „rūsys“: turi pilnus pagrebus wina 46,20 (1); || plg. rūsys KN 208. paguldymas (vert.) „skyrius, perskyrimas®: paguldime 13,16 (1. Rozdziale 13,16); 195.4; 245.9 (3); || plg. straipstis Mz 172. paguldyti: |) „padėti, paguldyti“: prakarte gi pagulde 153,14—15; Asz duszią sawa vz ius paguldžiau 244,13; 244,19; 249,25 (4); 2) vert.: kame ira paguldita kalte to nehadno ragawima 217,3—4 (I. w czym iest polozona wina 217,3) (1). pagundymas „pagunda“: Ne wesk mus ing pagundimą 118,26; 10,24; 138,13... (6). pahonis, pahonka (sl.) „pagonis, -€“: pahonies 228,27; pahonkos; dg. va. pahonis 113,22... (5). paikas: kuriump paykuiu eyti daugi žmoniu 49,12 (1). pailsti: o dumos wisos tuoiaus io tenay pails 100,24; pailstančius 221,10 (2). [paioprasta 98,17 žr. paprastas.] paieškojimas (vert.?) „suradimas“: kurie ne est su mumis ant pagieszkogima 43,8 (I. pozyskaniu 43,8) (1). 116 langwa pagimdipajudinti „sukelti“: ir ne pajudintubim ant sawes /smarkios rustibes tawa 27,12—13 (1. a nie pobudzali ... 27,12) (1). pajuokas ,i§juokimas, juokas“: Ne duok welniuy ant paiuoka 42,3; Paiuoka wisad dare isz io sunkiu wargu 88,6; paiuokus dara 89,3 (3). pajusti: idant galib¢ patiechu wisokiuose priepuoluose paiustu 240,5 (1). pakajingas (sl.) „ramus“: Duok pakainga uzgimimą 37,7 (1); || plg. ramus. 1 pakajus (sl.) „ramybė, taika“: Tes pakaius io walos klausantiemus 157,12; pakainus 92,21; pakaiopi 181,3; 153,11... (21); || plg. ramumas. 2 pakajus (sl.) „kambarys“: idant wisokius namus ir pakaius teyktus Ponas vždengt 39,11—12 (1). pakampi „slapta“ būdv.: idant wisiems butu žinoma /ne papeykta / ne pakampi 227,18 — 20 (1). pakalné „klonis“: pakalney 51,3 (I. dolinie) (1). pakara (pol.) ,,nusiZeminimas*: pakara 153,19 (I. pokora 153,19); pakaroy 136,18; 231,24... (6); || plg. nuZiaminimas ir nusiZeminti. pakarna (pol.) ,,nuZeminta®“: pakarnomis 18,2 (I. pokornymi 18,2) (1); || plg. nuzeminti. pakarnai (pol.) ,,nuZemintai*“: pakarnay 16,13 (I. pokornie 16,14); 1557; 2142... (6); || || plg. nuzemintai DK 172. pakasti: numirgs /ir pakastas 7,10; 8,12; 112,23 (3). pakelti: 1) „paaukštinti“: ne dręsdami akiu sawa pakialt 210,9; o sirdis... auksztiniu pakialkit 218,10...; 2) „ištverti“: net pikta pakialdams 138,23—24; 3) „atkelti“; tu gi ant koiu teykis pakialt 251,19... (16). pakyléjimas: uz pakileima tawa kieltusi 252,5 (Il. podzwignieniem 252,5) (1); plg. pakyléti. pakyléti: Akis sawa pakileiau 91,3; pakilekim 131,10(2). paklausyti: Ewangelios paklausikit 194,26 (1). paklupdinti: toy gi paklupdina 88,8 (I). pakluséti „paklausyti, išklausyti“: Paklusek iau mane szaukima 100,8 (1). pakolai (=pakolei): pa kolay 171,24; pakolay 247,17; 2489... (6). pakoroti (sl.) „nubausti“: pakerosi 62,95 (1); || plg. bausti DP 65. pakrikštyti: pakriksztitumbim 192,13 (1). pakrypti „nukrypti, nutolti“: pakrips nuog mokstu mano daugi žmoniu 122,20 (1). pakrutinti „pajudinti“: kurs ne duos koiu pakrutint 91,9 (1). pakusa (pol.) „pajunda“: pakusos 20,25; (I. pokusy 20,25); pakusu 112,13 (2); || plg. pagundymas. pakūta (pol.) „atgaila“: pakutą 85,9; pakutosp 148,7; 171,19... (4); || plg. pasigailimas. pakūtavoti (pol.) „atgailauti“ : pakutawotumbim 147,6; nepakutawoienčius 205,22 (2); || plg. gailėti(s). palaidimas (=paleidimas): Potam pataydimas žmoniu turi but 226,12 (1). palaima: tawęs čiesu palaimos ir nepalaimos noptaisk 237,22 (1). palaimiai „Jaimingai“: Palaymiey tokiam pasiwes 94,15 (1). palaimus, -a laimingas“: Palaimus 76,21; 94,19; 99,3; vn. va. palayma 152,22... (5). palaisti (=paleisti): nes ne palais nekoroies iuos 108,2; palayzdamas 22524 (2). palangé: ir tegul palangiemis duonos prasineia 87,17 (1). [palauk, palauvs... žr. palaukti, paliauti.] palenkti: palenk ausi sawa 76,12; 113,16; palenkigs 161,26; sirdi palenkta irgi nuziaminta 64,6... (7). paliaujanciai priev.: 56,21 (1). paliauti „nustoti“: kad mes griesiti palautumbim 147,6; palowe 115,14; ne palaudams 57,20... (12). palydéti: palideiau... namuosna tawo 59,11 (1). palikoti (?) „palikti“: palikoia iumus pamoksla sawo 123,10 (I. zostawil 123,10) (k); plg. palikti. palikti: palikt teykies raszte 28,24; paliko 207,11; palikdamas 87,14... (6). palinksminimas: palinksminima tewas danguiegis duosti 17,9; 134,25 (2). palinksminti: mane... palinksminay 70,12; palinksmink 78,11; palinksmintas 246,21... (5). palinkti ,,pakrypti“: palinkięs ik žiamey 88,23; palinkusią 64,23 (2). pamačia (pol.) „pagalba“: pamačia 236,12 (1); || plg. pagalbė. pamėgti: pamegay ant amžiu giwenti 71,2; pameksi 64,10 (2). pamesti „palikti“: niekad io ne pameta kozname nupuoli 45,24; 54,7; 69,19 (4). pametavonia (pol.) „atgaila“: pametawoniosp 28,9 (1); || plg. gailėjimas DK 97. paminti: galibę io pamine 168,2—3; pamisi 80,10 (2). nepalawiancey spauda pamirti „numirti“: Kad turesim pamirti 163,8 (l. pomrzeč 163,8); pamirsim 115,14—15 (2); plg. numirti. pamokslas „pamokymas, mokslas; pamokslas“: Kad pamokslu tawo klausom 37,5 (I. nauki 37,5); bataig pamokstu iuose dabokim 186,2; pamoksluose 122,15; 148,22 ars (6). pamsta (sl.) „kerštas“: ant pamstos sawo 27,14 (1. pamstę 27,13); pamstą 99,5; 211,14 (3); || plg. kerštas. pamstyti(s) (sl.) „keršyti“: pamstisis Ponas Diewas ant to (I. się mščič 4,20); pamstiigsi 107,18 (3); || plg. kerštas. pana (sl.): Anielas Pannay sakie 152,21; 155,10 vee (T); || plg. merga. panešioti (vert.) „pakelti“: bataig turi wisa meyley ir langwibey panesioti 234,14—15 (1. ale masz wszytko w mitošči i taskawošči znosi¢ 234,17) (1); || plg. pakelti. panoréti: Nepanorek namu artima tawa 5,17; 5,18 (2). papeikimas: ir nuog papeykima butu walna 229,20 (1). papeikti: sirdies sutrintos ir nuZiamintos ne papeyke 248,27; papeyktas 69,12; papeyktus 132,20... (7). papenéti ,,pavalgydinti“ kunu ir krauiu papenet 131,21; 132,3; 221,8... (4); papeneytumbei 35,4 reikia laikyti korektūros klaida (=papenetumbei). papiktinimas: papiktinima daranéiu 209,1 (1). papildyti 1) „pripildyti“: tu mus papildik sawa szwenta dwasia 127,15 (I. Napelnže nas... 127,14...); 139,11; 175,5 (6); 2) ,,padaryti“ (vert.): Ne papildik grieka biauraus 108,26 (I. Nie popelnisz... 108,26) (1); || Zr. daryti, papirkti: Ka¢ iuos kunigay papirko 166,19 (1). paplatinimas, paplatymas „padidinimas, praplatinimas; padauginimas*“: ir paplatinima giara auglaus 185,8—9; potam per paplatinima wieros musu 214,7; 2522 (3); plg. paplatinti. paplatinti „padauginti; padidinti, praplatinti*: O paplatink terpu musu karaliste sawa 179,23; Pagiplatink iuos tawe mielausias 239,17; 238,16... (4). paprastasis „įprastas, kasdieninis“: uZmirsztu žaysta paioprastą 98,17 (I. zwyklego 98,17) (1). paprotis „paprotys“: ir padarik sirdi čistą nuog wisos paproties 145,17—18 (I. od zlych naietnošči 145,8) (1). 117 paprovymas (sl.) „pataisymas“: ir paprowimą žiwata žadantiems 206,3 (1). parašyti: kaip prarakay parasze 133,24; parasita 106,22; 205,11... (5). parduoti: pardawe vz trisdesimts penigu 160,2 (1). parédyti (br.) „sutvarkyti“: Kurioy wis paredey 142,10 (1); || plg. tvarkyti MT 204. parédkas (br.) „tvarka, eilė“: Giesmes... pagaley sawa paredka 43,3—35; paskirti paredkay Dowida 92,11—12 (I. vstawione rzady Dawidowe 92,12); 1053 (3); | plg. tvarka DP 363. parédnai (br.) „tvarkingai“ priev.: idant wisa butu darita patogiey ir parednay 229,12; 229.15 (2); || plg. tvarka DP 363. paremti „pastiprinti“: paremk sirdis ir sąžinę 21,21; 20,6; 63,18; paremkite nupuolusius 74,8 (4). paroda (sl.) „patarimas“: kurio parodą sirdi sawo iauciu 49,20; parodos 205,25 (I. porady 205,24) (2); || plg. pritarti. parodyti: kurias mumus teykieys paroditi 25,25; parodey 130,19; paroditūmbim 192,19; parodik 87,8; parod 73,25 (=parodyk)... (16). parpulti „parkristi“: noris ir tukstantis prieg taw parpuls 79,19 (1). pas: Sis prielinksnis vartojamas su galininku vietai reikSti, pvz.: nebiiok stowedams pas ana 61,11 —12; Ten pas ugni stowedams 160,19; 166,16; 233,19; 252,15 (5). pasakyti: Tay pirm aniolas pasakie 166,7 (1). pasaka „pasakojimas“: ne tiki pasakoms netikroms 48,16 (I. Nie wierzy powies€iom zlym 48,16) (1). pasaulis: Koznoy wietoy sio pasaulo 86,9; 89,20; 158,17 (3). pasavinimas: pasawinima ir sudereima... su bazni¢ia 238,11—12 (I. poslubienia 238,11) (1); plg. pasavinti. . pasavinti „paimti““: kitam ne butu pritarta arba pasawinta 228,8 (I. zaręczona 228,9) (1). pasavinti vartojami Mažvydo, Bretkūno, Daukšos ir kt. raštuose ir turi reikšmę ,,paimti, susijungti, susižieduoti, įsūnyti“. pasėti: idant tawo sekta čia paseta 185,3—4 (1). pasibijoti „„pabūgti“: MPasibijęs Petras tare 181,27. pasidaboti (pol.) „patikti“: tewuy musu pasidaboio 15,11 (I. spodobalo 15,11) (1). pasidukséti „viltis, pasitikėti“: Tiektay pasidukseiau kaip tawe regieiau 66,20 (1). pasiduoti: 1) „pavesti“: O ing apginima io tikray pasiduot 141,8—9; pasidawiaw 44,21; 118 . 45,11...; 2) „pasiduoti“: bat žodžiams čierto ans pasidawe 119,22; 220,14—15... (7). pasielgimas „pragyvenimas“: Ne uždirbsi saw pasielgima 93,9 (Il. požywienia 93,9) (1). pasigailėti: Pasigaytek teip sunkios tarnu mardawonios 114,2; 133,4 (2). pasigailimas „atgaila“: isz sawo piktibiu darit pasigaylimą 57,2—3 (I. wyznanie 57,3) (1). pasigėdėti „apsigėdyti““: su kuriuo ne pasigiedetu pokim suda sudžios 241,14 (1). pasikelti „pakilti“: ant musu galwu pasikiele 71,5—6; (I. powstali 54,14); 86,23; 141,18... (7). pasikyléti „pasikelti“: isz piktenibes priesz mane pasikileia 44,10 (1). pasiklonioti (sl.) ,,nusiZeminti“: sirdis iam wisad mano pasiklonios 55,25—-26 (1); || plg. nusizeminti. pasilenkti: tu koiump pasitenkey 181,5; 181,10 (2). pasimetavoti (pol.) ,,nuodemes prisiminti, perkratyti“: griekuose guli /o nepasimetawoia 209,3—4 (I. nie vpamigtawaia 209,3—4); 248,21 (2); || plg. vartoti. pasiplatinti „pasidauginti“: sawoi sektoi... pasiplatint 240,23 (1); plg. paplatinti. pasiprovymas (sl.) „pasitaisymas“: su tikra duma pasiprowima 126,2 (1); || plg. taisyti; prisitaisyti ir prirengti DK 97. pasirėdyti (br.) „pasirengti“: O kadagi tuo budu pasiredisim 126,20 (1); || plg. prisitaisyti ir prirengtis DK 97. pasirodyti: Kuriuo budu turi pasirodit pokim 241,5—6; pasirode 90,2—3; 177,21; 229,26 (7). pasispirti „pasiremti, pasistiprinti““: o tai mačia dwasios s. kuria ramintusi ir pasispirtu 240,6—7 (1). pasistiprinti „sustiprėti“: ir pasistiprina terp žmoniu swetima gimima 72,3—4 (1). pasitiešyti (br.) „pasiguosti, nusiraminti“: o pasitiesis tie sutrinti kautay 63,9 (1); || plg. nusiraminti. pasivesti (vert.?) „pasisekti“: laymingay tokiam pasiwes 44,2 (I. Szcezęsliwie mu sig powiedzie 44,2); pasiweda 92,14 (I. powodži się 92,14); pasiwes 94,15 (I. sie . wodzi 94,15) (3). pasizinti: 1) „Žinoti“: Pasizistam kad iau nusideiom 135,21 (1); 2) „pažinti, jsitikinti“: Vzu tokiu. stebuklu žmones pasižino 162,13 (I. ludzie się vznali 162,13) (1); 3) „prisipažinti (?)*‘: kad anis ne pasi žista naminikays 209,15 (I. sie... 209,15—16) (1). paskaityti (vert.?) „palaikyti“: ir vž gierus paskaititi 167,6 (I. policženi 167,6) (1). paskandinimas: iž... paskandinima iszwalninay 30,14; 83,21; 198,11; paskandinimą 244,13... (7); paskandimą 22,6 (1); plg. paskandinti. paskandinti „nuskandinti, pražudyti“: toksay musia paskandintas buti 171,16—17 (I. potępion 171,17); abagi wel pekloy ant amžiu paskandint 139,23; 242,14... (5). paskirti: pulkan wiernu paskirti 151,13—14; paskirta 161,14; paskirti 92,11; 234,18... (5). paskui: 1) laiko prieveiksmis: O paskuy tat turi but kalbeta 199,16 — 17; 2) eina prielinksniu su galininku, pvz.: paskuy Zmones eydami 149,20—-21; 122,18; 216,20... (5). paskutinė biidv.: dienoy paskutiney 169,20 —21 (1). paslūga (pol.) ,,patarnavimas“: pashugay 133,3 (I. postugowaniu 131,3); || plg. rarnauti. paslušnas (pol.) ,,paklusnus®: ir iamuy pastuszni este 86,2 (1); || plg. paklusnus DK 129, paslūžyti (sl.) „patarnauti“: bat ataiau wisiemus pastužit 121,13 (I. postužyč 121,17) (1); || plg. tarnauti. pasnykas (br.): pasnikas 205,19 (1); || plg. alkinimas DP 52. pasnykauti (br.): pasnikaudams 88,26 (1); || plg. alkintis DK 37. pasodinti: pasodinay sawe stalopi 71,27; 172,10 (3). pasotymas ,,pasotinimas®“: ant pasotima kunu 116,15 (1); plg. pasotinti. pasotinti: kunu krauiu sawo pasotinti 121,18; pasotinay 35,14; 71,17; dg. va. pasotinti 131,8 (4). paspesti: man paspende Zabangus 99,21—22 (1). pastatymas „nustatymas, nuostatai (?)