Socialinių faktorių įtaka tarminei leksikai

SOCIALINES LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAIT, XIX (1979) Vytautas VITKAUSKAS SOCIALINIU FAKTORIU ITAKA TARMINEI LEKSIKAT Tradicinés lietuviy tarmés ir Snektos susiformavo ir egzistavo kaimo bendruomenése, kurioms tai buvo vos ne vienintelé bendravimo priemoné ir su iSoriniu pasauliu, ir savo viduje. Tam tikry désniy veikiamos, miisy tarmés ir Snektos kito, Slifavo savo fonetine ir morfologing sandara, savo poreikiams nuolat keisdamos ir papildydamos susiformavusi Zodyno fonda. Leksikos kitimo klausimai iS pagrindy skiriasi nuo morfologijos ir fonetikos keitimosi, kitéjimo. Bet kurios kalbos, tarmés Zodynas yra glaudZiai susijes su gyvenimu, ivairiomis realijomis, ir Sitas gyvenimas labai kei¢ia leksika, ta vadinamaji judriausia kalbos elementa. Lietuviy tarmés, visos Snektos Siuo metu iSgyvena viena iS svarbiausiy savo istorijos etapy. Nematytais ligi Siol tempais vystantis Lietuvos ekonomikai, kultirai, labai pakito miisy kaimo padétis. Gyventojy migracija, miesty didéjimas (jaunimas keliasi j miestus), visuotinis mokymasis varo tarmes i§ gyvenimo, ir jos i§ tradicijos egzistuoja senuju kaimo gyventojy tarpe, nepaisant kur jie gyventy. Aplinka keitia ir jy Snekta, blukina svarbius tarmiy bruozus. Susidaré dabar tokia ekonominé, kultiiriné padétis, kad faktiSkai nebéra tokio socialinio sluoksnio, kuris perimty Snektas ir tarmes kaip sistemas, jomis tvirtai visur kalbéty. Vaikaidiai i§ seneliy Sick tiek Snektos bruozy pramoksta, bet mokykla su visu verZliu jos gyvenimu paveikia jaunima, gana gerai jdiegia jiems bendrinés kalbos normas. Jaunesni kaimy, miesteliy gyventojai ima kalbéti nauju, sakyciau, dialektu, kuriam bidingas tam tikras bendrinés kalbos ir vietinés Snektos désniy derinimas?. Tarmiu, Snekty leksikos padétis yra dar sudétingesné. Zodyno fondas Gia susideda i8 bendry visai tautai ZodZiu ir dialektizmy, tik tai tarmei, Snektai ar tarmés daliai bidingy Zodziy [Oumun ©. I1., 1965, 5]. Apskritai, jsigalint vieSajame gyvenime literatiirinei kalbai, o Snektai pasidarius tik namy kalba, specialieji tarmiu ZodZiai pradedami pasyviai vartoti. Tie tarmés leksika charakterizuojantys dialektizmai (®unun ©. [1., 1961, 15], pasidarius nevienalytei kaimo gyventojy sudé¢iai (kai kur vietiniy, senyju to ar kito kaimo gyventojy darosi net maZuma®), nebetenka komunikatyviosios reikSmés, nes nérasuprantami i§ toliau atvykusiems Zmonéms. Pvz., Siauliij r. Urkuvény k. buvo toks atsitikimas: agronomé aiskina koliikietei, kad k/uone (t. y. darzinéje) reikia laikyti vezima Sieno, 0 pasnekové atvirai sako: a min galwud nébgera | Sina a& sduguoju | ne un klivna laikdu — kluonas jai pievelé prie tvarto, kieme. Tokiy nesusiSnekéjimy yra daug, Snektos autoritetas aiSkiai yra ,,suSlubaves“ — tarmiSkai kalbantys nori nenori, bet turi imti derintis prie bendrinés kalbos vartotojy, koliikio vadovy, specialisty, mechanizatoriu. Gyventojy maiSymasis, bendrinés kalbos verzimasis per jvairiausias komunikacijos priemones, mokyklas, kultiiros jstaigas yra tie veiksniai, dél kuriy Snekt6s, net dar gerai iSlaikiusios foneting ir morfologing sistema, leksika gyvuoja tarsi Salia 1 Pirmg karta lietuviy dialektologijoje tai yra iSkelta Grinaveckio V. (1974, 129—139). Kursény m. kaip tik buvo vienas i§ V. Grinaveckio tyrinéjimo objektu. 