BALTU
KALBU
VEIKSMAZODZ1IO
TYRINEJIMAI
E128
TP
UVF
Ss
RM
OR
Ss
Lh
UO
ASK
ASDYE
M
TEA
RECENZIJOS
J.
Kazlauskas,
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika
(ki cia imas,
daik a a -
dis,
eiksmaZodis),
Vilnius,
1968,
414
p.
Kiek iena
kalba
u i
ilgesne
a
umpesne
is o ija,
ku ioje
didele
dalimi
a -
sispindi
i
isos
au os
is o ija.
Kalbos
nuei a
keliq
a skleidzia
ZodZiy
i
g ama i-
kos
o my
kilmés
bei
aidos
pazinimas.
Dél
o
u é i
gim osios
kalbos
e imologinj
zodyna
i
is o ing
g ama ika
—
ienas
i§
s a biausiy
kiek ienos
au os
kalbininky
uzda iniy.
Ta iau
Sie
kapi aliniai
da bai
neimanomi
be
gausios
ak inés
senujy
aSy iniy
Sal iniy
i
daba iniy
a miy
medZiagos,
be
daugybés
de aliy
pa uosiamy-
ju
y inéjimy,
be
aukS os
k ali ikacijos,
pla ios
ling is inés
e udicijos
mokslinin-
ky.
Dél
y
i
ki y
p ieZas iy
pa aSy us
e imologinius
Zodynus
i
is o ines
g ama-
ikas
Siandien
u i
palygin i
da
nedaug
kalbu.
Lie u iy
kalba
dél
sa o
a chaiskumo
i
u ingumo
jau
nuo
XIX
a.
idu io
a k eipé
i
iki
Siol
ebe aukia
daugelio pasaulio
kalbininky
démesj.
Pe
a
laika
pa a’y a
daugybé
s udijy
a ski ais
lie u iy
kalbos
is o ijos
klausimais,
paskelb a
nemazZa
apibend inamyjy
da by,
i§
ku iy
ypa¢
miné ini
pasi ode
pas a aisiais
desim -
me iais:
Vaka y
Vokie ijoje
iSleis as
E nes o
F enkelio
,,Lie u iu
kalbos
e imolo-
ginis
Zodynas“',
Zymaus
lenky
kalbininko
Jano
O embskio
ijy
omy
,,Lie u iy
kalbos
g ama ika“*,
Oslo
uni e si e o
p o eso iaus
K is iano
S.
S ango
.,Bal y
kalby
lyginamoji
g ama ika“®
i
k .
S a y
inaSq
i
sa o
gim osios
kalbos
y inéjimy
a uoda
pasku iniaisiais
me-
ais
ineSé
i
lie u iy
kalbininkai.
Vienas
i3
s a biausiu
jy
da by
y a
bu usio
Vil-
niaus
Vals ybinio
V.
Kapsuko
uni e si e o
p o eso iaus
Jono
Kazlausko
..Lie u-
iy
kalbos
is o iné
g ama ika*
—
pi moji
okia
g ama ika,
pa asy a
lie u iy
kalba.
Tai didelé
do ana
isiems,
kas
domisi
li uanis ika,
0
ypaé
espublikos
auks u-
ju
mokykluy
s uden ams
ilologams.
J.
Kazlausko
knyga
né a
ki y
panaSiy
g ama iky
sekimas
a
ka ojimas.
Tai
b andus
i
labai
o iginalus
eikalas,
ku iame
pa eik y
ling is iniy
duomeny
kau-
pimui
i
iSkel y
p oblemy
y inéjimui
a iduo a
keliolika
k uopS aus,
i emp o
da -
bo
me y.
Siam
eikalui
pama us
J.
Kazlauskas
padéjo,
paskelbdamas
i ai iais
lie-
u iy
kalbos
is o inés
one ikos,
onologijos,
mo ologijos
klausimais
keliasdeSim
*
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch,
Heidelbe g—Gé ingen,
1955—
1965.
*
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
.