“: pertirę sawa sąžines pagal Pona pastatymu 127,20—21 (I. narzadzenia 127,21) (1); plg. pastatyti. pastatyti: 1) „įkurti“ (vert.?): pastatit teykieys karalistę id daugintusi 72,9—10 (I. vstawiles 72,10); 197,23; pastatitoie 240,9 (I. postanowionym 240,9); 2) „nustatyti“ (vert.?): Asz pastatisiu ir nustiprisiu vszkalbi 194,16 (I. postanowi¢ 194,15); pastatisime 126,5 (I. postanowimy 126,5); pastatitos 224,15 (I. postanowiony 224,16); 3) „pastatyti“: duok id mes po tawa desiney /pastatiti butumbim wisi 174,9—10; 42,8; nie znaia 129,12; 92,10; 219,15; 251,20; 4) „paruošti“ (vert.): pastate wediara sawo szwenta 124,17 (I. vstawil 124,19) ... (12). pastiprinimas: ir ant pastiprinima... mumus 224,13 (1). pastiprinti: teykis gi pastiprint 251,18; pastiprinam 194,10; pastiprintumbit 231,19 —20: pastiprinan¢iam 229,25; pastiprindami 214,6 249). pastumdélis: Te est mote naslistoy /waykay pastumdeleis 87,16 (I. sirotami 87,17) (1). pasveikinimas ,,pagydymas“: Negalinciu idant teyktusi buti pasveykinimus 18,23—24 (I. vzdrowieniem 18,24) (1). paswiecyti (sl) „paliudyti“: paswieéitumbit 214,1 (I. poswiadczali 214,1); paswieciiom 223,6—7 (I. poswiadczyli 223,7 (2); || plg. liudyti. pašaukimas 1) „padėtis, verslas, luomas“ (vert.): idant pagaley paszaukima iusu 234,24 — 25 (1. powotania 234,24); wisos žmones kožno paszaukima 89,22—23 (I. stanu 89,23); 228,20; paszaukime 229,5 (I. Rzecžypospolitey 229,5); 234,25... (4); 2) „pakvietimas“ (?); id piktay ne vžiwotumbim paszaukima 82,9—10 (I. pozwania 82,10); 31,23 (2). pašaukti „pakviesti“: kursay ius tosp draugistesp paszawkia 238,3—4 (I. powota 238,3) (1). pašlavinimas, pašlovinimas: paszlawinimas 45,8; paszlawinima 24,10 (l. przežegnanie 24,10); paszlawinimu 40,11; paszlawinime 239,12 (I. blogoslawienstwie 239,13)... (16); paszlowinimu 38,21 (1). pašlavinti: paszlawint 40,8 (I. požegnač 40,8); paszlawin 33,13 (I. blogostawi 33,14); paszlawintu 199,24; paszlawink 21,15; paszlawinta 223,13; paszlavinti 94,3... (31). pašventimas ,,pašventinimas“ : paszwentima 17,6 (I. pošwiecenia 17,6); 24,2 (2); plg. pašventinti ir pašvęsti. pašventinti: 0 mus wisus amžinay paszventina 124,14; paszwentinay 72,9 (I. poswiecit 72,9) (2). pašvęsti „pašventinti“: o smerčia sawa brangiausia paszwesti 128,27 (I. poswiečič 128,27 ...); paszwentey 129,8; 162,19; 193,14; 196,8... (13); plg. pasventinti. patalas „guolis“: o patalo negawo 154,19 (1). pataisymas |, pasitaisymas“: pazinge griekus pataysima gieysim (1). patamkas (sl.) „įpėdinis“: dg. ki. patamku 197,8 (I. potomstwa 195,7) (1); || plg. tévainis. 119 pateikavimas „dykinėjimas“: idant pateykawiman ir neganduosna kuniszkuosna neisiduotumbit 234,20 — 22 (I. prožnowanie 234,22) (1). patepti: mostimis patepe 162,1 (1). pateriojimas (br.) ,,praZzuvimas®: ir ant sawo amžino paterioima ne walgitu 209,6—7 (I. zatracenie 209,7) (1); || plg. pražūti. paterioti (br.) „pamesti, netekti“: pateriot 247,23; paterioio 119,23; pateriotos 164,24... (6); || plg. pražudyti. patiecha (br.) „paguoda“: Patiecha 28,16 (1. poéiecha 28,15); patiecha 144,17 (I. otuche 144,17); patiechu 240,4—5; 249,17... (8); || plg. nuraminimas DK 174. patieSyti (br.) „paguosti“: patiesik 71,20 (1); || plg. raminti. patogiai „padoriai, gražiai“ priev.: idant wisa butu darita patogiey 229,12 (I. vežčiwie 229,11); 229,15—16; 234,27 (3). patogus, -i „tikras, gražus, nuoširdus“: o rodžiu giems meylę patogia 107,22; patogiasnio 205,13—14; 232,9 (3). patremti „pavaryti, pašalinti“: iuog tu patremey tamsibes 19,20; patremtu 39,9; patrems 45,25; patramtas 20,14 (4). pats, patsai, pati: milesi artima tawo /kaip pats sawe 6,12—13; patsay 24,25; pati 41,20; paties 46,5; pačiam 8,3 ir pačiamuy 106,7; vn. įn. pačiu daiktu 239,18; pačiamp 182,24; patis 194,9 ... (129). pats dažniau sutinkamas nekaip patsai; kai kur tame pačiame puslapyje abi formos eina pakaitomis (140,17 ir 140,9; 114,12 ir 114,4). patūroti (br.) „pritarti“: swietuy labiaus paturoiom 164,13—14 (I. folgowaé¢ 164,15) (1); || plg. pritarti, patvirtinimas „pastiprinimas“: mą dowanot 132,10 (1). paukštis: pauksciey 67,20; paukscius 153,24 (2). paukštalis (= paukštelis); pauksztaley 75,19; 114,13 (2). ' pavadinti „pakviesti“: idant ne kaip sudop pawadinti eiti 241,12—13 (I. pozwani 241,12) (1). o patwirtinipavaikslas (= paveikslas): pawaiksto 2,14 (1). pavakarė „pavakarys“: est nuimtas pawakares Ččiesu 162,21 (1). pavalnas, -a (pol.) „paklusnus (?): wisame pawalni bukim 181,25 (I. powolnymi 181,25); pawalna 64,16 (2); || plg. paklusnus Mž 234, pavargėlis „elgeta“: 1) „elgeta“: te gukstinei wisada čia su pawargieleis 87,16—17 (I. 120 zebrakami 87,18) (1); 2) „vargšas“: ir su mumis teypag pawargieleis 252,7 (1). pavargti: Nesang asz rudulis ir pawargięs esmi 77,15; pawargusia 47,9; pawargusiam 89,17; pawargieę' 250,19... (11). pavedimas „vadovavimas“ (?): o tatay užu Dwasios szwentos pawedimo 9,14 (I. powodem 9,14) (1). paveikslas: 1) „paveikslas“: iuog mus ant paweiksla sawa sutwerey 30,10—11; 212,19 (2); 2) „pavyzdys“: id paweyksta imtu isz io 180,23 (I. przyklad 180,23); 252,14 (2). paveizdas „pavyzdys“: mums paweyzdą dawe 155,5—6 (I. przyklad 155,5) (1); plg. paveikslas. paveizdėti „pažiūrėti“: Teikis paweyzdet... ant Christusa 76,14; Paweyzd 66,15 (2). pavyzdėti „pažiūrėti“: Pawizdeia Diewas isz dangaus 242,5; pawizdek 37,22; 46,15; 73,12; 78,21; 99,24; 133,8; 135,6...:(9). paversmé „šaltinis“: vn. ki. pawersmes 66,19; dg. va. pawersmes 50,22; pawersmiu 43,17 (3). pavėsė „pavėsis“: Vž tos paweses stoięsi 91,16 (1). pavietris (sl.) „maras“: vn. ki. pawietries 75,16 (I. powietrza 79,17) (1); || plg. maras Mz 384. paviskinti „pajudinti“: kad iszwistu mane pawiskinta 47,18 (1). pažeisti: ir pazeydem maiestota tawa szwenta 26,13 (I. przewinili 26,12); pazeydę tawo gieribe 165,14 (I. obrazili 165,14); kurie nors vgnin imesti /nebuvo tenay pažeysti 136,25—27 (1. vszkodzeni 136,26); 177,19; 211,23... (11). pazZeizda „įžeidimas“: Anas isztrauks isz spastu... ir nuog pazeyzdos žmogaus bediewia 79,9—10 (I. y od zarazy 79,10) 6 (1). pažintis „pažinimas, pripažinimas““ (?): Ir ant kialo pažinties tawos 57,25 (I. vznania 57,25); 120,11; Idant prieg tawa pazintii wisad stowetumbim 179,19—20 (I. Abysmy y tu w tey statošči /a w wierze mogli trwač 179,19—20) (3); plg. pažinimas. pažinimas: kuri mumus tikrą pažinimą grieku musu duotu 28,7; pažinimas 109,11 (1. poznanie 109,11); 125,22; 197,5... (8). pažinti: O mokikimes tayp giara Diewa pazinti 17,25 (1. znač 17,25); pažisti 196,23; pagužistat 198,21; pažinčia 2,19; pažintumbim 179,2; pažine 211,9—10; pažindam 120,7... (65). pažyvojimas (pol.) „vartojimas, naudojimas“: Est draugibey pažywogimas kuna ir krauia 13,5 (I. vžywanie 13,3); 216,22 (2); || plg. vartojimas DK 19, pažyvoti (pol.) „vartoti, naudoti“: Weciaria... paziwot 207,20 (I. požywač 207,20...); pažiwotumbim 208,4—5; pažiwokim 131,3 (3); || plg. ragawiem 213,5 (I. požywamy 213,5); || plg. vartoti DK 83. pečetis (br.) „Ženklas, žymė“: pečietis 197,23 (I. piecžęč 197,24); pečieties 213,5; O pecieti ant wisa iums duosiu 122,2 (4); || plg. žymė DP 531; ženklas Mž 153. pečėtyti (br.) „Žymėti“: čionay per ragawimą ios pečietitumbim ir pastiprintumbim 208, 6—7 (lI. pieczętowali 208,6) (1); || plg. Zenklinti, įžymėti. pečius (br.) „krosnis“: peciaus 137,2 (I. pieca 137,2) (1); || plg. žaidis BrB. Sal. XVII, 3, peikti: o peiki ir skandini nečistatą 239,5 (1). pekla (pol.) „pragaras“: pekila 52,13; pektona 20,14; pektosna 7,11 (I. piektow 7,12); 139,23... (12); || plg. pragaras DK 14, pekus ,,galvijas“: pekus 5,3 (I. bydlo 5,4); 108,11 (2); plg. keltuva. pelgrimas (pol.) ,ateivis“: Jay ataywiai aba pelgrimai kokie mieste butu 203,16—17 (I. pielgrzymi 203,17); || plg. keleivis. penas „maistas“: o kaip dawey duona kunuy penu ant sotima 35,15—16; pena 116,17, 59,7 (3). penėti „valgydinti, maitinti“: teykis mus sawim peneti 128,4; penetumbey 130,23; penedams 116,10... (9). penigas (=pinigas) (germ.); Ne duosti nuomon penigu 48,22; 160,2 (2). penktas: Penktas 106,8 (1). penukslas „penas“: idant anis to szwenta penukszla kaip kiaules ir szunes neiszbiaurintu 2094-6; 217,26; 224,12... (10). per, pergi (207,12): šis prielinksnis vartojamas su galininku reikšti: 1) laikui: teypag ir žmogus per wisus amžius turi ramintis irgi draustis 58,8—9; ir per wisa žiwata musu 39,24; 25,16...; 2) vietai: Io neprietelus wisi per szalis iszblaszka 87,21...; 3) priežasčiai: o gi mes regime per wierą sawo 125,19; Nors isz swieta per smerti iszeysiu 122,6...; 4) teysią per iuos mums teikis duot 24,4; o dariti niekada ne palawia per sunu sawa mielągi 15,22...; 5) vertiniai: per Zodi sawa tiesą nutikrina 16,22 (I. przez stowo 16,26); idant per galibe sawo nuog musu szalin patremtu 39,8 (I. przez moc 39,8); per Mateusza paraszita 106,21...; ... (107). perdaryti (vert.) ,,permaldauti, perprasyti“: ir rustibę amžina... id mums perdaritu 16,21 -23 (I. przeprawit 16,23) (1) perėjimas „atėjimas“ (vert.): Welika musu aba pereimas 218,23 (I. przešcie 218,23) (1). pereiti „praeiti“: Anksztu kielu pereyti wisus neprietelus 143,23—24; nakti pereiusią 20, 24—25; 25,13; 30,25 (4). pergalėjimas „pergalė, pergalėjimas“: duok ant iu pergalegima 119,8; pergaleimo 166, 25—26; 223,18—19.., (5). pergalėti: padeki pergalėti mums neprietelus wisus 117,5; pergaleiau 47,14: pergateia 120,27; 170,16; 183,6... (18). pergandinti: pergandink wisus piktuosius 142,26—27 (I. przestrasz 142,26) (1). perguldyti: 1) ,,perdéti*: perguldit 98,22 (I. przekladaé 98,22) (1); 2) „išversti“ (vert.): kuriuos dabar trumpay perguldisim 227,12 — 13 (I. przetozyé¢ 227,14) (1). perlaisti (=perleisti): 1) „atleisti“ (?); ans nenor tokiam perlaysti /kursay teises ne atduosti 106,3—4; 2) „Jeisti“ (vert.): Kodrin tatay perlaydo ans geriaus permano 65,9—10; perlaisk 87,10 (I. Przepusé 87,11) (3). permanyti „suprasti“ (vert.): kada gi giariay permanitumbim 176,15 (Il. rozumieli 176,15); permano 65,10; 181,14 (3); plg. suprasti. permiegoti: pakaiuy ir loskoy... permiegoti galetumbim 38,25 (1). perpradyti: Ans mumus wisiems tewa narsą perprasie 124,11—12 (1). perpulti „parpulti“: kaip sieną palinkusia pusiau perpuolusia 64,22—23 (I. przepadlą 64,23) (1). persekiotojas (?): plg. persekioti. persekioti: Nesang gis persekioia nekaltagi žmogu 88,5; 100,9 (2). persergėjimas „įspėjimas“: vn. įn. persergieimu 229,8 (I. przestrogą 229,9); 227,12 (2). persergėti „įspėti, priminti“: persergieia 245,20 (I. obwarowat 245,20) (1). perstoti: 1) „pasilikti“ (vert.): ir ant wisu amziu su ieys perstosiu 49,9—10 (I. Przestanę z nimi 49,10) (1); 2) „Jliautis“: grieku perstoti 71,10— 11; perstokim 149,8; 149,22; ne perstotumbim 225,13—14 (4). perSkadyti (pol.) ,kliudyti“: wienok wirszutiney mokslay nieka top ne perszkadiia persekiotoias 47,17 (1); 121 205,17—18 (I. przeszkadzaią 205,18) (1); || plg. kliudyti DP 87. peršokis (vert.) „nusikaltimas, jsiSokimas*: atmindamas wisokius perszokius sawus 247,3 — 4 (Il. przestgpstwa 247.3); 234,11 (2); plg. peršokti. peršokti: 1) „nusikalsti, pažeisti“ (vert.): perszokdami dažnay norą ir prisakimą tawa 26,14—15 (I. przestgpuiac 26,14...); perszokdami 21013 (2); || plg. nusidéti, pažeisti; 2) „praeiti“: sią perszokusią dieną 38,9 (1). pertirti „ištirti“: pertirę sawa sąžines 127,20— 21 (1). perZzegnojimas (pol.) „palaiminimas“: Pierziegnoimas 240,18 (I. Pozegnanie 240,17); perziegnogima 129,5 (2). perZegnoti (pol.): 1) „peržegnoti“ (?): Perziegnok... Desines tawo galibe 41,15—16 (1. Pozegnay... 41,15) (1); 2) ,,palaiminti*: perzegnok 151,15 (1); || plg. laiminti DK 165. perzengimas (vert.) „nusidėjimas“: ir atlaysk mums tuos perziengimus musu 210,24 (1. wystepki 210,24) (1); plg. nusidéti. peržengti (vert.) „pažeisti“: perziengiencius mokisiu tawa kiala 63,19—20 (I. przestgpce 63,18...); 205,21—22 (2); || plg. pažeisti. nešti „pešioti“: wisa nakti wargina /pesie 160,15 (1). Petras: Petras 160,12... (8). piaustymas ,apipiaustymas®: ape piaustima Pona 157,15 (1). piemuo: kaip namu piemuo 15,7; Buwo anoy szalile ganidam piemenes 158,5; piemenimus 153,26... (5). pietūs: Giesme priesz pietus 35,2; 25,12 (3). pigiai „lengvai“ priev.: pigay nusisergieste 123,4; pigiey 246,20; pigiaus 60,12; 69,20 (4). pigus „lengvas, greitas““ : pigiasnio atprowima 205,23 (1); plg. pigiai. piktadėjas (vert.) „,„piktadarys““: piktadeias 86,19 (I. zlošnik 86,21) (1); || plg. iséda. piktay priev.: piktay po akims tawo padariau 62,13—14; 69,17; 82,9; 125,8... (6). piktas, -a: piktas 92,16 (1. nieprzyiaciel 92,16); pikta stipribe 61,4; piktop 51,24; dg. va. piktiei 88,27; piktuiu 44,22; piktiemus 67,24; piktuosius 142,27; pikčiausia 184,17; piktasias 184,27... (89). piktenybė „piktybė, nedorybé, pagunda“: piktenibiu musu wisokiu vžmirsztumbey 31,5 — 6; piktenibe 82,4; Piktenibey 62,19; pik=« tenibemis 39,9... (10). 