Kapsų–Zanavykų tarmių priesaginės vardažodžių darybos bruožai

LEKSIKOS TYRINEJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA KAPSU-ZANAVYKU TARMIU PRIESAGINES VARDAZODZIU DARYBOS BRUOZAI [TSENKUS | A. IVADINES PASTABOS Zodziy darybos mokslas yra gana sudétingas ir platus. Jo ir metodai gali biti ivairis. I§ seniau lietuviy kalbos Zodziy darybos moksle daugiausia buvo zinomas priesaginis ZodZiy darybos nagrinéjimas pagal alfabetine priesagyu eile. Tuo metodu daugiausia remiasi A. Leskyno, P. SkardZiaus ir kity darbai!. Baltistikoje §i metoda yra itvirtines J. Endzelynas®. Be Sio metodo neapsieinama ir tarybiniame kalbos moksle®. Siuo metodu vadovaudamiesi kalbininkai vadinamasias priebalsines priesagas bei su jomis Zodziy daryba nagrinéja, kaip jau minéta, pagal priesagu priebalsio alfabetine eile. (Reikia pasakyti, kad ta eilé kai kuriais atvejais yra reliatyvi.) Tai, galima sakyti, tradicinis priesaginés ZodZiy darybos nagrinéjimo bidas. Jis yra patogus ne tik autoriui gausiqg medZiaga tvarkyti, bet ir skaitytojui prireikus norima dalyka grei¢iau susirasti. Tuo metodu daugiausia remiasi ir Sieji kapsy-zanavyky tarmiy priesaginés vardazodziy darybos bruoZai. Zr. skyriu B. ,,Priesagos pagal ju priebalsi“. Kitas priesaginés vardazodziy darybos nagrinéjimo bidas yra vardaZodziu bei ju priesagy skirstymas pagal reik8me ar pan. Sis bidas, nors ir nebuvo iki Siol Zodziy darybos moksle platiai vartojamas, turi ir nemaZai pliusy. Ta¢iau Siuo metodu Siame darbe tik i§ dalies pasinaudojama, pabaigoje vienoje vietoje duodant nors trumpa atskiry kalbos daliu bei su jomis vardaZodzio (be to, dar specialiai atskirai daiktavardzio) reikSmiy apZvalgéle. Zr. skyriy C. ,,Apibendrinamoji vardazodziy darybos apzvalga“. Noras pasinaudoti abiem metodais neiSvengiamai privedé prie kai kuriy dalyky ar medZiagos pasikartojimo. Pasikartojantieji dalykai stengtasi labai trumpai suminéti. Tiek pirmu, tiek ir antru metodu priesagine vardaZodZiy daryba apzvelgiant, daugiau ar maZiau reikia paliesti jvairius zodziy darybos dalykus, kiek jmanoma, nurodyti, kaip bei i8 ko priesaginiai vardazZodziai yra padaromi ir pan. Turim prisipazinti, kad Sie uZdaviniai Siame darbe nesiimta ar nepavyko nuosekliai bei pilnai ivykdyti. Tai stengtasi atlikti daZniausiai tik bitinesniais ir jimanomesniais atvejais. Svarbiausias Sio darbo uZdavinys — pateikti daugiau ar maziau susisteminta patia medZiaga. 1 Plg. Bildung der Nomina im Litauischen von August Leskien, Leipzig 1891; P. Skardzius, Lietuviy kalbos Zodziy daryba, Vilnius, 1941. 2 Plg. Lettische Grammatik von J. Endzelin, Riga, 1922, ir kitus jo veikalus. * Plg. Misdienu latvieSu literaras valodas gramatika, I, Riga, 1959. 143 Siame darbe stengiamasi apZvelgti tik priesagine vardazodZiy daryba, jy priebalsines priesagas. Vadinamosios balsinés priesagos bei vardaZodZiy su jomis daryba nelietiama, nes priesagos Gia néra platiai suprantamos — jomis laikomos iprastine prasme tik priesagos su priebalsiais. Kai kurie vadinamujy balsiniy priesagu dalykai yra palietiami monografijos apie kapsy-zanavyky tarmes kaitybos skyriuje. (Be to, sudétiniy ZodZiy, veiksmaZodziy ar kity kalbos daliy ir reduplikuotiniy dariniy apraSomosiose tarmése susidarymas taip pat néra kol kas specialiai nagrinéjamas.) Kaip pati antrasté nurodo, gia kalbama tik apie vardaZodziy (daugiausia daiktavardziy ir bidvardziy) priesagine daryba. Kitos kalbos dalys palietiamos tik ypatingesniais atvejais, kai jos yra ypat artimai susijusios su vardaZodziy priesagine daryba; palyginkime, pavyzdiiui, priesagas -tas (paminimi ir neveikiamieji dalyviai), -opas (paminimi ir prieveiksmiai). Darbe praktiskai teko susidurti su priesagos savoka. Priesaga Cia suprantama dabartinés lietuviy kalbos poZiiiriu, ne istori’kai, nors kai kur teko ir antruoju poZiiriu vadovautis; plg. priesagas su priebalsiu j. Be to, kilo neaiSkumy ir dél_ kai kuriu atskiry priesagy supratimo, pavyzdZiui, palyginkime priesagas -ena ir -mena. DaZnai pasitaiko Salia vadinamuyju iStisiniy priesagy ir vadinamosios sudétinés priesagos; plg. -élis ir -umélis, -utélis : baltumélis, baltutélis. Be to, turime ir vadinamuju i8pléstiniy priesagu, pavyzdziui, Salia -klis yra ir -iklis (jauniklis). Tiek sudétinés, tiek ir iSpléstinés priesagos paprastai grupuojamos drauge su i8tisinémis bei paprastosiomis priesagomis. Be to, stengtasi grupuoti ir kai kuriais kitais atzvilgiais artimesnes priesagas (plg. -ynas, -yné), bet grieZto vienodumo ¢ia nepasiseké pasiekti. Kai kurios alfabeti8kai skirtingos priesagos daugiau ar maziau kuo nors tarpusavyje susijusios. Tokias priesagas stengiamasi kartais i viena kita nurodinéti palyginimui ir pan. Daugelis ia minimyjy priesagu yra pazistamos visame apraSomujy tarmiy plote ir maza kuo skiriasi ar visai nesiskiria nuo Ik vartosenos. Tatiau pasitaiko ir tokiu priesagyu, kurios vartojamos tik atskirose apraSomosiose tarmése, jy patarmése ar Snektose ir daugiau ar maZiau skiriasi nuo lk. | tokias priesagas stengtasi, kick buyo imanoma, daugiau démesio kreipti, jas labiau iSkelti. Klausimas, ar visos aprasomujy tarmiy vardazodzio priesagos ir ar visi su jomis Zodziy darybos atvejai Cia paliesti. | tai galima atsakyti tiek, kad buvo stengiamasi, kick jmanoma, kuo daugiausia duoti medZiagos, bet, zinoma, visko pilnai aprépti nebuvo uZdavinio (tai rodo ir pati antra8té), be to, ir sunkiau bity tai padaryti. Kai kurios, pavyzdziui, maZiau Zinomos nelietuviskos priesagos ir samoningai praleistos. Priesagos gia duodamos su galinémis ir daZniausiai, jei yra, abiejy giminiy. Moteriskoji giminé, kaip iprasta, duodama Salia vyri8kosios giminés, ta¢iau pateikimo bidas, pareinamai nuo patios medzZiagos ar panasiy prieZasciy, néra vienodas. Iprastiniai, visiems Zinomi bei savaime aiSkiis, ypa¢ bidvardZziy pavyzdiiuose, moterigkosios giminés atitikmenys kartais ir visai neminimi, tatiau visada stengiamasi vienaip ar kitaip paZyméti ypat daiktavardZiy pasitaikan¢ias nevienodas moteriskosios giminés formas -uviené, -iené ar -é (driskiuviené, purvé, Balaniené \| Baldniuviené). 144 Priesagoms iliustruoti, paprastai, duodami vienoki ar kitoki pavyzdziai; tiek Zodiniai, tiek Zodziy junginiy, tiek ir frazeologiniai pavyzdZiai daugiausia paimti is pazanavykio kapsu tarmés, o ypaé i8 Siaurinés Vilkaviskio rajono dalies. I8 gia daugiausia paimti ir ivairiy nedariy priesagy pavyzdZiai. 18 tia paimtyjy Zodiniy ar zodziy junginiu pavyzdziy tikslesné vieta daznai né nenurodoma arba nurodoma tik ypatingesniais atvejais. Frazeologiniu pavyzdZiy tiksli vieta visada nurodoma sutrumpinimais, kurie daugiausia yra tokie, kaip ,,Lietuviy kalbos zodyne“. Santrumpa kpl reiSkia ,,kapsai I (Siaurés vakary), kpII—,,kapsai II“ (pietryciy). Frazeologiniai pavyzdziai duodami daZniausiai arba ten, kur jie labiau_reikalingi Zodinio pavyzdzio reik&mei iliustruoti, arba ten, kur ju turima, ir pan. Pavyzdziy reikSmé aiSkinama ten, kur autoriui atrodé labiau reikalinga. Zodiniai pavyzdiZiai, paprastai, visada kirciuojami. Be to, jie kiréiuojami ir frazeologiniuose sakiniuose ar ZodZiy junginiuose. Frazeologiniy pavyzdziu kiti ZodZiai kirGiuojami tik ypatingesniais atvejais. Apie su tomis ar kitomis priesagomis ZodZiy kiréiavima pastaby duodama taip pat] tik bitinesniais atvejais. Aiskesnés bei grieZtesnés tvarkos ir Gia nepasiseké prisilaikyti. Pavyzdziai raSomi literatirinés kalbos ra’menimis; kiek imanoma, uZfiksuojami bent rySkiausieji apra’omujy tarmiy ir fonetikos ar panaSis dalykai; pavyzdziui, palyginkime ra8yma véjei, mefkSé, gaditojas ir kt. B. PRIESAGOS PAGAL JU PRIEBALSI I. Priesagos su -b1. -yba. Su Sia priesaga sudarytu daiktavardziy vienaskaita tarmése néra i§ seniau produktyvi — daugiau pasitaiko naujesniuose Zodziuose, pvz.: ginyba kpl| gynyba, sargpba, tikpba, Zvejpba. Senesniyjy dariniy kalboje Zinomesni tik vienas Kitas, pvz., sodjba: Da senové(je) kiti isikélé an kaimo, 0 mano tévukai liko sodybo gyvet Gs. Zodiiai, paprastai vartojami daugiskaitoje, tarméms yra jprastesni, pvz.: der}bos: Veda derybas ‘derasi, tariasi’ VIkv., laizfbos || lazybos: Einam laizybu — zitrésim, kas laimés Gs., pirslfbos, radjbos: Ka duosi tadyby, tai atiduosu Piv., sérybos: Atidtiodavom ayj an Sérybu Gs., Zenybos: Jauna, o jau tur ukvata an Zenyby Vikv. Sios priesagos dariniai yra, paprastai, veiksmaZodinés kilmés ir kirgiuojami I-aja kirgiuote. 2. -ybas, -a. Priesaga -fbas, mot. g. -ybd || -yba. vartojama bidvardZiuose vietoje Ik priesagos -yvas, -a. Su Sia priesaga tezinomi tik Zodziai: ankstybas, yéIpbas: Simet bé vélybas pavasaris, ankstyba Ziema Gs. Padzikio kapsu Snektoje vartojami ZodZiai su abiem priesagom: ankstyvas, senyvas || ankstybas, senybas Klvr. Plg. XV 8b. : ; Priesaga -ybas kirgiuojama tvirtapradiSkai. Moteriskoji giminé tik retkaréiais iSlaiko senovinj pastovu kirtj. 3. -ybé, -enybé. Priesaga -ybé yra gana gyva. Su ja sudarytieji Zodziai, paprastai, yra kiréiuojami priesagoje ir, skirtingai nuo Ik, turi, ypaé kapsu tarméje, tvirtagale priegaide ir yra antros kirviuotés, i’skyrus Siuos pastebétus tvirtapradés prie10. Leksikos tyrinejimai 145 gaidés ir pirmos kirtiuotés pavyzdzius: galpbée, gérpbé, grozybé ir kartais ligybé. Daznesnis yra kiréiavimas /ygybé — taip daZniausiai kirtiuoja ne tik kapsai, bet ir zanavykai. Su priesaga -ybé daugiausia yra sudaromi bidvardiniai daiktavardziai, pvz.: aukstybé, baisybé ,,1. baisumas, pabaisa, 2. didelé} daugybé“, bjaurybe, brangybé, gilfbé, kantrybé, lygibé, piktybe, puikSbé, sunkybé, tustybe. Dariniy su -ybé i8 daiktavardziy yra mazai; Zinomesni téra: niekSpbé ,,niek3iskas darbas“, ponjbé ,,daug pony“: Visa ponybé susirinko Gs., Sunybé ,,blogas, kenksmingas darbas“: Sunybés kretvia Vikv. Dar pasitaiko vienas kitas i$ prieveiksmio padarytas ar kitokios darybos su priesaga -ybé Zodis, pvz.: daugSbé, galybé. Badvardinés darybos kai kuriuose Zodziuose priesagos -ybé reikSmé gali biti ivairi, bet daZniausiai rei8kia badvardinius abstraktus, i8 dalies yra sinoniminé priesagos -umas reikSmei ir kartais gali biti lygiagretiai vartojama, pvz.: tamsybé || tanstmas, kart}be || kartumas. Bjaurybe gali turéti ir _konkretia prasme: Ak, tu bjautybe! Grs. Vietoje arba kartais Salia priesagos -ybé, ypaé daiktavardiniuose dariniuose, vartojama priesaga -ysté, PVZ.: brolfsté || brolpbé, draugysté, giminyste, kiauljsté, kvailfsté || kvailfbé. Plg. XIV 20. Su sudétine priesaga -enybé pasitaiko vienas kitas badvardinés kilmés daiktavardis. Priesaga -enybé yra retesné, negu -ybé. Atskiruose pavyzdziuose savo reikSme ji kartais atitinka -ybe, kartais turi tam tikra konkretumo reik8me; su ja sudarytu Zodziy vartojama daZniau vienaskaita, tik konkretios reik’més zodziy daZnesne yra daugiskaita, pvz.: brafigenybé, suiikenybé: Baisi brafigenybé — negali ipirkt Gs. Prisipirko visékiy brangenybiy , brangiy daikty* Gs. Tas vaiks tai ma tikra suikenybé ,,vargas“ Plv. Zodiiai su priesaga -enybé gali buti kirtiuojami Saknyje ir priesagoje. Il. Priesagos su -¢- 1. -inyéia. Vartojama, paprastai, hibriduose. ReiSkia daZniausiai vieta, kurioje kas laikoma. Pvz.: druskinyéia ,,druskiné“, kiaiilinycia ,,kiatliné, kiaulidé“ || kiaulinféia ,,kur ne8vara, nétvarka“, siirinydia ,,siriné“, sviestinyCia ,,sviestiné™, vilkinyGia ,,labai Salta pirkia“: To vilkinydio gali viskas suragoti ,,suSalti* Ply. Su Sia priesaga dar uZsilikusiy yra ir svetimos kilmés ZodZiy, pvz.: abriisinycia || abriisinyéia_,,abrisiné, prietaisas abrisui (rank$luostiui) pakabinti“, cigdrnycia (cigarinyéia ?) ,,kandiklis“. 