Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos laiko konstrukcijos su prielinksniu „per“

PaO Dyed VU. FORMOS LicRes die With ROR, OFS Bo NcA bol abe Tatl a LOB o Bn SRO SL) Ursy Ack: A Di BOM) UA A, RUZE DABARTINES LIETUVIU LITERATORINES KALBOS LAIKO KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU PER Tvadas § 1. Laiko konstrukcijos!, kuriy pagrindinis démuo veiksmazZodis, 0 priklausomasis — prielinksnis per su daiktavardzio galininku, dabartinéje lietuviy literatiringje kalboje yra labai produktyvios ir daZnai vartojamos. Kaip i8 laiko konstrukcijy su linksniais iSsiskiria savo produktyvumu konstrukcijos su galininku, taip is laiko konstrukcijy su prielinksniais — konstrukcijos su prielinksniu per. Iki Siol konstrukcijos su prielinksniu per nebuvo specialiai nagrinétos: buvo keliamos tik paties prielinksnio per reikSmés. Tatiau per, kaip ir kity prielinksniy, reik$miy negalima atsieti nuo visos konstrukcijos reik’més. Daugiausia duomeny apie prielinksnio per vartojima laiko reikSme senuosiuose misy raStuose pateikia E. Frenkelis®. Jis i8skiria keturis prielinksnio per vartosenos atvejus, bendrais bruoYais nurodo, su kuriy reik’miy daiktavardzZiais tas prielinksnis vartojamas. A. Sleicheris* tik trumpai pamini prielinksnio per vartojima laiko reikSme, pateikdamas kelis pavyzdzius. F. KurSaitis* tei8skiria dvi prielinksnio per laiko reik&mes. J. Jablonskis ,,Linksniuose ir prielinksniuose“® prielinksnio per reik8miy neapibidina, o tik tarp kitokiy reikSmiy duoda ir keleta laiko reik’més pavyzdziu. A. Senas® i&skiria tris prielinksnio per laiko reik’mes, bet pavydZiais neiliustruoja. Platiausiai prielinksnio per laiko reikSmes dabartinéje literatirinéje kalboje nagrinéja E. Valiulyté kandidatinéje disertacijoje ir akademinéje gramatikoje’. § 2. Siame straipsnyje nagrinéjamos ne prielinksnio per laiko reikSmés, bet laiko konstrukcijos, sudarytos i8 veiksmaZodZio ir daiktavardzio galininko su prielinksniu per. Cia aptariama laiko konstrukcijy su prielinksniu per gramatiné struk2 Laiko konstrukcijomis arba konstrukcijomis tia vadinami ZodZiy junginiai, reiSkiantys laiko santykius. Patogumo délei konstrukcijos, kuriy pagrindinis démuo — veiksmazZodis, o priklausomasis — prielinksnis per su daiktavardziu (vienu ar su paZyminiu), toliau tekste daZnai vadinamos konstrukcijomis su prielinksniu per. Taip pat konstrukcijos, kuriy priklausomasis démuo — daiktavardzio galininkas, daiktavardzio jnagininkas, polinksniai metw, Jaiku su daiktavardziu ir pan., vadinamos konstrukcijomis su galininku, konstrukcijomis su jnagininku, konstrukcijomis su polinksniais metu, laiku ir pan. — pagal priklausomojo démens svarbiausia skiriamajj gramatinj mI. ae re Fraenkel, Syntax der litauischen Postpositionen und Prapositionen, Heidelberg, 1929, . 123-125. ; 2 A, Schleicher, Handbuch der litauischen Sprache, Prag, 1856, p. 282. 4 F. Kurschat, Grammatik der littauischen Sprache, Halle, 1876, p. 395, 396. * J. Jablonskis, Rinktiniai ra8tai, t. I, Vilnius, 1957, p. 658—659. ® A, Senn, Handbuch der litauischen Sprache, t. I, Heidelberg, 1966, p. 418. 7 Zr. E. Bantoaute, 3navenue n ynorpe6nenne npeqAoroB C BHHHTCADHBIM Naqe@KOM B COBpeMeHHOM HTOBCKOM sisbIKe, ApToped. Kanna”. AuccepT., Busuioc, 1966, p. 10-11; Lietuviy kalbos gramatika, t. I, Vilnius, 1971, p. 630-631. 107 tira ir leksiné sandara, ty konstrukcijy reik8més bei jy priklausymas nuo konstrukcijos gramatiniy ir leksiniy ypatybiy, iskeliami laiko konstrukcijy su prielinksniu per sintaksiniai sinonimai®. § 3. Laiko konstrukcijy su prielinksniu per reikSmiy skirtumus daZniausiai lemia Sie veiksniai: 1) pagrindiniu konstrukcijos démeniu einantio veiksmazodzio veikslas ir reik’mé, 2) priklausomojo daiktavardZio leksiné reik8mé, 3) su daiktavardziu vartojamo pazyminio leksinés ir gramatinés ypatybés ir 4) priklausomojo daiktavardzio skaigiaus forma. Ne visais atvejais Sie veiksniai vienodai svarbis: vienu atveju daugiau reik$més turi vienas, kitu — kitas veiksnys. AtsiZvelgiant i gramatinés struktiros ir leksinés sandaros ypatumus, pagal reikSme Gia i&skiriamos penkios laiko konstrukcijy su prielinksniu per grupés: 1) konstrukcijos, rei8kiantios veiksma ir jo laiko momenta, 2) konstrukcijos, rei8kianéios veiksma ir jo laiko perioda, 3) konstrukcijos, reiSkiantios veiksma ir jo daznj, 4) konstrukcijos, rei8kiantios veiksma ir jo trukme ir 5) konstrukcijos, rei8kiantios veiksma ir jo realizavimo termina. Reikia pabré2ti, kad laiko konstrukcijy su prielinksniu per pagrindinés reikSmés néra rykiai iSsidiferencijavusios. Pasitaiko daug pereinamy atvejy, reikSmiy susikryZiavimo. Todél atribojant vieng reik8me nuo kitos, ne visada galima iSvengti subjektyvumo. Konstrukcijos, reiSkiantios yeiksma ir jo laiko momenta ar perioda § 4. Veiksma ir jo laiko momenta paprastai reiSkia konstrukcijos, kuriy pagrindinis démuo — ivykio veikslo veiksmaZodis. VeiksmaZodziu reiSkiamas veiksmas ivyksta daiktavardziu pasakomo laiko tam tikru momentu. Ryt per pietus bisi nuSautas. Lt IV 471. Per Naujuosius Metus ji atsiunté jam trumpq laiskelj. Myk-PutR VII 90. Pernai per kalédas Petrokai susikvieté svecius. GricZ 428. Dar daugiau buvo tokiy, kurie patys per atostogas buvo Siuo tuo nusikalte. Myk-PutR HI 200. Ir kunigui per iXpazinti pasisakei? VienR V 157. Vilniun atvykau per susirinkimg. LKZ. Veiksmg ir jo laiko momenta rei8kia ir tokios konstrukcijos, kuriy pagrindinis démuo — eigos veiksio veiksmaZodis, einantis su pagalbiniu veiksmazodziu, Zymintiu veiksmo pradziq ar pabaiga (imti, pradéti, baigti, nustoti ir kt.). Per panika vokieciai émé tratinti vieni j kitus if kulkosvaidziy. Gud-GuzR V 327. Per pietus nustojo lyti. Gri. Kartais kai kurios Sios reik8més konstrukcijos labai artimos veiksma ir jo realizavimo termina rei’kiantioms konstrukcijoms. O koks vaizdas Grétés Karalienés per karq ixpuoStame gale? SimonR V 292. Tétis, tur bit, j trobq jau vél atsinesé savo varstotq, susirinkes per kara iSmétytus kaltelius ir grqztelius. VenclPU 288. Per atodréki sniego pavirsius aptirpdavo. IvanAZP 151. Tq reikSmés atspalvi lemia prielinksnis per. Nors tokiose konstrukcijose ir galima jZitiréti, kad yeiksmas buvo realizuotas daiktavardzio nurodomu laiko metu, ® Délsintaksinio sinonimo supratimo Zr. A. RuZé, Laiko konstrukcijy sinonimikos klausimu, Lietuvos TSR moksly akademijos darbai, A serija, t. 2(27), 1968, p. 145-152, 108 bet Sios konstrukcijos neturi ai’kios kiekybés reikSmés, todél jos skiriamos prie veiksma ir jo laiko momenta reiSkianciy konstrukcijy (plg. § 42). § 5. Veiksma ir jo laiko perioda reiSkiantios konstrukcijos daZniausiai sudaromos su eigos veikslo veiksmaZodziais. Ir Matas per diena stropiai dirba drauge. SimonR I 36. Stepiy viesulai per naktj iZaus, Saldys krauja, Saiziai glamonés. SNérKBM 111. Kokiuose tvartuose miisy gyvuléliai per Ziemq Sqla. BitKMD 53. Per uZgavénes visose trobose kunkuliuoja puodai, prikrauti mésos. VenclPU 94. Retiau veiksma ir jo laiko perioda reiSkiantiy konstrukcijy pagrindiniu démeniu eina ivykio veikslo veiksmaZod7iai, reiSkiantys su tam tikru laiko periodu susijusi veiksma. Per rytagone mane pamigdyti buvo deréta. BaltPV Il 237. Per Kalédas prasédéjome namuose, aly gurkSnodami. Grl. Bidinga, kad konstrukcijos su prielinksniu per, reiskiantios veiksma ir jo laiko perioda, neturi kiekybés reikSmés: jomis akcentuojama veiksmas ir kada jis vyksta, o ne kiek laiko trunka. Tuo jos skiriasi nuo veiksma ir jo trukme reiSkianéiy konstrukciju (plg. § 26). § 6. Konstrukcijy su prielinksniu per, reiSkiantiu veiksma ir jo laiko momenta ar perioda, priklausomasis daiktavardis gali turéti ir vienaskaitos, ir