Kalbotyrinės pastabos

KALBOTYRINES PASTABOS 1. Liet. gaibjé Liet. gaibjé ,,banda“* LKZ Ill 15 galbit jeina j ta patj semantinj-derivatyvini modelj ,,gauti, isigyti, imti“ — ,,(gautas, isigytas) turtas“ > ,,naminiai gyvuliai (|| banda)“ kaip ir daugelis kity kalby galviju (ir jy bandos) pavadinimuy!. Atitinkamas veiksmaZodis galéty biti ap-giébti (-ia) ,,apimti, apglébti* Mielagénai (dar plg. tolesnés semantinés raidos nu-, su-giébti, -ia ,,kiek i’manyti, nutuokti, sugebéti* Mielagénai, Skirsnemuné)*. Jos giminaitiais germany kalbose, matyt, laikytini norv. dial. keiva ,,kairé ranka“, keiv ,,kreivas, susuktas“ (ide. *geibh-). Tos patios Saknies, tik be formanto, atrodo, yra ir liet. i-gyti (-gfja) ,,gauti, isitaisyti*, nu-gyti (-gfja) ,gauti* LKZ III 357-8. Kad gaibjé ,,banda“ greiéiausiai buvo ne prasimanytas, bet gyvas lietuviy tarmiy Zodis (tegu ir siaurai vartojamas), rodyty jau vien jo fiksacija senuosiuose Prasu lietuviy Zodynuose: Gaibje, és (kaip Gauje, és)®. Visai aiSku, kad tia jis yra uZraSytas taip, kaip buvo tariamas, t. y. gaibje, gaibjés, gaibjei etc. (kaip gauje, gaujés, gaujei etc.). Tad gaibjé (kaip ir gaujé, plg. gaujé Kretinga) yra peréjes i é kamieng dél ne vienai vakary lietuviy tarmei bidingos j@ ir @ kamieny skirtumo neutralizacijos po palataliniy priebalsiy*. Vadinasi, Sis Zodis i8 tikryju priklauso ja kam enui (t. y. gaibia < *gaibja), kur pasitaiko ir kolektyvinés reikSmés ZodZiy (pvz., gauja). 2. Balty *galva Balty kalby galvos pavadinimo *galvd semantinis rySys su balt. *gala(n) ,,das Ende“, pasikartodamas ir kitose ide. bei neide. kalbose®, yra gana aiSkus. Ne tiek aiSkus yra tu Zodziy darybinis santykis (kamiengalis -d, elementas -y-, ilgasis Saknies balsis resp. akitas). Galima manyti, kad prabaltiSkuose dialektuose galvos pavadinimas buvo moteriSkos giminés u (arba #) kamieno daiktavardis *galus (arba *galiis) kaip neretas kino daliy pavadinimas kitose ide. kalbose (plg. fem. lot. manus ,,ranka“, got. handus ,,t. p.“, gt. -yévug ,,Zandikaulis“, s. ind. bhrith , antakis“). Kad greta o-kamienio vardazodzio *gala(n) ,,das Ende“ prabaltiSkuose dialektuose buvo ir u-kamienis Zodis *galu- ,,galas, virSiné, galva“, leisty manyti prielinksnis gali ir gausiis sudurtiniai ZodZiai (galiardis, galidarzé, galidienis, galidirvis, galigalvis, galukaimeé ir kt.®), kuriy pirmasis komponentas galwveikiausiai ir yra grynas u kamienas. Siam kamienui buvo bidinga tai, kad moteriSkosios giminés vardaZodziy paradigmose, ypat Salutiniy linksniy formose, Salia *-eu- / -oupasirodydavo ir kamiengalio abliauto laipsnis *-ve- / -yo-, plg., pvz., s. ind. gen., abl. sing. dhendh‘, dhenvah, dat. sing. dhendve, dhenvai ir kt. (nom. sing. fem. dhenth ,,karvé“). Kad pastarojo 1 Qtumosorua 1971, Mocksa, 1973, p281 tt. 2 LKZ Ill 286. ® Platiau Zr. A.Sabaliauskas, I§ balty kalby gyvulininkystés terminologijos istorijos, LKK XII 18. * Plg. J. Gerullis ir Chr. Stangas, Lietuviy Zvejy tarmé Priisuose, Kaunas, 1933, p. 31. ° B. H. Yexman, Bastutickoe u caasauckoe *galva, — IIL Sajunginé balty kalbotyros konferencija. PraneSimy tezés, Vilnius, 1975, p. 154—5; plg. dar, ,Baltistica“, VI, 1970, p.47—8. GERZ JIN) 22: tt; 207 tipo u (ar Z) kamieno fleksijos biita ir prabaltikuose dialektuose, rodyty tokie prisu kalbos infinityvai kaip datwei ,,duoti“, girtwei ,,girti* ir kt.’ Balty kalbose nykstant moteri8kos giminés u (ir 2) kamienui, moterixkos giminés vardazZodzZiui *galus (ar *galiis) pereiti i d kamieng buvo lengviausias kelias, nes kiti kino daliu payadinimai taip pat buvo d-kamieniai (plg. rankd, riioka, rancko, naga, pr. nage » koja“, sl. noga, kdja, kaa ir kt.) ir egzistavo tipo *galua- | *galueu-kamienés formos, tapusios generalizacijos pamatu. Tematizacijos metu pamatinio Zodzio ir derivato opozicija, matyt, sukélé ir tai, kad vedinio Saknies balsis buvo pailgintas (*galu- | *galua- | *galue- > *galua) (arba, jeigu tai atsitiko po intonacijy atsiradimo, jo Saknis igijo akitq) ir kad jis buvo priskirtas prie mobiliosios paradigmos. Kadangi moteriSkosios giminés u-kamieniy vardazodziu slavy kalbose taip pat néra iSlikusiy, panaSy procesa galima isivaizduoti buvus ir praslaviSkuose dialektuose. 3. Pr. —karkis Prisy kalbos sudurtinio Zodzio birga-karkis ,,kelle (ein grésserer Schépfléffel, kauSas, samtis)“ antrosios dalies -karkis néra bitino reikalo taisyti nei j *karikis®, nei i*kartis®, nes lietuviy kalboje jam galéty atliepti kdrka » Kiaulés, avies staibis, kojos linkmuo; koja nuo kelio iki storumos; kumpio kaulas, uz kurio jis kabinamas rikant; gyvulio kulnis“!. Analogigka semantini santykituri, pvz.,liet. kdusas ,,medinis trumpu kotu samtis jovalui, vandeniui, gridams, miltams ir kt. semti +++} uZpakaliniy koju atsikiSimas ties sulinkimu; kulnas, kulkStena“ (plg. kojy kéusas Alsédziai) LKZ V 445—6 (dar plg. krdjus ,,rétio ar kretilo Sonai, krijas, graizas; kojos letenos pakilimas, keltis; bato vieta ties keltimi“; lat. pudds ,,der Topf; der Kessel“ puédikis® ,,ein Spann (kojos keltis)“). 4. Pr. baytan Pr. baytan , ,zeeb (Sieb, sietas)“‘, kad sugiminiuoty su liet. sietas, lat. siéts, V. MaZiulis taiso i *saytan™'. Tai visai galima, turint galvoje daZnus prisy raSto paminkly raSybos netikslumus ir netgi klaidas. Ir vis délto norétysi pazyméti, kad, pirma, dél teksty fragmentiskumo gyvajai kalbai bidingas Zodzio polisemantiSkumas prisy kalbai yra visi$kai prarastas ir, antra, (pamatiné) Zodio reik&mé neretai yra kilusi i$ tokios reikSmés, kuri su Zinomaja zodzio reikéme istorikai nieko bendra neturi (plg., pvz., liet. rétis, rérs reik&mes ,,sietas“, ,,pintiné, krepSys“, (K. Sirvydo Zodyne) , ,Sarvai“ ir jy giminaitius liet. rétis, rétis, retys sUZgijusios Zaizdos Zymé, randas; peilio iSmuSta vieta, Suké, i8trupa“, lat. réta, réte die Narbe, Wunde“, résti, refita, retéti, -éja ,,darytis retam; darytis nesuspaustam, su tarpais ...“, résti, réta, -é, retéti, -éja ,,stipréti gyjant; augti gyjant; darytis regiui, rumbéti“!), Tad, gal bat, ir pr. baytan ,,sietas, rétis“ kaip ir pr. -karkis atstovauja semantinei grandinei, ku7 Pilg. V. MaZiulis, Balty ir kity indoeuropietiy kalby santykiai, Vilnius, 1970, p. 272 tt. * J. Endzelins, Senprii§u valoda, Riga, 1943, p. 151. °V. MaZiulis, Prisy etimologijos, »Baltistica“, XI, 1975, p. 84. » Apie ji toliau zr. E. Fraenkel, LEW 222. 