2. -ingius, -ingéiuviené. Su priesaga -incius pasitaiko tik vienas kitas Zodis, pvz.: galindius ,,kas daug gali, pajégia“, ismifdius ,,kas didelés iSminties, didelio. mokslo“. Dariniy su priesaga -incius moteriSkosios giminés atitikmenys yra Zodziai su priesaga -indiuviené: galifciuviené, iimifdéiuviené: 18 kur jau tu tokia i8miftiuviené? Grs. 3. -oéius, -otiuviené. Priesaga -ocius zymi su tam tikromis ypatybémis asmenis, pvz.: barzdédius ,,su didele barzda Zmogus “:1@®) seniau tik patagrapijose barz146 dotits matydavom Plv., galvdcius ,,gudrios, geros galvos Zmogus“, pilvdcius Kas su dideliu pilvu“, asdédius ,,su dideliais sais Zmogus“. Salia kai kuriy vyrikosios giminés ZodZiy su priesaga -ocius atitinkamos reikSmés yra moteriSkoji giminé su priesaga -odiuviené, pvz.: galvdciuviené, pilvdciuviené: Ta pilvOdiuviené tik jau negraZi Gs. 4. -uotius, -uotiuviené. Si priesaga reta. Jos reik$mé i8 dalies pana%i i priesagos -o¢ius reik8me. Pvz.: garbiniudcius ,,kas garbiniuotas, garbiniuotis“: Mis vaiks garbiniuddius — grazus Gs. IS maZenc jau bo garbiniudtius Plv., guzikudcius ,,su daug ar dideliais drabuZiuose guzikais (sagomis) Zmogus“, pinigudcius ,,kas daug turi pinigu“. Pasakoma kartais ir moteriSkoji giminé: garbiniuddiuviené || garbiniuétée, guzikuédiuviené, pinigudciuviené. 5. Kitos su -&- priesagos. a) -yéia: telycid: Mergina jau kap tely¢ia Alk., Kiaulyéid, -6s (3) || Kidulydia (1) ,,kairysis Bambenos jtakas“ Dks. b) -enyéia: Raudenycia upl. Klvr. c) -uéé: mergiéé ,,mergaité“: Tos mergités ka duoda drala (iSdykauja), tai net grindys pyska Br. Su tom mergiiéém neprasidék Bibl. Priesaga -ucé yra daugiau zanavyky tarméje pasitaikanti priesaga — kapsai bemaZ jos nepazista. Tif. Priesagos su -d1. -da. PrieS priesaginj d, paprastai, dar yra kuri nors garsy grupé il, in, el, an... Pvz.: kibilda ir klibinda ,,8lubis, iSklypélis“: Eina kap klibinda Zal., svebélda ,,kas neaiSkiai, SvebeldzZiodamas kalba, Sveplys“, baldnda ,,bot. Chenopodium“, pabdlda »kas baldosi, neramus Zmogus“. 2. -das. Cia turime ivairios kilmés bei darybos tokiy Zodziy, kaip, pvz.: klédas »eilé, sluoksnis“, pak/édai ,,8alinéje javus kraunant ant zemés patiesiami Siaudai*. 3. -odas, -a. Su Sia priesaga yra tik vienddas, -a: Brolei, o nevienddo biido Viky. Plg. kity tarmiu kitddas, -a, latviu viendds, citdds. 4. -ézdas; -ozdas. Su Siomis priesagomis paminétini ZodZiai: gremézdas kas nevikrus“: Ale i gremézdas — kur eina, te i gritiva Gs., gramdzdas ,,1. senas daiktas“: Pilni kampai visokiy gramOzdy Pv. ,,2. kas nevikrus, gremézdas*. IV. Priesagos su -g1. -ga. Paminétini Gia keli ZodZiai, sudaryti su Saknimi -eiir kuriuo nors prieS déliu, pvz.: iseiga ,,i8éjimas, iSvykimas“, péreiga ,,1. pareiga, 2. peréjinmas“: Sugaudysi tq svieto péreiga Plv., prieiga || pryeiga Gs. ,,priéjimas, prisirengimas“, sieiga »Suéjimas, susirinkimas“, be to, naujai atsirade tarméje ZodZiai: dpeigos ,,ceremonijos“, pareiga ,,priedermé“. 2. -gas. Su Sia priesaga téra Zodis paddrgas ,,irankis, padaras, padaryné“: Pilni kampai visokiy padargy Plv. Gal bit, Gia priskirtinas ir Zidgas: Straksi kab Ziégas Vikv. 3. -gys, -é. Yra su Sia priesaga du ZodZiai, vartojami kalbant apie gyvulio metus: dveigys, -é ,,dveju mety, treigfs, -é ,,trejy metu“: Sokinéja, laksto, kap dveigé a treigé kumelaité Gs. Pasiliko sau tik vienq dveigi Alk. 10F 147 4. -ingas, -a. Tai platiai tarmése vartojama bidvardziy priesaga. Daugiausia yra daiktavardiniy bidvardziy, kurie parodo to daikto, i8 kurio vardo padaryti, savybiy turéjima, pvz.: dékingas, mot. g. dékinga, dziauksmingas, gailestingas, kdulingas »su daug ir dideliais kaulais“, kantringas ,,kantrus“: Kantryngas Zmdgus DksS., lasiningas ,,riebus, su gerais laSiniais“: LaSininga kiaulé — bus ko valgyt Nm., /}tingas || Iytingas kpl |\ lietingas* kpI: Lytinga diena Vikv., miltingas: Miltingos bilvés ,,geros, gardZios, sukrintantios“ Gs., pinigingas ,,turintis daug pinigy“, smalingas: Ot, smalingos malkos tai gerai dega Plyv., véjingas ,,véjuotas“: Véjinga diena — gerai dZiovina Vikv. PanaSios reikSmés yra ir tokie biidvardziai kaip teisingas, tvarkingas. Sios riies dariniai, be turimos minétos pagrindinés reik¥més, gali iSreikSti ir specialesnes ypatybes, pvz.: iskalbingas ,,ikalbus“, melagingas ,,netikras, melagi8kas“: Melagingos &nékos greit paplinta Vlkv., nagingas ,,sugebas viska padaryti, gabus ranky darbams“: Naginga vyra gau Gs., petingas ,,placiu petiy“: Petingas vyras, tai i dric Nm. Pakeleivingas zmogis apsinakvé KzR., Sirdingas ,,geros Sirdies, nuo’irdus“: Oi, kokia ji ma Sirdinga — negaliu acidZiaukt Zal. Kai kurie Sios priesagos bidvardziai gali biti padaromi ne tik i§ daiktavardziy, bet iri8 bidvardziy, pvz.: garsingas — gatsas, garsus: Tai garsingi vyrai — visi juos Zino Vikv., meilingas — meilé, meilus, maloningas — maloné, malonus. I8 biidvardzZio padarytas Zinomesnis pavyzdys téra swmaningas — sumanus, 0 i8 veiksmazodzio — dédinga (vi8ta). Su prieSdéliu bepriesagos -ingas bidvardis tezinomas bereikalingas ,,nereikalingas“: Kas i§ to — bereikalingas tik darbas Bgt. 5. Ivairios priesagos su -g-. Cia paminétinos siauriau vartojamos priesagos, turintios prie§ priesaginj -gkai kuriuos garsus ar garsy grupes. Pavyzdziui, su balsiu a prieS priesagini -gZinomesni yra Sie ZodZiai: medziaga »drobé, audinys; tai if ko kas daroma, statoma“, mandagiis, -i, meldgis, -é || melagius, mot. g. meldgiuviené: Kq tu klausai tos melagiuvienés Alk. Su e prieS -gtepaminétina: védega || vedegd ,,tam tikras kirvis, kirviy risis“: Védega geriausia tinka lovidm i8kapot Gs., vuodega. Gal bit, Gia priskirtina, pvz., ir: vertélga ,,verteiva, spekuliantas“: Menkas darbinykas if tokio vertélgos Zal. Taip pat tik vienas kitas pavyzdys pasitaiko ir kai kuriy priesaginés garsy grupés ng (su prie’ ja esanciu balsiu) dariniy, pvz.: Zabdngai || Zabdngos ,,spastai pinklés*, burliufigis, mot. g. burliufigé ,,riebaus veido Zmogus“, mésliingis || méSslufigis ,,.raumenu ar gysly traukymo liga“ Kai uZeina méSluiigis — negali paeit Gs., riebufigé ,tiebulé“ Vink. V. Priesagos su -j1. -ju-. ApraSomosiose tarmése labai vartojami vélesnés darybos daiktavardiniai ~ju-® priesagos dariniai. Savo reikSme jie artimi Zodziy su priesaga -inykas || -ininkas * Kaip 4i, taip ir kai kuriuos kitus su priesaga -ingas} bidvardzius Saknyje kir¢iuoja daugiausia senieji Zmonés. ® Nors &i priesaga dabartinés kalbos poZiiriu néra priebalsiné, bet ¢ia ji jtraukiama. kaip igimtis, nes su ja dariniai apraSomosioms tarméms yra labai biidingi; be to, tuo patiu tia norima pazyméti jy moteriSkoji giminé. 148 pagrindinei reik’mei. Siy, ypat dviskiemeniu, dariniy moteri8kosios giminés priesaga dazniausiai yra -iuviené, o kartais -é. Pvz.: blfnius, mot. g. blyniuviené ,,kas mégsta blynus“: Mis vaikai visi dideli blYnei Vikv., bulvius, bulvé ,,bulviy mégéjas“, blusius .,kuris turi daug blusy“: Tas jy Suva tai tikras blisius Alvt., driskius ,,kas siriai mégsta valgyti“, kailius ,,kailiadirbys“, kiaiilius ,ne8varus, apsileidélis, kas gneizija“: Na, pamatysi, ka gaus per nagus ta kiatiliuviené Gs., kefdzius kpl || ske?- dzius kpIl: SkefdZius skerdé kiaulaite, pasistates bortaite Dk8., piénius ,,pieno mégéjas“, pyrdgius ,,pyrago mégéjas“, puddzius ,,puody dirbéjas“, pufvius ,,.kas purvinas, i8sipurvines; lauko darbininkas“: Nieko bitum mergaité, ale ka tokia puivé Gs., radius ,,raty dirbéjas; dailidé“, seflius ,,kas apsiseiliojes“, snafglius ,,1. kas apsisnargliaves, 2. vaikagalys“, skarmdlius ,,kas apiplySes, apsiskarmaliaves“: Soko driskius su skarmalium Plv., skrafidzius ,,kas su skranda apsivilkes“, skuduflius .,1. kas apiplySes, 2. skudury supirkéjas“, skufdzius ,,.kas nuskurdes, menkas, kas skurdziai gyvena“, spirgius ,,1. spirgy mégéjas, 2. mazas Zmogus“. Plg. dar misle: Susipesé, susimuSé kanapinius su laSinium (uzgavénés — pradzia gavénios) Gs. IS bidvardziy Sio tipo dariniy téra tik vienas kitas, pvz., nudgius ,,nuogalis*. Tokie dariniai, kaip, pvz., sikéeius (plg. priesagas su -é-) gali biti sudaromi ir i8 neveikiamyjy biitojo laiko dalyviy su priesaga -ta- (suktas). Sutinkama retkarCiais ir savoti8ky dariniy, pvz., garbinius, -é ,,kas garbiniuotais plaukais“: A pazisti tu ta garbiniu? Alk. Nedaugiausia Sios priesagos dariniy yra sudarytuir iS veiksmaZodziy. Galima manyti, kad seniau jy biita daugiau. Jy reik$mé yra keleriopa. Pvz.: lakiis ret. ,,spieius“, prietvarius ,,viduriy sukietéjimas — liga“, skaitlius || skaidius, skfrius, spiéCius. I§ nomina agentis ir artimos jiems reik’més pavyzdZiy paminétini: aiislius ,,plepys“: AiiSliau, ko o8i kas nereik? Gr8., driskius ,,apdriskélis“*: Sarmata drauge eit su tai driskiuviene Gs., driiilius ,.kas nerangus, drimba“ Gr8., knisius ,,kas linkes knistis, raustis“, knipcius ,,kas linkes knibinéti ar knibinéja“, smilius ,,1. smailizius, 2. antrasis po nyk8tio pirStas“, snidzius ,,snaudalius, apsniidélis“: Ka tie snudzei turés — vis i§ kity tyko Zal. 2. -éjas, -éja. Priesaga -éja (mot. g.) i8 seno daugiau jprasta tik kai kuriuose mot. g. zodZiuose, pvz.: audéjd \| audéja, melzéja, rovéja (liny), verpéja. Priesaga -éjas, -a (pjovéjas, siuvéjas, Sokéjas, Slavéjas, vedéjas ir kt.) yra, paprastai, naujesné, atéjusi i§ ra8ty. Siandien vienuose Zodziuose labiau jprasta priesaga -éjas, o kituose — -ikas. Be to, pasitaiko pavyzdziy, kuriuose Siy priesagu skiriasi reik8mé, pvz.: gynéjas — teisme, gynikas — peStynése, muStynése Ut., kairéjas — pasaulio, kirikas — peGiaus Ut. Priesagos -éjas, -a dariniai, paprastai, yra nomina agentis ir sudaromi i§ veiksmazodziy bitojo kartinio laiko kamieny. Gali pasitaikyti vienas kitas, ypaé naujesniuju, pavyzdys, padarytas ir i8 esamojo laiko kamieno, pvz. ginéjas: Tévynés ginéjas Gs. Zodis ravéja ret. Gs., Vikv. gali biti analoginé forma pagal ravétoja. 3. -ija. Su Sia priesaga yra sudaromi pirmiausia kolektyvinés ar panaSios reik8més daiktavardziai, pvz.: kareivija ,,kareiviai, kariuomené* Gs., Brt., KzR., ponija ,daug pony, ponai“: Seniau viska ponija surydavo Alk., sunijd ,,1. daug Suny, 2. bloga draugija“, velnija ,,velni8kas reikalas“, vergija ,,vergové“, vyrija ,,barys vyry“. 149 ~Pasitaiko vienas kitas Zodis ir su kitomis reikSmémis, pvz.: perkiinija, (v)uosvija ,,uosvio gyvenimas*: Buvau (v)uo8vijoj, tai primyléjo (privaiSino) Sn., Zarija, Orija , kairysis Gazdos itakas“ Klvr. Pagal Siuos bendrinius Zodzius ir tauty bei Saliy pavadinimus (Baltartisija, Gudija \\ Gidija, Lénkija \\ Lenkija, Rusija, Vokietija) priesaga -ija daZniausiai naujai vartojama ir atskiroms Lietuvos TSR dalims vadinti, pvz.: AuksStaitija, Dziikija, Kaunija, Vilnija, Zanavykija, Zemaitija. 4. -ijas. Si priesaga apraSomosiose tarmése néra populiari. Su ja téra Zinomesni tik Sie Zodziai: galvijas ir trainijas || trainija ,,vezimo dalis, traininis“. 