2 Pavyzdiiui, Siauliy r. Akminaigiu k. 1975 m. i8 12 sodyby tik 5 gyyeno vietiniai Zmonés, o kitose jau nusipirke iS kityu viety. Dabar vienkiemiy dar yra apmazéje. 111 bendrinés kalbos leksikos [®uuu ®. T1., 1965, 5]. Ypaé tai matyti klausinéjant snekty atstovus konkretiy Zodziy — daikty pavadinimu, bidvardziy. Pasake tarmiska Zodj, Snekty atstovai tuoj pat imasi jj aiSkinti, manydami jo nesuprasiant. Tokiy atveju, Siy eiluciy autoriui tiriant Zemaigiu Snektas, teko patirti ypaé daug. Stai, nykstant Kursénu apylinkése bidvardziui smagus reik’me »Sunkus“, i§girsta sakant: diel pardudsa lind suikesni | smagesni Kr& (DiinZ336). Vadinasi, kalbétojo galvoje dar néra iSblukes senasis Zodis, juo norima pasakyti tam tikra mintj, bet nebesitikima, kad pasnekovas viena pavartota semantinj dialektizma supras, iterpia ir bendrinés kalbos Zodj. Plg. dar tas pré:kios | pale:sté-us kéik _mé.rgit ivr abdé-rbes Jdr (Leléng k.); primela-va | privepé-zuoje visd-p Kr§ (DiinZ 436); raviejuom nuvi-n / be sustiojima | nupliesiem sdva Krs (DinZ 226); pas6-ndzas tiokes | bla*kas a-udekle Pvn (DiinZ 247); peéliejé | peliesd oncé.ded ViekSnaliai (Din Z 252); pirat | kviséi nabsie pi: mi-sa Sv: piles niior Ondé-ns | sdus& 6ntes nala:ki-si Jdr; tieva: torieje pi'leva | ésimténe eserasé:n Pvn; line li-n | iSpt-s uptika: | istvine | nepéreisma Kr ir daugybé kity. Toks paralelizmas kalboje daZniausiai yra nepatogus, todél tarmés atstovai, jsitikine, kad jo pasnekovas ko nors gali nesuprasti, ima vengti vartoti svetimy Zmoniy akivaizdoje charakteringy, tik kokiai Snektai ar tarmei bidingy Zodziy. Visai dar neseniai apie Pavandene, ViekSnalitis, Upyna (Tel8iy r.), Vidsodi buvo daznai vartojamas dialektizmas peréné »pirtis“, kurj, kaip kultiros termina, istiimé pirtis. Tik ivairios patarlés, Smaik8tiis pasakymai iSlaiké seniau vartota Zodj perené: ka rita ka& perénie (Upyna), lip saki-s | vivriv'n a peré-ne sit-dege | a pate mé.re Pyn (DiinZ 254). Tas pats yra ir su Zodziu ielé »gerklé“, dabar kartais pasakomu frazeologizme Jiéle paléisti ,,Saukti*: Zend: biobas | biskieli_kas | palé-id li-le Pyn (plg. DinZ 175) ir t. t. Su tokiais dalykais susiduria kiekvienas lietuviu dialektologas* [Jonaityté A., 1967, 183—184], tai yra pagrindiné dialektizmy nykimo salyga ir eiga: pradéjus vengti kokio ZodZio paSnekesiuose su nepazZjstamais, pradedama aiSkiy dialektizmy nebevartoti ar vis re¢iau vartoti ir kalbantis su senais to paties kaimo gyventojais. Galop, bendrinei kalbai vis daugiau jeinant i didelés dalies kaimo Zmoniu buitj, dialektizmas nebeperimamas jaunosios kartos ir fakti8kai pasitraukia ig vartosenos. Taip, pvz., Kursény apylinkése yra atsitike su ZodzZiais médé ,,miskas“, asvienis ,,darbinis arklys“, reja ,,jauja“, vaFstas »Vvasarojus“ ir kt., kurie aktyviau buvo vartojami (ir tai tik kai kuriuose kaimuose) iki Sio Simtmetio dvideSimtyju mety. Véliau, kaip kultiriniai terminai — per mokyklas, valstiy ir apskri¢iy valdininkus, pramonininkus, keliaujanéius amatininkus, samdinius isigaléjo ZodZiai miskas || giré, jduja, vasaréjus, kurie galbit tia, pakraStinéje Zemaitiy snektoje, ankstiau yra buve kaip sinonimai (ark/js buvo tikriausiai nuo seno vartojamas), bet, bidami ir bendrinéje kalboje, pradéti visuotinai vartoti. Toks procesas gali