2%
O:D
2
i
FORMOS
bo
Bond
lo
A
RTOS
Be
4
LugsR
T.
AMV
ROS
TSR
aM
OK.
Se
i
AK
A:
UD
BM
ah
I
Be
A,
VIDUGIRIS
ZIETELOS
TARMES
BUDVARDIS!
Da yba
Zie elos
a méje
daugiausia
y a
bid a dZiy
su
an inémis
p iesagomis,
be
o,
daugelis
jy
ski iasi
nuo
okios
pa
da ybos
li e a inés
kalbos
bid a dziy.
Todél
jie
Gia
apZ elgiami
placiausiai.
Bid a dziy,
pada y y
su
pi minémis
p iesagomis
i
da ybine
eikSme
u in-
&iomis
galiinémis,
y a
daug
maZiau,
jie
daugiausia
isi
seni
i
nesiski ia
nuo
okiu
pa
li e a ii inés
kalbos
da iniy,
p z.:
dklas,
dus as
,,auk8 as“,
bdl as
gi as,
pilnas,
ius us
|
iS as
,, igS us“,
skis as,
Sdl as,
sil as,
amsus
i
k .,
odél
a ski ai
apie
juos
nekalbama.
Tiesa,
a méje
y a
palygin i
daug
skoliniy
(p z.:
bi*dnas,
b i kis
,,biau-
us“,
d amnas
||
d abnas
,,smulkus“,
gadnas
,ge as“,
jasnas
,,aiSkus“,
k iglas
,,ap-
sk i as“,
K u is
,,s a us“
,
kiidas
,,liesas“,
p ds as
» iesus“,
p u kis
,,s ang us“,
sli pas
,,aklas“,
sku‘pus
||
skiipas
,,8ykS us“,
sliskius
,,slidus“,
slobus
,,silpnas“,
upis
,,bukas,
a Sipes“,
Zi kis
,,g ei as,
gy as,
linksmas™,
a iau
jy
o ma
i
da yba
nesiski ia
nuo
lie u iSkyjy.
Ki okios
da ybos,
p z.,
sudu iniy
bid a dziy,
uz aSy a
os
ienas
pa yzdé-
lis
i
as
pa s
su
p iesaga:
isadi‘ninis,
-é
,
kasdieninis,
-é“.
Toliau
p iesaginiai
ediniai
g upuojami
pagal
bend iausias
ju
eikimes,
kaip
i
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“*.
G upiy
iduje
pi miausia
apz elgiami
bid a -
diiai
su
omis
p iesagomis,
ku ios
u i
daugiausia
ediniy.
P iesagu
al abe inés
eilés
paisoma
ik
uo
a eju,
jeigu
i
su
iena,
i
su
ki a
p iesaga
uZ aSy a
ienodai
ediniy.
Kokybinés
eikSmés
yediniai
Sios
eik’més
ediniy
a méje
nedaug,
odél
ka u
apz elgiami_p iesaginiai
bid a dziai,
u in ys
ick
indi idualia
kokybine,
iek
i
p iesagy
su eikiama
api-
bend in a
kokybine
eikSme.
Pi ma
pa eikiami
apibend in os
kokybinés
eikSmés
yediniai,
paskui
—
indi idualios,
ku iy
y a
daug
maZiau.
P z.:
-ingas,
-a.
Bid a dZiai
su
p iesaga
-ingas
daZniausiai
y a
suda omi
i§
daik-
a a dziy.
Veiksmazodinis
edinys
uZ aSy as
ik
ienas
dédingas,
-,
p z.:
dédinga
is a
,,désli
iS a.
1
S aipsnis
y a
didesnio
da bo
apie
Zie elos
a me
dalis.
I$
a més
mo ologijos
y a
skelb a
apie
daik a a dj,
LKK,
.
11,
147—182;
apie
j a dj,
LKK,
.
3, p.
113-131;
apie
eiksmazodi,
MAD,
A,
.
2(11),
p.
219-231;
LKK,
.
14,
p.
199—219.
Kele a
pas aby
apie
a més
one ika
2
LKK,
..2,
p.
195—213.
2
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
y .
ed.
K.
Ul ydas,
.
I,
Vilnius,
1965,
p.
550—586
277
Vediniai
daugiausia
Zymi
pag indiniu
ZodZiu
eiSkiamy
ypa ybiu
gausuma,
-aps uma,
ka ais
diduma,
p z.:
akmeninga
2émé,
gal ingi
linal,
pieninga
kd e,
smalingas
de e ékas
,,sakingas
as as,
pagalys“,
sulingas
Sinas
,,sul ingas
Sie-
nas“,
sulinga
Zolé.
Ki uose
ediniuose
jau iama
jau
ki okia
su
pag indiniu
ZodZiu
susijusi
ypa y-
bé,
p z.:
juokingas
di*das
,,juoka
kelias
senukas“.
Ypa
gausi
g upé
ediniy,
nusakan iy
pas ojusios
( esiangios,
u ésian ios)
gy ulio
pa elés
bikle,
p z.:
jé inga
a eika
,,é inga
a is,
a y é“,
kalinga
kdle,
ka é
ka inga,
kumelinga
kuméle,
pa Xinga
kaiile,
elinga
kd é.
Da
ki y
ediniy
eikSmé
su
pag indinio
Zodzio
eikSme
y a
ne iesiogiai
susi-
jusi,
p z.:
ki mélingos
u°gos
,,Suki mijusios,
ki mélé os
uogos“,
Si dingas
Si
»pik as
Suo“,
Si dingos
bi es.
-okas,
-a
( .
-okus).