5. -tojas, -a. Su priesaga -tojas, mot. g. -toja, vartojami nomina agentis dariniai. Pridéjus ja prie pirminiy veiksmaZodZiy kamieno, tesudaromas tik bene vienintelis apra’omosiose tarmése vyr. g. Zodis artdjas : Arti. I8 antriniy veiksmazZodZiy su Sia priesaga ZodZiy daryba yra gana gyva, PVZ.: ardjtojas : ardy-ti, gadjtojas, grybédutojas, mokytojas, priziirétojas, rdgitojas, vaziuotojas. Pastaryju dariniy vartojama ir moteriSkoji giminé. Kai kurie Zodziai viename kitame, pvz., vns. kilm., linksnyje turi ir u kamieno galiines, pvz., artdjaus || artdjo, lgitojaus: Mes klausom Blindo Tado, lygitojaus misu vado (d., nj.) Vikv. 6. -auja. Su Sia priesaga Zinomi yra du Zodiiai: Sunauja ,,1. daug Suny ret., 2. keli blogi zmonés“ (plg. Sunija): Ne dieve duok gyvet su tokia Sunauja Gz., vilkauja ,,l. vieta, kur daug vilky, 2. Salta vieta, Saltas kambarys, vilkinyéia, 3. Seimenos itakas ties VilkaviSkiu“. 7. -ojus. Zinomesni su Sia priesaga yra du Zodziai: rytdjus ir vasardjus: Daugiausia séja rugius, kvietius, vasaréjaus — mazai Vikv. Pastarasis Zodis Salia savo ju kamieno yra ir ja kamieno:) vasardjus || vasardjas, vasar djaus || vasardjo, vasardjis ret. || vasardjei. Dgs. naud. tik vasarojam(s). VI. Priesagos su -k1. -ka. Platiai pazistamas lietuvi8kos -ka priesagos darinys yra oskd. Zodzio kikka (pyz.: gos kikos ,,kojos“ Gs. Kéliniy ki8ka) daryba yra neaiSki. Atskirai paminétinas Zodis mergitkd ,,paauglé mergaité“, kuriame priesaga galima laikyti ir -iéka: Stekéjau bidama tik mergitka Vikv. Su nelietuviska priesaga -ka apraSomosiose tarmése yra keliolika hibridiniy da%niausiai sudétinés priesagos dariniy.| Pvz.: kaimynkd || kaiminka »kaimyné“, motka: Téva pasodina i8 vienos pusés, 0 motka — i8 kitos Ig., bobélka ,bobsé, netikusi boba“, kumélka ,,prasta kumelé“, vagilka ,,vagilé“, mergélka ,,jauna, bet netikusi merga bei mergina“. Kaip matyti, Si priesaga turi tam tikros menkinamosios bei niekinamosios reikSmés. 2. -kas. Si priesaga, gal bit, pasitaiko tik viename kitame Zinomesniame daiktavardyje, pvz.: sliekas, Idixkas ,,cibulio lapas“ |\/aiskas ,,gromata“. Su priesaga -kas sudarytas yra ir retai pasitaikantis Zodis 2é/kas ,,diegas, daigas:“ Ji skabdja biilviu Zélkus Gri. IS ypatingesniy dariniy paminétini: pridéckas .,priedas“, pridurkas ,,pridurtoji apagioje marSkiniy dalis ar sijono dalis“: Jau nemaZas, o da vis isikabings i mamos pridutka Gs. 150 3. -kis, -é. Su priesaga -kis (tiksliau -3kis ar -skis, mot. g. -ké) paminétini tarmei charakteringi Sie ZodZiai (daiktavardZiai ar biidvardZiai): dickis, -é, drickis, -é , storulis“, judckis, -é ,,tamsiy, juody plauky ar tamsaus veido zmogus; juodas gyvulys, juodis“: Bit nieko mergina, tik tokia judcké KzR. Bo mis du Sunes — vienas maigis, kitas toks judcékis Gs. An pieno judtké gera karvé I8., raiickis, -é » kas raudonas, rausvas“, ripkis, -é ,,rupiziokas“, siskis, -é , nususélis“. Atskirai paminétinas dar Zodis stritpkis (striibkis) »apskritas, ppr. nedidelis méSlo ar ko kito gabalas“ || striipkis, -é ,,kas Zemas, neaukStas“: Ju vaikai visi toki stritipkei Gs. 4. -(s)kus, -(s)kuviené. Priesaga -(s)kus, mot. g. -(s)kuviené, yra gana charakteringa aprasomosioms tarméms. Ji turi tam tikros i ka nors palinkimo ar menkinamosios reik’més. Pvz.: éskus, mot. g. éskuviené, ,,kas datg ir nuolat valgo, édinas“: Negali prigert — ale ir éskuviené! Gs. plépkus ,,plepys“, pifckus || pitskus ,,pitdzius“, Slapkus ,,sulapélis“: Na, kur tu ir buvai, Slapkau, Slapkau? Ply., tapkus ,,tiptiotojas*. IS minétyujy dariniy isiskiria Zodis meiékus ,,vidutinis meitélis“, i8 kurio moteri8koji giminé nesudaroma. 5. -ikas. Tai gana gyva priesaga, vartojama kartais ir lygiagretiai su priesaga -éjas, tatiau Si yra daug retesné, pasitaikanti dazniau naujesniuose nomina agentis Zodziuose. Su priesaga -ikas daugiausia sudaromi i8 pirminiu veiksmaZodZiu nomina agentis dariniai, kuriy mot. g. turi priesaga -iké. Pvz.: bridikas : Bridikai bréda Snt., édikas: Zmoniu édikas ,,skundikas, prazudytojas“ Gs., ciuozikas, gyrikas : Ji buyo gery zmoniu gyriké Kps., grébikas, kasikas, kélikas : Duoda biteli tiems kélikams Snt., kulikas \\ kiilikas, mézikas, ravikas, skundikas, Sokikas. Jy kai kurie, pvz.: Kirtikas: Rugiu kirtikai Gs. Jis jau netoli to kirtiko (kuris medi kirto) nuéjes V8R., lipikas ret, ,,kas lipa kur“, patarikas ,,pataréjas“, plésikas, Salia saves moteriSkosios giminés bemaz neturi. Kaip matome, jie daugiausia padaromi i8 bitojo kartinio laiko, bet vienas kitas padaromas ir i8 esamojo laiko: minikas Grl., kulikas Vygr., kurikas Vikv. Tarp pasitaikantiy lygiagretiai vartojamy Zodziy su priesaga -éjas ir -ikas vis délto yra kartais tam tikras sunkiau iSaiSkinamas niuansinés reikSmés skirtumas, pvVz., apie Biblelius -éjas réiSkias asmenj, sugebanti atlikti atitinkama veiksma ar darba, o -ikas — dabar atliekanti darba, pvz.: Pareina pjovikai — tai tie, kurie piauja, bet nereiskia, kad jie tuo vienu darbu vertiasi. Plg. V 2. I8 antriniy veiksmaZodZiy sudarytieji'su priesaga -ikas, mot. g. -iké, yra: kratikas ,,kratytojas“: Acirado, mat, kratiké (mé8lo) Gs., statikas ,,nukirsty rugiy ar kvietiy statinétojas“: skalikas ,,toks Suo, kurtas“ (mot. g. nesakoma). Be to, plg. tikriausiai i8 ra8ty Zinoma'misle: Kat kabikas nekabéty — ir tupikas netupétu (paKabinti laSiniai ir katinas) Vikv. 6. -ikis,*-iké. Su priesaga -ikis Zinomi yra: jaunikis ,,jaunasis“, laimikis || laimikis ,,1. laimétas daiktas, 2. laiméjimas“; be to, pavardé Eidikis || Eidikjs ir kartais sudaiktavardéjes bidvardis raudonikis, -é ,,raudonas Zmogus“. Pasitaiko ir neaiSkios darybos Zodziu, pvz., gabikis ,,nelabasis, velnias;i velnia panaSus zmogus“: Baisus kaip gabikis Gs. Duok per ragus tam gabikiui Plv. Duok tam gabikiui per guone, ka nelisty Gs. KpIIr Snektoje platiai vartojama daiktavardZiy maZybiné priesaga -iké, pvz.: kaciké, lovike , peliké, skarike, sukniké, visciké; Bobuté iSkepa bandzi151 7. -elis, -elé, -intelis, -é; -elys. Priesaga -elis, mot. g. -elé, vartojama sudaryti daugiausia maZybiniams ir maloniniams daiktavardziams; vyri8koji giminé (su -e/is) sudaroma, paprastai, if nemazZybiniy vyri8kosios giminés dviskiemeniu Zodziy, o moteriSkoji giminé (su -e/é) — i8 moteriSkosios giminés. Pvz.: brolélis, dugnélis, parSélis, senélis, tévélis; galvélé, mergélé, pusélé, vysnélé. Pasitaiko priesagos -elis mazybiné reik8mé su menkinamosios reikSmés atspalviu: Grazu, kaip kalba tie dzikélei Snt. Kai kurie su priesagomis -elis, -elé zodziai jau néra tikri mazybiniai — igave tam tikra, specialia reikSme, pvz.: berZélis ,,3eStasis mety ménuo, birvelis“, gaidélis ,,bot. gyslotis, gyslalapis, Plantago media“: Gaidélei daugiausia prastoj pievoj auga Gz. Gaidéliy né gyvulei néda Sn., kalélis ,,specialiai suri8ti Siaudai stogui dengti“; avélé, bobélé ,,prietaisas dalgiui plakti“, skarélé. Tokios pat darybos yra ir pavardZiy, pvz.: Medeélis, Stanélis. Mazybinés reikSmés jos dabar jau neturi. Su priesaga -e/is yra ir nemaZybiniy niekinamosios reik’més ZodZiy, pvz.: gdvelis ,,gozZelis, Zioplys“, gdzelis ,,kas gozinéja; Zioplys“: Tas gdzelis po laukus goZinéja Nm. Kur dési tokia g6zeli Gs., vaikelis ,,vaikigalis“: Visokiy vaikeliy prisirinko i Soka Gs., vépelis ,,kvailys, véplys“: Ka tu klausai to vépelio Plb., Zidpelis ,,zioplys“. Siu dariniy skirtuma nuo mazybinés priesagos Zodziy parodo ir kirtio vieta — kirgiuojama ne priesagoje. Pasitaikanti sudétiné priesaga -intelis, -é rei8kia lyg tam tikra badvardziy laipsni, pvz.: Baltifitelis (baltutis) kap sniegelis Gs. Da jaunifitelé zména Bibl. Vienifitelis vaiks Nm. Naujifitelis ziponas Gs. Kartais pasitaiko ir priesaga -elys, pvz., Salia vaikelis vartoja ta patia reik’me ir vaikeljs: Nesusidék su tais vaikeleis Ply. 8. -élis, -élé; -utélis, -¢; -umélis. Priesaga -élis, mot. g. -élé, kaip ir priesaga -elis, -é, yra daugiausia mazybinés ir maloninés reik8més, tiktai ji yra dedama prie daugiaskiemeniy daiktavardziy kamieny, pvz.: arzuolélis, dobilélis, dolerélis: Davé aukso cidabrélj, muStq dolerélj (d.) Alvt., piemenélis, vainikélis; dukterélé, lelijélé, seserélé. IS bidvardZiy su priesaga -utis, -é (baltiitis) yra padaromu sudétinés priesagos -utélis, -é biidvardziy. Su priesaga -utélis, -é vartojama, dazniausiai tautosakoje, toki mazybiniai ir maloniniai bidvardZiai, kaip: baltutélis, -é, grazutélis, -é, lygutélis, -é Grl., maZutélis, -é, naujutélis, -é. Be to, pasitaiko ir tokiu, kaip: girtutélis, -é, greitutélis, -é. Savo reikSme Sios priesagos bidvardZiai prilygsta tam tikram aukStesniajam ar aukStiausiajam laipsniui. Mazybinés ir maloninés reikSmés yra ir pasitaikantieji su sudétine’ priesaga -umélis tokie daiktavardziai, kaip: baltumélis, brangumélis, grazumélis, skaistumélis, tolumélis. Visai kitokios reikSmés su priesaga -élis, mot. g. -élé, yra veiksmaZodiniai daiktavardZiai, reiSkiantieji daugiausia (paprastai, tam tikros neigiamos reikSmés) asmenis, pvz.: iZdpkélis, nebivélis: 18 kur tas svetias nebivélis? ,,niekad dar nebuves, seniai buves“ Gs., nugaixélis, padégélis, pajuodélis ,,.kas juodo veido, pajuodes‘, pamisélis, pavargélis ,,vargSas, elgeta“, suplpsélis, uzdusélis ,,puskvailis“. Kaip matyti, Sie dariniai yra peréme prieSdéléto veiksmaZodiio, i8 kurio jie padaryti, reikSme 158 ir kirgiuojami Saknyje. Cia minétini ir i§ sangraZiniy veiksmazodziy sudaryti Zodiiai, pvz.: aciskyrélis, isigimélis, isisiépélis ,,kas i8si8iepes“: NegrazZus — toks isiSigpélis Ig. AS su tokiu isi8iépéliu nenoriu né draugaut, Zyr. Kas ims tokia isi8iépéle Ig., isilipélis ,,kas iSsilupes“: Sita isilipéli (inda, kurio glazira i8silupusi) gali dét ant ugnies — jis kar8tio nebijo Kps., isizidjélis ,,plepys; réksnys, verksnys ; Zioplys“: Tas ju vaikas baisus isizidjélis Kps. Baisi isizidjélé: réks, kitam pasakos Gs., istvirkélis, pasiléidélis, susiratikélis, usimérkélis. Jy moteriskoji giminé yra su priesaga -élé. Yra dar vien tiktai moteriSkosios giminés (su priesaga -é/é) jivairios darybos daugiausia gyvius ar kartais augalus reiSkiantiy Zodziu, pvz.: dilgélé, kirmélé, siurbélé ,,délé“, skruzdélé, utélé, végélé. Nuo mazybiniy Zodziy jie skiriasi ir kirGio vieta. 9. -élius, -éliuviené, -élé. Su priesaga -élius, mot. g. -éliuviené || -élé, téra vienas kitas niekinamosios reik’més Zodis, pvz.: smirdélius ,,pasmirdélis“, mot. g. smirdéliuviené || smirdélé |\ smirdélé, utélius ,,kas turi utéliy“, mot. g. utéliuviené || utélé, 10. -ila, -yla. Priesaga -i/a yra gana reta — tepaminétini su ja |ZodZiai: barzdila || barzdyla ret. ,,barzddtius“, vaidild, Dabrila pyd. Su priesaga -y/a paminétinas vienas kitas bendrosios giminés Zodis, pyz.: pliauskyla ,,pliauSkalius“, staugyld ,,kuris staugia, rékia“. 11. -ilas; -ylas, -a. Su priesaga -ilas yra keletas vyr. g. daiktavardziy, pvz.: bifbilas ,,prastas alus“ Plb., brizgilas ,,apinasris su Zaslu, pamautas“, dobilas, eFzilas, spragilas. Priesaga -flas | -j:Jas, mot. g. -yla, tezinoma tik Siuose bidvardziuose: akjlas || akjlas, -a (Salia akylis, -i) ir ausflas, -a ret. 12. -olius, -oliuviené; -olé. Su priesaga -olius, mot. g. -oliuviené, Zinomi tik gurgélius, gurgéliuviené ,,apsileidélis, apskretélis, névala“: Toki gurgdliy a$ tik da nematiau, kap tu Alk. Kap i drista ta gurgdliuviené j stala sést? Alk. Su -olé tegirdétas gurgélé ,,degtiné“: Kai gurgdlés usitraukia: (pasigeria), tai tada blySko (guli) Gs. Siu Zodziy kilme, gal bit, reikéty sieti su ZodZiais gufgulas, gurgéti ir pan. 13. -ula, -ulas. Su priesaga -u/a tepaminétinas vienintelis Zodis viesula | vésula ,,Viesulas“: Sukasi kap viesula Zal. Pakilo baisi vésula Gs. Su priesaga -uwlas pasitaiko keletas ivairos reik8més daiktavardZiy, pyz.: bumbulas ,,skritulys, rutulys (bok8to)“, bu?bulas: nyko kap muilo bufbulas Gs., gédulas \| gédulas nj., gnittulas ,,gabalas“, gufgulas || gufguolas ,,sukréSéjes ar susiraizges medZiagos gabalas“, viesulas nj. 14. -ulis, -ulé; -ulys. Su priesaga -ulis, mot. g. -ulé, vartojamas vienas kitas tamtikros ivardZiuotinés reik’més bidvardis, pvz.: didziilis, -é, grazilis, -é ret., maziillis, -é. Kiek kitokios (tam tikros maloninés) reik8més daiktavardZiy (vyriSkos ar moteriSkos giminés) paminétini toki: dédulis, dievilis, tévalis, pacitlé: Kur mar8kinei, patitle? Alvt., svocidlé: Svotitlé rozé keliu nudrozé Ply. Pasislink, svotitle, Gia bobkius sés Gs., tetiilé. Paminétini dar ir toki daiktavardZiai, kaip pvz.: brizgalis ,,tam tikras pagalys“, drobuleé ,,tam tikra staldengté“: Prisiaudé visokiy drobuliy Vikv. Su priesaga -ulis Zinoma ir viena kita pavardé, pvz.: Grazilis, Miciilis, Vaiciilis. 