122 piktybé „piktenybė, nedorybė“: mano piktibes regiedamas 56,23; piktibey 248,21; piktibesp 20,3; 184,21; 208,25... (25); plg. piktenybė. piktinti: surinkimą Diewo piktina 204,25 (1). pildyti(s): 1) „vykdyti“ (vert.): iuog zokaną pildziau 148,11 (I. wypelnit 148,11...); pildinkit 148,12; pilditumbim 107,3; pildzianti 83,9; 148,6; 184,15... (11); 2) ,,pri- (si)pildyti®: isz kurios pildziesi ziame 237,7; o tatay kalbedams pildzia bluda 219,12—13 (2). pilnai (vert.) „stropiai, gerai, tikrai“: nes paskuy dangun pilnay weyzdeia (|. pilnia 172,14); Turim ape tatay pilnay rupintis 191,6 (I. pilnie 191,6...); 61,3; 215,3; 234,24... (10); || plg. stropiai, gerai. pilnas, -a: 1) „pilnas“: est pilni wisa giara 35,7; pilnus 46,20; 144,14; 151,22...; 2) „stropus, tikras“ (vert.): Ape pilną Zodia Diewa klau: [=klausima] 184,1-187,1 (I. pilnym 184,1...); 183,18; 204,8...; (22); || plg. tikras, geras, stropus. pilnastis (pol.) „rūpestingumas, stropumas““: Kur su didžia pilnaščia tie žodžiey nuog wiernuiu turi but wartoti 24,16—18 (I. pilnoščią 245,17) (1); || plg. rūpestingumas. pilnystė (vert.) „pilnybė“: idant tikribe ir pilniste atliktu 245,22—23 (I. doskonalošč 245,23) (1). Pilotas: Pilotu 7,9... (4). pirm: 1) ,,anksčiau, pirma“ priev.: reikia mums patiems pirm sawe meginti 125,7—8; pirm neg gaidis pragida 160,20; 166,7; 203,14... (11); plg. pirmai; 2) prielinksnis su kilmininku laikui ,,prie§, pirma“ žymėti, pvz.: teyp kayp iemus pirm smerties žadeia 170,22—23; pirm dwieiu nedelu 203,5; 204,3; 205,19... (9). pirmai, pirmiaus, pirmiausiai priev.: tie ne ieis Ziamena /anona pirmay sau zadetona 82,6—7; 133,20 (2); Pirmiaus tat žinot reykie 203,3; 227,14; 230,10... (11); pirmiausey 86,10 (1). pirmagimtojis (vert.) ,,pirmgimtinis“: ne kalba nuog wiena grieka pirmagimtoia 246,10— 12 (I. pierworodnego 246,10) (1); || plg. pirmgimé DK 12. pirma priev.: Pirma tamuy wisi turime tikieti 125,11; 139.7. pirmas, -a: Pirma dalis 8,2; Giesme pirmoy 110,3; pirmas 105,15; 139,7; pirmospi 169,12; Pirmiey 10,14 [= pirmieji]; pirmamuy 104,10. pirštas: pirsztas desins rankos 173,12 (1). pišna (sl.) „išdidi, puiki“: zmonems pisznomis tokias biauris 43,13—14 (I. pysznych 43,14) (1); || plg. puikus Mž. plačiai priev.: placiey isikiete 73,8; 178,16 (2). plakti „mušti“: plakti labay liepe 160,27; ptaka 138,22 (2). plastėti: tawo sirdis džiauksmais plastes 94, 12—13 (1). plaštaka: plasztakomis muszdami liepe prarakauti 160,17—18 (1). platinti(s): 1) „platinti“: platinsis /kaipo szaknis wina 95,14—15 (1); 2) „dauginti“: Teykis sawa wiernus ptatinti 174,2 (1. rozmožyč 174,3); platintumbimesi 197,6; 212,22 (3). plaukas: ir plaukas newienas /nuog galwos nenukris 140,14 (1). pleme (br.) „giminė“: vn. jn. pleme 197.2 (I. splemieniem 197,2...); 197,9; 198.6 (3); || plg. giminė, plyšti „skilti“: uolos plisza 162,8—9 (1). po: 1) eina su kilmininku: Giesme po pietu 35,12 (1); 2) vartojamas su naudininku laikui, vietai ir būdui reikšti, pvz.: kada buwo po wečiaray 13,24; O po tiems silwartams 168,10...; sedi po desinei rankai 7,13; 89,16; 131,12... (labai dažnai); Ne ludik nepoteysey 109,20; idant po sargibey butum 137,16; vertiniai: po darbamus iu iuosgi pazinsit 123,4—5 (I. po vezynkach ie pozna¢ mozecie 123,4)...; ...337); 3) su galininku: po tris kartus praeidams 160, 6—7; vertiniai: ir po wisą swietą butu garbintas 225,15—16 (I. y po wszytkim šwiecie 225,15); Nes po wisas dienas giwenima musu turime služit 249,12—13 (I. Bo po wszytki dni žywota... 249,12); 249,19; 252,6 (5); 4) su įnagininku vietai ir kt. reikšti, pvz.: Ko dabar po akim tawa gaylimesi 27,25; 51,19; 81,12...; Po iuoda žiame seney vzuszalusiuy 103,7—8; priimk mus po sawa ranka 165,3; klupauiame po weydu 210,8...; vertiniai: Nuogi to čiesa po grieku esme 120,14 (I. pod grzech 120,14); Mes wisi po sargibe tawo pasiduome 182,23 (I. My¢ sig pod straz 182,23)... (512). Yra atvejų, kur pe su linksnių formomis (naudininkais ir įnagininkais) rašomas kartu, ir tokie junginiai pasidaro kai kur lyg prieveiksmiai, pvz.: poakim mano 4,6; sedi podesinei rankai 7,13; 8,16; ir Pawizdek mana podesiney 99,24; prigul teypag su iumis podraugiey ing surinkimą 200,2—3; 204,1; 238,14; Ne ludik nepoteysey 109,20. Ypač dažnas pokim (Pokim priesztarniku tu gatawii stala mana 51,7; 58,11; 89,16... (21), atsiradęs kontrakcijos keliu iš po ir akim ir vartojamas lygiagrečiai su po akim (27,24; 30,9... (5), po akims 62,14; 81,12... (11), po akimis 85,13; 230,18... (7); net tame pačiame puslapyje pasitaiko pokim (230,19) ir po akimis (230,18). Taip pat dažnas potam, einąs laiko prieveiksmiu (Zr. potam). [podeSinei Zr. po: podesinei 7,13; 8,16; 99,24 (3). [podet 247,18: korektūros klaida, turi biti padet; plg. padėti.) [podraugei žr. po: podraugiey 200,2; 204,1; 238,14 (3).] [pokim žr. po: pokim 102,12; 122,12; 178,26... (21).] pometis (pol.) „atmintis“: id saw ant pomieties priwestu wisą giwenimą sawa 247,1—2 (1. pamieč 247,1); 249,18 (2); || plg. atmintis. pona (sl.) „merga Marija, moteris“: Kad Ponna tureio sunu gimditi 156,21 (I. Panienka 156,21); Ponnos 112,20; Ponnay 110,17; poniomis 32,4... (7); || plg. merga; viešpačia DP 485. ponas (sl.) „viešpats“: Ponas Diewas 2,16; Ponuy ant Ponu 33,20—21; vn. na. Poni 139,21; Poną 18,17; vn. įn. Ponum 110,11; vn. ša. Pon 47,25; Poniep 44,12; Poniemp 58,15; dg. ki. Ponu 31,21... (567); || plg. viešpats. ponavonia (sl.) „viešpatavimas“: O ne attolink tolaus sawos ponawonios 113,23—24 (I. Panowania 113,23) (1); || plg. viešpatawimas DP 287. ponavoti (sl.) „viešpatauti, valdyti“: idant teypag wiras ponawotu o ne ana 236,16—17 (I. panowat 236,19) (1); || plg. valdyti; viešpatauti MP 68. ponystė (sl.) „viešpatavimas“: ir žodzio tawo poniste 118,6—7 (I. panowanie 118,6) (1); || plg. viešpatawimas DP 287. poniška būdv.: vn. ki. poniszkos čistatos 177,18 (1). ponstva (sl.) ,,ponija“: Panstwos ir majestotai 150,10 (I. Tronowie y Panstwo 150,10) (1); || plg. viespates DK 83. pontskas (pol.) , Pontius“: Numucitas po ponsku Pitotu 7,9 (I. Vmeczon pod Pontskim Pitatem 7,10); 8,12; po Pontsku Pilotu musitas 110,21 (3). [popiawia 85,2: korektūros klaida, turi biti papiowia — iš veiksmažodžio papiauti).] popiežius (pol.): dg. ki. Popiežiu 200,8. (I. Papieskiey 206,9) (1). [poponsku 7,9; 8,12 žr. ponskas.] 123 sieloti „Ssielotis“, „rūpintis“: ne sietok duszia mano 59,14—15 (I. nie frasuy się 59,14) (1); plg. silvartas. siena „namo siena“: sieną 64,22 (1). syla (sl.) „jėga, galybė“: kurie mus sila tawo gintu nuog neprietelu 40,2—3; silu 6,9; sitoms 103,20... (8); || plg. galybė ir stiprybė. silpnas: silpnas 251,18; Silpna 114,22; Silpname 37,23(3). ; silpnybė: ir tikru musu silpnibiu/ padeieiu 252,12—13; silpnibę 35,17; silpnibes 146, 4... Ei ; silpnumas „jaunumas“ (vert.): o anis del sitpnuma amžia ne gali wayksciot 195,22 (I. dla stabošči wieku 195,23) (1). silvartas (=sielvartas) „liūdesys, skausmas, nelaimé...”: Oo silwarta neiszwisi ant amziu 96,3 (I. A smutku nie pozna¢ 96,3); kad nuramins mano silwartus 60,19—20 (I. Frasunki 60,19); silwartu 45,14 (l.trudnoséi 45,16); silwartamus 168,10 (I. klopodie 168,10); silwartuose 175.8 (I. w teskliwoséi 175.8...1(17); plg. sieloti. silvartingas (=sielvartingas): 145,22 (1. troskliwa 145,23); 31,27 (1. smutnich 31,27) (2). silvartuoti ( =sielvartuoti): o wienok ne silwartuok manimp dusia mano 60,16 (I. nie frasuy 60,17) (1); plg. sieloti. Simeonas 159,7 (1). Simonas: Symonas 161,10 (1). Sionas: Syona 98,9; Sioni 75,10; Syona 98,3... (7) sirata (sl.) „našlaitis“: Warguoli sirata sudik 74,6 (1. sierote 74,6); siratu 32,2; 135,19 (3); || plg. našlaitis DP 24. siuntimas „pasiuntinystė“: id siuntimą pilditu 148,6 (1. poselstwo 148,6); 218,20 (2). silwartingą silwartingu siuntinys „pasiuntinys“: siuntiniey 149,14— 15 (1. poslowie 149,14—15) (1). skaičius: Nesibiiodam silos ir beskaičiaus žmoniu 143,16—17 (1. niezliczonych ludzi 143,16) (1). skaisti: skaisiosp (=skaisčiosp) /Bažničiosp 55,9 (I. iasnemu 55,8—9) (1). skaityti: skaytit 222,7 (1); plg. skaitytojas. skaitytojas: o tuo ciesu turi skaitytoias ką skaitit 222,6—7 (I. Lector 222,7) (1). skalsiai „duosniai“ priev.: Dowans sawas skalsey iemus duosi 76,25 (Il. z hoynoščią 76,25) (1). skambėti: o skambes ing ausis terp swetimu žmoniu 50,6—7; 102,9 (2). skandinti: o skandina gi Diewa žodis 61,18 — 19 (I. potępia 61,18); 36,16; 20,4; 239,5 (4). 130 skyda (germ.) „tvirtovė“: Abgineiu ir skida powargusiu 104,3—4 (I. Obronco... y twierdzo 104,3) (1); plg. apsaugotojas. skylė: o piktas namie tawa skilu te nedara 92,16—17(1). skyrius: 1) „skirtumas“: Idant wieroy skiriaus kokia ne butu 228,23 (1); 2) ,,atskirai“ priev.: O idant koZznam skirumi teyktusi buti 18,22—23 (1). skirti(s): kad tureio iau skirtis 1159; 163.9; Nes tuo nuog kitu zweriu nekalbanéiu skiresi 232,11—12; 161,16; nesiskirtumbey 237,10—11; Skirtumbim 218,1 (6). skystas: skistas wanduo 88,10 (1). skola „skola; kaltė“: o te numirst palikdamas skotas 87,13—14; vždengdamas musu wisokias skotas 136,10 (I. winy 136,9); skola 251,1; 183,12 (4). skorbas (pol.) „turtas“: skorba 46,20 (1); || plg. turtas. skubintis: nesiskubintus 145,3 (1). skųstis: neteysey ant io skundes 160,22—23 (1). slankstis ( =slenkstis): gražiey pabudawotus atlankisim stankscius 92,6—7 (1). slėpti: itgay nori slept weyda nuog manes 47, 4—5; ne stepk 55,4 (2). sloginti ,slégti“: Sztay piktas žmogus dusią mano stogin 103,4—5 (1). slūžyti (sl.) „tarnauti“: shuzit wisame giarame artimiemus musu 18,10; shuziia 75,21 (I. stužą 75,21); stužitum 143,13... (7); || plg. tarnauti, smagenes „smegenys“: smagienes kaulu 58, 19 (1). smalstas „gobšas žmogus“: dg. ki. smalstu 208,27 (I. takomych 208,27) (1). smarkiai priev.: smarkiey susiteka... wandenes 59,24 —25; grumzdzia smarkiey 61,17 (I. strogo 61,17); 135,11; 161,6 (4); plg. smarkus. smarkybé: smarkibey 52,14 (I. okrudienstwie 52,13) (1); lg. smarkus. smarkumas: smarkumas 234,13—14 (I. strogos$¢ 234,15); smarkuma 162,5; 240,22 (3); plg. smarkus. smarkus, -i ,,narsus, žiaurus, stiprus...““: Vz meyle atgražina smarkią rustenibę 87,7— 8 (I. niespodziewana 87,7); isztrauk isz smarkios rankos neprietelaus mano 88,18— 19; (1. srogiey 88,18); 137,13; 168.2; 169,3... (13). smertelnas, -a (pol) ,,mirtingas‘‘: smertelna 249,16 (I. $mertelna 249,16); nesmertelnas 183,24; 51,3 (3); || plg. mirštama DK 186. smertis (br.) ,,mirtis*: smertis 149,5 (I. smier¢ 149,5...); smerties 30,14; smerti 122,6; smercia 167,5... (62); || mirtis DK 34. smūtytis (sl.) „Jliūdnintis“: o werksme wel smutiiasi 76,7 (1); || plg. nuliasti, silvartuoti, smūtkas (sl.) „liūdesys“: smutka 71,18 (I. žalošči 71,16); smutką 59,18 (1. frasunki 59,17); smutkie 103,9; smutkus 165,7...(6); || plg. silvartas. smūtnas, -a (sl.) „liūdnas, menkas“: kada asz szaukiu smutnas tarnas tava 55,7; smutna 45,16 (1. smutne 445,18); smutnoy 88,21... (8); plg. nuliasti. sniegas: kaip sniegas iszbalsiu 63,7 (1). sopulys „skausmas“: sopuluose 161,23 (1). Sora (=Sara): Soros 236,24 (1). sotymas ,sotinimas“: o kaip dawey duona kunuy penu ant sotima 35,15—16 (I. ku žiwnošči 35,16) (1). sotinti: sawo malone sotink 67,7 (1). sparnas: po sparnais tawo 67,12; 79,11 (2). spastai: Anas isztrauke isz spastu medwisia 79,9 (1). spaudimas: Visur neprietelus turim / nuog wisur spaudimą regim 165,6—7 (1); plg. spausti. spaudyti: ne spawditu waiku tawa 20,13 (1). spausti: Kaip noresim taip gi spausim 69,21; buwau spaustas 56,19; spaudžia 84,3 (I. trapią 84,4); spauda 56,22 (5); plg. sloginti. spaviednis (sl.) „išpažintis“: spawiedies 205, 27 (l. spowiedzi 205,26) (1); || plg. išpažinimas. sprova (sl.) „dalykas, reikalas, darbas“: kad ragauiam surinkime... nuog tawe pastatitos sprowos 224,14—16 (I. sprawy 224,16...); ten pradeia sprowas nauias 180,19; sprowose 245,9 (I. Dzieiach 245,9)... (20); || plg. daiktas, reikalas. sprovavoti (sl.) „paruošti, atlikti“: sprowawota wečiaria 206,16—17 (I. sprawowana 206,17) (1); plg. prirengtis DK 99, srudinti (= surudinti) „graudinti“: Tay Pone dusia mano labiausey srudina 59,19—20 (I. rozrzewnia 59,19) (1). E. Frenkelis (Spr. § 42) laiko korektūros klaida vietoje surudinti. stalas: pastatita ant stalo 219,15; stalą 51,8; stalopi 125,6; staliepi 95,16... (15). stalčius (sl.) „sostas“: Tenaygi pastatiti ira stalcius suda 92,10—11 (I. stolice sądowe 92,11); Stalčiu 85,15 (2); || sostas DK 47. stangauti „užsispirti, priešintis (?)