Su
Sia
p iesaga
bad a dziai
suda omi
i8
bid a dziy
i
eikia
dazniausiai
ne
isa,
o
ik
am
ik a
nelyginamuoju
laipsniu
nusakomos
ypa y-
bés
kiekj.
Jy
eik8mé
labai
susijusi
su
pag indiniy
Zodziy
eikSme
i
ge iausiai
su-
okiama
i§
kon eks o.
P iesaga
-okas,
-a
dedama
daugiausia
p ic
a-kamieniy
bid-
a diiy,
p z.:
jaundkas
di*das
,,apyjaunis
senukas*,
ka ékas
a u kas
,,ka -
okas,
apyka is
agu kas“,
ka oka
Zolé,
ku
&ékas
Zmégus
,,apyku is
Zmogus“,
a oki
linai,
sendékas
bé nas
,,sens eléjes
be nas“,
senoka
Zolé,
Slapokas
kélas,
nunaik
Sal
éka
,,8iandien
Sal oka“,
ump
ékos
kélinés.
Va ian as
-okus
(Sio
kamieno
mo .
g.
o my
negi dé a)
uZ a’y as
ik
su
u
ka-
mieno
bid a diiais,
p z.:
jai
amsoki
bi
,,jau
amsoka,
apy amsiai
bu o“,
ne-
ga di,
u's oku
||
u’S oku
,,neskanu,
iig8 oka,
apy igs iai“,
w
S okas
alis®.
u-kamienis
a ian as
nyks a,
i
jau
sakoma
i
u‘s ékas,
-a,
u's éka.
-é as,
-a.
Negausiis
Sios
p iesagos
ediniai
da omi
daugiausia
i
é
kamieno
daik-
a a dziy
i
Zymi
daik y
pa i siaus
ypa ybe,
p z.:
du°bé a
2@mé,
ski
lé a
di°na,
ski
lé os
ké@linés,
sku'lé as
kaklas
,, o imis,
skaudémis
apauges
kaklas*.
Su
a
p iesaga
pasi aiko
ediniy
i
i8
ki y
kamieny
Zodziy,
p z.:
kalné a
émé,
pig.
sudé-
ine
p iesaga
-iné as
Zodyje
d obiné as,
p z.,
d obiné us
a icun
ésim,
pakulinus
yé in
i¥mésim
,,d obiniais
d abuZiais
apsi engusius
Sok i
esime,
pakuliniais
—
o an
(laukan)
iSmesime“.
-o as,
-a.
Bid a dZiai
su
p iesaga
-o as,
-a
da omi
daugiausia
iS
o
kamieno
daik a a dziu,
p z.:
ba zdé i
i ai,
kudld as
Su°,
splu
sno as
p igelis
,,plunks-
ninis
p iegal is“,
Sak
6 as
médZas,
no s
pasi aiko
ediniy
i
i§
a-kamieniy
daik a-
a dziy,
p z.:
pil d a
kd é,
u'sd as
Zmégus
,,isuo as
Zmogus“.
-(i)uo as,
-a.
Sios
p iesagos
biid a dziai
da omi
daugiausia
i8
(i)a-kamieniy
daik a a dziu,
a¢iau
i gi
nenuosekliai,
p z.:
Cubw
a
is a
,,kuoduo a
is a“,
lapii°-
a
shiP a;
plaukd® os
a kos,
be :
splu'sn ° as
su°las
,,plunksnuo as
suolas“,
daZniau
splu’snd as.
P iesagos
-(i) o as
ediniai
Zymi
daugiausia
p idé iniy
pa i siaus
ypa ybiu
u éjima,
bu ima,
a¢iau
su
ja
y a
suda y a
i
idine,
gausumo
ypa ybe
eiSkian iy
bad a dziu,
p z.:
moli° a
Z@mé
,,molinga
Zemé“;
Z i idi’
as
lai kas
,,smélingas
laukas,
di a,
Zemé“.
5
Dél
p iesagos
-okus
ki ose
a mése
i
senuosiuose
aS uose
Z .
P.
Ska dZius,
Lie u iy
kal-
bos
ZodZiy
da yba,
Vilnius,
1943,
p.
134;
J.
O ebski,
Wschodnioli ewskie
na zecze
Twe eckie>
.
I.
K akow,
1934,
p.
168;
A.
Valeckiené,
Daba inés
lie u iy
kalbos
j a dZiuo iniy
bid a dzZiy
a ojimas,
,,Li e a i a
i
kalba“,
.
II,
Vilnius,
1957,
p.
291-292.
278
-i kas,
-a.
Su
Sia
p iesaga
uzZ a’y a
mazZa
pa yzdziy.
Jie
pada omi
i§
daik a-
a dziy
i
odo
panaSumg
a
p iklausomybe,
nusakoma
pag indiniu
ZodZiu,
p z.:
bébixka
asa a
,,boby
asa a“
( azeologizmas),
lie u iskos
gi smés.
Vie oje
Sios
p iesagos
daZniau
a ojama
-iskis,
-é,
plg.:
li a iskés
gi smés,
lie a is-
kei
imoni s,
i iSkis
Sléikas
,, y iska
kepu é“.
-()y as,
-a.
Indi idualios
kokybinés
eik’més
bid a dziu,
pada y u
su
Sia
p iesaga,
maZa.
Vieni
ju
—
bid a diiy
i
p ie eiksmiy
ediniai,
p z.:
ans i as,
-d
,anks y as,
-a“,
éli as,
-a;
ki i
—
daik a a dziu,
p z.:
ipesli‘ as
||
u‘pesli as,
-d
,, dpes ingas,
-a“.