159 Su priesaga -wlys pirmiausia minétini nomina actionis dariniai, pvz.: drebul¥s, dusul¥s, godulfs ,,godumas“, nuduljs ,,tingumas, snaudulys“: Popiet toks nudulfs ima Grl., riaugul}s ,,riaugéjimas, Ziauktiojimas“, snaudul}s ,,snaudimas, snudas“, troskulfs. Pasitaiko konkretios ir kartais abstraktios reikSmés jvairios darybos Zod7iu, pvz.: gyvulfs, juoduljs ,,juoda démé, juodas ta8kas, juodumas“, kraustulfs ,,mazas kilnojamas daiktas“, krusuljs: Sugedes pienas eina kruSuleis arba bina rausvas Babl., nuodégulfs ,,apdeges pagalys“, skauduljs: [simeté skaudulfs i koja Gs. Nepakanttus skatidulio Grl., skrituljs ,,apskritimas“, triuskuljs ,,trupinys“ Gr8., uskanduljs »uzkandis*: Ne girtuoklis — vis Uzkandulj turédavo Bibl. 15. -aila. Reta priesaga. Pasitaiko bendrosios giminés daiktavardZiuose ir tikriniuose varduose, pvz.: krapdila ,,kuris krapinédamas eina“: Matyt, girtas — eina kap krapaila Gs., sapdila ,,nieky kalbétojas, sapaliotojas“ Nm., strapdila ,,kuris strapinéja, strapalis“, Sipdila pvd. Grs. Si priesaga, gal bit, turi atitikmeny ir slavy kalbose, plg. sl. -ailo. 16. -4ulé. Su Sia priesaga kol kas i apra’omyjy tarmiy Zinomas vienintelis Zodis makdulé ,,galva; virSugalvis“ (niek.): Par menka tavo makéulé tiem mokslam Gs. UzyazZiavo (sudavé) su lazda per patia makéule Zal. Kitose tarmése, pvz., Zemaiciy, ir Ik Sis Zodis kirtiuojamas tvirtagali8kai?®. 17. -uolius, -uolé; -uolys. Su priesaga -volis, mot. g. -uolé, yra dazniausiai iS bidvardziy padaryty Zodziy, pvz.: drasudlis, -é, gudrudlis, -é, pavydudlis, -é: Skipudlis — pavydudlis édé pele kap kumele (i8 piemeny kalbos) Gs., stiprudlis, -é, Sykstudlis, -é, skendudlis, -é, vargudlis, -é ,,vargas“. Atskirai paminétina zydudlis .,burokas ar kita darZové (svogiinas, sétinis)“, raguélé ,,kvietivose auganti mélynai Zydinti gélé“, spafiguolé bot. ,,Oxycoccus quadripetalus, spalgena“. -uolys yra ne labai dari daiktavardiné priesaga. Platiai Zinomi téra tik Zod¥iai: branduoljs, kamuolys, obuolys. 18. -(y)kla. IS pirminiy veiksmaZodziy sudarytas su priesaga -kJa Zinomas tik Zodis sékla. Priesaga -kla pridéjus prie antriniy y-kamieniy veiksmaZodziu bendraties, susidaré priesaga -ykla. Sios priesagos dariniai daugiausia paZymi vieta, kurioje kas daroma. Senesniyjy Zodziy néra gausu: Pvz.: gulykla: Cia ztikio gulykla (guléta vieta) Gs., knisykla ,,i8knista, suknista, sujaukta vieta“: Ta ju lova, kap kiauliy knisykla Plv., maudykla ,,maudymosi vieta“. Tiek literatirinéje kalboje, tiek ir apraSomosiose tarmése priesaga -ykla dabar yra labai dari bei gyva. Plg.: ciuoZpkla, kirpykla, mokykla, valgykla. Sw priesaga -ykla pasitaiko ir tikriniy vardy, pvz., Zaidvklos ,,toks raistas* KzR. Atskirai paminétinas visai kitokios reik%més bendrosios giminés Zodis baidykla »,baidyklé*: IS jo bity baidykla baisi Gr8. Su tai skranda tai kap koks baidykla AzB: 19. -klas. Su priesaga -klas yra ZodZiy, daugiausia reiSkiantiy irankius ir, paprastai, sudaromy iS veiksmaZodziy, pvz.: giftklas, pjitklas. Taip pat tia paminétini: ** Pig. Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas (ats. red: J. Kruopas), Kaunas, 1954; P. SkardZius, Lietuviy kalbos ZodZiy daryba, p. 191. 160 dudeklas, pabiiklas: Sudo i8 visékiy pabikly Vikv., padéklas || padéklas ,,tam tikras padedamas po kuo pagalys“, vystyklas. 20. -klé, -klis, -klys. Su piesaga -k/é yra jvairios reik’més daiktavardziu, pvz.: gerklé, pifklés ,,spastai“, staklés, PrieS priesaga -k/é gali biti kuris nors priesaginis garsas (balsis ar dvibalsis), ir tada turime vienaip ar kitaip susidariusias vadinamas i8pléstines priesagas -yklé (su ja sudaryti ZodzZiai reiSkia daZniausiai jrankius), -oklé, -uoklé, pvz.: baidklé ,,pabaisa“, grumdyklé ,,medinis ar gelezinis prietaisas skalbti, grumdyti* Grl., mét?klé »prietaisas kam nors, pvz., akmenukams, métyti“, /aidjklé, rodjklé (pvz., keliu, laikrodZio), suppklé ,,sipuoklé“, Saudfklé ,,itaisas, kur Seiva idedama audZiant“; medzioklé; girtudklé ,,pana8i j mélyne girios uoga“, vaidudklé: Papasakosiu tokia vaidudkle ,,pasakg apie vaiduoklius ar vaidinimasi“ Ut., Zibudklé ,,zibuté“ Vikv., Nm. PrieS priesaga -klis gali biti taip pat koks nors priesaginis balsis ar dvibalsis, pvz.: i, 0, uo. Tuo biidu yra priesagos -iklis, -oklis, -uoklis. Pvz.: jauniklis, -é ,,kas visai jaunas“, Kirtiklis pvd. Dk8., klajoklis, -é, girtudklis, -é, pakarudklis, -é, vaiduokilis. Su priesaga -k/ys tezinomas tik arkljs. VIII. Priesagos su -m1. -(s)mas. Su priesaga -mas yra vienas kitas konkreéios reik’més daiktavardis, Pvz.: jiéimas, kélmas: Abzéles kap kélmas Gs. Pazymétinas su priesaga -mas, mot. g. -md, skaitvardis sékmas, -d ret. Vienam kitam senesniam apraSomyjy tarmiy atstovui dar pazistamas ir skaitvardis dsmas ,-d. Sékma ir aSma dazniau vartojant pasitaiké girdéti apie Naujaja Uta. Su priesaga -smas yra keliolika veiksmaZodiniy abstrakty bei nomina actionis dariniy, pvz.: griaiismas: O ka tave griaiismas! Gs., jaiismas, kliksmas ,,klykimas, klyksmas“, riksmas ,,surikimas, rékimas“, skaiismas, Saiiksmas, trefiksmas, triuksmas (po k Gia -smas >-Smas), veFksmas. 2, -(s)mé. Su priesaga -mé yra vartojama, pvz.: drégmé. gelmé .,gylé, gili vieta‘: Nelisk — te pati gelmé Ply., linkmé ,,kryptis*: Nué tai linkmé Gs., padermé ,,giminé, veislé“, tankmé ,,tankuma“. Su priesaga -smé Zinomesni téra ZodZiai: bausmé, drausmé, giesmé, griismé ,.spistis, susigridimas“: Priéjo tick Zmoniy, kad b6 didelé griismé Vikv., versmé ,,verpetas, sikurys“. 3. -imas. Priesaga -imas yra gana platiai vartojama. Su ja daugiausia sudaromi i8 bitojo laiko kamieny veiksmaZodiniai abstraktios reikSmés daiktavarddziai, pvz.: bégimas, éjimas, gdilojimas: O verkimas, 0 gailojimas — neit ma graudu pasidaré Gs., gurgimas ,,burzgimas“: Visa naktji girdéjosi maSiny gurgimas vaziavimas Kt., kirpimas, metimas, siuvimas, stovéjimas: Po Slitbo parvaziuoja, tai prasideda stovéjimas Ig. Stovéjimas — pati veseilia Ig. Stovéjime tai grazei koroja pirsli Ig., azimas. Minétujy dariniy kai kurie yra jgije ir konkretia reik’me, pvz.: arimas pprdgs. ,,suartas laukas“, klojimas: Jau péra klojimy i8kilém Gs., prariekimas .,pir11. Leksikos tyrinéjimai 161 moji nuo duonos kepalo atriekta rieké“, sutvérimas: Ale tai i sutvérimas niekai vaikas! Plv., vezimas ,,ratai“. Kai kuriuose Sios darybos Zodziuose, atsiradus naujai reikSmei, pasikeitia kircio: vieta ir daZniausiai vietoje priesagos -imas tariama -ymas, pvz.: padéjimas ,,veiksmas* \| padéjimas ,,podélis“: Ta bulviné viskam geras padéjimas Zal., gérimas ,,veiksmas “|| gérymas ,,géralas“. Plg. priesaga -ymas. Yra vienas kitas su piesaga -imas daiktavardis, padarytas i8 bidvardzio, pvz.: jaunimas, minkstimas, tirStimai. Bidvardziy su priesaga -imas, mot. g. -imd, paminétini: svétimas, -d, atimas, -d, tolimas, -a; pastaryju dviejy vietoje dazniau sakoma aftymas, télymas. 4. -ymas. Priesaga -ymas yra sudétiné: -y-mas, pvz., sdk-y-mas. Su Sia priesaga pirmiausia minétini y-kamienés bendraties veiksmaZodiniai daiktavardZiai, pvz.: ddymas, ganymas, matymas, klatisymas, sakymas. Tai daugiausia abstrakéios reikSmés ZodZiai. Pasitaiko Sios riSies dvireikSmiy dariniy — turin¢iy veiksmo ir konkretia reik’me, pvz.: maixymas ,,1. veiksmas, 2. uzZmaiSyta duonos tesla“, piidymas ,,1. veiksmas, 2. dykas, pidomas laukas“. Su priesaga -ymas yra sudarinéjami daiktavardZiai ir iS pirminiy veiksmazodziu ir turi, paprastai, konkretia reikSme, pvz.: gérymas: Prisidaré visokiy gérymu Gs., gréndymas || grémdymas ,,klojimo padas“, gurgzdymas ,,kirksnis“: Ji pervéré peiliu i pati girgzdyma Kps., k/dusymas: klausti: Koks klausymas, toks ir acakymas. Vikv.||klaiisymas : klausyti, linkymas ,,kojos kelio ar rankos alkiinés prieSingoji pusé“, kiilymas: Jau prasidé kilymai Vikv. Plg. dar: gérymas ,,1. géralas, kas geriama 2. gérimas“: Iprates i ta géryma, tai kap liga Zal., k/dusymas ,,1. veiksmas, 2. Bonpoc “ ir klausimas ,,veiksmas“. Dél kiréio vietos plg. -imas. 18 badvardziu su priesaga -ymas daiktavardZiy daryba néra platiau Zinoma. Siai darybai galima priskirti: bd/tymas ,,akies, kiauSinio...baltoji dalis“, tastymas ,,jautriausia Sone vieta, slépsnos, paslépsnys“: Dunkstelé i tiStyma, ir negyvas Gs... dyisdkymas (: dviSakas) ,,tarpkojis, tarprietis“. Badvardziu su priesaga -ymas, mot. g. -ymd, téra: aftymas, -d || a?tymas subst. » bitiulis“, tdlymas, -a; reciau artimas, tolimas. 5. -uma. Su priesaga -uma pasitaiko jvairios reik’més (gal bit, daugiausia vietai zyméti) dariniy, pvz.: aukStumd ,,aukSta vieta“: UZlipo i pat¢iqa aikstuma Vikv., gailuma ,,aitrumas“: Patia gailuma nugériau, o kas liko, tai tau Gz., giluma »gili vieta, jaunuma ,,jaunysté“: No jaunumds laSiniy nevalgau Gs., seklumd ,,sekli vieta (pvz., upéje)“, Zemumd ,,zema vieta“. Be to, sakoma: dauguma ,,daugelis“, Silumd, tustumd: Vidurvasari pati tuStuma; tuStias metas — maZai téra maisto Gs. 6. -umas. Tai daznoka priesaga. Su ja daugiausia yra sudaromi bidvardiniai abstraktai, kartais turintieji ir konkretios reikSmés, pvz.: aiskimas, baltiimas, geriumas, giliumas, kartimas, riebimas (it riebumai ,,riebalai“), pikttimas: Piktimas. “pyktis’ ima j ji Zitrint Alk., sunkimas, sviestimas, tamsiimas. Kaip iS pavyzdziy matyti, Sie ZodZiai sudaromi ne tik i8 u kamieno, bet ir i8 a, ja kamieny bidvardziy. Be to, kartais Salia Zalimas, didiumas pasakoma ir Zaliiimas Gs., Plv.: Zalias, didZiu-- mas || didziuma ,,daugelis, daugumas“: Didziuma jau nusikasé bulves, o jy da stovi Nm. 162 Pasitaiko vienas kitas su -wmas darinys ir i8 daiktavardzio ar kurios nors kitos kalbos dalies, pvz.: tingintimas: Ima mane tinginimas no tos Silumos Gs., netikimas: Ale ir netikimas ‘apsileidimas’ jo Plv., daugimas ,,daugelis“. Pastebétina, kad kai kuriy priesagos -wmas dariniy inagininko linksnis, prieveiksmiskai pavartotas, kirti turi Saknyje, pvz.: gérumu, gr@Zumu, piktumu. 