daugiskaitos galininko forma. Kai daiktavardis turi abiejy skaitiy formas, tai Siu reikSmiy konsqrukcijos visada sudaromos tik su vienaskaitos galininku. Per vakariene vél gavome kumpio ir desreliy. VenclMA 128. Per Sv. Jurgi Zmonés, sekdami senove, tiek sunesé j bainyciq kiausiniy ir siiriy, kad tos dievo dovanos kibiry kibirai prikrauti stovéjo apie altoriy. BitK MD 649. Per kara jis kurtuli gavo. L8. Tokie pasikeitimai galéty jvykti tiktai per sukilima, per revoliucijq. Vair-RatkKM 116. Vakar per dienq kupriavaii javus j svirng. Vl. Na, sakyk, meldziamasis, kur vedziojai mano uosvj per naktj? CiurIRR Il 251. Varguoliai jau per Ziema srébé tik milty putra. BitKMD 642. Su daugiskaitiniais daiktavardZiais aiSkiq laiko momento ar periodo reik&’me turi tik tos konstrukcijos, kuriy pagrindinis démuo — kartinis veiksmaZodis (plg. § 20). Per Naujuosius Metus ji vél atsilanké pas ji palinkéti, kaip iprasta, laimingy mety ir perduoti geriausiy tévo linkéjimy. Myk-PutR VII 56. Per atostogas parvaziaves namo, atsigausiu. LKZ Il 178. Trys vyrai iséjo per uzgavénes gerai gére. BsP IV 40. AS manau, per kalédas niekur neisime. GrusK. 127. Konstrukcijos, kuriy pagrindinis démuo — eigos veikslo kartotinis veiksmaZodis arba ivykio bei eigos veikslo veiksmaZodis, turintis bitojo dazninio laiko forma, o priklausomasis daiktavardis daugiskaitinis (be kiekybiniy paZyminiy), paprastai reiSkia veiksma ir jo dazZnj (Zr. § 20). Veiksma ir jo daZnj rei8kia ir konstrukcijos su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (Zr. § 20). § 7. Veiksma ir jo laiko momenta ar period reiSkiantiy konstrukciju priklausomasis daiktavardis paprastai vartojamas be pazyminiy. Retesnés konstrukcijos su daikto kokybe nusakantiais pazyminiais, kurie bina fakultatyvis. Struktiriskai 109 bitini pazyminiai yra tik tuo atveju, kai daiktavardziai reiSkia laiko mato vienetus (Zr. § 10). Kiekybiniy pazyminiy Sios reik8més konstrukcijose niekada nebiina. § 8. Svarbiausias bruoZas, skiriantis veiksma ir jo laiko momenta nuo veiksma ir jo laiko perioda reiSkiantiy konstrukcijy — veiksmazZodzio veikslas. Priklausomuoju démeniu, i’skyrus du atvejus (Zr. §§ 9—10), eina ty patiy reikSmiy daiktavardZiai. Veiksma ir jo laiko momenta reiSkiantiy konstrukcijy daiktavardis neretai pabréZiamas dalelyte pat arba pazymimuoju jvardziu pats, -i. Pavasarj per pat darbymetj isvaré tq kyaili i Siaulius. JabIRR I 659. Nulijo lietus per pacius pietus. Lt 1 49. Jurgis, priprates anksti keltis, sukruto per pati saldmiegiir émé krapstyti Aring j kelione. SajJPK 131. Dalelyté pat bei ivardis pats, -i akcentuoja, kad veiksmas jvyksta daiktavardziu pasakyto laiko tam tikru momentu. Retais atvejais dalelyté pat ar ivardis pats, -i pasitaiko prie daiktavardZiy veiksma ir jo laiko period reiSkiantiose konstrukcijose. Tokiu atveju akcentuojama, kad veiksmas uzima ne visa daiktavardziu pasakyta laika, o tik tam tikra bidingiausia tam laikui tarpsni. Per pat pavasario atolaidj, grizdamas i Baltaragio maliino, éjo Anupras susimastes keliu. BorBM 164. Tiek dalelyté pat, tiek ivardis pats, -i Siose konstrukcijose yra fakultatyvis. Kitais atZvilgiais priklausomojo démens sandara nesiskiria, todél abiejy reik3miy konstrukcijos Gia aptariamos kartu. Tik iliustracijose pirma duodamos konstrukcijos, rei8kian¢ios veiksma ir jo laiko momenta, o paskui i$ naujos eilutés — konstrukcijos, rei8kian¢ios veiksma ir jo laiko perioda. § 9. Veiksma ir jo laiko perioda reiSkian¢ios konstrukcijos ypat dazZnos su paros daliy pavadinimais diena, naktis ir su mety laiky pavadinimais vasara, Ziema, retkaréiais ir pavasaris, ruduo. Veiksma ir jo laiko momenta reiSkiantios konstrukcijos su Siais daiktavardziais nesudaromos. Stai uévakar po rugieng kiaules ganau per dienq. SruogR IL 355. Per dienq [Jokiibas] be poilsio dirba. ZemR IV 235. Labai smagu buvo su mergaitémis ir Stasiu per dieng lakstyti. ZemR IV 318. Senis Mykola pagyré ir liepé eiti namo ir per dieng iZti. BsRP 208. Vargom vargom per naktj ir vis tiek neatkélém. SajJPK 178. AS siuvau ir per naktj galvojau. BinkGR 67. Véjas pailso, per nakti Slaméjes ir piites. VenclR I 108. Laukuose ant kalny ir eZero salose per nakti liepsnojo dervos statinés. VienR II 34. Per pavasarj karve Séréme irgi tvarte. I8. Mes davém jiem per rudenj [pieno]. Dgl8. Pakvailiojo kiek per rudeni, ir uzteks. BorBM 95. Per vasaraq dar laikés, bet dabar atsigulé. SRgR V 27. Pavasarj, prazydus obelims ir kriauséms, Petras su Julium béginédavo Ziiiréti sodo, o per vasarq neSiodavosi is ten pilnas kixenes apyniniy, vyturinuky ir antaniniy obuoliy. Ma€AD 57. Kiauras dienas moterys per Ziemq klegéjo, briizgindamos rateli. LKZ VI 28. Per ziema nebuve nieko gaminama. VaizgRR II 357. Jei gerai per Ziemq pasédeési prie knygos, gali islaikyti j treciq klase. MarukZSG 26. Bidingas Siy konstrukcijy bruoZas tai, kad veiksmazod%io veiksmas aprépia visa pasakyta laika. Todél konstrukcijos su Siais daiktavardiais artimos veiksma ir jo trukme reiSkiantioms konstrukcijoms (plg. § 26). 110 Konstrukcijoms su prielinksniu per sinoniminés konstrukcijos su galininku ir konstrukcijos su polinksniais metu, laiku® su vienaskaitos kilmininku. Konstrukcijoms su prielinksniu per ir daiktavardZio galininku yra sinoniminés konstrukcijos su daiktavardZio galininku, kuriy veiksmaZodZiu pasakytas veiksmas vyksta visq daiktavardziu Zymima laika. Nakties pauksciai dienq miega. Jn8. Dienq namuose nesédziu — vis laukuose. Gri. As gerai Zinau, ka reiskia naktjsavo kranto siekti. MieZSA 163. Naktj naujasis {vaikas] vis klyké ir klykeé. GricZ 196. Pavasarj vistos an{t] skiedryno kranklinéja. Ml. Rudenj ulioja, o Ziemq kalédoja. Vj. Jis paprastas darbininkas, vasarq dirba uoste, Ziema be darbo. SimonR V 246. Vasara su kaliosais vaikSéioja. Pauk&tPM 41. E puselés! puselés tos nesurokuotos! Tankios, aukStos ir lieknos, virsiinés kvietkuotos, ir vasaraq, ir Ziemq kaip riitos Zaliuoja. BaranAS 22. Ziema linus Sukavo, vilnas kedeno ir verpé. DaukRR 180. Ziema vyras mezgé tinklus, bradinius. KrévSP 202. Tokius pat sinonimus prielinksnio per konstrukcijos sudaro ir su polinksniy metu, laiku konstrukcijomis. Dienos metujos guléjo urvuose pasislépusios. BaaéTVN, 100. Dienos metu Jernas riogso savo guolyje. ElisZV 587. Dienos metu salamandra slapstosi po kelmais. MastTZ 420. Vingiy upé nakties laiku krantams sapnq aixkina. BJuzRn 99. Ji, per dienq nusisliauzusi, turéjo nakties laiku prie vaiko budéti. LzPR1374. Jis turéjo budéti nakties metu, ypaé saugoti lenty rietuves. DovZE 75. Pavasario laiku, vos bréksta ausrelé, karklynuos jau Ciulba lakstuté. BJuzRn 149. Rudens metu reikia kesti ne tik drégme, bet ir véjq (tr8.). Pietus vasaros metu valgydavo kiemo patvory. StuogR V 302. Vasaros metu Jankelis be darbo nebuvo. KrévRg 185. Kai prie Berlyno varty pasirodé bado smékla ir kaulétais pirstais negailestingai pasibeldé, vasaros metu is ten buvo siuntinéjami vaikai j provincijas. SimonNTP 266. Gerai ganyti vasaros metu rugienoje kiaulés. KrévSP 133. Vasaros metu vazinédavo j Lietuva pagyventi saviskiy tarpe ir pasimedzioti kalbos dalyky. JabiR 1X. Vasaros metu galéty biti gerokas centras ne tik burzujams, bet dailininkams ir mokslo vyrams. VaizgRR I 357. Ziemos metu prie slankiaus medziai stovi tyliis. MatAD 77. Ot sau, Ziemos laiku kq gi dirbsim senatvéje. LzPR II 8. § 10. Su laiko mato vienetus Zymintiais daiktavardZiais taip pat sudaromos tik veiksma ir jo laiko perioda reiSkiantios konstrukcijos. Siuo atveju pazyminys visada yra bitinas struktirinis konstrukcijos elementas. Per praéjusj deSimtmetj, pazymima pranesime, mazéjo jtempimas Europoje. T 1971 218. Per birzelio ménesj nedirbau né vienos dienos. Gri. Per devintaji penkmetj toliau kils darbo Zmoniy atlyginimai, gerés buitinés sqlygos (trs.). ® Dél konstrukcijy su metu, laiku Zr. A. RuZé, ten pat, p. 148—149. Konstrukcijas su polinksniu metu ir jy sinonimus nagrinéja O. Olekiené (ér. O. Onekene, Bpemennsie raaroapubie KOHCTPYKUHH CO C10BOM metit (B POM MOCeNOra) B AHTOBCKOM AMTepaTYPHOM A3bIKe H HX COOTBETCTBHA B PyCccKOM s3bIKe, ,,Kalbotyra“, t. XXI, Vilnius, 1970, p. 111—126). Ji sintaksinio sinonimo apibréZimo neduoda, bet i8 pavyzdziy matyti, kad jo supratimas labai platus: konstrukcijy su polinksniu metu sinonimais laikomos net padalyvinés ir pusdalyvinés konstrukcijos (a. p. 118—119). 