II
(Nauka
o
o mach),
Wa szawa,
1956;
.
1
(Wiadomosci
ws epne.
Nauka
o
g oskach),
Wa szawa,
1958;
.
IL
(Nauka
o
budowie
wy azéw),
Wa szawa,
1965,
*
Ch .
S.
S ang,
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen
Sp achen,
Oslo—
Be gen
-T om-
86,
1965.
239
s aipsniy,
ku iais
Siandien
emiasi
daugelio
au y
kalbininkai,
besidomin ys
bal-
is ika.
Pe
umpa
laika
eigiamo
i e inimo
bei
susidoméjimo
sulauké
i
,,Lie u-
iy
kalbos
is o iné
g ama ika“,
1971
m.
uz
ja
au o iui
po
mi ies
su eik a
Respub-
likiné
p emija.
G ama ika
suda o
ys
pag indiniai
sky iai.
Pi majame
sky iuje
(p.
5—122)
pladiau
nag inéjamas
lie u iy
kalbos
ki éio
i
p iegaidés
pobidis,
ki dio
a i aukimas
a mése
i
o
a i aukimo
p ieZas ys,
s a -
biausieji
désniai,
su o ma usieji
daba inj
lie u iy
kalbos
ki gia ima.
Nemaza
ie-
os
Cia
ski iama
lie u iu
kalbos
a dazodzio
ki gia imo
pa adigmu
susida ymo
bei
jy
san ykio
su
ki y
indoeu opie iy
kalby
ki ia imo
pa adigmomis
aiSkinimui.
Daug
nauja
lie uyiu
akcen ologijai
duoda
i
p ieSdéliniy
eiksmazodziy
senosios
ki cio
ie os
nus a ymas,
eiksmazodzio
kilnojamy
ki ia imo
pa adigmy
ekon-
s ukeija,
daly iu,
sang aziniy
i
ki y
eiksmazodzio
o my
ki éia imo
aidos
nu-
S ie imas.
Sky ius
baigiamas
aki iniy
galiniy
i
indoeu opie iy
6
likimo
lie u iy
kalboje
nag inéjimu.
J.
Kazlausko
o iginali
lie u iy
kalbos
ki gia imo
aidos
kon-
cepcija
pa em a
i ai iu
daba iniy
a miy
ki éio
sis emy
onologine
analize.
Ki -
Gio
am
ik ais
a ejais
i§
galiinés
a i aukimas, Zodzio
galo
ilgujy
balsiy
umpé-
jimas,
miné ojo
6
e leksacija
lie u iy
kalboje
i
daugelis
ki y
one ikos
eiSkiniy,
iki
Siol
pap as ai
y iné y
izoliuo ai
ienas
nuo
ki o,
g ama ikos
au o iui
—
ik ai
a ski os
is6s
lie u iy
kalbos
mo onologinés
‘sis emos
ki imo
g andys.
Visus
uos
ei8kinius
jis
sieja
su
pa ies
ki éia imo
ipo
aida,
melodinio
ki gio
pe éjimu
i
dinaminj
i
kiekybinio
ki gio
elemen u
s ip éjimu:
,,aki iniy
galiniy
su umpé-
jima
a
i ima
ci kum lek inémis
galima
paaiSkin i
dinaminio
Zodzio
ki dio,
ku is
olesnéje
lie u iy
kalbos
‘ aidoje
( a mése)
is
labiau
isigali
a
i s a
kiekybiniu,
a si adimu“
(p.
108).
Sup an ama,
y
eiginiy
didesniam
pag indimui
nepap as a-
s a bis
u é y
bi i
j ai iy
a miy
isapusi8ki
i
pa ikimi
ki io
i
p iegaidés
eks-
pe imen iniai
y inéjimai,
ku iy
lie u iy
dialek ologijoje,
deja,
kol
kas
da
labai
pasigendama.
An asis
g ama ikos
sky ius
(p.
123—286)
ski as
daik a a dzio
linksnia imo
is o ijai.