7. Kitos su priebalsiu -mpriesagos. a) -amas: rykamas ,,stakliy dalis“ ret. Gs. b) -ymé. Su Sia priesaga tezinomas tik vienintelis Zodis kiaurjmé ,,kiauruma“: Oi, kokia Gia kiaur¥mé Gs. c) -imis, -é. Paminétinas tik Zodis penimis, penimé ,,kas penimas ppr. parSas, kiaulé“: Pasipjovém gera penimj Plv. Ta penime galésim parduot Gs. d) -umé. Su Sia priesaga teZinomas tik Zodis mazumé ,,vaikysté“: I§ maZumés (dazniau mazumélés) iprato vokt Ply. IX. Priesagos su priebalsiu -n1. -(s)na, -(s)nas. Su priesaga -na pirmiausia minétini daugiausia konkreGios reikSmés daiktavardZiai, pvz.: briaund ,,kraStas“, siena, Salnd, Sutnd ,,karStas, tvankus oras“, Zidunos. Su priesaga -na yra ir bendrosios giminés nomina agentis, pvz.: gleind (4) ,,kas gleinija, gleboja, terlioja‘*: Ot koks gleina —negal, paémes peili, mésos acipjaut Zvr., klipna: Toks klipna, o girtis, tai nér galo Bubl., purksnd ,,kas greit supyksta ir ima purskauti“, skretnd ,,kas su neSvaria, apskretusia burna, apskretélis“: Tas vaiki8Gias baisus skretna Gs. Pasitaiko kitokios darybos ar ivairios reik’més Zodziy, pvz.: triznd ,,1. tryda, palaidi viduriai, 2. karsto bido Zmogus, karStuolis“. Su priesaga -sna sudaryti ZodZiai (daiktavardZiai) rei8kia daugiausia asmenis ar konkreéios reik$més dalykus, pvz.: dusnd ,,padusélis“, dziiisnd ,,sudziivélis“, ruksnd (po k s>S) ,,susiraukélis, pikéiurna“, skursnd ,,1. skurdas, 2. uzskurdélis“, lasnd, Serksna@ ,,ynis“. Priesaga -nas vartojama biidvardziams (mot. g. -na) sudaryti, pvz.: drégnas, glé3nas ,,liaunas“, lifidnas, pilnas, plonas, silpnas, Saiinas (dainiau saunis) ,,puikus, geras“ Zal. Su priesaga -nas yra nemaZai konkretios reikSmés daiktavardZiy, pvz.: dignas, kdlnas, kliionas ,,klojimas“, spafnas, svifnas Klvr., Sérnas. Priesagos -snas yra tik liekanos. Salia daZnesnio Zodzio serkinad pasakoma ir Se?kinas (ks >k5). Be to, vartojamas (ret.) prieveiksmis skursnai (:skursnas) Dk8.,. Viky. ,,skurdZiai“: Skursnai gyveno, tai nekap ir atrodo Gs. 2. -(s)nis, -(s)nys. Su priesaga -nis (vns. kilm. -nies, mot. g.) yra konkretios reik’més daiktavardzZiy, pvz.: kriaunis: |skilo (peilio) viena kriaunis Vikv., kulnis, plénis (ppr. dgs. plénys) ,,gestanti ir pelenais virstanti ugnis“, skdbnis ,,coberis, Zema statiné“: Pripilk vandenc j skébnj Br., saknis, Slaunis ,,kul&is“, traknys ,,supuve Siaudagaliai“: I$ ty Siaudy liko tik vienos traknys Gs. Priesaga -snis (vns. kilm, -snies) yra reta. Su ja paminétina pusnis ir krésnis ,,1. akmeny kriiva Klvr., 2. petius“ Alk. 11* 163 ja kamieno (vns. kilm. -snio, vyr. g.) priesaga -snis || -snys yra daZnesné, pvz.: alksnis || elksnis zan., be to, plg. Alksné'\| Elksné upl. Alk., brikinjs (ks > ks), ghiosnis || gluosnjs, kasnis || kdsnys, sieksnis \| sieksn¥s, Zinksnis || Zinksnfs. 3. -(s)nus, -nius. Su priesaga -nus daugiausia sudaromi bidvardZiai (mot. g. -ni), pvz.: lipnis ,,limpamas“: NO medaus pasidaro lipnios rankos Gs., sraunts upelis, saunas ,,puikus, graZus“: Tas Jonc Saunis vyruks Nm., svelniss, tepnits ,,greit susiterSiantis, susitepantis“ Zal., Nm. Su -snus |\\-Snus priesaga téra bidvardZiai skursnus ,,uzskurdes, skurdus“ ret., lipsniis ,,malonus, Svelnus“: Pré vyry visos jos (merginos) lipSnios Gs. Su priesaga -nius, mot. g. -niuv.2i.c || -né, yra Zinomi du Zodziai: miznius, mot. g. miiniuviené || mizné, ,,1. kuris gulédamas susiSlapina, 2. nerimtas Zmogus“, triznius, mot. g. trizniuviené ,,1. kuris triedzia, 2, karSto bido ar nerimtas zmogus“. 4, -ana; -anas, -a. Priesaga -anu vartojama daiktavardziams sudaryti, pvz.: dovana || dévana, drapana ,,drabuzis‘ , gdrbana ,,garbinys“, ligkana, kdmanos ,,odinis arklio apinasris“, paliikanos ,,procentai“, pléiskana (ppr. dgs. pléiskanos), trdiskana (ppt. dgs.): Tik acikélé tai akys pilnos traiSkany Gs., dkana ,,ikanotas oras“. Su priesaga -anas, mot. g. -ana, yra du bidvardziai: d/kanas, riiskanas _,,apsiniaukes; nidirus, piktas“: Rudenj riSkanos dienos Plv. A nenutiko kas, ka toks riiSkanas veidas? Vikv. Cia priskirtinas ir prieveiksmis dovanai: *dovanas. 5. -ena, -mena. Priesaga -ena platiai vartojama zyméti bendrosios giminés niekinamosios reik’més nomina agentis, pvz.: dusena ,,uzauSélis, puskvailis“: A pasisiusi kur toki auSena? Gs. dvésena ,,padvésélis“, gaisena ,,kas igaiSes— uzskurdes“: Ta kumelé jau tikra gaiSena Vikv. Jokiu valgiu tam gaiSenai nejtiksi Grl. Argi su tokeis gaiSenom vaziuosi? Ig., ge/tena ,,pageltes nuo ligos Zmogus“: Bene ilgai jis gyvenc tas geltena Bgt. Kad bit merga kap reik, tai da da, o Gia tokia geltena Alk., gézena ,,vépla“: Kur dabar tas gézena eina? Plv., griivena ,,kas vos paeina, sugriuvélis“, kiiitena ,,apkiautélis*: Matai, koks jis kititena Sn. Ka tas kititena, bene jis moka ka Bet., kuitena ,,susikuitélis, susivélélis“, kvaisena ,,pakvai8élis“, kvaitena »apkvaitélis, pakvai8élis“, lipena ,,sudZitivélis“, raikena, ,,susiraukélis“, rikena ,kas rauk§léto ar susiraukusio veido, surukélis“, ripena ,,rupizé (keikiant, niekinant)“, skufdena ,,uzskurdélis, suskurdélis, skurdZius“, stipena ,,sustipélis, pastipélis“, vitena ,,visu ujamasis“, véltena ,,susivélélis“. Kai kurie iSvardinty ZodZiy turi ir kita reik8me, pvz.: dvésena ,,padvésusio gyvulio mésa, dvéseliena“, gaisena ,,nugaiSusio gyvulio mésa“, kvaitena ,,kvaitulys“, stipena ,,pastipusio gyvulio mésa“. Paminétini dar ZodZiai: aiisenos ,,ausinés“: Javus éystina, tai lieka aiisenos Grl., muilenos ,,muilinas vanduo“, pitvenos ,,puvésiai“, rafkena, sélenos ,,gridy luk8tai“, skiitena ,,skusta bulviy Zievé, lupyna“ Grl., sviltenos ,,svilésiai*, Bambend ,,Dovinés aukStupis“ Dks. Su priesaga -mena yra keletas daiktavardziy, pvz.: smilkmena ,,smulkus daiktas ar dalykas“, stambmena ,,stambus daiktas“, trikmena nj. ,,trupmena“. Cia paminétina, gal bat, ir Seimend ,,Sirvintos intakas“ Zal. 6. -sena (-Sena). Su Sia priesaga Zinomesni téra: eisena ,,¢jimo bidas“, kvépsena ,,kas vos kvépuojantis, vos gyvas“: Neilgai jau gyves tas kvépsena (apie Zasiuka) Plv., baiksena (s>¥#) ,,nusibaigélis, nusigyvenélis*. 164 7. -ené, -uomené. Su priesaga -ené dariniams galima priskirti Zodzius: pieméné, pabaigéné ,,prazitis* Vikv., Alk., priemené || priemenia ,,priebutis“. Cia paminétini ir sudétinés priesagos -womené, dazniausiai naujesni, ZodzZiai, pvz.: didiiomené ,,didikai, didZitinai, ponai“, jauntiomené, karitiomené || kariomené, vistiomené. 8. -éna, -énas. Priesaga -éna platiai zinoma tik Zodyje veléna. -énas irginéra dazna priesaga. Paminétini su ja ZodZiai pelénas ret. ,,peliu vanagas* Ply., teténas ,,tetos vyras“, trakénas, -é ,,tokios veislés arklys ar kumelé“, varnénas »spokas“. 9. -inas. Priesaga -inas, mot. g. -ind, vartojama kai kuriuose i§ daiktavardziy padarytuose biidvardziuose, reiSkian¢iuose i8virsine ypatybe, pvz.: diilkinas ,,dulkeétas“, dumblinas ,,dumbluotas“, krivinas, pufvinas. VeiksmazZodiniy bidvardziy téra: bitinas, kipinas, mirinas ,,sumures, susitepes“, tékinas. Daiktavardziu su priesaga -inas pirmiausia paminétini reiSkiantieji gyvuliy patinus, pvz.: Gvinas, bitinas, kdtinas, kurkinas, méskinas, Z@sinas, be to, gulbinas ret. Gs., Ply. ir Gulbinas ,,kairieji SeSupés (Plv.) ir Siduonés (Ldvn.) jtakai“. Su priesaga -inas yra daiktavardZiy, turin¢iy ivairig reikSme, pvz.: Gkstinas ,,akuotas“, duksinas ,,tam tikras senovéje pinigas“, kifminas ,,didelé kirmélé“, milzinas, parsinas ,,parsiokas“, pentinas: Gaidys kap raitelis — su pentinais Vikv., slibinas »smakas“, Slibinai k. Nm., vaikinas. 10. -inis, -iné; -utinis, -é. Su priesaga -inis, mot. g. -iné, daugiausia yra sudaroma daiktavardiniu bidvardziy™. Jie zymi: a) medzZiaga i§ kurios ar su kuria kas padaryta bei pagaminta, pvz.: Avizinis kisielius gerai stinksta Gs., bulviné || bulbiné ko8é Grl., Atrodo, kap gintarinei kariélei Alvt. Lininei marSkinei geriausia skalbiasi Nm. ; b) savybine priklausomybe daiktui ar riiSiai, pvyz.: Antinei kiauSinei prasti Gs. Naujas viene prySakinis, kic uspakalinis ratas Plv.; c) i8virsinj daikto panaSuma, pvz.: Rankos kab geleZinés ,,kietos“ Gs. Akys /edinés, lyg numirélio ,,Saltos, negyvos“ Zal.: d) tiksla arba paskyrima kam nors, pvz.: Su dobiliné (dobilams piauti) masina i pievas pjauja Gs.; e) vieta, i§ kurios kas yra kiles arba kurioje kas yra bei gyvena, pvz.: Su kdimineis zmoném lengviau rast roda, kai su miestinieis Alk. Sué j kolikius i paxesupinei gyvétojei ,,prie SeSupés gyvenantieji* Gs. -inis, -é vartojama ir vietoj ar Salia priesagy -ietis, -iskis: kalvarijinis Zmogus Graz., pilviskinis mokytojas Vikv., Silavetiré marti ,.nuo Silavoto kilusi* PaSl.; f) tam tikra laika, su kuriuo kas siejama, pvz.: aiistrinis, -é: UZteka zvaigzdé aiStriné Klvr. Dovaniniy ( per vestuves dovanoty jaunajai) pinigy turéjo Klvr. Ceriausia deda mof¢inés viStaités ,,kovo ménesj iSperétos“ Gs.; g) iSskiriamajq daikto Zyme, pvz.: Pas mus yr akinés ir pOninés kazyros Gs. Kriiminei dafitys jau kiauri Viky. 18 Ju kai kurie gali biti ir sudaiktavardéje. Plg.: Pele pele, te tau kdulini, duok ma gelezini (ps.) Klvr. 165 Bidvardiiai su priesaga -inis yra sudaromi ir i8 bidvardziu, pyz.: Sako, baisinei ‘arzuolai gia augo Ut. BeFgidiné karvé nekas, prasta Gs. Pasitaiko ir i8 skaitvardZiu sudaryty su priesaga -inis bidvardZiu, pvz.: Sesidlikiné (SeSiolikos mety) mergina pati mikliausia Alk. Yra ir i§ biittojo laiko neveikiamujuy dalyviy padaryty su priesaga -inis bidvardziy, pvz.: Tokia dréptiné (storulé) mergina—kap maiSas Gs. Leistinei kukulaitei (i8 ‘skystos teSlos) ma geriausia Vikv. Pasitaiko vienas kitas su priesaga -inis biidvardis, padarytas iS prieveiksmio, pvz.: Kazdiéninei drabuzZei, o visur tinka Nm. Cia paminétini dar ir su sudétine priesaga -wtinis, mot. g. -utiné, kai kurie bidvardZiai, pvz.: aukstutinis, virSutinis, galutinis, krastutinis, paskutinis, pavirSutinis, pirmutinis, vidutinis, Zemutinis: A tai jau galutinis zodis? Viky. AS visur turu bit pirmutiné i paskutiné pirmiausia pradét ir ilgiausia dirbt Pjy. Su priesaga -inis yra ir daiktavardZiy. Tai sudaiktavardéje ar daiktavardziu funkcijas einantieji kai kurie su priesaga -inis bidvardzZiai, todél ir jy daryba yra ta pati, kaip ir bidvardziu: jie sudaryti i8 daiktavardZiy ir kai kuriy kitu kalbos daliy, pvz.: a) garinis ,,petiaus dalis“: Néra garinio — dimy pilna pirkia Alk. [sitaisyk garinj — lubos jau pradeda pati Gs., gniaustiné ,,smigis su gniauStim“: Kirskim (derékimés) i§ deSime gniauStiniy Kt. ; b) pakulinis ,,prastas, i8 pakuly audeklas“, prielaidinis ,,penimis parSas; sugulovas“, vilkaviskinis ,,VilkaviSkio gyventojas“: VilkaviSkinei su mum _ nedraugavo Gs.; c) auktinis ,,lubose skylé dimams i8eiti*, nuoSalinis: Kat acirasty nuoSaliniy kokiy (paSaliniu Zmoniy), tai bit geriau Klvr., palaidinis ,,palaidas, laisvas $varkas“, Saltinis; d) mergdutinis ,,mergvaikis“, suktinis ,,toks Sokis“; e) vientolikinis ir kt.: A vientolikiniu atvaziavot ,,vienuoliktos yalandos traukiniu“? KzR. Su moteriskosios giminés priesaga -iné paminétini pirmiausia daiktavardziai, reiSkiantieji daugiausia vieta arba daikta, kur kas yra arba dedama, pvz.: aliné ,,alaus, baras“: Ziarék, i suka j aline Vikv., driskiné, gimtiné ,,gimtoji vieta, tévi8ké“, kdpinés mésiné, pintiné, statiné, Saliné (kluone): Pilnas Salinés prikrové Gs. NemazZai yra su priesaga -iné daiktavardZiy, turin¢iy kitas reikSmes, pvz.: aiSriné ,,ausros Zvaigzdé“, befgidiné ,,bergzdzia karvé“: Kas mum i§ tos befgzdinés? Zal., giltiné, kriitiné, kiiliné ,,maSina su kuria kuliant ir kiliai daromi“, naginé, rdutiné ,,10 sauju“: Per dieng (liny) devyniasde3imt rautiniy prirauni Grl., sétiné ,séta giria“ Alk., Siltiné ,,tokia liga“, véjiné ,,véjo rodyklé; lenta stogo gale, kad véjas Siaudy nedraskyty“, taukiné ,,isnauja“, Zéntiné ,,dukté, kuriai ima Zenta“: Zéntinei viskas liks Ply. Su priesagomis -inis, -iné yra ir upiy bei upeliy vardy, pvz.: Asinis Ss., Eglinis Brt., Ig., Kermusinis Kps., Déviné Dk8., Kastiné nj. Alvt., Meskiné Vv., Plausiné Vy., Saviné || Sabiné Jnk., Vilktinis Krb. Kaip i§ pavyzdZiy matyti, bidvardZiy ir ypat daiktavardziy su priesagomis -inis, -iné kiréiavimas labai ivairuoja. Vis délto, 3i kiréiavima bent i§ dalies nulemia Sakninis ir galininis pagrindinio ZodZio kir¢iavimas. 