Su
lie u iSkais
sa o
o ma
su ampa
daznai
a méje
a ojami
skoliniai,
p z.:
pa si as,
-a
,,blogas,
ne ykes“,
u a li as
,,kalbus,
8nekus“,
izgli-
as,
-a
,,pik as,
i zlus“.
Ki i
indi idualios
kokybinés
eik$més
bid a dZiai
y a
su
labai
neda iomis
p iesagomis
i
jy
euzZ aSy a
os
po
ieng
ki a
pa yzdj.
Be
specialiy
s udijy
dauge-
liui
daba
ne
sunku
nu ody i
Zodi,
i8
ku io
jie
pada y i.
S aipsnyje
juos
pa eikiame
pagal
p iesagy
pi muju
ga sy
al abe a:
-anas,
-a.
Sia
p iesaga
u i
i8
yeiksmaZodzio
pada y as
bid a dis
dlkanas,
a.
-imas,
-a.
Ta
p iesaga
y a
ik
iename
i8
daik a a dZio
pada y ame
Zodyje
s é imas,
-a.
-ynas,
-d.
Su
Sia
p iesaga
y a
ik
biid a dis
méli*nas,
-a.
-nykas:
Siq
p iesaga
u i
ik
bad a dziai:
a imni*kas
no agas
,,a iamasis
no agas“,
asaunikai
g ibai
,,ja u
zydéjimo
me u
augan ys
g ybai*.
-onas,
-a.
Sia
p iesaga
u i
bid a diiai
gel énas,
-a
i
audénas,
-a.
Vienas
ki as
bid a dis
y a
pada y as
i8
lie u i8kos
Saknies
su
sla iska
p iesaga,
p z.:
-a o as,
-a:
ilga é i
nas ai
,,ilgoki,
pailgi
nas ai
(snukis)“.
Vedinys
gali
bi i
pada y as
pagal
skolinius
dupla é as
médias
,,d e é as,
iSpu es
medis*,
pa azay6é a
me ga
,,pa alyziuo a
me gina“,
-usis as,
-a:
lapuxis as
médias
,,lapuo is
medis*.
San ykinés
eikSmés
ediniai
Visi
Sios
g upés
bid a dziai,
suda y i
su
i ai iomis
p iesagomis,
u i
i8ski ia-
maja
eikSme,
.
y.
iSski ia
pazyme us
daik us
i§
ki y
ij
juos
pana’iy
daik y,
pa odo
ju
os.
-inis,
-é.
Tai
da iausia
os
g upés
p iesaga,
ne e ai
pakei ian i
ne
ki as,
p z.:
lapiné
gi a
,,lapuo iy
miskas“,
smaliné
mdlka
,,smalinga,
sakinga
malka“
i
k .
Sios
p iesagos
ediniai
da omi
daugiausia
i§
daik a a dziu
(p z.,
naminé
pails-
é),
e iau
i8
bid a dziu
(p z.,
isadi ninei
iibai)
i
eiksmaZodzZiy
(p z.,
S inei
Silai),
be
o,
daugumas
jy
da omi
i¥
neiS es iniy
Zodziy.
S a besnés
eikSmés,
i8-
ski iamos
pap as ai
pagal
pag indiniy
ZodZiy
i
i8
jy
pada y y
ediniy
san ykius,
y a
Sios:
a)
MediZiaga,
i8
ku ios
a ba
su
ku ia
kas
no s
pada y a,
p z.:
agwninis
pi nas,
a i(k)sliné
mdlka,
a Zoliné
asis
,,azuoliné
aSis“,
a izinis
kisi‘lis,
be -
#inés
Sakos;
cemen inis
geldis u as
,,cemen inis
galas u as“,
d obinis
ail as,
gelazinis
no agas,
g ikinei
pelai,
jelaukinés
iegos
,,kadagio
uogos“,
kana-
279
pinis
pan is,
kopu’
s inis
k ésas
,
kopis y
sunka“,
kun
ddiné
kosé
,,bul iné
y é“,
k i inei
mil ai,
lininei
pelai,
mi zinés
k ipos,
pagaliné
kdja
,,mediné
koja“,
pagalinis
b en as
,,medinis
b ank as“,
p@kulinis
dudiklas,
uginé
pu a
,sni‘gi-
nis
kdlnas
,,sniego
kalnas,
pusnis“,
Sa inis
Sape is,
Saudiné
s oichéle
,,Siaudinis
s ogelis“,
Silkinei
ploscei.
:
Kai
ku ie
Sios
eikSmés
p iesagos
-inis,
-é
bid a dZiai
ka u
su
pazymimuoju
Zodziu
ka ais
eiSkia
ienq
sa oka,
p z.:
ge/azinis
kélas
,,gelezinkelis“,
kun
6-
dinei
mil ai
,,.k akmolas“,
Zi niné
ugi‘na
»Zi niena“.
b)
P iklausymas
p ie
pag indiniu
ZodZiu
ei8kiamo
daik o
a ba
sasaja
su
juo,
p z.:
an(k)slinei
pupSai
,,alksniniai
pumpu ai“,
a kliné
mésika
,,a klio
mésy é“,
Kaiiliné
des a,
is iné
mésika,
Zi iné
u degé
,,Zu ies
uodega“,
sese iné
duk é.
c)
Vie a,
ku
kas
y a,
gy ena,
dedasi,
laikoma,
padé is
e d éje,
p z.:
apa inis
no dgas,
apa iné
spadni*éa
,,apa inis
sijonas“,
kampinis
daj is,
kopiis ai_
bali-
nei
,,balos
kopis ai*,
Jaukinis
kélas
,,lauko
kelias“,
lausiné
pisé
,,kai ioji
pusé“,
paku inis
kampas
,,ga bés,
k ikS asuolés
kampas“,
isinis
Sénas_,,deSinysis
Sonas“,
andeniné
pai i é,
z6dinei
a ai
,uzpakaliniai
a ai*.
