GRAMATINES
KATEGORIJOS
IR
JU
RAIDA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XVIII
(1978)
A.
VALECKIENE
-LIETUVIU
KALBOS
BEVARDES
GIMINES
[VARDZIU
KILME
01.
Pa odomuju
i a dziy
be a dés
giminés
o mos
lie u iy
kalboje
u i
spe-
ci inj
o man a
-ai
( ai,
a ai
i
k .),
ku io
né a
ki ose
indoeu opie iy
kalbose.
Dél
Sio
o man o
y a
i ai iy
nuomoniy,
be
i
daba
jo
kilmé
né a
aiski.
Miné osios
o -
mos
su
o man u
-di
a ojamos
ne
ik
kaip
be a dés
giminés
i a dZiai,
be
i
kaip
dalely és
bei
jung ukai.
Daugelis
dalely e
ai
i
be a dés
giminés
j a di
ai
laiké
esan
ski ingos
kilmés.
Cia
no ima
pas a s y i,
a
Sios
o mos
abiem
unkcijomis
negali
bi i
os
pa ios
kilmés
i
kokiu
bidu
jos
y a
susida iusios.
Be
ai
i
a ai,
lic u iu
kalbos
a mése
y a
i
daugiau
o
pa ies
kamieno
o my:
d,
o,
ei,
e,
ku ios
sa o
a osena
daugiau
a
ma ziau
a i inka
ai,
a ai
o mas.
Apie
Siy
o my
iden i ikacija
bei
a osena
jau
bu o
aSy a
(Z .
au .
1977:55
—75).
Cia
no ima
pla iau
pakalbé i
apie
jy
kilme’.
FORMOS
SU
FORMANTU
-ai
02.
Bene
pi mieji,
bande
aiSkin i
lie u iy
kalbos
i a dziy
be a dés
giminés
o mas
su
-di,
bu o
G.
H.
Mahlowas
i J.
Schmid as,
mokslo
apie
ide.
kolek y a
ki éjai.
Jie
(Mahlow
1879:
49,
81;
Schmid
1883:
364;
1885:
391;
1889:
228-231)
edé
lie u iu
o ma
ai
ka u
su
y .
g.
dg.
a d.
-ai
( ilkai),
aip
pa
jung uka
kai
(p .
kai
,,kaip“)
bei
biid a diniy
p ie eiksmiy
o man a
-ai
(ge ai
})
i8
ide.
be a dés.
giminés
dg.
a d.
-gal.
-*@
(plg.
lo .
loca
Salia
loci)
su
dalely e
-i.
Pagal
J.
Schmid-
a
(1889:
228—230)
o ma
ai
apusi
skai¢iaus
a z ilgiu
indi e en i8ka
dél
a ini
suda an iy
ienody
ienaskai os
i
daugiskai os
o my
analogijos.
Tai
bu o
eiSkia
i
,,hoc
ui “
i
,,haec
ue un “,
aip
pa
Tai
negalima—
hoc
ie i
non
po es “
i
,haec
ie i
non
possun “.
J.
Schmid o
nuomoné
dél
miné yju
lie u iy
o my
su
o man u
-ai
kilmés
i8
p adZiy
u éjo
daug
pasekéju®.
Nep iémé
Sios
nuomonés
J.
Endzelynas.
Disku uodamas
su
A.
Meille ,
jis
(Quzgemmnb
1911
:
138;
1916:
295
. .)
nu odé,
kad
lie u iy
be a dés
giminés
daugiskai os
a dininko-galininko
galiiné
bu o
*-@
(namén),
be
ne
-ai.
Minimyju
o my
J.
Schmid o
aiSkinimas
bu o
isixkai
suk i ikuo as
specialiai
am
ski ame
E.
Niemineno
da be
(1922).
1
Sio
s aipsnio
pag indinés
min ys
bu o
i8dés y os
au .
p aneSime
III-ojoje
bal y
kalbo-
y os
kon e encijoje
Vilniuje
1975
m.
2,
Remdamiesi
J.
Schmid u,
aiSkino:
1)
lie .
ai,
kai,
p .
kai
,,.kaip*
—
K.
B ugmannas
(1890:
57;
1911:
692;
1916:
616);
P.
K e schme is
(1892:
353);
F.
Fo una o as
(@op y a os
1895
:
269
—270);
R.
Gau hio
(1909:
356
.
.);
2)
y .
g.
dg.
a d.
-ai
( ilkai)
—
O.
Wiedemannas
(1897:
64,
82);
H.
Hi as
(1899:
49);
K.
Miihlenbachas
(1902/3:
238);
A.
Meille
(1908
/
9:
73;
1914
/
16
:
81—82);
R.
T au mannas
(1910:
218)
i
k .
8
Plg.
K.
Bagos
i
F.
Spech o
nuomone
apie
E.
Niemineno
da ba.
K.
Biiga
(1961:
684)
p i a ia
E.
Nieminenui,
kad
ilkainé a
be a dés
giminés
daugiskai os
a dininko-galininko
o ma.
F.
Spech-
as
(1924:
51—53),
pla iau
ecenza es
E.
Niemineno
da ba,
dél
minimyjy
o my
kilmés
lieka
p ie
J.
Schmid o
nuomonés.
69
Pas a uoju
me u
bal is ai
y .
g.
dg.
a d.
-ai
( ilkai)
eda
i8
ide.
*oi
(S ang
1966:
66
. .,
184;
1970:
25;
Maziulis
1970:
170),
o
be a dés
giminés
j a dzZio
o mos
ai
kilmés
ieSkoma
lic u iy
kalbos
di oje.
03.
Daugelis
bal is y
bei
indoeu opeis y
(J.
Endzelynas,
A.
Meille ,
J.
O ebs-
kis,
Ch .
S.
S angas
i
k .)
be a dés
giminés
i a dZiy
o mas
ai,
a ai
laiko
a si a-
dusias
pagal
y .
g.
n.
a d.
asai,
ge asai.
Pi mieji
i
ai
a k eipé
démesj
A.
Les-
kienas (1903:
90-91)
i
W.
S ei be gas
(1892:
267).
Sis
aiSkinimas,—
i8
pi mo
Z ilgsnio
gana
i ikinamas,
nes
p ie
i a dZiy
o my
dalely é
-ai
gana
daZna,
—
aip
pa
u i
keblumy:
sunkiai
paaiSkinamas
den alinis
¢
o mose
a ai,
Si a ai,
ok ai
i
k .
Visi,
ku ie
aiSkina
ai,
a ai
o mas
suda y as
su
dalely e
-ai,
laiko
pi maja
dali
senaja
be a dés
giminés
o ma
* a
<
* od/ .
Pagal
A.
Meille
(1897/8:
135
. .)
be a dés
giminés
j a dZio
o ma
ai
bu usi
suda y a
jau
nuk i us
den aliniam
bal y
kalbose,
bi en
* a
(<* od/ )+
ai,
o
a ai
—
anks iau,
kai
da
bu es
ne-
nuk i es
den alinis
,
bi en
* a
(<* od/ )
+
ai .
Sis
aiSkinimas
aip
pa
ne u i
i o
pama o,
nes
i8
iso
abejo ina,
a
bal u
* a
<
* od/ .
Bal y
kalby
medZiaga
nepaliudija
den alinio
buyimo
pédsaky
Sio-
je
o moje.
Bal y
be a dés
giminés
o ma
* a
<
* od/
adici8kai
a s a oma,
e-
nian is
ki omis
indoeu opie iy
kalbomis,
ku
Salia
a daZodzZiy
be a dés
giminés
o mu
su
*-om,
y a
i a dziy
be a dés
giminés
o mos
su
*-od,
plg.
s.
ind.
yugdm
,,jungas‘
i
a
ai.
Manoma,
kad
pagal
i a dzio
o ma
* a
<
* od/
bu o
suda-
y os
i
biid a dziy
a i inkamos
o mos
su
-a
(lie .
gé a).
Jau
F.
Somme is
(1914
:
345—346)
abejojo,
a
y a
bu es
den alinis
¢
lie u iy
be a dés
giminés
o mose
(* a,
isa,
2dlia).
Tik ai
jis
mané,
kad
be a dés
giminés
o mos
su
-a
lie u iy
kalboje
y a
naujos,
analoginés
pagal
a i inkamas
u-
kamieno
o mas
su
-u
(g azi),
ku is
y a
i§
seno és’.
T ikimesné
y a
S.
Ag ellio
(1926:
21,
26)*
nuomoné,
kad
bal y,
sla u
i
ki y
ide.
kalbu
be a dés
giminés
o mos
su
*-o
y a
g yni
kamienai
iS
seno és,
ne
senesnés
uz
a daZodines
o mas
su
*-on.
Pas a uoju
me u
Sia
nuomone
pla iau
pag indZia
V.
Maziulis
(1970:
84
. .)?.
S a bus
a gumen as,
liudijan is,
kad
bal y
kalbose
be a dés
giminés
o mos
su
g ynu
kamiengaliu
-a
(be
nazalinio
-n
a
den alinio
- )
bu o
i8
seno és,
y a
seni
iny
skoliniai
su
-a
i$
bal y,
p z.
suom.
sil a
,, il as“
(s.
ind.
i hém
,,b as a“).
Da
K.
Baga
(1961:
592),
emdamasis
iny
skoliniais,
y a
nu odes,
kad
ie oj
p isu
be a dés
giminés
daik a a dziy
galiinés
-an
(plg.
p .
dssa an
,,eZe as“)
lie u iai
i
la iai
u éjo
-a.
Ta iau
Sia
galing
-a
K.
Biga
aip
pa
kildina
i$
ide.
*-od,
a éjusia
idaik a a dZius
pe
bid a dZius
i8
i a dziy.
Tik ai
J.
Kazlauskas
(1968:
124),
emda-
masis
iny
skoliniais
su
-a
i8
bal y,
p ieina
i adq,
kad
lie u iy
be a dés
giminés
o -
man as
-a,
aip
pa
sla u-o
y a
g ynas
kamienas
i8
seno és,
kaip
i
-
a i inkamose
u-kamieno
o mose
(plg.
gé a,
g azi).
Taigi
emian is
lie u iy
kalbos
medZiaga,
ypa¢
u in
gal oje
pas a yjy
me y
y inéjimus,
be a dés
giminés
o mos
* a
<
* od/
a s a ymas
bal y
kalbose
y a
la-
bai
abejo inas.
Tuo
badu
A.
Meille
aiSkinimas
a ai
<
* a -ai
i
k .
aip
pa
ne en-
ka
pama o.
Bidinga,
kad
J.
Endzelynas
aiSkina
ik
be a dés
giminés
j a dZio
o ma
ai
i8
* a-ai.
Fo mos
a ai
jis
i8
iso
neaiSkina.
Kaip
a gumen a
ai
<
a-ai
J.
Endze-
4
A,
Meille
aip
pa
laiko
galima,
panaiai
kalp
J.
Schmid as,
kad
* a,
*ka
<
* d,
*ka,
plg.
s.
sl.
dg.
a d.-gal.
a.
(Taip
pa
plg.
Meille
1902
/
5:
329)
5
Sla u
be a dés
giminés
ienaskai os
a dininko-galininko
o my
a i inkama
galiine
-o
aip
pa
aiskina
analogija
pagal
ki y
kamieny
a i inkamas
o mas
su
g ynu
kamienu
S.
Szobe is
(1927:
570),
a iau
a
analogija
jis
nukelia
j
anks y aji
bend asla y
laiko a pj,
uo
biidu
jo
hipo ezé
y a
a ima
S.
Ag ellio
hipo ezei.
®
Plg.
ec.
B.
Rosenk anz
(1928:
627),
ku
S.
Ag ellio
nuomoné
laikoma
i ikinama,
i
O.
Hu-
je
(1928:
354—358),
ku
S.
Ag ellio
nuomoné
nep iimama.
S.
Ag ellio
nuomone
aip
pa
emia:
A.
B.
Jlecunuxas
(1947:
495—496);
9.
A.
AxyGunckas-
JlemGep
(1958:
10)
i
k .
7
Plg.
ec.
Jé undu
Hilma sson
(1974:
96),
ku
links ama
many i,
kad
*-on
y a
sena
galiiné.
70
lynas
(1913/14:
125;
1957:
152)
nu odo
oki
ak a,
kad
pagal
dazZnai
a ojama
asai
bu o
suda y a
be a dés
giminés
i a dZio
o ma
ai,
be
nebu o
suda y as
be a dés
giminés
i a dis
*kai,
kadangi
nebu o
o mos
*kasai.
Ta iau
kad
lie u iu
né a
egulia ios
be a dés
giminés
i a dZio
o mos
kai
Salia
ai,
p ieZas ys
bus
ik-
iausiai
ne
da ybinés
analoginés,
be
unkcinés.
Pap as iausiai
a
unkcija
isigaléjo
y i8kosios
giminés
o mos
kas,
kq
a i inkamai
kaip
as,
q
be a dés
giminés
i a dZio
unkcija.
(Pla iau
Z .
au .
1974
:
69—73.)
J.
O ebskis
i
Ch .
S.
S angas
o mas
ai
i
a ai
aiSkina
ski ingai.
J.
O ebs-
kis
(1956:
150)
o ma
ai
eda
i§
* a-ai
kaip
J.
Endzelynas,
o
a ai
o moje
izi i
pasika ojima
* a- a-ai.
Ch .
S.
S angas
(1966:
232—233;
235;
241
—242)
aiSkina
a ai,
aip
pa
kok ai,
ok ai,
an ai
susida ius
su
-ai
i8
* a -ai,
*koki -ai,
* oki -ai,
*gna -ai
kaip
A.
Meille ,
0
ai
laiko
su auk a
i8
a ai
kaip
E.
Nieminenas
(apie
sia
kon akcija
Z .
oliau).
Toks
ski ingas
panaSiy
o my
aiSkinimas
aip
pa
kelia
abejoniu.
FE.
Nieminenas
(1922:
40),
ku is
bal y
* a
aip
pa
eda
i8
* od,
k i ikuoja
ai,
a ai
o my
da ybos
aiXkinimag
su
dalely e
-ai
pagal
asai,
ge asai,
emdamasis
Siu
o mu
unkcijy
nea i ikimu.
Dalely é
-ai
pap as ai
p isideda
p ie
i a dziy
y isko-
sios
giminés
ienaskai os
a dininko
o my,
su eikdama
joms
i a dZziuo iniy
o mu
deik inio
i$sky imo
unkcija,
uo
a pu
be a dés
giminés
i a dziy
o moms
okio
igsky imo
ne eikéje.
E.
