ZHO:
DN
ZA
FORMOs5
TR
J-V
NT
Ro
eS)
Bo
cA
iol
Be
U-V
O s
TSR
MOKSLU
A k
AD
EoMileds
A
K.
ULVYDAS
1S
LIETUVIU
KALBOS
PRIEVEIKSMIO
TYRINEJIMU
1.
Pap as ieji
daugiskai os
inagininko
p ie eiksmiai
su
-ais
§
1.
Bal uy
i
sla y
kalby
inagininko
linksnis
iSsiski ia
ypa ingu
aplinkybiniu
eik’miu
gausumu.
Tai
leng ina
Sio
linksnio
p ie eiksméjima.
Aplinkybiniy
eik8-
miy
gausumas
ypa¢
bidingas
lie u iy
_kalbos
inagininko
linksniui.
Aplinkybinés
eikSmés
pasakomos
daugiausia
daik a a dZio
jnagininku.
Lie u iy
kalboje
inagi-
ninkiniy
p ie eiksmiy
ick
gausu
i
aip
daZnai
jie
a ojami,
jog
cia
daik a a dziu
inagininko
(ypa
daugiskai os)
galiine
ne e ai
ba y
galima
laiky i
p ie eiksmiy
da omaja
p iesaga
(ben
ais
a ejais,
kai
Salia
inagininkinio
p ie eiksmio
nebe a -
ojama
a i inkamo
daik a a dzio).
Tdomu
ai,
kad
lie u iy
kalboje
daugiskai os
jnagininkas
aplinkybiniy
eik8-
miy
gausumu
i
p ie eiksméjimo
endencijomis
né
kiek
nenusileidzia
ienaskai os
inagininkui.
Sus aba éjusia
daugiskai os
inagininko
galiine
u in iy
p ie eiksmiy
pasi aiko
daugiau,
negu
u,
ku ie
u i
sus aba éjusia
ienaskai os
jnagininko
ga-
lane.
Todél
kaip
ik
i
galima
kalbe i
apie
daugiskai os
inagininko
sus aba éjusios
galiinés
didesnj
p ia éjima
p ie
p ie eiksmiy
da omosios
p iesagos.
Inagininko
p ie eiksmiy,
apsk i ai
paémus,
lie u iy
kalboje
y a
d ejopu:
ieni
ju
kile
iesiog
i8
inagininko
o my
kaip
p ie eiksméjimo
ezul a as,
ki i
suda y i
su
jnagininko
galiine
kaip
p iesaga
pagal
jau
u imus
p ie eiksmiu
pa yzdzius.
G ieZ os
ibos
a p
ieny
i
an y
nejmanoma
i8 es i.
Apie
p iesagine
inagininko
p ie eiksmiy
da yba
egalima
kalbé i
salygi8kai,
-y.
nepami S an
o,
kad
didelé
ju
dalis
y a
ne
kas
ki a,
kaip
sup ie eiksméjusios
daik a a dzio
a
Siaip
a dazodzio
inagininko
o mos.
[nagininko
p ie eiksmiy
da ybos
analize
sunku
a
ne
nejma-
noma
a ski i
nuo
jy
s uk i os
analizés.
§
2.
Inagininko
p ie eiksmiy
pasiski s ymas
pagal
kamienus
y a
p opo cin-
gas
a dazodziy
pasiski s ymui
pagal
kamienus:
kuo
dazZnesni
ku io
kamieno
a -
dazodyiai,
uo
daugiau
y a
i
o
kamieno
p ie eiksmiu.
Sus aba éjusiq
daugiskai os
inagininko
gal ine
u ingiy
p ie eiksmiy
da yboje
bei
s uk i oje
p oduk y iausi
bei
daZniausiai
pasi aiko
Sie
kamienai:
a,
ia,
o
i
io.
IS
ju
ypa ingu
da ybos
in ensy umu
i
a osenos
daZnumu
pasiZymi
o
kamienas,
duodan is
iesiog
i8 isas
se ijas
pap as u,
p ieSdéliniy
i
d ikamieniy
p ie eiksmiu.
I§
isy
ki y
kamieny
kiek
didesniu
p oduk y umu
i
papli imu
iSsiski ia
ik
@
ka-
mienas.
I
pagaliau
sus aba éjusiq
daugiskai os
inagininko
galiine
u inéiu
p ie eiks-
miu
da yboje
bei
s uk i oje
labai
menkai
edaly auja
i,
u
i
i
kamienai.
Be eik
nea s o aujamas
p iebalsinis
kamienas,
ku io
jau
i
pa iy
daik a a dziy
daugi-
skai os
jnagininko
galiiné
y a
su apusi
su
i
kamieno
daik a a dZiy
galiine.
§
3.
Cia
p a a u
pasaky i
kele a
pas aby
dél
inagininko
p ie eiksmiy
da y-
binés
bei
s uk i inés
klasi ikacijos.
Kaip
jau
galéjo
paaiSke i
i8
jzanginiy
pas aby,
i ian
inagininko
p ie eiksmiu
da yba
bei
s uk i a,
ikslinga
pi miausia
paski s y i
juos
i
du
didzZiulius
bi ius.
Pi maji
u
bi iy
suda o
p ie eiksmiai,
san ykiaujan ys
su
ienaskai os
inagininko
o ma,
an aji
—
p ie eiksmiai,
san ykiaujan ys
su
daugiskai os
inagininko
o ma.
Tokiu bidu
pagal
iSo inj
pa idala
iSkyla
ienaskai os
i
daugiskai os
inagininko
p ie eiksmiai.
Tik,
sup an ama,
skai iaus
g ama iné
ka ego ija
p ie eiksmiui
y a
isiskai
s e ima,
ji
ne aidina
dia
absoliu iai
jokio
eikSminio
aidmens.
Toliau
kiek ienas
ia
suminé u
bii iy
ski s y inas
pagal
ai,
su
ku io
kamieno
a dazodiziais
san ykiauja
pa ys
p ie eiksmiai.
Vadinasi,
galima
kalbé i
apie
a,
ia,
0,
io
i
ki y
kamieny
a dazZodziy
ienaskai os
jnagininko
p ie eiksmius
i
o-
kiy
pa
kamieny
a dazodZiy
daugiskai os
inagininko
p ie eiksmius.
Kadangi
inagininko
p ie eiksmiai
san ykiauja
iek
su
pap as aisiais,
iek
su
p ieSdéliniais,
iek
su
sudu iniais
a dazodiiais,
ai
kiek ieno
kamieno
iduje
él
ski ini
pap as-
uju,
p ieSdéliniy
i
sudu iniy
ienaskai os
i
daugiskai os
inagininko
p ie eiksmiu
bi eliai.
Kamiening
inagininko
p ie eiksmiy
Klasi ikacija
dik uoja
pa i
analizuojamoji
medZiaga.
Tokia
klasi ikacija
kaip
ik
lemia
glaudus
inagininko
p ie eiksmiu
da ybinis
bei
s uk i inis
ySys
su
a daZodziais,
ypaé
su
daik a a diiais.
Apsk i-
ai
iman ,
isi
su
a daZodZiy
linksniais
san ykiaujan ys
p ie eiksmiai
leng iausiai
duodasi
da ybiSkai
bei
s uk i iskai
paski s omi
pagal
odiklius,
bidingus
oms
kalbos
dalims,
i8
ku iy
jie
y a
i8 iedéje
a ba
ku iy
pa yzdZiu
jie
suda y i.
Da
eikia
p idu i
ai,
kad
jnagininko
linksnio
o ma
su
p ielinksniu
gali
suda y i
p ie eiksmius,
san ykiaujanégius
su
p ielinksninémis
kons ukcijomis.
Tokiy
p ie eiksmiy
pag indinis
démuo
(sus aba éjes
inagininko
linksnis)
sa o
uozZ-
u
gali
bi i
pap as as,
p ieSdélinis
a
sudu inis.
Kad
skai y ojas
galé y
susida y i
ben
apy ik i
su
daugiskai os
jnagininko
o -
momis
san ykiaujan iy
p ie eiksmiy
da ybos
bei
s uk i os
aizda,
Zemiau
pa ei-
kiamas
ieno
daugiskai os
inagininko
p ie eiksmiu
bi elio
da ybinis
bei
s uk-
i inis
ap aSélis
su
bi iniausiomis
ilius acijomis,
paim omis
iek
i8
j ai iy
aS u,
ick
i8
a miy.
P ie
Sio
bi elio
p iklauso
pap as ieji
daugiskai os
jnagininko
p ie-
eiksmiai,
san ykiaujan ys
su
pap as aisiais
(p ieSdélio
ne u in¢iais)
a
kamieno
a da-
Zodziais.
Tai
y a
pap as ieji
daugiskai os
inagininko
p ie eiksmiai
su
-ais.
Kaip
Salia
daugelio
ki okiy,
aip
i
Salia
daugiskai os
inagininko
p ie eiksmiy
pasi aiko
a piniy
a ejy
—
pe einamujy
o mu,
ku ias
eikia
ski i
nuo
ik y
ina-
gininko
p ie eiksmiu.
Pap as ujy
daugiskai os
jnagininko
p ie eiksmiy
su
-ais
y imas
pa odé,
jog
Sa-
lia
ju
y a
pe i e iniy
eiSkiniy
—
pe i e iniy
Zodziu,
sa o
iSo ine
o ma
su am-
panciy
su
ais
p ie eiksmiais,
a iau
nesie iny
a ba
labai
a sa giai
esie iny
su
ina-
gininko
o momis.
Tokiy
pe i e iniy
Zodziy
galas
-ais
daZnai
nieko
bend a
ne u i
a ba
labai
maa
ka
bend a
e u i
su
inagininko
galiine.
Tas
-ais
okiais
a ejais
daz-
niausiai
y a
ne
kas
ki a,
kaip
dalely é
a ba
dalely¢iu
junginys,
pasi aikan is
ypa
nekai omuosiuose
ZodZiuose.
Ap a élyje
ne engiama
nei
ia
paminé y
pe einamyjy
o my,
nei
pe i e iniy
zodziy,
nes
ka u
su
jais
ge iau
iS ySkéja
ik i
ap aSomojo
bi elio
p ie eiksmiai.
8
§
4.
Nag inéjan
a
kamieno
a daZodziy
pap as yjy
(nep ieSdéliniy)
daugi-
skai os
inagininko
p ie eiksmiy
da yba,
pi miausia
eikia
pas ebé i,
kad
Salia
i-
siskai
sus aba éjusiy
o my
kalboje
u ime
didZiule
daugybe
bido,
ie os,
laiko
i
ki y
aplinkybiy
eik’mémis
a ojamy
daugiskai os
inagininko
o my,
i ai io-
pai
san ykiaujanciy
su
p ie eiksmiais.
§
5.
Vienos
okiy
o my
ebé a
i8laikiusios
ai8kia
objek ing
eikSme,
i
su
p ie eiksmiais
jas
sieja
ien
aplinkybinés
unkcijos
bend umas.
Sios
o mos
da
ne odo
jokiy
seman inés
izoliacijos
Zymiy
i
leng ai
a ski iamos
nuo
p ie eiks-
miu.
Jos
aiskiai
su okiamos
kaip
daik a a dzio
bido
(gabalais,
kekulais,
la-
pais,
lasais,
pipi ais,
pluoks ais,
piidais,
ska ikais,
sk ei ais,
Smo ais,
ilkais,
Zelmenais),
ie os
(keliukais,
pédais,
pu ynais),
laiko
(me ais,
anais
me ais,
ais
paciais
me-
ais),
ikslo
(sa o
eikalais)
i
ki oki
inagininkai.
Gabalais
y a
sukapo as
cuk us
( 8.).
Mésos
kekulais
laks é.
ZemR,
I
174.
Mano
a gelis
lapais
lapojo,
sakoms
Sakojo.
JablILP
86.
P akai as
nuo
jo
lasais
ya éjo.
JablLP
86.
Paséjo
pipi ais,
isdygo
ska ikais,
p azydo
ma ciomis,
iska so
me gomis
(g ikiai).
JablLP
86.
Plaukai
pluoks ais
jam
dulka.
ZemR,
I
464.
Pidais
nesiojo.
ZemR?
I
253.
Sk ei ais
pa sinesiojo
i
p isikimso
maiselj
po
gal-
y
pasidé i,
ZemR,
I
115.
Zemes
biau ias
eskina
Smo ais.
Don.
Vilkais
kauke.
TZ
V
143.
Is
ju
asos
Zelmenais
aplinkom
isplis a
(Ba an)
JablLP
88.
Keliukais
ginéme...
nieku
j
Salis
neleidome.
ZemR,
Il
236.
Pédais
p adéjo
y is.
TZ
V
127.
Ligi
kelin
pu ynais
b isdamas
g e a
ezimo,
i
nekan ybés
aizo
ik
i
aizo
pa a gusias
kumeles.
ZemR,
Il
297.
(Plg. aip
pa
objek ine
eik8’me
Wlaikiusj
inagininka
Sonais
kilmininko
linksnj
aldan iame
junginyje
abiem
Sonais
Lkm,
Rg .)
Susi a é
samdy ies
me gai es
me ais.
ZemR,
Il
166.
Kad
bii y
Zmoniskiau
su
manim
elgesi,
biiciau
en
i
me ais
di busi.
JabILP
82.
(Plg.
pasakymus
anais
me ais,
ki ais
me ais,
ais
paciais
me ais,
aikos
me ais,
a ybinés
san a kos
me-
ais,
ku
de inamieji
i
nede inamieji
paZyminiai
da
labiau
sus ip ina
inagininko
me ais
daik a a dine
eikSme.)
I
Kaunq
jis
sa o
eikalais
ik azia o.
JabILP
84.
(Be
plg.