d)
Tikslas,
paski is,
inkamumas
pag indiniu
Zodziu
nusakomam
daik ui,
p z.:
a o kinés
Zi klos
,,a iki pés
Zi klés“,
pi°dinis
aii as
»puodkélé“,
sékliné
kunoda
,,sékliné
bul é“,
pa asa inis
i
Zi*minis
Obu is
,,pa asa inis
i
Zieminis
apa as“
S inei
Sélai
,,siilai
siu imui“,
S ea inei
ibai,
isadi‘ninei
iibai.
e)
Siaip
koks
iSski iamasis
poZymis,
esan is
pag indiniu
ZodZiu
Zymimuose
daik-
uose,
p z.:
ausinis
Sléikas
,,ausiné
kepu é“,
da
Ziné
Z@mé,dimin
é
pi ka,
gi i-
né
obolé
,,laukiné
obelis*;
Japiné
gi a
,,lapuo is
miskas“, pli* iné
chmo d
,,lie aus
debesis“,
melzZiné
ka é
,,melziamoji
ka é“,
naminé
dina,
plaukinés
kandpés,
Zanikas
Saudinis
( |
Sidinis)
,,niekam
ikes
jaunikis,
Zen as,
y as“.
)
Bidas,
kaip
kas
pada oma,
p z.:
klo inés
kandpés,
Si inei
Ce a ikai
,sid iniai
ba ai*.
g)
Kokios
no s
ypa ybés
gausumas,
p z.:
bécei
eliginei
,, eligingi
é ai“,
smaliné
mdlka.
i)
Laikas
a
laiko
ma as,
su
ku iuo
siejamas
daik as
a
eiksmas,
p z.:
m@ inis
pa ’as,
pa asa inis
pa sas,
udeninés
g ii os,
asa inei
i
Zi*minei
ugei,
Zi¢mini
k i éei.
Su
p iesaga
-inis
i
am
ik ais
o man ais
a méje
y a
suda y a
sudé iniy
p ie-
sagu.
1)
-u inis,
-é.
Bid a dzZiai
su
Sia
p iesaga
da omi
i
daik a a dZiu,
skai a dziy
i
p ie eiksmiy
i
eiSkia
ki y
daik y
a z ilgiu
paZymimojo
daik o
(ypa ybés
a
eiks-
mo)
padé i,
eile,
iba,
p z.:
pasku inis
g azuminas,
pasku inés
kéjos,
idu i-
niskampas,
idu iné
duk é,, idu iné
duk é
(pagal
gimimo
eile)“,
i Su inisakmi’;
2)
-o inis,
-é,
p z.:
sa é inis,
-é
,,giminai is,
sa iskis,
-é“,
sku' d inis,
-€
»odinis,
-é“;
3)
-ujinis,
-é.
Si
p iesaga
pag e iui
su
p iesaga
-u inis,
-é
uZ asy a
ik
su
daik-
a a dziu
idus,
p z.:
idujinis
aikas,
idujiné
me ga
(g e a
idu inis,
-é).
-ykSéias,
-ia
( a m.
-yS¢ias,
-ia).
Buad a d/iai
su
Sia
p iesaga
da omi
daugiausia
i8
p ie eiksmiu.
Jais
pap as ai
pagal
laika
iSski iamas
zymimasis
daik as,
jo
isis,
p z.:
daba iséas
pi'nas,
nu’
nixéa
pu a
,,Siandienyks é
s iuba*,
pé ni'
Séas
sinas,
aka iséios
kunédos.
-ixkis,
-é.
18
daik a a dziy
pada y i
Sios
p iesagos
bid a dZiai
pap as ai
eiS-
kia
daik us
a
asmenis
pagal
jy
kilme,
esama
a
gy enama
ie a,
p iklausyma,
p z.:
280
daina ixkis
k@las,
k élixkis
la ikas
,,K éliy
k.
laukas“,
ku pesiské
gi d,
li a iskis
(||
li u igkis)
li zi is
,,lie u iy
kalba“,
zi eliskis
Zmégus.
-ienis,
-é.
Vediniai
su
p iesaga
-ienis
e i.
Jie
ei8kia
kilme
i§
pag indiniu
Zodziu
nusakomo
daik o,
p iklausyma
am
daik ui.
Ta méje
okie
bid a dZiai
gi dé i
Siau-
dy
iSiai
apibidin i,
p z.:
a izi¢nei
(||
a izi ni),
k i i nei,
mi*zZi¢ni
Saudai,
be
ugini
(||
uginei)
mil ai.
Sa o
eikSme
i
da yba
nuo
Sios
g upés
ediniy ge okai
ski iasi
i8
skai a dziu
su
p iesaga
-okis,
-ia
pada y i
bid a dZiai,
ku ie
eiSkia
daik y
isiy
skai iu,
p z.:
d ejdkis
alis
,,d ejopas
alus“,
d ejékos
su a iskos
,,d iejy
asiy
amédés“,
plg.
da
pana ios
da ybos
j a dzius:
isdkis
g e a
isokis,
isokas,
isoka,
e .
ki-
okas
||
ki okis,
isalokas
||
isalokis.
Ka ais
pa a ojami
Sios
iiSies
bid a dziai
i
su
p iesaga
-okas,
-a,
p Z.:
d ejékos
sd kos
,,d eji
a ai,
du
sodybiniai
sklypai“.