1 Konstrukcijos su galininku, reiSkiantios veiksma, trunkantj ne visa, bet trumpesnj ar ilgesnj laiko perioda, néra sinoniminés su prielinksnio per atitinkamomis konstrukcijomis. 111 Tokios konstrukcijos néra produktyvios. Kiek daznesnés Sios reikSmés sinoniminés konstrukcijos su galininku. Bet antrq ir treciq desimtadienj laukty lietingy ory nebuvo. (tsp.). Biina karsty dieny ir rugpiicio ménesj. Ig. Paskutinge savaite kiek dieny buvai varinéjamas. BitKMD 771. Si penkmeti bus statomas Maieikiy naftos perdirbimo kombinatas (tsp.). I8 pavyzdziy matyti, kad konstrukcijose su prielinksniu per aiSkiai akcentuojama, jog veiksmazodZio veiksmas vyksta visa daiktavardZiu pasakoma laika, o konstrukcijose su galininku Sis momentas neakcentuojamas. Konstrukcijoms su prielinksniu per sinoniminés konstrukcijos, sudarytos su kai kuriu daiktavardziy (paprastai sudurtiniy) vietininku. Pirmajame desimtadienyje fabrikas dirbo ritmingai (tsp.). Praéjusiame Simtmetyje Zvejyba nebuvo reguliuojama jstatymais. LEB 111. Gerai, kad panasiy ,,bandymy“ krasto tvarkymo praktikoje pastarajame deSimtmetyje, rodos, nebuvo. T 1971 261. § 11. Sukitais paros daliy ir mety laiky pavadinimais, sudaromos tiek veiksma ir jo laiko momenta, tiek veiksma ir jo laiko perioda reiSkiancios konstrukcijos. DaZniau vartojamos konstrukcijos su daiktavardziais vidu(r)dienis, vidu(r)naktis, vidu(r) vasaris ir vidu(r)Ziemis, Jos daZnesnés Snekamojoje kalboje. Labai suSilau per vidudienj. Rk. UZéjo lietus per vidudienj. Vrn. Per vidurvasarj iXsibaigé duona. Vin. Per pat vidurziemj nudvésé kiaulé. Rk. Per dienovidj kilo baisus Stormas (tsp.). Per vidudienj snaudzia karvés, teimenis vandenin paskandine. MaldSM 225. Per vidudienj karves genam namo, Trk. Per vidurnaktj trankosi pakiemiais. Gri. Su kaimo berniokais kasdien per apypiete plaukydavom efere. VenclJA 49. Sioms konstrukcijoms sinoniminés konstrukcijos su galininku. Kai vidurdieni pazvelgsi nuo Medvégalio aukstai, keturiolika bainyciy aiskiai iimatai. MairPB, 126. Nuvesk mane vidunaktj pas pusj. SruogR III 513. Atvaziuokit yidurvasari, gal tada kaip nors ir prisikasite. DovZE 11. Daugelis neturéjo jokiy kojiniy, — viduziemj i sniegq iSéjo basnirciomis. SruogR V 405. Zauko kumelé vidurvasarj krito. Pe. Ir Stai pusiaunaktj Seimininkas atvedé mane j priestiléio aptvara. Gud-GuzR V 111. O jei dienovidj ixalksi, tu sausq, kietq duonos plutq patepki kvepianciu medum. Myk-PutBV 16. Girtas ir vidudienj saulés nemato. KrévPP II 316. Verkia vidunaktj vaikas kazkur uz sieny story. BaltakPU 57. Vidurnaktj kazkur toli geleziniai ratai tarskéjo. Erz. Trankaisi vidurnaktj lyg pakaruoklis. BaltR I 203. Gana daZnos ir sinoniminés konstrukcijos su vietininku. Iglydéjo tik vidudieny. VienR Il 62. Vidurnakty ji nubégusi ir émusi po tuos mieZius voliotis. Lt IV 223-224. Pagaliau vidunakty arklys atsistojo ant kieto daikto. BaléTVN, 174. Teisybé, esesininky tarpe buvo jau ne vienas toks, kuris dar viduvasary émé kalbéti, kad karas jau prakistas, ir be paliovos pradéjo lakti degting. SruogR V 395. Kitais metais vidurziemy miré Jonas Kukis. KrévRg 248. Apypiety {sinus apsidaires taré: — Grazus oras. Lt IV 378. Vidudieny matyti didziuliai jy pulkai ezero vandens plote. lvanAZP 226 —227. Mes Zinome, kad vidurvasaryje kabinoje sédésime su trumputémis glaudémis, 112 pusnuogiai. DovAA 16. Petras ir vidurziemy vaikSto vienmarskinis. Ds. Ziemos véjas dienovidy su geguzés saulute eina lenktyniy. BitKMD 649. Labai retai pasitaiko sinoniminiy konstrukcijy su inagininku. Ateik paciu vidurnakéiu, { pati tamsyjji tanki, pacioje misko glidumoje. VaizgRR I 68—69. Vidurvasariu Izraelio valdzia sugriové kaimus (tsp.). O dienovidziu tankiai rakas uzsistoja uz Sviesos. ZemR I 182. Apyausriu bute pasklinda karti ir sprangi, yertianti koséti deganciy tauky smarvé. BaltR I 146. Po keliy dieny dvi Sarkos, atléke apypiete, rado lape begulinéiq iSdrika netoli olos. PietLGM 17. AiSkesniy reik8més atspalviy visos minétosios sinoniminés konstrukcijos neturi. Gal tik konstrukcijomis su prielinksniu per, rei8kian¢iomis veiksma ir jo perioda, Siek tiek rySkiau pabréziama, kad veiksmas vyksta visq daiktavardZiu pasakoma laika, o konstrukcijomis, reiSkiantiomis veiksma ir jo laiko momenta, labiau akcentuojama, kad veiksmas ivyksta daiktavardziu pasakyto laiko momentu. Sie reikSmés atspalviai priklauso nuo prielinksnio per. § 12. Su daiktavardZiais, reiSkiantiais valgymo meta, sudaromos abiejy reikSmiy konstrukcijos. Per pusryéius dédé pastebéjo, kad Jonelis esqs labai panasus i boéelj. SRgSD 75. Per vakarieneg nurijau kelis Saukstus kankuolynés. SajK 30. Kita dienq pasiauké jie darzininkq.ir pasaké, kad per pietus pas karaliy valge labai sultingy ir gardziy meliony. BaléAP 349. Per vakariene visi mes aplink stala sédéjome tyliis. VenclPU 286, Per vakarieng kartu su kitais jis géré tostus jaunyjy laimei. Myk-PutR IIT 328. Sioms konstrukcijoms dabartinéje literatirinéje kalboje sinoniminés tik konstrukcijos su polinksniais metu, laiku ir daiktavardziy kilmininku. Jos vartojamos né kiek ne retiau, kaip ir konstrukcijos su prielinksniu per. Piety metu ji atsisédo Salia Brazgio. Myk-PutR Ill 156. Kovo 10 dienq piety metu staiga pradéjo degti kaimyninis miestelis. SruogR V 467. Proga pasitaiké pusryéiy metu. Vair-RatkKM 25. Vakar piety laiku buvo dar 3 laipsniai Silimos. BitKMD 446. Vakarienés metu jaunimas skaité savo eilérascius (tsp.). Piety metu daktaras jautési esas svetimas, nereikalingas. VienR II 192. § 13. Daznos konstrukcijos su prielinksniu per ir daiktavardziy, zymintiy Sventes, galininku. : Per Naujuosius metus jis man nenupirko dovanos. DovZE 346. As gimiau per Tris Karalius, saulei tekant. Myk-PutR VIE 309. Viena karta per kiiéias Seimininkas liepé eiti Sulinin vandenio. Lt IV 421. Siinui Siq vasarqa per Sv. Petra suéjo lygiai dveji metai. Pauk3tPM 18. Isvalkiosit [kKiauSinius], ir né atsigavét per velykas nebus kuo. VenclPU 66. Per Zoline pasibaigé jau ketveri metai, kaip jis sugrizo. BitK 163. Per Sekmines reikia berziukais pasikaisyti. Skr. Per uzgavénes visas miestas ruosési karnavalui. VienR VIL 194. Per kalédas bitsiu pas brolj. BilR I 91. Atsimeni, kaip Nemune per sekmines maudémés CvR VIII 197. Musime [kiauSinius] per velykas. ZemR 1 81. Aptariamosios reikSmés konstrukeijos su prielinksniu per, kuriy priklausomasis daiktavardis reiSkia Sventes, sintaksiniy sinonimy dabartinéje literatirinéje kalboje neturi. 