A.
SALIO
KALBINE
VEIKLA
Pe nai
mi é
Zymus
y esniosios
ka os
kalbininkas
A.
Salys,
ku is
i& a é
gilia
aga
lie u iy
kalbo y oje.
Jis
pasi ei8ké
j ai iose
lie u iy
kalbos
mokslo
s i yse:
y inéjo
lie u iy
a mes,
kalbos
is o ija,
suda inéjo
Zodynus,
a ké
lie u iska
e mi-
nija
i
k .
Mums
p a a u
a ei yje
isapusi8kai
nuS ies i
A.
Salio
kalbine
eikla
i
de aliai
iSkel i,
ka
nauja,
eikSminga
jis
y a
jneSes
j
lie u iy
kalbos
mokslq.
Siuo
a pu
umpai
paminésime
s a biausius
A.
Salio
kalbinius
da bus
i
jo
nuopelnus
lie u iy
kalbo y ai.
A.
Salys
gimé
1902
m.
K e ingos
ajone,
Reke éje.
1923-25
m.
s udija o
Kau-
no
uni e si e e
lie u iy
kalba
i
lyginamaja
kalbo y a,
1925-29
m.
Leipcige
bal-
is ika,
sla is ika
i
lyginamaja
kalbo y a,
1929
m.
Hambu ge
ekspe imen ine
one ika.
G iZes
j
Lie u a,
jis
p o eso ia o
Kauno
i
jVilniaus
uni e si e uose
iki
1943
m.,
ku
dés é
pag indines
lie u iy
kalbos
mokslo
disciplinas
(lie u iy
dialek-
ologija,
bal y
kalbo y os
j ada,
kalbos
is o ija
i
k .),
daug
p isidédamas
p ie
kal-
bos
mokslo
ys ymo
i
pa engdamas
didelj
bi j
moky ojy
li uanis y,
lie u iu
kalbos
y iné ojy
i
kalbos
kul i os
kéléjy.
Pasi aukes
i8
Lie u os,
1944—46
m.
di bo
G ei s aldo
i
Tiubingeno
uni e si e uose.
Nuo
1947
m.
bu o
Pensil anijos
uni e si e o
p o eso ius,
ku
dés é
sla is ika
i
bal is ika,
uo
bidu
populia in-
damas
li uanis ika
JAV
i
j aukdamas
j
lie u iy
kalbos
y inéjima
ne
iena
ame i-
kie j
ling is a,
i8
ku iy
mums
labiausiai
Zinomas
V.
Smols ygas.
A.
Salys
nebu o
uZsida es
kabine inis
mokslininkas.
Jis
palaiké
pla ius
moks-
linius
ySius
su
j ai iy
Saliy
kalbininkais,
bu o
keliy
a p au iniu
kalbos
d augiju
na ys,
kalbiniy
Zu naly
edak o ius
i
bend ada bis,
JAV
iSleis os
lie u iskos
encik-
lopédijos
kalbo y os
sky iaus
edak o ius.
A.
Salys
ak y iai
dalyya o
moksliniame
o ganizaciniame
da be,
1939-1941
m.
bidamas
Li uanis ikos
ins i u o
lie u iy
kalbos
sky iaus
edéju,
1941—1944m.
Lie u iy
kalbos
ins i u o
di ek o iumi,
j ai-
iy
e minologijos
komisijy
pi mininku
bei
na iu,
pa a dzZiy
i
ie o a dziy
komi-
sijos
na iu
i
k .
A.
Salio
kalbiné
eikla
bu o
Sako a,
in ensy i
i
p oduk y i.
Jis
a liko
eikSmin-
gus
da bus
dialek ologijos,
leksikog a ijos,
onomas ikos,
e minologijos,
kalbos
kul i os
i
ki ose
s i yse,
ku iais
daug
p isidéjo
p ie
lie u iy
kalbos
mokslo
ys ymo.
NemaZa
y a
nu eikes
A.
Salys,
y inédamas
lie u iy
kalbos
a mes.