Deminu y ai
Daugelis
Zie elos
a més
mazybiniy
bid a dziy
da omi
su
ki okiomis
p iesa-
gomis
negu
Ik.
-i kas,
-a.
Tai
iena
pa iy
da iausiy
p iesagy.
Vediniai
da omi
pap as ai
i8
kokybinés
eikSmés pi miniy
a
pi mines
p iesagas
u inéiy
bid a dZiy
i
igyja
ne
ick
maZybine
malonine
eik8me,
kiek
sus ip ina,
pab éZia
pag indinio
Zodzio
ei8-
kiama
ypa ybe.
P iesagos
-i kas,
-a
ediniai
pap as ai
da omi
i8
a
kamieno
bid a -
dziy, p z.:
dus i kas
médias,
bal i ka
d ébé,
gé i kas
be nikas,
gel dni ki
lapai,
g ini kas
S6nas
,,nuogu élis
Sonas“,
gi i kas
su’
nis,
jduni kas
bé nas,
k ei i ki
be iai,
ilgi kas
Silas,
ligi kas
laiikas,
mili kas
aikas
,,mielu élis
aikas“,
s iéki kos
(||
s eiki kos)
kunédos
,,s eiku élés
bul és“,
s i‘zi kas
s i s as,
Zili kas
di‘das
,,Zilu élis
senelis“.
Su
u
kamieno
bid a dZiais
e ka iais
pasi aiko
-i kus,
-i,
p zZ.:
g azi kis
bé nas,
g azi ki
me ga,
pigi kus
s i‘s as,
pigi ku’s
obYolei
g e a
g azi ka
duk é.
Galimas
daik as,
p iesagos
-i kus,
-i
ediniai
da y i
pagal
pag indinius
u
ka-
mieno
bid a dzius,
a iau,
kaip
odo
analoginé
bid a dziy
su
p iesagomis
-okas,
-okus
a osena,
jie
né a
nauji.
Taip
pa
pasaky ina,
jog
kai
ku ie
a més
a s o ai
a
p iesaga
ka ais
pasako
su
ilguoju
i,
pyz.:
g azi‘ kus,
maci‘ kas
,mazy is,
2@li‘ kas,
Zili‘ kas.
Veikiausiai
p iesagos
-i kas,
-a
a ian u
laiky ina
i
p iesaga
-ickas,
-a,
p Z.:
bal icka
skép(e) a
,,bal u é
ska elé“,
mackicka
( e iau
maskiska)
me gi é
,mazy é
me gy é“,
umpickas
Sakalukas
,, umpu is
Sakaliukas“*.
Su
ki okiomis
p iesagomis
uZ aSy as
os
ienas
ki as
biid a dis,
p z.:
-elis,
-é:
didelis,
didele
g e a
didelé.
Ta méje,
kaip
i lk.,
jis
ne u i
jokios
i8ski ia~
mosios
eik’més
(pag indinis
Zodis
didis
ia
neiSliko).
P ie
Sio
Zodiio
iek
da yba,
ick
eikéme,
y a
p ia éjes
edinys
daigelis
(plg.
daiigelis
nu azdu
Li-dén
g e a
daigis
nu éi
Zé elon),
ku is
pagal
kai yba
laiky inas
daik a a dZiu,
eiSkian iu
kiekybine
ypa ybe;
«
Dél
p iesagos
-i kas,
-a
i
-ickas,
-a,
0
aip
pa
Zodzio
mackas,
-a
ga so
c
kilmés
Z .
P.
Ska -
dzius,
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba,
p.
123—125;
plg.
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ews-
kiego,
.
Il,
Nauka
o
budowie
wy az6w,
Wa szawa,
1965,
p.
273.
281

-in ulis,
-é:
maci i ulis
(
||
macin ulis),
maci i ule,
da%niau
maci i uli kas,
-a;
-uku as
:
mazuki as.
Isiski ia
p iesagos
-élis,
-é
bid a dziai,
ne u in ys
deminu y inés
eikSmés.
Vediniai
su
Sia
p iesaga
da omi
iS
bid a dziy
a ba
daly iy
i
u i
pab éZiamaja
i&ski iamaja
eikSme,
p z.:
ab izgélis
pi*nas
»apgizes
pienas“,
me ga
pabi éele
»pagy enusi
me ga“,
pu éle
pi ka
,,papu usi
pi kia*,
us éle
g u'sé
,, agS ioji
k iausé“,
sdldélis
obolis
,,saldusis,
saldinis
obuolys*.
P iesdéliniy
bid a dZiy
isai
neuz asy a.
Kai yba
Bend osios
pas abos
Giminé.
Zie elos
a més
biid a dis,
kaip
i
Ik,
u i
is
gimines:
y iSkaja,
mo e iskaja
i
be a de,
p z.:
g@ as,
ge d,
gé a,
g azus,
g azi,
g az ,
Sal ékas,
Sal-
oka,
sal éka.
Ski ingai
nuo
y iSkosios
i
mo e iSkosios
giminés,
be a dés
giminés
bid a d#iai
ne u i
skai iaus
i
linksnio
ka ego ijy.
Daugiausia
y a
uZ a8y a
a
kamieno
be a dés
giminés
bid a dZiy,
p z.:
&a
an(k)s a
dug i;
kas
gi dé is
a imp,
a
g@ a
a
pik a;
mdn
d i a
be
p i*gelo
,,man
kie a
be
p iegal io“;
Vilnei
isa
kal a
,,Vilniui
iskas,
isi
kal i,
skolingi“;
/a7ig a
i a i' ;
min(k)
S a
gulé ;
mdza
ka
nai ja
adai;
nemila
bi
ni ko
di p ;
isu
jo
pilna;
kap
saiisa,
ai
ge ds
,
kai
sausa,
ai
ge iau“;
nes i ka,
kap
kd S a
,,kai
ka s a,
nes eika“;
chd s
Zama,
ale
igdZus
,no s
Zema,
be
iSdZius“.