Jame
duo a
giminés,
skai iaus,
linksnio
ka ego ijy
apZ alga,
de aliai
nus ies-
a
isu
daik a a dZio
kamieny
is o iné
aida,
a ski y
kamieny
nykimas
a
pe éji-
mas
j
ki us
kamienus.
Ypaé
pladiai
i
jdomiai
ak uojama
ienaskai os
naudinin-
ko,
ie ininku,
daugiskai os
naudininko
i
inagininko
o my
aida.
Visy
Gia
palies-
y
klausimy
y inéjimams
J.
Kazlauskas
y a
pasky es
daugiausia
laiko
i
jégu.
Dél
o
daik a a dzio
mo ologijos
sky ius
y a
bene
i8samiausias,
jame
pa eik a
gausiau-
siai
ak inés
senujy
lie u isku
a8 y
i
daba iniy
a miy
medZiagos,
pada y os
i8-
ados
a
eiginiai
daugeliu
a ejy
nekelia
abejoniu.
Tiesa,
kai
ku iy
daik a a dzio
mo ologijos
eiSkiniy
aiSkinimai
is
dél o
da
y a
hipo e iniai
i ,
eikia
many i,
kaibininky
bus
disku uojami.
Pa yzdiu
Gia
gali
bi i
iki
Siol
senojo
ie ininko
e-
lik ais
laiky os
namié,
o ié ipo
o mos,
ku ios,
g ama ikos
au o iaus
nuomone,
»y a
p ie eiksmiai,
o
ne
kokios
inykusios
linksnio
o mos
liekanos“
(p.
136;
ne
aip
ka ego iskai
jos
Sia
p asme
ak uojamos
p.
160:
»g eiiausiai
os
o mos
niekada
né a
bu usios
linksniy
o mos,
o
anks iau
bu usios
am
ik omis
p ie eiksminémis
o momis,
éliau
p adé omis
a o i
su
pos pozicijomis.
I
ik
kai
ku iy
kamieny
nepos pozicinés
o mos
galéjo
a mése
a lik i
i
linksnio
unkcijas.“)..
Abejo i
aip
pa
galima
i
au o iaus
eiginiu,
absoliu inanéiu
p isu
kalboje
ie ininko
ei8kima
240
» ielinksniu
en
(an)
i
naudininko
a
galininko
linksniu“
(p.
136).
Juk
p isy
kalbos
ay iniai
paminklai
(ku iy
duomenimis
emiamasi)
dél
Zinomy
p ieZasciy
galéjo
bi i
sma kiai
pa eik i
uome inés
okieciy
kalbos.
Sios
Ikalbos
j aka
( ik
daug
nau-
jesne),
be
abejo,
eikia
aiSkin i
i
kons ukcijos
j
+galininkas
a ojima
inesy o
eik8me
Nidoje,
ku ia
a p
ki y
ie y
au o ius
nu odo,
ieSkodamas
lie u iy
kalbos
a mése
analogijos,
emian ios
jo
spéjima,
,,kad
p isy
kalboje
en
su
naud.
i
en
su
gal.
anks iau
galéjo
bi i
di e encijuojami
eik’mémis:
en
+naud.
eiské
bu imo
ie a,
o
en
+gal.
—
k yp i*
(p.
136).
Galima
nu ody i
i
daugiau
a eju,
kai
eigi-
niai
emiami
duomenimis,
ku ie
galé y
bi i
in e p e uojami
i
ki aip,
negu
g ama i-
koje.
Pa yzdziui,
Bagasla iskio,
Gel ony, Pabaisko
apylinkiy
ienaskai os
ie i-
ninko
(inesy o)
o mu
kdilij,
mélij
(Salia
akj,
pi ¥)
galiné
-ij
gali
bi i
ne
ik
ix
-ij(e)
(p.
156),
be
i
i
neki éiuo oje
pozicijoje
en
su umpéjusios
-yj(e).