“: ant puscios stangawianciu 81,20—21 (I. vpornego 81,21) (1). stangumas „užsispyrimas“: Kuriu stangumas ir piktenibe prikiete manimp labay dide rustibe 82,4—5 (I. vpor 82,4) (1). 9* statyti(s): ir te giedies dumos sawa / kurią state dusiey mana 69,26—27 (I. ežynili 69,28); teysumis patis statidamiesi 120,6—7 (I. dobrymi się zdali 120,7) (2). stebuklas: kad per stebuktą tat rodey 137,4 (Il. przez džiw 137,4); stebuktu 162,13 (2). stebuklingas: stebuklingas gimimas 152,10 (1). stiprai (-iai) „stipriai, tvirtai, tikrai“: Stiprey asz tikiu wisad matoney tawa 51,15—16; tatay stiprey stosis 119,10 (I. w prawdžie 119,10); tam stipray tikime 141.5; 169.8... (6). stiprybė „tvirtybė, galybė““: stipribe 10,7; stipribey 85,20; 117,13; 1509... (6). stiprinti(s): tesi ramin ir stiprin anais zodzieys 248,18 —19; stiprink žmones 182,21; stiprint 251,10; stiprintis 249,18 (4). stiprumas: Tarnay tikri tures stipruma 37,17 (1); plg. stiprybė. stipras, -a (-us, -i): stipras 4,13 (I. mocny 4,13); stipriosios 99,9; stiprą 251,7; stiprop 60,7: dg. va. stiprus 137,19 ir stipri 85,19; stipriemus 143,22; stipriasne 252,21... (116). styrėti „slypėti“: tawimp dumos mano stiri wisos 103,24—25 (1). stoda(s) (sl.) „banda“: 153,26—27 (I. banda. stoti(s): 1) „tapti, atsirasti, atsitikti, įvykti, pasirodyti, būti“ (vert.): Stoiausi swietui papeyktas 69,12 (I. stalem 69,13); Ir stoios po akims iu 158,6 (I. stanal 158,6); stodamies nauiu sutwerimu 208,11—12 (I. stawaigc 208,10); stotumbimes 212,19; stosienti 152,22...; 2) ,stoti(s)*: wartuose... stosis musu koios 92,5—6; stotumb rodoy 57.27; 91,17; 11515...-(37). stovėti „stovėti, laikytis“: anas wisada stowi / po desiney rankay tawa 91,14—15; padek mums priesz gi stoweti 119,2—3 (1. sprzečiwič 119,2—3); stowetumbim 175,23: stowinčiuy 118,15; stowint 178,26; stowedami 140,24... (22). stréla: ney wel strelu nakti lakioenciu 79,16 (1. strzalyw 79,16); strelos 90,16: 93,18 (3). strochas (sl.) ,,baimé, išgąstis“: nes kai zimme drebeia koks ten buwa strochas 162,10211 (I. strach 162,11); stroche 160,19 (iil ple. baimė. stoda ganantiemus stadem 153,26) (1): || plg. ilgriaua strūnos (sl.) „styginis instrumentas*“: : garbinkit gi bubnays / strunomis 102,5:(l; waštruny 102,6) (1). id) Dųžoiiaja stulpas (sl.): stulpopi gi pririšię“ 160,261); || plg. stiebas DK 47. „(O (E1201 il £131 stumti: peklona ne stumtu 103,2—3 (1). su: šis prielinksnis vartojamas su įnagininku dabar įprastinėmis reikšmėmis, pvz.: amzinay su mumis buk 25,12; Ne eik su mums sudan tawo 22,12; Ir dekawokim su džiauksmu 83,14—15; ney wel ligink su tays 55, 14—15; siarnas su didemis iltimis 82,18...; vertiniai: niekad negali stotis pikt su mano kunu 65,12; 54,8... (194). subudavojimas (pol.) ,,pamokymas“ (?): ir bažnicios sawa grožibes subudawoymą 241,2 (1. zbudowaniu 241,1); 43,6; 197,15; 228,1 (4); || plg. pamokslas. sūdas (br.) „teismas“: sudą dara nuspaustiems 101,5; sudan 102,23; sudop 241,12; dg. ki. sudu 74,10... (16). suderanciai „sutartinai“ priev.: suderanciay to gieyde 230,18—19; 240,11 (2). suderéjimas ,,susiderinimas, sutarimas“: sudereima Pona... su baznicia (I. ziednanie 238,11) (1); plg. suderinti. suderéti „sutarti“: o suderanciays balsays giedokime 19,10 (I. iednostaynemi 19,11); 23,6 (2); plg. suderinti. suderinti „,sutaikinti“: mus su Diewu suderinay 24,21—22 (1). sūdyti (br.) „teisti“: Sudit 42,7; sudij 74,4; sudisi 96,18; suditu 62,16; Sudikim [=sidiki mane]... 51,14 (20); plg. iSreisti Mz 107. sūdžia (br.) „teisėjas“: sudzia 27,2 (I. Sedzia 27,21); 74,18; 83,25; sudzios 241,15 (4). sudZiiiti: labay sudziuwau 56,22—23; sudziuwes 88,26 (2). suéjimas „susirinkimas“: kur ir szwentu sueimas 111,16—17 (I. obcowanie 111,17) (1). sugauti: O neprietelus ne sugautu 37,11; sugawes 99.9; 69,21 (3). [sugiespausti 65,15 Zr. suspausti.] suglaudimas „sujungimas“: tame musu draugistes suglaudime 214,8—9; suglaudimas 152,11 (I. zlaczenie 152,11); suglaudima 239,3:... (5); plg. suglausti. suglausti „sujungti“: Susiglausk sirdis in tikra meile 239,11-12 (I. Spoyze 239,12); suglaustus 239.8 (2); plg. sujungti. sugrąžinti: pirmon loskon sugražina 7-8; sugrazinay 30,13 (2). sugretinti „sujungti, suartinti“: tasaigi ius te sugriatin ir suiung ong wiena kuna 238, 4-6; sugriatinta 231,7—8; 230,23—24 (4); plg. sujungti. sugriešyti (br.) ,,nusidéti, nusikalsti“: sugresiiom 131,24; sugriesziie 165,14 (|. zgrzeszyli 165,13) (2); || plg. nusidéti. 136, 132 sugrįžimas: bat lauki io sugrizima 22,10; 91,23; sugrizima 180,14 (1). Sugrįžti: namuosna sugrizo 154,26 (1). sujungti: suiung ing wiena kuna 238,5 (1). sukruvinti: sukruwintas 164,6 (1). sukiilimas ,,sumuSimas“: bat weykiaus sulauks sawo sukulima Dukte Babilona ne apmulnay 99,2—3 (I. zburzenia 99,2) (1); plg. sukulti. sukulti „sulaužyti, sumušti“: Teykis sukult... priesztarnikus 137,18; kursay sugawes iuos irgi sukuls 99,8 —9 (I. potlucze 99,9); sukulkit 98,26 (I. Zburzcie 98,26)... (5). sulaisti (=suleisti) ,,sujungti‘‘: su mumus sulaysta 126,25 (I. spoionego 126,25) (1); plg. suglausti. sulaukti: sufaukti to / kaip dusawau mielasirdistey tawo 47,19—20; sulauksiu 54,18; 92,2; 94,24 (4). sulaužyti ,,sunaikinti®: silas wisokias... sutauzey 36,9—10 (I. porazit 36,10) (1). sulesti: pauksciey zweris sulas 67,20 (1). sulyginti: Nes negalim suligint silwartu... su... linksmibems 140,3—4 (1). suliibas (pol.) ,,apZadai“: Atmink ant suliubo sawo zadeima pirma 133,27-134,2 (I. sluby 134,2); 132,18 (2). suliubyti (pol.) „pažadėti“: teyp kaip tatay mumus sulubit ir zadet teykieys 211,2—3 (1. zaslubi¢ y obieca¢ raczyt 211,2—3); tuos dayktus sulubiia tam koznam 80,1920 (1. slubuie 80,20); sulubita 79,13; 115,8... (6). sunaikinti: sunaykint wisas neteysibes 145,16 (1); plg. sunykinti. sūnelis: suneli gi pagimde 153,9; sunelu 94,24 (2). sunykinti „sunaikinti“: idant gundima kožną galetumbim sunikint 116,26—28; 64,24 (2); plg. sunaikinti. sunkiai priev.: sunkiey dara dusiey mana 78,17; 131,24 (2). sunkybé ,sunkenybé; vargas, nelaimė...“: Idant tawęsp sunkibe neateytu 91,21—22; o welig piktiemus amžiną sunkibę 169,23 — 24 (I. pohanbienie 169,24); susimilk sunkibey mana 52,18—19 (I. čięszkošči 52,18); pawizdek ant musu sunkibiu 72,22 (I. včiski 72,22); sunkibese 1799... (17). sunkus, -i „sunkus, vargingas, didelis“: ldant sunkus sapnas ne vzgriutu 37,10; iszgialbeti mes nuog sunkaus suspaudima 73, 20-21; sunkume gundime 141,10; Ir duok stiprey pergalet sunkius kariautoius 145, 25-26 (I. digszkie 145,25)... (17). sūnus: sunus 29,18; sunaus 38,19; sunaw 176,16; sunausp 176,12; sunup 30,12; sunumus 21,19; snnu [=sunu] 89... (159). suprasti „išmanyti“: ne supras kad ing pekia impuls 67,17; suprastu 164,2 (2). surakinimas (vert.) „santrauka“: Surakinimas wieros kriksczioniszkos 2,3—4 (I. Summa 2,3) (1). surédymas (br.) „sutvarkymas“: suredimu dwasios szwentos 118,7 (1). surinkimas (vert.) „susirinkimas, sinodas“: susirinkimas 237,25 (I. zgromadzenie 237,27); surinkimą 18,18; (Il. zbor 18,18; obcowanie 8,26); surinkimuose 195,20... (38); plg, susirinkti. surinkti: iuog mus draugie surinkt teykiesi 15,12; surinktą 111,16... (4). surišti: dumomis sawo suriszo 133,10 (I. związal 133,10) (1). suronyti (sl.) „sužeisti“: vn. va. suronitas 244.4 (1. zraniony 244.3) (1); || plg. pažeisti. susieiti ,,susirinkti“: susieiom szitay po akimis 213,15; susieiot 45,21; susieia 44,9; dg. va. susieie 19,15... (5). susigédéti ,,susigésti“: 78,25 (1). susiglaudimas „susijungimas“: susiglaudima turi tawa 128,22 23 (I. zlaczenie z toba maia 128,23) (1); plg. susiglausti. susiglausti „susijungti“: teykies su mums susiglausti 125,12—13 (I. zlaczy¢ 125,13); susiglaudey 130,19 (2). susigriZtis: kad kieltus ir ans susigrisztus 144,21 (I. przyszedl ku sobie 144,20) (1). susilékti: kaip pauksztaley lizdump susilakie 75,19—20 (1). susimylimas ,,pasigailéjimas, mielaširdystė“ : mumus duot iž meyles ir susimilima sawa 32,7 (I. milosierdzia 32,7); vn. n. susimilimu 28,21; 103,15; 129.3 (4). susimilti ,,pasigailéti“: teykis ant mane biedna dabar susimilti 45,15—16; 3 asm. susimile 84,21; susimilk 53,25; susimiltasis 30,4... (22); plg. pasigailėti, susirinkti | susieiti“: kurie tiktay éionay susirinkot 209,24; susirinks 78,5; susirinkie 158,14... (8). susitekéti: 1) „sutekėti“: susiteka didžiu lietu wandenes 59,24; 2) „susieiti“: o sztay priesztarnikay mano/ priesz mane susitekieia 69,16—17. susiversti (vert.) „atsiversti“: Padeki mumus iau susiwersti tawespi 71,9—10 (I. si¢ nawrocili 71,10) (1). suskaityti: del grieku nesuskaytomu 22,5 (1). idant susigiedetu tie suspaudimas |, prislégimas, sielvartas...”“: Ne wesk mus ing... sunku suspaudima 118,27; suspaudime 141,9; 141,13... (4). suspausti „prislėgti“: Teykis but... suspaustu giatbetoiu 31,26; sugiespausti 65,5 (2). suspiaudyti: gimi szweta suspiaude 160,16 (1). sustatyti (vert.) „pastatyti“: namu nesustatis 93,2 (I. nie zbuduie 93,2) (1). sutarimas „susitarimas“: Jay noras aba sutarimas... isz abieiu szalu top prieytu 228, 12—13 (I. przyzwolanie) (1). [sutek 47,19: korekt. klaida, turi būti suteyk.] [sutak 92,15: korekt. klaida, turi būti sureyk.] sutikti: Id cionay tatay mani wis sutiktu 98,20 (I. potkato 98,20) (1). sutrynimas „sunaikinimas“: ir sutrinima wisu gricku musu 223,23 (1); plg. sutrinti. sutrinti ,,sunaikinti, sutriuskinti...”: Sutrint teykis... ta zweri smarkia 72,23 —24; smerti teypag sutriney 151,5—6; sutrintumbim 118,13; sutrintas 244.5... (20). sutrupinti: Dekawoiame tau sirdzia sutrupinta 30,6—7 (I. skruszonym 30,6); 64,5 (2). sutvéréjis (vert.) „kūrėjas“: sutweregi 86,7 (I. stworzyciela 86,8...); sutwerieciaw 27,20: 110,4; 112.8... (7); || plg. darytojas. sutvėrimas (vert.): 1) „kūrinys, padaras“: nupuolęs sutwerimas tawas 26,9—10; 135,7; 147,13...; || plg. padaras DP 35; 2) „sukūrimas“: už giaradeiste sutwerima musu 16, 3—4 (I. stworzenia 16,4)... (24). sutverti (vert.) „sukurti“: kurias teykieys sutwerti 116,11 (I. stworzy¢ 116,11...) sutwertas 2,14... (18); || plg. padaryti. sutvertojas (vert.) „kūrėjas“: sawo mielą sutwertoia 97,6 (1); || plg. darytojas. suvadinti: tawa meylena suwadina 157,5—6 (1). suvedéjas (vert.) ,suvedZiotojas“: Tiesa tawa fabay anksztay del piktu suwedeiu 133,2—3 (I. zwodniki 133.3) (1). suvystyti: prakrate gulint wayka / rasit suwistita 158,10—11 (1). suZudinti ,,prazidyti“: iau suzudina mus 61,2 (I. potrawit 61,2) (1). svečias: ir swecias kurasai esti namuose tawo 5,3—4 (I. gos¢ 5,5); sweciu 175,21; 108,12 (3). sveikas, -a sweyka mane layka 50,24—25; sweykas 19,23; 130,26; 230,5... (5). sveikata: paduomi... sweykatą wisą 70,19; 118,18; sweykatay 21,7; 25,21 (4). sveikiaus priev.: sweykiaus butu 251,25 (1). sveikinti „gydyti“: teykis nuog grieku sweykint 146,19—20 (I. vzdrowič 146,21) (1). 133 svėtastis (br.) „Šventas daiktas, šventenybė“: swetastis 133,10 (I. swiątošči 133,11...); swietasciump 126,10; 129,19... (8); || plg. šventastis. svetimas, -a: žiamey cionay swetimoy budami 98,12—13; swetima 72,3; swetimomis 208,26... (8). sviečijimas (br.) „,liūdijimas“ : swieciimą 193,27; 201,1 (2); plg. liudijimas. sviečymas (br.) „liudijimas“: swiecima 5,16 (I. swiadectwa 5,18); 214,20—21 (2); plg. liudijimas. sviečyti (br.) „liudyti“: swieciia 13,12; 243,22; 245,12... (11); plg. liudyti. sviedkas (pol.) „liudininkas“: swiedkai 230,12; swiedku 237,25; 231,2 (3). svietas (br.) „pasaulis“: Nors swietas welniu pilnas butu 61,13; swieta 243,12; swietan 243.12; 137.8; 149,20... (67); || plg. pasaulis. Šš šaka: waisiu duodama szakas aide 73,7—8 (1) šaknis: kaipo szaknis wina waisui duodines 95,15; 130,25; szakniu 141,23... (5). šalis: 1) „kraštas“: Buwo anoy szaliie ganidam piemenes 158,5; 2) „šonas“: teyp kad iau iz wisokiu szalu / reykalingi esme abginimu 135,13—14 (I. strony 135,13); 165,4...; 3) „pusė“: abi szali Ziengienti ing malzenstwa 229,23—24; 228...; (17). šalpė „galybė“ (?): rodik szalpe sawo 44,14 — 15 (I. moznos¢ 44,15) (1). šaltis: szaléia Menesiie 91,18 (1). šaukimas „kvietimas, prašymas, kreipimasis“: szaukimo 24,18 (I. zawolanie 24,18); 96, 12; 100,8 (3). šauksmas ,,praSymas, kreipimasis“: iszklausik tu musu szaukima 21,9—10; szauksmus 122,3; 99,15 (3); plg. šaukti. šaukti ,kreiptis, prašyti, šauktis“: kursay szaukia eykit wisi manęsp 126,13—14; mes tawespi szaukiame 131,21; szauktumbim 196,14; szakientiemus 75,16; szaukdams 137,10...