Gana
daZnai
a ojama
i
u
kamieno
bid a dziu
be a dé
giminé,
p z.:
baisw
i o,
kab
neinkdis u’
,,baisu
Zal io
(gy a és),
kad
nejkas y“;
be
galo
b angi
isa;
i ep
gilz
bi
,,Si aip
gilu
bu o;
g aZi,
kap
po
au;
ne u’
S i
sa
isi
,, isai
ne-
igs u“;
ga di
isa;
isa
pigi
bi ;
pazda é
amsu;
labai
ank
pi ku'
mu'simp.
Maziau
wz a’y a
ia
kamieno
be a dés
giminés
biid a dziy,
p z.:
isa
naiija
eika
bi
pi k
,, isa
nauja
eikéjo
pi k i*;
§/@pa
bi
isa
,slapia
is
bu o“;
mu'sim
yasa ai
Zala,
g a¥u
,,pas
mus
asa a
Zalia,
g azu“.
Be a de
gimine
u i
aip
pa
i
daugelis
a
kamieno
bid a dziy
su
p iesagomis
-i kas
(-i kus),
-okas
(-okus),
-onas
i
k .,
p z.:
Si
l i ka,
kab
sdule
Zé:bina
,,Sil a,
kai
saulé
S ie ia“;
isa
2Gli ka
,, iskas
Zalia“;
g azi ki
éa;
nu'naik
Sal
éka,,Sian-
dien
Sal oka“;
jai,
amsoki:
bi
,,jau
bu o
amsoka“;
gel éna,
méli‘na
i
au-
dona.
Be a dés
giminés
o my
isai
ne u i
ia
kamieno
p iesaginiai
biid a dziai.
Be
o,
nepa yko
uZ aSy i
a
kamieno
bid a dZiy
su
p iesagomis
-anas,
-é as,
-imas,
-ingas,
-iskas,
-y as,
-o as,
-uo as
i
nep iesaginiy
bid a dziu
g inas,
-d,
jdunas,
-a,
kuFéas,
-a,
plonas,
-d,
umpas,
-d
i
k .
be a dés
giminés
o mu.
Ta iau
y a
bid a dziy,
ku ie
be u i
ien
ik
be a de
gimine,
p z.:
a
e a
pi kiné
,,a
e a
pi k i*;
do
i
a gu
man
bi
,,i
a ginga
man
gy en i*.
Be a dés
giminés
o mos
gana
daZnai
pa a ojamos
ie oj
p ie eiksmiy,
p z.:
g ai a
a di
,,g ei ai
a éjo“;
a
i
Iga
u
éa
suksi*s;
g azi
pada i a
isa
,,g aZiai
is-
kas
pada y a“;
pig
dda é
»pigiai
a ida é“;
isa
ligu
s is
ick“.
A odo,
kad
ia
ne
senas
ak as,
o
dél
sla y
kalby
a si adusi
naujo é,
nes,
p z.,
bal a usiai
neski ia
be a dés
giminés
nuo
p ie eiksmio.
282
A ski i
p iesagos
-ingas,
-a
bid a dziai,
eiSkian ys
am
ik a
gy any
pa eliy
ba-
sena,
e u i
ik
mo e iSkaja
gimine,
p z.:
dédinga
is a,,désli
is a“,
jé inga
a eika,
kalinga
kale,
ka é
ka inga,
kumelinga
kuméle,
pa singa
kaiile,
elinga
ké é.
Vy i8koji
giminé
pasi aiko
ik
palyginimuose,
p z.:
danas
diséoja
kap
e-
lingas
,,jis
labai
pil o as,
iebus“.
Skai ius.
Ap agomosios
a més
bid a dzio
skai iai
y a
du:
ienaskai a
i
daugiskai a,
p z.:
bdl as,
bal i,
bal a,
bdl os,
jaun@snis,
jaunesni.
D iskai os
o my
pasi aiko
ik
su
skai a dziu
du,
d i:
di
g a
bé nu
nu azdau
Pél§éun
,,du
g aZis
be nai
is azia o
j
Lenkija“;
jaip
d i
g azi
me gi i
bi
,,ji
u éjo
d i
g azias
me gy es“.
Linksnis.
Bid a dZiai
ne u i
a ski os
alia y o
i
Sauksmininko
o mos.
Taigi,
i§
iso
y a
aS uoni
linksniai.
Vns.
adesy as
daugiausia
a ojamas
kalban
apie
gy us
daik us.
Ta iau
Sio
linksnio
daugiskai os
a mé
isai
ne u i.
I a dZiuo iniy
bid a dZiy
a méje
né a.
Juos
bu us
odo
neben
iSlikusios
isiems
a daZodZiams
apibend in os
mo .
g.
ns.
in.
o mos
(plg.
sa
bdil ai
||
bal-
ai,
g azdi,
ku
édi,
pi élai,
Si dingai
||
Si dingdi®),
aip
pa
ki y
linksniy
j a dZiy
lie-
kanos’.
Pab éziamosioms
a
iSski iamosioms
ypa ybéms
nusaky i
pap as ai
a ojami
j ai is
p iesaginiai
ediniai,
p z.:
a imni:kas
no dgas,
di e
mano
duS i kas,
jdauni kas
(||
séni kas)
bé nas,
us éles
°gos,
sGldélei
obolei.