P adéjus
uni e si e e
dés y i
lie u iy
kalbos
dialek ologija,
iSkilo
bi inas
eikalas
pa uos i
lie u iu
dialek ologijos
ado a,
kad
s uden ai
li uanis ai
u é y
i$
ko
susipazin i
su
lie u iy
kalbos
a mémis.
J.
JuSkos,
A.
Ba anausko,
K.
Jauniaus
i
ki y
paskelb-
os
Zinios
apie
lie u iy
kalbos
a mes
i
jy
suski s yma
negaléjo
a s o i
lie u iy
kal-
bos
dialek ologijos
ado élio,
i
A.
Salys
ais ingai
imasi
uZda inio
pa eng i
lie u iu
kalbos
a miy
apZ alginj
ku sqa.
Pa s
enka
dialek ologing
medzZiaga
i
s engiasi
i
a
da ba
j auk i
s uden us
i
moky ojus.
Tam
eikalui
Pa uosé
kele a
pla iy
anke-
u
(apklausy)
dialek ologinei
medZiagai
ink i
i
i8siun inéjo
j
j ai ias
mokslo
js ai-
257
gas
bei
mokyklas.
Jis
ka u
su
ki ais
dpinosi
specialiy
dialek ologiniy
ku sy
o ga-
niza imu,
ku iuose
bu o
pa eng as
nemaZas
bi ys
a miy
ap aSiné ojy,
ku ie
a ei-
yje
u éjo
daug
nudi b i
lie u iy
kalbos
a miy
y inéjimo
ba e.
Dialek ology
i
ki u
kalbininky
one iniam
la inimui
A.
Salys
is eigé
Kauno
uni e si e e
one ikos
labo-
a o ija, ku i
padéjo
s uden ams
ge iau
susipazin i
su
a miy
one ika.
Kele iy me-
y
in ensy aus
da bo
ezul a as
bu o
A.
Salio
lie u iy
kalbos a miy
ku sas,
ku io
san auka
,,Lie u iy
kalbos
a més“
bu o
iSspausdin a
1935
m.
Jame
bu o
pa eik a
de ali
a miy
Klasi ikacija
i
iSkel os
a ski y
a miy
one inés
i
ki okios
ypa ybés.
Tuo
ku su
bu o
naudojamasi
i
a ybiniais
me ais;
jis
bus
s a bus
i
lie u iy
dialek o-
logijos
is o ijai_
y iné i.
A.
Salys
sékmingai
esé
A.
Ba anausko
i
ki y
p adé us
is o inius
lie u iy
kal-
bos
a miy
y inéjimus
i
paskelbé
sa o
dise acijos
,,Zemai iy
a més“
( okie iy
kalba,
1930
m.)
pi maja
dali,
ski a
Zemai iSkos
kalbinés
s i ies
susida ymo
(is o i-
jos)
klausimams
nag iné i.
Be
gio
is o inés
dialek ologijos
da bo,
A.
Salys
y a
i§-
spausdines
kele a
s aipsniy
i§
a miu
is o ijos.
Isi aukes
j
lie u iy
kalbos
a miu
y inéjima,
A.
Salys
émési
i
a ski y
a miu
ap asy
edaga imo
i
leidimo
da bo.
Jo
su edaguo as
i8éjo
a miniy
monog a ijy
Se ijos
,,Lie u iy
kalbos
a més“
an asis
leidinys
(P.
Joniko
»,Pag aman¢io
a mé“,
1939
m.).
Poka io
me ais
A.
Salio
dialek ologiniai
da bai
padéjo
s uden ams
li uanis ams
susipaZin i
su
lie u iy
dialek ologijos
pag indais,
su
a miy
ap a’ymo
me odika,
ku ig pe eiké
naujai
kalbininky
ka ai
bu e
A.
Salio
mokiniai
J.
Senkus,
E.
Mika-
lauskai é
i
k .
Dél
o
bu o
imanomas
spa us
dialek ologinio
da bo
iSplé imas
i
ykdymas,
enkan
daugiau
kaip
i§
700
ie o iy
medziaga
lie u iy
kalbos
a miu
a lasui,
ap aSan
a ski as
a mes,
engian
apibend inama
eikala
apie
lie u iy
kal-
bos
a mes.