8 520 113 § 14, Ypat produktyvios konstrukcijos su prielinksniu per ir daiktavardziais, reiskiantiais ivairius apibréZtus darby, poilsio, apeigu, istorijos ir pan. laiko tarpsnius. Per darbymeti mes pritriakom medziy. ZemR Il 107. Per rugiapiite vienq vakarq Marelei, rodos, kas kojas pakirto — krito j lova. ZemR IV 168. Per rugiapiiite jis isidéméjo sau vienq padienininkg. VienR V 46. Kita Karta dvaro darbininkai, nuéje per Sienapiiite pievos piauti, visi susitare savo pong apgauti. Lt IV 354. Per atostogas rysys su leidykla nutriiko. Myk-PutR X 729. Per Sventes ir Tautkus apsilanké. ZemR IV 160. O Konstantinas per lenkmeti be pédsako Zuvo ties Pinsku. VienR II 28. Per darbymetj eidavo j kaima rugiy risti. AvyZ1SK 55. Mat, per Sienapiiite Besqsparis veda savo barg pievoje ne nuo ezios, pagal rézio ploti, bet nuo ty krastutiniy vagy galo. Gud-GuzR I 17. Per Sienapiiite buvo apykarsciy dieny. Vvr. Duosiu gerq traktoriy, ir pupsék per séjq kaip ezys po avietes. SajJPK 22. Per adventq niekas neSokdavo, nesilinksmindavo (t8.). Per Ziemq, per gavéniq Marelé viena Siaip taip sukasi. ZemR IV 167. Sios konstrukcijos yra sinoniminés atitinkamoms konstrukcijoms su polinksniais metu, laiku ir daiktavardziy kilmininku. Jos savo paplitimu né kiek nenusileidZiq konstrukcijoms su prielinksniu per. Bet i§triakti darbymetés metu is akio [...]i§ tiesy nebuvo galima. Myk-PutR X 698—699. Rugiapiités metu Majeris pradéjo ir norvegus klibinti j darbus. SruogR V 343. Bulbiakasio metu Monika susilauké antrojo. CvR VIIL94. Séjos metu gavo séklos pasiskolinti. PaukStK 216. AX tai parasiau ir iSsiunciau dar atostogy metu. Myk-PutR III 139. Svendciy laiku vokieciai uzgyné mums, kai sutems, i§ namy iSeiti ar ifvazZiuoti. BitKMD 372. Sienapiiités metu raiéiojosi jisai Sieno pradalgiuose. Myk-PutR Ill 66. Séjos metu auksinj griidqa beria j trasiq dirva Stai séjéjo sauja. VenciR 1 103. Kilés metu neatsitraukdavo jis nuo arpo. VienR V 31. Atostogy laiku gyveno jis pas mus. BitK 676. Advento metu jie eidavo j ankstyvasias ,,rarotas“. Myk-PutR Ill 11. Advento ir gavénios metu, kai tokiy pasninko dieny skaitius didédavo, Antanas dainiau lankydavo restoranq arba sveciuodavosi pas draugus ir pazistamus. KrévLZ 154. Kaip klebonijos pusmergé laikosi gavénios metu. BaltPV IL 413. Literatirinéje kalboje vengiama konstrukcijy su polinksniais metu, laiku ir sudurtiniais daiktavardZiais, kuriy antrasis démuo — -metis. Tokiais atvejais sudaromos konstrukcijos su tu patiy daiktavardziy jnagininku, kurios taip pat sinoniminés konstrukcijoms su prielinksniu per. Darbymeéiu ir akmuo kruta. LKRZ 83. Ledynmeciu nei laukinés, nei naminés avies, bent Europos siauréje, nebiita. lvanAZP 51. Kiek retiau, negu konstrukcijos su prielinksniu per ir polinksniais metu, laiku, sudaromos ir vartojamos konstrukcijos su tos patios reik’més daiktavardziu vietininku. Seimininkés turi pasitiekti kiek reikia puody ir dubiniy, nes darbymetyje ju prireikia daug. KatkR 39. Rugiapiiitéj uzéjo dideli debesys su lietum ir griaustiniu. Lt IV 527. Vieng kartq pacioj Sienapiitéj atéjo pas darbininkus vokietukas. Lt IV 606. Kaip tada paréjau Sienapiiitéj, taip ir stojau padieniu samdinyku. Gud-GuzKIT I 176. Bulviakasyje kolikieciai susilauké nemaia talkininky ix 114 Viekiniy kaimo proftechnikos mokyklos (tsp.). Pirmieji Zmoniy biriai vélyvajame ledynmetyje uzklysdavo { Lietuvos teritorijq. LKZ VII 225. Darbymetéj ir akmuo kruta. Lt V 351. Sienapiatéj sinus ves pirmaji dalgi. SimonR I 121. Jie pirmutiniai Svesdavo nuobaigas rugiapiitéje, Sienapiutéje, méslaveztyje. VienIMA 38. Net rugiapiatéje pas Bataitius Sitaip nebuvo. BaltPV II 420. Praeinant pro senq kaimoviete su apleistais ir uzgriuvusiais Suliniais, su nualintais sodais, tave, gimusj ir augusj jy paiiksméje, girdéjusj Slamant kvapsningasias liepas, iZiant jas medoneSy tarsi didziulius avilius, suima ilgesys. CvVR IV 335. Sventéje vél negi medziosi. VaizgRR II 171. Ko, ko, medaus pasiéstume gavénioj. ZemR I 269. Tévas sypsodamasis paaixkino, kad advente kalédojo pas mus klebonas Liauska ir dalino vaikams métinius saldainius. BaltPV 1 129. Poledynmetyje Lietuvos teritorijoje buvo apie 30 000 ezery (tsp.). § 15. Labai produktyvios konstrukcijos, kuriy priklausomasis démuo — prielinksnis per su jvairius procesus reiskiantiais daiktavardZiais, daZniausiai veiksmaZodiniais bei vardaZodiniais abstraktais. Per laidotuves reikia juodai apsivilkti. CiurlRR Il 213. Tiesa, per pakasynas velionies intencija bity gerai pasisrébes karsty kopisty su jautiena ir kiauliena. VaizgRR U1 11. Per iSleistuves jsilinksmino. Zvr. Per variytynes ji buvo. nubégusi pasiziiréti, kaip pardavinéjami visi jos mamos daikteliai. SimonR V99. Per karalabai daug prileido medziy Lietuvoje. Gz. Per sqmaisti sugriebé, tiktai Kauno stoty pastebéjo — rankose kaktusas. BaltR I 166. Per susirinkimq gerai kaili ifvanojo. Kn. Man juos (dantis) ifmusé per muStynes vienas kiSenvagis. LankNR 7. Raxydama suzinojau, jog nieko itariama pas mane nerasta per kratgq ir todél nebisiu tieson traukiama, BitK 737. Per patikrinimg kiti émé virsti if nuovargio Zemén. SruogR V 410. Bik sveikas, laisvés qzuole, sulauzytas, suaizytas, kuris per audrq nuvirtai. SNérP, 380. Jis kranksté, susiranges lovos kampelyje: su¥lapo, suSalo per liitj. Gud-GuzR I 51. Per karScius pienas sumazéjo. Dk&. Kopétios buvo ixklibusios, stogas per atodrékj aplijes. SajJPK 17, Per vestuves kuogés visq laika sédéjo. Rk. Per atlaidus miesteliai gaudzia nuo dalgiy ir puody skambéjimo. KatkR 39. Marijona per pirslybas nieko broliy neprasiusi, o tik verkusi ir voZusi ant akiy skarele. VienIMA 148. Sako, jie tvirtine per tardyma, kad nieko apie tq priklijuota atsisaukimq nezinoje. JankKK 200. Per pamaldas jis maté jq bainydioje. Myk-PutR VII 127. Per revoliucija Rusijos proletariata rémé viso pasaulio pazangieji Zmonés (tr8.). Per pamoka Benius sédéjo suirzes, ixsiblaskes. AvyZ(SK 48. Per kaitrq jie Sienq piové. Grl. Uitat per vakarélj net kelis Sokius su juo Sokau. Pauk8tK 151. Lauko darbus vis dazniau reikia dirbti per dargangq. T 1971 215. Ji éjo per liety paciu jiros pakrastiu ir Zitiréjo i bangas. SajJPK 88. Konstrukcijos su prielinksniu per ir procesus rei’kiantiais daiktavardZiais yra sinoniminés atitinkamoms konstrukcijoms su polinksniais metu, /aiku ir daiktavardziy kilmininku. Pastarosios taip pat gana produktyvios ir platiai vartojamos dabartinéje literatirinéje kalboje. Rusijoje revoliucijos metu katkoks studentas ifsmusé Zandarui Zuravliovui du prieSakinius dantis. VienR II 144. Buvo Maieikiuose senoji pogrindininky grupé, dar okupacijos metu susispietusi aplink kairjjj socialdemokrata Taurj. Gud-GuzR V 316. Tas keitimasis jau prasidéjo nuo vakar ir nuo tos valandos, kai 115 Drozinédavo, kalinédavo per visa dienq. Ma8AMB 201. Vieng kartq Zvejys gaudé Zuvis per kiaurq diena, lig sutemstant, bet né vienos nesugavo. BsRP 200. Paskui per visa naktj kliedéjo Jurga. BorBM 172. Per kiaurq nakti, né bluosto nesudéjes, tévas koséjo, MatAD 41. Per istisa nakti, be poilsio, dauzé inirte persai tvirtoviy sienas, verZési i vidy, Simtais lipo ant sieny ir Simtais lavony krito atgal. VienUT 17. Tas Ziedas blaivus lyg balandzio akis; nekaltas, kaip aukStas dangus, ir Zydi per iStisq vasarq jis, ir linksmina Zmones visus. MairPB, 46. Per visq Ziemq Svelna trynési miisy namuose. BitK 549. Per visq rudenj kopiistus saugojau. Gril. Per visa pavasarj lakstau lieZuvj isleidusi. ZemR IV 414. Kai pagrindiniu konstrukcijos démeniu eina jvykio veikslo veiksmaZodis, rei8kiantis su tam tikru laiko periodu susijusi veiksma arba turintis neigini ne-, Sie paZyminiai yra fakultatyvis. Per visq vakarq neistaréme vienas antram né Zodzio. SRgSD 92. Per visq naktj nesumerkiau akiy (t8.). Augalas per visq Ziemaq issilaiko Zalias. F IL 50. Savo fazanus gavau vélai rudenjir per visq Ziemaq ixlaikiau juos dideliame, apie poros metry ilgio ir pusantro metro plocio narve. IvanAZP 304. Per visa pavasari prasistumdé be darbo. Prn. Per iStisa vasarq isstovéjo lauke neuZdengtas (tsp.). Antra vertus, nors tie paZyminiai ir fakultatyviis, bet be ju Sios reik8més konstrukcijos su ivykio