Be
o,
ka u
su
miné ais
pa yzdziais
pa eik a
yns.
ie ininko
o ma
ké ij
galé ume
ansponuo i
i
i
kd éj,
kadangi
Sakninio
ki gia imo
i-kamieniai
mo e iskosios
giminés
ZodZiai
y
apylinkiy
a méje
pe éje
i
é-kamieniy
linksnia ima
(da
plg.
ns.
a d.
Zéme
~
Zémé,
ns.
ie .
2émij~
Zéméj).
Kai
ku ie
daik a a dzio
mo ologijos
a miniai
ak ai,
pasku iniaisiais
de¥im -
meciais
susilauke
kalbininky
a pe
nemaza
p ies a ingy
nuomoniy
dél
ju
kilmés,
J.
Kazlausko
ne
ik
nenag inéjami,
be
i
neminimi.
Tai
o-kamienio
ienaskai os
naudininko
paliiné
-ai*,
a-kamienio
ienaskai os
inagininko
o mos
ipo
ankai
»(su)
anka“
i
k .
T e iojo sky iaus
(p.
287-404)
pa adinimas
,,I§
eiksmazodzio
is o ijos*
o-
do,
kad
g ama ikoje
nep e enduojama
isapusiskai
nuS ies i
ios
labai
sudé ingos
kalbos
dalies
o mu
aida.
Ta iau
pasi ink ieji
klausimai
—
asmens
galiniu
aida,
esamojo,
bi ojo,
bisimojo
laiko,
liepiamosios
i
a iamosios
nuosakos
o ma i-
masis
bei
is o ija
—
i
esmés
a skleidzia
lie u iy
kalbos
eiksmazodzio
kai ybos
sis ema.
Sa o
paziii a
apsk i ai
i
lie u iy
kalbos
eiksmaZodj
J.
Kazlauskas
is eiSkia
sky iaus
p adZioje,
apZ elgdamas
bend uosius
indoeu opie iy
eiksmazodiio
ai-
dos
b uozZus.
Jo
nuomone,
isy
daba iniy
indoeu opie iy
kalby
( aigi
i
lie u iy
kalbos)
,, eiksmaZodzio
s uk i a
u i
nemaza
ino acijy,
su o muo y
indi idua-
lios
kalby
aidos
désningumy
i
nea spindin iu
senojo
indoeu opie iy
eiksmazo-
dzio
modelio“
(p.
288).
Ka u
jis
p i a ia
kalbininkams
(V.
Topo o ui
i
k .),
k i i-
kuojan iems
gana
ilgai
y a usia
jaunag ama ikiy
koncepcija,
pagal
ku ia
indoeu-
opie iy
p okalbés
eiksmazodzio
modelis
bu o
ekons uojamas,
emian is
s.
indy
i
s.
g aiky
kalby
eiksmazodiiu.
Apz elges
eiksmaZodzio
galiiniu
sis ema,
au o ius
da o
iS ada,
kad
bal y
kal-
bose
ji
daug
pap as esné,
negu
ki ose
indoeu opie iy,
kalbose.
,,Tas
pap as umas
i$
dalies
y a
lem as
ypa ingai
a chaisky
b uozZy
iSlaikymo,
i§
ienos
pusés,
i
sa i os
bal u
kalby
eiksmazodzio
aidos,
i§
ki os“
(p.
304).
IS
a ski as
galines
lieGian iy
aiSkinimy
ypaé
miné ina
ge ai
a gumen uo a
pazi i a,
jog
bal u
kalbu
eiksmazo-
dzio
ienaskai os
i
daugiskai os
3
asmens
iena
o ma
y a
a chaizmas,
0
ne
nauja-
da as
i
kad
3
asmens
unkcijas
ia
gali
ei i
p ieSis o inis
g ynas
kamienas.
Ka u
elik iniai
3
asmens
o mos
ya ojimo
a ejai
au o iaus
izid imi
i
okiuose
y yjauks-
*
Ma y ,
J.