‘
ReikSminga
da ba
A.
Salys
y a
a likes
lie u iy
leksikog a ijoje.
Jis
y a
ienas
i§
au o iy
bei
edak o iy
d ikalbio
penkia omio
»,Lie u iy
aSomosios
kalbos
Zody-
no“,
ku iame
pa eik i
okieciu
kalbos
a i ikmenys
i
ku is
bu o
iSleis as
Heidelbe ge
(1932—
1968
m.).
Siam
Zodynui
nuo
eGiojo
omo
daug
liaudies
kalbos,
ypaé
Zemai-
iu
a més,
leksikos
pa eiké
A.
Salys,
Zymiai
p a u ines
lie u iSkaja
Zodyno
dalj.
Tai
ienas
didziausiy
lie u iy
kalbos
Zodynu,
ku j
Zodziy
gausumu
Zymiai
p alenkia
ik
daba
leidziamas
akademinis
»Lie u iy
kalbos
Zodynas“.
Vokieciu
kalbos
a i-
ikmenys
igalina
miné u
A.
Salio
i
ki u
au o iy
Zodynu
naudo is
indoeu opie iy
kalby
y iné ojus,
ku iems
ankséiau
pa ys
didZiausi
lie u iy
kalbos
leksikos
Sal i-
niai
bu o
G.
Neselmano
i
F .
Ku Sai io
Zodynai,
u in ys
kelis
ka us
maZiau
Zo-
dZiy.
Kelis
deSim meéius
A.
Salys
inko
medzZiaga
is o iniam
lie u iy
kalbos
Zodynui,
no édamas
pasek i
leksikos
aida,
Zodziy
is o ija
nuo
seniausiy
laiky
iki
Siy
dienu.
Tuo
ikslu
jis
1969
m.
lankési
Ta yby
Lie u oje
i
gia
inko
medziaga
sumany am
Zodynui
i§
akademinio
»»Lie u iy
kalbos
Zodyno“
ka o ekos
i
ki y
Sal iniy.
Jis a-
ési
méginsigs
pa eng i
nedidelj
is o inj
Zodynélj,
daugiausia
apiman j
XIX
a.
galo
i
XX
a.
p adzios
leksika,
ku ios
puoseléjime
i
no minime
jis
pa s
ak y iai
daly a o.
Gaila,
kad
Sis
A.
Salio
sumanymas
liko
nejkiny as.
A.
Salys
p isidéjo
i
p ie
didZiojo
»
Lie u iy
kalbos
Zodyno“
engimo,
obuli-
nimo.
Kele ius
me us
jis
bu o
Zodyno
mokslinés
komisijos
na ys,
ak y iai
daly a-
258
o,
kelian
i
s a s an
j ai ius
leksikog a inius
kiausimus,
ku ie
i
Siandien
y a
ne-
nus oje
sa o
ak ualumo
(p z.,
a miSkai
uZ aSy y
Zodziy
bei
posakiy
ansk iba i-
mas
li e a a ine
kalba,
skoliniy
i
homonimy
nus a ymas,
sudaik a a déjusiy
bid-
a dziu
pa eikimas
i
k .).
Daug
démesio
A.
Salys
sky é
ik iniy
a dy
(asmen a dziy,
ie o a dziu,
an-
den a dziy,
gen i a dZiy
i
k .)
inkimui,
Zodyny
suda ymui
i
y inéjimui.
Lie u-
iy
kalboje
okiy
a dy
y a
Sim ai
aks an¢iy.
NemaZa
jy
su inko
i
p adéjo
y iné-
i
K.
Baga,
didZiai
e indamas
,,zemés
kalba“
kaip
s a by
Sal inj
au os
p aci iai
pazin i.
K.
Bigos
da bo
eséjy
a pe
ienas
ak y iausiy
bu o
A.
Salys,
1933 m.
is eig os
Pa a dzZiy
i
ie o a dZiy
komisijos
na ys.
I8leidus
,,Ins ukcijg
Lie u os
Zemés
a dynui
su aSy i*
(1934
m.),
moky ojams,
miSkininkams,
zemé a kininkams,
s uden ams
i
ki iems
alkininkaujan ,
iki
1940
m.
bu o
su ink a
didZioji
a dyno
dalis,
ku i
daba
saugoma,
pildoma
i
y inéjama
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
in-
s i u e.