Niemineno
iSkel as
unkcinis
a gumen as,
k i ikuojan
mi-
nimujy
o my
da ybos
su
-ai
aiskinima,
né a
labai
s ip us,
nes
pa odomujy
i a dziu
o mos
su
-ai
:
asdi,
Si asai
i
k .
ai8kios
deik inio
issky imo
eikSmés
i
ne u i,
be
o,
dalely é
-ai
p isideda
i
p ie
asmeniniy
i a dziy
ujai,
jisai
i
k .
Silpniausia
minimyjy
o my
aiskinimo
su
-ai
ie a
y a
ai,
kad,
aip
aiSkinan
o ma
a ai,
ei-
kia
em is
bal y
kalbose
nei odoma
o ma
su
den aliniu
.
04.
Fo ma
a ai
bu o
dalijama
i
j
a- ai.
K.
B ugmannas
(1911:
346)
i
K.
Ba-
ga
(By a
1912:
33)
Sia
o ma,
suskaldy a
{
a- ai,
g e ina
su
sl.* o e
>
us.
moms.
Fo ma
a ai
aip
pa
dalija
i
a- ai
E.
Nieminenas
(1922:
44,
46,
47).
Pi maja
%ios
o mos
dalimi
E.
Nieminenas
adicikai
laiko
be a dés
giminés
o ma
* a
<
* od.
P ie
Sios
o mos
p isijungusi
dalely é
ai
( ok.
,,so“
a ba
lokalinés
eikSmés
yok.
,,da,
do “
i8
mo .
g.
n.
loka y o
*¢di),
pana iai
kaip
-ai
p ie
asai.
Ski umas
a p
as-ai
i
a- ai
esas
ik
oks,
kad
p iebalsiu
besibaigian i
o ma
as
bu usi
su-
s ip in a
-ai,
o
balsiu
besibaigian i
* a—
dalely e
ai
hia ui
i8 eng i.
Fo mos
a ai
dalijimas
i
a- ai,
misy
sup a imu,
y a
pa s
ikslingiausias.
Ne-
p iim inas
ik
Sios
o mos
pi mosios
dalies
* a
<
od
aiskinimas.
Pagal
E.
Niemi-
neng
neaiski
i
o mos
a ai
susida ymo
p ieZas is.
Fo ma
ai
E.
Nieminenas
(1922:
32—35,
43)
laiko
nauja,
a si adusia
i8
a ai
ik
is o iniu
lie u iy
kalbos
laiko a piu.
Sia
iS ada
jis
(Nieminen
1922:
49,
52)
g indZia
uo,
kad
pi muosiuose
lie u iy
kalbos
paminkluose
ai
o ma
a ba
isai
ne a ojama,—
y a
ik
a ai
(M.
Maz ydo),—
a ba
a ojama
palygin i
e ai
Sa-
lia
a ai
(J.
B e kiino,
B.
Vilen o).
Fo ma
ai
gausiau
p adedama
a o i
élesniuo-
se
Sal iniuose
(M.
Dauk%os
i
k .),
o
y a
y aujan i
K.
Si ydo
aS uose.
Fo ma
ai
bu usi
pe di b a
i8
a ai
dél
skiemeny
skai iaus
iSlyginimo
pagal
ienskiemene
as
pa adigma.
Snekamojoje
kalboje
a ai
bu usi
pe
ilga
i
odél
abs ahuo a
j
ai.
Kadangi
E.
Niemineno
be a dés
giminés
j a dzio
o mos
ai
aiSkinimas
e-
miamas
de aliai
ianalizuo ais
senyju
a8 y
ak ais,
ji
pe émé
i
Ch .
S.
S angas
(1966:
232,
242).
Is
E.
Niemineno
a lik os
senyjy
as y
analizés,
misy
sup a imu,
eiké y
da y i
ki okias
is adas.
ISnag inéjus
a mine
mediiaga,
pasi odé,
kad
daba
ik
Zemai iy
a ojama
a ai,
aukS ai iai
Sios
o mos
ne u i,
uo
a pu
ai
pla iai
pazis ama
auks-
ai iy,
o
Zemai iy,
iSsky us
aseiniSkius,
ne a ojama
(Z .
au .
1977
Zemélapius).
Siy
o my
a miné
di e enciacija
a i inka
y
o my
a ojima
i
senuosiuose
as-
uose.
Tuose
paminkluose,
ku ie
u i
daugiau
a
maZiau
Zemai isku
elemen y,
o ma
ai
ne a ojama
a ba
e a
(M.
Maz ydo,
B.
Vilen o,
J.
B e kiino,
S.
VaiSno o),
71
o
uose
paminkluose,
ku ie
pa aSy i
aukS ai iy
a més
pag indu,
ai
dazZna
Salia
a-
ai
a ba
y aujan i
(K.
Si ydo,
M.
DaukSos,
M.
Pe ke i iaus)*.
Taigi
ai,
a ai
o my
pasiski s yma
senuosiuose
aS uose
eikia
sie i
su
Siy
o my
a mine
di e-
enciacija,
o
ne
su
y
aS y
pasi odymo
ch onologija.
Tokios
pa
nuomonés
y a
i
F.
Spech as
(1924:
51),
ecenza es
E.
Niemineno
da ba.
Kadangi
pagal
senyjy
a8 y
medZiaga
negalima
j ody i,
kad
lie .
ai
a si ades
yéliau
negu
a ai,
E.
Niemineno
nuomoné
dél
ai
kaip
kon akcijos
i8
a ai
ne enka
pama o.
Ta iau
kad
jsigaléjo
ai,
o
i8
a osenos
iSs umiama
a ai
daba inéje
li-
e a ii inéje
kalboje,
be
abejo, u éjo
eikSmés
ge esnis
ai
o mos
ikimas
p ie
ki u
ienskiemeniy
neapib éz o
nu odymo
o my,
su
ku iomis
ai
suda o
pa adigma:
a d.
ai,
as,
kilm.
o,
naud.
am,
gal.
q,
in.
uo,
ie .
ame
(pla iau
Z .
au .
1974:
61).
05.
Ski ingai
nuo
be a dés
giminés
i a dZio
ai
ai8kinama
dalely é
bei
jung u-
kas
ai.
Pas a oji
o ma
edama
i8
mo .
g.
n.
loc.
* di,
kaip
kai
<
*q*di.
P adzia
okiam
aiSkinimui
da é
F.
Solmsenas
(1911:
189
—
190),
ku is,
k i ikuodamas
J.
Schmid o
,,Neu um“
eo ija,
lie .
kai,
p .
kai
»kaip“
,
a i inkamai
i
p ie eiks-
miy
o man a
-ai
(3
ilgai)
g e ino
sus.
sl.
cé
(a
cé,
cé
i)
bei
-E
(dob é)
i
kildino
i8
mo e iskosios
giminés
ienaskai os
loka y o.
IS
p adziu
F.
Solmseno
nuomone
k i ika o
R.
T au mannas
(1920:
251—252),
keldamas
Siy
o my
i
da y o
a i in-
kamy
o mu
(F.
Solmsenas
loka y a-da y a
laiké
ienu
linksniu)
ki io
nea i i-
kima,
plg.
ai
i
di.
Ta iau
F.
Solmseno
nuomoné
pasi i ino,
kai
J.
Endzelyno
(1922:
467)
bu o
iSkel i
la iy
kalbos
duomenys.
La iy
kalboje
y a
n.
ie .
ai
i
p ie eiksmiai
(aukS aiciy
a méje)
ai,
ka
(su
s um ine
p iegaide),
i
ai
ge iau-
sias
j odymas,
kad
Sie
p ie eiksmiai
aA
ienos
kilmés
su
mo e iSkosios
giminés
a-
kamieno
yn.
loc.
* di
(plg.
lie .
oj-é),
*q*
ai
(Nieminen
1922:
42
—43),
ku iy
-ai
bu o
a iamas
su
aki u
(Qng3enunb
1916:
309).
La .
aukS .
ai,
kai
a i inka
lie .
kai®,
p .
kai
(Endzelynas
1957:
209)
i
lie .
ai
dalely és
bei
jung uko
unkcija
(Nieminen
1922:
41).
Né a
abejoniu, kad
Sios
o mos
y a
p abal iSkos
i
sa o
kil-
me
susijusios
su
mo e iskosios
giminés
ienaskai os
loka y u
(plg.
Rosinas
1967:
_
177).
Ta iau
iki
Siol
niekas
nebandé
su
miné uoju
ienaskai os
loka y u
iesiogiai
sie i
lie u iy
be a dés
giminés
j a dZio
ai.
J.
Endzelynas
i
E.
Nieminenas
(pagal
pas a aji
i
Ch .
S.
S angas),
laikydami
bal y
dalely e,
jung uka
a
p ie eiksmi
ai,
kai
senomis
ienaskai os
loka y o
o momis,
be a dés
giminés
j a dj
ai
laiké
ki-
os
kilmés
—
nauja
analogine
o ma
(Z .
aukS iau).
An a
e us,
E.
Nieminenas
(1922:
47),
be
ai
ai’kinimo
kaip
kon akcijos
i8
a ai,
ienoje
ie oje
mini
i
okia
galimybe,
kad
lie .
ai
be a dés
giminés
i a dzio
unkcija
aip
pa
galéjusi
gau i
i
i§
lokalinés
eikSmés
dalely és
ai
(jos
eik8me
a s a o
su
Z aigzdu e
ok.
*,,da“),
panaSiai
kaip
angl.
he e,
dan.
bei
no .
de ,
ku ie
daba
a lieka
subjek o
unkcija.
Si
E.
Niemineno
uZuomina,
misu
sup a i-
mu,
y a
a Ciausiai
iesos.
Ta iau
pla iau
Sios
idéjos
E.
Nieminenas
ne ys o.
Remda-
masis
ki y
kalby
analogijomis,
jis
iesiogiai
nesieja
be a dés
giminés
i a dZio
ai
su
dalely e
bei
jung uku
ai
(pas a aja
jis
ai8kina
ok.
,,so“).
Misy
sup a imu,
né a
negalima,
kad
lie u iy
kalboje
ai
dalely é
bei
jung u-
kas
i
ai
be a dés
giminés
j a dis
y a
os
pa ios
kilmés,
.y.
i§
kilmés
susije
su
uo
pa iu
mo .
g.
n. lok.
*/di.
No in
ai
j ody i,
isy
pi ma
eikia
paaiSkin i,
i
ku
ai
kilmés
pag inde
y a
mo .
g.
n.
lok.
* di
i
kaip
o ma
ai,
be
dalely és
bei
jung-
uko,
galéjo
gau i
be a dés
giminés
i a dzio
unkcija.
06.
Kaip
Zinoma,
*d/e
kamienas
i8
p adziy
nebu o
mo e iSkosios
giminés
o-
diklis
(Sia
eikSme
jis
ga o
éliau,
kai
yko
pasidalinimas
y iSkoji
:
mo e iSkoji
:
be a dé
giminé),
be
u éjo
abs ak y
bei
kolek y ine
eikime
(B ugmann
1908:
®
Dél
lie u iy
senujy
paminkly
kalbos
sasajos
su
a i inkamomis
lie u iy
kalbos
a mémis
az.
J.
Palionis
(1967:
51
. .).
®
E.
Nieminenas
(1922:
20—21),
pagal
ji
i
Ch .
S.
S angas
(1966:
287),
lie .
kai
laiko
nauja
o ma
ie oj
kaip
él
emdamasis
Siu
o my
a osena
senuosiuose
lie u iy
paminkluose.
4°
Ch .
S.
S angas
p .
kai
eda
i8
*kai
(1966:
287).
72
710;
1911:
286;
1922:
361-362),
plg.
Sio
kamieno
kolek y inés
eik’més
banda,
man a,
au a
i
k .
Kolek y inés
eik’més
i8
p igini ies
aip
pa
bu o
ide.
be a dés
giminés
dau-
giskai os
a dininko-galininko
o mos
su
*-@
(g .
pijea
Salia
pnpoé,
lo .
loca
Salia
loci),
a ojamos
su
p edika o
ienaskai os
o momis.
Dél
Siy
o my
san ykio
su
ki omis
o momis
y a
j ai iy
nuomoniy.
J.
Schmid as
(1889:
12,
37),
pi masis
i8-
kéles
be a dés
giminés
daugiskai os
a dininko-galininko
o mas
su
*-d
kaip
ide.
kolek y a,
laiké
jas
iden iSkomis
su
mo e iSkosios
giminés
ienaskai os
a dininko
o momis,
u in iomis
a
pa i
*-d.
Jau
N.
an
Vijkas
(1902:
12—13)
nu odé,
kad
ko-
lek y inés
eik’més
be a dés
giminés
daugiskai os
a dininko-galininko
o mos
su
*-G@
bu o
p ie&
mo e iSkosios
giminés
*d/*e
kamieno
klasés
susi o ma ima.
A.
Meille
(1908:
257-258,
261)
be a dés
giminés
daugiskai os
a dininko-gali-
ninko
o mas
su
*-a
laiko
iden i8komis
su
be a dés
giminés
ienaskai os
a di-
ninko-galininko
o momis.
[ ikinama
y a
Ch .
S.
S ango
(1970:
18
. .)
hipo ezé,
kad
be a dés
giminés
daugiskai os
a dininko-galininko
o mos
su
*-d
i8
p adziy
suda é
a ski a
ka ego ijg
—
kolek y a
(genus
collec i um,
4-
collec i um),
ku is
giminiy
(nominaliniy
Klasiy)
sis emoje
bu o
p ieSinamas
ne
kolek y ui
(p ie3
giminiy
sis emos
,, y iSkoji
:
mo e iSkoji
:
be a dé giminé“
susida yma).
Pas a-
uoju
me u
W.
P.
Lehmannas
(1958:
189
. .),
emdamasis
la ingaly
eo ija,
p a-
indoeu opie iy
o ma
su
umpuoju
balsiu
i
la ingalu,
i8
ku ios
i8si u uliojo
o -
ma
su
*-d
( éliau
mo .
g.
n.
a d.
i
be .
g.
dg.
a d.-gal.),
i§
kilmés
aip
pa
laiko
kolek y inés
eik’més
o ma.
P ieS
la ingaly
iSnykima
miné oji
p aindoeu opie iy
o ma
suda é
sime ine
sis ema
su
ki omis
p iebalsiu
besibaigian iomis
o momis:
su
-s
o ma
( éliau
y .
g.
n.
a d.),
u éjusia
i8
kilmés
indi idualia
ak y aus
objek-
o
eik&me,
i
su
-m
o ma
( éliau
y .
g.
n.
gal.
i
be .
g.
yn.
a d.-gal.),
u éjusia
i§
kilmés
eiksmo
ezul a o
bei
neak y aus
objek o
eikSm¢".