4 -V. MaiZiulis, op. cit., p. 85. “ E. Fraenkel, LEW 724-5. 208 rios galas bity lat. biete ,,ein Kalk-, Lehmschlagel* ME I 306. Ju Saknies vokalizmy santykis bity toks, koki turi, pvz., pr. playnis: liet. pliénas, lat. pliens, o jungiamaja semantine grandj sudaryty, gal bit, lat. bite ,,der Proviantsack, die Speisepaudel“ ib. 304 (toliau plg. veiksmaZodZius bit ,,schieben“, bi-d-id , ,schieben, riicken, schiebend stossen“). S. KARALIONAS DEL POROS FONETINIU REISKINIU INTERPRETAVIMO 1. Lietuviy literatirinés kalbos ie, uo atitikmenys dinininky tarméje Kad jau XVI a. dinininky i* ~ y ir i- ~ ie savo tarimu buvo sutape, gerai rodo J. Sprogio Zodyno! duomenys. Cia dinininky ploto rusiSkai uZra8yti vietovardZiai Salia ZemaitiSky ly¢iy su u (=Zem. i*, lk. ie) daznai pateikiami ir su e, ie (=Ik. ie), pvz.: Cetosa (p. 289), Cutopa (p. 290) ‘upé, jungianti ParseZerj su Likstu’; Cka6a riepa (p. 290) (Pavandenés valstius), Kapjiec nuBac MHUIKac (p. 159) (KarSuvos valscius), )Kapqunpetuc (p. 112) ‘Kraziy vals¢iaus dirva’, )Kap2uHBuTEt (p. 112) ‘KarSuvos valstiaus dirva’ ir d. kt. Formos su e, ie (=Ik. ie) — greitiausiai vietovardZiy aukStaitinimo rezultatas. Kad taip turbit i§ tikruju yra, rodo Siame Zodyne pasitaikantys vietovardziy formy hiperkorektizmai, t. y. vietoj i-~y raSymas e (=ie), pvz.: Exus (p. 108) = Yiné ‘KarSuvos valstiaus upé’ Salia Tlomxnu (p. 246) = Payinjs ‘KarSuvos valstiaus dvaras’; [exoiiru (p. 225) = Pykdiciai ‘Pajiirio vals¢iaus dvaras’ Salia [uxoiiru (tas pats) ir kt. Vadinasi, jau ir XVI a. dinininky Snekty vartotojai negaléjo atskirti jose sutapusiy Ik. y ir ie (taip pat @ ir uo). Pirmosios uZuominos apie dvibalsiy ie, uo atliepima Zemaitiu Snektose i, 7 jau randamos A. Sleicherio lietuviy kalbos gramatikoje*. Véliau Sj teiginj sukonkretino ir detalizavo J. JuSka*. Jis ai8kiai paliudytas ir visy Zemai¢iy dinininky snektas tyrinéjusiy kalbininky — K. Jauniaus, A. Salio, J. Gerulio, P. Joniko, V. Grinaveckio, Z. Zinkevigiaus, A. BalaSaitio, V. Vitkausko ir kity darbuose bei leidinio ,,Lietuviy kalbos tarmés“ palyginti kvalifikuotai uzZra8ytuose Siu Snekty tekstuose*. Tatiau kalbininkas A. Girdenis Sio sutapimo nepripaZista. Straipsnyje ,,Ka turi dinininkai vietoj literatirinés kalbos ie, uo“® jis siekia patikrinti, ar ,,bendrinés lietuviy kalbos ie, uo atitikmenys Zemaitiy dinininky tarméje yra ilgi monoftongai 7, i, nesiskiria nuo ilgujy i, i = y, a7“ (p. 143). Tam reikalui buvo parinktos, kaip straipsnio autorius nurodo, ,,Z0dziy poros, kurias bendrinéje kalboje ir aukStai¢iy tarmése skiria tik ie: 7, uo : % opozicijos: griiodas : griidas, kuédas : kiidas ,,liesas“, lieti : 1 Zr. Teorpaduueckuit crosapb apesrelt xOMOiiTCKOl seman XVI ctoaeTHa, CocrapaeHnbtii Hpanom Akopsepuyem Crporucom, Buspua, 1888, 363 erp. * Zr. Handbuch der litauischen Sprache von August Schleicher, I, Grammatik, Prag, 1856, p. 5. 8 Zr. Jon’s Juszka, Kalbos létuviszko lézuv’o ir létuviszkas statraszimas arba ortograpija, Peterburge, 1861, p. 12, 14. 4 Zr. LKT, p. 93-129. 5 Zr, A.Girdenis, Ka turi dinininkai vietoj literatirinés kalbos ie, uo, ,,Baltistica* VI(2), 1970, p. 143—146. 14. Uis. Nr. 1026 209