166 11. -inys. Su priesaga -inys yra sudaromi daiktavardZiai. Jie gali biti padaryti 38 veiksmaZodziy (ar bent su jais susije), bidvardZiy ir kartais i8 kity kalbos daliy. Veiksma¥odinés Saknies su priesaga -inys ZodZiai yra nevienodos reikSmés. Kai kurie ju, be rezultato, turi ir veiksminés reik’més, pvz.: atlaidinys ,,atodrékis, atlydis“: Pabé atlaidings, i sutizo sniegas Vikv., palaidinjs ,,atlydis, polaidis“, tinginys ,,tingéjimas, tingumas“: Ima mane tinginYs tokiu oru Gs. Yra ir nomina agentis (jy mot. g. -iné), pvz.: mokinjs, tinginvs: Nereik ma jos — paskutiné tinginé Gz. Kiti veiksmazodinés darybos bei Saknies su priesaga -inys daiktavardziai yra konkretios reikSmés, pvz.: grindinjs ,,kas i8grista; gristai“: Grifidiniueik — maziau purvyno Vikv., kratings ,,Sieno ir Siaudy miSinys“, mezginys ,,kas mezgama“, milinfs ,girnoms sukti lazda“, mutinjs .,pasaldinto vandens su itrupinta duona toks valgis“: Prisy SmulkSté pratraidis, lenky mutinys sutaisys Alvt., pakulinjs || pakulinis, pirkinys ,nupirktas daiktas“, radinjs ,,rastas daiktas“, rentinys ,,Sulinio ar kita suresta siena“, tvenkinjs ,,uztvanka“. Pastebétina, kad tam patiam reikalui kartais gali biti vartojama priesaga -inis ir -inys, pvz.: pasukinis || pasukins ,,i8 pasuky audeklas“: Bidavo, isiaudziam kokio pasukinio, i gerai Gs. 12. -yna, -ynas, -umynas, -yné. Su priesaga -yna yra keletas daiktavardziu. Ju kai kurie rei8kia gyvas bitybes, paprastai, menkinama prasme, kiti arba tie patys yra ir ivairios reikSmés, pvz.: kempynd ,,sudziiivélis, dzitisna“: Suvytes kap koks kempyna Zal., Jupynd ,,1. bulvés nuolupa, 2. kas sudZitives (zmogus ar gyvulys), 3. niekinamasis Zodis“, /entyna, Seimyna. Atskirai paminétini vienas kitas analoginés ar svetimos darybos Zodis, pvz.: dvéselyna ,,dvésena“, krikitfnos, vakarfnos .,vestuviy iSvakarés, mergvakaris“. Priesaga -ynas, paprastai, vartojama kolektyvinés reikS’més daiktavardziuose, i§ dalies kartais rei¥kiantiuose ir tam tikra vieta, pvz.: braklynas ,,.karklynas“: Misu pievoje yra didelis briklynas Lk8., alksnynas || elksnynas zan., arzuolynas, eglynas, medynas ,,gitia, miskas“: Prie medyny gyvena Snt., pusnynas ,,kur daug supustyta sniego“, skiedrynas ,,daug, kriva skiedry“, Zvyrynas ,,kur daug Zvyriaus, zemé su Zvyrium“. Su -ynas pasitaiko ir tikriniy vardy, pvz.: Jurkjnas pvd. Brt., Barsukyno upélis KzR., Kermusynas upl. Sil., Riaskjnas upl. Ink. Yra vartojama sudétiné priesaga-umynas, Zyminti, paprastai, konkrecius daiktus, susijusius su pagrindiniy ZodZiy ypatybe, arba sustiprinta abstrak¢ia ypatybe, pvz.: gardumynas ppr. dgs. ,,gardus daiktas“, grazumynas ,,1. grazus daiktas, 2. didelis graZumas“, saldumynas ,,1. saldus daiktas“: Prisipirko visokiy saldumyny Viky. 492. didelis saldumas“: Alé i saldumynas — gali liezuvj nuryt Gs., tankumynas ,,tankyné“. Biadvardziy su priesaga -ynas, mot. g. -yna, téra mélynas, mélyna || mélyna. Su priesaga -yné yra ivairiy reikSmiy daiktavardZiy. DaZnai 8i priesaga vartojama bendrosios giminés asmenims Zyméti, paprastai, su tam tikra neigiama reikSme, pvz.: grasjné ,,grasus Zmogus“: Ale tas zvogtioja i zvoguoja kai grasyneé Bubl., lojgné ,,kuris negraziai Sneka — loja“, pliauskyné ,,kuris pliauskia, tauzija“: Tokiam pliauskYnei, rodos, duotum per zapsas, kat apsijukéty Gs., purskjné »kuris greit supyksta — susipurSkia“, staugjné .,staugalius“, tarskyné ,,tarSkalius“: Tos bobos visos tokios tarskynés Sn. 167 Po k priesaga -stas, mot. g. -sta> -Stas, -Sta, pvz.: liuktas : Ledas plonytis — kap kiauSinio luk8tas Zal., minkstas, -d. 2. -(8)té. Su priesaga -té pasitaiko keletas daiktavardziy, pvz.: gniiisté ,,sugniauzti pirStai; suspaustas saujoje gabalas“: Gniti8té jau kap vyro Vikv. Pataiké su gnii8te sniego tiesiok j kakta Gs. SudZitivus kab gniliSté Gs., grjsté ,,specialiai susuktas ir suriStas liny pluostas“, kifpté ,,mergina su nukirptais plaukais“: Oi kokia Spétna ma ta kifpté Alk., pasdsté ,,vezimo sédyné“, prijudsté. Su priesaga -Sté téra ZodZiai: bdpsté || bopsé ,,boba (menk.), bobelka“, réksité ,,rek - sté, rek’té“ Kivr., Laiksté ,,deSinysis SeSupés intakas“ Kps. 3. -(s)tis. Priesaga -tis vartojama daugiausia moteri8kos giminés (vns. kilm. -ies) abstraktams sudaryti, pvz.: gaistis ,,gaiSatis, gaiSimas“, graustis ,,grauZimasis, Sirdgéla“: Kai uZeina graustis, tai neturiu kur détis Bgt., gristis ,,gridimasis“, jtartis »itarimas“: An jo krito itartis Gs., k/iiitis ,,kliuvimas, kliuvinys“, klotis ,,pasisekimas“: Palinkéjo geros klotiés Vikv., mirtis, papjitis ,,vargas“, paspirtis ,,parama, pagalba“, paZintis, pragaistis ,,ripestis, prazuvimas“: Tik pragaiStis su tom viStom Zal. Su priesaga -tis yra ir konkretios reikSmés moterikos giminés daiktavard7iy, Pvz.: gnidustis || gnitistis: Suspaudé su gniduStim (gnitStim), kap su replém Plv. Toki trumpuéei—tik per gniaustite Gs., kdrtis, klétis, n}tis (ppr. dgs. nytys), padétis »padéjimas“: Ty daikty dauk, o nér geros padétiés Gs., péntis, skiltis, svirtis, Zidtys ,,1. nasrai, 2, staklése audimo dalis“. Su priesaga -tis vyri8kos giminés (vns. kilm. -cio) daiktavardZiy paminétini: dafiktis, kamstis, keltis ,.kojos pédos virsaus auk&toji vieta“, laiktis »»PTietaisas sitlams lenkti“, raikstis (<raistis), ramistis su kuo pasiremiama“, sdmtis. Su priesaga -stis (-Stis) téra keletas moteriSkos giminés (vns. kilm. -ies) daiktavardZziy, pvz.: nuotarstis || niotarstis Ply. ,,itarimas, apkalbéjimas“, rukstis, spristis ,,gridimasis, spaudimasis“: Ty Zmoniy dauk — baisi spristis AZB. Sios riies dariniy kartais pasitaiko ir vyri8kosios giminés (vns. kilm. -Cio), pvz., slenkstis. 4. -(S)tus. Priesaga -tus téra tik viename kitame daiktavardyje ar bidvardyje, pvz.: lytis || lietis Brt., glitis, -i ,,lipnus, slidus“: Tie grybai toki glitis Ply. Su pridétiniu prie’ -tus priebalsiu §, kuris po k, g, p yra kiles i§ s, t. y. su priesaga -Stus (<-stus), paminétini: baikstus ,,bailus“, baukstis ,,bailus, baugus“, darpstis ,darbus“, grakstis ,,lankstus“, kruopstis, rikstus, Ssmaikstis: Smaik&tis ka botagas Gs. 5. -ata. Su priesaga -ata kiek daugiau yra bendrosios giminés nomina agentis, paprastai, niekinamosios reikSmés, pvz.: pliaiiskata ,,plepys, niektauza“, rizata ,,kas rizena, juokiasi, rizentojas“: Nustok tu, rizata! Zal., sipata ,,kas vis Saiposi“, zibata »kas vis krykS¢ia ir zibatauja“: Jam patinka toki zibatos Gs. Be to, su priesaga -ata yra ivairios kilmés bei darybos konkretios ir abstrakdios reikSmés vienas kitas moteriSkosios giminés daiktavardis, pvz.: ddata, plitkata »»purvyné“: Negali izbrist — baisi plitkata Alvt., sveikatd, sarmatd. 6. -atis. Su priesaga -atis (vns. kilm. -ies) pasitaiko veiksmazZodiniy moteriskosios giminés daiktavardziy, pvz.: gaisatis ,,gaisimas“, maiSatis ,,sumiSimas, samysis, maiSymasis“: UZé karai, maiSatis, i tep likau Vikv. 174 Atskirai paminétinas pélnatis, -ies (-cio) \\ pilnatfs ,,pilnoji ménulio fazé“: Jau pac pilnatys Gs. 7. -eta, -etas. Su priesaga -efa pirmiausia paminétini konkretios reik8més daiktavardziai, pvz.: kipeta ,,nedidelis Sieno kigis*: Boba kap kipeta ‘stora’ Gs., sképeta ,,skara, skarelé“, sérpeta ,,atplai8élé, odos atsipliSojimas“: No to véjo rankos vieny Sérpety Nm. Priesaga -eta yra ir kuopiniuose skaitvardZiuose dvéjeta, tréjeta, kétverta, peniketa... it kéleta, kuriy vyri8koji giminé yra: dvéjetas, kétvertas, tréjetas, pefiketas..., kéletas. 8. -étas, -a. Priesaga -éfas, mot. g. -éfa, vartojama bidvardZiams sudaryti. Daugiausia su Sia priesaga sudaromi bidvardZiai i$ é kamieno daiktavardziy ir reiSkia pagrindinio Zodzio ypatybiy turéjima, pvz.: duobétas ,,su duobémis“: Duobétas kelias — kap tu ir i8vaZiuosi? Gz., kosétas puodas GrS., kremzléta || kremzlitiota mésa Gs., pusléti delnai Gs., raukslétas veidas, sduléta diena, skrybélétos || skrybélitotos mergos Nm., Zoléti ,,su Zolémis“: Simet labai Zoléti linai — nebus ko raut Ply. Pasitaiko vienas kitas su priesaga -éfas bidvardis, padarytas ir iS kity kamieny daiktavardziy, pvz.: debesétas || dazn. debesuotas || debesitiotas dangus Vikv., kduléta mésa Gr8., moléta ,,molinga* zemé, vasaréta ,,Silta, grazi“‘ diena Gs. 9. -otas, -ota. Su priesaga -ofas, mot. g. -ota, daugiausia sudaromi budvardiiai i8 o kamieno daiktavardziu, pvz.: barzdotas ,,su didele barzda“: Dabar vel i mada até barzdéti vyrai Gs., galvdtas ,,geros galvos“ zmogus Gs., g}slotos || gysluotos (ret.) rankos Gs., kuprétas vaikas, miglota diena, put dtas: Smaikei vaziavom, tai net putétas ,,labai suSiles“ arklys Vikv., rasdtas langas, tikanota diena. Sudaromi su priesaga -otas ir iS kity kamieny daiktavardZiy, pvz.: dievotas ,,pamaldus, dievobaimingas“, pilvdtas ,,su dideliu pilvu“: Kai pagirdai, tai pilvotas versiuks Zal. Atskirai paminétinas dugalotas ,,didelis, greit uZauges“: Augalotas tas jy vaiks Nm. Be to, tia priskirtinas ir Lauks¢idtas ,,Jiesios intakas“ Sil. Priesaga -ota pasitaiko pavardése, pvz.: Aiisrota, Bilota. Su svetimos kilmés priesaga -avotas, mot. g. -avota, pasitaiko vienas kitas skoliniy ar hibridy, pvz.: durnavotas ,,puskvailis, apykvailis“, kiaul(i)avétas ,,kiauliskas“: Na, ir kiaul(i)avétas tu! Gs. Pastarajame pavyzdyje gali biti ir lietuviskos darybos sudétiné priesaga. Plg. priesaga -ava. Panaiios kilmés bei darybos yra ir vietovardis Silavdtas Prn., KzR. 10. -oté. Su priesaga -oté paminétini daiktavardZiai: mazgété ,,skuduras sumazgotiems indams Sluostyti*: Ta jy merga tai jau paskutiné mazg6té (labai pasileidusi) Gs., mergidté ret. ,,vidutinio amZiaus mergina“, nesidté ,,vaiky auklé — neSiotoja“: AS pas juos uz neSidte buvau Vikv. VeiksmaZodiniuose dariniuose Cia gal bity tiksliau laikyti priesaga -?é. 11. -uotas, -a. Su priesaga -votas, mot. g. -wota, pirmiausia sudaromi bidvardziai if a kamieno daiktavardziy, pvz.: kalniotas: Apé Vistytj kalnuoti laukai Vikv., Jangiotas audimas, mésliotos kojos, miltuotas maigas, sviestuotas peilis. 175 Sudaromi su priesaga -wotas bidvardziai ir i§ kity kamieny daiktavardziy, pvz.: debestiotas Gri. || debesitiotas dangus, dedervinitiotas veidas, oZivotas ,,kaprizingas“ vaikas, skrybélivota ,,su skrybéle“ mergina, plunksnuotas ,,plunksny prisivéles“ maiSas, skaudulitiotos ,,su skauduliais“ rankos, vyzZuotas: Seniau vyZvoti (vyZ6ti) vaiksSiodavo Vikv. 12, -ytis, -yté. ApraSomosiose tarmése Si priesaga daZniausiai turi skirtinga nuo literatirinés kalbos priegaide — tvirtagale, iSskyrus miestelio varda Vistytis. Priesaga -ytis, paprastai, vartojama labai maziems bei jauniems gyviems padarams ar maziems daiktams vadinti, pvz.: antftis (dazn. andiitkas), bliiidjtis, broIjtis, plaukftis, Sunftis, Zqsftis. Priesaga -ytis turi ir pabréZiamos maloninés reikSmés. Si reikSmé ypaé rySki sudétinése mazZybinése priesagose. Pasitaiko su priesaga -ytis, mot. g. -yté, vienas kitas ir bidvardis, pvz.: mazftis, mazutStis: Plaukyéei toki mazut¥éei Alvt. (Cia yra ir sudétiné priesaga -utytis). Mazybinés ir maloninés reikSmés moteriSkosios giminés daiktavardziams sudaryti vartojama priesaga -yté, pvz.: akjté, mamfté, mamulfté (Gia priesaga -ulyté), mergyté, Zuvfte. Kitokios reikSmés bei darybos yra mazgfté ,,lazdelé, prie kurios rigami sidlai pradedant austi“, vazjté ret. ,,vezimas (veiksmas)“ Vikv. Priesaga -yté kartais pasakoma ir tikriniuose, ypaé motery, varduose, pvz.: Marjfté, Onjté. Pavardése priesaga -yfé liaudies kalboje kapsy seniau nebuvo vartojama, o buvo vartojama daugiausia priesaga -iité. Zanavyku kai kuriose pavardése Salia kitu priesagy pasitaikanti -pté, pyz.: Kuraitfté Gr8., Rimosaitjté ib., Ziiraitpté Zvr., vartojama dukterims oficialiai, rimtai, vieSai pavadinti. 