Kazlauskas,
kaip
i
kai
ku ie
ki i
kalbininkai
sa o
Pas a ujy
me y
da buose,
sia
galing
laiko
nauja,
a si adusia pagal
y
a miy
one ikos
désnius
ik
-ui
(plg.
Debsikiy’Snek os
yns_
naud.
aikai
,, aikui*
i
ns.
ie ,
u gai
,, u guj(e)“).
16.
902
241
ai iy
a mése
pasi aikan iuose
posakiuose,
kaip:
né a
kada
aziuoja,
nebu o
kada
da o,
nebus
kada
eina
i
pan.
Gaila
ik,
kad
kol kas
Sio
spéjimo
negalima
pa em-
ino s
i
palygin isnedidele
seno e
siekian¢iy
miisy
a8y iniy
paminkly
duomenimis.
I§
esamojo
laiko
o my
g ama ikoje
nag inéjami
a ema iniai
i
in iksiniai
bei
s a-
kamieniai
eiksmaZod7iai.
Pa eikiamas
pilnas
aizdas
eiksmazZodZiu,
iSlaikiusiy
a e-
ma ine
esamojo
laiko
leksija,
jos
liekanas
a
pédsakus,
nu odomas
y
o my
daZnu-
mas
i
san ykis
su
a i inkamomis
ema inémis
o momis
a ski uose
senosios
lie u iy
as ijos
paminkluose
(M.
Dauk%os
,,Pos iléje“,
M.
Pe ke i iaus
,,Ka ekizme“
i
k .)
i
a mése.
Idomiai
ai’kinama
a ema iniy
eiksmaZodZiy
asmeny
galiniy
aida,
ienaskai os
i
daugiskai os
o my
sa eika.
Remdamasis
senyjy
as y
i
a miy
duomenimis,
au o ius
labai
j ikinandiai
i odé,
kad
geidZiamosios
nuosakos
(a ba
pe misy o)
o mos
ipo
edd ai,
eeinié,
e ylié
(a
e ylj),
kaip
i
kai
ku iy
y iniu
aukS ai iy
a miy
liepiamosios
nuosakos
ienaskai os
2
asmens
o mos
(p z.,
da ai
,,da yk“,
yl¥
,, ylék“),
y a
iden iSkos
su
esamojo
laiko
ienaskai os
2
asmens
o momis.
Ka u
paneig a
ilga
laika
uo
klau-
simu
y a usi
nuomoné
i
pada y a,
be
abejonés,
eisinga
i8 ada,
jog
,,Tema iniy
eiksmazodZiy
op a y o,
isai
iden i8ko
su
s.
indy,
g aiky
a
ki y
indoeu opie iy
kalbu
op a y u,
egzis a imo
pédsaky
lie u iu
kalboje,
ma y ,
né a“
(p.
382).
Sup an ama,
negalima
i in i,
kad
eiksmaZodzio
sky iuje,
kaip
i
ki uose
sky iuose,
isais
klausimais
au o iaus
jau
a as
,,pasku inis
Zodis“.
Da
i
oliau,
ma y ,
bus
disku uojama
dél
kilmés
okiy
a mése
pasi aikan iy
bi ojo
laiko
3
as-
mens
umpyju
o mu,
kaip
dé,
s o,
ku ias
J.
Kazlauskas
linkes
laiky i
senesnémis
uz
ilgesniasias
o mas
déjo,
s ojo.
Nepaisan
kai
ku iy
naujy
a gumen u,
is
dél o
maZai
i ikinan is
lieka
i inimas,
jog
liepiamosios
nuosakos
o man as
-k(i)
y a
kiles
i§
dalely és
gi.
Tokia
o man o
-k(i)
kilmé,
a p
ki ko,
sunkiai
y a
sup an ama
i
one iniu
poZii iu.
Galima
paminé i
i
iena
ki a
bend esne,
.
y.
isus
g ama ikos
sky ius
liecianCia,
k i ine
pas aba.