Laipsnia imas
Zie elos
a més
bid a dis
u i
du
laipsnius:
aukS esniji
i
aukS iausiaji.
Auk& esnysis
laipsnis
y a
pada omas
i§
nelyginamosios
o mos
su
p iesaga
-esnis,
-€
(po
sukie éjusiy
p iebalsiy
-asnis,
-é),
PZ.
ga désnis,
ga désné,
ge asnis,
ge dasné,
mazasnis,
mazasné,
plonésnis,
plonésné.
Auk&éiausiasis
laipsnis
da omas
daZniausiai
i8
aukS esniojo
bid a dziy
laips-
nio
su
sla iska
dalely e
nai
(ku i
y a
pap as ai
ki éiuo a),
p z.:
ndididésné
gi a,
ndiplon@snis,
ndis eik@sné,
ndisen@snis,
ndixali@sné,
ndimazasnis.
Auk& iausiasis
bid a dziy
laipsnis,
pada y as
i§
nelyginamosios
bid a dzio
o mos
su
p iesaga
-ausis
||
-ausias,
pasi aiko
ik
e ka iais,
p z.:
eséj
Gnas
se idu-
sis
bi ;
machiduSas
médias
d iolas.
Taip
pa
a ojamas
i
isu
auk& iausiasis
bid a dZiy
laipsnis,
ku is
da omas
i§
aukS esniojo
laipsnio
o mos
i
i a dzio
pa s,
p z.,
pOnai
jédé
paéa’
ge asne
silke’,
idauzé
mazasni*
pa i
,,uzmusé
pa i
maZiausiaji
(b oli)*,
a ba
i8
aukS iau-
siojo
laipsnio
o my
su
p iesaga
-ausis,
-qusias
i
dalely és
nai,
p z.,
pakinkino
ndi-
ge dusa’
a kli';
ndig azdusis
bé nas,
ndig azduSa
me gi é.
Taip
pa
laipsniuojama
i
daugelis
p iesaginiy
kokybinés
eikSmés
biid a -
diiy,
pyz.:
an(k)s i as,
-4,
an(k)s i- ésnis,
-é,
ndian(k)s i @snis,
-é,
éli as,
-@
éli' @snis,
-é,
ndi éli' @snis,
-é,
Si dingas,
-a,
Si ding@snis,
-é,
audénas,
-a,
audo-
n@snis,
~é.
Nelyginamosios
o mos
ne u i
biid a dziai:
a @snis,
-é,
ndia @snis,
-é,
au-
l&snis
||
ol@snis,
-é,
ndi aul@snis,
-é.
Kadaise
ja
bu us
odo
sup ie eiksméje
daik-
®
Pig.
LKK,
.
11,
p.
166-167.
*
plg.
LKK,
.
3,
p.
129-130,
283
a a dZiy
ie ininkai
a i,
oll
g e a
auli.
Fo my
i esnis,
ndi i esnis
nelyginamoji
o ma
g ei iausiai
y a
bu es
daik a a dis
i as.
Laipsniuojami
i
be a dés
giminés
biid a dZiai.
Jy
laipsniy
o mos
y a
isai
okios
pa ,
kaip
i
p ie eiksmiy,
p z.:
la ig a,
lang és
a ba
langiaiis ,
ndilang-
PdauSa.
Ta méje,
kaip
Ik.,
y a
nemaZa
i
nelaipsniuojamyjy
bid a dziy,
pyz.:
ba-
sas,
-d,
da bus,
-i,
aip
pa
p iesagy
-inis,
-é,
-yscias,
-id,
-é as,
-o as,
-uo as
ediniai-
Linksnia imas
Vy iskoji
giminé
a
kamienas
Vienaskai a
Daugiskai a
V .
gi as,
ligi kas
gi i,
ligi ki
K.
gi o,
ligi ko
gi' i ,
ligi ki
N.
gi' dm,
ligi kdm™
gi' iemi,
ligi kiemi
G.
gi' a’,
ligi ka’
gi us,
ligi kus
In.
gi i,
ligi ki
gi' ais,
ligi kais
In.
gi' am,
ligi kam
gi' iles(a),
ligi kii°s(a)
I.
gi' an,
ligi kan
gi' iesna,
ligi ki’sna
Ad.
_
gi' dm(p),
ligi kém(p)
Vns.
inesy o
o mos
su umpéjusios
dél
pa adigmos
iSlyginimo,
su
s eika
galiine
isai
neuZ aSy a.
Taip
pa
su umpéjusi
i
ns.
adesy o
galiné,
p z.,
gi* dm,
ge dm,
e iau
jaundmp,
sendmp
(<
jaundmpi).
Ki égiuo os
galiinés
p iegaidé
daz-
niausiai
y a
i ap adé,
a iau
e ka ¢iais
iS a iama
i
i agali8kai,
p z.,
odnamp
bécip
bis u
,,pas
ik aji
e a
gy enu“.
Ip as iné
dgs.
naud.
gal iné
-iemi
(nauj mi,
Si dingémi
,,pik iems“,
Zili ki*mi).
Ka ais
Sios
galiinés
d ibalsis
ie
pasi aiko
su ienbalséjes
i
su umpéjes,
p z.:
ge imi
Zmonémi
ge ai
bi
,,ge iems
Zmonéms
ge a
gy en i“,
jaunimi
ai
ge ai,
o
senimi
ai
blogai.
Be
dgs.
jn.
galiinés
-ais,
ka ais
pasakoma
i
-mi,
p z.,
né
kuF
bi
sa
mazi*mi
,né
ku
gy en i
su
maZais
( aikais)“.
