Ar yra žodis „išlįstė“?

LIETUVIŲ AREALINĖS LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA PASTABOS, RECENZIJOS AR YRA ŽODIS išlįstė ? Lietuvių kalbos žodyno IV tome! duodamas žodis islisté (sf.) reikšme , siauré- janti landa (kamino pavidalo ?)“. Žodis iliustruojamas vienu sakiniu iš S. Daukanto raštų: Buvo viršuo to altoriaus teip stebuklingai parėdyta išlįstė, jog nė lytus, nė darga- nos, nė vėjai negalėjo ugnies užgesyti, bet dar vėtruotais laikais liepsna kuo aukstes- niai mušės. Kaip rodo Žodyno kartoteka?, sakinys turėtų būti paimtas iš V. ir M. Bir- žiškų paruoštų S. Daukanto ,,Darbų“: Buwo wyrszau to altoriaus tep stebuklingay pariedita iszlisty, iog ne litus, ne dargnas, ne wieiej negalieiy tynai ugnis užgiesijty, bet dar wietroutas laikas lyipsna kou auksztesnej muszies®. Atidžiau skaitant S. Daukanto ,, Darby‘ rankraščio nuorašą*, iš kurio ruoštas V. ir M. Biržiškų leidinys, galima pastebėti, jog vietoje žodžio iszlisty, esančio tame leidinyje, rankraštyje yra žodis iszleity, tiesa, parašytas nelabai aiškiai ir, matyt, to- dėl parengėjų neteisingai perskaitytas (nors tai gali būti ir korektūros klaida, atsi- radusi spausdinant). Žodį iszleity patvirtina ir kitas ,,„Darbų“ rankraščio nuorašas, kuriame aiškiai parašyta: Buwa wyrszou to altoriaus tep stebuklinga pariedita iszlei- ty, iog ne litus, ne dergnas, ne wieie negalieiy tynai ugnys oZgesity, nes dar wietroutas laikas lyipsna kou auksztesne muszies®. Žodį įšleitė* S. Daukantas vartoja ne taip jau retai, paprastai lygios žemos vie- tos, slėnio reikšme, pvz.: Kas iszguldis angala tus miegus, tou džiaugsma, kurius junta žmogus lousus, iszwidys staygej žaly tonka arba iszleity apaugusy it waynyku i LKŽ IV 206. * Plg. kartotekos kortelę: Išlystė = laukymė?? (reikšmė aiškinta pieštuku — B. V.): Buwa wyrszau to altoriaus tep stebuklingai pariedita iszlisty, iog ne litus, ne dargnas, ne wieiej negalieiy ugnis užgiesijty. S. Dauk. ,,Darbay* 101. * Simanas Daukantas, Darbay senuju Lituwiu yr Žemaycziu 1822. Spaudai paruošė Vaclovas ir Mykolas Biržiškai, Kaunas, 1929, p. 101 (toliau — S. Daukantas, Darbai). * Darbay senuju Lituwiu yr Žemaycziu, rankr., VUB D 104; plg. šio rankraščio tą patį saki- nį: Buwa wyrszau to altoriaus tep stebuklingay pariedita iszleity, iog nelitus, nedargnas, ne wieiej negalieiy tynai ugnis užgiesyty, bet dar wietroutas laikas lyipsna kou auksztesnej muszies (Arkusz 62, p. 496). . *$ Darus Letuwiu er Žiamaitiu suraszy S. Tiewelis u. z. Metusy 1833, rankr., VUB D 66, p. 249, * Lietuvių kalbos žodyne (IV 204) iškelta: isleité (=įšleitė < įšlaitė). S. Daukanto ,,Būdo“ parengėjas J. Talmantas į literatūrinę kalbą šį žodį transponuoja išlietė ir aiškina, kad jis reiškiąs upių baseiną (žr. Būdą senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių išrašė pagal senovės raštų Jokūbas Lau- kys. Redagavo ir žodynėlį pridėjo J. Talmantas, Kaunas, 1935, p. 336); transponuotoji forma Žo- „dyne irgi nurodyta (IV 205): išlietė sf. S. Dauk. upių baseinas; plg. išleitė. 