Mano
Seimininké...
i
mies elj
eikalais
ixéjusi.
ZemR,
II
167,
ku
jau
jaus i
be
pazyminio
a ojamo
inagininko
eikalais
nezymus
objek inés
eikSmés
susilpnéjimas.)
§
6.
Ki y
daik a a dziy
daugiskai os
inagininko
objek iné
eikSmé,
kad
i
iSlikusi,
a iau
jau y a
kiek
bluk e éjusi.
Todél
ne
isada
leng a
okias
o mas
a i-
bo i
nuo
p ie eiksmiu,
nes
jos
dél
kalbos
kon eks o
i
pag indiniy
Zodziy
leksinés
eikSmés
jau
daznai
y a
a sidi usios
kone
a pinéje
s adijoje
a p
daik a a dzio
inagininky
i
p ie eiksmiy.
Tokios
pe eiginés
a
kamieno
o mos
aip
pa
a oja-
mos
bido
(bi ii kais,
ci igais
sl.,
plg.
lenk.
cug,
ok.
Zug,
kelmais,
pe kiinais,
pulkais,
in ais),
ie os
(k as ais,
iioZais,
iioz ais,
Smé ais
sl.,
plg.
lenk.
szma
»gabalas“),
laiko
( y ais,
aka ais)
i
ki omis
aplinkybiy
eikSmémis.
Véjai
kaip
degin i
degina,
bii iukais
ly us!..
ZemR,
1
281.
Baisu
kiek
ka ei-
ig
—
nu eme
laukai,
ik
eina
ci igais.
K k.
A elés
eina
pe
di as ci igais.
Kkl.
Pe kinais,
kelmais
keiké.
ZemR,
I
260.
Ne
po
ienq
—
mes
k i om
pulkais.
SNée P
II
276.
(Plg.
un ais
,,g omadno“
SD
66).
K as ais
palijo.
S .
K as ais
miskq
iecia.
TZ
V
128.
RiozZais
lyja.
Ld n,
Kp.
RuoZais
gel ona o
s é és,
uoZais
gulé
d ums o
andens
spal os
k ieciai,
aus omis
i
iole inémis
démémis
j
aukS umas
kopé
pelkiy
augmenija.
C R
VII
105.
9
RioZ ais...
lyja.
JabILP
80.
Smo ais
pasalusi
(paSale).
K n.
Smo ais
né
sékla
neg izo.
ZemRg
I
399.
Ry ais
jis
anks i
pakyla,
aka ais
uoj
gula.
JabILP
81.
Ry ais
ilgai
po
lau-
kus
aikSCiojo
iikas.
C R
VIII
164.
Vaka ais
sodieciai
ma yda o
S adalnyko
Ju gi,
be aikSGiojan i
eZiomis.
C R
1
151.
Vaka ais
uz
ai
namie
linksma,
smagu...
ZemR,
II
373.
Plg.
gia
aip
pa
skai a dziy
inagininkus
pi mais,
an ais,
Sim ais,
ienais
i
pan.
sakiniuose:
Pi mais
an ais
skaiciuok!
( 8.);
Jie
mi é
Sim ais,
iiks-
andiais
(TZ
V
107);
Gi as
penkiais
Sesiais
( aziuoja),
0
pagi iomis
né
ienais
(JabILP
78).
§
7.
Da
ki os
daik a a dziy
daugiskai os
inagininko
o mos
kalbos
kon eks-
e
igyja
ick
apibend in a
i
abs ahuo a
p edika y ine
a ba
bido
(smo ais,
S¥muo ais),
ie os
(Sénais,
d pais),
laiko
(Sé ais,
S o ais,
d pais,
opais
sl.,
plg.
lenk.
a em
,,a si ik inai,
ne iké ai“,
ok.
sich
e en
,,a si ik i®)
aplinky-
biu
eikSme,
kad
isi8kai
nesunku
iZi é i
jy
seman inio
izolia imosi nuo
daik a-
a dziu
zymes.
Tokios
jnagininko
o mos
y a
a si
pe zengusios
a pine
pakopa
a p
daik a a dziy
i
p ie eiksmiy
i
iek
p ia éjusios
p ie
p ie eiksmiy,
kad
be-
eik
nesiduoda
nuo
jy
a ibojamos.
Da y as
ibas
niekam
ne e as:
saulé
padegino
—
i
nuéjo
§m
6
ais.
K k.
Smo-
ais
lyja.
Ld n.
Sniegas
uzeina
§m
o ais,
i
él
nebé .
Ds.
Ak
is isai
nelyja
—
Smuo ais
uzeina,
nulyja.
Pg.
Sésk
¥énais
(alia,
g e a).
PamR.
§énais
d i
dienas
lijo.
Sim.
Sénais
i
g iau-
déia,
i
lyja.
Lp.
Ta pe
o
iso,
p isiploje
p ie
s alo
peiliai
kii o,
a pais
i
Saku és
maisosi.
ZemR,
II]
216.
A imai
pilkuoja,
ugiai
ilnija,
asa ojus
i
dobilai
Zaliuoja,
a pais
Zalios
lankos,
upeliais,
pe kasais
ix aizy os.
ZemR,
II
469.
Ta pais
pasé-
os
da zo és
—
ba iniai,
mo kos,
pupos...
ZemR,
1
251.
Soé ais
juokias,
§é ais
e kia.
Kp.
Niinai
jau
S io ais
palijo.
Lp.
I
cia
a -
pais
lyja.
Rd,
Vik .
T opais
i
kolionijoj
( ienkiemyje)
Zmonés
aplanko,
ale
is
jau
ne
ulydioj
(ne
kaime).
Vj.
§
8.
Tokiu
biidu
p ieiname
p ie
pap as yjy
(nep ieSdéliniy)
a
kamieno
a dazo-
dziy
daugiskai os
inagininko
p ie eiksmiy,
ku ie
él
pagal
sa o
da ybos
pobidi
i
polinkius,
aip
pa
pagal
sus aba éjimo
laipsnj
né a
ienodi.
Ta iau,
no in
isa
ai
ben
umpai
ap a i
i
paaiSkin i,
eikia
pi miausia
susipazin i
su
pa ia
konk e ia
medzZiaga
iek
Snekamojoje,
iek
aSomojoje
kalboje,
.
y.
su
pa iais
p ie eiksmiais,
ju
pag indinémis
eik8mémis,
i ,
kiek
a ai
padeda
jy
da yba
bei
s uk i a
sup as i,
su
ju
sakinine
( uo
a pune
Zan ine-s ilis ine)
a osena.
Tuo
ikslu
Cia
i
pa eikiama
ben
dalis
i§
i ai iy
Sal iniy
su ankio y
pa yzdziy.
dik ais
—
,,
nickais,
éjais“:
Bi ys
jo
aik ais
ixéjo.
J
(LKZ,
I
37).
di ais
,,niekais,
éjais“:
Ai ais
éjo,
di ais
i
iséjo.
Lnk ;
Di bau,
di bau,
i
as
da bas
di ais
nuéjo.
Rm;
Ai ais
eina,
ixéjo.
Kp.
almais
1.
,,s au u“:
O,
kad
eina
anduo
—
almais,
umulais.
T k;
2.
,,gal a-
ik¢iais,
bi iu“:
Almais
puola
aikai
p aus is
p ie§
pus ycius.
J.
anks dinais
,,labai)
anks i“:
Ge as
bu o
aikis,
y o
me q
anks ainais
pasokes
liuoba
nubégs
p ie
a kliy
i
lauka,
pakylés,
su eizés.
S .
anks dinin ais
,,(labai)
anks i*:
Té ukas
anks dinin ais
liuoba
a sikels
da
nep ai i us,
pa s
pi masis.
S .
10
anks éinais
,,labai)
anks i*:
Ko daba
a sib aizei
(a sikélei)
anks éinais.
Pe ;
Anks éinais
keéliau,
saulé
da
neg ei
ekéjo.
K ;
An
y ojaus
anks einais
pasokes,
Gumbas
s aciai
nud ozé
pas
Keselienés
aiky
moky ojo
Ju gio.
ZemR,
II
15.
anks élnais
,,(labai)
anks i*:
A sikéliau
anks élnais,
da
ge ai
p iex
aus q.
Vdk.
anks é nais
,,(labai)
anks i
V :
Mes
Si
y a
anks é nais
a sikélém.
G g.
anks ienais
,,(labai)
anks i*
S :
Seimyna
Siandien
anks ienais
pa éjo
nuo
da bo.
J.
a imais
,,a i
ne oli,
ne olimais“,
a ymais
,, .
p.“:
A
né a
cia
a imais
kal-
io
pasikaus y ?
Rm.
A ymais
ezimus
pasis a ém
( u guje...).
Gs:
auks yndikais
,,aukS ynaikai,
auk8 ieninkom“:
Auks yndikais
gulé i.
Uz.
auks nais
,,aukS ynaikai,
aukS ieninkom“:
Jis
guléjo
auks ynais.
BsV
273.
baudais
,,niekais,
ien
ke inimais,
Zadais“
S s,
K ’,
Uz :
Baudeis,
baudeis
a -
aziuo i,
be ,
ma y ,
aip
baudais
i
nueis.
Akm;
Baudzia és
jau
ecia
sa ai é,
be
ax
manau,
kad
aip
jums
baudais
i
nueis.
Lz.
Gésais
(éésais)
sl.
,,ka ais“,
plg.
lenk.
czasem
,, .
p.“:
Césais
s eikas,
Césais
se ga.
Gs;
Césais
linksmas,
&ésais
nusimines.
Gs*.
ddik ais
,, ie omis“
Gs,
Ld n,
Sd,
RZ
70
(daik ais):
Daik ais
jau
sausa.
Sk ;
Py ago
plu a
ddik ais
jau
nuanglijus,
apliek
andeniu.
Sk ;
Ddik ais
auga
usnys,
o
ddik ais
—
ne.
Vik ;
Ddik ais
lyja,
ddik ais
Zemé
sausicka.
Kn ;
Pas
mus
ddik ais
i
ge y
Zemiy
y a.
Kn ;
Upé
daik ais
iSdZii usi.
K.
da mais
sl.
,, el ui,
dykai“,
plg.
lenk.
da mo
,, .
p.*:
Da mais
en
nedi bs
nie-
kas.
Pe.
da adais
sl.
,,paklausais“,
plg.
lenk.
dowéd
,,i odymas“:
Die e is
da adais
a joja
pas
mus,
.
y.
paklausais
kelio.
J.
de?mais
(plg.
da mais)
sl.,
,, el ui,
dykai*
K :
De mais
dalinda o
[d abu-
Zius].
K .
dykais
,, el ui,
dykai*:
Dykais
negausi.
Gs.
délais
sl.
,,niekais*
Ld n,
K sn,
plg.
lenk.
isé
w
do?
,,p as é i,
menké i“:
Si-
iek
Sieno
délais
nuéjo!
Rdm.
di mais
,, woj
i8
paskos,
ikandin,
p idu mais,
p idu mu“:
Mums
di mais
jie
éo.
Pn.
d ynais
,,d ynai,
po
du
(apie
d ynus)“:
Ge a
a is
d ynais
eda.
Kp.
dziugais
,,bi iais“:
Eina
Zmonés
dzZiugais.
Mzi.
g a omais
,,g e a“:
G a omis,
g a omais
s o é i.
LKZ
Ill
522.
g a umais
,,g e a“:
Abudu
g a umais
s o éjom.
LKZ
TI
522.
g eciumais
,,g e a“
J
II
469.
g ei ais
,,g ei omis*:
Da bas
g ei ais
bieso
e as.
Ad.
g e ais
,,g e a“:
Juodum
g e ais
j
s e lyciq
jZengian .
TP
1881
38.
g e imais
(g e ymais)
,,g e a“:
Pe as
g e imais
s o éjo.
S ;
S o i
g e pmais.
Jn;
G e ymais
pasibuda ojo
s ubas.
Gs.
g e émais
,,e e a“:
Backelés
d i
sudé os
g e émais.
Pin;
G e omais
jaunos
eglelés,
skujy
audonais
bu buleliais
Sakos
apkibusios
ko ulo.
ZemRg
I
188.
-
1
Ki ais
a ejais
oji
pa i
o ma
iS i s a
modaliniu
Zodziu:
A
ne u é um
&ésais
kokj
ubliuka?
Gs.,
A
ێsais
ne u i
a izy
pa duo i?
Pn.,
A
negali
ێ
sais
paskolin i
pinigy?
Ld n.
Toliau
plg.
os
pa
Saknies
i
os
pa
eik8més
modalinius
Zodzius
¢ésmais,
césumais:
Cés-
mais
a
nepaémei
mano
peilio?
Pn.
A
ێsumais
nepasi aiké
a kliy
ma y ?
E .
11

g e imais
,,g e a“:
G e &mais
gy eno.
S s;
Namai
juju
g e umais
s o i,
.
y.
g e é
J;
Vedums
lo os
g e umais
bu o.
Kal.
g e uomais
,,g e a“:
Tas
susiedas
g e uomais
gy ena.
G g.
g izalais
,,g iz an ,
g izdamas“:
G jZalais
azia au.
Als.
g izulais
,,g iz an ,
g izdamas“:
G izulais,
sug izdamés
azia au.
§.
juokais
1.
,,juokaujan ,
ne
i8
ik yju
(bido
eik8me
su
papildomomis
ikslo
bei
p ieZas ies
eikSmémis)“:
A
u
cia
juokais
aip
da ai,
a
Scy ai?
Lp.
Vy as
aSa oms
ei ,
o
pa i
juokais.
S s;
As
ik
juokais
eip
pasakiau.
S ;
Me gai és
juokais
e zina
Doma.
ZemR,
Ill
144;
G eiiausiai
jis
juokais
ai
saké,
biidamas
ge ai
nusi eikes.