Galiiné
-mi
Gia
g ei iausiai
apibend in a
i8
asmeniniy
j a dziu
i
kai
ku iy
kamieny
daik a a dziy
dgs.
inagininko*.
Daik a a diSkai
y a
kai omas
bid a dis
mazuki as,
plg.
ns.
naud.
maiuki u
aiku
pame é
n@ki*k
asméku’
,,mazam
aikui paliko
kazkiek
pinigy“,
dgs.
naud.
aba onkas
isdailidinéj
mazuki ami
aikami
, ies ainius
igdalino
maziems
ai-
kams“.
7
Fo mos
su
d iem
ki io
Zenklais
odo,
jog
jos
ki iuojamos
dyejopai,
y.
Saknyje
(ligi -
kam)
i
galinéje
(li'gi kam
dz.).
Pa adigmy
o mas
nus a y i
padéjo
bu .
Zase iy
p adzios
mokyklos-
moky oja
Ka yna
Zukely é—Jodiené.
8
Plg.
LKK,
.
3,
p.
117,
127-128;
LKK,
.
11,
p.
167—168.
284
ia
kamienas
Vienaskai a
Daugiskai a
V .
Slapas,
sdldélis
Slapi,
sdldélei
K.
—
Slapo,
sdldélo
Slapi ,
sdldélu’
N.
Slapdm,
sdldélu
Slap 'mi,
séldélami
G.
Sapa’,
sdldéli:
Slaps,
sdldélus
In.
—Slapi ,
sdldélu
Slapeis,
sdldéleis
In.
Sapam,
sdldéli-
Slapi ’s(a),
sdldélues(a)
Il.
Sapaii,
sdldélan
-in
Slapiesna,
sdldéluesna
Ad.
_ku édm/(p),
didelip
Kai
ku ie
ia
kamieno
bid a dzZiai
Salia
galinés
balsio
(i)a
u i
i,
p z.:
ns.
a d.
slapis,
ns.
gal.
slapi',
as.
in.
lausim
,,kai iam“
(plg.
ns.
a d.
laiigis
||
lau-
Sis),
ns.
il.
laugia.
Si
galiiné
eikiausiai
a si adusi
pagal
okius
biid a dzius,
kaip
gi inis,
g azasnis,
ns.
gal.
gi ini’,
g azasni’
i
. .
Daugiaskiemeniai
bid a dziai
Salia
daik a a dinés
dgs.
a d.
galiinés
(plg.
an(k)slinei
pupsai
,,alksniniai
pumpu ai*,
k ie inei
mil ai,
daba iséei
a klei,
ndisen@snei
mé@dzei)
daznai
u i
bid a dine
galiine,
p z.:
gi ini
Zmonés
,,lau-
kiniai
Zmonés“,
a izi¢ni
Saudai,
pé ni:
Sci
bu dkai,
pi mu ini
a azdu
zase-
Giski
i iskei,
kaip
d iskiemeniai
bid a dziai
(
bal i,
ge i,
Zili).
Daugiaskiemeniai
bid a dziai
su
p iesagomis
-élis
(p z.,
ab izgélis,
pi élis),
-elis
(daiigelis),
-in -ulis
(maci ulis)
kai omi
kaip
bid a dis
sdldélis,
y.
daik a-
a diskai.
D ejopas
(i
bid a dziy,
i
daik a a dziy)
galiines
u i
p iesagos
-iskis
ediniai,
plg.
ns.
naud.
daina iskam,
zaseciskam
i
pagi isku,
zie elisku.
Visi
ki i
daugiaskiemeniai
bid a dZiai
kai omi
aip
pa
kaip
d iskiemeniai,
p z.:
ns.
kilm.
daba iséo,
ns.
naud.
gi i iam,
ns.
gal.
k ie ini"
||
ky ie inini*,
nwni-Séa’,
yns.
in.
pasku iii ,
ns.
in.
pé niSEam,
us.
il.
pi mu inan
|
pi mu inin,
os.
ad.
se iduSam(p)
||
ndiseAduSam(p),
dgs.
naud.
senesni*mi
i
k .
u
kamienas
Vienaskai a
Daugiskai a
Vi
ga dus,
g azi kis
géa du's
|
ga di,
g azi kw's
||
-i ki
K.
_—
ga dai s
|
gé d(2)o,
g azi kais
ga d(2)ii,
g azi kii
||
g azi ko
N.
ga d(z)dm,
g azi kam
ga di*mi,
g azi kmi
G.
gd du ,
g azi ku’,
dz.
-i ka’
ga d(z)us,
g azi kus
In.
ga d(z)i,
g azi ku
ga d(Z)eis,
g azi kais
In.
ga d(z)am,
g azi kam
ga d(2)is(a),
g azi kis(a)
Ti:
b angui ,
g azi kai
ga d(2)iesna,
g azi kiesna
Ad.
—
ga d(z)dm(p),
g azi kdm(p)
Tai
ienas
silpniausiy
kamieny.
G e a
ns.
kilm.
ga daiis
||
ga do
ga dzo,
yns.
naud.
ga dzdm
||
ga ddm
i
. .
pasakoma
i
ns.
kilm.
gd do,
sdldo,
ns.
naud.
ga dém,
ns.
jn.
sdldi,
ns.
il.
liga,
ns.
ad.
b angém(p),
dgs.
kilm.
saldi,
-y.
g ynai
a-kamienés
o mos.
I8 isai
(ka ais
i
spo adiSkai)
i
a
kamiena
y a
pe éj¢
285