13. -aitis, -aité. Vyri8kosios giminés priesaga -aitis maZybiniams daiktavardziams sudaryti néra labai mégiama — pasakoma, pavyzdZiui: arzZuolaitis, grizuoJaitis: Arzuolaitis, griZuolaitis, virsuj ménuo teka (linas Zydi) Ss., gaspadoraitis (psn.), kepalaitis, vezimaitis. Dazniau vartojama moteriskosios giminés mazybiné priesaga -aité, pvz.: eglaité, kiaulaité, kumelaité, mergaité, niekotaité Bubl., obelaité, puSaitée. Kaip matyti i8 pavyzdziy, Sios riSies dariniuose priesagos -aitis, -aité yra kirGiuojamos tvirtagale priegaide ir tuo skiriasi nuo literatiirinés kalbos. Taip kirGiuoja dabar kapsai ir i$ dalies zanavykai. Senasis kiréiavimas visur apraSomosiose tarmése dar yra iSlikes vyru pavardése (Zr. toliau) ir viename kitame vietovardyje, pvz., Keklditis ,,Jiesios intakas“ I8.: Keklfs ,,Rudés intakas“ Vy. Priklausomybinés ar kitokios reikSmés zodZiy su priesaga -aitis, mot. g. -aité, paminétini: aukstaitis, giminaitis, jaunikditis (mot. g. neturi), karaliiinaitis (pasakose), naslditis, Zemaitis. Priesaga -aitis vartojama, ypa¢é zanavyku, ir vyry pavardése, pvz.: Jdkibditis, Kalvditis || Kdlvaitis, Kurditis, Vaidiulditis. Reikia pastebéti, kad kai kurios su priesaga -aitis pavardes tarméje linkstama trumpinti, pvz.: Brazditis — Brazjs, Meksrditis — Méksras, arba pakeisti kita priesaga, pvz.: Parsditis — ParSitkas, Mergditis — Mergélis. Mergaiciy bei rietekéjusiy motery pavardése priesaga -aité liaudies kalboje néra jprasta — Siam reikalui pasakoma, paprastai, su priesaga -afé. Dabar pasitaikanti Salia kitu priesagy ir -aité, pvz.: Bartkaité (: Baftkus) Gr8., Jablonckaité Vikv., Jus. kaité Nm., Kazlauckaité Grs., vartojama rimtai, vieSai vadinant. Plg. XIV 12. 176 Su priesaga -aité atskirai paminétini ZodZiai savdité nj. ir tarndité psn., neturintieji maZybinés bei maloninés reikSmés. 14. -ietis, mot. g.-ieté, nors ir néra labai iprasta, bet su ja pasakoma, pvz.: giminiétis, kaimiétis. Kilmei, gyvenamai vietai pazyméti, Salia kity tos reikSmés priesagu, kapsai ir zanavykai pavartoja ir -ietis, -ieté, pvz.: kauniétis, Sakiétis, vilkaviskiétis, vilniétis ,,Kauno, Sakiy, VilkaviSkio, Vilniaus miesto ar apylinkés gyvento- “ jas“. Su priesaga -ietis, -ieté paminétini ir ZodZiai aviété, vdkietis || dazn. vokietys: Vadinam: ,,vokiet¥s“ i ,,prisas“ Gs. 15. -utas. Su priesaga -utas yra keletas’ konkretios reik’més daiktavardziy, pvz.: Géutas ,,arklio uodegos ar karéiy plaukas“, degiitas ,,i8 berzy Zieviy deginant gautas tepalas“: Smirda kab degitas Br., kalakitas, riesutas: Kietas kap rieSutas Viky. Su priesaginiu ilguoju -ayra kaimo vardas Opiriitai ~ ObSritai Plv. 16. -utis, -uté. Su priesaga -utis sudaroma kai kurie, dazniausiai bendrosios giminés, nomina agentis, pvz.: barskitis, ,,bar’kalius, barskalas“: Nustok, jau nustok tu, barskiti! Plyv., jieskitis ,,ieSkotojas“: Ar jau pamatei tu, jieSkuti? Gs., pliuskitis ,,pliuskis, nerimtas Zmogus ar vaikas“, purskitis ,,kuris greit supyksta ir purkStauja“, tauskitis ,,plepys, tauSkalius“, traukitis ,,susitraukélis™. Su priesaga -wtis yra ir kitokios konkretios reikSmés Zodziy, pvz.: barskittis , barskalas, barskyné“: Vaikam tai bile tik koks barSkutis Zal., likitis ,,liekana“, pinutis ,,saku (pinuéiy) tvoros lazda“ || pinddei ,,8aky tvora“, spurgutis: Praverte blakstienas, o vé spurgiéei, puliy yra Babl., sukitis ,,irankis panciams sukti“, 2Zibutis ,,zibantis daiktelis bei Zaislas“, traukutis bot. ,,traukas, gyslalapis“. Cia paminétini ir: kridukutis ,,sukreSéjes kietas daiktas“, slogitis ,,per miega slegiantis slogulys“, vasariéei ,,vasariniai kvieciai*. Priesaga -utis, mot. g. -uté, platiai yra vartojama maZybine ir malonine reiksme (daiktavardZiuose ir bidvardzZiuose), pvz.: alitis, kampittis, lytitis | lietutis Ss., vaikitis, zuikitis; avité, dukriité Grl., galvutée, giriité, karviité, lapité, rankiité, Sakiuté; diditis, -é: Auk didutis, bik greititis (sakoma vaikuéiui) Gs., geritis, -é, greititis, -é: Adbéga greitité (apie pele) Alvt., jaundtis, -é, mazitis, -é, silpnittis, -é, Zemiuttis, -é. Pig. dar: Svociiite, pumpuritite, grazi tavo kepuriité (d.). Alvt. Buvo diedittis ir bobuté (ps.) Alvt. Ainam polkite su8okt KzR. Nor laukiciy (laukan) ait mergelé Vikv. Priesaga -ufis, -uté yra vartojama ir berniuky ‘ar nevedusiy vyru ir mergaiciy ar merginy pavardése, paprastai, tada, kai teévo pavardé yra -a, -o, -u kamieny su kamiengalio priebalsiu k, g, pvz.: Marcinkitis Kbr., Mickiitis DkS., Paplauckiutis Kps., Ramanauckitis Vikv., Tarnauckitis Gr’. (: Marcifikus, Mickus, Paplauckas, Ramanauckas, Tarnduckas). Taip yra vadinami vaikai ir familiariai suaugusieji nevede vyrai. -uté vartojama daugiau tik kplIr (PaSlavantis, Garliava, [Slauzas) Snektoje: Juocnukité, Mickité, Mikalauckité, Peckité, Repeckuté, Striupkuté. Pavartojama ir zanavykuy, pvz.: Bartkité Bubl., Gr’., Jablonckité Plb., Kazlaucknté Grs. 144 Naujosios Utos kapinése 1957 m. antkapyje uZra8yta Mickevicuté. i2, Leksikos tyrinéjimai 177 Cia priesaga -uté (ir -uké) vartojama daugiausia mazoms dukterims vadinti, bet pasakoma ir suaugusioms merginoms. Su priesaga -ufé atskirai paminétina: bédité || béda ,,vezZimas su dviem ratais“: VaZiuosim su béduté Br., imknté ,,iémimas siuvant“: Imkutés reikéjo isiiti, baty graziau stovéje Gri., Zibaté ,,zibuoklé“. 17, -tté. Priesaga -ité su prie’ ja esangiu minkStu priebalsiu apraSomosioms tarméms yra bidinga mergaiciy bei netekéjusiy motery pavardése, sudarytose i& visy kamieny vyry pavardziu, pvz.: Blaziiité, Eidikiiité, Glydiiité, Jakubauckiiité, Luisiiité, Silingiiité, Snieckiiité, Viltrakiiité, Zieviiité, Zukauckiiite: Blazys, Eidikys, Glftas, Jakubauckas, Lii8is, Silingas, Sniétkus, Viltrakis, Zievys, Zukauckas. Kai kur, pvz., apie Daukéius ir kt., ji yra vienintelé mergaitiy bei merginy pavardziu priesaga. Mergaitiy bei netekéjusiy motery pavardése priesagos -aité, -yté apraSomosioms tarméms néra iprastos bei liaudiSkos, daugiau ar maziau Zinomos ik dokumenty ar raSty, vartojamos vieSai, oficialiai vadinti. Bendriniy Zodziy su priesaga -até, -aiciité (sudétiné priesaga) tegirdéta i8 pasaky: karaldiciité ,,karalaitio dukté“: Syki apsirgo karalaigiate Kps., karaliiité »karalaité“: Ta karalifité jam i siko Kbr. 18. -astis, -astas. Su priesaga -astis (vns. kilm. -ties || -cio) paminétini: gyvastis ,gyvybe“: Nesigaili né savo gyvasties, né sveikatos Vikv., nérimastis ,,neramumas, nérimas“: Kai viena lieku, nérimastis ima Gs., ppkastis ,,pyktis, piktumas“. Su priesaga -astas minétinas gyvastas ,,sveikata*: Toks Gia jau jo gyvastas Gs. 19. -estis, -estys. Priesaga -estis (vns. kilm. -ties || -cio) vartojama nedaugelyje Zodziy (daiktavardziu), pvz.: gailestis, likestis ,,laukimas, viltis, ilgesys“, mékestis, riipestis. Vietomis seni Zmonés tuos patius ZodZius pasako ir su priesaga -estys, pvz. = Mokes¢ei bé dideli AZB. Bereikalingas tik ripestfs Pal. Kartais apraSomosiose tarmése pasitaikantios formos mdkesnis, riipesnis yra naujos. 20. -ysta, -ysté. Salia priesagos -ysté kiek retiau apraSomosiose tarmése, paprastai, ta patia reikSme senesniy Zmoniy vartojama ir priesaga -ystal®, Zodyiai (daiktavardZiai) su Sia priesaga sudaromi i§ daiktavardziu ir bidvardziy. IS daiktavardziy sudaryty su priesaga -ysta Zodziu paminétini: gaspadorysta. (sl.): Plati gaspadorysta ,,didelis koliikis“ Vikv., martystd ,,martavimas“, mergysta »mérgavimas“, naslystd ,naSlavimas“, selmystd (sv.) ,,blogas, SelmiSkas darbas“, tarnysta ,,tarnyba“, Zmogystd ,,zmogaus pavidalas“: Miega Zmogysta ,,vilkas, pasivertes — persirenges Zmogum“ (ps.) VSR. Acirado Zmogysta ,,menkas zmogelis* Viky. Sudaryty daiktavardZiy su priesaga -ysta i8 bidvardziy, pavyzdZiui, yra: durnysta (sl.), jaunysta, kyailysta, mazysta ,,mazumas, mazumé“, senystd ,,senatvé“: Ka nor an senYystos ramei pagyvécia Gs. *® Apie Griskabidj ir kt., kiek pastebéta, abi priesagos vartojamos bemaz lygiagretiai, tik i§siskiria atskiri ZodZiai, pyz., girdéta tik Zmogysta ‘zmogelis, vargas’. Apie PaSlavantj sakoma Jaunfsté, draugisté, bet senysta. 178 Platiau uz priesaga -ysta vartojama tarméje priesaga -ysté. Sios priesagos daiktavardziai, paprastai, yra abstrak¢ios reik$més. Jie Zymi daugiausia abstraktia pagrindinio Zodzio ypatybe. Sudaromi i8 daiktavardZiy ir budvardziy. DaiktavardZiai su priesaga -ysté sudaromi daugiausia i8 daiktavardziy, pvz.: draugfsté ,,draugavimas", galvafudfsté ,,uzmusimas, nuzudymas“: Per kara galvaZudj8tiu ir visokiy prasikaltimy pasitaikydavo Gs., godulfsté »godumas“, kaiminjsté, kiauljsté ,,kiauliskas darbas“, melagjsté ,,melas, melavimas“, moterjsté: Prémé moterystés stona ,,istekéjo“ Vikv., tinginsté ,,tinginiavimas“, vaikPsté »vaiko amzius“. Pasitaiko daiktavardZiy su priesaga -ysté padaryty ir i8 bidvardziy, pvz.: jaunysté , jaunatvé“, puikjsté ,,puikybé, puikumas“. I§ bidvardZiu, turinéiy priesaga -ingas, padaryty su priesaga -ysté daiktavardziu tepavartojamas kartais tik milasirdingYsté \| mielaSirdingysté »mielaSirdingumas, gailestingumas“: Neturi jokios milaSirdingystés Plv. 21. Ivairios su priebalsiu -tpriesagos. Dar yra keliolika jvairiy su priebalsiu ¢ priesagu, pasitaikantiy viename kitame Zodyje, pvz.: a) -até: gyvaté: Tikra gyvaté ta mefgi8¢ia Kt. b) -eté: aketé kp. || eketé zan., raukété ,,susiraukélis, piktiurna*: Neik arty pré tos raukétés ,,piktos kumelés“ Alk. ¢) -étis: erskétis \\ arskétis kpll. d) -etys: reketjs ,,tam tikras itaisas rugiams kulti* Gs. e) -yta: klipyta ,,iSklypélis, Slubis“*: Eina kap koks klipyta Zal. f) -itas: vietovardis Alvitas || Elvitas: 18 Elvito parsirito, iS Virbalio parsirado Gs. g) -uoté: vaziudté: Grazi vazZiudté ,,vezimas ir pakinklai* Vikv. h) -enta: serbenta: Serbeiitos vienos raudonos, kitos juodos Alvt. i) -inta: Sirvintd ,,kairysis SeSupés itakas“* Nm. y) -ykS8tis, -é||-ykS8&ias, -a: pernjkitis, -é|| ret. pernSkscias, vakarykstis, -é || vakar}kséias®, -a, vaivoryksté ,,laumés juosta“. j) -i8Gias || -i&tis, -i8tys;-i8tia: vaikiscias || vaikistfs || vaikistis Grs., Vikv. »Vaikigalis“, mefgiscia Gr8., Gs. ,,paauglé mergaité“. k) -uistas: liguistas, -a, ,,8iek tiek ligotas“, mieguiistas, -a ,,susnudes, apsiblauses“. ; 1) -GkStis: bjaurybiikstis Dk&., vaikitkstis ret. Vikv., varlitikstis Dk§&., velnittkstis Gs. XV. Priesagos su priebalsiu -y1. -(s)vas, -(s)va. Su priesaga -vas yra Siek tiek daiktavardZiy, pvz.: nafvas, pilvas, plovai ,,plova* Ut., purvas kpl (dazn. puryynas), stdvai ,,stakliy Sonai“: Stukstuk stévai — devintévai, virsuj gaidzei gieda (vargonai) Gs. Kiek daugiau su priesaga -vas, mot. g. -va, yra biadvardziu, pvz.: blaivas || blaivis, gpvas, kreivas, lefigvas, palvas, Sleivas ,,kleivas, kli8as“: Grazus, tik Sleivas, kreivas i kuprotas (iron.) Plv. Priesaga -va vartojama moteriSkosios giminés daiktavardziams sudaryti, pvz.: dirva, dziova ,,1. dziivimas“: Né dziovés, né pagados nér Babl. ,,2. tbe liga“, galva, 16 Apie Gri8kabidj ir kai kur kitur labiau jprasta yra pernjkstis, bet vakarykstias. i2* 179 kriva, pieva, plova ,,liinas, klampyné“: Plovém tie (uzake) azerélei vadinami Ut; sparva. Cia paminétinas ir gréva scom. »herangus dramblotas Zmogus“: Kur Sic gréva pasipainios, tai jau gero nebus Gs. Tokios grévos tai jau kab gyvas nematiau Kt. Budvardziams sudaryti dar yra vartojama ir priesaga -svas, mot. g. -sva, kuri Cia reiSkia tamtikra laipsni, atitinkantj prieSdélio apyreikSme, pvz.: gelsvas, -a »apygelsvis*: Uzdé vainikélj an gelsvij kaseliy (d.) AZB., judsvas ,,apyjuodis“, melsyas ,,apymélynis“, raiisvas » truputi raudonas, apyraudonis“, résvas_,,apyretis“: Simet resvi ruguéei Ply., risvas »,truputi rudas ar raudonas“, Zalsvas ,,apyZalis“. 