C R
VIII
119?.
2.
,,leng ai,
be
jokio
a go“:
Juokais
gy enimas
p aéjo.
P n;
Juokais
iema
iséjo,
be
jokio
speigo.
S s.
3.
,,i8
juoko
(p ieZas ies
eik8-
me)“:
Juokais
alp i.
Jabl;
Visi
leipo
juokais.
Lp;
Badia
juokais
ap i es.
S s;
Jis
Zi i édamas
juokais
k in a.
Vb;
Juokais
mi i.
Jabl;
Né
juokais
neliausis,
okia
pasakq
kas
skai ys.
S s;
Juokais
nesi e i.
Ss;
Akys
jam
Ziba,
lipos
juokais
nesusiciaupia,
an
ie os
nenus o i,
nenusédi.
ZemR,
II
139;
Gali
juokais
numi i.
B;
Visi
pasileido
juokais.
Jabl;
Juokais
p apliip i.
Jabl;
Juokais
iikome.
S s;
Vaikai,
klausydami
os
pasakos,
ne
juokais
i o.
Jabl.
kdislais
,,niekais,
éjais“:
A ys
kdislais
ixéjo.
Als;
Sinus
kdislais
ixéjo.
Sin ;
Vaikai
p adéjo
kdislais
ei i,
.
y.
blogyn.
J;
Jo
duk e ys
kdislais
nuéjo.
Tl;
Kdis-
lais
zqsys
iséjo.
Ms;
Da bas
kdislais
ixéjo.
T k.
kdis ais
,, a pais,
p o a piais,
ne
nuola os“*:
Kdis ais
epadeda
da buo ies
aikai,
mokslus
einan ieji.
B z .
ka ais
,,kai
kada,
kada-ne-kada“
SD
34,
R,
K,
RZ
70,
Kp,
Ps,
K n:
Ka ais
nep ie eliai
aipo
pasislép i
numano,
kad
isu
ieskodams
juos
a as
negalési.
Don.
Ka ais
i
ilkai
moka
pasi ody i
meiliis.
JabILP
81.
Ka ais
kanopy
klebe as
nu ilda o,
ka ais
a siliepda o
ga siau.
C R
VIII
164.
Ka ais
i
anagas
gegu e
uzkukuoja.
VienP
149.
Dundena
i
suzaibuoja
ka ais
olumoj.
Til BV
37°.
kebezdais
,, ieno
gal a
ki o
kojos
(gulin )“:
Juodu
guli
kebezdais.
Sn .
kepe sais
,,s iuoksin ,
kepe suojan *:
Supancio as
a klys
kepe sais
kepe -
sa o.
J.
kepe zais
,,uoliais“:
A klys
kepe zais
béga.
J.
ke aldais
(ke eldais)
,,kiliais*:
Ke aldais
(ke aldais)
nusi i o.
V&k&.
klups inais
,,klupiniais,
klups omis“:
Klebono
Seimininké
él
bégo
klups inais
(18.).
k yzmais
,,k yzium,
k yZi8kai,
k yZmiSkai“:
K yZmais
sudé&(jo)
ankas.
Gs.
Beskubédama
ji
uzéjo
pédus,
sudé us
k yZmais,
o
ju
paunksméje
ado
s o in j
qgso j.
Bal Rn
18.
lygmais
,,lygiom,
lygiai*:
Mano
é iské
maine
1}gmais
eina
su
é iske
ano.
J.
lygumais
,,lygiom,
lygiai“:
Anie
daba
jau
lygumais
ei :
né
ka as
né
ka am
nieko
nepada o.
S s.
Vedu
(mudu)
daba
1
‘ygumais
(ko uojan ).
Sin .
>
Plg.
ne
(nebe)
juokais
,.nejuokaujan ,
im ai,
i8
ik yju:
Tuome
nebe
juokais
baldési
i
du is.
ZemR,
IL
73;
Smuklininkas
jau
ne
juokais
jsikibo
j
okie j.
C R
V
66;
Tada
ai
Kanopa
pa ikéjo,
kad
jj
ne
juokais
paleidzia
namo.
Gud-GuzKIT,
II
21
Ce eska
ne
juokais
iSsigando:
o
kas,
jeigu
pano és
uzei i
pa s
inzinie ius
i
pasi ik in i?
Bal PS
158.
®
Toliau
plg.
a
pa ia
o ma,
i8 i usia
modaliniu
Zodziu:
Bene
bisi
ka ais
i
Telsiy?
Als;
Vai oska
j a iamai
pasizii éjo
i
sandeélininka,
a
ka ais
i
sis
nesugal ojo
pasijuok i
i
jo.
Bal PS
162.
12
mainais
,,kqa
no s
mainan “
Kp,
Vik ,
Rm,
Vad,
JnSk:
Tq
a klij
mainais
ga o.
S .
AX
mainais
a klius
pakeisiu.
Kal.
Eikim
mainais.
Gs.
mos ais
,,niekais“:
Zadas
mos ais
nuéjo
(zadéjo
i
neiS eséjo).
Sim.
niékais
(niekais
Ld n)
,, éjais,
ai ais,
padaukais“:
Niékais
leidzia
laika.
DLKZ
500.
Laiku
pasé a,
laiku
iskas
nu aly a,
nieku
g idelis
niekais
nenuéjo.
ZemR,
IV
215.
Niekais
ismes as
pinigas
( 8.).
nués ais
,,niekais“*:
Nuds ais
éjo,
nuds ais
i
ixéjo.
LKZ
VIL
957.
ops igais
,,pies u,
Suoliais“:
Jq
ne eikia
uzZsikaby i,
dps igais
j
akis
Soka.
Gs.
palpa ybais
(pd ba ybais
Sin ,
pdupa ybais,
plg.
paupa jigais
Ds)
,,niekais,
éjais,
ai ais
(pap as ai
su
eiksmazodzio
ei i
o momis)“:
Pdlpa ybais
ei i
(nieko
ne-
eik i,
inginiau i).
G g,
Pln,
Sd;
Té ai
pasku inius
jam
pinigus
siuncia,
o
jis
sau
eina
pdupa ybais.
Sin .
piés ais
,,an
uzpakaliniy
kojy“
Slé:
Jo
a klys...
pies ais
s ojasi.
ZemR,
III
136.
pilnais
,,pilnu
ezimu“:
O
kaip
sekasi
pilnais
aziuo i?
Alk.
plésais
,,i8
isy
jégu,
e zZian is,
pléSian is“:
Kol
jauna,
pléSais
éjau
p i
da bo.
T g.
pliupsais
,, isu
bi iu“:
Pliupsais
is i om
p o
du is.
T g.
pos ais
sl.
,,niekais,
éjais,
ai ais“
plg.
lenk.
pus y
,, u8 ias“:
P
Os ais
iséjo.
Ms.
p iesais
1.
,,p ie8
akis,
p ieSakyje
( ie os
eik’me)“
DLKZ
623,
RZ,
LsL
177:
P iesais
a y um
didziausi
mi ai,
debesys
a sis ojo.
ZemR,
III
6;
Didziulé
ga uojan-
i
p ope sa
Ziojéjo
p ieSais.
Gud-GuzKIT
688;
Juodu
su
Bibliu
sus ojo
ienas
ki-
am
p iesais.
SimonP
1324;
2.
,,p ieS a aujamai
(bido
eikSme)“
A gi
as
au
kq
p iesais
sakiau?
C R
IV
298;
3.
,,p ieSakyje
(laiko
eik8me)“:
Visas
da bas
p ié-
Sais
ebes o i.
DLKZ
623;
P ieXais
ema os
laikas
ap emes.
JanR
124°.
puos ais
(pis ais
Skd)
$1
,,niekais,
éjais,
ai ais“,
plg.
lenk.
pus y
,, uS ias“:
Puos ais
Zasys
nuéjo.
K i.
é umais
,, e ai,
e ka iais“:
ISge iu,
be
é umais.
S s.
éb ais,
,, oblom,
opom“:
Tiek
amsu
—
ik
déb ais
namo
pa eis.
V8k.
ézais
sl.
,,ka ais“,
plg.
lenk.
az
,,sykis,
ka as“:
ROzais
ge esnis,
dzais
os
bediisuoja.
S .
umulais
,,s akliu,
s au u“:
O
kad
eina
anduo
—
almais,
umulais.
T k.
sa dimais
,,sa aime“:
Sa dimais
émé
gy i
i
isgijo.
Jabl;
Sa dimais
ismoko.
Jabl;
Vo is
sa dimais
isnyko.
Jabl.
sédimais
(seny
zmoniy
kalboj)
,,g e a“*:
Jie
sédimais
gy ena.
Sim.
skubo ais
,,skuban ,
skubédamas“:
Skubo ais
bégau
bégau,
ai
i
kojy
ne ekau.
Ls.
skundais
,,mazai,
menkai*:
PaXa o
Sieme
skundais
e u im.
Ll.
Daba
mésos
ne
skundais:
pa sq
papio ém.
LI.
s iokais
(s okais)
sl.
,,skubom,
paskubom;
pe
skubéjima,
i8
paskubio“,
plg.
lenk.
s ach
,,baimé“:
Viskq
s iokais
da o.
Gs;
S okais
pami so
iibus
issi-
ilk .
TZ
V
122.
S umulais
(s umulais
S )
,,u mais,
isu
bi iu,
k i om;
gal o ikéiais“
S .
siikais
,,8alin,
po
paibeliais*:
Eik
s ikais
K
I
608, 502,
II
103,
151.
Salimais
Sd,
Rd,
Sb
(Salimais
RZ),
Salpmais
(Saljmais
Sim,
Salymais
Vb)
,,Sa-
lia,
g e a“:
A sigulé
Salimais.
K kn;
Su
juo
mes
gy enam
Salimais.
M&k;
Vincas
4
Plg.
Zem.
a més
p ysais:
Veizu
—
p ySais
zuikis
ke e s
ke e s
i
a lek.
Lky.
®
Plg.
p iesais
kaip
p ielinksni,
a ojama
su
galininku
i
Zem.
a méje
—
su
kilmininku.
13
sédéjo
an
aukS os
pasos és,
o
mes
éjom
Salimais
i
isa
keliq
daina om.
Bal Rn
38;
Nak¢iai
so u é
bu o
a i auk a
nuo
sienos,
i
b oliai
a sigulé
an
jos
Salimais.
Gud-
GuzKIT
170°.
Tuodu
namu
s o i
g e a,
.
y.
Salymais.
J.
Il
468’.
Snai ais
,,8nai om,
k ei om“:
Snai ais
Zi é i.
B u.
S ikais
,,Suoliais;
Siksniais“:
A kliai
béga
Sikais.
S s;
A klys
ei
Siikais.
Pl ;
Gy a é
Sok
Siikais.
S s.
yli kais ,, ylu ém,
ylu éleém“:
Tyliukais
issp ukau
ga én
( 8.).
olimais
,, oli,
a okiai“:
Jiedu
ai
olimais
sédi.
Bsg’.
ubagais
S ,
Ld n
(ibagais
TZ
V
141)
sl.
,, éjais,
aulekomis,
elge omis“;
plg.
lenk.
ubogi
,, a gSas,
elge a“:
Gé é,
gé é,
ubagais
isé(io).
Gs;
Is a ys
S agys
uba-
gais.
ZemR,II
50;
Ubagais
os
ik
pasi alkiojo.
ZemR,
II
179;
O
u
aziuok
sau
ubagais.
ZemR,
1
285;
Biblio
pa i
a éjo
su
aiku
ubagais.
SimonP
177.
uldu u,
uldu ais
,,siku iais,
e pe ais“:
Didziai
k iok,
uldu u,
uldu ais
ein
yanduo.
Skn.
iimais
,,g ei ai,
skubiai,
s aiga“:
Linkéjo,
kad
iimais
namo
aziuo y.
ValR
194;
Umuo as
éjas
iimais
uzeina
(Zem).
iipais
DLKZ
890
(dpais
Gs)
,,ka ais,
a pais,
e ka iais“:
Upais
skauda,
upais
ne.
Pe;
T is
dienas
lijo
ipais:
pe eina
i
él
uzeina
T ;
Upais
sninga:
nus oja
i
yél
p adeda,
E ;
Upais
pa aziuoja
ge ai
(ku
ge esnis
kelias),
ale
daugiau
pés om
a os.
Pg;
U
pais
kad
papucia
éjas.
Pg.
upkais
,,pik umu,
ka 8 iuojan is“:
Pasakiau:
Ma é
ge a,
ai
i
iena,
i
ki a,
Ulena
i
a,
—
upkais
isos:
,,Pajuodmésé,
skii a...“
M k.
ups ais
,,i8
iso
no o“:
Ups ais
puls
aikas
p ie
aukleés.
J.
u mais
Gs
(u mais
S )
sl.
,, isu
bi iu,
gal o ik iais,
g ei ai*,
plg.
lenk.
hu -
mem
,,dideliu
bi iu,
d auge“,
bal a .
eypmam
,, .
p.“
u mu
mais
(plg.
u mais)
,, isu
bi iu;
gal o ik iais,
g ei ai*:
U mu
iu mais
pada éme
supuole,
.
y.
ienu
ka u,
ienu
bi iu.
J.
u mulais
,,s o e,
s au u,
SniokSdamas,
g ei ai“:
O,
kad
ein
anduo
u mulais
(jei
sma kiai
béga
i
s aiga
k in a).
T k.
u s ais
,,siku iais“:
Su
juo
nekalbék:
kq
pasakysi,
ai
i
nueis
u s ais.
Km.
u ais
sl.
,,.k i omis,
gabanomis,
labai
sma kiai,
spa éiai;
gal o ik iais,
plg.
lenk.
hu em
,,dideliu
kiekiu,
k i oj,
ka u“,
bal a .
eypmam
,, .
p.“
us.
eypmom
s .
p.“
Kai
uzéjo
éjas,
ai
ik
eina
Sienas
i§
yeZimo
u ais.