Jeigu
o mos
su
*-d
suda é
a ski a
kolek y inés
eik’més
daik a a dZiu
klase,
ai
bu o
aip
pa
iS u ulio os
i
a i inkamos
a ibu inés
kKlasés
(pa odomujuy
i a -
diy
i
bid a dZiy),
nes
giminiy
sis emos
aidai
kong uencija
u éjo
ypa ingos
eikSmés.
Tai
nu odo
daugelis
y iné ojy
(plg.
Pede sen
1913:
68;
Lehmann
1958:
194
. .
i
k .).
Ch .
S.
S angas
(1970:
16
. .),
emdamasis
kong uencija,
Salia
n.
a d.
y .
g.
*newos,
*so;
mo .
g.
*newd,
*sa,
be .
g.
*newom,
* o /d,
ekons uoja
ke i a
a ibu ine
klase
su
n.
a d.
*newd,
* d.
Pas a osios
o mos
bu o
de ina-
mos
su
be a dés
giminés
daugiskai os
a dininko-galininko
o momis
su
*-4d,
ku ios
i¥
kilmés
bu o
kolek y inés
eik’més
ienaskai inés
o mos.
Vadinasi,
i a -
dinis
kamienas
* d/* e
(ski ingai
nuo
daba inio
mo .
g.
*sd)
i8
kilmés
aip
pa
bu o
kolek y inés
eik’més,
Zyméjo
,,cine
undi e en iie e
Sammlung,
ein
undi -
e en iie es
Kon inuum“,
kaip
daba
ok.
bey.
g.
,,das“.
07.
Seniai
y a
pas ebé a
ide.
kalbose
i a diniy
*-(j)a
kamieno
(*ia,
* a)
p ie eiksmiy
su
ad e biniy
linksniy
(ins umen alio,
ablia y o,
loka y o-da y o)
a da¥odinémis
galiinémis.
K.
B ugmannas
(1908:
63)
Siuos
p ie eiksmius
laiko
subs an y inémis
be a dés
giminés
o momis.
Ch .
S.
S angas
(1970:
25)
juos
kildina
i§
kolek y inés
eik8més
kamieny.
Kolek y inés
eik’més
kamienas
aip
pa
galéjo
suda y i
o mos
* di
(su
a -
dazodine
n.
lok.
galine
-i),
su
ku ia
siejama
lie u iy
dalely é
bei
jung ukas
ai
i
la iy
auk& .
p ie eiksmis
a ,
pag inda.
Ch .
S.
S angas
(1970
:
25)
aip
pa
e-
kons uoja
ide.
kolek y inés
eikSmés
* a/
* e
kamieno
p ie eiksmj
*#di,
be
lie .
ai
su
juo
nesieja,
nes
pagal
E.
Nieminena
laiko
nauja
o ma
(Z .
04).
ISnykus
kolek y ui
kaip
a ski ai
ka ego ijai,
yks an
pe sig upa imui
gimi-
niy
sis emoje,
kolek y inés
eikSmés
*/@
kamieno
o mos
ga o
mo e iSkosios
gimi-
1
18
senujy
y iné ojy
G.
H.
Miille is
(1898:
312)
ienas
i$
pi myjy,
emdamasis
K.
B ugman-
nu,
o mas
su
*-di8
kilmés
laiko
abs ak y
klasés
o momis
i
p ieSina
jas
konk e ios
eikSmés
o moms
su
-s.
312
Kad
lie uyiy
p ie eiksmiuose
(iki
aka i)
*o
|
*e-
kamieno
yn.
da .-lok.
galiiné
-i
(<
*-i)
y a
p aindoeu opie isko
senumo,
Z .
MazZiulis
(1970:
145—
146).
#3

nés
eikSme.
Todél
a
pa i
o ma
* di
suda o
lie .
mo .
g.
n.
ie .
ojé
(<
* ai+
*-én)
pag inda,
aip
pa
la .
aukS .
a
p ie eiksmj
i
li e a i inéje
la iy
kal-
hoje
mo e i8kosios
giminés
ienaskai os
ie ininka.
Tu in
gal oje,
kad
iena-
skai os
loka y as
bal y
i
apsk i ai
indoeu opie iy
kalbose
bu o
nepa adigminé
o ma
(Tonopos
1961:
285,
298-299),
lie u iy
dalely é
bei
jung ukas
ai
i
la iy
aukS ai¢iy
p ie eiksmis
a?
galéjo
bi i
ne gi
senesni
uz
a i inkamas
mo e iSkosios
giminés
ienaskai os
loka y o
o mas,
.y.
miné osios
o mos
galéjo
iSsi u ulio i
anks iau,
negu
ienaskai os
loka y as
apo
pa adigminiu
linksniu.
08.
AiSkinan
ai
kilme,
eikia
paminé i
pas a uoju
me u
V.
Geo gije o
(1965:
81
. .;
1974; 1975:
3—9)
pos uluojama
hipo eze,
pagal
ku ia
*a-
kamienas
y a
iS iedéjes
dél
sandhi
i8
senesnio
su
dyibalsiu
*eHyy,
ku is
aip
pa
bu o
kolek y-
inés
eikSmés.
V.
Geo gije as
iZii i
*-ay-
<
*eH,y
kamieno
e leksq
daugybé-
je
ide.
o mu,
a p
ki y
i
lie .
mo .
g.
n.
ie .
oj-6,
p .
mo .
g.
n.
a d.
quai.
Kamieno
pasikei ima
onologiSkai
ai8kina
W.
R.
Schmals iegas
(1973:
101,
143
. .):
p ieS
p iebalsj
gale
ZodZio
d ibalsis
i o
ilguoju
balsiu
(*-ay->
*-d),
0
p ie§
balsj
iSliko
s eikas:
W.
R..
Schmals iegas
izii i
papildoma
dis ibucija
*a-
kamieno
pa adigmoje:
kamiengalis
*-ay-
p ieS
balsines
galiines
i
*-@-
p ieS
p ie-
balsines.
A ski ose
ide.
kalbose
*d-
kamieno
pa adigmoje
y a
nemaza
o mu
su
-ay-,
ku ias
bi u
pa ogu
aiSkin i,
suponuojan
*eH,y->*d@-
kamiena
(Rasmussen
1973:
90
. .).
Ta iau
kol
kas
*4-<*eH,y-
aida
é a
nepama uo a
hipo ezé
(Szeme ényi
1970:
173).
Todél mes
Gia
liekame
p ie
senos
*d-
<
*eH,-
kamieno
in e p e acijos
i
bal y
miné a
o ma
ai
laikome
kolek y inés
eik8més
* d
kamie-
no
i
n.
lok.
-i
junginiu.
09.
Siedami
lie .
dalely e
bei
jung uka
ai
su
seno ine
kolek y inés
eikSmés
o ma
* di
(kaip
i
mo .
g.
n.
ie .
oj-é),
juo
labiau
su
Sia
o ma
u ime
sie i
be a -
dés
giminés
j a di
‘ai,
nes
jis
i
daba
da
u i
iSlaikes
apibend in a,
a ba
kolek y-
ine,
eik8me.
No édami
ai
pa ody i,
umpai
u ime
palies i
be a dés
giminés
i a dzio
ai
unkcijas
i
nu ody i
san yki,
pagal
ku j
jos
suda o
kon as a
su
y i8-
kosios
bei
mo e iSkosios
giminés
o momis.
Lie u iy
kalboje
i a dis
ai,
galima
saky i,
y a
ienin elé
ySkiausia
be a dés
giminés
o ma,
ku i
oje
pa
sin aksinéje
pozicijoje
y a
p ieSinama
a i inkamoms
y iskosios
bei
mo e iskosios
giminés
o moms"*.
Vy iSkosios
i
mo e iSkosios
gi-
minés
o mos
as,
a
a ojamos
d ejopai:
1)
subs an y iskai
—
eina
daik a a -
dzio
pozicijoje
i
2)
a ibu y iSkai
—
eina
bid a dZio
pozicijoje.
Tuo
a pu
be-
a dés
giminés
o ma
ai
a ojama
ik
subs an y iskai
—
daik a a d%io
pozici-
joje.
Todél
y iSkosios,
mo e iSkosios
(i8
ienos
pusés)
i
be a dés
giminés
(i8
ki os
pusés)
kon as as
galimas
ik
subs an y inéje
pozicijoje.
Sioje
pozicijoje
nu ody-
osios
o mos
seman iSkai
y a
p ieSinamos
aip:
a)
y iSkosios
bei
mo e igkosios
giminés
o mos
as,
a
(jy
unkcija
ienoda)
nu odo
konk eéius,
indi idualizuo us
daik us
(daZnai
asmenis);
jy
an eceden ai
pap as ai
y a
a ski i
daik a a diiai;
b)
be a dés
giminés
o ma
ai
nu odo
eiSkinius,
eiksmus
a
daik us
apibend in-
ai,
nekonk e iai;
jy
i
an eceden ai
pap as ai
y a
ne
a ski i
daik a a dZiai,
be
iS isi
sakiniai
a
ne
didesné
eks o
a ka pa.
P z.:
a)
Visi
pinigai
a i eko
jo
siinui,
o
as
émé
linksmai
gy en i.
BaléAP
199.
Jis
(P anai is)
nieko
nea saké,
ik
pe liejo
bo agu
kumele,
kad
a
ne
Suoliais
leidosi
keliu.
Myk-Pu S19.
Visi
apsia e
su
ba ais,
be
uos
dé éjo
ik ai
lig
i eidamys
i
bainycios.
ValPJ
30.
b)
Cia
jis
a siminé,
kad
uo
eikalu
da
nekalbé a
su
pacia
Da a a,
be
ai
kal-
io
sumanymy
negaléjo
pakeis i.
VenclR
III
108.
Mikodemo
mina
bu o
aip
k aila,
'
kad
no s
pa eikslq
i
jo
ayk...
Tai(=
kad
mina
bu o
k aila)
pabaigé
Vizgi da
i ikin i
a éjus
jo
p azi ies
alandai.
VaizgP
1
201.
ae
Bad a dziy
bei
biid a diskujy
Zodziy
a i inkamos
o mos
(méZa,
gé a)
pap as ai
a oja-
mos
isai
ki oje
pozicijoje,
negu
a i inkamy
ZodzZiy
y iskosios
bei
mo e iskosios
giminés
o mos,
plg.:
Vaikas
gé as
i
Vaikui
ia
gé a.
74
Apibend in a,
a ba
kolek y iné,
o mos
ai
eik8mé
ypa
ySki
ais
a ejais,
kai
ja
nu odoma
kele as
panaSios
i¥ies
daik y
kaip
am
ik os
s e os
daik y
isuma.
Pyz.:
Kas
gi
i¥ o,
kad,
be
isa
o,
da
klé is
s o i
pilna
g i dy,
lasiniy,
liny,
ilny
?
Tams-
ai
ai
niekai,
o
Ansui
pagunda,
pa ydas.
VaizgP
1
74.
Ji
nejsi aizda o
laimés
i
bii-
ies
pilnumo
be
k yks aujancio
kidikio,
mylin¢io
y o,
sa o
jaukaus
namy
kampo.
Tai
pi mu iné
Zmogiskosios
egzis encijos
g andis.
KubSNL
314.
Taigi
lie u iy
be a dés
giminés
o ma
ai
u i
iSlaikiusi
apibend in a,
a ba
ko-
lek y ine,
eik’me,
pagal
ku ia
y a
p ie inama
y .
bei
mo .
giminés
o moms
as,
a,
u inéioms
nekolek y ine,
konk e ia,
indi idualia
eikSme.
10.
Kad
a p
dalely és
bei
jung uko
ai
i
be a dés
giminés
i a dZio
ai
né a
nepe zengiamos
ibos
i
jie
gali
bi i
ienos
kilmés,
odo
jy
unkcijy
palyginimas.
Beya dés
giminés
o ma
ai
a ojama
subs an y iSkai
daik a a dziy
a di-
ninko
a ba
galininko
pozicijoje
kaip
ana o inis
i a dis
—
apibend in ai
nu odo
ai,
kas
anks iau
bu o
miné a
a ba
pasaky a
uojau
po
os
o mos.
Jis
kalbéjo
su
manim
kaip
su
suaugusiu,
i
ai
man
buyo
labai
malonu.
VenclPU
436.
Adomukas
da
nepilnai
iimané,
kq
gi
ai
eiskia—
nebé a
a o
dédés.
VaizgRR
1
154.
Pa iesei
pama us
pi éiai,
o
no i
an
jy
pas a y i
bainydiq!
Kas
ai
gali
pada y-
i?
ZemR
I
50.
Dalely é
bei
jung ukas
ai
daznai
eina
sakinio,
démens
a
azés
p adZioje,
ne e ai
su
ki omis
dalely émis,
jung ukais
a
p ie eiksmiais
suda ydami
p adines
g upes.
"
—
Tai
Siandien
aikSéio i
né
nesi engi?
—
Sakau
gi.
—
Pe as
a sis ojo.
—
Tai
sudie .
Pauk8 AK
154.
—
A
jiis
jau eina e
j
lauka
a i?
—
Tai
jau...
aka
popie
a iau,
—
ig ebleno.
—
Tai
gal
jis
en
a damas
daina o e?
—
Tai
jau
aS.
PaukS AK.
194.
—
A
duonos
neno iu.
—
Tai
ko
—
pancio
no i?
PaukS AK
6.—
A
ma ai,
ko-
kia
u!
Tai
ik
i
Zeme
ikis i,i
gana,
o
kame
mixios?
ZemR1147.
—
A¥
laiko
ne-
u iu
su
jum
daugiau
kalbé .
I
pliauks
kaip
jis.
Gi déjo ,
—
kq?
Na
ai
da
jis
i gi si e
mane.
S uogR
I
141.
Tik
en,
au e,
ku
smil ys,
Cia
ai
i
opuciy
sodino,
i
me
séjo.
SimonR
I
213.
ia
ai,
eidama
sakinio
a
azés
p adZioje,
sa o iSkai
jungia
a
aze,
sakinj
su
anks esniu
kon eks u,
y a
lyg
koks
ka aliza o ius.
Su
okiomis
dalely émis
lyg
i
pa ogiau
p adé i
nauja
aze.
Ypa
ai
biidinga
Snekamajai
kalbai,
dialogui.
Dalely és
ai
jungiamoji
unkcija
ypaé
ySki
ais
a ejais,
kai
omis
dalely é-
mis
p adedamas
naujas
sakinys
su
anks esniu
kon eks u
y a
susijes
p ieZas ies
bei
aiSkinamaisiais
ySiais'*.