veikslo veiksmaZodZiais sudaromos daug retiau Per naktj ixkes ir lauke. Grl. Per vasarq ji uzdaryta. VienR VII 33. Per vasarq Siaip taip ismaitins juos katé, pasersim ir patys. CvR, VII 11. Vargais negalais iSsistiiminéjo per Ziema ir kita vasarq Simonis. SimonR I 166. Visos trys stirnelés ifbuvo per Ziemq joms skirtame Zardyje. wanAZP 112. Kaip matyti iS pavyzdZiy, konstrukcijos be kiekybinio pazyminio sunkiai atribojamos nuo veiksma ir jo laiko periodg reiSkiantiy konstrukcijy ir gali biti interpretuojamos dvejopai. § 30. Konstrukcijos su prielinksniu per ir su paros daliy bei mety laiky pavadinimais, einantiais su paZyminiais visas, iStisas ir kiauras, visada gali biti pakeistos atitinkamomis sinoniminémis konstrukcijomis su galininku, o tam tikrais atvejais ir konstrukcijomis su vardininku®, Konstrukcijy, kuriy pagrindinis démuo — jvykio veikslo veiksmaZodis, o priklausomasis — prielinksnis per su paros daliy ir mety laiku pavadinimais be kiekybiniy paZyminiy, sintaksiniai sinonimai yra atitinkamos konstrukcijos su tu paiy daiktavardZiy galininku, kurios taip pat néra daZnos. Naktele prarymojo, jau saulelé teka, dar akiy bernelis nesumerké. KrévP 66. Vasarq prasirgau, be Sieno likau. Vk8. Konstrukcijy su prielinksniu per trukmés reik§mé kiek aiSkesné, negu konstrukciju su galininku. § 31. Konstrukcijy su prielinksniu per, reiSkiantiy veiksma ir apibréZta jo trukme, su laiko mato vienetus Zyminéiais daiktavardZiais be kiekybiniy pazyminiy nesudaroma. Siu konstrukcijy, matyt, vengiama dél jy dviprasmiskumo, pavyzdziui, konstrukcija /aukiau per valandq gali reik&ti ir laukiau valandg, ir laukiau daugiau 8 Zr. A. Ruzé, IS sintaksinés sinonimikos, ,,Kalbos kultira“, 19, Vilnius, 1970, p. 15,17, Pavyzdzius Zr. p. 16. 122 kaip valandq . Todél tékios trukmés reik’més konstrukeijos visada sudaromos su galininku be prielinksnio per. Savaite, bidamas geresnis, dirbo, bet po ménesio ligojosi. MatAD 36. Valandq éjo nekalbédami. LzPK 9. Lauké Zmogus ménesj. T 1966 296. Pusmeti girdé versius. SajJPK 24. Laiko mato vienety, kaip ir paros daliy ar mety laiky, pavadinimai aptariamosios reik’més konstrukcijose vartojami su paZyminiais visas, iStisas, kiauras ir (i8skyrus daiktavardj metai reik’me ,,vieneri metai“) paprastai turi vienaskaitos galininko forma. Per visa ménesj neturéjauné vienos laisvos dienos (tr8.). Jis miegojo kaip meskiukas per visa para. VaiZgRR I 265. Per visq savaite knisies kaip koks gyvulys po Zeme, geri dulkes. LKZ VI 255. Per visq savaite nebuvo Rapolienés namie. VaiigRR I 155. Egzaminus ir iskaitas galima laikyti per iStisus metus. T 1967 234. Per kiaurus metus iSvargome be savos pastogés (tr8.). Bet per visq rudenj né vienam jaunikiui su pirsliu nepavyko atvaziuoti pas Baltaragio dukterj. BorBM 94. Sios reik’més konstrukcijas su prielinksniu per visada galima pakeisti konstrukcijomis su galininku, o tam tikrais atvejais ir konstrukcijomis su vardininku™. Konstrukcijos su galininku dabartinéje literatirinéje kalboje turi daug ai8kesne trukmés reik§me, negu konstrukcijos su prielinksniu per, todél labiau jsigali ir stumia i8 vartosenos tos patios reikSmés konstrukcijas su prielinksniu per. § 32. Konstrukcijoms, reiSkiantioms veiksma ir apibréZta jo trukme, sudaryti vartojami ir kiti jvairius apibréZtus laiko tarpus Zymintys daiktavardZiai. DaZniausiai priklausomasis daiktavardis turi vienaskaitos galininko form. Sudaromos Sios reikSmés konstrukcijos ir su daugiskaitiniais daiktavardziais. Tokiy konstrukciju apibréZtos trukmés reik’me visada lemia kiekybinis paZyminys visas, retiau — iStisas. Be ju konstrukcijos turéty laiko periodo reikSme. Taip tamsta juokinai per visus pietus. SRgSD 91. Senovéje veik per visa gavéniq valgéme vien kanapine. Up. Vazinéjasi Joniukas per visq méSlaveizi, per visq méSslavezj dainuoja savo daing, BilR 1 162. A¥ per visq amziy buvau kankinys. VaizgRR I 442. Tad jau seniai [Irena] laikési pavergusi visy pazjstamu studenty akis ir Sirdis graziai per iXtisas atostogas. VaizgRR Il 78. Prasét per visa linamini, tai dabar aS neisiu iS cia, Lt1V 509. AS per visq amziy dirbau kaip arklys. Gri. Konstrukcijoms su prielinksniu per sinoniminés konstrukcijos, sudarytos su ty patiy daiktavardziy galininku be prielinksnio. Visa gavéniq sausai valgydavom. Slm. Visq méSlavezj miisy vaikis su merge méslus kraté. Akm. Métomas gyvenimo verpety ir slegiamas kiino skausmy, jis visa amziy nesé tikra kanciy kryziu. Jabl\R1 XI. Melzé anas mane visa gyvenimq. Dbk. Visq Sienapiiite kelniy nesusijuosdamas lakstau: tik isriigos ir lapiené! Gud-GuzR I 67. Su Sios reik’més daugiskaitiniy daiktavardziy galininku veiksma ir apibrézta jo trukme reiSkiantios konstrukcijos dabartinéje literatirinéje kalboje nevartojamos. § 33. Produktyvios veiksma ir apibréZta jo trukme reiSkiantios konstrukcijos, sudarytos su ivairius procesus Zymintiais daiktavardiiais, einantiais su struktiri8kai bitinu paZyminiu visas. ™ Ten pat, p. 15, 17. PavyzdZius Zr. p. 16-17. 123 Per visq kara kaip prismeigtas Lauzadzio kieme riogsojo, o skola jo vis augo. Gud-GuzR I 48. Pagaliau nebuyo né laiko: per visq pamokg reikdavo sekti, kas kaip sprendzia uédavinius. VaizgRR II 448. O tas biaurybé Artiiras atsisédo taip, kad per visas pamaldas galéty ij mane Ziopsoti. SimonNTP 140. Per visq suma sukosiklieriko Liudo galvoje tokios mintys. Myk-PutR 111246. Ji, kaip pradéjusi verkti lig proto nustojant nuo pat uzsaku, taip verkusi per visas vestuves. VaizgRR II 396. i Dainai per visq uztemima Siaurinis arba pietinis Ménulio krastas pasilieka Iyg ir nepaliestas. SlavSS 37. Per visas vestuves jaunasis su jaunqja tarsi nesusitiko. Valan&[Rn] 36. Jis per visq liga nebuvo isgirdes né maziausio pasiskundimo. VaizgRR I 416. Kartais veiksma ir apibréZta jo trukme reiSkiantioms konstrukcijoms sudaryti pavartojami ir konkretieji daiktavardZiai, turintys tame kontekste perkelting proceso reikSme. Tuo biidu per visa gimnazijq apie Sokius nemasciau. SRgSD, 36. Konstrukcijoms su prielinksniu per ir procesus Zymin¢iais daiktavardziais sinoniminés konstrukcijos, sudarytos su ty patiy daiktavardZiy galininku. Tatiau veiksma ir jo trukme reiSkiantios konstrukcijos su procesus Zyminéiy daiktavardZiy galininku dabartinéje literatirinéje kalboje vartojamos labai ribotai — sudaromos tik su vienu kitu Sios reikSmés daiktavardziu. Visa kelione iki Gardino jauciaus labai nejaukiai. VienIMA 155. Gyveno tavieji mano grycioj kaip dievo ausy. Visq karq gyveno! Gud-GuzR I 67. Visq keliq matusélé verkia. ZemR IV 368. Visq pamoka prastovéjo kertéje. VkSs. § 34. Antrojo tipo veiksma ir apibrézta jo trukme reiSkiancios konstrukcijos, i kuriy sandara jeina kiekiniai skaitvardZiai, néra daZnos. Jos paprastai sudaromos su laiko mato vienetus, reciau paros dalis (diena, naktis) reiSkian¢iais ZodZiais. Kartais pasitaiko konstrukcijy ir su mety laiky pavadinimais. Sicilijoje ir vasarq kitasyk per 5 ménesius nesti né laSo lietaus. VienR VIL 257. Variau Sitq darbq tokiu biidu per penkerius metus. BitK 443. Kalba man Zmona, kas buvo, ka ji iskentéjo, kuo ji gyveno per trejus metus. VenclR I 178. Per dvi savaiti senis Geisé tik ieskojo progos nubégt j Auzbikus ir pasimatyt su Severja. VaizgRR I 87. Ventés Rage galima matyt begalinius varny bitrius. Kartais per 2—4 valandas matyti jy skrendanti masé. lvanLP III 87. O aX seno nemyleésiu, per tris dienas diimuose laikysiu. Lt1 289. Per dvi dienas buvo triuksmas Januliy kieme. VienR 1 157. Kartg per tris naktis pagreciai jis maté keista sapna. BaléTVN, 144. Per abi vasaras atostogavo pas mus. Grl. Visi jie nusileido pro skyle Zemyn ir ten iSbuvo per dvi valandas. BaléTVN, 156. [ miisy viesbuti per dvi paras neatsilanké né vienas Zmogus. VienR VII 153. Kareiviai uztat buvo baudziami pasninku, t. y. per keturias dienas buvo paskirta jiems nieko neduoti valgyti, kaip puse svaro duonos kasdien. BitK MD 561. Sias konstrukcijas su prielinksniu per i8 vartosenos stumia sinoniminés konstrukcijos su galininku. Jy trukmés reikSmé labai aiki, nedviprasmiska. Verciau paklausk, kaip mes saldziai tuos ketverius metus gyvenome. Maruk ZSG 11. Netoli Siauliy prie Meskuiciy valstieciy birys 4 ménesius atkakliai kovojo prie§ caring kariuomeng.L1 1 351. Kadangi jaunavedziai pasivélino, tai baudziauninkai 124 dvi paras stovéjo laukuose su balto smélio vezimais ir lauké jsakymo, kada pradéti barstyti keliq. VienR II 33. Bisiu pas tave septynerius metus uz berng ir kuo istikimiausiai tarnausiu. BorBM 73. As ta naslj Sénavot (=globoti) mokésiu, tris dieneles diminéj laikysiu. Lt 1290. Sédéjo medyje dvi dienas ir. naktis. BsRP 278. Dvi dienas Grei Aulis nepaliaudamas Sauke ji. IvanAZP 102. Dirbau keturias vasaras. Rm. Jei iflaikysi tris paras be miego, tai aS tau duosiu maisq aukso. Lt 346. O kai reikia griiti, tai trinasi po namus, iesko Sio, iesko to — dvi valandas praslankioja. SajK 73. Dvi dienas issilaiké puikus oras. LKZ VII 42. § 35. Tretiojo tipo konstrukcijos, kuriy priklausomaji démenj sudaro prielinksnis per su kiekybinio skaitvardzio galininku ir daiktavardZio kilmininku, labai retos. Nuvatiaves pristaté Juze prie vokiecio meistro siuvéjo amato mokytis per dvylika mety. Valané{Rn] 12. Literatirinéje kalboje paprastai vartojamos sinoniminés konstrukcijos, kuriy priklausomuoju démeniu eina kiekinio skaitvardZio galininkas su daiktavardzio kilmininku. Keturiolika valandy gyné jie baterijos pozicijas be jokio atokvépio, be pertraukos. T 1971 209. DeSimtj pary vaziavo Zilaitiené traukiniu, né pati nesuprasdama, kaip ryzosi tokiai kelionei. BaltVRA 73. Taip trejetqa dieny garavo, riko ant auksto kalno senasis dvaras. LzPR It 116. § 36. Kartais ir antrojo (a), ir tretiojo (b) tipo konstrukcijos sakinyje dar i8pletiamos pazyminiais iStisas ir visas. Sie pazyminiai yra fakultatyviis, naujos reiksmés konstrukcijai nesuteikia, bet panaikina jos dviprasmiSkuma. a) Taip dalykai riigo tvino per istisus trejus metus. VaizgRR I 397. Visi ik vienam, net ir piemenéliai, graziai, meilingai sutinkami, sociai papenimi, gardziu alum pagirdomi, diiko Sélo per istisas dvi dienas. VaizgRR I 222. Perixtisus devynis ménesius vienuoliai bidavo atskirti nuo viso pasaulio. VienR I 25. b) Dar niekas per visus devyniolika mety tokiy Zodziy jai nesaké. MarPRL 109. Tatiau ir Sitokias konstrukcijas i8 vartosenos stumia sinoniminés konstrukcijos, kuriy priklausomasis démuo — daiktavardzio galininkas su kiekiniu skaitvardZiu (a) arba kiekinio skaitvardzio galininkas su daiktavardZio kilmininku (b). a) Kankinosi vargsas iStisus trejus metus. MarcBR 106. Du ixtisus ménesius princas vieXéjo pas princese. BaltTVN, 176. Istisas keturias dienas miestas skendéjo kazkokiame ritke. T 1967 100. Vargo vargo [zmogus] kelionéj visas tris dienas ir kidiy naktj. ZemR IV 274. Keturias igtisas dienas jie iSbuvo Vilniuje. Myk-PutR II 214. b)-Dovydiené taciau nesiliové jo krimtusi diena dienon Stai jau visa deSimtis mety. VaizgRR I 128. Tarsi didziausias akmuo biitynusirites nuo jo kriitinés, kuris ji slégé ixtisus dvylika mety. BorBM 72. § 37. Veiksma ir neapibréZta jo trukme reiSkiantios konstrukcijos vartojamos reviau, negu apibréZtos trukmés reikSme turintios konstrukcijos. NeapibréZtos trukmés reik’me lemia priklausomojo démens struktira. Galima isskirti tris pagrindinius tipus: 1) konstrukcijos, kuriy priklausomasis démuo — prielinksnis per su daiktavardziy daugiskaitos galininku, 2) konstrukcijos, kuriy priklausomasis 125 démuo — prielinksnis per su daiktavardziy galininku ir skaitvardiSkaisiais neapibréZiamaisiais neZymimaisiais jvardZiais, ir 3) konstrukcijos, kuriy priklausomasis démuo — prielinksnis per su neapibréZta kieki rei8kiantiu ZodZiu ir daiktavardzio kilmininku. — § 38. Pirmojo tipo konstrukcijy priklausomuoju démeniu eina prielinksnis per su abu skaitius turintiy daiktavardZiy daugiskaitos galininku be pazyminio arba su pazyminiu. Be pazyminiy retkartiais pavartojami laiko mato vienetus reiSkiantys daiktavardziai. Kiek daZnesnés konstrukcijos su paZyminiais iStisas, kiauras, kartais — visas. Prie laiko mato vienetus reiSkiantiy daiktavardZiy (a) jie fakultatyvis, o prie kity (b) — struktiri8kai bitini. I8 kity daiktavardZiy tokioms konstrukcijoms sudaryti dazniau vartojami diena ir naktis (plg. § 22). Tik labai retai pasitaiko konstrukcijy su procesus reiSkiantiais daiktavardzZiais. a) Kartais per istisus ménesius nematyti né vienos démés Sauléje. SlaySS 186. Per iStisas savaites nesikeiéia véjo kryptis (tr8.). b) Per kiauras dienas éjo biriu laukais, skusdamos Zelmenis (tr8.). Ar atmenat jiis tq rudeni, Saltq ir drégnq, kada nuo ryto ligi vakaruiir per kiauras naktis purksté smulkus lietus. BiiR 159. Per visas dienas madciau jj bestovint toje paCioje gatviy kercioje. VaizgRR Il 282. Per iStisus vakarus jie ginéydavosi ideologiniais klausimais (tr8.). Per iftisas vasaras pieno lasSo nematydavome. Grl. Yra tokiy pirmy jy padéjéjy, kurie per iftisus reisus pieSiair fotografuoja viska, kas tik papuola. T 1967 234. Kiek aSary jam isriedéjo graudziy, kieksyk, kaip Zvaigzdé sidabriné per kiauras naktis nesumerké akiy. MairRR I 61. Daugiskaitinis daiktavardis metai aptariamosios reikSmés konstrukcijose vartojamas su struktiriskai bitinu paZyminiu i/gas. Ir taip. per ilgus metus sinus paskui tévg sédéjo aukStoje Merkinés pilyje. KrévAP 9. Daugeliu atveju tokiy konstrukcijy daiktavardZiy leksiné reik8mé yra apiblukusi. Jy junginiai su bidvardzZiais daznai yra linke stabaréti ir savo reikSme artimi junginiui ilgq laikq ar prieveiksmiui ilgai. AukS¢iau aptarty konstrukcijy su prielinksniu per, reiSkiantiy veiksma ir neapibrézta jo trukme, sintaksiniai sinonimai yra konstrukcijos su daugiskaitos galininku ir konstrukcijos su daugiskaitos jnagininku’®. Konstrukcijy su daugiskaitos galininku i reikSmé yra rySkiausia. Konstrukcijoms su daugiskaitos jnagininku, be neapibréZtos trukmés reiksmés, biidingas ir gana stiprus daZnio reikSmés atspalvis. Konstrukcijy su prielinksniu per, reiSkiantiy veiksma ir neapibréZta jo trukme, daznio reikSmés atspalvis silpnesnis, negu konstrukcijy su daugiskaitos jnagininku. Jos uzima lyg ir tarpine vieta tarp konstrukcijy su daugiskaitos jnagininku ir konstrukcijy su daugiskaitos galininku. Visos jos yra mazdaug vienodo da%numo. § 39. Antrojo tipo konstrukcijy, reiSkiantiy veiksma ir neapibré%ta jo trukme, priklausomuoju démeniu paprastai eina prielinksnis per su daiktavardziy, rei$kianéiy laiko mato vienetus ar paros dalis, galininku ir neapibréZiamaisiais nezymimaisiais ivardziais keli, keleri. 1° Ten pat, p. 17-19. 