apimti ir didesni Snekty plota, pvz., médé tik pasyviai prisimenama Uzventio, Pavandenés, Viek&naliy apylinkése, net apie TrySkius, nors, kaip Zinome iS Zemaités, Lazdyny Pelédos tasty, Sio Simtmetio pradZioje buvo gana aktyviai ten vartojamas, egzistavo net pareigu pavadinimas (vartotas, aisku, snekamojoje kalboje) médininks ,,medininkas“ || mé-deni.nks, greitai po 1920 m. uzmirstas, nes bendrinés kalbos norma tvirtai nusistovéjo girininkas*. Kartais imama vengti semantiniy dialektizmu, kai bendrinés kalbos tie patys ZodZiai yra daZnai vartojami ir turi kone prieSinga reik8me: gerbti »Valyti, tvarkyti*: gefb vai.ka Kré — jau ir vyresnieji pasako: négerb vi-reshi-ju Jauni-je’ Krs; kamstis ,,j drobe jdétas saldimas vaikui Ciulpti“ — dabar daZnai sakomas bittele kamstis Kr¥, tarmi8kosios reik’més jaunimui net nebeZinant. Po 1920 m. sparciai émé nykti ZodzZio virSininkas reik’mé »SkerdZius*, nes bendrinés kalbos viFSininkas reiské ka kita — »vadovaujantis jstaigai asmuo“. * PanaSiai Baltarusijos TSR lietuviy Snektose jsigali baltarusiy kalbos zodziai, kaip dazniausiai girdimi, oficialis daikty, reiskiniy pavadinimai (zr. Vidugiris A., 1974, 123—124). * Medes areala Zr. Lietuviy kalbos atlasas. 1977, t. 1. 113 Zem. (Komentarai, p. 191—192) (ér. dar Vitkauskas V., 1977, p. 58). 112 Leksikos reikalus Sitaip ,,tvarkant visuomeniniam gyvenimui, paprastai yra sunku susekti tuos désningumus, pagal kuriuos kei¢iasi Snektu Zodyno fondas, dél kuriy tam tikri ZodZiai isnyksta, esti primirStami, nueina i pasyviaja vartoseng. Gyvenimas yra taip patvarkes, kad tarmiy leksikos nemaza dalis gyvuoja tarsi prisiminimuose ir tik tarpais, prireikus ka tiksliau apibidinti, norint gyviau, netikéciau apibrézti senosios kartos Zmoniu lyg i8 tolimy pasamonés srauty yra iSplukdomi retai vartojami (mokamai pasisavinti i8 savo tévy, protéviy, paveldéti is seny senovés) tam tikri zodziai, dariniai. Kartais vienas kitas Zodis lietuviy leksikografijoje yra nuzymétas tik punktyru, i§ kokios tik atskiros Snektos pateiktas, o émus klausinéti ir toliau, nuo kokio Zodzio Zinomo arealo iSgirstama kuo tikriausia, tapati forma. Pavyzdziui, A. Nepokupnui (1976, 185) jo nagrinétas zZodis gostauta pagal LKZ yra tik vakary aukStaitiy (panemunémis), rytie¢iy ir dztky Snekty nuosavybé, i ir i§ to daromos tam tikros iSvados. Bet 1976—1977 m. vasaromis visai atsitiktinai paklausus kurSéniSkes moteris vienos gélytés vardo, isgirsta Sitaip sakant: gioStauta’ rduduond’ Zi-d | dai. k smilkicr Zi-rdéelu; darZikuo gtoStautas isti-puses. Kitiems dialektologams (pvz., A. Jonaitytei) Si Zodj uzraSius ir kitur®, padétis i pagrindy kei¢iasi — goStauta(s) yra daug kur Lietuvoje vartojamas, tik kiek pasyvokai, todél i§ Snekamosios kalbos retiau uZrasomas. Tokiy ir panasiy netikétumy, formy, kiréiy ,,naujybiu™ i8girstama kas metai ir kaskart vis prisilietus prie bet kurios Snektos ir Snektelés. Tai yra rimta musu kalbotyros problema, nes pajudinti pasyvuji musy Snekty ir tarmiy Zodynqa galima tik po ilgesniy stebéjimy. Ir j galva nebity atéje anks¢iau, kad apie KurSénus esama zodziu: Sviné [Baga K., 1908, 174): ta Svini ,,skundiké“ tig Zmuonis iied, Sdtryti ,,g0dZiai valgyti“, S@ksté wilga kartis“ : tuokes §@-kStes iské Itas, Siulénti »,auginti, penéti*: prasulé-nusi jai. parsuka, Slaptryda »Skystis mégstantis