Uzp.;
Da bas
u ais
eina.
S ;
U ais
isbu béjo
iX
g ycios.
Ds.
almais
( almais)
Up
,,kamuoliais;
i iném,
bi iais“:
Kai
papiiciau,
liepsna
ik
almais
iséjo.
Sk .
a gais
,,sunkiai,
os
os“;
Isleis
duk ele
be
dalios...
Kq
Gia
sneké i
apie
dalj,
kai
pa ys
e ciasi
a gais.
Ma cinkKP
59,
a gais
negalais
,,sunkiai,
os
os;
Siaip
aip“:
Vasa q
jis
ya gais
negalais
is iuko
is
Z algybininky.
VienP
387;
Va gais
negalais
susi a ém.
Lk.
z6 adais
(zo adais
Ds,
zé edais
Zem.)
sl.
,,8uoliais“,
plg.
lenk.
w
zawody
,,lenk-
yniaujan “,
zawodem
,, .
p.“,
w
zawéd
,, .
p.“:
Zo adais
pasileidom
lék i.
ZemR,
®
Toliau
plg.
p ielinksnine
salimais
a osena:
Gy ena
Salimais
iens
ki o.
Gs;
Séskis
Sa-
limais
manes.
Lnk y.
*
Pilg.
i
p ielinksnj
salymais
(su
kilmininko
linksniu)
Lky.
®
Pig.
p ielinksnine
olimais
a osena:
Jos
olimais
iena
nuo
ki os.
Bsg.
14
JI
291;
Jonelis
basas,
zo edais
nulékes,
pa lakino
sku lj
—
ma skiniy
nuga g..
ZemR,
Il
271.
Zadais
,,niekais,
ien
Zadéjimais,
ke inimais“
JabIL
92,
Lz,
SIn ,
Kp,
Vg , K s,
Pp,
Uzy,
Ll,
T k:
Zadéjo,
Zadéjo
—
Zadais
eip
i
paliko.
Gs;
Taip
i
nuéjo
iskas
Zadais.
Vk8;
Ke inau,
ke inau
di b i
—
Zadais
i
ixéjo.
T .;
Kalbéjo
Zadéjo
—
aip
Zadais
i
nuéjo.
G z.
Ya ais
1.
,,i8sisklaidzius,
pai ai,
kas
sau“
K z,
Up:
Za ais
ko
iesko i.
K ;
Kad
uzk u ino
juos,
ai
isi
Za ais
islaks é.
Sd;
Ka és
eina
Za ais.
K kl;
Zmonés
¥a ais
i
pakalne
pasileido.
1;
2.
,,pasiski séius,
bi iais,
pulkais*
MZ
394:
Za ais
medzio i,
bandos
iesko i.
In;
Eina
ka ei iai
Za ais
pe
sua us
laukus.
Up.
3.
,ka ais,
sykiais“
S n.
§
9.
Visy
Gia
pa eik y
p ie eiksmiy
bend i
b uoZai
y a
Sie:
jie
san ykiauja
su
a
kamieno
a daZodZiais;
jy
sus aba éjes
a ba
( e esniais
a ejais)
da
ik
s aba-
éjan is
galas
-ais
am
ik ais
a ejais
gali
bi i
laikomas
da ybine
p iesaga;
sin ak-
siSkai
jiems
bidinga
aplinkybiné
a ba
( e iau)
p edika y iné
eikSmé
i
unkcija.
Siaipjau pagal
analogija
i
san ykj
su
ki omis
kalbos
dalimis,
aip
pa
pagal
sup ie-
eiksméjimo
laipsni
Sio
bi elio
p ie eiksmiai
labai
i ai is.
§
10.
Siame
gan
gausiame
i
da ybiskai
da niame
p ie eiksmiy
bi elyje
pi -
miausia
isi8kai
nesunku
a ski i
d i
g upes
pagal
kilme:
iena
ju
(nepalyginamai
di-
desne)
suda o
lie u iSki
ZodZiai,
sa o
Saknimis
suauge
su
senaja
lie u iy
kalbos
leksika,
o
an ajai
p iklauso
skoliniai,
pa eke
i§
sla u
kalbu.
Zymiajai
lie u i8kyjy
nag inéjamojo
ipo
p ie eiksmiy
daliai
bidingiausia
y a
u
daik a a diné
kilmé
—
aigi
glaudZiausias
san ykis
su
daik a a dZiais.
Kai
ku ie
u
p ie eiksmiy
da
aizdZiai
ebe odo
pa i
p ie eiksméjimo
p ocesa.
IS
ju
kaip
ik
ma ome,
kaip
daik a a dzio
daugiskai os
jnagininkas,
nuola
a ojamas
aplinky-
bine
a
p edika y ine
unkcija,
igyja
a ski a,
sa a ankiSka,
abs ahuo a
i
apibend in-
a
eik$me;
okiu
bidu
seman iSkai
izoliuojasi
i
leksikalizuojasi,
pe eina
j
p ie eiks-
mi,
no s
lygiag e iui
su
okiu
leksikalizuo u,
sup ie eiksméjusiu
linksniu
kalboje
su
didesniu
a
mazZesniu
in ensy umu
daik a a diSkai
a ojami
pag indinio
zodzio
isi
ki i
linksniai
(ne
i
inagininko
linksnis,
ik
ki a,
negu
p ie eiksmio,
eikSme).
Tokiy
p ie eiksmiy
ySkiausiais
pa yzdziais
mums
gali
ei i
Sie:
dik ais,
di ais,
bau-
dais,
ddik ais,
juokais,
ka ais,
mainais,
niekais,
piés ais,
pliupsais,
p ieSais,
umu-
lais,
uldu ais,
ipais
(pais),
u mulais,
almais,
Zadais,
Za ais
i
k .
Tai
is
p ie eiks-
miai,
Salia
ku iy
kalboje
daZniau
a
e iau
isiSkai
imanoma
jy
pag indiniy
zodziy
( .
y.
ZodZiu,
i8
ku iy
ie
p ie eiksmiai
kile)
daik a a diné
a osena,
ik,
Zinoma,
konk e esne,
negu
p ie eiksmiy,
eikSme,
plg.: di as,
,, aikS ikas,
padauza,
nenuo-
ama“
Kp,
Ps,
B z,
ddik as,
juékas,
ka as,
mainas
(mainai),
niékas
,,menkas,
p as-
as
daik as,
Zmogus,
gy ulys;
nes a bus
dalykas;
menkniekis“,
piés as
,,pies a,
g iis-
u is“
Ds,
p iesas,
imulas
,,u ulys,
s au as“,
uldu as
,, .
p.“,
ipas
1.
,,8élas,
siu as“,
Ky,
2.
,,nuo aika‘
Vad,
u mulas
,,u ulys,
s au as“,
almas
,,u ulys,
kamuolys“
L8,
Zadas
(Zadai)
,,zadéjimas“*
G z,
T k
Zd as
,,bu ys“
Up.
Taigi
ma ome,
kad
Sie
p ie eiksmiai
da
labai
glaud/iai
susije
su
daik a a dZiais.
Apsk i ai,
eikia
pasaky i,
kad
i
Siaipjau
didZioji
dalis
a
kamieno
a dazodziu
dau-
giskai os
inagininko
pap as ujy
(nep ieSdéliniy)
p ie eiksmiu
i8
esmés
galé u
bi i
laikomi
daik a a diniais,
ne
ais
a ejais,
kai
Salia jy
ne andama
a i inkamy
daik a-
a dZiy
i
kai
juos
leng iau
y a
susie i
su
eiksmaZodziy
kamienais
a ba
su
iS ik u-
15
be éizdin ,
be éizin ),
eFkian
,,bi inai,
labai*.
Jy
a si adima
daugiausia
lémé
ap-
linkybiné
unkcija
i
eiksmo
laiko
a
bido
eikSmé.
Va ojimo
daznumu
iS
ju
ypaé
iSsiski ia
ne ukus.
Lai as
u éjo
pasi ody i
nebe ukus.
BaléAZ,
43.
Ne ukus
pasi odé
ies
Thilisiu
pi mieji
padisacho
ka ei iy
bi iai,
o
y ojaus
dienq
a yko
i
pa s
padisachas.
Vien
UT
16.
Mykolas
nedelsian
issi engé
kelionén.
VienP
298.
Reikia
nedelsian
sub uz i
i
im is
bii iny
e o my.
Myk-Pu S
1
87.
Taikliai
ipin a
liaudies
daina
be e-
gin
sukélé
nesulaikoma
juoka.
Gud-GuzB
1156.
Is oskusios
ka és
idu dienj
godziai
puola
p ielo io
kieme
i
bema an
sausai
ji
islaizo
(c8.).
BeZiu in
i
apsidi bau.
Gs
(Plg.:
Be eizin
isy
kak os
pa audo.
ZemR,
Il
28).
Ja am
lie aus
e kian
eikia.
Kps.
Reikés
negaiS an
iSsiun iné i
k iesliai.
LKZ
Il
41.
Plg.
dia
i
okius
p ie
p ie eiksmiy
isai
p ia éjusius
padaly ius:
p isis djus
,nuola ,
be
pe s ojo“,
wZeinan
,, a pais,
ne
pe dém“
i
pan.
Sa os
ge ai,
be
p isis éjus
ki en i
aX
ne u iu
kada.
P k.
Masina
uzeinan
ik
gali
piau i.
Gs.
Kaip
ma y i
i8
pa yzdZiy,
p ie eiksmiais
daugiau
y a
i e
ik
bend esnés,
abs ak esnés
aplinkybinés
(daZniausiai
laiko)
eik8més
padaly iai,
ypa
su
a ik-
sais
ne-,
be-.
Ki i
pana8ios
s uk i os
padaly iai,
no s
i
eina
laiko
aplinkybémis,
negali
isai
sup ie eiksmé i
dél
sa o
eikSmés
siau umo,
konk e umo,
plg.
begi din
uo
me u,
kai
gi dé i®.
Tai
biau ybé,
kad
plaukai
pasisiausia
begi din .
DonR
86.
I
Salia
Sia
kalbamy
padaly iniy
p ie eiksmiy
su
ne-,
be-
ka ais
gali
bi i
homo-
nimy
—
ik y
padaly iu,
plg.:
be édizdin ,
ne ikus.
Akys
is iso
be eizdin .
Val
(LKZ
151).
Me y
ne ukus,
a o
au a
ik ai
bus
pagauséjusi
keliais
benka ukais.
SimonPA
107.
Zodis
ne iikus
da
iSlaiko
apys ip e
padaly io
eik’me
i
su
i a dZiu
niéko,
nes
i
Siuo
a eju
y a
aldomas
kilmininkas.
Nieko
eipogi
ne ukus
issigi do
mina o g
(=miné a)
ka dinola
mi us
(b .).
Kai
ku ie
padaly iai
su
ki ais
ZodZiais
(daZniau
p ie eiksmiais,
dalely émis)
suda o
am
ik us
ik
os
os
s aba éjan ius
a ba
i
isai
sus aba éjusius
bei
sup ie-
yeiksméjusius
junginius,
p z.:
akim
bemd an
,, uoj
pa ,
labai
g ei ai“,
ilgai
nedel-
sian
,,g ei ai,
g ei u
laiku,
uojau“,
ilgai
ne ikus
,, .
p.“,
kaip
(be)ma an
,, uoj
pa ,
labai
g ei ai*,
kaip
eikian
,,ge ai,
inkamai“,
kaip
ien
eikian
,, .
Das
kiek
ne eikian
,,daug,
gausiai*,
kiek
eikian
,,pakankamai“,
ku?
(ne) eikian
.
ku
(ne) eikia“,
neilgai
ikus
,,g ei ai,
g ei u
laiku,
uojau“,
né
kiek
ne ikus
,, uoj
pa ,
labai
g ei ai“,
nd in
nend in
,,kiek ienu
a eju;
bi inai“,
oliai
bi us
»,ilgainiui*.
Akim
bemG an
sug ixiu.
Jn’.
Kaip
m@ an
as
Su a
p apuolé.
P8.
Diena
okia ka s a, jog
daba ,
kad
mazas
éjelis
papiis u,
kaip
bema an
sienas
p adziii y.
K é Rg
102.
Né
kiek
ne ukus
isas
jaunimas
is i o
i
oby
i
i
olo
liuokséda-
mas
i
mai odamasis
paskubéjo
paskui
Mykoliukq.
VaizgV
30.
Neilgai
ukus
Si
Suniukai
a u-a u-a u
an
okieciuko.
BsP
II
163.
Ilgai
ne ukus
ie
Sauko-
jimai
kas
ka q
a inos.
LKZ
ka .
s.
.
uk i.
I§
ik ujy
nedaug
kas
esinaudoja
kaip
eikian
daba iniu
mokslu.
Jabl.
Vyskupas
Jonas
aldé
kunigais
i
is isa
yskupys e
kaip
ien
eikian .
Val.
Akmeny
cia
bu o
kiek
ne eikian
( 8.).
Né ian
neno ian
nu ejo
jis
an
o
kalno.
BM
83
(LKZ
VIII
861).
Né in
neno-
in
eikia
ei i
d a an.
BM
26
(LKZ
VIII
861).
22

Plg.
sudu inj
p ie eiksmi
neilg(a) ikus
(<neilgai
i kus):
Neilga ikus
juos
i
é
p aso
|i
es u es].
Bien.
Si
neilg ukus
a jojqs
ai-
as
apsiginkla es
ka ei is.
Bs.