Sakysim,
nepaaiskines
mo y y,
au o ius
da be
ne ienodai
pa eikia
lie u iy
kalbos a miy
pa yzdZius:
ienu
one ine
ansk ipcija,
ki u
anspona es
j
li e a i ine
kalba.
Ne
isada
nuosekliai,
o
kai
ku
i
nelabai
iksliai
nu ody a
a miniy
duomeny
lokalizacija.
Ne
isai
ykusiai
pasi ink i
bei
a ojami
kai
ku ie
e minai.
Ypa¢
ai
lie ia
a -
ski y
lie u iy
kalbos
a miy
pa adinimus®,
ku iy
j ai is
duble ai
ne e ai
kelia
ne-
aiskumy
a
ne
klaidina
skai y oja,
plg.
ienai
i
ai
pa¢iai
a mei
pa adin i
a oja-
mus
pa adinimus:
,, aka y
aukS aigiai*
i
,,aukS ai¢iai
aka ie iai“,
,,pie y
aka y
aukS aiéiai*
i
,,pie aka iy
aukS ai iy
a mé“,
,, y y
aukS ai iai“
i
,, y iniai
auk8-
aigiai*,
,,dzikai*
i
,, y iniai
aukS aiciai*
i
k .
Galima
aip
pa
apgailes au i,
kad
ecenzuojamoje
knygoje
be eik
nepalies i
biad a dzio
aidos
klausimai,
isiskai
nenuS ies a
skai a dZio,
ij a dzio,
p ie eiks-
mio
i
ki y
smulkesniy
kalbos
daliy
is o ija.
Toms
kalbos
dalims
J.
Kazlauskas
bu o
numa es
a ski a
knyga.
Ve indami
jau
u ima
ankose
no s
i
nepilng
,,Lie u-
iu
kalbos
is o ine
g ama ika“,
galime
kons a uo i,
kad
ji
pa aSy a
ykusiai
panau-
dojus
kalbos
ak y
sinch oninés
i
diach oninés
analizés
Siuolaiking
me odika.
Gau-
®
G ama ikoje
J.
Kazlauskas
a oja
adicing
(K.
Jauniaus—K.
Biigos—A.
Salio)
lie u iy
kalbos
a miy
klasi ikacija,
g ieZ ai
pasisakydamas
p ie’
A.
Gi denio
i
Z.
Zinke i iaus
pasiily-
ajj
A.
Ba anausko
klasi ikacijos
naujajj
a ian a
(Z .
p.
410).
242
sids
lie u iy
kalbos
a miy,
senyjy
aS y,
la iy,
p isy,
aip
pa
ki y
indoeu opie iy,
ypaé
sla y,
kalby
medZiagos
panaudojimas,
émimasis
s a is ikos
duomenimis
leido
au o iui
dél
daba inés
lie u iy
ki ia imo
sis emos
susida ymo,
daugelio
g a-
ma iniy
o my
kilmés
i
aidos
pasaky i
nauja,
labai
a gumen uo a
Zodi.
J.
Kazlaus-
ko
knyga
y a
eikSminga
ne
ik
lie u iy
kalbo y ai,
be
aip
pa
bal is ikai,
indoeu o-
peis ikai
i
apsk i ai
bend ajai
kalbo y ai.
K.
Mo kiinas
R.
Ecke ,
Bal is ische
S udien,
Be lin,
1971,
102
p.
Leipcigo
uni e si e o
p o eso ius
Raine is
Eke as
misu
espublikos
kalbi-
ninkams
y a
,,sa as
Zmogus“:
ne e ai
su
juo
susi inkame
i ai iose
kon e encijose,
pasi a imuose,
daznai
skai ome
idomius
jo
s aipsnius,
skelbiamus
iek
Vokie ijos
Demok a inés
Respublikos,
ick
Ta yby
Sajungos
(pi miausia,
Zinoma,
misy
es-
publikos),
ick
i
ki y
Saliy
leidiniuose,
jo
a da
ka as
nuo
ka o
andame
in o -
macijose
apie
VDR
bal is y
eikla,
g oZinés
lie u iy
li e a i os
e imus
i
okie iu
kalba
i
.