Zmogus“: tuoks Sldptri-da | biédué i biédud, Slidparnis ,,nevaleika“: Sludparnis / apsiléidusi, Snarva ,,kas visur lenda“: tioks snarva | kad biéda, tapnoti ,,kraipyti, linguoti“: ddega nulé-idis (paukstis) / tik tapniio tapniio snapéli, taskus, -i ,,i8laidus“: taské briolieni | niéka netur, tratus, -i: uoi trati bioba | pipiru mélni:ée, tilas ,,biirys“: tila tudkiZmudhit-, Ziubulds ..zybsintis daiktas“: tudki Zubuliiku prisaksti: tai sukniki, ZiurkStynas ,,SiukSliu primétyta vieta*: twdki* Zurkili-nad un skardze pri kurSienu, Zldbena ,,verksnys“: 2la&bena | md-uk sd-u | neiiesk min niérvu, isibd:iséti: isibd-isieji* and-m ti: darba sent. Bs Nemaza dalis tarmiy leksikos, veikiama bendrinés kalbos, pakitusiy gyvenimo sqlygu, nyksta, visai nebevartojama, retkartiais pasakoma senukuy, bet visiskai neperimama jaunosios kartos®. Labai sunku Gia susekti kokius désnius, kaip pavyzdziui, fonetikoje ir morfologijoje. Leksika, kaip geriausiai atspindinti gyvenima savo keitimusi, kelia net misliy. Sakysim, dabar nelengva paaiskinti, kodél ryty varniskiuose, kaip ir daug kur Zemaitiuose, traukiasi i§ vartosenos tokie zodziai kaip apént vel“, atmata ,,dirvonuojanti zemé“, atskald ,,atsarga“, aukstkaupais ,,apsCiai~, blakstas ,,kirtis, smiigis“, déinauti ,,merginti“, diginivioti ,,taisytis, rengtis“, dreiZti »tinginiauti“, dilbis ,,tinginys“, dumbliioties ,niaukstytis“, kdrdyti ,,kliudyti~, kréistis ,,didZiuotis“, maigus ,,norjs miego“, mqzyti ,,.kankinti, varginti“, preiksas ,meiluZis* [ Vitkauskas V., 1972a, 438; 1972b, 82, 13 i8n.]ir t. t. Ar Gia kokie vidiniai Snekty leksi kos vystymosi procesai, ar bendrinés kalbos tam tikras poveikis, Siandien beveik neimanoma pasakyti. Kadangi Snekty leksika tik dabar pradedama nagrinéti, imama rodyti Zodziy geografija, tai neturime ir kokios nors iSsamesnés tarmiu leksikos nagrinéjimo istorijos, 5 Ji yra uzra8i usi §j Zodj Akménés ir Sakynos apylinkése. Rastas dialektologu medziagos fonduose géstauto uzrasas ir prie Kelmés (KuSleikiy k.). ® Kad ir kitos e &nektose nyksta dialektizmai, jau minima misy kalbinéje literatiroje (zr. Grinaveckiené E., 19 67, 165-170; Vidugiris A., 1970, 255 ir kt.). 8. Uis. Nr. 1554 113 neturime paliudyty pastaby, kaip ir kada pradéjo nykti tam tikri dialektizmai. Pagaliau labai pagreitéjes Snekty sistemy irimas dabar jau sunkiai leidZia susekti koki zodziy nykimo désninguma, nustatyti, kokie Zodziai pamirstami ir dél ko. Cia daug ka padéty isspresti specialiis sisteminiai tarminiai Zodynai. Jie leidzia isigilinti i Snekty sistema, geriau suvokti leksikos diferenciacija. Toks smulkus leksikos iSnagrinéjimas parodo snekty Zodyno sudéti, stilistini zodziy vartojima ir konkretaus gyvavimo ypatumus. Geras Sitoks pavyzdys mums bitu lenky dialektologo M. Kucatos (1957) parengtas i8samusis tarminis Zodynas su specialiomis leksikos grupémis (pagal vokieciu, Svedu ir kity tauty kalbininky darbus). Panagiu M. Kucatos principu parengti zodynai padeéty pazZvelgti j lietuviy tarmine leksika iSsamiai ir nuodugniai, nustatyti, kokie biitent dialektizmai traukiasi if apyvartos. M. Kucatos tarminés leksikos grupavimas su smulkiais pogrupiais (przyroda— praca —zycie fizyezne cztowieka—zycie umystowe i pszychiczne—Zzycie spoleczne) [Kucala M., 1957, 340] turi daug bendry bruozy su R. Halligo ir W.von