:
—
Ona,
ams a
aikS¢ioji
i
ba nyciq.
Tai
ben
ka q
pap asyk
die q,
kad
jis
ne-
beda y y
pasauliui
okiy
k ailiy,
kaip
San ekliy
S ies a icius.
VaizgP
1
106.
— O
u
da
didziuojies?
Tai
jau
ne u i
p o o
né
kaip
elnias!
ZemR
1
175.
AS
a sis ojau
i
sa o
ie os
i
nuéjau
j
oliau
sédin j
d augq.
Tai
kadgi
su iko
an
manes.
VaizgP
1
96.
Taigi
okioms
jungiamosioms
dalely éms,
a liekan ioms
ka aliza o iy
aid-
meni,
isai
leng a
p ia é i
p ie
ana o iniy
j a dZiu,
ku ie
aip
pa
nu odo
j
anks-
esni
kon eks a,
ypa¢
p ie
ana o iniy
j a dZiy
be a dés
giminés
o mu,
ku iy
nu o-
dymas
y a
labai
bend as,
nekonk e us.
Lie u iy
kalboje
ne e i
pe einamieji
a e-
jai,
kai
dalely é
ai
p ia éja
p ie
be a dés
giminés
i a dzio
ai
—
ji
neuZima
daik-
a a dZiy
a dininko
a
galininko
pozicijos,
-y.
nea lieka
j a dziy
sin aksinés
unk-
cijos,
be
u i
okia
nu odomaja
eikSme,
kaip
ana o iniai
i a dZiai
(nu odomas
anks esnis
kon eks as
a ba
anks esné
si uacija).
P z.:
Tai
éjas
kap
papucia,
as
ki ako is
bamp ,
ji
sako:
,,Tai
mano
é elis
mal-
keles
kapoja“.
Auk
(LKT
362).
Vieng
nak j
sujuda
isas
ieSbu is.
IX
p adziy
Al on-
sas
pamané,
kad
ai,
kaip
pap as ai,
kas
no s
i
aukS esniyjy
ka iy
a azia o.
VienPD,
144
Tam
ik iems
kon eks ams
salygojan ,
o ma
ai
y a
iS u uliojusi
i
jung uko
unkcija,
p z.:
Pi ma
kas
kuo
mi é,
ai
sakyda o
ki minas.
Kbl
(LKT
107).
Jei
jau
balsas
oks,
ai,
ma y ,
i
Si di
okiq
u i,
Pauk8 AK
169.
Sug izdamas
is
koki
naujqa
iSmislq
pa sinesda o,
ai
ne
laiku
bulbes
aké i,
ai
nuola
jas
a iné i
i
a iné i.
VaizgP
1
84—85
(pla iau
Z .
au .
1977).
75
K
177.
Ima
Ci kS i
iks andciai
Ziogeliy.
Napaliui
odos
—
milijonai.
Taciau
émes
sek i,
ku gi
jie
sus oje
spa nelius
ina
i
okj
didelj
balsa
pada o,
nieko
nepama o.
I
ima
jam
ody is,
jog
ai
isaine
gy iinéliai
ci skia,
ik
pa i
Zemé
skamba...
VaizgP
F222.
Tokie
pe einamieji
a ejai
aiSkiai
odo,
kad,
esan
am
ik iems
kon eks ams,
isai
leng a
nu odomajai
dalely ei
ai
gau i
ana o inio
i a dzio
be a dés
giminés
o mos
eikSme.
1i.
Kyla
Klausimas,
kada
ai
galéjo
isi i in i
kaip
be a dés
giminés
j a dis.
Lie u iy kalbos
a mése
o ma
ai
a ojama
gana
pla iai,
be
pap as ai
u i
dalely és
bei
jung uko
unkcija.
Pas a aja
unkcija
ji
iSpli usi
isame
aukS ai iy
a -
més
plo e,
iSsky us
pane éziSkius,
ji
paZis ama
aip
pa
Zemaiciy
aseiniSkiy.
Be a dés
giminés
j a dzio
unkcija
o ma
ai
nu ody ose
a mése
e a.
Kiek
daZniau
ji
pasi-
aiko
aukS aiciy
a mése,
be
i gi
dazniau
ik
pe einamaisiais
a ejais.
Bidinga,
kad
i
ki os
o ma
‘ai
a i inkan ios
o mos
—
zemai iy
a,
pane éziskiy
e,
e,
i
—
aip
pa
a ojamos
kaip
dalely és
bei
jung ukai.
Tap i
be a dés
giminés
j a -
dziais
jos
u i
ik
po encine
galimybe.
Ta iau
i
o
da
negalima
pada y i
iS ados,
kad
ai
be a dés
giminés
i a dzio
unkcija
y a
labai
ély a.
Tai
pla iai
nejsigaléjo
be a dés
giminés
unkcija
pap as iausiai
dél
o,
kad
Sia
unkcija
lie u iy
kalbos
a -
mése,
kaip
i
la iu
kalboje,
isi i ino
y iSkosios
giminés
n.
a d.
i
yn.
gal.
o -
mos
as,
q,
einan ios
a i inkamai
daik a a dziy
a dininko
a ba
galininko
pozi-
cijoje.
Tik ai
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje,
ma y ,
dél
didesnio
ikimo
p ie
isos
g ama inés
sis emos
daugiau
isigaléjo
be a dés
giminés
j a dzZio
unkcija
ai,
o
ne
as,
q, Z .
au .
1974:58
(2
len elé),
62
(3
len elé).
Tos
pa ios
da ybos
kaip
lie . ai
andama
p isy
kalbos
paminkluose
kai
(Sa-
lia
ka,
kan),
pa a o a
3
ka us
be a dés
giminés
i a dZio unkcija
galininko
pozi-
cijoje:
Kai
billé
dineniskas
gei s?
,,Was
heiB
denn
eglich
B od ?“
Ench
37,9.
Ti
dai i
einu
e dinesmu,
kai
ioiis
skellan s
as ai
,,So
gebe
nu
jede man,
was
j
schiil-
dig
seid“
Ench
5753.
bhe
waidi i
kai
e ains,
labban
segge,
s an
wi s
ans
pogauuns
».Vnd
wisse ,
was
ein
jegliche
gu es
hu ,
das
wi d
e
emp ahen“
Ench
61,
(T au -
mann
1910:
267,
Nieminen
1922:
14,
Schmals ieg
1974
:
135),
plg.
Endzelin
(1944
:
124—125),
ku is,
laikydamas
lie .
ai
nauja
o ma
i8
a-ai,
ka u
i
p .
kai
laiko
ne ik a,
uZ aSy a
su
-i
ie oj
-n
(kan).
Lie u iy
kalbos
a mése
aip
pa
ka ais
pasi aiko
kai
be a dés
giminés
unk-
cija
galininko
pozicijoje,
p z.:
UZ
k
ai
u
jj
musi?
Lp
(LKZ
V
361).
Gali
ai
bi i
analoginé
o ma
pagal
ai,
be
gali
bi i
i
sena,
kalbininko
B.
Sa ukyno
liudijimu,
ji
Sioje
a méje
a ojama
senesniy
Zmoniy
Salia
kq
( a m.
kil).
Galimas
daik as,
kad
p ielaidas
gau i
be a dés
giminés
i a dZio
unkcija
o -
mos
su
-ai
( ai,
kai)
bus
jau
u éjusios
p abal iSkoje
epochoje.
Kad
lie u iy
kalboje
isigaléjo
be a dés
giminés
i a dziy
o mos
su
-ai,
p isy
—
o mos
su
g ynu
kamiengaliu
(ka,
s a,
z .
Endzelin
1944:
111,
123),
0
la iy
kalboje
i8
iso
né a
specialiy
be a dés
giminés
o my,
p ieZds ys
slypi ne
pa iose
o mose,
o
y
kalby
g ama inése
sis emose.
12.
Kaip
anks¢iau
bu o
miné a
(Z .
04),
o ma
a ai
ikslinga
skaldy i
j
a- ai.
An oji
Sios
o mos
dalis
ik iausiai
y a
a
pa i
anks iau
nag iné a
dalely é
ai.
Ne-
aiSku, kas
i§
kilmés
bu o
pi moji
Sios
o mos
dalis.
E.
Nieminenas
(1922:
44)
nu-
odo,
kad
dalely é
ai
p isijungusi
p ie
senosios
be a dés
giminés
o mos
* a<
* od.
La .
d- d'*
E.
Nieminenas
(1922:
46)
aip
pa
aiSkina
kaip
be .
g-
n.
a d.-gal.
* a
(<* od)
+lok.
* d.
Toks
ai8kinimas
bi y
p iim inas,
jeigu
isi8kai
bi y
ik a,
kad
lie u iy
bei
la iy
kalboje
bu o
be a dés
giminés
j a dis
* a,
kai
susida é
a ai.
Fo ma
* a
ekons uojama
lie u iy
bei
la iy
kalboje
pagal
p .
s a,
sl.
o
i
lie u iy
biid a dZiy
be a dés
giminés
o mas
su
-a
(gé a)
(MaZiulis
1970:
85).
Iki
Siol
p ie
Siy
o my
nebu o
p i aukiama
Zemai iy
a,
nes
ji
bu o
a s a oma
ai.
IS
ik-
15
K.
Miilenbacho
—
J.
Endzelyno
Zodyne
(1932
:
120)
8i
o ma
ak uojama
kaip
paka o-
a
a
a
( aSoma
a ski ai).
76
uju
Zemai iy
minimoji
o ma
y a
pag indo
iden i ikuo i
a
(Z .
17).
Ta iau
Zemai-
iu
a
be a dés
giminés
i a dzio
unkcijos
ne u i,
ji
a ojama
ik
kaip
dalely é
bei
jung ukas.
Tokia
pa
o ma
a
y a
i
la iy
kalboje,
be
ji
Gia
aip
pa
a ojama
ik
kaip
dalely é
bei
jung ukas.
Lie .
Zem.
a,
la .
a
sa o
a osena
isiskai
a i inka
he i u
a-,
ku i
aip
pa
a ojama
kaip
jungiamoji
dalely é
p adzioje
sakinio
i
be a dés
giminés
j a dzio
unkcijos
ne u i.
Taigi
y a
isiskas
pag indas
many i,
kad
lie .
Zem.
i
la .
a,
kaip
i
he .
a-,
i8
kilmés
bu o
senos
dalely és
i
be a dés
giminés
unkcijos
ne u éjo,
no s
e imologiSkai
ik iausiai
y a
susijusios
su
ki y
kalby
be a dés
giminés
i a dZiais,
plg.
sl.
o
(é .
17).
An a
e us,
jeigu
lie u iy
i
la iy
a
bi u
u éjusi
be a dés
giminés
i a dzio
unkcija,
ai
neaiSku,
kodél
ji
Sia
unkcija
bu y
p a adusi.
J.
Schmid as
(1889
:
229)
aixkino
be a dés
giminés
i a dzio
* a
inykima
lie u iy
kalboje
dél
os
o mos
su-
apimo
su
mo e iSkosios
giminés
n.
ya d.
a<
* d
po
aki iniy
galiiniy
su umpé-
jimo.
Be
la iu
mo e iSkosios
giminés
ienaskai os
a dininko
o ma
y a
su
ilguoju
-
( a),
o
be a dés
giminés
i a dzio
o mos
* a
Gia
aip
pa
né a.
Pagaliau
as,
q
daba
lie u iu
i
la iy
kalbose
u i
be a dés
giminés
eikSme,
no s
ka u
y a
i
y-
igkosios
giminés
o mos.
Taigi
o my
su apimas
né a
bi ina
salyga
ienai
iS
ju
i8-
nyk i,
jeigu
jos
a ojamos
ski ingai.
Su
uo
pa iu
o man u
-a
(ide.
*-0)
y a
nu ody os
p isy
be a dés
giminés
i a -
diy
o mos
s a,
ka.
Tiesa,
J.
Endzelynas
(1944:
116)
abejojo,
a
s a
y a
ik a,
nes
pasi aiko
e ai
(i
ik
sakinio
p adiioje!)
Salia
s an.
Pla iau
a ojama
ka.
P isu
kal-
bos
minimujy
o my
unkcijos
placiau
ne i os.
An a
e us,
p isy
be a dés
giminés
minimuju
i a dziy
o mos
su
-a
galéjo
bi i
(kaip
sla u
i
k .),
o
lie u iu
i
la iy
kalbose
a i inkamy
o my
su
-a
a
unkcija
galéjo
i
nebi i
(kaip
he i y).
Tai
p iklauso
nuo
isos
kalbos
g ama inés
sis emos.
Tu in
gal oje
i8kel uosius
dalykus,
lie .
a ai
da yba
i§
be a dés
giminés
o -
mos
* a
su
dalely e
ai
abejo ina.
Misy
sup a imu,
pa ikimesnis
a ai
o mos
aiS-
kinimas
ba y
i8
d iejy
dalely iy.
Tu in
dalely e
a
i
ai,
i8
ju
galéjo
susida y i
i
a ai.
Siq
min i
suponuoja
lie u iy
kalboje
daugybe
okio
ipo
da iniy
iS
d iejy
a
daugiau
dalelyciy.
Pyz.:
ana- a
+:
Anaya
kiskis
béga.
lg.
ana- e
:
Ana eé
i
jis
a eina.
Gs.
be-ne
:
Bene
u
ma ei,
kad
pasakoji.
Jn’.
be- a-g'°
:
Be ag
Cia
eikia,
idan
isokia
loma
bi y
izpildy a.
DP
30.
be- ai
:
Id
koznas,
ku sai
iki,
nep apul u,
be ai
amzing
Zy a q
u é y.
SE~129:
be- ai-g
:
Be aig
a e
baisiai
pazeidé
i
negali
ke s o
nuleis .
DP
37.
ai-gi
:
Taigi
kad
neZinai.
Skp.
a-pa
:
Kaipgi
nedi bu,
apa
(=
juk)
aS
iena
namuos
isa
pada au.
Ps.
ik- ai
i
k .
(Daugiau
pa yzdziy
Z .
oliau
p ie
a i inkamy
o my.)
Tokiy
Zodziy,
aip
pa
i
a ai,
da ybos
p adZiq
(impulsa)
galéjo
duo i
i
daba
da
a ojami
am
ik i
sakinj
a
sakinio
démenj
p adedan ys
sin aksiniai
komplek-
sai
i§
d iejy
a
daugiau
dalely iy,
jung uky
bei
p ie eiksmiy,
p z.:
Tai
jau
nebe
juokai,
jei
koja
ins a.
D g.
Kai
nueida o
spanguoliy...,
na
ai
é
(= en)
gy aciy
ai
y a.
P88
(LKT
159).