205 apinta lyipomis, winksznomis, skroblomis [...17; Par truki arba mili anupus Wylniaus ira dydej puiki yszleyty tarpy kalnu ont upely Wiliu, kurio Witauds puszkas lyidyna, iki szej dyinaj wadynama Witauda puszkarny; duobes, parkasaj, atsukta upys ligio lonko stygawo tq teysiby®; [...] it widorie® yra kalwa daugiaus ne parszimtq mili tesqntis i rytus ir wakarus [...], kori kalwa dalij tq slouksni i dwe jiszlejte [...1"; Nu ko gal maniti, iog toie jau gadinié newen jiszlejtie pijtinie ir padunajés yra gywe- nusi ta Gėtū arba Letuwiū tauta, bet ir sziaurinie jiszlejtie [...]"; [...] kélaudam’s par dwe 1788 ir 1789 m. speigūtę Zijme iwajriosi tami kraszti apigardosi radau su dideliū muno pasistebiejemū maz medii tenuszalusiii dajginusi arba sodnusi, adarq wietq tu- rentiusi ir nu wissi wiejii uigaunamgq, atkalej sodnusi jiszlejtés turintiusi ir Zame driegnq, maz nie wieno wajsinio medio neregiejau gywo'>. Žemos vietos, daugiau idubimo reikšme žodis jsleité (ne islisté!) S. Daukanto pavartotas ir straipsnio pradžioje nurodomajame ,,Darbų“ sakinyje. Šiuo žodžiu čia nusakoma pagoniškos lietuvių šventyklos aukuro ugnies kūrenimo vieta. Tai pa- tvirtina ir S. Daukanto nurodytas šaltinis — T. Narbuto Vilniaus šventyklos apra- šymas, iš kurio minėtąjį sakinį S. Daukantas yra išvertęs beveik pažodžiui, plg., Bylo w nim tak misternie sporządzona w klęslošė we šrodku, Ze žaden ulew dždža, ani snieg, ani wiatr nie mogly ognia przygasič |...)*. Žodis įšleitė, kaip matome, ati- tinka lenkų wkleslosé „,įduba“. Vėliau, aprašydamas tą pačią šventyklą kituose sa- vo darbuose, S. Daukantas vietoj žodžio įšleitė vartoja žodį įlinkmė, plg., Widurie wirszaus to aukuro buwusi ilinkmie, tejp nagoutaj patajsyta, iog ne lytus nė snijgas negalieies tinaj ugnęs gėsyti, negi wies jos blaszkyti, bet atkalej tokio dingstie lijpsna kou didesnej dar auksztin twaskiejusi*. Wyrszui to altoriaus bū tep kieysta ilinkmie nutaisita, iog ne litus ne darganas, ne wietras negalieję tynai ugnes gesite ne blaszki- tes: 985, Taigi išlįstė, pasirodo, yra žodis nebuvėlis. V. ir M. Biržiškų paruoštame S. Dau- kanto ,,„Darbų“ leidime jis yra arba korektūros klaidds, arba rankraščio netikslaus perskaitymo rezultatas. Iš šio ,,Darby® leidimo tas žodis, nesutikrintas su pirminiu (rankraštiniu) šaltiniu, pateko ir į Lietuvių kalbos žodyną. Žodis įšleitė žinomas tik iš S. Daukanto ir senųjų raštų, iš gyvosios kalbos — tarmių bent iki šiol jis neužfik- suotas. B. VANAGIENĖ * S. Daukantas, Darbai, p. 34. 8 Ten pat, p. 213. $ Šituo ir kitais atvejais vietoj S. Daukanto ant i dedamo diakrito, panašaus į beveik statmeną kiek į kairę palinkusį cirkumfleksa, dėl techninių priežasčių vartojamas įprastinis cirkumflekso- ženklas. 10 Budą Senowęs — Lėtuwiū Kalnienū ir Žamajtiū iszrasze Pagal Senowęs Rasztū Jokub’s Laukys, Petropilie 1845, p. 2 (toliau — Būdas). 11 Ten pat, p. 4. 12 Pamoksla ape sodnus arba dajginus wajsingū mediū iszgoldę isz teutonū katbos i žiėmajtiū: Anton's Žeimys, Petropilie 1849, p. 28. 18 Teodor Narbutt, Wiadomošč o Starožytnym Kosciele Jowisza w Wilnie, ,,Tygodnik Wilenski“, nr. 60, t. III, 1817. 14 Būdas, p. 107. 15 Istoryje Žemajtyszka, rankr., — Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštynas. F 1-2 (SD), 1. 36. 206