Wartburgo universaliojo ideografinio zodyno schema (cituojama pagal [Ipunyunsi, 1976, 340) ir, vadinasi, be jokiy abejoniy gali padéti suvokti ivairiy kalby bet kokios ¥nektos, taigi ir miusy tarmiy Zodyno ypatumus ir esme, gal net leisty pamatyti dialektizmy nykimo ypatumus. Tam reikalingi dideli parengiamieji darbai, bent jau bendrinés kalbos ideografinis Zodynas, pagal kurj bity galima skirstyti ir tarmés leksika i tam tikras grupes. Abécéliniai zodynai tik pateikia leksinés medzZiagos visuma ar dalj. Dialektizmus (leksinius, darybinius, akcentuacinius) is vartosenos paprastai varo du tokie faktoriai: 1) iS bendrinés kalbos ateinantys ir didelj autoriteta turintys jau visos tautos vartojami terminai; 2) iSnykstantios realijos, ivairiis gyvenimo rei’- kiniai. Tai yra aksiomos, Zinomos visiems ir visy tauty kalbininkams, akivaizd7iai isitikinamos tyrinéjant bet kokia Snekta ar tarme. Tarminés leksikos priklausymas nuo bendrinés kalbos yra didziulis, todél geriau i§silaiko dialektizmai tose Snektose, kuriy visa kalbiné sistema labai skiriasi nuo bk ir iSsilaiko tradiciné apskritai (Siaurés zemaiCiai kretingiskiai, vakariniai varniskiai, ryty aukStai¢iy panevéZieciy Snektos). Tai rodo ir ,,Lietuviy kalbos atlaso“ I tomo medzZiaga, kur aiSkiai matyti, kad jvairis leksiniai dialektizmai (kilis, pitrai, ple, cfrulis ir kt.) (plg. Vitkauskas V., 1966, 155—168) gerai iSlike vakary Zemai¢iuose. Apskritai i8silaiko neblogai ty reiSkiniu, daikty, biseny pavadinimai, kuriy bendriné kalba arba neturi, arba jie biidingi tradicinei buities aplinkai — jvairiis valgiai: patarmdasas ,,mirkalas“, putra ,,kukuliené“ kastinjs, spirgitis ,,spirgintos kanapés“, Slizikai ,,toks kiéiy valgis“ (nors Saatas »lapiené“ jau beveik visai uzmirStas Zodis DinZ 366; iS vartosenos traukiasi meisd smésa“, kiaiisis ,,kiauSinis“ — Sis pastarasis Zodis nyksta ir dél kity sumetimu: kai maSinoje { turgy vaziuojanti senuté susuko nespd-usketies | trd-uketies | kait.§us sutra iski'ste, kilo dideli juokai — tokia senuté kita karta bijos taip sakyti ir noromis nenoromis stversis bendrinés kalbos ZodZio, nors dar daugelis vartoja formas kiauSyné ,,kiauSiniené“, kiaaSpirkis .kiauSiniy pirkéjas“, kiausiniftkas ,,taip pat“, kiaisgeris, -é ,,kas geria kiauSinius“, plg. DinZ 134). Tebéra gyvi ligu pavadinimai: blusinés | blusiniai ,,tymai“, krudpas ,,difteritas“, dieglia? ,,tokia arkliy liga“, gerstéklis ,,gargimas krittinéje“, /anduonis | landuéné ,,aptaka (Panaritium)“, liepélé ,,toks pilinys apie naga“, pdrauga_,,votis“, sintis ,,astma“, putminys ,,tinimas“, slégos ,Sloga“, shiogtis ,,slogutis“, vilkis ,,katarakta“ (bet yra ir nykstanéiy ar net iSnykusiu: ZibinkSciai ,,tokia vaiky liga, kiaulytés“, ka@dugas ,,traukuliai“, kaskis ssnieZai“) ir kt. Bendrinés kalbos pavadinimai daznai Snekty atstovams yra nesuprantami, medicina, kulinarija tuos dalykus visai kitaip vadina, todél jtaka yra menkesné, nors yra ir kitimo atvejy. Zinoma, siuo atveju kartais lemia S§nektoje egzistuojanciy sinonimy eilés tas Zodis, kuris i$ esmés sutampa su bendrine kalba. Pvz., nuo seno tose snektose buvo sakoma kaskis, su.skis ir ni*Zas, ZibinikSte: | Zibi-nksté: ir Kaultkes | Raulé.kes. Sios sinonimy eilés formos, paremtos bendrinés kalbos Zodziy niéZas ir kiaulptes, dabar jsigaléjo visuotinai, o kitos