Dii é
i
iSdi é
[Zu is]
inklq
i
iséjo,
aigi
ai
é
kokia
[didelé].
Kk
(LKT
188).
Nu
ai
jau
kad
su inka,
ai
bu elj
i ge ia.
P k
(LKT
181).
Nu
cia
paskun
ai
aS
nea simenu,
ku
juosius
ezZé.
K é
(LKT
167).
Kad
bi y
uz aisai,
ka
ne eik y
is
—
a
ada
ai
jau
gy énimas
bi y.
S kn
(LKT
164).
Lie u iu
kalboje
y a
eduplikaciniu
bidu
suda y y
dalely iy
bei
p ie eiksmiy
su
paka o u
pa odomojo
i a dZio
kamienu.
Kamieno
p iebalsis
abiejuose
déme-
nyse
iglieka
as
pa s,
o
balsiai
gali
pakis i.
P z.:
16
1§
dia
su umpin a
be .
Kad
be
né a
i8
be i
( aip
eigia
J.
O ebskis
1956:
360),
odo
dz ky
be
su
iglaiky u
s eiku
¢
(Zinke i ius
1966:
436).
7?
2)
Da iniai
su
~ja,
-ia:
ansja
,,jis“
(O
ansja
pa s
kéles
nuéjo
namuosna
sd o.
Ch
M
9,
7;
kiekaja
skiek“
Lel
(Z .
kieka
28);
aja*"
,, aip
pa ,
as
pa s“
Ds,
Skp
(dél
a-
Z .
18);
asia
,, aip
pa ,
as
pa s,
is
ien,
uo
p adéjimu,
kad
jau,
iek,
iek
pa ,
kaip“
(Anas
asia
moky as.
Dgé.
Tai
a¥
aziuosiu.
Tasia
Zygis
bus.
Uzp.
[dék
i
sa o
pa asy q
laiskq
ienan
okan
—
asia
siun imas.
Pnd.
Tasia
kq
man
duosi
—
a
is y e,
a
gaidziukq.
Ds.
Tasia
(=kad
jau)
p adéjai,
ai
i
baik.
T .
Tasia
éjus,
asia
néjus.
Rz.
Tasid
pa i us,
asid
pas acius
(s o as
Zmogus).
Skp.
I
nuo
Diks-
o,
i
nuo
mi s
asia
bus
kilome y.
Smal.
Samdinys
asia
die o
pauks is:
ku
sumo-
jo,
en
nuplasnojo.
Bal
PV
1
152.
Ji
a
gi si,
a
peiksi
—
is
asid.
Slm.
Tasia
pa
ku iuo
a kliu
aziuosim.
Ds);
eipoja
, eip*
Ds;
iekaja
,, iek“
U
(Z .
ieka
28);
is
oja
,, aip
pa ,
iek
pa “
Ds,
Slk
(dél
o-
ze
319%
3)
Da iniai
su
-ja-,
-ia-:
kajakas
,,kazi
kas“
SD
121
(dél
ka-
Z .
22).
Senuosiuose
aS uose
-ja-g(i),
-ia-g(i)
kaip
pos pozicija
p idedama
p ie
pa o-
domuju
i a dziu
as,
-a,
anas,
-a
i
k .
isu
linksniy,
p z.:
Tasiag
me as
DP
27;
amejag
kiine
DP
584;
ieiag
pa ys
sqna iai
DP
8;
izg
ujag
k as y
DP
59;
su
ajagi
me ga
DK
20;
anosiag
dienos
( n.
kilm.)
DP
268;
okiajag
ixeiga
DP
33.
Fo ma
ka
21.
Fo ma
ka
<
*q¥o
a ojama
lie u iy
kalbos
a mése
kaip
jung ukas
eiks-
me
,,kad“
i
kaip
dalely é,
p z.:
Man
ka
jau pe
daug
saldu,
ai
jau
nebeskanu.
Pd.
AS
au
sakiau,
ka
lauke
lyja.
I b.
Ka
neklausai,
ai
a¥
lupsiu.
G z.
Vagis
ka
ap ag,
ben
sienas
paliek ,
o
ugnelé
ka
aplanko
—
nieko
nebliek .
Pi .
S o ukai
mazasis,
daug
auky
ga ai?
—
Ni
ka
daugel,
ni
ka
pe
mazai.
JV
536
(LKZ
V
8).
La iu
li e a i inéje
kalboje
a ojamas
jung ukas
ka
kad“,
ku j
A.
Bielen-
s einas
(1863
:
396)
i
J.
Endzelynas
(1951:
541)
aip
pa
laiko
i a dzio
kas
be a -
dés
giminés
n.
a d.-gal.
o ma,
a i inkan ia
p .
ka®.
Fo ma
ka
be a dés
giminés
j a dZio
unkcija
y a
duodama
P.
Ruhigo
(1747
:
=
57):
Kd
biwwo
czonay?
,,Was wa
da?“
NeaiSku,
a
Gia
ka
y a
ik a,
a
ik
ko ek-
i os
klaida
ie oj
kas.
E.
Nieminenas
(1922:
50)
-ka
ai8kina
kaip
be a dés
giminés
o ma
M.
Dauk-
Sos
Pos ilés
o moje
mieka:
Nes’!
a di
bilé
ne ’!
niéka
ki o
iek di
W.
Ch i y
p amin
ne
piemenimi,
be
[gmdiniku
(208).
Siame
pa yzdyje
nieka
gali
bi i
ko ek i os
Klaida
ie oj
y .
g.
n.
a d.
niekas,
plg.
ki ais
a ejais
a ojama
né
niekas
ki o:
mo e e
né
niekas
ki o,
iek di...
DP
69.
wi sos
nidzios...ng
es
niekas
ki o...
DP
8.
Kas
niekas
ki o
ne ’
iek ay
meldy
egimieii.
DP
59.
Plg.
eigiamajame
sakinyje
n.
a d.
kas
ki o:
Daba
y
kas
ki o.
DP
9;
n.
gal.
kq
ki o:
zada...
ka
ki o
d ba
dauge n.
DP
30.
Galininko
pozicijoje
be a dés
giminés
o ma
nieka
y a
iglikusi
a mése
am
ik-
uose
pasakymuose,
p z.:
Eina
isa
pa
nieka.
Skp.
Jeigu
ai
ba y
y .
g.
n.
gal.
o ma,
bi y
ie oj
galinio
-a
y y
aukS ai iy
ilgasis
-i7
i8
au osilabinio
-un.
2
Sios
o mos
-ja
K.
Biiga
(1961:
448)
aip
pa
eda
i
j a dZio
kamieno
*jo-,
kaip
i
j a dZiuo-
iniy
biid a dziy
-ja
(sausdja).
22
Ul ydas
(1969:
14)
da inius
su
is:
is
asid,
is
iekaja,
is
oja
nu odo
p ie
ienaskai os
a dininko
p ie eiksmiy.
2
7.
Zinke i ius
(1966:
438)
lie .
ka
laiko
apibend in a
i8
kad
a
ka
pozicijoje
p ieS
;
1E.
He mannas
(1912:
76,
79)
la .
ka
iden i ikuoja
su
lie .
kai
G8
n.
da .-lok.).
84

22.
Su
dalely e
ka
okiu
pa
bidu,
kaip
su
¢a,
ja,
y a
suda y a
i ai iy
sudu i-
niy
o my,
ku ios
aip
pa
pap as ai
eina
dalely émis,
jung ukais,
p ie eiksmiais,
ka ais
i a dZiais.
a)
Kaip
ada
(Z .
18),
okios
pa
da ybos
y a
kada
(su umpin a
kad)
bei
jo
a ian ai:
kadai
Ds,
S n,
kaddi
K ,
Pg ,
plg.
kadai
kas,
kadai
kada,
kadai
kadé,
kadai
kddziy
ix
k .
(LKZ
V
41).
Plg.
da
o
pa ies
bi io
kaddise
Dk8,
kadaise
K
i
ju
a ian us:
kaddinc
B sl,
kaddis
M p,
kaddiscia
Rdm,
kadaiscia
Vd8
i
k .
Tik-
iausiai
os
pagios
giminés
y a
i
kaddngi
(su
pos pozicija
-gi)
i
jo
a ian ai:
kadang
DP
225,
kadangel
MT
98
(dél
-1
plg.
ol,
ole,
oleg,
Z .
31).
b)
Tos
pa ios
iiies
seni
da iniai
ik iausiai
y a
dalely es
kana
Uz
i
kane
(dalely é
ka
su
dalely émis
ma,
ne),
p z.:
Iskalbéjau
Zodelius
kana
meiliausia.
TD
IV
2.
Ji
p adéjo
siii i
kana
puikiau-
sias
d apanas.
Ty ,
plg.:
kana
kada,
kana
kaip,
kana
kas,
kana
keli
i
k .
LKZ
V
193.
Pusiau
kané
(=kone)
Zodj
ix a iau,
i
sup a o.
J.
Kame
augdi,
duk e
mano,
kané
(=kad
ne)
pas
ma uXe?
Ds,
plg.:
kane
kas,
kane
koks,
-ia
i
k .
LKZ
V
207.
Pig.
da
os
pa ios
eikSmés
kajakas
SD
121
(su
-ja-
ie oj
-a-,
-ne-,
Z .
20)
i
kono,
z .
33.
A i inkami
da iniai
y a
s.
ind.
kds
cana,
kadd
cana
(Spech
1932:
21s:
c)
Kaip
is
kai
y a
suda y a
kaip,
aip
i8
ka
ik iausiai
y a
suda y a
kdp
,,kaip“,
ya ojama
daugelyje
a miy
(Z ,
N¢, V n,
B ,
T ,
Vik ),
p z.:
Kap
gy ena
a o
b olis?
Kl .
Kap
u
man,
ep
ax
au.
Lp.
Plg.
ep
(39),
eip
(47),
keip
(51).
Kap
edé
i§
be a dés
giminés
n.
a d.-gal.
*ka
<
*q“od
su
pos pozicija
-po
J.
Schmid as
(1889:
230)?>.
d)
Su
a
pa ia
o ma
-ka-
y a
suda y a
senujy
as y:
anska
an ai*
(Anska
a éjo
Sunami iené.
BB
2
Ka
4,
25);
aska
,,3 ai*
(Taska
sinus
a o.
Mz
447);
iska
,, .
p.“
BP
I
84.
K.
Baga
(1961:
448;
1958:
447)
Sio
ipo
da iniuose
aip
pa
iSski ia
-ka-:
as-
-ka- ,
Sis-ka- ,
ans-ka- ®°.
Plg.
da
o
pa ies
ipo
da inius:
askajau,
akajau
,, asiau,
ajau
N,
ankajég
(Mes
daba
ankajég
algom,
nieko
nepa duodam
(=kiek
pa-
sigaminam,
iek
i
su algom).
E z.
Fo ma
ana
23.
Fo ma
ana
(<
*ono)
pasi aiko
dalely és
unkcija,
p z.:
Ana
en,
an
kalnelio
miisy
obos.
Al.
And,
eina!
Lp.
Su
an(a)
y a
suda y a
sudu iniy
dalely iy,
p z.:
anaku
,,an ai
ku “
Vik ,
K ,
Gs
(Iesko,
nema o.—
andku ,
pasiimk.
G Z);
ana a
,,an ai*
Gs,
Ig
(Ana a
a
Saké.
Kps);
ana é
,, .
p.“
(Ana e
i
jis
a eina.
Gs);
ana a
,,an ai,
au e“
(
Ana a
da
jis
cia
mane
mokys!
Gs);
anau é
,,S ai,
an ai
ku “
(Anau é
kai
nuéjau
pas
kaimynq,
kad
p adéjo
ly il
Sd.
Anau é
ku
miisy
a kliai.
JZ);
anau iai
,, .
p.“
Jn8k;
anaii iais
,, .
p.“
Insk.
Fo ma
Sia
24.
Fo ma
sia
(<
*ko)
pasi aiko
a mése
i
senuosiuose
aS uose
kaip
p ie eiks-
mis
eikSme
,,¢ia“,
p z.:
Eik
Sia
a yn.
G l
(LB
219).
Sudie ,
be nudi,
duok
Sia
Zieduzj.
JD
558.
Duoka
Sia.
Skp.
__
*
F,
Spech as
laiko
kana
(s.
ind.
cana)
kilusiu
i8
n.
jnagininko.
E.
F aenkelis
(1935:
54
.
.)
k i ikuoja
Siu
o my
sasaja
su
n.
inagininku
i
lie .
kana
kas,
neigdamas
Sios
o mos
y8i
su
s.
ind.
kd&
cana,
eda
i§
yn.
ilia y o,
plg.
Z.
Zinke i ius
(1966:
439).
25
Plg,
adicinj
aiskinima,
kad Kap
galbi
ne egulia iai
su umpeéjes
i8
kaip
(Nieminen
1922:
24;
O ebski
1934:
452
. .;
Ska dzZius
1937:
212;
F aenkel
1962:
199;
Zinke i ius
1966:
411).
26 J.
Endzelynas
(1911:
291)
Siuose
da iniuose
i8ski ia
-ska ,
siedamas
ja
su
la .
ska i .
85
Iég
enai
negalia
suima,
izg
Xia
ikéjimas
pas ip ina.
DP
550.
UZkopk
Sia
ponop.
BB
2
Moz
24,
1.
S ai
Xia.
SD
236.
Indék
pi S a
a o
Sida.
E
68.
Ma y ,
anks iau
cia
i
Sia
sky ési
eikSmés
a spal iu,
nes
a ojamos
ka u,
p z.:
Tam
ka aliaus
aX ui
a éjus,
yskupas
Sia
ne
cia
gabalus,
a ba
Smo us,
u y
ods
a pesé.
ValZ
114.
Su
Sia
y a
sudu iniy
p ie eiksmiy
i
p ielinksniy,
p z.:
siada
Km,
Ds,
K 8
(plg.
ada,
kada);
siadai
MZ;
Sialinkia i
(Jy
unkeliai
bu o
Sialinkiai
pasé i.
In8);
Sisia
,,Si ia“
(Ga o
SiXia
pe
kul¥j.
V1.
Tenai
i
Si¥ia.
R102.
Sixia
ki
nieko
né a,
ik ai
die o
namai,
i
Xi¥ia
y a
du ys
(anga,
a ai)
dangaus.
BB
1
Moz
28,
17).
*
Fo ma
Si a
25.
Fo ma
Si a,
ski ingai
nuo
ki y
-a
o my
su
pa odomyjy
i a dziy
kamienu,
pasi aiko
y y
aukS ai iy
a mése
be a dés
giminés
j a dZio
unkcija,
p z.:
AS
apie
Si a
nieko
neZinojau.