2. -(s)vé. Su priesaga -vé paminétini daiktavardZiai: gérvé, plévé: Kai virini piena, paskui usideda plévé Vikv., smdrvé, virvé. Su priesaga -své téra Zodis /disvé: Vieni sako ,,laisvé“, kiti — »liuosybé“ Gs., Raiisvé ,,kairysis SeSupés intakas“ Gz., Plv. 3. -vis. Priesaga -vis néra dazna. Pasitaiko ji kai kuriuose senesniuose ar naujesniuose daiktavardziuose, pvz.: kdlvis, kiFvis, be to, ateivis, -é || dazn. ateivfs. -é: Pilna Gia visokiy ateiviu Zal., kareivis. 4. -ayas, -ava. Su priesaga -avas, mot. g. -ava, yra tik vienas kitas bidvardis, pvz.: lindvas, -a ,,lino Ziedo spalvos, melsvai Zydras“, atsirades, gal bit, pagal svetimos kilmés ZodZius ruzavas, -d, vfSniavas*’, -d ,,vySnios spalvos“, be to, Liubdvas mstl. Klvr. Daugiau yra su priesaga -ava dariniy — moteriskosios giminés daiktavardziu, pvz.: baiidziava, gdniava ,,ganyba; ganykla“: Avis atiduodam kitur an ganiavos Gs. Prasta Gia toj pievoj ganiava Zal., kiauliava ,,kiauli8kas darbas“, pdiniava, pjliava ,,duoklé“, velniava ,,velnyné, velniskas reikalas“. Be to, Gia paminétini ir vietovardZiai Sasnavd, Garliavd. Dar Cia paminétini su priesaginiu -/- prie¥ -ava (su priesaga -liava) pora Zodziu: rifkliava, mézliava ,,davimas pinigy, kai yra kam renkama, pavyzdZiui, seniau per vestuves“. 5. -ovas, -ové. Su priesaga -ovas, mot. g. -ové, yra keletas asmenis reiskian¢iy daiktavardziu, pvz.: gérdvas ,,kuris daug geria; girtuoklis“: Gerkit gerkit, gérovélei (d.) Alk., palydévas ,,palydas, lydétojas“, sugulévas ,nelegalus vyras“, vadévas, valdévas, Zinévas. Priesaga -ové, be aukS¢iau minétuose pasitaikantiuose zodziuose, dar yra_ jvaitrios reikSmés kai kuriuose kituose daiktavardziuose, pvz.: darzdévé, rankéyvé, senove, stipréyé ,,tvirtové“: Senovéj didelé bé Gia stipréve Ut. 6. -tuvas, -tuva. Su priesaga -fuvas yra keleta daiktavardZiy inagiui bei jrankiui Zyméti, pvz.: grieptivas ,,javams griebti jrankis, griebtukas“: Mare, kudé nepasiémei grieptivo, bity geriau griept? Vikv., karstivai »masina vilnoms karsti“, mintuvai ,,prietaisas linams minti“, purkstivas nj., skiltuvas »inagis ar titnagas ugniai jskelti*: Seniau vyrai skiltuvus neSiojosi Bgt., Sdutuvas. Pasitaiko su priesaga -tuvas vienas’kitas bendrosios giminés nomina agentis, PYZ.: grauStivas ,,grauzéjas, grauzikas“: Eik eik tu, graustive! Plv., nepaitivas || nepaeitivas ,,kas labai nerangus — nepaeina“, siktivvas ,kuris vis pritersia“. Su moteriSkosios giminés priesaga -tuva téra -Zinomas tik vienintelis sietuva »Plati ir gili upés vieta; sikurys“: Pakliuvo sietuvén i nuskendo Nm. _™ Pig. P. SkardZius, Lietuviy kalbos zodziy daryba, p. 379. 180 7. -tuvis, -tuvé. Priesaga -tuvis pasitaiko daiktavardZiuose, rei8kian¢iuose jrankiy ar indy pavadinimus, pvz.: gristivis .,gridiklis“: Piestos nér, tik gristivis Alk , koStivis ,,su kuo kas, pavyzdZiui, pienas koSiama“, mustivis || mustivas Klvr. ,itaisas (indas) sviestui muSti“. Daug platiau vartojama moteri8kosios giminés priesaga -twvé. Su Sia priesag1 yra Zodziy, reiSkianéiy inagius ar apyvokos daiktus, pvz.: bruktuvé, milstuvé || mel5tuvé, sétuvé ,,pintiné gridams (javams) séti*. Vienas kitas Zodis pasitaiko ir kitokiu reikSmiu, pvz.: rietuvé ,,ko nors, pavyzdZiui, malky, prikrauta aukéta eilé“ Alk. Priesaga -tuvés (daugiskaita) platiai vartojama i8kilméms, Sventéms ar Siaip apeigoms vadinti, pvz.: ikurtivés, iSleistivés, keltivés: Anryt bina keltives (per vestuves) Ig. Jaunasis duoda saldainiy, Snapso, tai skaitosi ty keltuviy Ig. Po keltiviu greit skirstosi namo Ig., /auktivés ,,laukimas ar uz tai gautos dovanos™, pabaiktivés, skerstivés, sukaktiveés. 8. Ivairios su priebalsiu -vpriesagos. Be iSvardinty dar pasitaiko kai kuriy kity su priebalsiu -vpriesagu, pvz.: a) -atvé: amindtvé ,,amZinybé“: Dabar maZai kas tiki i amzinatve Viky., sendatve. b) -yvas, -a: senfvas, -d Bubl., Vikv., nevalfvas, -d ,,neSvarus, netvarkingas“ Babl., Zal., ankst}vas, -a || ankst}bas, -d PaSl., vélpvas, -d || vélsbas, -a Pasl. Plg. 1 2. c) -uval®: sesuvad kp Il, Suva, Valciuva ,,kairysis Sasnos intakas“ Ss., Tgl. d) -uvis: lieZiwvis, lietivis, -é nj., ret. — dazn. lietuvys, -é. e) -lyvas, -a: tai slavika priesaga, pvz.: gédlfvas, -d ret. || dazn. sarmatlyvas, -a, supratl}vas, -a ,,supratingas“. XVI. Priesagos su priebalsiu -z-, -ZSu priebalsiu -zpasitaiko viena kita apyreté priesaga su daugiau ar mazZiau niekinama reikSme, pvz.: 1. -erza: kevérza ,,kas Zemas, nevikrus“ (mislés Zodis): Kiirza kevérza visa lauka apkeverzavo Vikv., plepérza ,,plepys“ Gs. 2. -ézas: vaikézas ,,vaikezas, vaikpalaikis“: Prisirenka tokiy vaikézy — tuoj i pesasi Plv. 3. -ozas: vaikidzas ,,vaikezas“, valkijdzas Gs., Vikv. || valkidzas Gr’. ,,kas visur eina, valkiojasi, valkata“. 4. -izas: pilvizas, -é ,,kas su dideliu pilvu, pilvazas“. Su priebalsiu -2neigiamos ar niekinamos reikSmés tera priesaga -wZa || -uZas vieninteliame Zodyje raiguza || raiguzas ,nerimta, nerami, smarki mergina“: Ko ta raiguza te po medZius karstosi? Alk. Su priebalsiu -2yra priesaga -wZis, mot. g. -w2é vartojama kartais mazybiniams ir maloniniams daiktavardZiams sudaryti, pvz.: broluzis, tétizis || tétisis, merghzé ret, ||daZn. merguzélé. Daugiausia su priesaga -wzis pasitaiko Zodziy tautosakoje, pvz.: AS dangizy Zibésu Kbr. Te tau siabaze, vyniok kojuzés, duos dievulis gerus metus — pirksiu kurpuzés (d.) Alvt. \ 48 Dél Sios priesagos susidarymo Zr, P. SkardZius, Lietuviy kalbos zodziy daryba, p. 381. 181 Kités (ne mazybinés) reikSmés Zod7iy su priesaga -uzis téra drabivzis ,drapana“, Dar Gia paminétini ZodzZiai baznytizé ,,protestanty baznyéia“, kunigivzis ,,protestanty kunigas“, kurie irgi yra ne mazZybinés, bet bemaz tam tikros menkinamosios reikSmés?®, C. APIBENDRINAMOJI PRIESAGINES VARDAZODZIU DARYBOS APZVALGA ' ISnagringj¢ kapsy-zanavyky tarmiy vardazodzio daryba su priesagomis pagal ju priebalsi, dar nors trumpai apZvelgsime kai kurias atskiry kalbos daliy priesagas bei su jomis vardaZodzio daryba, kartu duodami ir trumpa funkcing kai kuriy priesagy klasifikacija. Si apzvalga, !galima sakyti,} yra] ankstesniojo skyriaus tam tikras apibendrinimas. Cia palietiamos tik kai kurios apraSomosiose tarmése platiau Zinomos priesagos. Daugelis ju nieku nesiskiria ir nuo literatiringje kalboje vartojamu priesagyu. : Patioje pabaigoje suminésime keleta apraSomosiose tarmése ar atskirose ju Snektose vartojamu, bet literatirinei kalbai nebidingy priesagy, tuo patiu duodami ir kai kuriy i8vady. I. Kai kurios daiktayardziy priesagos l. Priesagos daiktavardziuy, padarytu i daiktavardZiy a) -ukas, -uké, -elis, -elé, -élis, -élé, -ytis, -yté, -utis, -uté, -ité, -aitis, aité, -uZis, -uzé Su Siomis priesagomis yra padaromi i§ daiktavardZiy kiti daiktavard7iai, vadinamieji maZybiniais ir maloniniais, pvz.: namukas, parsiukas, mokytojiké Grl, visciuké Vikv. || vistiké Grl., vaikélis, dobilélis, aguonélé, sunjtis, duonSté mergytée, vaikitis, lapité, vezimaitis, pusaité, brolizis, kurpuze. Cia priskirtinos ir sudétinés priesagos, pvz.: -eliukas, -eliuké, -uZélis, -uzélé: aukselitkas Grl., grybelitkas Grl., broluzélis, merguiélé. Be to, priesagos -wké, -iité (po mink®tojo priebalsio) ir, gal bit, Siuo atveju naujai atsiradusios -aité, -yté yra vartojamos mergaitiu pavardése, pvz.: Sliumpiké Grl., Trumpiike Sil., Biliiité, Luisiiite, Senkiiité, Bartkaité ret.,nauj., ZiaraitSté (: Sliumpa, Trumpa, Bilius, LuiSis, Sefikus, Battkus, Zitrditis). b) -iSkis, -i8ké, -ietis, -ieté, -inis, -iné, -okas, -oké DaiktavardZiai su Siomis priesagomis yra padaromi i8 vietovardZiu ir reiSkia dazniausiai asmenis, i$ kur nors kilusius ar kur nors gyvenantius, pvz.: alytiskis, -é, kauniskis, -é, vilniskis, -€; kauniétis, -é, vilkaviskiétis, -é; vilniétis, -é; alksnéninis, -é, didvyzinis, -é, pilviskinis, -; kaunidkas, -é, prienidkas, -é. Kartais yra pavartojamos be kokio aiSkaus reik§més skirtumo kurios nors dvi, trys ar net keturios Gia minimos priesagos. Pavyzdziui, apie PaSlavantj (Prienu raj.) sakoma: kauniskis ir kaunidkas, prienixkis ir prienidkas, Silavotiskis ir Silavotinis. Apie Vygreliis (Kalvarijos raj. ) atskiruose ZodZiuose ta patia reikSme girdétos ketutios priesagos, pvz.: graziskiééei, kalvarijinei \| kalvarijiééei, virbaliskei, vistyéié- * Abudu paskutinieji Zodziai buvo vartojami seniau, kalbant apie protestanty religija. 182 kai. Tatiau reikia pazyméti, kad i8 vietovardZiu su priesaga -iSk- (Pilviskiai, Plitiskés, Vilkaviskis) negali biti padaryti daiktavardZiai su priesaga -iSkis, -é, Su Siomis aukStiau minétomis priesagomis pasitaiko vienas kitas daiktavardis ir kity reik8miy, pvz.: vyriskis, moteriské, téviské, aviété, bernidkas. c) -tkStis, -ikSté, -ézas, -ozas, -izas Su Siomis priesagomis padaromas i8 daiktavardZiy vienas kitas daiktavardis, kuriuo pazymimas tam tikry daikty ar asmeny paniekinimas bei pazeminimas, pvz.: vaikiiikstis, varlitiksté, velnitikstis, vaikézas, vaikidzas, valkijézas ,,valkata“, pilvitzas ,,kas su dideliu pilvu“. d) -iné, -ydé, -udé; -ynas, -yné Su priesagomis -iné, -ydé, -udé daiktavardZiai, padarytii8 kity daiktavardZiy, zymi daZniausiai vieta, kur yra kas laikoma, dedama ar pan., pvz.: driskiné, mésiné, arklydé, alide \\ aliné, pelide. Su priesagomis -ynas, -yné daiktavardZiai, padaryti i8 daiktavardziy, daZniausiai reiSkia pavadinima vietos, kur yra gausu vienos ri8ies daikty. Pvz.: arzZuolynas, pusynas, skiedrynas, dilgélfné, kelmfné, molfné. e) -iené, -uviené Daiktavardziu priesaga -iené, paprastai, turi dvi reik8mes. Su tvirtaprade priegaide arba nekiréiuota priesaga -iené Zymi Zmonas arba gyvuliy pateles, o su tvirtagale — valgiy bei patiekaly vardus, pvz.: broliené, dédiené, Joniené, Paulduckiené, vilkiené (ps.); bulviéné, kiauSiniéné, lapiéné, obuoliéné, Zirniéné. Daiktavardiiai, padaromi su priesaga -iené i8 u kamieno dviskiemeniy daiktavardziy, gauna forma -uviené, kuri, paprastai, pazymi,. kieno kas Zmona yra, pvz.: kailiuviené, puddziuviené, Bitkuviené, Sefikuviené. Zinoma, pasitaiko (darybos ir reik&més) iSiméiy, pvz.: darkadiuviené: I8 jos menka kriaucéka — tikra darkadiuviené Gs. 2. Priesagos daiktavardziu, padarytu i8 bidvardziy a) -ybé, -enybé, -umas, -uma, -ysta, -ysté, -atve Su kai kuriomis Siy priesagu (-ybé, -ysté) daiktavardziai (galybe, draugysté)- gali biti padaromi ir i8 daiktavardziy, bet daugiausia yra sudaromi i§ badvardziu. Daiktavardziai su Siomis priesagomis reiSkia abstrak¢tius daiktus, pvz.: saldjbé, tamsfbé, retenfbé, saldiimas, tamsimas || tamsuma, senysta, jaunysté || jaunystd, senatvé. b) -imas, -uomené Pasitaikantieji daiktavardziai, padaryti i8 bidvardZziy su priesagomis -imas, -uomeneé, reigkia asmeny birj bei grupe, tam tikra kolektyva ar pan., Pvz.: jaunimas, jauntiomené, 3. Priesagos daiktavardziy, padaryty i8 veiksmazodziu Nemaza apraSomojoje tarméje yra priesagy, su kuriomis yra padaromi daiktavardiiai i$ veiksmazZodziy. Daiktavardziy, padaryty i8 veiksmaZodziy, reikSmé dazniausiai yra susijusi su veiksmaZodzio, i8 kurio jis padarytas, veiksmu. 183