(40). ščiepyti (pol. ) „skiepyti“: sciepik / ing kuna Sunaus 127,13 (1); || plg. jlipyti, įšakninti. šėforius (pol.) „prievaizdas“: tarnu ir szeforium io budamas 201,3 (I. szafarzem 201,3) (1); || plg. priveizdétojas. šeimyna „tikybinės bendruomenės nariai“: Zwilgterek... ant to surinkimo sieyminos tawo 196,17 (I. cželadki 196,18) (1); plg. šeimynėlė, 134 šeimynėlė „tarnai“: waykus ir sieyminelg iūsu 234,26 (I. czeladkę 234,27); sieyminglesp 15,5—6 (2). šernas: siarnas 72,18 (1). šešėlis: waikscioiu kaip siesielis palinkęs ik ziamey 88,22-23; siesielo 51,3... (3). šeši, -os: siesi 6,9; szieszias 4,24; 108.6... (7). šeštas, -a: Siesztas 106,9; siesztos 161,4 (2). [siarnas 72,18 Zr. Sernas.] šiaudas: guleia / ant siaudu 154,18 (1). [sieyminos, seyminele... Zr. šeimyna, Seimynélé.] šienas: guleia ant siaudu ir siena 154,18 (1). [siesielis..., siesis, siesztas... Zr. šešėlis, šeši, Sestas.] širdingai „nuoširdžiai“ priev.: sirdingay... dekawokime 17,3; 123,21 (2). širdis: sirdis iam wisad mano pasikfonios 55,25; sirdies 20,23; sirdzia 114,22 ir sirdi 9,3; sirdin 148,17; sirdisna 31,11... (96). šis, ši: sio Swieta 61,16; sia 18,6; siuo 191,3; sieme 229,5; siose 116,5... (34). šitai „Štai“: weyzdek sitay... ant pawargusia 47,9; 213,15 (2). Sitas: sito 78,16 (1). Skadlyvas (pol.) „kenksmingas, žalingas“: szkadliwa 57,14 (Il. szkodliwego 57,14) (1); || plg. žala Mz 16. škariata: Szkariatos 159,22 (1). šlavingas, šlovingas, -a: szlawinga 231,2 (1); szlowingas 133,18; szlowingo 166,26; 95,13; 113,20 (4). šlavinimas, Slovinimas „garbinimas, linkėjimas“: Vž tatay iemus duos... szlawinimą 76,8—9 (I. dobrorzecžnie 76,8); 88,2; 72,2; 129,9 (4); amžins szlowinimas 143,26—27 (I. pozegnanie 143,27) (1). Slavinti, Slovinti: szlawint 40,10; szlawincia 75,10; szlawinkitegi 68,13; szlawindami 97,16... (25); szlowin 150,6; szlowintumbim 34,18; szlowindami 97,13... (13). šlovė: szlowe 10,26; szlowes 20,8; szlowe 81,3; szlowey 151,14... (16). Slovintingas ,,garsus, garbingas“: regieia Zienkfa buklinga/ wisam swietui szlowintinga 137,7—9 (I. znamienity 137.9) ... (1); plg. Slovingas. šonas: szona iam pradure 162,15—16 (1). štai jaust.: sztay mes pawargusios 26,8; 166,11 ... (4); sztey [=sztay] 69,16. šuo: dg. va. szunes 209,6 (1). šventas, -a: szwentas 68,16; szwentamuy 83,7; szwentop 196,2; szwentasis 57,2; szwentoi 116,13; szwentiegi 85,19; szwenciausias 164,10... (333). Būdvardžių šventas, -a įvardžiuotinės formos kai kur eina daiktavardžiais, pvz.: Teypag ir io szwentiei meyte papilditi 139,11— 12; 85,19. šventastis (vert.) „Šventenybė, sakramentas“: szventaščiu 9,12 (I. šwiatošči 9,12); 131,3 (2). šventybė: szwentibey ir teysibey giwentumbim 31,8; 145,21; 249,14 (3). švęsti: sekmą dieną szwest 108,5; tesi baymey szwestas 68,18; szwestumbei 4,23—24:... (6). Svestis (vert.): Szweskis wardas tawo 9,20 (I. swiečsię imię twoie 9,207); 10,16; 116.6... (4). Sviesé (7), šviesia (?) „šviesa“: Zwayzde szwiesi zibeio /per miera szwiese laydo 154,9—11 (1); szwiesios nerodidams kaip numirusiuy 103,6 (I. Swiatla 103,6); plg. šviesybė. šviesiai priev.: Apszwiesk szwiesey vmas musu 175,9 (1). Sviesybé „šviesybė, šviesa“: Asz kelas / teyse | szwiesibe 121,20; szwiesibes 37,2; 169,5; 186,24... (7). Sviesus, -i: Zwayzde szwiesi sus 217,13. 154,10; szwieT tad: 1) pagalb. Zodelytis: iau tad iop est kalbeigs 178,6—7 (I. to¢ 178,6); 149,12 (2); 2) „tada“: kurs tad nebuwa 170,20 (1). tada priev. ir jungt.: Bukite tada tikri mano mieli broley ir seseres 28,18—19; o kada atimi dwasia sawa nuog iu /tada mirszta tuoiaus 35,9—10, 96,18; 192,15... (29). [tayiau 244,10... žr. tas, -a, tai.] tajemny¢ia (pol.) „paslaptis“: taiemniéios 181,11 (I. taiemnicy 181,11); taiemniéia 238,10; 230,1 (3); || plg. slaptée DK 7. taipag „taipogi“: Ira taypag nekurie 209,8 (1); plg. teipag. taisyti: Teykis mus taysiti 149, 2,6; taisitu 18,14; taysik 40,14... (6). takas: lidek taku tikruoiu 54,12 (1). Tamošius (sl): Tamosius 170,20 (1). tamsia |, tamsybé‘‘: tamsiose vaykscioianéios 79,17; Zleios tamsioy 93,8 (2). tamsybé: Iszwesk mane ižgi tamsibes / kad galedia taw duoti garbes 100,12; tamsibey 74,10; tamsibese 121,22... (6). tamsus, -i: Nakti tamsią 169,5; Tamsioy 103,5... (4). [tana 153,7 žr. tas.] tankiai „dažnai“ priev.: maiestota... tankiey zieyde 2524 (1). tapimas „virtimas“: Negirdetas tapimas kunu 152,13 (1). taryti „sakyti“: tarikime 25,5; taryta 247,15; 58,17 (3); plg. tarti. tarnaité: dukte... ney wel tarnaite 108,11 (I. stuzebnica 108,11); tarnaites 106,15 (2). tarnalis (=tarnelis) „tarnas“: stuzii wisiems / tarnalamus pawargusiems 128.8 (2); plg. tarnas. tarnas: priimk maldas tawo tarno 78,3; tarnopi 60,14; tarnamus 239,14... (37). tarnauti: tarnauia Malženstway 227,5—6; tarnautumbim 22,21; ams 128,20 (3). tarnavimas: pirm tarnawima Wečiarios Pona 204,3; tarnawimu 228,3; 231,5; 239.7... (9). tarp: šis prielinksnis vartojamas su kilmininku pažymėti, tarp ko kas rodoma, yra įmesta ir t. t., pvz.: parodik cia tarp žmoniu didę meylę sawo 68,6—7; tarp smarkiu žweriu imestas 137,12—13; 133,9; 145,8 (4); plg. tarpu ir terp. tarpinykas: tarpinykas 136,9 (I. posrednik 136,8); tarpinyka 19,7; 122,11 (3). tarpu „tarp“: tarpu wisu giminiu 68,17; 87,26; 90,20; 93,22 (4). tarti „sakyti“: tarkim wisi Amen 73,27; tardams 171,27; 215,12; 247,16... (19). tas, ta, tai: Tas prisakimas... ant daugio daliu daliies 5,24; tasaigi 15,14; to 57,9; toiau 20,21; tam 26,17 ir tamuy 56,17; ta 21,16: Taiau 178,15; tagi 157,22; tuo 248,11; tuog 128,78; tame 120,6; topi 65,27; tana 153,7; tie 78,25; tu 4,10; tiemus 73,3; tuos 5,21; tays 92,3; tuose 6,11; tump 227.5; ta 73,4; tos 14,13; tosiau 250,20; tay 20,24; toy 106,17; tospi 97,15; tomis 130,10; bev. gim. tay 28,14; 39,14; 101.4... (408). Šios formos eina parodomaisiais, santykiniais ir kt. įvardžiais; kartais (labai retai) tai vartojamas pagalbiniu žodeliu. tavas, -a: Diewas stipras tawas 107,6; tawos 30,24; tawame 41,2; tawoy 143,14; tawus 52,9; tawais 77,9; Tawuosn 75,18;... (27?); plg. tavo. tavo: tures giwenti tawo namuose 48,5—6; nes tat isz meyles tawo turiu 59,26; 107,2; tawa 75,20; 91,15... (380?). Kai kur neįmanoma skirti, ar vartojamas įvardžio tavas, -a vienask. galininkas arba moter. giminės vienask. vardininkas bei įnagininkas, ar nederinamasis kilmininkas tawa, pvz.: su ta tawa merga 233,18—19; malone tawa papildik 1754-5. szwentay tarnaud135 te-: geidžiamosios nuosakos formų dalelytė te rašoma beveik visur atskirai (pvz. : te duod 33,18; te tur 87,12); tik retkarčiais fe susieta su veiksmažodžiais (tes 157,12; tesi 156,11). teg(i) „tegul“: Teg atsimaynay iu roda 69,25; tegi 68,8; 226,3 (3), tegul (ir tegulgi 238,25): Ir szlowe io isz žmoniu tegul bus iszmesta 87,25; 116,11; 123,13... (19). teiktis: Teykis mums nu padet 21,15; teykies 28,25; teykisig 251,17; teiktumbeysi 239,10 ... (188). teip „taip“: Ne teip smarkios ir ne teip ir baysios 93,17; 200,20,21; 229,4; 240,20... (128). teipa (=teipo) „taip“: (2). teipag(i) (=teipogi): teypag ir tatay tawo akis regies 79,22—23; 82,13; 130,6... (119); teypagi 114,9; 129,15; 185,14... (4). teipo „taip“: teypo 46,11; 57,14; 98,10; 130,14 svn (9), Kai kuriuose puslapiuose teypo ir teypag vartojami pakaitomis (48,24 ir 48,10; 130,14 ir 130,6). teisė: 1) „teisė“ (?): o teyses pats serkti 101,5 (I. prawdy 101,5); 51,20; 2) „teisybė“: teysią szwenta neatmayniey 48,11 (I. Prawde 48,11...); tokiems teyse darikit 74,6—7 (1. sprawiedliwos¢ 74,6); 79,13; 121,20;... (16); plg. teisybė. teisiai priev.: nes taw tay priguli teysiey 21, 23—24; neteysey 106,13; 160,22... (5). teisybé: ir stowi teysibe Pona iki gimimu treéiamu 85,1; teysibes 22,13; teysibe 70,2; teysibiu 131,5... (20); plg. teisė. teisus, -i: tu nes esi sudzia teysus 74,19; Teysusis 159,7; neteysam 89,18; neteysum 86,20; teysume 41,3; teysiegi 100,13; neteysuiu 74,11; teysumis 120,6; teysiausias 163.6... (23). tekėti: teka wersmes 50,14; tawespi wisi tekame 22,10—11; 1359 (3). tekti „užtekti“: situ... netenka 6,19; ne teks 50,17—18 (2). telias „veršis“: dg. ga. telus 64,12 (1). temny&ia (br.) „kalėjimas“: temnicioy 101,7 (1); || plg. kaliné DP 523. ten: Nes ten saw radau ramu givenima 75,11; te 66,21; ten 92,5... (28). tengi priev.: Tengi 172,8; 172,24 (2). tenai: tenay iau pails 100,24; tenay 929; 122,11 w+ 19). tenaigi priev.: Tenaygi 92,10 (1). teypa 60,9—10; 131,7 136 terioti (br.) „prarasti“: tat terios 89,9 (I. straca 89,9) (1); || plg. pamesti. terp (=tarp): 1) šis prielinksnis eina su kilmininku ir nusako, tarp ko kas stovi, stiprinasi ir t. t., pvz.: Kurs teip stovi terp sunu mietuin 93,23; 121,2; 148,23; 194,17... (14); 2) kartais terp vartojamas su įvardžių formomis mane, tave, save, pvz.: terp tawę ir mane /ir terp sekles tawo 194,17—18; 231,19; 238,7; plg. tarp. terpu „tarp“: terpu sawa muru 92,15-16; 179,23 (2); plg. terp. [tes, tesi Zr. būti.) testamentas (pol.): testamentas 14,2; 71,25... (5); || plg. įstatymas. tėvas: tewas 16,16; tewo 155,9; tewą 148,12; tewop 161,22; tewamus 239,14... (168). tévainis „įpėdinis“: tewaynimi 252,16; tewayniey 198,3; tewaynimis 17,19 (3). tévainysté ,,jpédinysté*: tewayniste 200,13 (I. dziedzictwo 200,13); 200,19 (2); plg. tévainis. téviskas: tewiszku 40,12 (1). téviskis, -ė (7?) ,téviskas*: ir apweyzdegima tawa tewiszkia 30,22—23 (I. Oycowska 30,24); tewiszki 251,4; meyle sawa tewiszkia rodit 31,4—5; tewiszkiey mielasirdistey 25,12; 25,18—19; 314 (5). tiek (81,21) [=tieg(ia)] „sako, teigia“. Vartojama tik esamojo laiko vienaskaitos 3 asmens forma. tiekt „tiktai“: buwo... aprinkti /tiekt anis ne noreio pažinti 186,20 (1). tiektai „tiktai“: Tiektay ne žodžiu pačiu weyzdekim 185,25; 34,11; 66,20 (3). tiesa: tiesa 133,2; tiesos 102,20; tiesoy 135,2; 232,25... (11). tiesus (-as?): per Zodi sawa tiesą nutikrina 16,26 (1). tiesiai priev.: kuriuo tiesiey... ing Ziwata ieytu 251,11 —12 (1). tieSyti (br.) „raminti, guosti“: tiesit 140.9; tiesiiu 103,14; tieszitu 134.3; 14522 (4); || plg. raminti. tikėjimas: O didžiu tikieimu wisada gieyskime 141,13 (I. dowiernoščią 141,14); Ir taykis ius tame tikieime 122,26 (I. wierzeniu 122,26) (2). tikėti: tikiet ing gi 7,25; žadegimuy tikietumbim 119,12; tikinciuiu 141,3; tikiantiemus 157,3; tikiedami 24,19... (78). tikėtis: ir ko tikimes nuog io turesime 38,17 (1). tykoti: neprietelus tikoia 53,2—3 (1). tylėjimas: tileime 236,8; 237,2 (2). tylėti: Ne tilek ba asz kiencziu 86,18; tilomos 206,8 (2). tylomis „tyliai“ priev.: titomis sekioi 93,7 (1). tikras, -a „teisingas, tikras, ištikimas“: Diews amžinas ir tikras 34,22; tikrosios 176,21; tikragi 139,26; tikruoiu 54,12; netikruiu 49,11; tikresni 194,25; tikriausia 1459... (10). tikrai priev.: tikray tawo akis iszwis 79,22; 141,8; 172,20; 184.8... (106). tikrybé: ir kalba wisad tikribey 48,10—11 (I. w szczeroséi 48,11; pewnos$é 245,23): 219,5; 245,22 (3). tikt „tiktai“: tikt 65,14; 90,14; 91,7 (3); plg. tiktai. tiktai priev.: tiktay taw ant garbos giwent 128, 24-25; tiktey [=tiktay] 43,19; 133,14; 192,16... (31); plg. tiekrai. tiktis ,,atsitikti“: Nesitiks taw isz silwarta niekas 80,4 (1). tingiai priev.: ne tingiey mes / duokim dekas 82,19 (1). [tn 4,16; tarime 36,19; korektūros klaidos, turi būti fu, turime.] tobly¢ia (pol.) „lenta“: Ant pirmos toblicos ira kieturi prisakimai 6,3; 6,1—2; 6,9 (3); || plg. lenta. tobulas: tobulame musu pažinime 217,18—19 (1). todėl: todel 70,15; 97,8; 216,11... (18); plg. todrin. todrin „todėl“: todrin 26,20; 60,9; 81,11 81,16; 130,2; 131,10 (6); plg. rodėl. tokias, toksai, -ia: wiras... tokias 43,14; toksay 171,16; tokios 44,3: Tokiamuy 95,21; tokiuo 222,21; tokiemus 74,6; tuokio [=tokiuo] 152,17... (40). toli priev.: 1) „toli“ : cia arti ir toli sanciu 31,25; 84,16; 186,9 (3); 2) „daug“ (vert.): Toli daugiaus... tau turi but wartota 241,15—17 (Il. daleko wiecey 241,15) (1). toliaus „toliau“ priev.: ginti io tolaus palowe 69,20; 113,23; 128,123 (3). tolyniu „tolyn“: o kuo toliniu tuo daugiaus 225,7—8 (1). traicé (pol.) „trejybė“: traycey 41,21 (1). traukti: kursay mus nuog sawes traukia 20, 2-3; 216,20 (2). trečias, -a: trečias 3,18; Trecia 8,18; vn. na. tre¢iamu 85,11; treciai 159,21... (23). tremti ,,varyti, šalinti, atmesti“: niekada nuog sawe ne tremki 113,14—15; 186,7 (2). trys: tris 10,14; 148,22; 160,6... (5). trisdeSimts: trisdesimts 160,2 (1). tritiba (br.) „pučiamasis vamzdis“: Balse linksmu triubu 102,2 (I. trab 102,2) (1); || plg. vamzdis BP 150; MP 125, troksti: 1) ,,noréti*: didžiu noru dusia mana trokszta 75,5; troksztame 123,21; trokzdami 128,23... (11); 2) ,,dusti“: troszka isz didžio + troszkuma 164,6—7; 119,7 (2). troški: tuogi nusiramina troszki sirdis mana 66,23 —24 (1). troškinti: Tamsiay lindiney uždaręs troszkin 103,5—6 (1). troSkumas: „troškimas, geidulys“: idant troszkumas ir meyle koZznos moteries butu wirop 236,14—16 (I. zadza 236,17); troszkuma 58,24 (1. žadliwošči 58,24); troszkuma 130,26 (I. pragnienie 130,26); 164.7... (5). trūkti „plyšti“: UZudangas... truka 162,8 (1). trukti: ataik netrugdamas musump 97,2—3 (1). trumpai priev.: kuriuos dabar trumpay perguldisim 227,13 (1) trumpas, -a: te tur trumpą ziwatg 87,12; trumpame 138,18; trumpiemus 113.8... (4). trvolas (pol.) „patvarus, pastovus“: o wieroie tikray trwolas 182,4—5 (I. istym 182.5) (1). tu: tu 9,3; tawes 28,6; taw 5,11; tawi 19,19; tawe 33,9; tawim 32,9; tawesp 45,13; tawimp 29,17... (355); plg. tujen. tujen „tu“: tuien 54,7; 79,12; 80,2; 106,25; 113,17; 234,5 (6); plg. ru. tūkstantis: tukstantis 79,19; tukstanties 44,21; dg. ki. tukstanéiu 79,20... (5). tilas „įvairus; dažnas (?)