Kp.
Azu
Si a
aS
negaléjau
i
duonkepés
islys ie.
BsP
II
219.
Fo ma
¢ia
26.
Fo ma
dia
(<
* io)
a ojama
kaip
p ie eiksmis
i
kaip
dalely é
bei
ka o-
jamasis
jung ukas,
p z.:
id
bu o
padé a.
Skp.
Kas
Cia
a si iko?
Rm.
Kaip
Sulny
andenio:
¢id
semk,
€ia
pilna.
Lp.
Plg.
cia
su
i ai iomis
pos pozicinémis
dalely émis:
Giagi
(Iz
Ciagi
daug
okiy.
DP
510);
ciajau
(Veselija
jau
cia
jau.
Nm);
cianai
Kp;
¢iandi
Jn8k
(Padék
Ciandi
pinigus.
E );
cianaikos G y;
cidnainos
K d;
cia-
ndis
Ex;
éiandi és
Rdm;
cianaja
(Cianaja
ganém.
M c);
Ciandjonais
Jnsk;
ciandjos
E .
(Dél
dalely és
na,
nai
Z .
53.)
Su
dia
y a
suda y a
idia
(plg.
i as, -d),
p z.:
I os
ieSnelés
i€ia
nebina.
Dgl8.
Fo ma
a
27.
Kaip
ki ose
ide.
kalbose,
aip
i
lie u iy
a
(
<
* o)
u i
ik
pa odomosios
dalely és
eikSme
(plg.
sk .,
a,
i- a,
us.
9
-ba,
se b.
@- o,
Z .
Baga
1959:
46—
47).
Plg.
da
su
a
suda y as
dalely es:
yagi
Skp,
aku
Skp,
a éku
Ty ,
dana a,
Gs
(dél
ana-
Z .
23).
Ta mése
dalely é
a
daZnai
p idedama
p ie
pa odomuyjy
i a dZiy:
a
as,
a
a,
a
Si as,
a
Si a
i
. .
28.
Be
miné uju,
lie u iu
kalboje
su
uo
pa¢iu
o man u
-a
da
a ojama:
ieka
,, ick“
(Man
ai
ieka
Zi nius
{
sienq
be ,
ieka
po e ius
kalbé .
G z.
Del o
nak is
ieka
Sal a.
Ds,
plg.
is
ieka
Ds)
i
su
ja
suda y os
o mos:
iekaja
(AS
iekaja
padi bu,
kaip
i
B onius.
U )
(dél
-ja
Z .
20);
is
iekaja
(Vis iekaja
mes
da
a kliais
mainysma.
Sdk);
iekajau
(Ki i
ne ike
gaspado iai
iekajau
en
ga-
no.
Don).
kieka
,,kiek“
(Kieka
gi
u
da ei
man
pinigy?
Slm)
bei
su
ja
suda y a
o ma:
kiekaja
(Kiekaja
gi
i os
kiauSiniy
sudéjo?
Lel.).
ka a:
ka a
kadé
,,kazkiek“
(Jau
ka a
kad
é,
kaip
blyny
i
bu noj
ne u éjau.
Vik
(LKZ
V
414).
kokia
,,kaip,
kas“
(Kokia
¢ia
daba
du im,
kad
gi gida.
T gn.
Kokia
daba
Gia au
uzéjo,
kad
p adéjai
s ilp ?
T gn.
Kazin
lauke
kokid.
Sk .
ki okia
,,ki aip*
(Kad
daba
ki okia
i s y,
él
d a ai
susi e y.
Sk ).
86
ien a a
,, is
iek“
Lz,
plg.
ka a
(Pas
mus
ien a a,
—
jaunikis
a
jaunas.
Dy).
29.
Visos
auk& iau
nu ody os
o mos
su
o man u
-a
y a
g ynas
pa odomujy,
san ykiniy-klausiamyjy
bei
ki y
i a dZiy
kamienas.
Kaip
ma y i
i8
pa yzdziu,
Sios
o mos
pap as ai
a ojamos
kaip
dalely és,
jung ukai,
p ie eiksmiai.
Be a dés
gi-
minés
j a dziu unkcija
o man ui
-a
nebiidinga.
IS
isu
pa odomujy
i a dZiy
ik
o ma
Si a
u i
be a dés
giminés
unkcija
a ski ose
a mése,
ku
Salia
a ojama
i
Si ai.
Be
o,
su
o man u
-a
pla iai
a ojamos
bid a dZiams
a imy
be a dés
giminés
i a dziu
o mos
isa,
iena,
ki a."
Sick
iek
a imos
a ski ais
a ejais
be a dés
giminés
i a dZiams
y a
o mos
dja,
asia,
oja,
a ien
,, as
pa s,
aip
pa “,
kokia
,,kaip,
kas“.
Be
Siy
o my
eikSmé
p ia éja
p ie
be a dés
giminés
i a dziy
eikSmés
ik
am
ik ame
kon eks e,
aigi
a
eik’mé
y a
kon eks iné.
Iki
Siol
daugelis
iSkel yjy
pa odomyjy
bei
klausiamyjy-san ykiniu
i a dziu
o my
su
o man u
-a
bu o
ak uojamos
kaip
sus aba éjusios
be a dés
giminés
i a dZiy
o mos.
Ta iau
a gu
a
jos
iS
iso
kada
u éjo
be a dés
giminés
j a dziu
unkcija.
Jungiamosios
dalely és
a
p ie eiksmio
unkcija
ik iausiai
Sioms
o moms
bu o
ig
seno és.
Be
ko
ki a,
ai
pa i ina
i
daugybé
sudu iniy
da iniy,
ku iy
su-
da omaisiais
elemen ais
eina
minimosios
o mos.
Tik
ak uojan
jas
kaip
jungiama-
sias
dalely es
a
p ie eiksmius
i8
seno és,
galima
mo y uo ai
paaiskin i
iskel yju
su-
du iniy
o my
da yba
_( ada,
kada,
Siada,
a iau,
kadangi,
an ,
be ,
kana,
anska ,
dja,
asia,
oja
i
k .).
Sio
ipo
ZodZiy
da ybos
iS akos
ik iausiai
siekia
Zilesn¢
se-
no e
negu
ad e biniy
linksniu
(inagininko,
ilia y o),
su
ku iais
bu o
siejamos
kai
ku ios
i§
nu ody ujy
o mu,
susi o ma imas.
Sakysim,
dalely é
kana
ik iausiai
y a
ne
i
ilia y o,
be
pa s ilia y as
gali
bi i
susida es
su
a
pa ia
dalely e
-n(a),
plg.:
mixka-n(a),
gal o-n(a),
Zemé-n(a),
pili-n(a)
i
k .*
FORMOS
SU
FORMANTU
-o
Fo ma
o
30.
Lie u iy
kalbos
a mése
pasi aiko
o ma
o
(<
* d
su
pailgin u
-d
kaip
be .
g.
dg.
a d.-gal.
*-d).
T umpojo
*-o,
aip
pa
*-i,
*-u
(ide.
be a dés
giminés
kamie-
nai)
i
ilgojo
*-d,
aip
pa
*-7,
*-@
(ide.
kolek y inés
eikSmés
kamienai)
kai a
y a
indoeu opie isko
senumo
(Ku y owicz
1968:
315).
Jau
seniai
y a
nu ody a,
kad
be .
g.
dg.
a d.-gal.
*-@
y a
i8likes
lie u iy
kalboje
a ski uose
ZodZiuose,
p z.:
namé,
namén
(Quisenunp
1916:
300),
ko-ks,
o-ks,
jo-ks,
iso-ks
i
k .
(Meille
1902
/
5:
329;
S ang
1970:
20),
ke u iolika...
de yniolika
(Maziulis
1965:
620)
i
k .
Fo ma
o
a ojama
dalely és
unkcija
aip
pa ,
kaip
a,
p z.:
Ana
o
be ods
eké i
no i.
J.
To
u
dy ai
a sikélei
Si y .
J b.
Ta iau
ski ingai
nuo
a,
o ma
o
am
ik uose
pasakymuose
a i inka
ai
bei
as
be a dés
giminés
i a dzio
eik$me,
no s
ka u
y a
a ima
i
p ie eiksmiui,
p z.:
Toi
y ,
kad
u
nebu ai.
Dgl8.
Jau
jam
ne
o
ipi.
Skp.
Cia
ne
o:
ne
dél
pyk y-
niy
jie
dalijas.
T gn.
Plg.
Vis
o
iena
(= is
oja).
Ds.
U# iksuo a
da
o ma
onai
(su
pos pozicija
-nai):
Vienas
ik ai
é a
blogumas
an
s ie o,
o
ondi
y a
ai
g iekas.
SD
133.
Plg.
la .
o:
Kad
es
é
bii u
inajis
,,wenn
ich
das
gewuss
ha e“
(Bilens ein
1863:
399).
31.
Su
o
y a
sudu iniy
o my,
suda y y
okiu
pa
bidu,
kaip
su
a.
Pap as ai
okios
sudu inés
o mos
eina
p ie eiksmiais.
Pyz.:
27
Neno in
nuk yp i
nuo
nag inéjamosios
emos,
Siame
s aipsnyje
o mu
isa,
iena,
ki a
a osena
pla iau
nelieciama.
%8
Senyjy
as y
n.
il.
a da-ne
Salia
a da-na
gali
bi i
i
su
pa aleline
dalely e
-ne,
plg.
38
.
@lg.
Zinke i ius
1966:
213.)
87
oja
,, iek,
iek
pa ,
aip
pa “
(Toja
lazda
Se si,
oja
pagaliu,
is
as
pa s
so-
péjimas.
Ds.
Toja
ilgio,
oja
ske sio.
Ds.
AX
oja
ilgai
laukiau.
U .
Jo
modia
oja
pik a
bu o.
U .
Gi déjau
é
ja.
Nmé
(Bal&).
Tai
da
ne
éja
(=ne
is
iek)?
S
(Big).
Vis
dja
lie u iskai
nii kiam.
Aps.
Gali
kalbé ,
kaip
no i,
man
is
oja.
K k.
AS
oja
pa
neleng iai
gy enu.
U .
Vis
oja
pa ,
a
Siandien,
a
y
nu eisi
mies an.
Ds
(dél
-ja
Z .
20);
ojag
,, aip
pa “
( ojag
moke
es
(Cyp ionas,
O igenas).
DP.
540);
oljdzio
Gs;
olygu;
olygus,
-i;
opalio os
(Topalio os
ba asi. Ta );
é ieko
»
Vis
iek“
(Kad
a izas jau
yja,
ai
mani
6 ieko
su is.
Ty );
o iekos
,, iek“
(Pi -
ma
neémei,
ai
daba
i
é iekos
nebegausi.
Ds);
o ienio
,,daznai*
(Jis
o ienio
i
Kazly
Ridq
a aziuoja.
KzR).
P ie
Sio
ipo
da iniy
aip
pa
p iski ini
16/,
6/’
( aip
pa
kl,
kél’,
sidl,
Sil’)
i
jy
a ian ai:
dlei
Nm;
dleg
Nm,
Rm,
éle
Ty ;
éleig
PnmZ;
dlig
G i.
Jie
bus
susida e
i8
dalely és
o”
i
dalely iy
-/e,
-/i,
-/ei,
plg.
la .
lai
,, egu“,
lie .
a-lidi
ie-
nas,
nam6-lei,
namé-lio,
li-gi
(Biga
F
7-2:
31—40).
Galimas
daik as,
ne
kilmininkas,
be
dalely é
o
y a
da iniuose
dé/ o,
del o
°
» aciau,
is
dél o“.
Kad
ai
ne
kilmininkas,
ody y
i
a ian ai
su
- ai(s)
ie oj
- o:
dél ai
Rm,
del ai
Skp,
Dsn,
dél ais
E .
Siuo
a eju
pi maji
démenj
dél-,
del-
( aip
pa
i
p ielinksnj
dé/,
del,
plg.
a ian us
délei
Pgg,
deleig
DP
328,
déles
BB1Moz
38,
29,
delgi
Ds,
delia
KN
19,
delig
DP
315;
LKZ
II
390
.
.)
eiké y
sie i
su
ana o iniu
i a dZiu
*do
/
*de
(p .
din,
digi,
delli
Tonopos
1975
:
327, 335,
341
.
.),
kaip
auk8-
Giau
miné i
a-da,
ka-da
(Z .
18),
i
su
enkli ine
dalely e
-/ei,
-/e,
-li,
la .
Jai
(kaip
ol,
olei),
u éjusia
daugelyje
kalbu
posesy ine
eikSme
(plg.
he .
app-el-,
lyd.
-li
(bid a dZiai
su
-/i
kaip
gene y o
pakai alas)
Tonopos
1975
:
327).
Ta
pa i
o ma
y a
i
be-/,
pyz.:
jos
dé
,,dél
jos“
J k
44
(Zinke i ius
1966
:
393),
plg.
da
kéd
»kodél*
J,
Rs,
T s,
kodé
Sk ,
J b,
kédé
Kl ,
Dk&8,
kédi Kai
(LKZ
VI 285
.
.),
déké
,,dél
ko“
End,
Sin
(LKZ
II
388),
a gu
a
ai
su umpinimai,
plg.
aip
pa
be
-]
o man o
la .
Jabad
,,dél“
(dél
pas a ojo
/ab- plg.
lie .
is/ab
,, iskas“
i8
isa
laba),
plg.
da
a i kS¢iai
—
da inj
be
de-,
dé-
su
-I’,
p z.:
kol’,
,,kodél“.
Dalely és
i
p ie-
linksnio
unkcijas
ka u
u i
lie u iy
kalboje
i
daugiau
o my,
p z.
be
(Be
nese gi?
i
be
jo),
an
(An
i
a joja
Sim as
b oleliy
(d.)
i
an
s alo)
i
k .
An a
e us,
éliau
i§
p ielinksnio
dé/,
del
i
jo
aldomo
kilmininko
galéjo
susida y i
dél
o,
del
o,
odél,
odel
( aip
pa
dél
ko,
del
ko,
kodél,
kodel).
Be
o,
a i inkamos
da ybos
su
uo
pa iu
o man u
-o
(*
<4)
y a
i
daugiau
o -
muy
i§
pa odomyjy
bei
klausiamyjy-san ykiniy
i a dZiy
kamieny.
Fo ma
ko
32.
Fo ma
ko
(<*qud@)
a ojama
kaip
dalely é
a
jung ukas,
p z.:
I
a&,
ko
ge a,
laiméjau.
J k
36.
Ko
gé ybés
bii a!
Ds.
I ink
ko
ge iausiq
g éb-
jj.