P ie
ia
suminé y
junginiy
eikia
p iski i
da
i
okius
junginius,
kaip
ku
no-
in
,,be
ku “,
kaip
no in
,,be
kaip“,
kuome
no in
,,be
kada“,
ku
démuo
né in
;
y a
i8
padaly io
kilusi
dalely é
a
ben
p ie
dalely és
labai
p ia éjes
padaly is
(plg.
dalely e
nd s,
ku i
sa o
uoz u
galéjo
i8 iedé i
18
‘es.
1.
eik.
dal.
nd js),
0
pag indi-
niais
démenimis
eina
p ie eiksmiai
ku?,
kaip,
kuomeé .
Vaka
aka q
ilékei
iena
gul i,
o
as
miegalius,
ku
no in
pak i es
uzki méjo.
ZemR,
I
74.
—
Tylék,
ylék,
manysimés
kaip
no in ,
—
amino
mo yna.
ZemR,
Ill
123.
Oi,
klius
jam
nuo
manes
kuome
no in .
ZemR,
I
332.
Vienas
ki as
ne
aplinkybés
unkcija
a ojamas
padaly is,
kai
isai
nublanks a
jo
leksiné
eikSmeé,
gali
iS i s i
jung uku,
p z.:
nelyginan ,
no in
(plg.
aip
pa
jung-
uka
no s<noé ijs).
Zu ys
s ikséjo
man
p o
ausis
nelyginan
paukSciai
pe
o q
( 8.).
No in
man
nieko
nelik y,
lai
ik ai
jis
mokosi
daugiau.
ZemR,
I
20.
Plg.
i
padaly iu
iesiog
kilusius
a
da
ik
kylan ius
p ielinksnius:
isski ian
(su
gal.),
isskj us
(su
gal.),
nepdisan
(su
kilm.),
neskai an
(su
kilm.),
neZi i in
(su
kilm.).
Nepaisan
o,
kad
ly u is
nus ojo
k apnojes,
saulé
él
pasi odé
i
debesy
(18.).
Pagaliau
padaly inés
kilmés
y a
i
a miné
dalely é
busin
,,esa,
gi di“.
Ana
p asxé
biisin
i
u gy
nu aziuo i
i
a ez i
ko
eikia.
J(LKZ,
I
1209).
§
3. IS
daly iu
iek
li e a i inéje
kalboje,
ick
a mése
daugiausia
p ie eiks-
miy
pasida oma
su
p iesaga
-(i)ai,
p z.:
abejdjanciai,
i glébusiai,
de amai,, inkamai“,
uz a ndu ai,
di b inai®.
Be
ai
jau
p iesaginés
p ie eiksmiy
da ybos
klausimas,
ku-
io
Siame
sky elyje
nes a s oma.
Zemai iy
a mése
pasi aiko
kiek
daly iniy
p ie eiksmiy,
suda y u
su
p iesago-
mis
-ie“4,
-io(je),
ku iy
pi moji
su ampa
su
senojo,
daba
jau
sup ie eiksméjusio
ne-
pos pozicinio
inesy o,
o
an oji
—
su
daba inio
pos pozicinio
inesy o
galine,
p z.:
dulkan ie
,,kada
es i
daug
dulkiy,
kada
kelias
dulka“,
[jnan ie
,,kada
lyja,
lyjan “,
pasdliesie
,,.Kada
pa8ale“;
[ nandioj
,,kada
lyja,
lyjan ™.
Ki okios
da ybos
daly iniy
p ie eiksmiu,
galima
saky i,
nepasi aiko,
no s
a ski-
os
daly iu
o mos
(pa ios
ienos
a
su
ki ais
ZodZiais)
sakiniuose
gana
dazZnai
gali
bi i
a ojamos
aplinkybiy
unkcija,
plg.:
Tep
( aip)
aixkiai,
a siléides
pasako(ja).
K .
Gali
ne
ké
lduke
(ne ukus)
pa aziuos
i
o
Rad iliskio.
Rd.
Plg.
da
okias
i$
eikiamosios
iiSies
y i8kosios
giminés
daly iy
daugiskai os
a dininky
(senuju
be a dés
giminés
daly iu
ienaskai os
a dininky)
kilusias
da-
lely es-jung ukus,
kaip
esq,
biisiq,
ku ios
ling is inéje
li e a i oje
ne e ai
p iski ia-
mos
p ie
p ie eiksmiu,
be
i8
ik yjy
iek
sa o
eik$me,
ick
sin aksine
unkcija
nuo
p ie eiksmiy
ski iasi.
Pagaliau
éia
da
eikia
paminé i
a minius
(Zemai iy)
sang azinius
pusdaly-
ius
ne u indius
jokiu
kai ymo
ypa ybiy,
a ojamus
pap as ai
aplinkybiy
unkcija
i
uo
p ia éjusius
p ie
p ie eiksmiy,
p z.:
duodamés,
dziaugdamés,
juokdamés,
48
Pla iau
Z .
,,Lie u iy
kalbos
g ama ika“,
.
Il,
Vilnius,
1971,
§§
755-762.
44
Z ,
K.
Ul ydas,
Vienaskai os
ie ininko
p ie eiksméjimo
klausimu,
»,Lie u iy
kalbo y-
os
klausimai“,
.
IX,
Vilnius,
1967,
p.
18.
23
pak a ydamos,
pasiikédamos,
pléSydamos,
inkdamés,
udu damos.
Tokiy
pusda-
ly iy
y a
i
g oZiniuose
Zemai iy
a miy
a s o y
ki iniuose.
Eina
isu
duodam
6s
(duodamasis).
K s.
Vaikai
dziaugdamos
nubégo
j
baz-
nyciq.
ZemR
119.
Pa éjo
isas
juokdam
6s.
K s.
Kiaulés
yn
usnis
pak a ydamos.
S s.
Pas a ysi
uodega,
aip
plésydamos.
K .
Pasp ind,
pasp ind,
pasp ind
—
i
nuéjo
ponai is
pasiikédamos.
S s.
Eina
po
s ie q
inkdamés.
Kx8.
Tokia
Sio
ipo
pusdaly iy
a osena
a mése
labai
daZna
i
in ensy i.
Nuo
p ie eiksméjimo
Siuos
pusdaly ius
sulaiko
labai
s ip i
an inio
eiksmo
a
biise-
nos
eikSmé,
aip
pa
oji
aplinkybé,
kad
Salia
okiy
sang aziniy
pusdaly iy
a i-
inkamose
a mése
i8laiky a
da ni
kai omyjy
nesang aziniy
pusdaly iu
sis ema,
p z.:
eidamas,
eidama,
eidami,
eidamos.
§
4.
IS
ki y
neasmenuojamyjy
eiksmazodzio
o my
pasi aiko
ienas
ki as
sup ie eiksméjusios
bend a ies
a ejis,
p z.:
nepaljgin i
,,Zymiai,
ku
kas“,
Zi
bi
,,bi inai,
iks
pli8“,
plg.
aip
pa
Z#
a
bi ,, .
p.“
Be
jis
ne
j
guzZu i,
o
i
meis e io sode
ci Skéjusj
Slubi
Sneku j
panasus,
ik
nepaly-
gin i
didesnis.
C MS
34.
Ju as,
ma ydamas
aiko
s opuma,
Zi
bi
no éjo
ji
pada y i
jeigu
ne
inzinie ium,
ai
no s
S iesiu
Zmogumi.
C VZM
135.
O
u im
uzda ini
a lik ,
Za
a
bi !..
Gud-GuzB
I
326.
§
5.
Asmenuojamyujy
eiksmazZodzio
o my
kilimo
p ie eiksmiai
y a
da
e esni,
negu
neasmenuojamyjy.
Apie
asmenuojamujy
eiksmazodzio
o mu
p ie eiksmiSkuma
pap as ai
egalima
kalbé i
ada,
kai
jos
su
ki ais
Zodziais
Zodeliais
suda o
am
ik as
sup ie eiksméjusias,
apip ie eiksméjusias
a
ik
p ie-
eiksméjan ias
samplaikas.
Plg.,
pa yzdZiui,
p ie eiksmi
bema ai
,,bema an “
i
sup ie eiksméjusiy
bei
apip ie eiksméjusiy
junginiy
kaip
ma ai
,, .
p.“,
ku pa-
kli ik
,,ku
kliu o,
ku
nekliu o;
apg aibomis,
pa i Su iniSkai“,
aip
pa
apip ie-
eiksméjusiy
a
p ie eiksmio
eik8me
a ojamy
junginiu
kaip
eik(ia)
,, inkamai,
de amai“,
kaip
s o i
,,kaip
eikian “,
kaip
S in a
,,3 in an ,
anks i
y a“,
kiek
ne-
eik(ia)
,,labai
daug,
daugiau
nei
eikia‘‘
an uosius
démenis.
Zmoniy
kolek y e
daug,
a
ugiapiu é
bema ai
p aeis.
Sk .
Tas
i
p isis a ys
kaip
ma ai.
ZemR,
I
235.
—
Sningal
Sningal
—
Saukém
mes
abu
su
S epuku,
dauzydami
ienas
ki a
kumSéiais
ku
pakliik.
Bal PV
I
115.
Va ydama
knygele,
émé
ku
pakliik
po
s aipsnelj
skai y i.
ZemR,
I
306.
Zemés
kiek
ne eikia.
Ad.
Tu iu
sylos
(=
jégos,
s ip umo)
kiek
ne eik
—
galiu
sunkiai
di b i.
Lk.
O
da a kos
nus é e...
dziaugias
an ik is o
peciaus
i’ enge,
no s
mi i
jos
bu o
kaip
eik
pasi enge.
Vencl
Rn
177.
Sesuo
jau
kaip
s d i
me ga.
18.
I
jis
eipogi
paso-
kes
kaip
S in a
ixéjo
p ie
gy oliy.
ZemR,
I
136.
Nuo
i Siau
pa eik u
junginiy
sa o
eikSme
bei
san ykiu
su
p ie eiksmiu
né
kiek
nesiski ia
i
okie
junginiai,
j
ku iuos
y a
isi e pusios
dalely és,
p z.,
kiek
ik
ne eik(ia)
,,labai
daug,
daugiau
nei
eikia“.
Malky
y a
kiek
ik
ne eikia.
E .
Apyaiske
p ie eiksmio
eik’me
,,bi inai,
kad
i
kas
bi u,
be
kokiu
a eju;
su
didZiausiu
a gu“
u i
i
okie
sus aba éje
i
aps aba éje
eiksmaZodzio
asmenuo-
jamujy
o my
junginiai:
/as
(a?)
plis,
liz (a)
(aF)
i ks (a),
a¥
lié (a)
a
iks (a),
plis
(a )
i ks,
a¥
plis
a
i ks,
iiks
(a¥)
i ks,
a
iiks
a¥
iiks,
iko
(
a )
li zo,
a
iiko
a
li zo,
i k
(a¥)
plysk,
a¥
i k
a¥
plysk,
i ko
(ai)
pljso,
a
iiko
aF
PISso,
i ks
(a )
lis,
a
i ks
a¥
lus,
i ks
(a?)
plix,
a
i ks
a¥
pilis.
Plg.
a m.
i ks
pli§.
24
A odé,
kad
jis
pasi yzes
luS
a
pli
i ykdy i
kiek ienq
isakyma
( 8.).
Lus
plis
eik
pada y .
Jn8.
Jeigu
Busé
ko
no s
uésigeidzia,
ji
lize
iiks
u i
gau i.
SimonP
25.
A
laz ,
a
iaks
—
aziuok,
i
gana.
Sin
(LKZ
VII
718).
T iiks
plis
iX aziuosime
ix
cia
(Ik.).
A
plik
a
iiks
(jokiu
bidu)
nepasiduosiu.
ValP
6.
Riiks
i iks
ki a
sykj
eini_
epeckas
i
pada ai.
B g.
Tai
man
da binykas
—
iiko
lizo,
be
pada é.
Rod.
T ak
plysk,
be
u i
bi i
pada y a
(«8.).
T iiko
plpso
—
jam
is
ge ai.
Ds.
Nedi bk
iko
plyso
(be
kaip,
pa i su iniSkai,
ne-
ipes ingai).
Blnk.
T aiks
lis
u i
pada y .
Lp.
T iiks
1uS
pi ksiu.
Kps.
Nu a é-
me
ji
pa sik ies i
i
iiks
a
plis
leis i
laik as j
( 8.).
Tas
ikslas
iiks
pli§
u i
bi i
pasiek as.
LKZ
ka .
s. .
ik i.
Plg.
a m.:
T iks
plis
u iu
pada y il
Dk8.
Pig.
i8
asmenuojamyjy
eiksmazodzio
o my
kilusius
modalinius
Zodzius
a
modalines
dalely es:
biidau
(<biida o),
biida os
(
<biida osi),
bisis
,,lyg,
a um,
gi di“,
gal,
galé
,,gal
bi “,
gal
bu ,
gi di,
dsi
,,gal,
gal
bu
( eiksmazodZio
as i
ies.
n.
bis.
1.
dg.
2
asm.),
as um
( as um)
,,gal,
gal
bi ,
u
bi ;
ik iausiai“,
o-
dos,
u
bi ,
dalely es
-
jung ukus
a y ,
a y um,
a si,
a um,
jung uka
dés is
( a m.
das is),
,,Zi i in ,
nelygu“
( eiksmaZodzio
dé is
ies.
n.
es.
1.
3
a ema inis
asm.).
Biidau,
seniau
bu o
ge esni
me ai.
LKZ,
I
1118.
Bida os,
mes
daug
ko -
uoda om.
LKZ,
I
1119.
Ana
a si élé
(a éjo),
biisis
eikia
cia
anos.
J
(LKZ
I,
1209).
Tik
daba
Elena
aixkiau
sup a o,
kodél
b olis
aip
no éjo,
kad
jied i
susipazin y
i ,
gal
bi ,
susid augau y.