vartojamos tik senosios kartos ar dazniau pasitai114 ko palyginimuose: prisikabina ka‘p kaskis Kr8, nanuwsekrata'u ka@:p nu sd.ske Pvn ir pan. Emus nagrinéti ryty varni8kiu (Siaurés ryty Zemaitiy dinininky) Snekty leksika pagal R. Halligo ir W. von Wartbugo universaliaja leksikos schema, ¢ia norima pazvelgti tik j kelis tokius poskyrius: ,,Visatos“ dalj ,,Dangaus ir dangaus kinai* su Sakomis ,,Dangus ir dangaus kiinai“ ir ,,Oras ir véjai* bei ,,Zmogaus“ poskyrius ,,Kiino dalys“ ir ,,Zmogaus (gyvenimo) apibiidinimas apskritai“ (iS skyriaus »»Zmogus kaip gyva bitybé“). Nors ,,dangus ir dangaus kiiny“ temos dialektizmai néra labai jvairiis, bet jie gana gerai issilaike tradicinéje Snektoje: sietinis ,,sietynas“, grigo rdtai ,,griZulo ratai“, aiisros Zvaizdé ,,ausriné“, Zvaizdés ,,zvaigzdés“. Jaunoji karta jy nebeperima, vartoja daugiau bendrinés kalbos formas, nors ménulio faziy vardus pilnija , pilnatis“, tarpijos ,,laikas tarp seno ir jauno ménulio“, déléius ,,deléia“ vartoja bemaz visi. Gana svyruoja atmosferos reiSkiniy vardai-dialektizmai. Vieni vartojami daugumos (dudra, brékima, ,,prietema“, bréksti ,,temti“, drabna ,,8lapdriba“, graustinis ,,perkinas“, piétvéjis ,,pietu véjas“, pasvdisté, vésulas ,,viesulas“, Zdibas | Zéibas ,,Zaibas“), kiti pradeda jvairuoti (gydra ir pagadd, orarpksté ir vaivéryksté | vaivorykste), treti pamaZu pamirStami (duja, ,,smulkus lietus“, duj6ti ,,smulkiai lyti*, gaidryties ,giedrytis*, apyzléja, Zléja ,,prietema“). Gana gerai laikosi jvairtis dialektizmai, priklausantys pagal Sia leksikos klasifikacija poskyriui ,,Zmogaus kino dalys*. Nors gia medicinos darbuotojai ypaé gali paveikti Snekta pagal dabartine iSaugusia medicinos apsauga, bet savitas Zmogaus kino daliy ivardijimas neiSeina i§ apyvartos. PavyzdZiui, kaip jau daznai mediky yra sakomi pavadinimai Zarnd, skrafdis, smilkinfs, bet savi zodziai grobas, pilviitkas, plénimas | plényma tvirtai iSlieka, kartais tik pasakoma skrandis, smilkys (2) ir kaip kaimo Zmonéms naujas organas ak/dji Zdrna (pakeistas kiréiavimas). Tvirtai,net jaunesniuju yra vartojami Zodziai bale ,,viena uzZpakalio pusé“, ciurnis ,,rieSas“, dugnolis ,,storoji Zarna“, mdmiiné ,.momuo“, nugarkaulis ,,stuburas“, smagenés | smagenys ,,smegenys“, kulkStinas ,,kojos kaulelis“, krduklas ,,3onkaulis“, stdibulas »rankos kaulas“, wdstai ,,iisai“, iSlaikomas kitas kirtiavimas: gerklé, gerkle, subiné, pakeistas kamienas: déina ,,delnas“, ndsé ,, nosis“, ki8é ,,kul8is“’. Ypaé populiaris, net miesteliy ir miesty interdialekto atstovy vartojami vaizdingi, humoristiski galvos, burnos, akiu, gerklés, kauly, lipy pavadinimai: krdmé ,,galva“, mirzé, putralaké, riuké ,,burna, veidas“, veizdlai ,akys“, gamariné ,,gerklé“, vépslos, zdbtai, Zidplos ,,vietos apie lipas“, pitkaulis, pyskaulis .,stambieji kaulai“, stibynas, stibynkaulis ,,blauzdos kaulai*. Siek tiek ,,aplyginamos“ fonetinés ypatybés: ginsla keiciama gy'sla, ninkStis (apie Pavandene) — npksdiu (1), skinsgrébis — skysgrobit, pasirenkamas bendrinés kalbos kamienas: ausé — ausis ir kt. Gerai iSlaikoma didesné dalis 7mogu apibiidinanéiy, ypat vaizdinguju dialektizmy. Jy daug dar vartoja net interdialekto (KurSénai, Uzventis) atstovai: baddvisa , skurdzius“, bébis, -é ,,kvailys“, blérbyné ,,plepys“, efpyneé ,,kas cypauja, krizena“, érgla ,,juokdarys“, gagris ,,storzievis“, gargdras ,,kas landus“, girmaksljs, -é ,,pagyriinas“, gribisas, -é, kriscas, -é ,,vagilis“, ispépa, iStizZa ,, nevykélis“, knépsé ,,netikusi moteris“, /éderga, lérva ,,begédis, nevala“, mautivas ,,kas daug valgo“, litis, -é ,kas trumpu koju“, miegriigtis, -é ,,miegalius“, migulis, Sttulis ,,kas nerimtai elgiasi‘, palizékas, -é ,,palaiziinas“, smiirglaiza, snarglaéda ,,vaikézas“, sndpa ,,zioplys™, stypla ,,labai iSauges Zmogus, stumtiwas, Sliauztikas | SliauStivas ,,kas dirba visus darbus“, Satrija ,,pa8élusi moteris*, Savdlka ,,valkata“, Skrabalas ,,sudziiives senas zmogus“, tepérna ,,kas i8 léto kalba“, terliiizas ,,druckis“, uZmirSoklis, -é ,,kas viska uzmirsta“, vébra ,,zioplys“, Zlebérna ,,kas nenoromis valgo“ ir daug kity. Noras kal7 Svyraves Sio ZodZio kamienas jau K. Donelaiéio laikais (@r. Donelaitis K., 1977, 174; plg. Kabelka J., 1964, 120). Apie i-kam. peréjima j é-kamiena Zr. Zinkevitius Z., 1966, 224—225. 8% 115 béti vaizdingai, jgelianciai, matyt, neleidZia uzZmirSti Siu leksiniy dialektizmy, nors vienas kitas jau retai vartojamas, pvz., /nibis, -é ,,zioplys“, pluduagis, -é » paleistuvis, palaidinas“, kei¢iama fonetika: malagis, -é — melagis. Panaii padétis yra daugelyje kity semantiniy grupiy. Nors kai kur senieji dialektizmai ir laikosi, bet bendrinés kalbos poveikis yra didelis: nemaza sinonimy iSeina i§ vartosenos, zodziu daryba, nedésninga fonetika pakeitiama bendrinés kalbos atitikmenimis. Ypa¢ labai greitai nyksta senyjy tikéjimy ZodZiai (gabija ,,$ventoji ugnis“, indévé ,,piktoji dvasia ir kt.), buvusiy amaty, jvairiy jrankiy, daikty pavadinimai, Zinomi dabar tik paciy senyjy ar jau ir visai nebevartojami. Taigi dialektizmy egzistavimas priklauso nuo daugelio faktoriy: kultiiros kilimo, bendrinés kalbos jsigaléjimo jvairiose gyvenimo srityse, vidiniy Snektos ar tarmés procesy ar poreikiy. Ypat svarbi ir mokslui bitinai suregistruotina pasyvioji tarminé leksika, kuri, sparciai nykdama su iSmirStandia senaja miisy kaimo karta, dar i8lieka ekspresyviai, perkeltinémis reik8mémis pavartota. Stai, pavyzdZiui, Siose aprasomosiose Snektose iSnyko ZemaitiSkasis veiksmaZodis kditéti ,,riipéti*, bet imta daiktavardi8kai vartoti viena jo forma sustabaréjusiame pasakyme kas ne kaité ,,bepigu“ (kas ne ka@iti virnd: bioba’ gi:vénti Kr8 DinZ 118°). Nutriikus ry8iams su buvusiu veiksmazodziu, atsiranda visai nesuprantamy formu: kas ne kéitra | ka mioti:na vai.kus privéiz DiinZ 118. Zodis débsté ,,suplyses, iSdundéjes drabuzis“ dabar nyksta, 0 Stai atsiranda daZnesnis vaizdingas pasakymas diopsti sénis ,,visiskas paliegélis“. Net baznycia yra atsisakiusi jvedyby apeigy ir termino, o pirma karta kur atéjusis lengvai pasako: pé‘rma karta | ce mg.na i-vedi-bas Pyn, ée mina i-vedi:bas | vésk par uji.tra pttsi Kr8. Rodos, bruzo niekas nebemusa, faktiskai nebéra tokio Zaidimo ir frazeologizmo, o Stai kaip apie paleistuvavima uZeina kalba, daznai sakoma masa briza su bledi-nums i négrazé: susifga Kr8 (Urkuvény k.), ddr vé-pSlas pi'ninit tas | puo krivvmus briza mes Krs (Akminaiéiy k.). Ripkos irgi niekas nebemuSa, bet palyginima miosi ka‘p ripkas keini's ,,uzknebusi“ galima dar iSgirsti. Kai kurie Zod7iai tik ir iSlieka palyginimuose, prieZodziuose: nelika niéka ne spaga ,,né trupucio“ (o L. Ivinskiui tai buvo bendrinis