K .
ISalkéliai
pauks¢iai
daznai
uzlenda
pesliams
uz
akiy
i ,
ko
(=uzuo )
besidaling
su
paukSéiais,
pa ys
iska
suéda.
Bly.
(LKZ
VI 279).
,
33.
Dalely é
ko
su
ki omis
dalely émis
suda o
sudu ines
dalely es
a
p ie eiks-
mius,
p z.:
kone
,, os
ne“
E z
(Pama é,
a lek
pauks é,
kone
kaip
kumelé
didumo.
BM
156);
kono
(Sodykim
sodeli
kono
ankiausia.
TZ
1
209;
plg.
kana
22
b);
ko ik
,, os
ne“
(K6é ik
nenumyniau
au
kojos.
Kai );
*°
Kad
Sio
ipo
da iniy
o-
y a
be .
g.
dg.
a d.-gal.
*- @
Z .
S ang
(1970:
19).
Plg.
Zinke i-
Cius
(1966:
125),
kad
él,
kdl
gali
bi i
su auk a
i§
odél,
kodél.
8°
Plg.
anks esnius
lie .
dé/,
del,
la .
dé],
s.
sl.
délja,
déljoma
,,dél“
aigkinimus,
siejan
juos
su
daik a a dZiais
bei
biid a diiais:
s.
sl.
délo,
lie .
dailé;
dé i,
padélys
(Qup3eaun>
1905
|
6:
82—83,
Be neke
1908:
195—196,
T au mann
1923
:
48,
Walde
1930:
829,
Poko ny
1949
:
238,
F aenkel
1962:
87,
Pacmep
1964:
497).
Siuo
a eju
isada
likda o
nesékmingi
galiniy
o man y
-ei,
-i,
-e
kaip
a dazZodziy
galiiniy
ai8kinimai.
88
ma ko
,, os
ik,
ko ik“
Pe;
neké
,,negu“
(Sinus
ge iau
aSo,
nek6é
é as.
K );
néko
,,nieko“
(Néko
sau
a
me gé.
Vk8);
niéko
(
Niéko
Zmogus
(=pusé
bédos)
Skp).
Tokiu
pa
biidu,
kaip
1d/,
él’
(Z .
31),
y a
suda y a
kél
,,iki
ku io
laiko“
su
sa o
a ian ais:
kéla
K ok;
kolai
P ng;
kdlaig
Z ;
kolaik
V s;
kélaik
Lz;
kélais
Z ;
kolak
Zz; kdle
K ;
kéleg
J;
kdlei
Vik ;
koléi
M k;
kolei
Syné;
kéleik
Rm;
k6leis
Sk ;
kélek
A ;
kélik
J,
koldi
J,
§
(LkZ
VI
313);
aip
pa
kdl’
,,kodél
M s,
Skd ,
T gn,
U ;
kél’gi
,, .
p.“
U ,
Rk,
Jz.
Fo ma
Si o
34.
PanaSiai
kaip
o
pasi aiko
ose
pa iose
a mése
Si o
be a dés
giminés
i a -
dZiui
a ima
unkcija,
p z.:
Si o
i
y ,
kad
jie
nieku
neina:
ne u i
kuo
apsi ilk .
T gn.
Vienam
bédos,
ki-
am
a gai:
Si
6
i
baigia
mociq.
T en.
Si o
i
y ,
kad
jie
nezino.
Skp.
Su
o ma
Si o
i
dalely émis
-/ai,
-lei
y a
suda y i
p ie eiksmiai
Si ol,
Si o?’
Skp;
Si olai,
Si olei
,,iki
o
laiko,
iki
os
ie os*
(
Si olai
iSa k
(iki
os
ie os).
Ds.
Vajé,
Si Glei
bu ai
ne alges!
Kps).
Fo ma
o
35.
Fo ma
o
(<* d)
a ojama
kaip
dalely é,
p z.:
Kas
en
o
s iikso?
Ds.
Y a
ana
o
(k au u é).
R n.
Vo
ku .
Dsn.
Vo
iS
ko
ga singi
mums
T akai
i
seno,
kad
miisy
cion
é y
ka aliai
gy eno.
Gmz.
Su
o
y a
suda y a:
ogi
(A bégo
ogi
basi.
Sch
67);
ojai
K ;
aip
pa
dalely-
é
os*.
36.
Ki y
j a dZiy
a i inkamy
o my
su
o man u
-o
galima
as i
j ai iuose
su-
du iniuose
da iniuose,
ku ie
aip
pa
a ojami
kaip
dalely és,
jung ukai,
p ie eiks-
miai.
P z.:
paca
:
jolygus,
-i
,, olygus*
(Se géki és
jolygios
palaidos.
Rp
(LKZ
IV
355).
Su
jo-
aip
pa
g ei iausiai
suda y as
jung ukas
jog,
ku is
a ojamas
i
kaip
dalely é,
p z.:
Jog
(=juk)
i
a¥
esu
ne
ix
kelmo
iSspi a.
M.
Plg.
jog
a ian us:
jégei
BM
87;
jogeis
J;
jogel
Val
(LKZ
IV
352).
Jog
laiko
kilusiu
i8
i a dzio
kamieno
*jo-
aip
pa
J.
Endzelynas
(1957:
229)8.
ano-
(<
*ond):
ané
su
sa o
a ian ais:
and e
K; ano é
K;
ano ids
T gn,
Lkm;
ano s
M s.
Sio=
(<
*ka):
Sidl,
Sidl’,
Siolai
Skp;
Sixio
,,3i ia“
(;
Daba
da
SiXio
u ésiu
da bo.
I k
138.
Eik
Sixio.
S s);
siSion és
,, .
p.‘‘
Do ;
Sisios
,, .
p.“
IJd ;
plg.
i a di
Sisioks,
-ia
Sin ;
Si
Sidks,
-id
Als.
éio-
(<
* jd):
cidn
,, ia“
(Ka
e
né
ie os,
sésk
¢ién.
Gs);
cionai
B sl,
Skp;
éiondi
Gs;
Cidnai
K;
cidnai
§;
cionaig
DP
384;
cionaikai
Lz;
ciondinos
Lkm;
Ciondis
VD
358;
ciondi és
GZ,
B ;
cionaja
Rod;
¢ciondjos
Sd;
cionai
S né;
cidn ais
Klp;
cionui
S ;
cion is
Sil;
cionui és
Vik .
37.
Auk& iau
i’kel os
o mos
su
o man u
-o
y a
pa odomyjy
bei
san ykiniu
i a dziy
pailgin as
kamienas
(*-d).
Kaip
o mos
su
o man u
-a,
aip
i
o mos
su
-o
pap as ai
a ojamos
kaip
dalely és,
jung ukai,
p ie eiksmiai.
Be a dés
giminés
i a dziui
a ima
unkcija
u i
ik
o,
Si o.
31
Kad
yo
né a
skolinys
i8
sla y
i
p iklauso
pa odomojo
j a dzio
kamienui
* as
,,anas*
Z .
Biiga
(1959:
46—47;
1961:
826).
83
F aenkelis
(1962:
194)
jo-g
laiko
j a dzio
*jo
|
*je
n.
kilmininku
(iS
kilmés
ablia y u)
a ba
jnagininku.
89

Fo mos
su
o man u
-o,
kaip
i
aukS iau
nag iné os
o mos
su
o man u
-a,
dalely és
a
p ie eiksmio
eikSmes
ik iausiai
u éjo
i$
seno és.
Su
kilmininku
ju
su apimas
o malus.
Fo man o
-o
da iniy
dalely és
unkcija
galéjo
bi i
da
i8
o
laiko a pio,
kai
nebu o
susi o ma usio
nei
pa ies
kilmininko,
Fo man o
-o
o moms
susijungus
su
ki omis
dalely émis
a
sa a ankiSkais
ZodZiais,
bu o
suda y a
j ai iy
sudu iniy
dalelyéiy,
jung uku,
p ie eiksmiy.
P ie
okios
da ybos
Zodziy
aip
pa
ik iausiai
p iklauso:
él,
él’,
kdl,
kél’,
xidl,
sid”,
Si ol,
Si ol’,
del o,
dél o
,, is
dél o,
a iau“,
jog,
os,
cionai
i
k .
FORMOS
SU
FORMANTU
-e
Fo ma
e
38.
Lie u iu
kalboje
gana
pla iai
a ojama
dalely é
e
(duodan
ka),
pyz.:
Té
—
imk. Gs.
Te,
jei
no i.
Lp.
Té
a
i as.
Dy.
Te,
laikyk
Zi ga,
e
kamanu-
Zéles.
JD
445.
Tai
é
i
Si a...
nunesk.
LB
183.
Be
o,
e-
p idedama
kaip
p ieSdélis,
a i inkan is
p adines
dalely es,
pe misy-
o
o mose,
p z.
éneSa.
Ta
pa i
o ma
galbi
y a
i
pane éziSkiy
bei
jiems
a imose
a mése
e, e,
i
(balsiai
umpi,
siau éjimas
didéja
i§
Siau és
j
pie us),
jeigu
pas a osios
né a
one i8-
kai
iS iedéjusios
i8
ai,
ei
(au .
1977:
60
—
62).
Sa o
a osena
pane éZiskiy
e, e,
i
isiskai
a i inka
dalely es
bei
jung ukus
ai,
ei,
a, o,
p z.:
Nu
e
as
en
ejus
me us
isbu au.
Zml
(LKT
239).
Be
é qg
mano,
e
saké,
kad
ikando
(gy a é).
Bsg
(LKT
219).
A¥
y
jauciy
i
bijau.
Sk
(LKT
159).
A i inkama
o ma
e
y a
la iy
kalboje,
p z.:
Te
nu
bija!
Te
nu
bij!
ik
iss,
ik
ga ¥.
Te
e
nu
bija
pa( )
a i
sep ini sese il
Te
nu
biji,
pa b auci
majas.
LV
TV
151.
Jau
seniai
lie .
é
imk
siejama
su
ide.
* o
|
* e
(B ugmann
1911:
346);
aip
pa
su
Sio
i a dZio
kamienu
siejama
e-
pe misy o
o mose
(Biga
F
7—2:
32;
Mpanos
1965:
233).
Tos
pa ios
kilmés
bi y
i
pane éziSkiy
miné osios
o mos
bei
la iu
e
(Endzelin
1922:
478).
Galima
many i, kad
bal y
e
y a
iSlaikiusi
* o
/
* e
kamieny
*e
okalizma.
Kamieno
*a
/
*e
kai a
plg.
ko-/
:
ke-li
(S ang
1970:
20).
39.
Su
e
y a
suda y a
sudu iniy
Zodziy,
daugiausia
dalely iu,
p z.:
egi
,, egul“
(Tegi
pa od
ai
p aje ais.
DP
205);
ejau
,, ai
jau“
(Tejaii
aip,
ge idu
mi i,
nekq
me us
an
lo os
gulé i.
Pyn
(Vi Z
394);
e é
,, e
imki “
Dgl8
(paka -
o as
e- e);
plg.
éki
,,imki “
(Téki
Si uos
obuolius.
K ).
ano e
K
(su umpin a
ano ,
Z .
36);
pi mo e
,,pi ma“
Sy
(Biga
F
7—2:
60);
ne e
,.ne “
PK
98,
DP
416
(su umpin a
me ,
plg.
ne a,
Z .
18).
Kaip
i8
ai
suda y a
aip,
aip
i8
e
gali
bi i
suda y a
ep
,, aip“,
a ojama
dau-
gelyje
a miy
(Lp,
Dk8,
B ,
K ,
Az ,
Pns).
P ie
Sios
g upés
Zodziy
aip
pa
p iski ina
i
eciau
(Jabl
RR
I
536)
su *e
yo-
kalizmu
(plg.
Zinke i ius
1966:
441).
Kamiena
‘e
iS
o my
ep,
eciau
aip
pa
iSski ia
F.
Spech as
(1932:
270%.
Be
o mos
/e,
y a
i
daugiau
o my
su
uo
pa iu
o man u
-e
iS
pa odomujy
bei
san ykiniy
j a dZiy
kamieny.
Fo ma
Se
40.
Fo ma
Se
(<*ke),
kaip
i
e,
a ojama
kaip
dalely é
ka
duodan .
P z.:
Se
algyk.
Sk.
Sé
ka
da
a eziau.
Vdig.
Sé
kask.
Vk&.
Sé
kaip
joms
daba
ge di.
PS.
Sé
ai
au,
kad
no i!
Kodél
gi
pi ma
nesakei?!
Rm.
Sé
kad
no i,
sug izo
*°
P.
Ska dzius
(1937:
212),
pagal
ji
aip
pa
E.
F aenkelis
(1962:
1051)
ep
o ma
(kaip
i
Kap,
z .
22°)
aiskina
su umpéjus
pe
¢ép
i8
eip,
o
pas a aja
i8
aip.
90
:
be
nieko.
Skp.
Sieme
sakém,
kad
kai
a eis
asa a,
ai
iskepis,
0
daba
Sé
au
baigiam
susal .
Sim.
Sé
au,
Sunie,
de in inés.
Kp.
I§
dalely iu
Se
i
e
suda y a
Se e
,,imki “
Vik ,
Degl8.
Plg.
da
seki
,,imki *
(Seki ,
aikai,
py ago.
Gi);
eik-Se,
eik-Se-nai
Skp
(su umpin a
Sen)
;
eik-Se-S¢-ki a
I b.
Fo ma
Si e
41.
Fo ma
Si e
Zinoma
kaip
dalely é
i
kaip
p ie eiksmis
(plg.
Si ei,
Z .
49).
Pyz.7
Si e
i é,
mes
ji
su i im.
A m.
Si e
y a
Ab ahamas
pakas as
su
Sa a
mo e im
sa a.
BB
1
Moz
25.
Is
ma o
Si e
(=Si aip)
p ip a es.
Dgl8.
Kada
jiis
pames a
Si e
ie is?
Sid.
Kol’
u
Si e
élai
a azia ai?
Aps.
Plg.
Si e a
(Si e a
s o i
isi eka ojus
(i8sidabinusi).
K ok).
Fo ma
i e
42.
Fo ma
i e
(plg.
i as,
-d)
a ojama
kaip
Si e
p ie eiksmio
unkcija,
p z.:
Kap
man
s o é ?
A
i e,
a
a
i e.
OG
428.
Pa
mus
dainai
paskeikia
i e.
Ad.
Fo ma
e
43.
Be
a,
o,
ei,
y a
da
dalely é
e,
p z.:
Vé
kiek
isbu au
—
jau
ke u ias
sa ai es.
Jd.
Vé
kaip
suo
Soka.
Sy.