Labai
p oduk y us
bu o
A.
Salys
i
lie u iSkos
e minologijos
ki imo
bei
a -
kymo
da be.
Jis
bu o
y iausybés
pa a éjas
e minologijos
klausimais,
keliy
e mino-
loginiy
komisijy
pi mininkas
bei
na ys
i
j ai iy
mokslo
i
echnikos
e miny
ki-
éjas.
Tu édamas
ge a,
g ei a
kalbine
o ien acija,
gily
kalbos
jausma,
jis
leng ai
i
g ei ai
su asda o
eikiama
e mina
liaudies
kalboje
a ba
pa s
suku da o.
Sim ai
liaudiniy
ZodzZiy
jo
bu o
pa a o i
siau esne,
pla esne
a
pe kel ine
eikSme
i
ilgai-
niui
e minologiza osi,
p z.:
slogu is
,,ko8ma as“,
nuospaudas
,,nuspaudziamasis
p esas“,
g iidalas
,,g idinamasis
skiedinys“,
p as ai as
,,apS ies a
ie a
o og a ijos
nega y e“
i
. .
Daug
e miny
jis
y a
ykusiai suki es,
i
jie
jsigaléjo
a osenoje,
p z.:
poziu is,
S iesoma is,
olima is,
iS ai a,
sqna a,
s aigmena
i
oe
A.
Saliui
apéjo
i
li e a i inés
kalbos
puoseléjimas,
no minimas
i
ki i
kalbos
kul i os
dalykai.
Jis
a idZiai
seké
li e a ii inés
kalbos
aida
i
g ei ai,
gy ai
eaga o
i
kalbos
p ak ikoje,
ypa
spaudoje,
pasi odiusius
aisy inus
kalbos
dalykus.
Kal-
bos
p ak ikos
eikalams
jis
su
ki ais
p adéjo
leis i
kalbos
laik aS élj
,,Gim oji
kalba“,
ku iame
ak y iai
bend ada bia o,
nag inédamas
j ai ius
kalbos
p ak ikos
dalykus.
Kai
ku ie
jo
paskelb i
s aipsniai
y a
idomis
i
Siandien,
nes
jie
lie¢ia
ak ualius
Klau-
simus,
p z.:
lie u iski
a dai,
gen i a dZiai,
su umpinimai
i
k .
Viename
i8
dien-
as iy
A.
Salio
bu o
p adé a
,,Kalbos
skil elé“,
k eipusi
nuola ini
démesi
i
kas-
dienine
kalbos
a osena,
aisiusi
kalba,
eikusi
naujus
ZodZius
bei
e minus,
pa a usi, kaip
a o i
i ai ius
Zodzius
i
kons ukcijas.
Ki ia imui
moky is
A.
Sa-
lys
suki ¢ia o
ch es oma ijos
,,Va go
mokyklai*
I
i
II
dalis.
Taigi
A.
Salys
daug
p isidéjo
p ie
lie u iy
kalbo y os
di ony
plésimo,
nauju
y inéjimy
o ganiza imo
i
ykdymo,
kalbiniy
kad y
uo’imo
i
kalbos
kul i os
kélimo.
Bidamas
emig acijoje,
jis
pasku iniaisiais
me ais
palaiké
glaudzius
ySius
su
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u u,
su
Ta yby
Lie u os
kalbininkais,
seké
i
eigiamai
e ino
jy
da bus,
bu o
a ykes
i
é yne
kalbinés
medziagos
ink i.
Ji
isad
auké
gim asis
k aS as,
gim oji
kalba,
ku ios
y inéjimui
jis
bu o
isa
siela
a sida es.
A.
Salys
p a u ino
lic u iy
kalbo y a
eikSmingais
da bais,
ku iais
naudojasi
i
da
ilgai
naudosis
misy
ilologai,
su
paga ba
minédami
jy
au o iy,
daug
nusipelniusj
li uanis ikos
mokslui.
J.
K uopas