126 Véliau Kraziai per kelis Simtmeéius éjo if ranky j rankas. Vair-RatkKM 136. Maza to, stebint jj (Urana) per kelias naktis, pasirodé, kad tasai objektas juda Zvaigédynuose. SlavSS 352. Kas klaséje mokytojy buvo déstoma, per kelis ménesius né Zodelio nesupratau. BitK 378. Is visy pusiy apsiausti debesy ir apnesti sniego, per kelias savaites negalédavo vienuoliai né kojos per slenksti ixkelti. VienR 1 28. Sio tipo konstrukcijos neproduktyvios. DaZnesnés atitinkamos sinoniminés konstrukcijos su galininku be prielinksnio. Juk mes kelerius metus pas mano tévelius gyvenom. BiIRI 198. Kelias savaites ta mintimi dienq ir nakti gyvenau. BitKMD 790. GrjZtanti valdovq pasitiko su dziaugsmu didziausios minios Zmoniy ir linksminosi kelias dienas. BaltTVN, 24. O paskui uzéjo Siltas pavasario lietus, ir taip davé kelias dienas, kad sniego né Zenklo nebeliko. BaltPV I 51. Pasikankine sitaip kelias savaites, jsitikinome, kad batai ne platyn eina, bet kaskart siauréja. BitKMD 594. Kelias dienas Siene praguléjusiy obuoliykrivelé baigé nykti. MatAD 59. § 40. Tretiojo tipo konstrukcijy, reikiantiy veiksma ir neapibrézta jo trukme, yra du potipiai. Pirmaji potipj sudaro konstrukcijos, kuriy priklausomuoju démeniu eina prielinksnis per su skaitvardZiy desimtis, Simtas, tikstantis, milijonas ir t. t. daugiskaitos galininku ir daiktavardZio metai daugiskaitos kilmininku. Nuo kalny, kalvy, nuotaky nuskalauta visa geroji Zemé, per kelis colius nulieZta visos derliy piivenos, kurioms padaryti per tikstanéius mety vargo dirbo oras. VaizgR VII 14. Per takstancius mety jie skalavo nitrius krasty vidurius. VaizgRR II 353-354. Tas rysys formavosi per milijonus mety. JG 19687 5. Siu konstrukciju sintaksiniai sinonimai yra konstrukcijos su ty paciy skaitvardziu daugiskaitos galininku be prielinksnio ir daiktavardZio metai daugiskaitos kilmininku (a) ir konstrukcijos su ty patiy skaitvardziy daugiskaitos jnagininku ir daiktavardzio metai daugiskaitos kilmininku (b). a) Desimtis mety Zengéme kartu, petys j peti. T 1969 106. Mokslui padedant, tikstanéius mety tyléje akmenys, prakalbéjo ir atskleidé Simtmecdiais saugotas paslaptis. DovAA 268. Na, Zmogel, ji dar Simtus mety stovés. KrévSP 217. Toks jo (radzio) Silumos spinduliavimas vyksta Simtus mety be paliovos. BrazdzBF IV 181. b) Simtais mety taip buvo — nieko ir tu nepakeisi. Mzk. Sie turtai milijonais mety slypéjo Sibiro platybése (tsp.). Literatirinéje kalboje iprastesnés Sios leksinés sandaros konstrukcijos su galininku be prielinksnio. Konstrukcijos su prielinksniu per ir konstrukcijos su jnagininku yra retos. Antrojo potipio konstrukcijos, kuriy priklausomasis démuo — prielinksnis per su neapibréziamujy neZymimyju ivardziy keletas, keliolika galininku ar ivardziy keliasdeximt it daiktavardziy kilmininku, yra neproduktyvios. Kartais per keletqa dieny nebus sveciy. ZemR IV 326. Per keliasdesimt mety taupé, taupé, ir viskas nuéjo Suniui ant uodegos (tr8.). Literatirinéje kalboje paprastai vartojamos sinoniminés konstrukcijos, kuriy priklausomaji démenj sudaro jvardzZiy keletas, keliolika galininkas ar ivardis keliasdesimt su daiktavardZiu daugiskaitos galininku. 127 Ir taip (Seimininké] dél miisy patogumy kencia nepatogumus keletq savai- €iy. ZemR IV 218. Taruciai keletq nakty saugojo karve. CvR VIII 116. Keliolika dieny skrajojau niekieno nevarzomas. MaSAMB 57. § 41. Veiksma ir jo trukme kartais reiSkia konstrukcijos, kuriy priklausomasis démuo — prielinksnis per su daiktavardZio Jaikas galininku, einan¢iu su bitinu pazyminiu. Jos rei8kia veiksma ir apibréZta ar neapibrézta jo trukme, destis koks pazyminys. Veiksma ir apibrézta jo trukme rei8kia konstrukcijos, kuriy priklausomuoju démeniu eina prielinksnis per su daiktavardzio /aikas galininku ir jam priklausomais ivairiy leksiniy reikSmiy daiktavardZiais bei parodomaisiais ivardZiais. Be Siy pazyminiy, bitinas struktirinis elementas yra dar ir jvardis visas. Per visq karo laika niekas ir nemanes kelti sj klausimg. SimonR V 298. Vienas ju, vardu Juzé, per visa okupacijos laikq turédavo joti naktigonén ir miegoti lauke ligi véliausio rudens. Gud-GuzR V 310. Per visq 5j laika jauéiau priekaistingus kaimyny ir pazistamy Zvilgsnius (tsp.). Konstrukcijos, kuriy priklausomuoju démeniu eina daiktavardZio /aikas galininkas tik su paZyminiu visas, reiskia veiksma ir neapibréZta jo trukme. Eik namo neSales, nes paskui kremézuosi per visq laikq. Vd8. Sioms konstrukcijoms sinoniminés konstrukcijos su galininku. Jos dabartinéje literatirinéje kalboje daug produktyvesnés ir daZnesnés uz konstrukcijas su prielinksniu per. a) Veiksma ir apibrézta jo trukme reiSkian¢ios konstrukcijos. Visq karo laika mes, karininkai, mokome juos, kaip reikia su gyventojais elgtis. BitK MD 259. Visq muStyniy laika po stalo kiurksojo. Vk8. Per daug ji buvo savimi uzsiémusi visq Sj laikg. SimonR V 238—239. b) Veiksma ir neapibréZta jo trukme reiSkiantios konstrukcijos. Prie kalvés visa laikq stovéjo arkliai, pakinkyti vezZimai, sukinéjosi vyrai. KrévRg 185. Gaidys ant laktos visq laikq kutnojo: kud kudaks. Mc. Atsimainiusiu balsu paprasé valgyti ir visa laikq né zodzio neprataré. BilR L221; Konstrukcijos, reiSkian¢ios veiksma ir jo realizavimo termina § 42. Veiksmg ir jo realizavimo termina reiSkiantios konstrukcijos sudaromos tik su ivykio veikslo veiksmaZodziais. Sie veiksmaZodziai reiSkia veiksmo baigti, rezultata ar rezultatine biseng. Priklausomuoju démeniu nurodomas laiko kiekis, per kurj pasiekiama veiksmo baigtis, rezultatas ar rezultatiné bisena. Savo statybq meletos uzZbaigia per dvi—tris savaites. IvanLP Ill 63. Per metus atkrutés. Zr. Per Ziemq islapojo, o pavasarj miré. Ggr. Per valandq ixkasé tris ilgas duobes. ZemR1V 362. Tik paréjes i lauky, Ignotas sédéjo prie atdaro lango ir, nukores per dienq iSvargusias rankas, Ziiréjo j mélynas, paiikavusias pakriimes. Gud-GuzR I 82. As, tavo ponas, isakau, kad per tris dienas bity dirva itresta, aparta, isakéta ir rugiais, kvieciais uzséta. CvR, VII 198. Per visq dienq nei uz skatika nebuvau pardavusi. BaléAP 43. 128 § 43. Konstrukcijos reiSkia veiksma ir apibréZta (a) ar neapibréZtq (b) jo realizavimo termina. a) Per vasara jis iStiso. MarukZSG 30. Gamykla per para gali perdirbti 40 tony obuoliy. T 1967 208. Per pusantros valandos su SeSiais gerais yréjais pavandeniui mes priplaukém mano vasarnamj. BaléTVN, 141. b) Per valandéle pasikeité visi planai, viskas apsiverté aukstyn kojomis. (tr8.). Kiek prisily dé [kerdzius| per ixtisas vasaras! LKZ VII 408—409. Kaip smarkiaijis pasikeité per keleta mety. Gud-GuzR V 97. Juodavo per daug mety apriikusios lubos, duobéta moliné asla. VenclGD 83. Siuos skirtumus lemia priklausomojo démens Ieksinés ir gramatinés ypatybés. § 44. Veiksma ir apibréZta jo realizavimo termina reiSkian¢ias konstrukcijas pagal priklausomojo démens leksines ir gramatines ypatybes galima skirstyti j tris tipus: 1) konstrukcijos, kuriy priklausomuoju démeniu eina prielinksnis per su daiktavardZio galininku be pazyminio, 2) konstrukcijos, kuriy priklausomaji démeni sudaro prielinksnis per su daiktavardzio galininku ir kiekiniu skaitvardZiu, ir 3) konstrukcijos, kuriy priklausomasis démuo — prielinksnis per su kiekinio skaitvardzio ar apibréZta kiekj reiSkian¢io daiktavardZio galininku ir daiktavardzio kilmininku. § 45. Pirmojo tipo konstrukcijos paprastai sudaromos su laiko mato vienetus, paros dalis ir mety laikus reiSkiantiais daiktavardZiais. AiSkiausia termino reikSme turi konstrukcijos su laiko mato vienety pavadinimais. Tévas tiek pinigy man niekada neduos, nes per ménesj uzdirba Simtq dvideSimt lity. MarcBR 210. Zaizdos gali zeméj uzsitraukti per metus, vos tik Zolé atkus. MaldSM 70. Per metus jie taip pasikeité, lyg biiciau jy nemates istisa desimtmetj. KorsP 257. Per minute pastatém bures. VienR VII 49. Nuostoliai per penkmetj sumazéjo devynis kartus. T 1971 41. Penimi galvijai Akmenés, Ignalinos ir Jurbarko rajony iikiuose dél nepilnavercio Sérimo nedaug priauga per parq. T 1966 274. Ka per pusvalandj sukrausi, ka igveSi?.. BitKMD 218. Ji per savaite kiauxinj vienq tepadéjo. MairRR IL 180. Sermuksnis, ir tas per savaite parausvéjo. SajK 148. Apskaiciuota, kad per sekunde genys suduoda 8—10 smigiy. IvanLP III 53. Per septynmetj fabrikas labai iSaugs (trs.). Nelabai toli Priekulé, per valandq galima nueiti. SimonR I 66. Labai daZnai Sios reikSmés konstrukcijos sudaromos su paros daliy bei metu laiky pavadinimais be pazyminiy. IS paros daliy pavadinimy paprastai vartojami diena ir naktis. Kiti paros daliy pavadinimai kalbamosiose konstrukcijose vartojami labai retai. Atsibéginéji su gyvuliais per dienq, dabar pasédétum. Gs. Svarq juodos duonos per dienq uzlakstau. LKZ VIL 94. Per naktj ixkliunké i§ statinés visas vanduo. Brt. Pabudes ryta, pazvelk pro Sirduke lange ir nustebsi: sustinge topoliai per naktj apsipiikavo sidabru. SajJPK 4. Per vakarqir numezgiau [pirstines]. Grl. Buvo stengiamasi per dienq iSvezti visa per Ziema pristovéta mésIq. LEB 66. Per pavasarj taip diendar3j iSbridom (isklampojom), kad sunku ir bejeiti. LKZ 1 864. Si imoné per vasara nejvykdé né vieno ménesio gamybinés uZduoties. T 1967 220. Tiikstanciai kubiniy kilometry vandens, iXilusio per vasara, veikia kaip termostatas. CekNGK. 