Ve
Sis
kelio
meis as.
B .
Vé
Zi i i
i
mane.
Lk8.
Si eip,
Si eip,
da
i
e
kaip
aguonéles
séja.
(d.)
Kps.
Plg.:
ana é
(Ana é
i
jis
a eina.
Gs);
éku
Gs.
44.
Su
o man u
-e
y a
o my
i
*je
kamieno,
p z.,
su
pos pozicine
dalely e
-g-:
jég
Ds,
Ppl,
jégu
V1,
Sauk
(Zinke i ius
1966:
437).
Su
-je
suda y a
dalely é
bejé.
Tos
pa ios
da ybos,
kaip
ep,
y a
da
isép
Sn
(Big).
45.
Auk&S iau
miné os
o mos
su
o man u
-e
odo,
kad,
be *o
(pailgin o
*a)
okalizmo
o mu,
y a
islike
lie u iy
kalboje
dalelyéiu,
p ie eiksmiy,
jung uky
i
su
*e
okalizmu.
Siy
o my
paaiskin i
analogija
pagal
a i inkamas
*o
okalizmo
o mas
( ep
pagal
eip
i
aip)
negalima.
FORMOS
SU
FORMANTU
-ei
Fo ma
ei
46.
Ta
pa ia
unkcija,
kaip
ai,
a ski ose
a mése
i
senuosiuose
aS uose
a o-
jama
o ma
ei.
Ne
isu
Siq
o ma
galima
iden i ikuo i
ei.
Kai
ku
ji
one iniu
budu
y a
a si adusi
i8
ai
(Z .
Nieminen
1922:
35;
Zinke i ius
1968:
114;
1975:
26,
60).
Be
ki y
ie y,
o ma
ei
a ojama
idu io
bei
Siau és
aka y
aukS aiciy,
pasi aiko
i
Zemai&iu
kai
ku iose
ie ose.
Siose
a mése
ji
ik iausiai
né a
i§
ai
i
iden i ikuo-
ina
ei
(Z .
Vi kauskas
1976:
394).
Fo ma
ei(p)
laiko
ski inga
nuo
ai(p)
aip
pa
E.
Nieminenas
(1922:
41),
F.
Spech as
(1924:
48
—53),
Ch .
S.
S angas
(1966:
287).
A i inkamos
o mos
y a
la .
ei- an
,,ia“,
p .
ei-nu
,,daba “.
R.
T au mannas
(1910:
447)
i
Vond akas
(1928:
462)
lygina
lie .
ei
sus.
sl.
i,
go .
pei.
Tei
ik iausiai
y a
suda y a
kaip
ai
su
n.
loc.
-i
(Endzelin
1922:
467
—
468).
E.
Nieminenas
i
Ch .
S.
S angas
Sia
o ma
91
laiko
* o
/
* e
kamieno
n.
loka y u,
o
F.
Spech as
—
* jo-
kamieno
n.
loka y u-
Galimas
daik as,
kad
bal y
Salia
*-d
/
*e
kamieno
n.
loka y o
ai,
bu o
i
*o
|
*e
kamieno
n.
loka y as
ei
(su
*e
okalizmu).
Fo ma
ei,
kaip
i
ai,
a mése
pap as ai
u i
dalely és
bei
jung uko
unkcija.
Muna
ka é
ei
daug
pieno
duoda.
Kim.
(LKT
107).
Vo
ei
sakau,
kap
a ai
cibules
jies i
s eik.
Vg.
O
ei
ne
isi
p ie
jo
p iein
pakinky i.
Pgg.
UZ
elnj
ge esnis
( y as),
ei
sugy en i
galim.
Rdn
(LKT
74).
Tei
p asiau
mamos,
kad
ik
g eiciau
pasiii y
ma skinius.
S ak.
Si
o ma
pasi aiko
i
p ie eiksmio
eikSme
,, aip“,
p z.:
Kas
é
sieks
ei
oli,
Vdzg.
Diena
Siai,
diena
ei,
diena
anai,
gy eni,
i
ge ai.
S b.
47.
Kaip
iS
ai
suda y a
aip,
i8
e
—
ep,
aip
i8
ei
suda y a
eip™,
a o-
jama
daugelyje
a miy
(plg.:
Ape
ay
eyp
Diewas
bilo.
SP
1
151),
plg.
eipoja
Ds
(dél
-ja
Z .
20);
plg.
da
eijau
(An a
me a
él
eijau
pada é.
I k).
Tokios
pa
da ybos,
kaip
ei,
y a
i
daugiau
o my
i§
pa odomyju,
klausiamyjy-
san ykiniy
bei
ki y
i a dziy
kamieny.
Fo ma
jei
48.
Fo ma
jéi
(jei)
y a
*jo
|
*ie
kamieno
n.
loka y as
(F aenkel
1962:
192).
Si
o ma
jsigaléjo
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
jung uko
unkcija.
Plg.
a ian us
su
pos pozicinémis
dalely émis
-b-,
-g-:
jéib?>
G l;
jeib
LB
48;
jéiba
KzR,
Rm;
jeiba
Kp;
jeibé
§;
jeibeg
Mz
187;
jéiben
Kl Z;
jeibén
BZ
468;
jéiben
G g;
jéiben ais
Sin ;
jéibo
Sd;
jéibom
G i;
jéibos
G i;
jéibu
Po;
jéibum
In&k;
plg.
jeib
kas
K ,
jeib
kaip
Uw,
jeib
ku?
Dauk;
jeibi
kas
J;
jeig
Vaizg;
jéigi
K,
Kps;
jeigum
Skp;
jéigu
K
(LKZ
IV
336-337).
Zemai iy
a ojama
jéi
kaip
dalely é
junginyje
kaip
jéi
»kaip
i “,
p z.:
AS
gy enu
kaip
jéi
ki i
Zmonés.
Ky.
Jis
oks pa ,
kaip
jéi
u.
Sin .
Su
a
padia
o ma
jei
suda y a:
Jéik
(Jéik
g iidelj
susla é.
Sly);
jeik ienas,
-a
Sly
(plg.
aliai
ienas,
-a);
jeiné
»gal“
(Reik
ei i
jeiné
pa eizé i,
kas
en
y .
Pln).
Fo ma
3Si ei
49.
Fo ma
Si ei
ya ojama
kai
ku iose
y y
aukS ai iy
a mése
kaip
p ie eiks-
mis,
p z.:
A gi
seniau
bu o
Si ei
(=8i aip)
kaip
daba .
Smal.
Neik
Si ei
apsi ilkes,
su-
Salsi.
Ds.
Ku
nesi gs
—
Si ei
di ba.
Mi .
I$
Si ei
suda y a
Si eip,
plg.
daugiau
o my
su
-eip(os)
(Z .
51).
Fo ma
ei
50.
Be
a,
o,
e,
y a
i
dalely é
éi
G l,
K,
MZ
439,
SD
7,
BigRR
I
328;
Ti
46;
II
817.
P z.:
V
éi,
Zmonés
jis,
ku ie
lébauja .
RD
189.
Be
ei,
kq
jis
da é.
Dauk.
Ale éi
kas
cia?
Mi
I
65.
Tai
, éi,
aniike,
zii ék,
kap
cionai
ka oja
pijoka.
LB
171.
Vei
kokj
puiky
pypki
...
nu
pono
dak a o
(ga au).
BsP
1
87.
51.
Su
o man u
-ei(p-)
da
y a
Sios
o mos:
keip,
keipds
Kp;
ki eip
Al ;
ki eipé
B
M
9,
29;
ki eipds
Ds,
Skp
(LKZ
V
904);
anei
,,nei“
G ,
Vb;
aneip
G g;
*4
Plg.
adicine
nuomone,
kad
eip
i8
aip
pagal
siaip
(Leskien
1919:
176;
Biiga
1958:
102;
Ska dZius
1937:
212;
F aenkel
1962: 1051;
Zinke i ius
1966:
411).
Si
analogija
jau
anks iau
y a
nu ody a
kaip
abejo ina,
nes
Siaip
e iau
i
a ojama,
negu
eip
(Nieminen
1922:
28—29;
S ang
1966:
287).
%5
Dél
a ian o
jei-b
Z .
S ang
(1970:
153).
92
iseip
S s;
ieneip
(Zinke i ius
1966:
411).
Plg.
da
okei-jei(s)
,, aip
pa “
K .
Fo -
mos
3ei,
Seip
=
Siai,
Siaip,
Z .
15, 16.
52.
Kaip
odo
mediiaga,
Salia
o my
su
o man u
-di
bu o
suda y os
o mos
su
o man u
-ei,
aip
pa
kaip
Salia
-a
o man o
o my
y a
-e
o man o
o mos.
Taigi
o mas
eip,
keip
i
k .,
ku ios
bu o
edamos
i§
aip,
kaip
i
k .,
eikia
laiky i
pa alelinés
da ybos.
Pos poziciné
dalely é
-ei,
p idedama
p ie
i ai iy
j a dziy
o my
(aSei),
y y
auk& ai iy
u eniskiy
kaip
i a dZiuo iniy
bad a dZiu
y .
g.
n.
a d.
o man as
(ge asei),
aip
pa
u bi
bus
nepe di b a
is
-ai
(a¥ei
pagal
ujei),
be
i gi
pa aleli-
nés
da ybos
Salia
-ai,
plg.
da
dalely e
-nai
(Z .
53).
Fo mos
su
o man u
-ei
aip
pa
pap as ai
u i
dalely és,
jung uko,
p ie eiks-
mio
unkcijas.
53.
I&kel oji
medZiaga
odo,
kad
lie u iy
kalboje
bu o
pa aleliniy
o my
su
o man ais
-di,
-a,
-e,
-ei
i
pa odomyjy
bei
Klausiamyjy-san ykiniy,
ka ais
i
ki y
j a dziy
kamieny
( ai,
a,
o,
e,
ei;
Si ai,
Si a, Si o,
Si e,
Si ei
i
k .).
IS
seno és
jos
u éjo
dalely és
bei
jung uko
a ba
p ie eiksmio
unkcija.
Kai
ku ios
iS
Siy
o my
igijo
i
be a dés
giminés
j a dzio
unkcija.
Tokios
pa
da ybos
u bi
y a
i
dalely és:
na,
no,
ne,
nei
i
ba, bo,
be,
bei.
Dalely é
-nai
daba
pap as ai
aiskinama
kaip
apibend in a
i§
y
linksniy
o -
mu,
ku ios
u éjo
-n
( n.
gal.,
n.
in.,
dg.
kilm.)
+
ai.
P adziq
okiam
aiskinimui
da é
P.
A umaa
(1933:
13
.
.).
Ki os
dalely és
-na,
-no
ada
aiskinamos
kaip
-nai
pe di biniai
(Zinke i ius
1966:
432
.
.).
Ta iau
pa aleliniai
da iniai
su
-na,
-no
%alia
da iniy
su
-nai
bei
da iniai
su
d iem
dalely émis
odo,
kad
-no,
-na
Salia
-nai
g ei iausiai
bus
sa a ankiskos
pa alelinés
dalely és
su
aukS iau
miné ais
o man ais.
Pyz.:
Gia-nai,
ia-ndi-no-s,
¢ia-na-ja,
Cia-na-jo-nai-s;
Cio-nai,
Cio-nai-no-s,
Cio-nai-s,
¢io-na-ja
i
k .
Fo man as
-s
Gia
p idé as
pagal
ki y
p ie eiksmiy
o mas
(plg.
Ul y-
das
1974:
17—18).
Plg.
da
i a dZiy
o mas:
n.
a d.
jisai-no,
Jisai-no-s,
jisai-nai-
nos;
ji-nai,
jy-nai-no,
jy-nai-no-s,
ji-na-jo-s.
APIBENDRINAMOSIOS
PASTABOS
Be a dés
giminés
j a dis
ai
i
dalely é
bei
jung ukas
ai
sa o
unkcijomis
y a
a imai
susije
i
gali
bi i
os
pa¢ios
kilmés.
Fo ma
ai
y a
p abal iska,
g ei¢iausiai
i8si u uliojusi
i
*¢di
(kolek y inés
eik’més
kamienas
* a-
|
* e-
su
a dazodine
yn.
lok.
galiine
-i).
Su
uo
pa iu
o man u
-ai
i
seno
a ojamos
p ie eiksmio
bei
dalely és
eikSmémis
i
ki os
j a dinés
o mos:
anai,
kai,
Siai,
kiekai,
iekai,
isai,
ienai,
ki ai
i
k .
Tik
éliau
p ie
Siy
o my,
ski ingai
nuo
biid a diniy
p ie eiksmiy,
papildomai
buyo
p idé a
pos pozicija
-p(o-s):
anaip(o-s),
kaip(o-s)
ix
k .
Jsigaléjus
ai
be a dés
giminés
i a dzio
unkcija
a dininko
bei
galininko
pozi-
cijoje,
o man as
-ai
galéjo
bi i
p idé as
i
p ie
y .
g.
n.
a d.
as-ai
(pagal
pas a aji
p ie
j a dZiuo iniy
bid a dziy
a i inkamo
linksnio
gé asai)
bei
ki y
o my,
aip
pa
mo .
g.
pa adigmoje.
AnalogiSkai
pagal
ai,
a ai,
Si ai,
i ai,
ku iy
- -
y a
kamieno
dalis,
bu o
suda y os
o mos
su
apibend in a
dalely e
- ai:
Si a- ai,
ok- ai,
kok- ai,
Si ok- ai;
an- ai,
§- ai,
kiek- ai,
iek- ai
i
k .
Visos
jos,
igsky us
is
pas a asias,
u i
be a dés
giminés
ij a dzio
eikSme.
Is
y
pa iy
pa odomyjy
bei
Kausiamuju-san ykiniy
i a dziy
kamieny
suda o-
mos
o mos
su
balsiniais
o man ais
-a,
-o,
-e
( a,
o,
e;
Si a,
Si o,
Si e
i
k .),
ku ie
ik iausiai
y a
g yni
kamienai:
-a<
*-0;
-o
<
*-d
(pailgin as
kamienas
kaip
be .
g.
dg.
a d.-gal.
*-d,
lo .
loca
Salia
loci),
-e<
*-e
( u bu
ilaiky as
*e
okalizmas).
Sios
o mos
i§
seno és
y a
p ie eiksmiai
bei
dalely és.
Tik
kai
ku ios
jy
u i
be a dés
giminés
a dZio
eik8me
( o,
Si o,
Si a).
Fo ma
a
lie u iy
kalboje
be a dés
giminés
i a dzio
unkcijos
nei8 ys é,
ji
i
seno
y a
jungiamoji
dalely é
(plg.
he i y
a-).
93