daiktavardis, reigkes ,,laSa“), do ka&p vitne | ka-p saula@bruolé: Pyn (DiinZ 315) ir kt. Seniau sakydavo lietuviskus ZodzZius mefgvaikis »nesantuokinis vaikas“, kalinjs ,,kaléjimas“, skdrda, mislius | misins ,,tokie javai“, dvilinkes ,,antklodés antvalkis“, 0 dabar daZniausiai benkartas, turma (dainai keiGiama kaléjimu), bléka, mieSanas, cikélas. Cia ir bendriné kalba nieko nepadaro. Dialektizmy funkcionavimas, nykimas dabartinése Snektose neturi rySkesniu désniy. Cia daug lemia visuomeninis ir kultirinis tautos gyvenimas, patios Snektos sistema (kontaktuojan¢iy su artimesnémis bendrinei kalbai Snektomis mazesnés skirtybés nyksta dargi grei¢iau), pagaliau kalbantiyjy tarmiskai poreikiai (ekspresiné leksika iSlieka ilgiau). Viena tik ai8ku, j tarmine leksika dabar turi biti atkreiptos visy miusy, kalbininky, akys, ji turi biti spartiais tempais uzrasinéjama. Literatira Biiga K. Aistiski studijai. Peterburgas, 1908. Donelaitis K. RaStai. V., 1977. Grinayeckiené E. Lietuviu literatirinés kalbos ir tarmiu saveika. — Kn.: Lietuviy kalba tarybiniais metais. V., 1967. Grinayeckis V. Zemaiciu miesty interdialekty fonetinés ypatybés. — Lietuvos TSR Mokslu Akademijos darbai. Serija A, 1974, t. 1 (46). Jonaityté A. Tarmiy saveikos ir niveliacijos reiSkiniai Siaurés vakary aukStai¢iy Snektose. — Kn.: Lietuviu kalba tarybiniais metais. V., 1967. Kabelka J. Kristijono Donelaitio raSty leksika. V., 1964. Kucala M. Poréwnawezy stownik trzech wsi Matopolskich. Wroclaw, 1957. * Paulausko J. (1977, 117) padaryta veiksmazodzio forma: kas ne kaitéja, bet tai jau iSvertimas j bendrine kalba, o ne transponavimas: kaitéja Snektoje skambétu *kd.itie. 116 Paulauskas J. Lietuviu kalbos frazeologijos Zodynas. K., 1977. Vidugiris A. Dainavos Salies zmoniy tarmé. — Kn.: Merkiné. V., 1970. Vidugiris A. Gervétiu tarmés leksiniai dialektizmai. — Lietuvos TSR Moksly Akademijos darbai. Serija A, 1974, t. 1(41). eee y Apie kai kuriu ZemaitiSkiy zodziy vartojima. — Lietuviy kalbotyros Klausimai. V., eet Vitkauskas V. Pastabos dél Zemaités raStu kalbos. — Kn.: Zemaité. V., 1972. Mie rym V. Snektu grupés Zodyno sudarymo principai. — Lietuviy kalbotyros klausimai. V., 1972, t. 13, Vitkauskas V. Zodyno turtai Zemélapiuose (rec.) — Kultiros barai. V., 1977, Nr. 12. Zinkevitius Z. Lietuviy dialektologija. V., 1966. Henokynanii A. Tl. Banto-caapaucKue a3biKopbie caa3H. — Kues, 1976. Mpwuyunbl onucanua a3pIKoB Mupa. M., 1976. ®uaun ©. Tl. [Ipoexr ,,Cuosapa pycckux HapogHerx ropopos“. — M.—JI., 1961. uaun ®, Tl. Cropapp pycckux Hapogueix ropopos. JI., 1965, 4. 1. Lietuvos TSR Moksly Akademijos Lietuviu kalbos ir literatiros institutas BJIMAHHE COWMAJIbHBIX ®AKTOPOB HA AMAJIEKTHY!O JIEKCHKY Pestome B wactosmee BpeMA JIMTOBCKHe HapoOgHBIe roBopbI OpicTpo HUBeaMpyioTca. YcKopeHHbiMu TeMMaMH H3 yNOTpeOJeHHA BbIXOMAT JeKCHYeCKHe, CeMaHTHYeCKHe HM Apyrve AHa1eKTH3MBbI. OcHoBHbie NpHuHHLI STOTO Mmpotecca: a) HaIIEIB B FOBOPBI COB AHTepaTypHOrO A3bIKa; 6) OTMHpanne peal, aBsennii. Kak noKasbipaer 1eKcHueckHit MaTepHas 2KeMaliTcKHX roBopoB (OKpecTnoctu Kypmienaii, Yoxsautuc, [lapantane, Bugcoguc), OTHOCHTeTbHO XOpOWIO COXpaHAlOTCA B 3THX TOBOPaX Ha3BaHHA CHemudHyecKHX MpeAMeTOB, ABJeHHM, SKCIPeCCHBHAA JeKCHKa, YaCTO ynorpeOisemaa Jake MpeactasnTeramn uHTepquaseKta (r. Kypuewat, r. Yxeautitc).