VenclGD,
73.
Jie,
gi di,
ezqsi
ne
ma ele,
ne,
—
0
ik
bal a
Zqsi
aukso
ezime.
SNé
(LKZ
III
332).
Y
okiy,
ku
asi
i( )
Zino
[apie
seno e].
UZ .
Ras um
(gal)
jau
pa asa iui
uosia és?
Ras um
( u
bi )
p i a gai,
aikeli,
pakol
a b idai
pa
(pe )
pusnis?
Sid.
G iu inéja
as um
(lyg,
a um)
gi -
as.
S n.
Ras um
( u
bi )
i
u
bu ai
aka
u guj?
S né.
Kas
cia,
odos,
a
nesméné,
o
pakol
pa éjau,
gi di,
nus é é
pecius.
Pl
(LKZ
III
332).
Jis,
u
bi ,
a eis.
DLKZ
879.
Kalbu,
ai
man
a y
( a y um)
gyslas
skauda,
V n.¢Jos
akys
bu o
okios
gilios,
a si
p ime k os.
SimonOBT
151—152.
Visi
nu ilo,
a um
neissp endziamos
mislés
uzklup i.
VenclGD
473.
A
b angiai
moka
kiauléms
(uz
kiaules)?
—
Dés is
kokios
kiaulés.
Jo(LKZ
I
293).
Veikiausiai
i§
eiksmaZodziy
an ojo
asmens
o my
y a
kile
a miniai
sudu -
iniai
p ie eiksmiai
amda
(<
a
ma ai)
,, uoj,
be egin “,
kabe gi
(<
kaip
bé egi)
,,bema an ,
labai
g ei ai‘,
kabe zi i ai
(<
kaip
beziii ai)
,, .
p.“
Tai
jis
ka
nepaims,
ai
kabe gi
i
ga a a.
Pns.
Palauk,
sakau,
kabezi ai
g is
y ai,
eisim
isi
algy .
Pns.
§
6.
VeiksmaZodiniai
p ie eiksmiai
a
sup ie eiksméjusiy
samplaiky
eiks-
maZodiniai
démenys
gali
ap upé i,
de o muo is
a
igy i
am
ik y
galo
o man y
bei
Siaip
nee imologiniy
elemen y,
p z.,
bemd
,,bema an “,
bema ds
,, .
p.“;
kabema
,, .
p.“,
kabema
,, .
p.“,
kaip
bema
,, .p.“,
kaip
ma
,, .
p.“,
kaip
eik
,kaip
eikia(n )“,
ku
kliii
,.ku
pakliu o,
isu “,
ku
nekliii
,, .
p.“
Sup an ama,
jog
okio
ipo
eiksmaZodiniai
p ie eiksmiai
a
sup ie eiksmé-
jusiu
samplaiky
eiksmaZodiniai
démenys
gali
bi i
kile
iek
i8
asmenuojamyju,
iek
i8
neasmenuojamyju
eiksmazZodzio
o mu.
Pa yzdziui,
bema
galima
kildin i
iS
bema ai
i
i
bemd an .
Ta
pa i
eiké y
pasaky i
i
dél
kabema ,
kqbema
(plg.:
kaip
bema ai,
kaip
bema ai,
kaip
bemd an ,
kq
bema ai,
kq
bema ai,
kq
bemda an ).
Bema és
u i
-6s
eikiausiai
oki
pa ,
kaip
p ie eiksmiuose
nuola -6s,
isad-ds,
25
niekad-6s
i
pan.;
samplaiky
ku
kliii ,
ku
nekliii
an ieji
démenys
galé y
bi )
kile
i§
a iamosios
nuosakos
e iojo
asmens.
As
au
bema
kailinulupsiu.
LKZ
1
606.
Bema
6s
p adés
ly i.
G z.
AX
kabema
g ixiu.
Pns.
Palauk
kabema
aS
nu eisiu.
Km.
Kaip
bema
i
Vy au as
a aléké.
Sdk.
Té as
ixéjo,
be
kaip
ma
Zadéjo
g iz i.
In’.
Ku
kli i
—
isu
nelaimés.
V8R.
Vaikscioju
ku
neklii .
LKZ
VI
135.
Reikia
pasaky i,
jog
ick
nu upéjusiy
eiksmaZodzio
o my
kilmés
p ie eiks-
miai,
ick
sup ie eiksméjusiy
samplaiky
nu upéje
eiksmaZodiniai
démenys
y a
labai
e i.
§
7.
Nuo
p ie eiksmiy
bi inai
eikia
ski i
nu upéjusius,
de o muo us
a
Siaip
nee imologiniy
galo
elemen y
igijusius
eiksmaZodinius
modalinius
ZodZius,
modalines
dalely es
a
dalely es-jung ukus
bei
ju
a ian us,
p z.: bisid
,,lyg,
a um,
gi di“,
bisiam
,, .
p.“;
kaZi
,,kas
Zino,
neZinia,
a gu“,
kaZin
,, .
p.“,
kazina
,, .
p.“,
kaZinc
,, .
p.“,
kdZinec
,, .
p.“,
kaZino
,, .
p.“,
kdina
,, .
p.“,
kdznai
,, .
p.“,
kainé
a .
p.“,
kaznec,
kaino
,, .
p.“,
kdznoc
,, .
p.“,
kuZne,, .
p.“*;
maFdos
(md dos)
,,.man
odos“;
asék
,,gal,
gal
bu “,
dsé (ais)
,, .
p.“,
dsik
,, .
p.“,
dsin (ais)
,, .
p.“,
asi (ai)
,, .
p.“,
dsi ais
,, .
p.“
Dalely és
bisid,
biisiam
eikiausiai
kilusios
iS
bisimojo
laiko
eikiamojo
da-
ly io
biisia
kaip
one inio
ki imo
a
ne
de o macijos
ezul a as.
Fone iskai
ypaé
paki e
i
de o muo i
y a
dalely és
kazin
a ian ai,
ku iy
e i-
mologinj
pag inda
suda o
junginys
kds
Zino.
[domu
ai,
kad
a p
os
eiksmazZo-
dinés
dalely és
a ian y,
ku ie
su
p ie eiksmiais
seman iSkai
iek
maza
e u i
bend a,
andame
i
one ini
p ie eiksmio
pa idala
igijusi
kdznai.
Sio
a ian o
-ai
eikiau-
siai
é a
nee imologinis
elemen as,
a si ades
a si ik inai
a ba
nusiziii in
j
p ie eiks-
mius
su
p iesaga
-ai.
Pas aba.
Modaline
eikSme
u inéio
junginio
kas
Zino
eiksmaZodinis
démuo
po
kas
si du iniame
j a dyje
a
p ie eiksmyje
gali
su umpé i
iki
ieno
7,
plg.:
kazkas,
kazkaip.
Dalelyéiy
dasék,
asé
-ék,
-é
aiSkin ini
eikiausiai
ik
de o macija,
o
dale-
ly és
dsik galinis
-k
—
nee imologinis
p iedas,
kaip
i
-ais, -ai
dalely ése
dsin ais,
asi ai,
asi ais
(plg.
populia iausiq
p ie eiksmiy
p iesaga
-(i)ai
i
p ie eiksmiu
p iesaga
i s anéia
kai
ku iy
kamieny
linksniuojamu
Zodziy
dg.
in.
galiine
-(i)ais.
Biisia
ki s
i§
enai
kunigas
pe sikels
cia.
J(LKZ
I,
1209).
Eik
biisiam
bliiida
pasiskolin i,
0
uo
a pu
i
pama ysi
pi slius.
Vdk
(LKZ
I,
1209).
Kazi,
a
u
asi?
I b(LKZ
V
462).
Kazin,
kam
an
o q
uz é é?
Als(LKZ
V
463).
Kazina,
kuome
pasima ysma.
LKZ
V
464.
Jam
pasi odé
kazinc
kas.
Nmn
(LKZ
V
464).
Kap
a nesé
s ies o,
ai
kap
kaZinee
ka.
A m(LKZ
V
464).
Kazino
kas
oks
Zmogus
a neSé
spi i o.
Pl .
KaZna,
y
nelis?
Ki .
KaZnai,
ku ie
(ja ai)
ge esni?
Dbk(LKZ
V
465).
Kainé,
kas
galéjo
ai
pada y i?
S n
(LKZ
V
465).
Kaznec,
kada
ai
bus?
Pns.
Ka#no,
nelis
Siande?
Ki .
Kaznoc,
ku
u
alkiojais?
K ok.
Man
kuzne
kas
(baisu,
ne amu)
pasida o.
B z(LKZ
VI
1022).
Ma dos,
jis
nué
namo.
Ply.
Rasék
i
a eis.
K n.
Rasé
i
as
misa
aikas
a eis
i
p o a.
K .
Rasé ais
su iksu
Zmogy,
ka as
nupi ks.
R .
Rasik
nepa ink
ams ai
a
pu a?
G d.
Rasin
da
i
nep azu o.
Sin .
Rasin ais
as
i
bis.
K n.
Lie u is
asi
i
numanys,
be
ne
isume .
Jn.
Rasi ai
pienuko
ge si?
Pj.
Rasi ais
i
a eis,
Zadéjo.
K .
26
Nuo
p ie eiksmiy
eikia
aip
pa
ski i
Siuos
sla y
kalbu
kilmés
eiksmaZo-
dinius
a
am
ik ais
a ejais
ne iesiogiai
su
eiksmaZodZiais
susijusius
ZodZius:
modaliniy
Zodziu
be élyk
,,ge iau,
e iau“,
élyk
,, .
p.“
a ian us
be ély
,, .
p.“,
alen
,, .
p.“,
aly
,. .
p.“,
él’
,. .
p.“,
elé
,, .
p.“,
élei
,, .
p.“,
élei
,, .
p.“,
é-
leik
,, .
p.“,
élei
,, .p.“,
élék
,, .
p.“,
élek
,, .
p.“
él’gu
,, .
p.“,
el'gu,,
.
p“,
ely
,, .
pi)
ély
,, .p.“,
ell', .
p.“,
éli
,, .p.“,
éliau
,, .
p.“,
éliai
,, .
p.“,
yeliau
,, .
p.“,
élyj
,. .p.“,
el k
,. .
p.“,
élik
,, .
p.“,
élikos
,, .
p.“,
élink
so .
p.“,
élin
,, .
p.“, élio
,, .
p.“,
yélj
,, .
p.“,
éliuk
,, .
p.“;
dalely e
maz
,,gal“
i
jos
a ian us
mazak,
mazalai,
maZdm,
mazi,
mazim,
mazélai,
maz,
mazik,
mazum;
modalini
Zodj
musé
,, u
bi “
i
jo
a ian us
musé,
mi sé ,
muse ,
miusék,
musé ai,
misé ais,
musi,
musik,
musi k ,
musin ais,
misi ,
musi ais,
mis ,
mus ais,
mius i.
Pi mu inis
isu
Siu
ZodZiy
Sal inis,
be
abejo,
y a
bal a usiu
a
lenky
kalba,
pig.
bal a .
i
us.
a m.
eanéi
,,ge iau,
e iau“,
bal a .
a m.
eazi i
,. .
p.“,
eénéi
,, .
p.“,
ennéd
,, .
p.“,
us.
a m.
@dzed
,, .
p.“,
lenk.
wolej
,, .
p.“,
bal a .
geni je
,,no é i,
geis i“,
us.
a m.
6ozumo
,, .
p.*,
lenk.
woleé
,,labiau
no é i*;
lenk
moze
,,gal“,
bal a
o a
,, .
p.“,
us.
moscemo
,, .
p.“;
lenk.
musi
,, u
bu “,
bal a .
myciyo
,, .
p.“.
Cia
suminé y
ZodZiy
a ian ai
laiky ini
daZniausiai
jau
pa ios
lie u iy
kalbos
pada u.
Idomu
ai,
jog
ZodZio
musé
a ian uose
andame
ip as iausiq
i
populia iau-
sia
p ie eiksmiy
p iesaga
-ai
(musé ai)
i
p iesagos unkcijas
pe iman ia
a
kamieno
daik a a dziy
daugiskai os
inagininko
galiine
-ais
(misé ais),
ku i
Ga
p idé a
ik
nusi i in
j
daugiskai os
inagininko
kilmés
p ie eiksmius,
galimas
daik as,
no in
pab é i,
sus ip in i
ZodzZio
eik’me
a ba
iesiog
kalbos
i mikos
sume imais.
I
kKi i
ne
ik
ZodZio
musé ,
be
i
ki y
Gia
kalbamy
Zodzin
a ian y
galo
ga sai
a
iX isi
skiemenys
iems
a ian ams
ne u i
kokios
e imologinés
eiksmés
i
eikiau-
siai
bus
a si ade
a ba
dél
analogijos,
a ba
dél
o,
kad
kalbé ojo
no é a
pab éz i
Zodzio
eik’me,
a ba
iesiog
dél
kalbos
i mikos.
Eime
be ély
maudy is.
I b.
Be elyj
name
(namie)
eké ,
ne
i
ma eles
ei i.
JV
867.
As
péscia
eisiu
alen .
Smin.
Tu
aly
nu ein
i
a nes'
malky.
Vd8.
Vel’
p ie
pilko
akmenélio,
nei
p ie
a o
é ulélio
(d.).
Dl.
Die uli
mands,
elei
as
bii au
numi e
(numi usi).
Pls.
Vélei
be
gal os,
negu
be
slo os
(ga bés).
Smn(LTR).
Neik,
éleik
palauk.
Blb.
Vélei
mi ai
(mi éiau),
nei
okiq
bui i
gy en ad.
Né.
Velék
bi
uzmuse.
Jn8k.
Kq
u
laks ai,
el'gu
pagulé um.
E .