19. Uzsiverpsiu per Ziemq duonutés. Jrb. Per rudenj surenkame Simtus tony gryby (tsp.). Jauciai buvo igude ir arimo meno per Ziemq nepamirse. Myk-PutR VI 72. F 9. 520 129 Kaip matyti i8 pavyzdziu, Siu konstrukciju termino reik’me lemia prielinksnis per. Eliminavus prielinksnj per, konstrukcijos su paros daliy ir mety laiky pavadinimais reikSty veiksma ir jo laiko momenta, 0 su laiko mato vienety pavadinimais 78 viso bity nejmanomos. Su kity laiko reikSmiy daiktavardZiais be pazyminiy veiksma ir jo realizavimo termina reiSkianéios konstrukcijos nedaromos. § 46. Ypat daZnos antrojo tipo konstrukcijos, kuriy priklausomuoju démeniu eina prielinksnis per su laiko mato vienetus, paros dalis, retiau — mety laikus rei8kiantiy daiktavardziu galininku ir kiekiniais skaitvardZiais. Tas jaunas Zmogus per vieng ménesj visa sugriaus, kas miisy metais buvo statyta, dirbta. PaukStPM 89. Per trejus metus viska praradau. BaléTVN, 36. Nuo Saulés Sviesa pasiekia mus per 8 minutes ir 20 sekundZiy. SlavSS 7. Tuoj jie ikrinko septynmétj velniq, kuris muzikantq per septynias minutes ifnesé Zemén. Lt IV 499. Juk per dvi paras jis tesuvalgé vienq riestainj ir teixgéré puodeli pieno. MarcBR 13. Per tris paras ixkrovém ji (laiva). CekNGK 32.Masy linai per keturias savaites gerai atsiklojéjo. Luky. Véjas kartais sugrazina is juros Zvejus per dvi valandas. VienR VII 34. Jis 300 lity per tris dienas prakukavo. Sik. Merkurijus apkeliaujasavo orbitq per 88 dienas. SlavSS 229. J Paryziy nuvaziuoju per dvi naktis. VaizgRR Il 337. Per du vakaru pasiseké mums su Zemaite du veiksmus pagaminti, bet prie treciojo uzsikirtome. BitK. 681. Kiemelis, darZas, laukai — viskas buvo uznesta tokiu sniego klodu, kad atrodé — né per tris vasaras neistirps. BaltPV I 23. Vaikelis ismoks per tris Ziemas. LKZ. Veiksma ir apibrézta jo realizavimo termina reiSkiantios konstrukcijos kartais sudaromos ir su kitais apibréZta laiko tarpa bei procesus Zymintiais daiktavardiiais, einanéiais su kiekiniais skaitvardZiais. Per du semestrus B. Sruoga perskaité visq kurs@ (tr8.). Si tema iSdéstoma per 24 pamokas (tr8.). Per dvi kélenas nupioviau lauka. P&I. § 47. Trediojo tipo konstrukcijy kiekybinio skaitvardzio ar apibréZta kieki rei8kianéio daiktavardzio galininkas su prielinksniu per valdo ty patiy leksiniy reik8miy daiktavardziy kilmininka, su kuriais sudaromos ir antrojo tipo konstrukcijos (zx. § 46). Nenutriiksta uodega namininkams, kai per penketa mety po desimting atiduoda. VaiigRR 1 361. Per dvylika dieny aplankéme visas Pabaltijo respublikas (tsp.). Per por savaicix triusiukai gerokai prakuto. SajK 34. Per porg karuy Sio to ifmoko ir vokietis. Grl. Per pusSimtj mano stebéjimo mety jos (meletos) biiklé Lietuvoje, rodos, néra pablogéjusi. IvanLP Ill 62. § 48. Sakinyje visu trijy tipy (ypat pirmojo) konstrukcijos, reiSkiantios veiksma ir apibréZta jo realizavimo termina, kartais turi paZyminius visas, apskritas, istisas, kiauras, bet jie yra fakultatyvis ir naujy reik$més atspalviy konstrukcijai nesuteikia. Prisidarbavus per visq diena, pavargus, prisibégiojus, taip malonu atsisésti vakare su knyga. SRgSD, 10. Per visa vakarg saksai tose kavinése-aludése praleidzia labai mazai pinigy. VienR VII 117. As negaléjau sudéti akiy per kiaurq naktj. BaléTVN, 100. Per visa Ziemq tik tuos kelis litus tegaléjau uzkrapStyti. Up. Ei, jis tinginés, ten virsuje per visq vasarq nepadaréte darbo, verto poros centy.'CvR, VII 29. Prisidirbsi per iStisus metus. BinkGR 130 406. Per visa ménesj tokio torto nesuvalgysim! KrévLZ 146. Kiek a§ prisikentéjau per apskritus metus (t8.). Per istisus du ménesius sudegé tikstandciai tony durpiy (tsp.). Jo kiinas turéjo laiko per visa puse mety permirkti juo. VaizgRR I 414. Gana, kad ir Kaziukas per visq puse mety né Zodziunebeuzsiminé apie savo liga ir isgijimq. VaizgRR I 411. § 49. Veiksma ir neapibréztq jo realizavimo termina reiSkiantiy konstrukeijy yra keturi pagrindiniai tipai: 1) konstrukcijos, kuriy priklausomasis démuo — prielinksnis per su neapibréZta laiko kiekj reiSkiantiy daiktavardZiu vienaskaitos galininku, 2) konstrukcijos, kuriy priklausomasis démuo — prielinksnis per su abieju skaitiy formas turinéiu laiko mato reikSmés daiktavardZiy daugiskaitos galininku, 3) konstrukcijos, kuriy priklausomasis démuo — prielinksnis per su daiktavardziu galininku ir neapibréZiamaisiais neZymimaisiais ivardZiais, ir 4) konstrukcijos, kus riy priklausomasis démuo — prielinksnis per su neapibrézta kiekj reiSkiantiu ZodZiu ir daiktavardZo kilmininku. § 50. Pirmojo tipo konstrukcijos, sudarytos su neapibréztq laiko kiekj reiskiantiais daiktavardZiais, labai neproduktyvios, ribotos leksiSkai. Ir per akimirksnj driikteléjo jam visas nepaprastai laimingas gyvenimas. VaizgRR I 475. Matas ir per valandéle suspédavai daug padaryti. MasAMB 23. § 51. NedaZnos Sios reikSmés ir antrojo tipo konstrukcijos, kuriy priklausomasis démuo — prielinksnis per su vienaskaitos bei daugiskaitos formas turintiy daiktavardZiy galininku. Per simtmeéius tiek nesukurdavo Zmogus. TilvR I 442. Taciau net daug 1kq mate specialistai patenkinti linkéioja galva, kai stoties programos ir laiko jtai sas ,,raportavo“ Zemei, kad orientavimas uzbaigtas per sekundes. T 1967 246. IX organinés medziagos, susikaupusios per tiikstantmecius, negauta jokios ekonominés naudos. T 1971 262. Tarp smélio kranto ir didziojo groto jirininkai parodé mums labai jdomy, tiesiog nuostaby, per amZzius uolose issidirbusi urvq — SvirkStq. VienR VII 45. § 52. Patios produktyviausios ir daZniausiai vartojamos tretiojo tipo veiksma ir neapibrézta jo realizavimo termina reiSkiantios konstrukcijos. Jy priklausomuoju démeniu cinantys daiktavardziai visada turi struktiriSkai bitinus paZyminius keli ir keleri. Joms sudaryti vartojami ty patiy Ieksiniy reikSmiy daiktavardziai, kaip veiksma ir apibréZta jo realizavimo termina nurodantioms konstrukcijoms, j kuriy sudétj jeina bitinas struktirinis pazyminys — kelintinis skaitvardis (Zr. § 46). Pirmuciausia grafai pataisé dvaro riimus, nes per kelerius metus, niekieno negyvenami, atidréko ir apgedo. VienR II 69. Per kelias minutes pasirodys saulé, BaléAP 155. Dazniausiai dél savo linksmo biido ir timo pietieciy temperamento, visa, kq pelné jiroje per kelias paras, prageria Sevastopoly per vienq naktj. VienR VII 35. Statyboje per kelias savaites ji visai pagedo. DovZE 290. Nuo matiausio trenksmo per kelias sekundes [zmonés] iSbéga ix namy. T1967 29. Ne vienas mediiotojas gyrési nuxoves juose (ezeriukuose) kelias desimtis anciy per kelias valandas. WanLP Il 75. Per kelias naktis kometos uodega isnyko (tr8.). IX durpyno per kelias vasaras sukrapSté apskrita sumele (tsp.). § 53. Ketvirtojo tipo konstrukcijy, reiSkiantiy veiksma ir neapibréZta jo realizavimo termina yra trys potipiai. 131