“: tulays griekay perszokdami 210,12—13 (Il. rozlicZznymi 210,12); Ir tulais griekais, gresiiom 147.3 (1. czgstokroé¢ 147,2); 26,14 (3). tulingas „įvairus“: liezuwieys tulingays 174, 18—19 (I. roznymi 174,19) (1). tuoj priev.: tuoy nurimsta 58,7; 161,26 (2). tuojaus priev.: tuoiaus ir apsigrezia ing dulkies 35,10; 82,11; 100,23... (7). turéti(s): 1) „turėti“: kantruma tureti gundime kozname 138,8—9; turim 137,22; tureiey 136,24; tureéia 98,22; turedams 141,15 ...; 2) ,,privaléti*: Ka tada dariti turime 243,6; 227,13; 230,8...; 3) „laikytis“: manęs turekis 244,24 —25;... (228). turtas: pripultu koks turtas ant swieta 65,26; turta 87,20; dg. ki. turtu 52,16; 65,24 (4). tuskenti ,,belsti*: Tuskiankim durisna io 115,13 (1). tuščias: Atpirkti esme nuog tuščia padawima tewu musu 246,3 (1). tvirtai „stipriai“ priev.: twirtay... kęs 200,27 (1). tvirtybė „ištvermė“: twirtibey 85,20 (I. stalošči 85,21) (1). 137 tvirtinti „stiprinti“: dwasia sawo mus twirtinki 119,4 (1). tvora: tworą ios pagadina 72,13 (1). U ubagas (sl.) „elgeta“: vbagu 225,23 (I. ubogich 225,23); vbagamus 235,1—2 (2); || plg. elgeta DK 50. ubagystė (sl.) „elgetystė“: vbagiste 234,22 (1). učceyvastis (pol.) „sąžiningumas“: vežčiwascia 203,10 (1. vežčiwoscią 203,11) (1); || plg. sąžinė. ūgyti „auginti“: plg. užūginti. ugnis: vgnia sawo iszkaitink 51,17; vgnin 115,21; 136,26... (7). ūkis: Vkia... ne gieysi artimoia 109,21 (1). ama (-as?) (sl.) „protas“: Apszwiesk szwiesey vmas musu 1759 (1); || plg. protas Mz 459. ūmai „staiga, netikėtai“ priev.: vmay 47,13; 73,17; 154,23; 249,15 (4). uola: ant stipriosios akmeningos volos 99,10; 162,8 (2). uparas (pol.) „užsispyrimas, prieSginumas®: vn. in. vparu 209.9 (I. vporem 209,9) (1). uparnai (pol.) ,,uZsispyrusiai, priešginiškai“ : vparnai 209,19 (I. vparnie 209,19) (1). upé: Kada buwom ant vpiu Babilona 98,2 (1). urėdas (br.) „tarnyba, pareigos“: tatay ant iusu ir ant ureda iusu vzgul 199,7 (I. vrzad 199,6) (1). [vszkalbi, vszturet, vszdrutinkit... Žr. uzkalbis, uzturéti, uzdriitinti.] už, uzu: |) vartojami su kilmininku reikšti a) laikui: Idant mažiaus vz dwieiu nedelu 227,15—16 (I. pszed 227,15); 162,13 (2); b) vietai: vz io sedeiom 223,17; ka- ¢ieyb vz lordana giweni 59,22; 91,16; 159,20; 223,17 (5); c) „per“ (vert.): vž tawo padewaykielus vgis 94,11 (1); gimo galetumbim sunikint 116,27—28 (I . Za twoim wspomozeniem 116,27); Ka mes nu uzu padeimo tawo Tewe mielausias darem 224,16 — 17 (1. Za pomoca twoia 224,17); iey nor ilgay but vZ manęs 108,21 —-22; 9,13; 55,21; 162,13; 198,17; 199,13; 200,27; 212,21; 212,22; 212,24; 218,9; 224,16; 240,23 (15); d) vz pahonies... wayka sawa malZenstwon ne duotu 228,27—229,3 (1); 2) prielinksnis už (uZu) vartojamas su galininku žymėti: a) pavadavimui: vz ius noriu numirti 121,13 —14; prasisime... vZ visas žmones 18,17—19; ir del krauia vž mus iszlieta 130, 6-—7...; b) priezasciai, pagrindui 138 ir pan.: Dekawokimeg teypag vz giaradeyste 16,15; vz tat tawe garbinsiu wisas dienas 67,8—9...; c) nusakoma, už ka kas imama, turima... pvz.: giedą ims vž algą 89,9—10; emey mus sawi vž sunus 117,19—20; vž tiesą teipturim 117,14—15...; d) vertiniai: Vz tiesą vz tiesą katbu iumus 244,13—14 (1. Zaprawdę 244,10)...; ... (95). Kai kuriuose puslapiuose už ir užu vartojami pakaitomis (16,15 ir 16,4; 30,9 ir 30,22; 206,2 ir 206,16; 212,22 ir 212,12); už žymiai dažnesnis (118) nekaip užu (15). užauklinti „užauginti, išauklėti“: idant waysiū isz sawę iszwestu /ir gi vzauklintu 239, 21—22 (1. wychowali 239,21) (1). užbėgti: 1) „sulaikyti“: Siloms ir dusiey biednay kiala vzbek 103,20—21 (1); 2) ,,vengti®: Todel vibegdami tam wisam 227,11 (1). uzbludyti (br.) „paklysti“: vzbludit 2442] (Il. zabladzi¢c 244,18) (1); ||plg. užklysti. uždeginti: Kaip lietaus laukia žiame vždeginta 103,17—18 (1). uždegti: meyles vgni teykis iose vždekti 174, 17—18; vždektu 184,11; Vždekta 73,4 (3). uždengti „uždengti; apsaugoti; sumokėti (vert.)*: vždengti mus nuog wisu priepuolu 183,2; ranka tawa... vždenktubey 25,18— 19; (I. zaszézycil 25,19); wistiklays vždenktagi 154,3 (I. powitego 154,3); vždengdams musu wisokias skotas 136,10 (I. pokrywaiac 136,9)... (7); plg. užudengti. uždėti: ant io vždedams kaltibes musu 120,23; vždeia 244,2 (2). uždirbti: Ne vždirbsi saw 93,9 (1). uždrūtinti „,užkietinti““: ne vszdrutinkit sirdžiu sawu 247,15—16; ne vzdrutintumbim 81,19 (2). užeiti (vert.) „rasti“: Tęn berneli vžeio 154,22 (I. nalezli 154,21) (1); || plg. rasti. [vznegie... žr. užžengti.] [vzetema 162,3; korektūros klaida, turi būti uzutema.) uZgesti: Oo iay vzgies zarios 49,21 (1). uZgimimas: vZgimimas 152,14; vžgimimą 157,2—-3; 167.3... (13); plg. užgimti. užgimti: esti ant to swieta vzgimes 156,16 — 17; 155,10; 159.4 (3). uZgreZti: ant sawęs narsą... 5-6 (1). užgriūti: Idant sunkus sapnas ne vzgriutu 37,10 (1). užgulėti (vert.) „priklausyti, prideréti, remtis“: kas vžgul mokieti 3,13 (I. co naležy vmieč 3,14); Pirmeiy tris vžgul ant garbos 10,14— 15 (I. naležą 10,14); musu iszmintis... ant wel vzgręsim 127, to vžgul 2,7—8 (I. naležy); 106,7; 199,7... (12); plg. užugulėti; || plg. priderėti. užyvojimas (pol.): vžiwogimu tos wečiaros 14,13 (I. vžywaniem); vžiwogima 124,3; vžiwogimuy 127,17 (3); ||plg. vartojimas DK 19. uzyvoti (pol.) ,,vartoti, naudoti“: su linksmibe vziwokim 127,23 — 24 (1. vzyvaymy 127,24...); 231,24; vziwotumbim 82.9... (6); || plg. vartoti DK 109. užkabinti: vzkabine widuia ant sawgsias Arfas 98,4—5 (1). uzkalbis (vert.) ,susikalbéjimas, susitarimas“: ir nustiprisiu vszkalbi mano terp tawe ir manę 194,16—17 (I. vmowe 194,16) (1). uzkilti (?): nes wisos galibes welno / ant musu smarkiei vzkielo 135,10—12 (I. sburzyly 135,12) (1). užkimšti: vzkimszta turi buti burna 67,24 (1). užklysti „,paklysti, nuklysti“: o newienam ant szalies vzklisti ne duosi 68,11—12 (I. zabladzit 68,12...); tasay tamsibese vžklista 121,22-23; 24,25; 66,16; 146,5 (5). užlaikyti (vert. ?) „išlaikyti“ : gindamas ir vzlaykidamas wisame giarame 18,20 — 21 (I. zachowywuiac 18,21...); teykieysi vzlaykit nuog wisa pikta 25,13—14; vziaykitumbim 25,23... (12); plg. užulaikyti. užliecavojimas (pol.) „paskyrimas, pasiūlymas“: Potam turi but vžliecawoimas ialmužnos 225,22—23 (I. zalecanie 225,22) (1). užliecavoti (pol.) „paskirti, pasiūlyti“: vzliecawoia 217,23 (I. zaleca 217,23); užliecawoiama 218,4 (2). užlieti: lietum... vžliesi 185,7 (1). užmigimas: duok prieg smerti langwa vzmigimą 183,15; 37,7 (2). užmigti: vZmigau... ir pabudau 44,19; vžmikcia 47,12 (2). uzmirSimas: O žmoniu apiakime /ir tamsus vzmirsime 115,18 (1). užmiršti: teykis manę ne vzmirsti 70,7; vZmirsztumbey 31,6; vzmirsi¢ 210,14; vžmirstas 116,2... (16); plg. užumiršti. užmokėti: Vzmokiek... giems pagal darbu iu 55,15—16; vzmokiecia 251,1; 169,22 (3). užmušti: ne vzmuszk 106,10; vZmusztas 244,10; 221,6... (6); plg. užumušti. užnešti: ant aukszto vznesz 53,18 (I). užrakinimas (vert.): kaip butu Christus vžrakinime 122,27 (I. vzamknieniu 122,26) (1); plg. užrakinti, užrakinti (vert.) „išreikšti“: Zodziuose iuos vzrakina 6,6 (I. zamknąt 6,6); 6,12... (2). gluosniu / užsakyti: 1) „uždrausti“ (vert.): apriima vžsa kie 149.4 (1. zakazal 149,4); 123,6—7 (2); 2) „paskelbti“: Wecieria... vzsakita 203.6; 227,17 (2). uzsilaikyti: ir Zaduosi uzsitaykit tikray 237, 19-20 (1). uzslizijimas (sl.) ,,uZsitarnavimas®: vzstuziima 243,19; 2249 (12); plg. tarnauti. uZslizymas (sl.) ,,uZsitarnavimas®: vžstvžimas 243,16; vistuzima 19,6; 223,18... (8); plg. tarnauti. užslūžyti (sl.) „užsitarnauti“: vžstužiio 55,18; vžstužyiom 22,6; 71,13... (5); plg. užuslūžyti; || tarnauti. užsmūtyti (sl.) ,,palitidninti“: vžsmutiiey 70,11 (I. zasmučil 70,11) (1); || plg. liadninti BPs 33. užsnūsti: ne vzsnus Ponas tas 91,9—10 (1). užstoti: Vizstoia sunus nuog neprietelaus 93,20—21 (1). užšalti: Vzszatusius iu kunus 67,19—20 (1); plg. užušalti. užtaryti „,užtarti““: vžtarik mus tarnus tawa 173,23 (1); plg. užutaryti. užtekėjimas: Saules užtekiegimas 84,16 (1). užtekinėti „,užbėgti““: vžtekinedami su garbemis io weydui 81,2—3 (1). užtroškinti: noredam ... dusios mano vztroszkinti 69,18 (1). užtrukimas „,sutrukdymas““: ant padeimo / ne ant vžtrukima 236,3—4 (I. zawadzie 236,4) (1); plg. užtrukinimas. užtrukinimas „sutrukdymas“: be vžtrukinima wisada laymes 95,19—20 (1); plg. užtrukinti. užtrukinti „Ssutrukdyti, sukliudyti“: kas aną malženstwą vsztrukintu 230,2—3; 230,21 — 22 (2). užturėti „išlaikyti“: iuog negalima patis isz sawe ney tu dowanu tawa vszturet 224,23— 25 (I. zadžieržeč 224,25) (1). užudangas „uždangalas“: Vzudangas... truka / volos plisza .162,8 (1). uZudaryti (=uzdaryti): lindiney vžūdaręs 103,5 (1). užudengti (=uždengti): Sparnays sawo anas vzudenks 79,11; 172,5 (2). užudėti (=uzdéti): grieckus musu vzudes ant sawes 126,26 (1). užeiti (= užeiti): Jau tamsibes vzueyti 36,3 (1). uZuginti „užauginti“: ir aną baymei... vZugint galetumbit 240,23 —24 (1). uZugaléti (=uZguléti) (vert) „priklausyti“: be abioima vzuguli Diewuy tewuy 192,21 139 tinti, stiprinti ir tvirtinti; gimdyvė ir motina; išbyloti ir iškalbėti; bėgti ir tekėti; išgąstis ir baimė; kaltė ir kaltybė; kariauninkas ir kariautojas; ketintiir žadėti; laimingas ir laimus; meldimas ir prašymas; melsti ir prašyti; taryti ir sakyti; negandas ir negandumas; nekaltė ir nekaltybė; neapykanta ir nemeilė; neteisė ir neteisybė; pabaiga ir galas; padėjimas ir pagalba; padrūtinti ir pastiprinti; palaimus ir laimus; palaimiai ir laimingai; papenėti ir pasotinti; pasikylėti ir pasikelti; pašaukti ir pavadinti; paversmė ir versmė; paveizdėti ir pavyzdėti; piktenybė ir piktybė; mušti ir plakti; pridraugintiit priglausti; raudoti ir verkti; rūstenybė ir rūstybė; sunaikinti ir sunykinti; teisė ir teisybė; tūlas ir tūlingas; užtrukimas ir užtrukinimas; vargus ir vargingas; vyras ir vyriškas ir kt. Iš PK galima pastebėti, kaip lietuviška leksika dubliuojama skoliniais, imamais iš gretimai esančio lenkiško teksto arba ir iš kitų šaltinių, pvz.: statyti ir budavoti, mokytojas ir ministras, kerštas ir pamsta, privalėti ir musyti, sylvartas ir smūtkas ir t. t. (žr. dar skolinių skyrelį). 