Vel'gu
pasika i,
ne
uz
nailio
ei i!
Sdb.
Vel
be
gal os,
ne
be
aldzios.
Gs.
Vély
p ies
kalneli
ak-
menéliai
is i,
ne
ka
myléjus
panelé
palik i.
Sl.
Su
ismin ingu
eli
pames i,
nekaip
su
k ailu
as i.
E z.
Véli
biiciau
kalne
gilias
duobes
kasus,
0
ne
su
be neliu
meilin-
gai
kalbéjus
(d.).
Kp.
Veliau
u
pasilik
namie,
0
a
aziuosiu.
Zsl.
Véliau
bi um,
be neli,
Sakon
pasiko es,
ne
ka
mane,
me gele,
in
sa e
iliojes.
Pp .
Veliau
senj
papelenj,
negu
pijokélj.
Rod.
Vélyj
an
eleno
po q
siiily
uz yniok.
Aly.
Vélyk
iens
Z i blis
ankoj,
negu
desim s
an
s ogo.
Vélik
Sim as
giminiy,
negu
Sim as
ubliy. Gs.
Vélink
daugiau,
negu
maziau.
Ply.
Velio
man
ugiai
piau ie,
nei
kq
po
sodelj
aikscio .
M k.
Kam
mus is
—
él}
ge uoju
akis
ixsid asky .
Ds.
Veliuk
eik
u
su
mano
é u.
BsM
II
70.
Einu
paziii ésiu,
mazam
aS
is ysiu.
Ki
(LTR).
M
az
i
bus
Siandien
lie us.
ZH(LKZ
VIL
960—961).
Tu
pa yzdék,
maziuk
da
e
asi
kq.
Az
(LKZ
VII
976).
Mau
u i
kq
algy ?
Vik
(LKZ
VII
976).
27

Moka ,
musé ,
bobu ,
kokiy
[pasaky].
K n.
Musé ai,
a eis.
(LKZ
VIII
437).
Ans,
misé ais,
a éjo.
(LKZ
VIL
437).
Misin ,
gal a
apsisuko.
Kal
(LKZ
VIII
439).
Musin ais,
y oj
pa aziuosi.
Y (LKZ
VIII
439).
Misi ,
pasiu ai.
Sin (LKZ
VII
440).
Masy ,
nuéjo
maudy is.
Lp
(LKZ
VII
40).
Miusi ais,
blo-
gai
bu o,
kad
nebeno i
ei i.
Pl (LKZ
VI
440).
Va
Gia
Knabikai é,
mus i,
mieg a.
Vk&(LKZ
VIII
443),
Siandienq,
mi s ais,
neba aziuos.
Als(LKZ
VILL
442).
Mus ,
galé um
mun
biski
pagelbé i.
S (LKZ
VIII
442).
Kad
Zodziai
be élyk,
élyk
i
jy
a ian ai
a ski ose
a mése
kilmés
bei
da ybos
a z ilgiu
gali
bi i
siejami
ne
ik
su
miné omis
a i inkamomis
sla y
kalby
dalely-
émis,
be
i
su
pasiskolin o
i8
sla y
kalby
eiksmaZodzio
ély i
,no é i,
geis i;
leis i;
pa a i,
linke i*
i
jo
p ieSdéliniy
ediniy
asmenuojamosiomis
o momis,
odo
Zemiau
pa eikiami
sakiniai.
}
Vely um
bu es
neuzgimes,
nekaip
Kasiule
pama ines!
JD,
844.
Velyciau
biciau
kalnelius
kas i,
ne
ko
myléjus
im i
pames i.
T (LTSR).
A¥
el
yciau
pe e-
ly
Ciau
po
Zeme
begulin ,
ne
kad
a e,
be nuzéli,
po
akiy
be u in .
JD,
614.
AX
be e-
ly
iausi
auks q
kalnq
kas i,
ne
sa o
mieliausi
myléje
pames i.
KI D
59.
Vely u-
mis,
mociuze,
ime us
{
jii eles.
LB
50.
Ta mése
pasi aikan¢iy
p ieSdéliniy
skolinio
ély i
ediniu
(p z.:
a ély i
,leis i“,
be ély i
,,labiau
no é i*,
issi ély i
,,gau i
sau
leidima“,
i ély i
,ip asy i*,
pa ély i
»leis i*,
p i ély i
,leis i;
pa a i,
p ipi S i*,
uz ély i_
,,leis i*)
asmenuojamosios.
o mos
aip
pa
galéjo
leng in i
ZodZiy
be élyk,
élyk
a ian u
susida yma
i
pli ima.
Gau a
1973.V1.1.
K.
YJIBBUAC
M3
MCCJIENOBAHHM
KATEPOPHM
HAPEUNMS
B
JIMTOBCKOM
SASBIKE.
Peswme
I.
Mpoc sie
Hapewua
Ha
-ais,
CooTHOCHTeAbHDbIe
Cc
TBOPHTeJbHbIM
mayexKOM
MHOXeCTBeHHOTO
“NCA
Tpopu e bHbil
Nanek
B
OaTHicKUX
HM
CJaBAHCKNX
s3bIKaX
oTMMYaeTCA
Oo a o
pasBHTol
cucTemol
OOcTOATeIbCTBEHHEIX
3HayeHHII,
YTO
OOe daeT
ajBep-
Ouasnusauio
sTo o
Mazexa.
Muo oo6pas e
o6cTOATeABCTBEHHLIX
3HayeHHi
oco-
OeHHO
XapaKTepHO
JIA
TBOPHTeIbHOTO
TalexKa
B
MHTOBCKOM
s3EIKe.
Tlos omy
He
Cily¥aliHo
JMTOBCKU
ASBIK
H3OOH/YeT
HAPeYHAMM,
COOTHOCHTEBHBIMU
C
TBOpH-
TeJIbHBIM
[aleKOM,
OKOHYaHHA
KOTOPOTO
B
OMNpee eHHBIX
CyyaaX
MOPJIH
OBL
PaccMaTpuBaTbCA
Kak
CJOBOOOpasoBaTeNbHBIe
cydpuKcnl.
O
cydbuKca bHom
oOpasoBaHun
STHX
HapeyHii
MOXHO
TOBOPUTh
JIMLIb
YCAOBHO,
Tak
Kak
MHOTHe
113
HHX
IIpecTaBAMOT
CoOOI
He
4TO MHOe,
Kak
aBepOuaM30BaHHbIe
(popMp
TBOpu-
TeIbHOTO
MajleKa
€MHCTBEHHOTO
H
MHOMKECTBEHHOTO
YHCa,
M
JIMIIb
YacTb
3
HUX
OOpasoBaHa
NO
aHaJO HH,
T.
e.
lO
y>xKe
UMeIONIUMCA
TipHMepam.
Tlpeqa ae ca
caeqyioulaa
cosoobpasoBaTesbHad
Hu
CTpyKTypHas
Kwlaccn-
cbuka ma
aTux
Hapeuni .
28
Tlpexge
Bce o
weaecoo6pasHo
pas6uTb
Bce
STH
HapeyHA
Ha
Be
pynmbl,
MepBY!0
H3
KOTOPbIX
COCTABMAIOT
Hape4MA,
COOTHOCHTEJbHBIe
C
TBOPHTeJIbHbIM
TajexKOM
CMMHCTBEHHOFO
wHCa,
BTOPylo
—
HapeyHA,
COOTHOCHTeJbHbIe
C
TBOPH-
TeJIbHbIM
Nal@KOM
MHOwAecTBeHHO O
4ucHa.
Jlanee
Kaxkjad
U3
STHX
pylmM
pac-
MmpeseAeTCA
10
OCHOBAM
HMeH,
C
KOTOPLIMM
COOTHOCATCA
Camu
Hapeuna.
M1
Tax,
MO?KHO
TOBOPHTb
O
HapeYHAX,
COOTHOCHTEbHBIX
C
TBOPHTEJIbHbIM
Ta
e2%KOM
eAHH-
CTBeHHOTO
YHCJa
MMeH,
HMCIOUIMX
OCHOBY
Ha
-a,
-ia,
-o,
-io
M
Ap.,
a
Takx&e
O
Ha-
PpeYHAX,
COOTHOCHTEIBHBIX
C
TBOPHTeMbHLIM
Maqe@KOM
MHOXKeCTBeEHHOTO 4HCwa
MMe€H,
MMeIOLIMX
TaKHe
2Ke
OCHOBBI.
Pacnpeyeaenue
9THX
HapeyHi
oO
OCHOBaM
HMeCH
ABJIAeTCA
IpAMO
Mpo op-
I{MOHAJIbHBIM
pacnpeyeseHHlo
CaMHX
HMeH
TO
OCHOBaM.
Tak
Kak
9TH
HapewHad
COOTHOCATCA
He
TObKO
C
MIpOCTBIMH,
HOH
c
MpHcTa-
BOUHBIMH,
a
TaK2Ke
CJIOXKHbIMH
CIOBaMH,
TO
H
OHH
CaMM
MO yT
ObITb
MpocTBIMH,
MIpHCTaBOUHBIMH
H
CJOMAKHBIMH.
Ene
cileqyeT
yNOMAHYTb
HapeyHsA,
COOTHOCHTENIb-
HbIe
C
IpeAMOKHOM
KOHCTpyKUMeH
(cocToAIMel
H3
TROPHTeAbHOTO
Mawexka
u
Mped-
so a),
OCHOBHOM
KOMHOHeHT
KOTOPO!
B
CBOIO
OYepeb
MOXKET
ObITh
MPOCTEIM,
IIpu-
CTABOUHLIM
H
CJOXKHEIM.
Takylo
HMeHHO
KaaccHdukalwio
onpeye se
aHau3Hpyembliii
MaTepua. ,
TeCHad
CBASb
STHX
HapeyHi
C
HMeHaMH,
a
OCOGeHHO
C
MMCHaMH
CYyILeCTBHTeJIbHBIMH.
Hac osul
pa3yel
c aTbu
nocBellleH
cloBooOpas0BaTebHOMY
MH
CTPyKTYyp-
HOMY
aHaJIH3y
MpOCTbIX
HapeyHi
Ha
-ais,
COOTHOCHTEJIbHBIX
C
TBOPHTEJIbHBIM
Ma-
J@2KOM
MHO2KeECTBEHHOTO
YHCJa.
Hapsayy
c
HapeyHaMu
UcCeAyeMO o
THMa
B
ASbIKe
HMeIOTCA
COpMbI
Mepexos-
HOTO
XapakTepa,
KOTOpbIe,
HACKOJIbKO
9TO
BOSMOKHO,
C/leyeT
pasiuuaTb
OT
Ha-
CTOAIMMX
Hapewui .
B
s om
pasyede
oxBayeHbI
H
Mepudepuiinbie
ABeHHA
—
CJOBa,
cBoel
BHelHeH
opMOl
coBnaja ole
C
HapeyHAMH
HCCeLyeMo o
TuMa,
HO Ha
caMOM
jlee
HHYe o
OOLe o
He
HMeIOLIMe
HIM
OUeHb
Malo
OOmle o
Me oe
c
9THUMH
HapewHaAMi.
Hi3
dopm
Mmepexo uo o
THMa
ClelyeT
yNOMAHYTb
Take,
Kak
k as ais
,,110
kpaaM“,
dozZais
,Mec amu“,
y ais
10
y pam“,
aka ais
,no
Beyepam“.
Ko gza
Takue
(bopMbI
IIpHoOpe aioT
Goulee
abcTpakTHOe
H
OGOOMeHHOe
3HaYeHHA,
OHH
IpH-
OmmKaIOTCA
K
KaTe OpHU
HapedHA
B
TakOli
CTeMeHU,
YTO
y2Ke
TPyAHO
NopawTca
OTIpaHHYeHHIO
OT
MOCIeHUX,
Hamp.:
d pais
,,BpeMeHaMHu“,
Sd ais
,,MecTaMu‘‘,
Smo ais
,,TO
*e“.
TIpexze
4eM
OXapaKTepH30BaTb
TeHJeHUMH
OOpasoBaHHA
HH
CTpyKTypy
HCCJeAYeMbIX
Hapeyii
B
pas
ese
BLIABJICHbI
UX
OCHOBHbIe
3Ha eHHA
H
TIpOHVIsOC-
TPHpoBaHO
HX
ynoTpeO leHHe
B
TpesOARKeHHH.
Tlo
cpoemy
npoucxoxeHHio
HapeyHa
UCCAeAyeMo o
THNa
COCTaBAAIOT
TBE
TpyMMbl,
B
OMHY
H3
KOTOPbIX
BXOJAT
HCKOHHO
JIMTOBCKHe
CJIOBa,
BO
BTOpy!o
—
S3AMMCTBOBAHHA
H3
ClaBAHCKHX
ASbIKOB.
BojliMucTso
HccweqyembIX
Hapeyui
NpoHCXOAAT
OT
HMeH
CyeCTBUTeWIb-
HBIX.
Heko Topple
H3
HHX
OTpaxKaloT
mpouecc
ayBepOuanusaunu,
cp.:
ddik ais
»Mec amu“
u
ddik as
,,1peMe T,
Belllb;
MecTo“,
ka ais
,.wHo ga“
u
ka as
,,pas“,
Za ais
,,BpaccbiliHy10;
Kyy¥aMu“
u
Za as
,,OTpaAd,
Ky4a
(Hapony)“.
CuelyeT
OTMeTHTb
OCOGeHHO
TeCHYIO
CBA3b
aHaJIMSHpyeMbIX
HapeyHii
C
HMe-
HaMH
CYIMeCTBHTeJbHbIMH.