.
Neseniai
Leipcigo
Saksu
Moksly
akademija
sa o
p aneSimy
se ijoje
a ski a
kny-
ga
iSleido
Sio
kalbininko
s aipsniy
inkini,
pa adin a
,,Bal is ische
S udien“.
Tokios
knygos
iSleidimas
—
dZiugus
i ykis
jau
ien
dél
o,
kad
ai
pi moji
VDR
iSleis a
kny-
ga,
ski a
g ynai
bal is ikos
p oblemoms.
Ji
y a
a um
olimas
a ga sis
u
g aziu
Leipcigo
uni e si e o
i
apsk i ai
okie iy
bal is ikos
adiciju,
ku ias
izymieji
okie-
¢iu
mokslininkai
suki é
da
p aéjusiame
Sim me yje.
Siy
adiciju
pionie ius
Au-
gus as
Sleiche is
page biamas
specialiai
Siai
knygai
pa aSy oje
Zymaus
VDR
sla is o
Rudol o
FiSe io
p a a méje,
ku ioje,
be ki a ko,
p imenama,
kad
susidoméjimas
bal y
kalbomis
pas a uoju
me u
el
didéja.
P isiminus
A.
Sleiche j,
galima
kons a uo i
malonuy
ak a,
—
pe
kele ius
pas-
a uosius
me us
apie
§{
okieciy
kalbininka
—
,,kalbo y os
did y i*,
kaip
ji
kazka-
da
pa adino
F id ichas
Ku Sai is,
paskelb a
ypaé
daug
idomiy
da by
(J.
Dycés
(Die ze),
R.
FiSe io
i
k .).
R.
Eke o
knyga
aip
pa
p asideda
s aipsniu
apie
A.
Sleiche j
,,Zu
Augus
Schleiche s
‘Li auische
G amma ik’“
(p.
9—20).
S aipsnio
au o ius
aikliai
cha-
ak e izuoja
ga siaja
Sleiche io
g ama ika,
pa eikia
jdomia
ios
knygos
a si adimo
is o ija,
p imena
jos
eik8me
lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ijai,
misuy
li e a i i-
nés
kalbos
aidai
i
.
.
Sup an ama,
nu odoma
i
silpnosios
A.
Sleiche io
eikalo
ie os,
dél
ku iy
daugiausia
bu o
kal as
ne
au o ius,
be
ano
me o
ling is ikos
lygis.
Gal
ik
ienas
R.
Eke o
p iekai8 as
A.
Sleiche iui
upu i
pe
,,g ieZ as“.
S aips-
nio
au o ius
p imena
daugeliui
bal is y
jau,
u
bi ,
i
,,spa nuo u“
| apusi
A.
Slei-
che io
posaki,
jog
la iy
kalba
,,eine
in
Lau
und
G amma ik
jiinge e
Sp ache
(is ),
die
sich
zum
Li auischen
e wa
e hil
wie
das
I alienische
zum
La ein“
(plg.
p.
13).
Teisus
R.
Eke as,
eigdamas,
kad
uo
me u
la iy
kalba
da
nebu o
pakankamai
iS y iné a,
jog
ik
J.
Endzelyno
da bai
Sia
sp aga
uzpildé.
Ta iau
ne
i
po
J.
Endze-
*
Ame ikie iai
pe spausdino,
gal
bi ,
iena
pa iy
jdomiausiy
s aipsniy
apie
A.
Sleiche i,
kaip
Zmogy
i
mokslininka,
daugiau
kaip
p ie§
Sim me j
pa aSy a
jo
Zymiojo
mokinio
Johano
Smi-
o,
plg.
Po ai s
o
Linguis s,
A
Biog aphical
Sou ce
Book
o
he
His o y
o
Wes e n
Linguis-
ics,
1746—1963,
edi ed
by
Thomas
A.
Sebeok,
I,
Blooming on
and
London,
1967,
p.
374—395.
16*
243