2. PK skoliniai. Kilmės požiūriu PK leksikos sudėtis tokia: iš 2311 pavartotų žodžių 1841 žodis lietuviškas, 128 lenkiški, 113 baltarusiškų, 123 iš rusy, lenkų arba baltarusių paskolinti, 31 įvairios kilmės (lotynų, germanų ir kt., bet per slavus patekęs į lietuvių kalbą), 11 lotyniškų,8 germaniški ir 54 tikriniai vardai. Pridėjus keliasdešimts vertinių, skoliniai sudarys apie 2594 visos leksikos. Skolinių galima užtikti visame PK tekste, kiekviename puslapyje. Ypač apstu jų „sprovose“, kurių vertimas visai vergiškas, beveik pažodinis. Vieni skoliniai pavartoti kartą kita (apčystymas, apeka, apėkūnas, apsviečyti, atprovymas ir kt.), kiti tekste dažnai kartojami (pvz., ponas pavartotas 567 kartus, griekas — 103, dūšia — 90 kartų). Negausiausi iš skolinių yra seni kultūros skoliniai, pvz.: agurkas, aliejus, asilas, arfa, būbnas, dėkavoti, disciplina, instrumentas, liudyti, liudijimas, liūtas, miestas, testamentas ir kt. Daugiausia PK mes susiduriame su bažnytiniais polonizmais ir baltarusiškais skoliniais. Tos rūšies skoliniai buvo lietuvių kalbai dažniausiai nereikalingi dubletai, nesuprantami ir svetimi liaudžiai. Pakaitomis su jais pats M. Petkevičius kartais vartoja lietuviškus atitikmenis, kurių galima rasti įvairiose teksto vietose. Pvz.: afiera ir duosna, apeka ir prievaizda, atboti ir atsiveizdėti, budavoti ir statyti, čestavoti ir gerbti, čertas ir velnias, ¢ésas ir metas, dyvas ir stebuklas, čestis ir garbė, dužybė ir stiprybė, griešyti ir nusidėti, hadyna ir valanda, hanbyti ir pagėdinti, išronyti ir žeisti, išterioti ir išnaikinti, išliuosuoti ir išvaduoti, jalmužna ir auka (duosna), kač it nors, klapatas ir vargas (rūpestis), kloniotis ir nusižeminti, kožnas ir kiekvienas, -kozonis ir pamokslas, leda ir bet, latras ir girtuoklis (išėda), liekorius ir gydytojas, macis ir galybė (stiprybė), loska ir malonė, mylista ir malonė, mūka ir kančia, musyti ir privalėti, nodieja ir dūksis, pakajingas ir ramus, pakajus ir ramumas, pakara ir nužeminimas, pakusa ir pagundymas, pakūta ir pasigailėjimas, pamačia ir pagalbė, pamsta ir kerštas, pana ir merga, pūstyti ir naikinti, pasimetavoti ir vartoti, pasitiešyti ir nusiraminti, paslūžyti ir tarnauti, pelgrimas ir keleivis, pečėtyti ir ženklinti, pekla ir pragaras, prajevas ir stebuklas, primusyti ir priversti, smūtkas ir sylvartas, skorbas ir turtas, slūžyti ir tarnauti, stoda ir banda, strochas ir baimė, sugriešyti ir nusidėti, sulūbas ir žadėjimas, svietas ir pasaulis, tiešyti ir raminti, toblyčia ir lenta, vobyti ir vadinti, Zyvatas ir buitis (gyvenimas). Kartais tame pačiame puslapyje vartojamas skolinys ir lietuviškas žodis, pvz.: hanbyti (142, 21) ir pagėdinti (142,16), 146 mūka (163, 11) ir kančia (163, 4). Gausūs lietuviški pakaitalai rodo, kad daugumu atvejų lietuviškų atitikmenų verčiant lengvai buvo galima rasti, kad kitų kalbų žodžių ėmimas iš lenkiško teksto dažniausiai buvo nereikalingas ir Zalingas, nes dėl to raštų kalba darėsi žargoninė, sunkiai suprantama ir dirbtinė. Lietuviškų atitikmenų PK nerandame anksčiau minėtiems kultūros skoliniams, kai kuriems religiniams terminams ir šiaip žodžiams. Pvz.: abrozas „stabas““, altorius, apkrikštymas, būbnas, bliūdas, cimbolai, dėkavoti, dvaras, evangelija, gromata, grabas, izapas, komunija, krikščionis, bažnyčia, knygos, levas, liūtas, liudyti, malžankai „jaunavedžiai““, miestas, myra, mislis, mostis, mūras, nedėlia, nevdečnas „nedėkingas“, pagrebas „rūsys“, pahonis, parėdkas „tvarka“, pasnykas, pulkas, paturoti, pavietris, pečius, pečetis, rotmistras, rojus, škadlyvas, sviedkas, traicė, vėžia „bokštas“ ir kt. Tokių skolinių yra apie šimtą. Taigi maždaug kas ketvirtam skoliniui PK nėra lietuviško atitikmens. Kai kuriems skoliniams lietuviškų atitikmenų galima rasti kituose senuosiuose raštuose. Pvz.: balvonas — stabas BB | Sam 15; cnata — nekaltybė, gamta DK 3; dūmoti — mąstyti DK 30: dūma — mintis AK 61; malženstva — moterystė DK 30; pečius — žaidis BB Sal XVII, 3; pavietris — maras MZ 384; rėdas — tvarka DP 363; rona — žaizda Mž 427; stulpas — stiebas DK 47; stalčius — sostas DK 47; tajemnyčia — slaptė DK 7; temnyčia — kalinė VEE 17 ir kt. Apskritai religinių raštų skoliniai mūsų rašomosios kalbos istorijoje buvo regresyvus ir reakcingas reiškinys. Jie nepraturtino lietuvių kalbos naujomis sąvokomis, ZodZiais, bet dažniausiai lietuviškus žodžius pakeitė maža kam suprantamais arba visai nesuprantamais polonizmais ir kitokiais skoliniais. Tos rūšies skolinių ilgainiui mūsų bažnytiniuose raštuose vis gausėjo, ir ryškiausias žargoninės kalbos pavyzdys yra Alšausko, (Olševskio) „Broma atwerta ing Wiecznasti (1753 m.). Palyginus lietuvių kalbos mylėtojo ir puoselėtojo M. Daukšos Katekizmo leksiką su PK leksika, pastebimas didelis žingsnis atgal. M. Daukša ištisai vartoja: viešpats dievas, merga Marija, pasaulis, nuodėmė, kančia, metas it daugybę kitų lietuviškų žodžių, o PK vyrauja ponas, pana, svietas, griekas, mūka, čėsas ir t. t. Antra vertus, primintina tai, kad M. Petkevičius dar vartoja apvaizda, apšlėkti, išmėginti, įžymėti, pasigailimas, priežastis, ragauti, strėla ir kitus lietuviškus žodžius, o vėliau raštuose ir gyvojoje kalboje pasirodo skoliniai apeka, apkrapyti, paprabavoti, paznočyti, minavoti, pakūta, pričyna, kaštavoti, vylyčia ir t. t. Dalis skolinių yra iš senosios rusų kalbos, pvz.: krikščionis, krikštas, krikštyti ir kt. Lotynizmai tekste atsitiktiniai (creda, absoliucija); daugumas jų, greičiausiai, paimti iš slavų (disciplina, instrumentas, sakramentas, religija, testamentas), kaip dalis germanizmų ir kt. žodžių (pvz.: asilas, angelas). Germanizmų maža ir tie patys tradiciniai, senuosiuose raštuose dažnai sutinkami (išliuosuoti, išliuosavimas, kunigas, kunigaikštis, liuosas, penigas, skyda). Dabar tarptautiniais žodžiais einančių skolinių nedaug: disciplina, intrumentas, religija, testamentas ir kt. 3. PK dialektizmai. Iš XVI-XVII a. ir vėlesnių raštų kalbos matyti, kad jie parašyti tarmiškai. Tai pirmiausia rodo jų fonetinės ir morfologinės ypatybės. Nėra abejonės, kad juose vartojama ir tarminių žodžių, leksinių dialektizmų. Ieškant leksinių tarmybių XVI a. raštuose, pirmiausia reiktų kreipti dėmesį į paraštėse ir tekstuose duodamus leksinius paralelizmus, kurių ypač gausu J. Bretkūno 10* 147 ir M. Daukšos raštuose ir kurie turėjo padaryti kalbą suprantamą įvairių tarmių atstovams. Tačiau kol kas sunku, dažniausiai negalima nustatyti, kuriuos senųjų raštų žodžius galima laikyti dialektizmais. Kol nesurinkta, neužfiksuota visa senųjų kalbos paminklų ir dabartinių tarmių leksika, kol neturime istorinio ir sritinių (tarminių) lietuvių kalbos žodynų, tol neįmanoma susekti atskirų žodžių paplitimo bei geografijos, tol senųjų raštų dialektizmų klausimo svarstymas neturi reikiamo kalbinio pagrindo. Dėl to reikia pasitenkinti dėmesio atkreipimu į tuos PK žodžius, kurie „Lietuvių kalbos žodyno““ kartotekos ir mano papildomu apklausu surinktais duomenimis dabar vartojami atskirose tarmėse ir pirmiausia gali būti mėginami nagrinėti kaip dialektizmai. Tokių žodžių PK galima rasti keliasdešimts. Iš jų paminėtini: atpentui „vėl, algal““ PK pavartotas tik vieną kartą. Jo variantai atpent(i), atpenč(iui) sutinkami M. Mažvydo, J. Bretkūno, M. Daukšos, kalvinų ir kt. raštuose. Šiandien atpent (apent) vartojamas tik atskirose žemaičių šnektose. Tai senas žodis, išlikęs tik Žžemaičiuose dounininkuose. gymis „veidas“, atvaizdas“ vartojamas BB, DP, SP, MP ir kt., nepastebėtas M. Mažvydo raštuose ir nesutinkamas žemaičių šnektose. Tai aukštaičių žodis. girklas „gėrimas, gėralas““ turi dar SD, KN, Ch ir kt. Dabar jis užrašytas tik iš rytiečių šiauriečių (Brž, Jnšk, SIč, Ps, Všk) ir turi dar reikšmę „prastas alus““. gukštinėti „slankioti, klaidžioti““ užrašytas tik iš PK. Keliuose nepatikrintuose atsakuose į apklausą jis buvo užfiksuotas iš aukštaičių rytiečių vietovių (An, Pbr, Pmp). keltuva „gyvulys, galvijas““ turi MZ, BB, SD, SP. Dabar šį žodį pažįsta aukštaičių rytiečių šnektos. malkas „gurkšnis, gėralas““ DP, SD, K. Donel, J ir kt. Dabar šis žodis daugiausia vartojamas šiaurinių Žemaičių bei jų kaimynų ir gali būti laikomas žemaitybe. naminykas „Šeimininkas“ turi DP, SP, MP, Ch ir kt. Dabar tas žodis plačiai vartojamas aukštaičių rytiečių, ir jį galima laikyti rytietybe. nu, nūnai „dabar“ užtinkamas Mz, BP, DK, SD, SP, MP ir kt. Dabar šis žodis vartojamas aukštaičių rytiečių, ypač pietinių dzūkų. pakampus „slaptas; nepadorus““ užrašytas tik iš PK. Vietoje nepatikrintuose atsakuose jis dar užfiksuotas iš puntininkų (Dbk, Jz, Ppl). reiškiai „ryškiai, aiškiai““ kituose raštuose neaptiktas. Nepatikrintuose atsakuose jis užfiksuotas iš rytiečių (Kp, Ob). ruginti „rauginti“ turi SD, iš kur jis, tur būt, pateko į D. Sutkevičiaus, F. Kuršaičio, G. Neselmano ir kitus žodynus. Aukštaičiai rytiečiai jį vartoja ir šiandien. smalstas „gobšas““ turi ir MP, o dabar nepatikrintais duomenimis jis aptiktas kai kuriose rytiečių vietovėse (Kp, Rgv, Rm, Vžns). telias „veršis“ turi DP, SD ir kt. Tai aukštaičių žodis, o žemaičiai vartoja veršis. tėvainis „įpėdinis“ turi MZ, DP, KN, SD, MP, Sut, K, N, Vaižg ir kt. Dabar šis žodis aptiktas tik iš Vaškų užrašytoje tautosakoje. Tur būt, tai rytiečių žodis (kaip ir tėvonis). tuskenti „,belsti““ turi Mz, BP, SD, MP, KN, Ch ir kt. senieji raštai. Dabar šis žodis, iš vietoje nepatikrintų apklauso duomenų sprendžiant, pažįstamas tik kai kur aukštaičiuose rytiečiuose (Lnkv, Sv, Všn ir kt.). ūgyti „auginti“ turi SD, KN, J. Dabar jis vartojamas aukštaičiuose rytiečiuose. 148 Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad tai, išskyrus atpentui ir malkas, aukštaičiuose rytiečiuose dabar vartojami žodžiai. Koks buvo jų paplitimas XVI a., tuo tarpu neįmanoma nustatyti. Tik provizoriškai mes juos galime tarti buvus tarminiais žodžiais. PK galima rasti ir daugiau labai artimos arba tolygios reikšmės sinonimų, kurie gali būti siejami su atskiromis tarmėmis, pvz.: apijuokas ir juokas, blaudyti ir kleidėti, dauginti, daukesinti ir gausinti, dovana ir duosna, veikiai ir greitai, garbė, šlovė ir liaupsė, dūksis, padūksis ir viltis, dirbti ir krutėti, kaboti ir karoti, rudulis ir varguolis, graudenti ir srudinti, stangauti ir prieštarauti, tankiai ir dažnai, užauklinti ir užauginti ir kt. 4. PK neologizmai. Atsiradus XVI a. lietuviškai raštijai, verčiant iš kitų kalbų įvairias religinio turinio knygas, pasidarė labai aktualus religinių ir kitokių terminų bei šiaip žodžių kūrimosi reikalas. Dėl to kartu su pirmaisiais raštais pasirodo kalboje nemaža neologizmų. Jie dar iš XVI a. raštų nesurinkti ir neištirti, neturime ir pilnos to laikotarpio žodžių kartotekos, tad kol kas PK naujadarų klausimas gali būti provizoriškai keliamas. Tik tie PK reti, kaltiniai ir panašūs žodžiai, kurių nėra „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje užrašytų iš ankstesnių raštų ar liaudies kalbos, gali būti sąlyginai laikomi naujadarais. Tokių žodžių PK rasta nedaug, tik keletas: apsirijėjas, ištepimas „dėmė“, pastatymas „mustatymas““, perėjimas „atėjimas, velykos“, prilyginimas „panašybė““, reikimas „reikalingumas, reikalas““. Naujadaras perėjimas (pagal lenkų przešcie) yra ryškus vertinys. Panašių verstinių žodžių PK yra keliasdešimts. Jų turinys ir struktūra skolinti, o forma lietuviška. Štai charakteringiausi PK vertiniai: apieškoti „apgauti“, apsieskoti „apsigauti, apsisakyti „išpažinti“, apsivaikščioti „,elgtis““, apturėti „gauti“, atguldyti „,atidėti“, atpirkti „išgelbėti“, atrišimas „nuodėmių dovanojimas““, atvalkioti „dovanoti“, attaisyti „atlikti“, ganytojas „išvaduotojas““, geradėjas ,,geradaris*, gilumas „didumas“, guldyti „dėti“, įsimylėti „pamėgti“, įstatyti „įsteigti, įkurti“, įstatytojas „įkūrėjas, įsteigėjas“, išduoti „atiduoti“, išganymas „įišgelbėjimas“, išganytojas „išgelbėtojas, atpirkėjas““, išpažinimas „pasakymas“, išpildyti „įvykdyti“, kreivai „neteisiai“, liežuvis , kalba‘, mylėti „mėgti“, mielaširdingai „maloningai““, mielaširdingas, mielaširdystė, nekuris, nutikrinimas „laidas“, paganymas „,pamokslas““, panešioti „pakelti“, papildyti „padaryti“, pasivesti „pasisekti““, paskaityti „palaikyti“, perguldyti „išversti“, peršokis „nusikaltimas“, peršokti „nusikalsti“, prastojimas „musikaltimas““, prastoti „nusikalsti“, pripulti „atsitikti“, prisakymas „įsakymas®, užeiti „rasti“, uždengti „sumokėti“, užgulėti „priklausyti“, užrakinti „išreikšti, apimti“, užsakyti „uždrausti“, užvesti „suklaidinti“. Daugumas PK vartojamų vertinių sutinkami M. Mažvydo, M. Daukšos ir kituose senuosiuose raštuose, pvz.: apturéti „gauti“, įstatyti „įkurti“, išpildyti „įvykdyti“, liežuvis ,.kalba*‘, mielaširdingas „maloningas““, perguldyti „išversti“, prisakymas „įsakymas“, surinkimas „susirinkimas“ ir t. t. Tad šių vertinių negalima laikyti PK neologizmais, nors M. Petkevičius galėjo juos ir pats savarankiškai susidaryti pagal lenkiškus žodžius, nes jis aklai sekė lenkišku tekstu. Kokie kiti minėtų vertinių, be perėjimas, priklauso ar nepriklauso M. Petkevičiui, šiuo tarpu, kol neužfiksuoti visi jo pirmtakų vertiniai, neįmanoma nustatyti. 