OTa
CBA3b
YYBCTBYeTCA
Waxke
B
TeX
CyyaAX,
Ko a
HapaAy
C
HapeyHeM
He
HMCCTCHA
COOTBETCTBYIONE O
HMeHH
CYyeCTBHTeJIbHO O,
29
KO a
Hapewe
COOTHOCHTeIbHO
C
ia osIOM,
Hanp.:
almais
,,c pyeli,
c pyamu“
(:
alma,
-éo,
-é i
,,7eub,
au eca
c pyel “),
kepe zais
,pcKaun“
(:
kepe zio i,
- ioja,
-d o
,,0e@KaTb
BcKa b“,
pléSais
,.u30
Bcex
cua
(:
plésy is,
-osi,
-ési
,,cTa-
PaTbcaA
H30
BCex
cus“).
TecHas
CBASb
UCCeLyeMbIX
HapeuHli
C
HMCHAMM
CYINeCTBUTeCIbHBIMU
ABCTBY-
eT
Jake
B
TeX
CJIy¥aAX,
KOTa
OHM
COOTHOCATCA
C
HMeHaMH
NpHJa aTesbHbIMH,
Hanp.:
dykais
,nonyc y;
qapom“
(:
dykas,
-d
,,yc Toi;
mpaspub ii“),
pilnais
»HONHOM Tee oH,
aBToMamMHol
u
T.
1.“
(:pilnas,
-d
,,nomHbIi“),
sa dimais
,,caMo
co6oli;
MpousBouibHo“
(:
sa dimas,
-a
,,caMOMpOHSBONbHBII"),
olimais
,,qaseKo,
Basleke,
Blam
(:
élimas,
-d
,,jaleKui,
qanpani“).
Yac o
oOpasopan e
uCcCieqyeMbIX
HapeyHii
HOCHT
4HCTO
HHAMBHAyaJIbHbIi
xapak ep.
Takue
MHJMBUAyabHbIe
OOpasoBpanuA
MMeloT
pasaMuHbIe
cypuKChI,
MHO a
axke
He
BCTpeyalol eca
B
OOpasoBaHHH
HMeH
COBpeMeHHOTO
AHTOBCKOTO:
sisbika.
Tlos oMy
STH
HHAUBUyabHble
OOpasoBaHHA
He
Je kKO
MosawTcs
uM
BOBCe
He
TMOMaloTCA
COOTHECEHHIO
HX
C
H3MeCHAeCMBIMH
YacTaMH
pedH.
[Ipumeps :
anks dinin ais
,,o4eHb
pao“
(cp.
anks i,,pano“),
du mais
,,1l0
naTaM,
No
ceqam“
(cp.
du i,
du ia,
di é
,KONOTb,
ThIKaTb
pe3KO
MpuKacaTbesA
K
Yemy,
K
Komy“),
g eiciumais
,psi om“
(cp.
g e a
,,pajom“,
g écium
.pajom“,
g eciumai
,,psa-
om“).
YKasaHHble
3j[ecb
HapeuHA
He
HMCIOT
COOTBETCTBHI
B
UMeHaX
CoBpeMeH-
HOTO
ASbIKa,
OSTOMY
OHH
MOFYT
PaCCMaTPHBaTbCsH
He
TOMbKO
Kak
3aCTHIBILIMe
(deKCHKaJIM30BaHHbIe)
(pOpMbI
TBOPHTebHO O
najexKa
UMeBIINXCH
B
ABEIKe,
a
BIOCJEACTBHM
BbIMeLUMX
H3
yNOTpeOeHHA
HMeCH
IIpHsa aTe/IbHbIX,
HO
HW
Kak
MHIMBYAyabHble
aHaslo uyeckue
OOpas0BaHHA,
KOHeYHOe
-ais
KOTOPBIX
MO2KeT
paccMaTpHBaTbea
Kak
cBoeoOpasHbIi
cydiuKc.
Vis
nepucbepu inpix
con,
CBOHM
KOHE4HBIM
-ais
HaNOMMHa OllUx
3acTHIBIINe
(opMbI
TBOPHTebHOTO
NayexKa,
MOXKHO
yka3aTb
CeqyioulMe:
a idais
,,HeTaBHO,
HeECKObKO
Heli
TOMY
Hasaj “,
ciandjonais
,,3necb“,
dabd ais
,, enepp“,
niekadais
»HuKko ga“.
Konewnoe
-ais
B
3THX
HapeyHax,
OcobeHHO
To a,
Ko a
OHO
He
yaaps-
eTCH
HIM
UMeeT
BOCXOJAILy10
HHTOHALHIO,
MOXKHO
ObIIO
Obl
OObACHATH
BIMAHHeM
Hapewij
Ha
-ais,
COOTHOCHTCJIbHBIX
C
TBOPHTCJIBHBIM
aqexKOM
MHOXKeCTBEHHOTO:
uuciia.
Tak,
HallpuMep,
MOXHO
ObIIO0
Obl
OObACHHTS
-ais
B
Hapewnu
nd mais
neno mais
,,BOJIel-HeBouleH“
(cp.:
néd omis
nend omis,
né om
nend om,
né omais
neno omais,
né mais
nené mais),
ie
-ais
(10
MpuMepy
HapewHi
Ha
-ais)
cKopee
Bce o
NOuy4Hsa
B
Hayaie
(opMa
né om
nend om.
OnHakO
BAMAHHeEM
(pOpM
TBO-
PHTeIbHOTO
TMayexKa
MHOMECTBEHHOTO
YHCJIa
HeJb34
OOBACHHTS
KOHeUHOE
-dis,
TIO
HHTOHAILHH
He
COBMa
Jalollee
C
OKOHYAHHEM
TBOPHTeAbHOTO
MaexKa
MHOXKECTBEH-
HO O
4HCJa,
Hap.
ciandis
,,37ecb“.
Kpome
nepxdepwi upix
cos,
MpwHayiexalux
K
Hapeyio,
B
AUTOBCKOM
ASbIKe
HepeAKH
Apy u e
nepudepuiiuple
copa:
yacTuIE!
(au e i ais
,,BOH
TaM,
BOH
ye“,
dél ais
,,Bce-TaKu“,
nd in ais
,,xoTa“),
MOJambHbIe
Cu10Ba
(ma omais
,,Bu-
AMMO“,
Zinomais
,,pasyMeeTcH,
KOHeIHO“,
miisé ais
,BepoATHO"),
Tlospaxka emb-
HBI€
CJIOBa,
CBOHMH
3HAYeHHAMM
Mepelie a oulHeca
c
Hapeyuamu
(dzingu
dZin-
gais
,,13uub“,
g abu
g abais
iia
OOosHayeHUA
Halll
yMbIBAaHHA,
UCKAaHUA
OMLyTbIO,
kléda u
kléda ais
1a
o6osHauenua
maTaHua,
KauaHua).
B
sTux
nepucepuii e x
CIOBAX
KOHeYHOE
-ais
BPA]
JIM
MOXKHO
BO
BCeX
CJIy4YaAX
COOTHOCHTb
C
OKOHYaHHeM
TBOPHTCbHOTO
Majle Ka
MHOXKeCTBEHHOTO
YuCIa
-ais.
KoHeuHoe
-ais
STUX
CJIOB
ckopee
BCE O
COCTOHT
H3
YaCTHIbI
-ai
HM
CaMO O
NonyAApHO o
cydbuKca
Hape-
30
uni
-ai
M
YaACTHUBI
s.
DSTO
-ais
Kak
pe3yJbTaT
aHaJOTHH
WIK
BAMAHHA
OKOHYaHHA
TBOPHTebHOTO
Ma exKa
MHONKeCTBeHHOTO
YHCsIa
Mo sO
Obl
THOTeTHYeCKH
pac-
CMATPUBATbCA
JIMINb
B
NOMpa kaTebHbIX
COBax
THMa
dzingu
dzingais,
KOTOpbIe,
Kak
y2Ke
yKa3bIBaJlOCb,
H
CBOMMM
S3HaucHHAMM
Tepel ieTaio ca
c
HapedaMH.
Anamu3
9TOTO
CpaBHHTebHO
HeEMHOTOYMCJIeHHOTO
paspa a
MpOcTbIxX
Hape-
yMii
Ha
-ais,
COOTHOCHTeCJIbHBIX
C
TBOPHTCJIbHBIM
TaJle7KOM
MHOXKECTBEHHOTO
YHCa
MMeH,
PaCKPbIBaeT
mHO ooOpas e
cBsseli
STHX
HapewHi
C
Apy HMM
yacTAMH
pew
HU
BLIABJIACT
WeNbIe
Cepuu
MepudepHiiHBIX
CilOB,
NO
cBOeli
BHeIIHel
GopMe
HanOMHHaIolINx
HCCJIeLyeMBbIe
B
STOM
pasjele
HapedHA,
HO
110
CBOeMy
IIpOHCxoxK-
JI@HHIO
He
CBASAHHBIX
HJIM
OUCHb
C1a60
CBASAHHBIX
C
STHMM
HapeyHAMu.
2.
Hapeunsa
ua
-(i)ioju,
-(i)dja
O uac u
kK
Hapeuuio
Cule yeT
IpH4HCAUT
u
OOpasoBaHua
Ha
-(i)ioju,
-(i)dja,
anp.:
blogdoju
,,He
B
Nayax,
No-mloxomy“,
ge oju
,,10-xopollemy”,
g azi oju
,,Mo6poM,
Moso6oBHo“.
Koneunoe
-(i)zoju
sTHx
HapedHii
—
OKOHYaHHe
TBOPHTeIb-
Ho o
MajlexKa
CAWHCTBeHHOTO
4HCa
MeCTOHMCHHBIX
MMCH
IIpHJla aTeJIbHEIxX
—
mpHoOpe ae
cyHKunu
cydpuxca.
C
cydipuKcom
-#oju
oOpasyio ca
Hapeuns
OT
UMeH
MpHa aTeMbHbIX
C
OCHOBO!
Ha
-a,
c
CydipuKcoM
-idzoju
—
OT
HMeH
TIpH-
Wa aTe IbHbIx
C
OCHOBOM
Ha
-u.
Hapeywne
nesa ioju
»l.
B
MIOXOM
HacTpoeHHH;
2.
ouenb;
3.
He
TO
cBOel
BOJe“
MpOHSOLIIO
OT
nesd as,
-d.
B
quaneK ax
MoxKeT
OTMACTb
He
TOJIbKO
KOHeUHOe
-u,
HOM
-ju
STHX
CydpuK-
cos,
Hanp.:
ge ioj,
blogwoj,
pik udé;
uno ya
BcTpeyaioTcs
Oosee
Apesu ie
PopME
c
-(i) ojuo,
Hanp.,
pik iojuo“
3n0M,
1uxoM“.
Hapsny
c
OTJecbHbIMH
43
YNOMSAHYTHIX
HapedHii
B
TOM
2%Ke
3HayeHHH
y o-
TpeOss1oTca
(POPMbI
TBOPHTE/IbHOTO
Najexa
CMMHCTBEHHOTO
4HCMa
Mpua aTedb-
HBIX
¢
Tpemwo om
su
us
Ges
He o,
Hamp.:
(su)
ge d
,,m0-xopomiemy“,
(su)
pik ic
310M,
JIHXOM“.
OcHosoi
o6pa30BaHHA
STHX
Hapeyuii
ABJIMIOTCA
MMeHa
IpMJa aTeJIbHBle,
MpsaiMo
WM
MeTadbopHueckH
O6osHayalol[ e
BHYTpeHHUe
CBOHCTBa
H
KayeCTBa,
Hamp.:
gé as,
-d
,,xopommii,
-aa“,
dé as,
-d
,paBcTBeHHBI,
-aa“,
bldgas,
-a
»IJIOxol,
-aa“,
g azis,
-i
,.IpHATHBIM,
-aa,
xopommMi ,
-a “,
pik as,
-d
-,,3.10H,
3glaa,
M Ioxol ,
-aa“.
ToJIbKO
B
O4eHb
peKHX
Cy4aAX
B
OCHOBy
OOpas0BaHHA
9THX
Hapewwii
Mo yT
Jleub
MpHsa aTeMbHbIe
Apy ux
sHaueHuli,
cp.:
g ei uoju
»Hackopo,
Hacmex“
(:
g ei as,
-d
,,CKOpbIii,
-aa,
CTlelHBIi,
-as“).
B
mpes iokenun
wec eqyemble
3 ecb
HapewHa
BLICTYMaloT
B
3Ha eHHH
Ka-
YeCTBCHHEIX
OOCTOATEJIDCTB,
a
HHOFa
B
MpeAHKATHBHOM
3HayeHHH,
Hanp.:
Salos
gy en ojai
su iko
Kolumbq
i
jo
Zmones
ge woju
,,Ku Temm
OcTpoBpa
BCTpeTHJIM
Koaym6a
u
e o
suojei
no-xopomemy“;
Ge uoju
iskas
ge ai
,,Eciu
m10-xopo-
memy,
To
Bce
xopolo“;
G ei uoju
pa algiau
pie us
,,1
noobeza
Haciex“.
Ve es
cayuan,
Ko a
oOcTOATeNbCTBeHHOe
SHayeHHe
Hapedui
Ha
-(i) oju
OnequeeT,
Ko a
STH
HapewHA
He
TOKO
BbINOJHAIOT
(PyHKUMIO
OCOCTOATeEbCTBA
o6pa3a
jelicTBua,
HO
TakKxKe
MepeHHMAIOT
YaCTb
NpewUKaTHBHOH
cbynKuMH.
B
a-
KHX
CJIyuanx
Hapsy
c
Hapewuem
Ha
-(i)éoju
Me KO
NoxpasyMeBalo cs
copMBI
a oia
bi i
,,Oni h“,
Hamp.:
Nuo
aka
as
su
juo
pik uoju
,,Co
Buepa ime o
AHA
A
C
HUM
To-moxomy
(A
3110cb
Ha
He o)“.
31