149 PK galima mėginti ieškoti ir prasminių neologizmų. Jų susekimas taip pat neįmanomas, kol neištirti ankstesnių raštų tos rūšies neologizmai. Čia tiktai pateikiama pavyzdžių iš PK tam klausimui svarstyti ateityje. Tai žodžių reikšmės keitimo (perkėlimo, plėtimo ir kt.) atvejai, kuriuos skaitant galima justi, kad raštų kalboje liaudinių žodžių vartosenos ribos plečiamos, kad jie įgyja naują reikšmės atspalvį. Pvz.: isztepima prigimta negali atmazgot 198,16; Todėl atsitieskim |piktibiu perstokim 149, 22; sirdis musu attwersi 185, 6; nuog welnia ir pakusu dengia 112, 13; glaudies wieniben su mumis 128, 19; Zodi sawa szwentą teykisi iszaknint sirdisna 31, 10 —11; ir gierump darbump wisada iudintu 28,9—10; ne pabudintumbim ant sawę baysios rustibes tavo 211, 12—13; paremk sirdis ir sąžinę 21, 21 (I. Posil 21, 22); Sekiodami balsą tykra szwentos Ewangelios 25, 7 (1. našladuiąc 25,6); ir pažeydem maiestotą tawa szwentą 26, 13 (I. przewinili 26, 12); tada mirszta tuoiaus ir atsigręžia ing dulkies 35,10 (I. obrocą się 35, 10); isz piktenibes priesz mane pasikileia 44, 10 (I. powstali 44, 12); nes rupestina tawo szwenton pasidawiaw 44, 20 (1. poruczit 44, 21); nes tu galibe te ykies pakielt nupuotusi 45,9 (1. podniešč 45, 10); Ne nulenkste to Pona iauciu ney awinu 46, 9 (I. bldigayéie 46,12); Ne werciau piktop sirdies 51, 24; ne wesk narsan tarna sawa 54,4 (I. nie sklaniay 54,4); sirdi palenktq irgi nuziamintag 64,6 (I. pokornego 64,6); žmoniu iszeda [ant musu galwu pasikiele 71,5; Ir ne atstosim potam nuogi žodžio tawo 73,22 (I. nie adstepimy 73,22); kurs mus krauiu atwadawa 76,16 (1. sprawil wykupienie 76,16); prikiele manimp labay dide rustibe 82,4 (I. Przywiodlo 82,5); impuls diden giedon 89,11 (I. popadna 89,11); prakieykimas bus nutrintas 94, 16 (1. zgtadzone 94, 17); pakrips nuog mokstu mano daugi žmoniu 122,20 (I. odwioda 122, 20); gis musu kuna prieme 1249 (I. wčielič 124,10); teykies su mums susiglausti (1. zlaczy¢ 125, 13); mus amzinay sugriatina 136, 6 (l. ziednoczyt 136, 6); giaras dayktas est wiruy priiunkt nuog iauniszkes waykszciot iungie Pona 249,5 ir kt. 5. PK archaizmai. Šiame skyrelyje palietiami PK lietuviški žodžiai, kurie dabar retai arba beveik visai nevartojami nei raštų, nei gyvojoje kalboje. Beveik visi jie (išskyrus tiek „sako, teigia“) XVI a. raštijoje plačiai sutinkami ir dėl to ano meto vartosenos požiūriu negali būti laikomi pasenusiais žodžiais. Tokiais jie pasidarė amžių bėgyje, pamažu traukdamiesi į pasyvią Žodyninę atsargą, užleisdami į pirmą vietą gajesnius Žodžius ir pagaliau visai išnykdami arba išlikdami tik kurioje nors šnektoje. Štai vienas kitas pavyzdys. Žodis pekus „gyvuliai, banda““ plačiai vartojamas XVI— XVII a. raštuose pakaitomis su banda ir keltuva. XVIII a. ir vėliau jis rečiau sutinkamas, Jį retkarčiais dar vartojo Vaižgantas savo raštuose. Iš gyvosios kalbos (tarmių) jis užrašytas 1914 m. iš Zietelos ir 1939 m. iš Tauragnų (pėkas). Žodis liaupsinti „garbinti, girti““ taip pat dažnas senuosiuose raštuose (Mž, DP, BP, SD ir kt.). Jį vartoja dar ir K. Donelaitis. Vėliau jis pasidaro labai retas. Dabar jis vėl atgyja (publicistikoje ir kt.) nauja, ironiška reikšme „perdėtai girti, šlovinti““. - Žodis idant „,kad““ dabar turi archainį atspalvį. Jis sutinkamas ne tik senuosiuose, bet ir XX a. pradžios bei vėlesniuose raštuose; be to, išlikęs ir kai kuriose šnektose (Kv). 150 Tik turėjusio būti veiksmažodžio *tiegti „teigti, sakyti““ esamojo laiko 3 asmens formą tiek [=tieg(ia)] galima tarti ir XVI — XVII a. buvus sustabarėjusią, retą ir archaišką. Iš PK galima nurodyti apie dvidešimts žodžių, kurie šių dienų vartosenos požiūriu gali būti laikomi archaizmais: ašmas „aštuntas“, idant „kad“, išbyloti „iškalbėti“, ing „į“, liekas „vienuoliktas““, liaupsė „garbė“, liaupsinti „garbinti, šlovinti““, medvisis (medvišis?) „„medžiotojas““, nete „net“, nesang „nes“, pekus „banda, gyvuliai““, reikia „reikalas“, sandara „santaika““, sekmas ,,septintas®, tiek [=tieg(ia)] „sako, teigia“, todrin „todėl“ ir kt. Kai kurie minėtų archaizmų (ašmas, sekmas, sandara ir kt.) senesnių žmonių dar kartais pavartojami sustingusiuose posakiuose. Ilgai jie laikėsi ir religiniuose raštuose (maldaknygėse, giesmynuose ir kt.). Iš PK leksikos dabar retai sutinkami ir šie žodžiai: dermė „,santaika““, dovanas „dovanai duodamas“, duksėti „viltis, tikėtis““, gyrius „pagyrimas““, lūkurnėti „ūkuriuoti“, laimus „Jaimingas““, pakluséti „paklausyti““, persergėti „įspėti“, sloginti „Slėgti““ ir kt. 6. Neaiškūs žodžiai. PK pasitaikė keliolika abejotinų, neaiškios fonetikos, morfologijos ir reikšmės žodžių. Jie čia surašyti alfabeto tvarka. Į jų skaičių neįeina aiškios korektūros klaidos, kurios pateikiamos prie atitinkamų žodžių aiba atskirai. dariiu dekas 60, 19 (I. vežynię 60, 19) — neaiški forma dariiu. Pagal lenkišką tekstą turėtų būti darisiu [= darysiu]. Galima manyti, kad tai korektūros klaida. nes formos dariju ,,darau‘ nei kituose raštuose, nei tarmėse nerasta. dręsus (137, 12) „drąsus“ pažįstamas tik iš PK; prieveiksmį dresiai turi WP. Reikia manyti, kad šalia veiksmažodžio dręsti (Gr, Erž) gali būti ir būdvardis dręsus. goploti (goptoia 19, 18) „globoti““ sutinkamas kalvinų raštuose ir gali būti laikomas iš PK į kitus kalvinų raštus perėjusia korektūros klaida. Arba šis žodis sietinas (tai kliudo tik priebalsių b ir p skirtumas) su gobti „supti, globti, saugoti“ (plg.: Jei tu mane patremsi, o-kas mane prigobs DK 44). Tarmėse to žodžio nerasta. liaupsiai (kad man teyp laupsey duost iz sawo meytes 50, 18—19: 1. wiele 50, 18) užrašytas tik iš PK. įsitikie wisi atpuls 53, 4—5 (I. otrąčiwszy „atsimušę, susitikę, užkliuvę““ 53, 4): žodis defektingai išspausdintas (i atskirtas) ir neaiškus. kupravimas (Noris ant iu ateys sunkibes /irgi kokie kuprawimay del iu silpnibes 57, 11—13: 1. zatrwoženie „įsibauginimas, neramumas““ 57, 12) greičiausia reikia laikyti korektūros klaida vietoje krūpavimas. medvisis [= medvysis?] PK pavartotas tik vieną kartą (79). Kituose senuosiuose raštuose randame medvišius [=medvyšius?] (MP, SE), medvišas [=medvyšas?] (Ch), medžiavišis [= medžiavyšis?] (SD). Neaišku, koks buvo antrasis Zodžio medvisis komponentas (-visis ar -višis, vysis ar -vyšis), nes iš senų raštų rašybos sunku tai nustatyti. nutrankyti (te nutrankay gie mane 89, 6: 1. sikaluią 89, 6; Ne vienam ne nutrankidams 48, 13: 1. vrągaiąc 48, 13) neįprastomis „išjuokti, išplūsti““ reikšmėmis pavartotas keliuose senuosiuose raštuose. Galimas daiktas, kad tai semantinis naujadaras. 151 sylvartas, sylvartingas, sylvartauti yra, tur būt, žemaitiškos formos, kurios sutinkamos MZ, DP ir kt. šalia formų su siel- (siela DP, sielvartas SP ir kt.). šalpė (rodik szalpę sawo 44, 15: 1. okaž mozno$¢ swoię 44, 15) turi reikšti „pagalba, pašalpa“ ir sietinas su žodžiu šelpti (plg. šalpa „pašalpa“ Grg, MI). Tas žodis (kaip ir pagalbė, šviesė) su galūnė -ė neįprastas ir iš kitur nepaliudytas. PK pasitaiko ir daugiau ne visai aiškios kilmės ir neįprastos formos žodžių. Reikia tikėtis, kad dalis jų paaiškės, toliau tyrinėjant senuosius raštus ir tarmes. IV. PK žodžių reikšmių skirtumai PK leksika negausi reikšmių. Dažniausiai žodžiai turi vieną, o tik retkarčiais dvi ir daugiau reikšmes. Toks reikšmių neturtingumas aiškintinas tuo, kad daugumas Žodžių pavartoti tik vieną kitą kartą ir dėl to negalėjo atsispindėti jų semantika. Kai kurių žodžių reikšmių nustatymas sunkus, nes nei kontekstas, nei originalas, iš kurio versta, nei kiti šaltiniai nepadeda suvokti žodžių prasmės. Tokios abejotinos žodžių reikšmės žodynėlyje pažymėtos klaustukais. Sunkiausia suprasti dabartiniam skaitytojui labai svetimi PK skoliniai (pvz.: kačeib, kastyria, nevdečnas ir kt.) ir vertiniai (pvz.: apieškoti „apgauti“, apsivaikščioti „„elgtis““ ir kt.). | Religiniame PK tekste kai kurie žodžiai turi ir specifinę reikšmę. Pvz., brolis, sesuo reiškia ir to paties tikėjimo, idėjos žmogų, avis, avelė — tikintįjį, avinėlis — Jėzų Kristų, dangaus tėvas — viešpatį, dievą. PK randame žodžių, kurių reikšmės skiriasi nuo dabartinės literatūrinės kalbos žodžių reikšmių. Iš tokių žodžių paminėtini: atitekéti „Žmonėms ateiti“, gailintis „Širsti, pykti“, gardas ,kaimenė, pulkas““, gudriai „įgudusiai, stropiai“, iždas „turtas“, narsas „rūstis, pyktis““, vartoti „svarstyti, pergalvoti, prisiminti“, žaisti „skambinti, griežti““ ir kt. ŠALTINIŲ SUTRUMPINIMAI (pagal „Lietuvių kalbos žodyną“) AK = anoniminis 1605 m. katekizmas. An = Anykščiai. BB = J. Bretkūno Biblija (1590). BP = J. Bretkūno Postilė (1591). Brž = Biržai. Ch = S. B. Chilinskio Biblija (1660). Dbk = Debeikiai. DK = M. Daukšos Katekizmas (1595). DP = M. Daukšos Postilė (1599), E. Fraen = E. Fraenkelio „Sprachliche, besonders syntaktische Untersuchung des kalwinistischen litauischen Katechizmus des Melcher Pietkiewicz von 1589“ (1947). J = Jlurosckuit cJioBaps A. IOwxkepnua (I— 1897, II— 1904, III— 1922). Jnšk = Joniškėlis. JZ = JuZintai. K — Littauisch-deutsches Worterbuch von Friedrich Kurschat (1880). KN = Kniga Nobaznistes Kriké¢ioniszkos (1653). 152 Kp = Kupiškis, Ky = Kvėdarna. Lnkv = Linkuva. MP = Postilla Lietuwiszka... (1600). Mz = Mažvydas. Senieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams... (1922). N = Worterbuch der Littauischen Sprache von G. H. F. Nesselmann (1851). Pmp = Pampėnai. Pbr = Pabiržė, PK = Polski z Litewskim Katechism... (1598). Ps = Pasvalys, Ppl = Papilys. Rgv = Raguva. Rm = Ramygala, SP = Syrwids Punktay sakimu... (I—1629, I1— 1644). SIE = Saločiai. Sut = Zodininkas Letuwiszkai-Lotiniszkay-Lenkiszkas... (1848). Sv = Svėdasai. SE = Summa Aba Trumpas iszguldimas Ewangeliv... (1653). SD = Dictionarium Trium lingvarum... (1713). Vaizg = Vaižganto raštai. Vin = Vilento Enchiridionas, epistolos ir evangelijos (1882 m. F. Bechtelio leidimas). WP = Volfenbiutelio Postilė... (1573). Všk = Vaškai. Všn = Viešintos. Vžns = Vyžuonos. JIEKCHKA KATEXHU3HCA M. MMATKABHYYCA 1598 r. H. KPYOINAC Pe3airome B pe3yJibTaTe S5KOHOMHUeCKON, NOJIKTHUeECKOH H peJiHTHO3HONH GOp5LGbI 3apoxkjaaercs B JlurBe B XVI B. peJIirHO3Has JIKTOBCKAS1 NHCbMEHHOCTb, KOTOpasi TOCMO/ICTBOBAJA Jio Kouta XVIII B. H Chirpajla BaXkHYIO poJib B pa3BHTHH JIHTOBCKOTO JiKTeparypHoro f3bika. Baxneiinimme naMATHHKH BTOH IMNHCbMEHHOCTH SBJISIOTCH OCHOBHbIMH HCTOYHHKAMH JĮJIS! H3YUEHHA HCTODHH, JMAJIEKTOJIOTHH H JIEKCHKH JHTOBCKOro si3bika. OJiuH H3 TaKkHX HcTouHHKOB— Karexn3Hc M. IlarkaBuuyca 1598 r. B pa6ore jaeTcs BcSl JiekcHKa KaTeXH3HCA B BH/Ie CJIOBAp; H XapaKTepH3YIOTCH OCHOBHEIE NJIACThI JIEKCHKH: 1) Tpa/iKuKHOHHAS JHTOBCKAs JiekcHKa, 2) 3aHMCTBOBaHHSA, 3) JMAJIEKTH3Mbi, 4) HEOJIOTH3MbI H 5) apXaH3Mbl. H3 caosaps BHJHO, 4TO OOBEM ero CpaBHHTeJIbHO HeBeJIHK: Bcero okoJsio 2300 caos. XoTS KaTeXH3HC HMEeT PeNHTHO3HbIH XapakTep, OJHAKO LEPKOBHble TepMHHbl (Hanp.: altorius, bažnyčia, katekizmas) cOCTaBJSIIOT TOJLKO HE3HAUHTEJbHYIO UacTb JeKCHKH (okoqo 5%) Ocraabubie cjaoBa oTHOCATCA K npHpone (kirmėlė, lietus, saulė wn jp.), semaenenuio (daržas, ganykla, žemė, paséti nu np.), oGmecrBennojfi »xH3HH (alga, dalininkas, nuoma, paprotys nu 1p.), npase (byla, neteisininkas, laidas w np.), ncuxonorun (abejojimas, atmintis, išmania wn 1p.) nejaroruke (mokymas, mokytojas, mokytinis Hu 1p.), BoeHomy jeny (karias, kalavijas, mišis H Ap.) H ApyrHM obaacTaM. B JleKCcHKe KaTEXH3HCA MOXHO BCTPETHTHL MHOTO MapajijiesibHbIX, HETNIOCTOSIHHBIX, CJAYUYAHHBIX H B JIHTEPATYPHOM S13bIKe HEYKOPEHHBIIHXCS CJIOB, OJHAKO OCHOBY caosaps (okoso 80 %) cocraBasieT TpaJMUHOHHAS JHTOBCKAs JIEKCHKA. 3HaunTeJIbHYIO 4aCTh JeKCHKH (oKOJIO 20 9%) cocTaBJISIOT 3aHMCTBOBAHHSI H3 MOJBLCKOTO, 6GeJiopycekoro, PYCCKOTO, JIATHHCKOTO H HEMeUKOTo #3biKa. BoJisunHeTBO 3aHMCTBOBaHHI! — CJI0BA CJABSIHCKOTO TIPOMCXOXJEHHS (HTIp.: svietas, griekas, dusia, sirata w np.). Hapsny C 3AaHMCTBOBAHHbIMH CJIOBaMH cam [TATKABHUYC HHOTJA ynoTpeGAsieT H COOTBETCTBYIOUHE HM 153 nuToBCKHe (Hnp.: afiera H duosna; čertas nu velnias; dyvas na stebuklas; liekorius u gydytojas H Ap.). B kKarexH3HCe MOXHO HaliTH H JAHAJEKTH3MOB, T. €. CJIOB, ynorpebasieMblX Ternepb B OT/IeJIbHBIX JHAJEKTaX JHTOBCKOTO f3bika. TOJbKO B JKeMaliTCKOM JiKajiekKTe ynoTpeGJsioTcs CJIOBA atpentui uw malkas, a B BOCTOUHO-ayKIUTAliTCKOM — girklas, keltuva, naminykas, ni, nūnai, ruginti, telias, ugyti uw Jip. K neosoruamam M. [IsTksiBHUyca MOXKHO OTHECTH CcJeJyIOlIHE CJIOBA: apsirijéjas, iStepimas „dėmė“, pastatymas „nustatymas“, perėjimas ,,atéjimas, velykos““, prilyginimas ,,panašybė“, reikimas „reikalingumas, reikalas““ H Jp. M3 apxaH3MoB, T. €. CJIOB, B HACTOSIEe BpeMsi yXke HeynoTpe0JiseMbiX HH B IHCbMeHHOM, HH B pa3TOBOpHOM S13bIKe, CJIejtyeT yNOMsSHYTb: ašmas, idant, ing, liekas, nesang, pekus, reikia „reikalas““, sekmas, todrin mu 1p. CocraBjieHnHbili CJioBapsb KarexH3Hca M. IlarkaBuuyca 1598 r. H aHaH3 ero JIeKCHKH NOMO- - JKeT H3YUHTh JHTOBCKHil JIKTEpaTYypHbIH si3biK XVI B, H GYyJ/IeT BaxKHLIM HCTOUHHKOM MpH CO3JlaHHH HCTOPHYECKOro CJoBapsl JIHTOBCKOTO s13bIKA.